Civilinė byla Nr. 2-524/2012

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00635-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3; 126.5; 126.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) Nordea Bank Finland PLC atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) A. I. skundas ir panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimai atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ingero“ bankroto byloje. Trečiasis asmuo (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus.

Pareiškėjas (kreditorius) A. I. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2011 m. liepos 5 d. B UAB „Ingero“ kreditorių susirinkimo nutarimus:

1. nutarimą Nr. 1, kuriuo nutarta atsisakyti 2010 m. sausio 5 d. tarp UAB „Ingero“ ir VšĮ „Ekotenisas“ sudarytos Jungtinės veiklos sutarties, pranešant VšĮ „Ekotenisas“, jog jungtinė veikla laikoma baigta po 3 mėnesių nuo atitinkamo informavimo;
2. nutarimą Nr. 2, kuriuo nutarta nutraukti 2010 m. birželio 16 d. tarp UAB „Ingero“ ir VšĮ „Ekotenisas“ sudarytą automobilių nuomos sutartį, grąžinti nuomojamus automobilius B UAB „Ingero“; pareikalauti grąžinti automobilį, saugomą pagal 2010 m. birželio 8 d. tarp UAB „Ingero“ ir VšĮ „Ekotenisas“ sudarytą automobilio pasaugos sutartį; įpareigoti administratorių pateikti kreditorių susirinkimui B UAB „Ingero“ priklausančių automobilių būklės aprašymą bei pasiūlymą dėl pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo.

Pareiškėjas nurodė, jog nutarimus priėmė vienas kreditorius Nordea Bank Finland Plc, kurio finansiniai reikalavimai sudaro 77,21 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Nutarimas Nr. 1 yra neteisėtas, kadangi bankrutuojančiai įmonei toks sprendimas yra ekonomiškai nenaudingas. Pagal Jungtinės veiklos sutartį bankrutuojanti įmonė gaudavo pajamas iš jai priklausančių patalpų, esančių Draugystės g. 10, Kaune, naudojimo lauko tenisui ir laisvalaikio veiklai. Iš gaunamų pajamų, užtikrinamas įmonės turto išlaikymas, apsauga, komunaliniai mokesčiai, draudimo išlaidos, bankrutuojanti įmonė gauna grynąjį pelną ir pan. Nutraukus jungtinę veiklą, naujos veiklos paieška būtų beveik neįmanoma, kadangi statinys iki šiol nebaigtas statyti, nesutvarkytas teritorijos gerbūvis, jame yra didelio ploto sandėliai, privažiavimas yra itin prastos būklės, neasfaltuotas. Kadangi Jungtinės veiklos sutartis yra akivaizdžiai ekonomiškai naudinga įmonei, nėra objektyvaus pagrindo jos atsisakyti. Be to, Jungtinės veiklos sutarties nutraukimu bankrutuojančiai įmonei būtų perkelta turto išlaikymo. Šiuo metu nėra numatyta jokių konkrečių B UAB „Ingero“ nekilnojamojo turto panaudojimo alternatyvų, ką patvirtina susirinkimo darbotvarkės 4 klausimu priimtas nutarimas, kuriuo nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių surinkti pasiūlymus dėl turto nuomos ir apklausos rezultatus pateikti kitam kreditorių susirinkimui. Vienašalis jungtinės veiklos atsisakymas gali suponuoti kontrahento VšĮ „Ekotenisas“ veiksmus, kuriais bus pareikalauta atlyginti patirtus nuostolius dėl sutarties atsisakymo. Susirinkime kreditoriai neanalizavo, kiek VšĮ „Ekotenisas“ galimai investavo į Jungtinės veiklos sutarties vykdymą ir B UAB „Ingero“ turto naudojimą. Pareiškėjas nurodo, kad Nutarimas Nr. 2 taip pat yra ekonomiškai žalingas bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams, kadangi juo siekiama sumažinti įmonės gaunamas pajamas, o sutarčių nutraukimo atveju nėra jokių alternatyvų automobilių panaudojimui. Kreditoriai neanalizavo, ar šiuo metu už automobilius gaunama nauda neatitinka rinkos vertės, ar egzistuoja kiti būdai pelningiau panaudoti šias transporto priemones, nebuvo analizuota sutarčių peržiūrėjimo galimybė, derantis dėl didesnės ekonominės naudos gavimo iš bendradarbiavimo su VšĮ „Ekotenisas“. Iš ginčijamų nutarimų turinio, pareiškėjas nustatė, jog jie yra orientuoti į būtinybę neleisti VšĮ „Ekotenisas“ naudotis B UAB „Ingero“ kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu. Banko kaip didžiausio kreditoriaus destruktyvūs veiksmai yra nukreipti į juridinį asmenį VšĮ „Ekotenisas“, siekiant išspręsti šių subjektų tarpusavio nesutarimus, visiškai neatsižvelgiant į bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesus.

