Civilinė byla Nr. e2S-1643-230/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05995-2018-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.; 2.3.4.4.3.; 3.1.18.2.13.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

        (S)

Kauno apygardos teismas

        N u t a r t i s        

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei K. V. ir atsakovės K. V. priešieškinį ieškovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. V. patikslintą ieškinį atsakovei K. V. ir pagal atsakovės K. V. priešieškinį ieškovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

2.       Ieškovas J. V. patikslintame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki įsiteisės teismo sprendimas nustatyti nepilnamečių vaikų O. V. ir K. V. gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. V. ir K. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą.

3.       Atsakovė K. V. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakove šeimos būste – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti atsakovei teisę uzufrukto teise naudotis šeimos turtu – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini); 3) iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 4) įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų; 5) priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. V. ir K. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur kiekvienam, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę ir šias lėšas pervedant į jos nurodytą sąskaitą; 6) iki bus priimtas ir įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti atsakovei laikiną išlaikymą iš ieškovo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovo patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų O. V. ir K. V. gyvenamąją vietą su motina K. V., priteisė iš ieškovo J. V. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams O. V. ir K. V. po 200 Eur kiekvienam nuo atsakovės prašymo pateikimo teismui dienos (2018 m. gegužės 10 d.) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12785-924/2018 priėmimo, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę K. V., nustatė laikiną ieškovo J. V. ir nepilnamečių vaikų O. V. ir K. V. bendravimo tvarką: 1) ieškovas J. V. kiekvieną savaitę – trečiadienį ir ketvirtadienį 18 val. pasiima savo sūnus O. V. ir K. V. iš jų gyvenamosios vietos ir 20 val. atveža atgal į jų gyvenamąją vietą; 2) ieškovas J. V. kas antrą savaitgalį – penktadienį 18.00 val. pasiima savo sūnus O. V. ir K. V. iš jų gyvenamosios vietos ir sekmadienį 20 val. atveža atgal į minėtą gyvenamąją vietą; 3) O. V. ir K. V. vieną vasaros atostogų mėnesį praleidžia su tėvu J. V.. Ieškovas pasiima savo sūnus O. V. ir K. V. iš jų gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžina juos paskutinę atostogų dieną 16.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Apie atostogų pradžią ir pabaigą ieškovas informuoja atsakovę prieš trisdešimt dienų iki atostogų pradžios.

5.       Teismo vertinimu, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje nėra jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kad ieškovas pažeidinėja vaikų interesus, daro neigiamą įtaką jiems, taip pat nėra duomenų, dėl ko tėvo bendravimas su vaikais turėtų būti apribotas, todėl siekiant išlaikyti tėvo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšį bei atsižvelgiant į tai, kad vaikai nėra labai maži, teismas nustatė ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

6.       Teismas taip pat pažymėjo, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų teismas nenustatė, kad nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės gali būti pažeisti atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesai turėti saugią aplinką, todėl šį atsakovės prašymą atmetė.

