Civilinė byla Nr.2S-1110-390/2011

                                                                    Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė

Procesinio sprendimo kategorija:122.3;128.17

 (S)

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegužės 3 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. A. B. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria areštuotas hipoteka įkeistas turtas.

 

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

2007-12-22 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas  02120070021543, R.A. B., užtikrindamas 115 848,01 Eur paskolos, suteiktos jam pagal 2007-12-13 kreditavimo sutartį Nr. 2500-2007-32086, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: butą su rūsiu, plane 53, bendras plotas 155,29 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu - 810 000 Lt

Kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas priverstinai išieškoti 115 873,39 Eur, iš jų: 114 494,02 Eur negrąžinto kredito, 1 113,94 Eur nesumokėtų palūkanų ir 264,43 Eur nesumokėtų delspinigių bei 133 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.

Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi areštavo R. A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su rūsiu, plane 53, bendras plotas 155,29 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką R. A. B., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Teismas nurodė, kad skolininkas, tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui DnB NORD bankui pagal 2007-12-13 kreditavimo sutartį Nr. 2500-2007-32086, todėl įkeistas turtas areštuotinas.

Atskiruoju skundu skolininkas R. A. B. prašo 2010-09-13 nutartį panaikinti. Teigia, kad kreditorius, inicijuodamas priverstinio išieškojimo procedūras, akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise, o tai sudarė pagrindą, remiantis CK 1.137 str. 3 d., atsisakyti ginti tokią teisę. Nurodo, jog kreditoriui yra žinoma, kad skolininkas kurį laiką veda derybas su potencialiais pirkėjais dėl įkeisto turto pardavimo už kuo didesnę kainą. Įkeistas turtas įkeitimo metu vertintojų buvo įvertintas daugiau kaip 1.200.000 Lt suma, o šalių susitarimu- 810.000 Lt suma, t.y. dvigubai didesne suma nei skolininko prisiimti įsipareigojimai. Priverstinio išieškojimo atveju turtas yra parduodamas mažesne kaina, nei rinkos kaina. Skolininkas pripažįsta, jog jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, jam yra sudėtinga vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau įkeistas turtas yra skolininko šeimos būstas ir atlikus išieškojimą iš jo skolininkas ir jo šeima (tame tarpe mažametė dukra) neturėtų kur gyventi. Todėl skolininko siekimas parduoti įkeistą turtą kuo brangiau, kad galėtų visiškai atsiskaityti su kreditoriumi ir įsigyti kitą šeimai tinkamą būstą yra racionalus, o kreditoriaus prašymas-savanaudiškas. Dėl taikyto arešto buto parduoti negalima.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, 2010-09-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai, kad Bankas, kreipdamasi į hipotekos skyrių, piktnaudžiauja savo teisėmis, yra nepagrįsti. Piktnaudžiavimas savo teise reiškia, jog civilinės teisės yra įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, jog be teisinio pagrindo būtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Bankui vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį tuo pagrindu, kad skolininkas iš esmės pažeidė sutartį (nustatytais terminais negrąžino Bankui kredito), Bankas įgijo teisę įgyvendinti savo pažeistas teises, CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. pagrindu kreipdamasis į hipotekos teisėją dėl skolos iš jam įkeisto nekilnojamojo turto išieškojimo. Pažymi, kad priimant CPK 558 str. numatytas hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto vertė nėra analizuojama ir jokios reikšmės arešto teisėtumui neturi. Areštuoto ir iš varžytinių parduodamo turto įkainojimas atliekamas vykdymo procese CPK 681 str. nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu įkeistas turtas parduotas už didesnę sumą nei kreditoriaus reikalavimas, nuo išmokėjimo kreditoriui likusi suma grąžinama parduoto turto savininkui. Todėl šiuo argumentu, kad įkeisto turto vertė viršija kreditoriaus reikalavimo dydį, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Kreditoriaus teigimu, aplinkybė, kad skolininkas turi nepilnametį vaiką, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Prieš įkeičiant fizinio asmens turtą, tikrinama, ar šis turtas nėra šeimos gyvenamoji patalpa, o jei taip - būtinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 dalis). Taigi, nepilnamečio vaiko interesai užtikrinami prieš įkeičiant turtą, o ne priverstinio skolos išieškojimo procese. Jokių kliūčių įkeisti turtą nebuvo, hipoteka įregistruota viešame registre, todėl ir išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas teisėtai ir pagrįstai.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą.

CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį  hipotekos kreditorius turi teisę  kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-12-22 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas  02120070021543, R. A. B., užtikrindamas 115 848,01 Eur paskolos, suteiktos jam pagal 2007-12-13 kreditavimo sutartį Nr. 2500-2007-32086, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: butą su rūsiu, plane 53, bendras plotas 155,29 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu - 810 000 Lt. Skolininkas tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šios aplinkybės ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankamos prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą ir priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoti ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nors skolininkas ir įkeisto turto savininkas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog kreditorius elgėsi nesąžiningai, pažeidė kooperacijos principą, kolegija pažymi, kad klausimai, susiję su skolininko prisiimtų įsipareigojimų vykdymu bei banko veiksmų atitikimu bankui keliamiems veiklos vykdymo standartams, neturi jokios teisinės reikšmės iš hipotekos teisinių santykių kylančioms procedūroms. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad priimant CPK 558 str. numatytas hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto vertė nėra analizuojama ir jokios reikšmės arešto teisėtumui neturi. Areštuoto ir iš varžytinių parduodamo turto įkainojimas atliekamas vykdymo procese, vadovaujantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis.

Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, nenumato teisėjui teisės ar/ir pareigos vertinti skolininko galimybes skolą grąžinti per ilgesnį laiko tarpą nei numatyta įstatyme, galimybė pratęsti vieno mėnesio terminą skolai grąžinti įstatyme taip pat nenumatyta (CPK 558 str. 2 d.), todėl atskirojo skundo argumentai, kad skolininkas veda derybas su potencialiais pirkėjais dėl įkeisto turto pardavimo už kuo didesnę kainą neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, ir yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo procesinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija,

 

nutaria:

 

Atskirąjį skundą atmesti.

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties nekeisti.    

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                         Algimantas Kukalis

 

Kolegijos teisėjai                                                                                Leonas Jachimavičius

 

Arvydas Žibas