Trečiasis asmuo (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, jog Jungtinės veiklos sutarties vykdymas nėra ekonomiškai naudingiausias bendrovei ar jos kreditoriams. Bankui savo iniciatyva įvertinus pastatų nuomos alternatyvą, paaiškėjo, kad per 10 mėnesių jungtinės veiklos vykdymo, bendrovė gavo 37 355 Lt pelno, kas sudaro vidutiniškai 3 735 Lt pelno per mėnesį. Kadangi Kaune 2011 m. II ketvirčio naujos statybos sandėlių nuomos kainos yra 8-14 Lt/m2, o senos statybos - 3-8 Lt/m2, įmonės 7 155 m2 ploto pastatus būtų galima išnuomoti už 5 Lt/m2 ir tokiu būdu kas mėnesį gauti 35 775 Lt. Be to, jungtinės veiklos sutarties 3.1 punkte numatyta, kad bendrovė, vykdydama jungtinę veiklą, įsipareigoja užtikrinti savalaikį bei tinkamą komunalinių ir kitų mokesčių už patalpoms suteiktas paslaugas mokėjimą, tačiau neaptarta, kokiu būdu ir kokiais terminais VšĮ „Ekotenisas“ privalo kompensuoti bendrovės patirtas turto išlaikymo išlaidas, taip pat nėra numatyta jokių sankcijų už vėlavimą atsiskaityti ar kitus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės mokestis už turto komunalines paslaugas sudaro apie 10 000 Lt per mėnesį, yra didelė rizika, kad bendrovė gali patirti nuostolių, jeigu jungtinė veikla neduotų pakankamai pajamų ir VšĮ „Ekotenisas“ nekompensuotų bendrovės patirtų išlaidų. Be to, bendrovė išlieka atsakinga prieš trečiuosius asmenis už nepadengtus su turto išlaikymu susijusius nuostolius. Turto perdavimas naudoti VšĮ „Ekotenisas“ yra neteisėtas ir pažeidžia banko kaip kreditoriaus interesus, nes nebuvo gautas banko kaip hipotekos turėtojo sutikimas apsunkinti nuosavybės teises į šiuos pastatus, tai yra perduoti kaip įnašą į jungtinę veiklą. Jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta joje nurodyta tvarka (Sutarties 6.1 – 6.2 p.). Be to, jungtinės veiklos sutartis baigiasi vienam iš partnerių iškėlus bankroto bylą (CK 6.978 str. 1 d. 2 p.). Nors administratorius buvo nusprendęs laikinai tęsti bendrovės ūkinę-komercinę veiklą ir nenutraukti Jungtinės veiklos sutarties, VšĮ „Ekotenisas“ turėjo įvertinti, jog Jungtinės veiklos sutartis gali būti bet kada nutraukta. Automobilių nuomos ir pasaugos sutartis taip pat nenaudinga bankrutuojančiai bendrovei ir jos kreditoriams, nes automobiliai greitai dėvėsi, todėl protinga būtų juos kuo greičiau parduoti.