7.       Teismas sprendė, kad atsakovės prašymas šioje proceso stadijoje teikti jai laikiną išlaikymą yra nepagrįstas. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad siekė susirasti darbą, yra prisiregistravusi darbo biržoje. Atsakovę byloje atstovauja kvalifikuotas teisininkas, be to, ji procesiniuose dokumentuose pažymi, kad nepilnamečiais vaikais rūpinasi viena, ieškovas išlaikymo gera valia neteikia, jai nėra skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kas, teismo vertinimu, laikytina, kad atsakovės finansinė padėtis nėra labai bloga. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovės prašymą priteisti jai laikiną išlaikymą iš ieškovo atmetė.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovė K. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti tokią ieškovo J. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais O. V. ir K. V. tvarką: J. V. kiekvieną savaitę – ketvirtadienį ir penktadienį 18 val. pasiima savo sūnus O. V. ir K. V. iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir 20 val. grąžina atgal į minėtą gyvenamąją vietą; J. V. kas antrą savaitgalį bendrauja su sūnumis O. V. ir K. V. tokia tvarka: 1) J. V. šeštadienį 10 val. pasiima savo sūnus O. V. ir K. V. iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir 20 val. grąžina atgal į minėtą gyvenamąją vietą; 2) to paties savaitgalio sekmadienį J. V. 10 val. pasiima savo sūnus O. V. ir K. V. iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir 15 val. grąžina atgal į minėtą gyvenamąją vietą; jeigu J. V. bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu metu vaikai negalės susitikti su tėvu dėl vaikų užimtumo (pvz.: ekskursijos, išvykos su klase, darželio grupe, varžybos, pasirodymai), K. V. apie vaikų užimtumą informuoja J. V. prieš vieną dieną; panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės K. V. prašymas dėl įpareigojimo ieškovui gyventi skyriumi ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti ieškovą J. V. gyventi skyrium nuo atsakovės K. V. ir nepilnamečių vaikų O. V. ir K. V.; panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl išlaikymo atsakovei priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš ieškovo J. V. laikiną išlaikymą atsakovei K. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur, išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas pervedant į K. V. banko sąskaitą; likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Atsakovė kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė įrodymus, kad po to, kai buvo kreiptasi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje, atsakovė net 2 kartus kvietė į namus policiją dėl ieškovo elgesio. Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariate ieškovo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16108-18 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nežymaus atsakovės sveikatos sutrikdymo ir ieškovui ikiteisminio tyrimo metu pritaikytas apribojimas – uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su atsakove, kas tik patvirtina, kad atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – ieškovo gyvenimas skyrium nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų – yra būtina, siekiant užtikrinti tiek atsakovės, tiek nepilnamečių vaikų interesus.

1.2.       Išvadą teikianti institucija kartu su išvada pateikė ir papildomus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog ieškovas elgiasi priešingai vaikų interesams, visaip stengiasi bloginti atsakovės ir vaikų gyvenimo sąlygas, nepagrįstai kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atsakovės atžvilgiu dėl tariamo nepilnamečio vaiko O. V. sužalojimo pradėjimo (priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), žinodamas, kad dėl įvykio turės būti apklaustas jo nepilnametis sūnus, ko pasėkoje vaikas patyrė didelį stresą ir baimę dėl apklausos policijoje.

1.3.       Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog ieškovas siekia įbauginti atsakovę ir nepilnamečius vaikus bei namuose sudaryti netinkamas atsakovei ir vaikams gyventi sąlygas bei atmosferą, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu, kurį mato ir nepilnamečiai vaikai. Ieškovo elgesys verčia atsakovę ir nepilnamečius vaikus jaustis nesaugiai, gyventi įtampoje ir baimėje. Todėl atsakovės ir nepilnamečių vaikų interesas turėti saugią aplinką nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium – akivaizdžiai yra pažeidžiamas.

1.4.       Teismas, atmesdamas prašymą dėl laikino išlaikymo atsakovei priteisimo, nepagrįstai nevertino atsakovės argumentų bei pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisakė, rėmėsi išimtinai ieškovo išsakyta pozicija, kad atsakovė tariamai pati pasirinko tokį gyvenimo būdą, kuris jai yra patogus, atsakovė yra sveika ir darbinga, dėl ko gali lengvai susirasti darbą.

1.5.       Nepagrįsta teismo išvada dėl to, kad atsakovė neieško darbo, nes nėra įsiregistravusi darbo biržoje, o atsakovės finansinė padėtis nėra labai bloga, nes jai nėra skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, byloje ją atstovauja advokatas. Darbo biržoje atsakovė buvo informuota, kad nedarbo išmoka jai nepriklauso ir mokama nebus, kadangi ji neatitinka Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytų sąlygų nedarbo išmokai gauti, o visa informacija apie laisvas darbo vietas skelbiama internete. Kadangi atsakovė praktiškai viena rūpinasi mažamečiais 5 ir 9 metų vaikais, siekdama išvengti pakartotinių apsilankymų darbo biržoje ir efektyviai išnaudoti laiką, nusprendė darbo ieškoti savarankiškai, ką aktyviai ir daro. Be to, atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius bei interesus, atsakovė ieško darbo, kurį galėtų suderinti su rūpinimusi vaikais bei vaikų priežiūra, kas apsunkina jos galimybes greitai susirasti darbą.