Atsakovas B UAB „Ingero“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas jį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog administratorius, siekdamas išvengti išlaidų, susijusių su įmonės turto apsauga, komunalinėmis paslaugomis, draudimu ir kt., nutarė tęsti jungtinės veiklos sutartį, sutariant, kad visus nuostolius padengs VšĮ „Ekotenisas“. B UAB „Ingero“, vykdydama Jungtinės veiklos sutartį, jokių nekilnojamojo turto priežiūros ir/ar eksploatacijos išlaidų nepatiria, jungtinė veikla yra ekonomiškai naudinga. Be to, VšĮ „Ekotenisas“ yra apdraudęs pagal jungtinės veiklos sutartį naudojamą nekilnojamąjį turtą ir vykdomą veiklą. B UAB „Ingero“ priklauso 2 keleiviniai automobiliai; dar 1 lengvąjį automobilį bendrovė valdo lizingo sutarties pagrindu. Pagal automobilių nuomos ir panaudos sutartis, VšĮ „Ekotenisas“ įsipareigojo automobilius savo lėšomis saugoti ir prižiūrėti, taip pat mokėti nuomos mokestį už nuomojamus automobilius bei atlikti jų einamojo remonto darbus. Nėra tikslinga nutraukti lizingo sutartį, nes lizingo mokestį padengia iš nuomininko gaunamas nuomos mokestis už kitus automobilius. Naujų nuomininkų paieška yra sudėtinga ir komplikuota, nes nuomos terminas negali būti apibrėžtas (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 7 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) A. I. skundą patenkino ir panaikino 2011 m. liepos 5 d. B UAB „Ingero“ kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1 bei Nr. 2. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Ingero“ bankroto bylą. Pagal tarp B UAB „Ingero“ ir VšĮ „Ekotenisas“ 2010 m. sausio 5 d. sudarytą Jungtinės veiklos sutartį, šalys buvo susitarusios gautą pelną dalintis per pusę. Bankroto administratoriui nusprendus tęsti šios sutarties vykdymą, šalys susitarė, kad visus nuostolius, atsiradusius vykdant jungtinę veiklą, įsipareigoja apmokėti VšĮ „Ekotenisas“ bei VšĮ „Ekotenisas“ įsipareigoja drausti jungtinės veiklos sutarties pagrindu naudojamą nekilnojamąjį turtą ir vykdomą veiklą. Pagal 2010 m. birželio 16 d. automobilių Chrysler PT Cruiser ir VW Bus Syncro Multivan nuomos sutartį B UAB „Ingero“ išnuomavo VšĮ „Ekotenisas“ automobilius 350 Lt plius PVM/mėn. Pagal 2010 m. birželio 8 d. Pasaugos sutartį B UAB „Ingero“ perdavė VšĮ „Ekotenisas“ pasaugai lengvąjį automobilį PEUGEOT 307. B UAB „Ingero“ 2011 m. liepos 5 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, turintys 98,69 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Pastarojo susirinkimo sušaukimą bei jame priimtus ginčijamus nutarimus inicijavo didžiausias įmonės kreditorius Nordea Bank Finland Plc, turintis 77,21 procentų visų kreditorių finansinių reikalavimų. Už nutarimą Nr. 1 balsavo Nordea Bank Finland Plc (77,21 proc.) bei VĮ Turto bankas (0,19 proc.), tuo tarpu likę 21,15 procentų visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumą turintys kreditoriai balsavo prieš. Už nutarimą Nr. 2 balsavo 77,54 procentų, o prieš – 21,15 procentų visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą turintys kreditoriai. Teismas pažymėjo, jog nors ir egzistuoja kiekvieno kreditoriaus subjektyvus materialinis suinteresuotumas dėl jo reikalavimo patenkinimo, tačiau, priimant kreditorių susirinkime sprendimus, susijusius su visų kreditorių interesais, negali būti ignoruojamas visų kreditorių lygiateisiškumo užtikrinimo principas bei negali būti nukrypstama nuo pagrindinio bankroto proceso tikslo – kuo geresnio visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesų patenkinimo ir jų pusiausvyros užtikrinimo. Kadangi skundžiamų nutarimų priėmimui lemiamą reikšmę turėjo vienintelio kreditoriaus pozicija, teismas nusprendė vertinti, ar minėti kreditorių susirinkimo nutarimai nepažeidžia skolininkės bei smulkiųjų kreditorių interesų. Teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 kovo mėn. B UAB „Ingero“ iš jungtinės veiklos rezultatų gavo apie 17 350 Lt pajamų, kas vidutiniškai sudaro po 5 780 Lt per mėnesį, įmonės komunaliniai mokesčiai vasaros periodu sudaro vidutiniškai 3 200 Lt per mėnesį, žiemos periodu - iki 16 000 