1.6.       Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių itin sunkią atsakovės turtinę padėtį, t. y. pažymos apie pajamas, iš kurios matyti kad visas atsakovės pajamas tesudaro išmokos vaikui bei parama mokinio krepšeliui įsigyti, banko sąskaitų išrašų, iš kurių matyti, kad atsakovei finansinę paramą teikia ir jos tėvai, jokio turto atsakovė neturi. Taip pat teismas nevertino šeimoje susiklosčiusio šeimos modelio, kai atsakovė buvo visiškai atsakinga už namų ūkį bei vaikų priežiūrą, kad sutuoktinis galėtų dirbti ir aprūpinti šeimą.

1.7.       Vaikų auklėjimu, ugdymu ir priežiūra didžiąja dalimi rūpinasi atsakovė, ji praleidžia su vaikais beveik visą laiką, kai vaikai nėra ugdymo įstaigose ir/ar būreliuose, geriausiai žino vaikų darbotvarkę, poreikius ir interesus, todėl atsakovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka geriau atitiktų vaikų interesus bei poreikius.

1.8.       Teismas nevertino aplinkybės, kad nakvynė ne namuose vaikams kelia papildomą stresą ir juos baugina, ypač jaunėlį K. V., kuris net šeimos namuose be mamos neužmiega, todėl siekiant geriausiai užtikrinti vaikų interesus bei nesukelti papildomo streso, kurį vaikai jau ir taip patiria bylos nagrinėjimo laikotarpiu, vaikai turėtų nakvoti namuose su mama.

1.9.       Teismas neatsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovas elgiasi vienasmeniškai, neatsižvelgdamas į kitų šeimos narių nuomonę ir poreikius, todėl tikslinga taikyti vaikų mamos K. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įskaitant ir pasiūlytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

9.       Ieškovas J. V. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Atsakovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka riboja ieškovo ir nepilnamečių vaikų teises. Nustačius atsakovės prašomą bendravimo tvarką, ieškovas kartu su vaikais niekur negalės išvykti ir praleisti visą savaitgalį be prievolės parvežti vaikus permiegoti su atsakove namie.

2.2.       Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovas blogina jos ir vaikų gyvenimo sąlygas, naudoja fizinį smurtą, perkėlinėja ir gadina daiktus yra melagingos ir niekuo nepatvirtintos.

2.3.       Atsakovės prašymas dėl įpareigojimo ieškovui gyventi skyriumi yra neteisingas, kadangi nei vaikų, nei atsakovės teisė į saugią aplinką nėra pažeista. Toks atsakovės prašymas yra paskatintas asmeninių motyvų, kad ieškovui būtų kuo labiau suvaržytos teisės ir laisvės tiek į bendravimą su vaikais, tiek į asmeninį turtą.

2.4.       Atsakovė yra sveika, jauna, darbinga moteris, kuri turi dideles įsidarbinimo galimybes, todėl nėra pagrindo jai priteisti išlaikymo.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės K. V. pateiktą naują rašytinį įrodymą – antstolio M. P. 2018 m. rugpjūčio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, sprendžia, kad jis gali būti reikšmingas nagrinėjant klausimą dėl atsakovės atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, jis buvo išsiųstas ieškovui susipažinimui, ieškovas turėjo teisę pateikti nuomonę (atsikirtimus) dėl šio rašytinio įrodymo. Be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl naujas įrodymas prijungtinas prie bylos. Tuo tarpu atsakovės pateikta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2565-888/2018 nelaikytina rašytiniu įrodymu, ji prieinama teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, todėl minėtą nutartį atsisakytina priimti.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkinti ieškovo J. V. ir atsakovės K. V. prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atmesti atsakovės prašymai įpareigoti ieškovą gyventi skyrium, priteisti jai laikiną išlaikymą iš ieškovo ir nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ieškovo įpareigojimo gyventi skyrium

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovės K. V. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovą J. V. gyventi skyrium nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų, motyvuodamas tuo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės gali būti pažeisti atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesai turėti saugią aplinką. Tačiau apeliantė (atsakovė) K. V. su tokia teismo išvada nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad į bylą buvo pateikti įrodymai, jog ieškovo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje vyksta ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo metu ieškovui pritaikytas apribojimas – uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su atsakove, be to, po šio įvykio atsakovė net 2 kartus kvietė į namus policiją dėl ieškovo elgesio, kas tik patvirtina, jog atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – ieškovo gyvenimas skyrium nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų – yra būtina, siekiant užtikrinti tiek atsakovės, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus laiko pagrįstais.

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.

17.       Atsakovė K. V. prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę grindžia ieškovo prieš ją naudojamu fiziniu ir psichologiniu smurtu, kurį mato ir nepilnamečiai vaikai, taip pat netinkamų gyventi sąlygų jai ir vaikams sudarymu. Toks ieškovo elgesys, pasak atsakovės, ją ir nepilnamečius vaikus verčia jaustis nesaugiai, gyventi įtampoje ir baimėje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariate ieškovo J. V. atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16108-18 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nežymaus atsakovės sveikatos sutrikdymo, ieškovui ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su atsakove (t. 1, b. l. 131-132). Šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiaga kartu su kaltinamuoju aktu yra perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kur nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2565-888/2018 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis – J. V., nukentėjusioji K. V.. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi kaltinamajam J. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų, įpareigojant J. V. gyventi ne adresu (duomenys neskelbtini), o apsigyventi kitoje vietoje, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. V.. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis palikta nepakeista.

18.       Be to, byloje pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. P. el. laiškas (t. 1, b. l. 139, t. 2, b. l. 24), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulių tarnybiniai pranešimai, K. V. pareiškimai, kurie patvirtina, kad atsakovė kvietė į namus policiją dėl vyro elgesio (turto gadinimo, šildymo atjungimo, asmens dokumentų paėmimo ir pan.) (t. 2, b. l. 96-99). Iš VšĮ „Moters pagalba moteriai“ 2018 m. gegužės 9 d. pažymos matyti, kad K. V. 2016 m. balandžio 25 d. kreipėsi į centrą dėl patiriamo smurto nuo sutuoktinio, jai 2016 m. balandžio-gegužės mėnesiais suteiktos 3 psichologo ir 1 teisinė konsultacijos (t. 2, b. l. 45). Iš Kauno apskrities moterų krizių centro 2018 m. rugpjūčio 8 d. pažymos matyti, kad 2018 m. balandžio 9 d. centre gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. K. V. galimai nukentėjo nuo sutuoktinio J. V.. Siekiant atstatyti emocinę būseną, moteriai suteikta informavimo konsultavimo paslauga. Siekiant padėti įveikti stresinės situacijos padarinius, suteiktos 3 individualios psichologo konsultacijos (t. 3, b. l. 39). Iš Kauno apskrities moterų krizių centro 2018 m. gegužės 31 d. pažymos matyti, kad 2018 m. balandžio 7 d. centre gautas pranešimas apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Pranešime teigiama, kad prieš K. V. smurtą panaudojo sutuoktinis J. V.. K. V. suteiktos konsultavimo paslaugos telefonu, 2 socialinio darbuotojo konsultacijos, 2 psichologo konsultacijos (t. 2, b. l. 42). Iš Šeimos santykių instituto 2018 m. gegužės 14 d. pažymos matyti, kad O. V. su motina K. V. VTAS nukreipimu 2018 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Šeimos santykių institutą. Nukreipimas išduotas, nes berniukas gyvena aplinkoje, kurioje buvo galimai smurtaujama. Berniukas pirmoje konsultacijoje dalyvavo su motina, vėliau dalyvavo 3 individualiose konsultacijose, psichosocialinės reabilitacijos vaikų ir paauglių dienos centrą lanko nuo 2018 m. balandžio 24 d. (t. 3, b. l. 41).