Lt per mėnesį. Kadangi iš gaunamų pajamų B UAB „Ingero“ yra pajėgi sumokėti didžiąją dalį turto eksploatavimo išlaidų, įmonės jungtinė veikla turi teigiamą ekonominį poveikį. Įmonės gaunamomis lėšomis iš jungtinės veiklos yra kompensuojamos tos lėšos, kurios gali būti tiesiogiai panaudojamos atsiskaitymui su kreditoriais. Kreditorius Nordea Bank Finland Plc kreditorių susirinkime nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų dėl turto nuomos. Kreditoriaus pateiktas teismui UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto rinkos komentaras tik hipotetiškai nurodo, jog turto nuomos vertė gali būti didesnė. Teismas, įvertinęs šiandieninę rinkos situaciją, nustatė, jog galimybė gauti 35 775 Lt nuomos mokesčio per mėnesį yra tik teorinė. Teismas pažymėjo, kad smulkieji kreditoriai kreditorių susirinkime ypač domėjosi Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo pasekmėmis, todėl įvertinę administratoriaus nurodytas aplinkybes, jog kito nuomininko paieška yra ilgas ir sudėtingas procesas, balsavo prieš nutarimo Nr. 1 priėmimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nėra objektyvaus pagrindo atsisakyti įmonei ekonomiškai naudingos Jungtinės veiklos sutarties. Teismas pritarė pareiškėjo argumentui, jog šią sutartį nutraukus, bankrutuojančiai įmonei būtų perkelta turto išlaikymo ir apsaugos pareiga, kas nulemtų papildomų nuostolių atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad bankui manant, jog Jungtinės veiklos sutartis yra neišsami, netiksliai apibrėžia šalių teises ir pareigas, jis turi teisę siūlyti administratoriui derėtis su partneriu dėl sutarties papildymo ar pakeitimo, o ne atsisakyti įmonei ekonomiškai naudingos sutarties. Be to, byloje nėra duomenų, jog VšĮ „Ekotenisas“ būtų pažeidusi Jungtinės veiklos sutartyje numatytus įsipareigojimus. Kadangi VšĮ „Ekotenisas“ sutiko padengti pagal Jungtinės veiklos sutartį atsiradusius nuostolius bei apdrausti turtą ir veiklą, teismas atmetė kaip nepagrįstą banko argumentą, jog tęsti Jungtinės veiklos sutartį yra nuostolinga. Be to, įmonei lieka grynasis pelnas, sumokėjus visas išlaidas, susijusias su turto išlaikymu, apsauga, komunaliniais mokesčiais, draudimo įmokomis ir kt. Bankas neginčija Jungtinės veiklos sutarties bei neprieštarauja, kad ginčo turtas būtų apsunkintas - išnuomotas, tačiau tik dėl kreditoriui žinomų priežasčių yra siekiama nutraukti Jungtinės veiklos sutartį, įrodinėjant jos neefektyvumą ir neekonomiškumą. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, jog banko finansinio reikalavimo patenkinimas yra pilnai užtikrintas hipoteka, teismas nusprendė, kad toks didžiausio kreditoriaus elgesys, kuriuo inicijuojamas pelningos įmonei veiklos nutraukimas bei eliminuojama kitų kreditorių galimybė patenkinti finansinius reikalavimus, laikomas pažeidžiančiu likusių B UAB „Ingero“ kreditorių interesus bei piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Teismas nusprendė, kad aukščiau nurodyti argumentai patvirtina ir Nutarimo Nr. 2 teisėtumą. Be to, iš automobilių nuomos atsakovas kas mėnesį gauna 350 Lt plius PVM pajamų, o VšĮ „Ekotenisas“ įsipareigojo automobilius savo lėšomis saugoti, prižiūrėti, atlikti jų einamojo remonto darbus. Teismas padarė išvadą, jog didžiausio kreditoriaus iniciatyva priimti ginčijami nutarimai neužtikrina bankroto įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslo – užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės turtas būtų panaudotas kuo geresniam kreditorių reikalavimų tenkinimui, laikantis jų interesų derinimo ir lygiateisiškumo principų. Priimti nutarimai neužtikrina likusių mažesnių kreditorių teisių bei interesų, nesudaro sąlygų jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, o taip pat apsaugoti ir skolininkės interesus. Todėl teismas pripažino šiuos nutarimus pažeidžiančiais BUAB „Ingero“ ir jos kreditorių interesus bei juos panaikino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