19.       Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių (ieškovo ir atsakovės) santykiai yra itin konfliktiški, įtempti ir jie neabejotinai sukelia nepilnamečiams jų vaikams psichologinę įtampą, kenkia vaikų psichologinei būsenai, socialinei raidai, pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kuriai šalių ištuokos procesas neturėtų daryti įtakos, t. y. pažeidžiami prioritetiškai svarbūs nepilnamečių vaikų interesai. Nors klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu ieškovo J. V. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje dar nėra priimtas, o ieškovas savo kaltę dėl smurto prieš atsakovę neigia, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės (taip pat ir aplinkybės, kuriomis grindžiama ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo – fizinis ir psichologinis smurtas) gali būti nustatyta tik išsamiai išnagrinėjus bylos medžiagą, teismui įvertinus joje esančių įrodymų visetą ir konstatavus, jog tam tikros aplinkybės yra nustatytos ar nenustatytos (neįrodytos). Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo neatlieka. Todėl tokioje situacijoje, kai yra duomenų apie galimai vartotą fizinį ir psichologinį smurtą, ieškovo neleistiną elgesį su atsakove nepilnamečių vaikų akivaizdoje, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos bei gynimo principu, turi užtikrinti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybė vaikų teisių bei interesų pažeidimui būtų eliminuota.

20.       Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi kaltinamajam J. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų, įpareigojant J. V. gyventi ne adresu (duomenys neskelbtini), o apsigyventi kitoje vietoje, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. V.. Taigi pritaikius atsakovės K. V. prašomą laikinąją apsaugos priemonę (įpareigojimą gyventi skyrium), ieškovo teisės nebus suvaržytos daugiau nei jau yra suvaržytos iki šiol. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), taigi ieškovas turi galimybę gyventi skyrium ir tokia laikinoji apsaugos priemonė, atsižvelgiant į jos tikslus ir paskirtį, teismo vertinimu, ieškovo teisių nepažeidžia.

21.       Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atmestas atsakovės K. V. prašymas dėl įpareigojimo ieškovui gyventi skyrium, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovas J. V. įpareigojamas gyventi skyrium nuo atsakovės K. V. ir nepilnamečių vaikų O. V. ir K. V..

22.       Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas ieškovui gyventi skyrium nuo atsakovės K. V. ir nepilnamečių vaikų O. V. ir K. V. – neriboja ieškovo teisių bendrauti ir matytis su šalių nepilnamečiais vaikais.

Dėl laikino išlaikymo atsakovei priteisimo

23.       Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje, gali priteisti išlaikymą kitam sutuoktiniui. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės K. V. prašymą taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą kitam sutuoktiniui.

25.       Apeliantė (atsakovė) K. V. savo prašymą dėl laikino išlaikymo iš ieškovo priteisimo grindė sunkia turtine padėtimi, t. y. kad atsakovė niekur nedirba ir neturi iš esmės jokių pajamų ir/ar santaupų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, sveika. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji turi aukštesnįjį išsilavinimą, anglų kalbos mokytojos specialybę. Atsakovė nei kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad siekė susirasti darbą, kandidatavo į tam tikras pareigas, tačiau jos kandidatūra buvo atmesta, ar kad išnaudojo galimybes gauti mažiau kvalifikuotą darbą, kad yra prisiregistravusi darbo biržoje ir pan. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad nėra registruota darbo biržoje dėl to, jog jai nepriklauso nedarbo išmoka, o visa informacija apie laisvas darbo vietas yra skelbiama internete, tačiau, kaip jau minėta, jokių įrodymų apie darbo skelbimus, savarankiškas darbo paieškas nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog, nors atsakovė savo prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo grindžia sunkia turtine padėtimi, tačiau jai nėra teikiama antrinė teisinė pagalba, o byloje ją atstovauja advokatas, su kuriuo sudaryta atstovavimo sutartis, kas tik patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis nėra tokia bloga. Be to, atsakovė nurodo, kad praktiškai viena rūpinasi dviem šalių nepilnamečiais vaikais, kas apsunkina jos galimybes susirasti darbą, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos raštai patvirtina, jog O. V. lanko pradinę mokyklą, o K. V. ikimokyklinio ugdymo grupę, vaikai taip pat užsiima popamokine veikla, lanko įvairius būrelius, taigi nėra pagrindo teigti, jog atsakovės galimybės dirbti yra apribotos dėl vaikų priežiūros ir rūpinimosi jais (atsakovė turi galimybę dirbti ir nepilnu etatu).

26.       Atsakovė K. V. pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą taip pat grindžia tuo, jog nebuvo įvertinti jos pateikti įrodymai apie turtinę padėtį (pažymos apie pajamas, banko sąskaitos išrašo), tačiau, pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį (priešieškinį), nepasisako dėl ginčo esmės. Visas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek išlaikymo sutuoktiniui reikalingumas, tiek kito sutuoktinio galimybės jį teikti bus įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą).

27.       Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl laikino išlaikymo atsakovei priteisimo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

28.       Apeliantė (atsakovė) K. V. taip pat nesutinka su skundžiama nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir atskirajame skunde nurodo, kad vaikų auklėjimu, ugdymu ir priežiūra didžiąja dalimi rūpinasi atsakovė, ji praleidžia su vaikais beveik visą laiką, kai vaikai nėra ugdymo įstaigose ir/ar būreliuose, geriausiai žino vaikų darbotvarkę, poreikius ir interesus, todėl atsakovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka geriau atitiktų vaikų interesus bei poreikius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

29.       Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.

30.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie netinkamą tėvo valdžios naudojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nenustatyta, kad šalių nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu (ieškovu) kenkia vaikų interesams, kelia grėsmę (daro žalą) nepilnamečių vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, todėl nėra pagrindo riboti ieškovo teisę bendrauti su vaikais ir nustatyti minimalią bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo J. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaikų amžių bei laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta bei nepažeidžianti prioritetiniais laikytinų vaikų interesų ir ieškovo teisės bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Tuo tarpu atsakovės atskirojo skundo argumentas, jog jos pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka geriau atitiktų vaikų interesus bei poreikius, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

31.       Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, jog nakvynė ne namuose vaikams kelia papildomą stresą ir juos baugina, ypač jaunėlį K. V., kuris net šeimos namuose be mamos neužmiega, todėl siekiant geriausiai užtikrinti vaikų interesus bei nesukelti papildomo streso, kurį vaikai jau ir taip patiria bylos nagrinėjimo laikotarpiu, vaikai turėtų nakvoti namuose su mama. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šalių nepilnamečiai vaikai jau nėra maži (5 ir 10 metų), jie su tėvu (ieškovu) gyveno kartu nuo pat gimimo iki santuokos nutraukimo proceso pradžios, taigi tarp tėvo ir vaikų yra susiformavęs emocinis ryšys, be to, tėvui ir vaikams gyvenant kartu, nėra pagrindo teigti, jog ieškovui nėra žinoma įprasta vaikų dienotvarkė, poilsio režimas, sveikatos apsaugos, maitinimo ir kitos aplinkybės ar kad jis nemokės pasirūpinti įprastais vaikų poreikiais, užtikrinti jų saugumą, todėl nėra pagrindo riboti ieškovo teisę bendrauti su vaikais, nustatant bendravimo tvarką be nakvynės.

32.       Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

33.       Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė ieškovo bendravimo su vaikais tvarka bei jos intensyvumas.

34.       Apeliantė (atsakovė) K. V. apeliacinės instancijos teismui pateikė naują rašytinį įrodymą – antstolio M. P. 2018 m. rugpjūčio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo įrodinėja, jog ieškovas nesilaiko teismo nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir neatvyksta nustatytu laiku pasiimti vaikų.

35.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Taigi tuo atveju, jeigu ieškovas nevykdo savo pareigos, numatytos įstatyme, ir nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (pvz., neatvyksta nustatytu laiku pasiimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos), jis prisiima su tuo susijusias neigiamas pasekmes, t. y. praranda galimybę nustatytu laiku bendrauti su vaikais, o atsakovė turi teisę prašyti pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

36.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

37.       Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, t. y. panaikinama nutarties dalis, kuria buvo atmestas atsakovės K. V. prašymas dėl įpareigojimo ieškovui gyventi skyrium, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovas J. V. įpareigojamas gyventi skyrium nuo atsakovės K. V. ir nepilnamečių vaikų O. V. ir K. V. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės K. V. prašymas dėl įpareigojimo ieškovui gyventi skyrium, ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovą J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventi skyrium nuo atsakovės K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų O. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                              Nijolia Indreikienė