              Trečiasis asmuo (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį ir pareiškėjo A. I. skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1. bankas negali būti laikomas piktnaudžiaujančiu dominuojančia padėtimi vien dėl to, kad yra didžiausias kreditorius, įgyvendinantis jam įstatymo suteiktas teises Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1122/2010);
2. aplinkybę, kad ginčijami nutarimai nėra išimtinai naudingi tik bankui, patvirtina tai, kad už nutarimą Nr. 1 balsavo ir kreditorius VĮ Turto bankas, o už nutarimą Nr. 2 – kreditoriai VĮ Turto bankas ir VSDFV Kauno skyrius;
3. vien ta aplinkybė, kad iš jungtinės veiklos gaunamos pajamos padengia atsakovo turto išlaikymo išlaidas, nereiškia, kad turtas yra naudojamas ekonomiškai naudingai ir efektyviai. Pastatų 1 mėnesio nuomos rinkos vertė yra 10 kartų didesnė nei kas mėnesį gaunamos pajamos iš jungtinės veiklos. Pareiškėjas nenurodė, kokio dydžio turto išlaikymo išlaidas patirtų įmonė, jei turto nepavyktų išnuomoti. Be to, nepavykus turto parduoti ar išnuomoti greitu metu, nukentėtų tik banko kaip hipotekos kreditoriaus interesai, nes šiam kreditoriui iš turto pardavimo kainos tektų daugiau lėšų skirti bankroto administravimo ir turto išlaikymo kaštams dengti. Tuo tarpu analizuoti turto panaudojimo perspektyvas yra ne banko, o bankroto administratoriaus pareiga, kurios jis šiuo atveju neatliko. Būtent dėl to tame pačiame kreditorių susirinkime buvo nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių pateikti 5 bankui priimtinų turto vertintojų pasiūlymus dėl bankui įkeisto turto vertinimo bei surinkti pasiūlymus dėl šio turto nuomos, ko bankroto administratorius iki šiol neatliko;
4. kreditorių interesus geriausiai atitinka kuo greitesnis turto realizavimas, o bankrutuojančios bendrovės veiklos vykdymas yra tik išimtis, kuri taikoma, jei bendrovė gali gauti naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-653/2005). Ginčijamu nutarimu nusprendus jungtinės veiklos sutartį nutraukti praėjus 3 mėnesiams, kreditoriai turės pakankamai laiko apsispręsti dėl tolimesnio turto likimo;
5. teismas pažeidžia bankroto proceso operatyvumo principus bei kreditorių interesus, nes įstatymo nustatytu terminu nėra iki šiol priėmęs nutarties pripažinti atsakovą bankrutavusia ir likviduojama įmone;
6. ginčijamas nutarimas Nr. 2 yra pagrįstas, nes tolimesnis automobilių naudojimas mažintų jų vertę, o iš pasaugos sutarties įmonė jokių pajamų negauna;
7. teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Jungtinės veiklos sutarties sąlygas, bankrutuojanti įmonė buvo įsipareigojusi apmokėti komunalinius bei kitus mokesčius už naudojimąsi patalpomis, neaptariant kokiu būdu ir terminais VšĮ „Ekotenisas“ šias išlaidas grąžins. Pagal į bylą pateiktą 2011 m. lapkričio 3 d. bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą, VšĮ „Ekotenisas“ yra skolingas bendrovei 41 129,47 Lt ir vengia šį įsipareigojimą vykdyti. Taigi, jungtinės veiklos sutartis bendrovei yra nuostolinga. Be to, bankroto administratoriaus su VšĮ „Ekotenisas“ sudarytas susitarimas, atleidžiantis vieną iš parterių nuo nuostolių yra negaliojantis, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 6.974 str. 2 d.);
8. nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad visas banko finansinis reikalavimas pilnai gali būti patenkintas iš hipotekos, nes labiausiai tikėtina bankui įkeisto turto pardavimo kaina yra 5 000 000 Lt, o banko finansinis reikalavimas viršija 11 000 000 Lt. Įkeisto turto vertė patvirtina ir aplinkybę, kad bankas yra suinteresuotas iki turto pardavimo iš jo gauti pajamų tam, kad būtų galima iš jų padengti bankroto administravimo išlaidas;
9. bankas niekada nedavė sutikimo jam įkeistose patalpose vykdyti veiklą, apie ką atsakovas buvo informuotas 2010 m. sausio 9 d. raštu dar iki bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu bankroto administratorius nevykdė pareigos pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, kurie prieštarauja įmonės veiklos tikslams (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.);
10. jungtinės veiklos sutartis yra išimtinai naudinga VšĮ „Ekotenisas“, o pareiškėjas siekia šią sutartį tęsti dėl savo ryšių su VšĮ „Ekotenisas“, kurio steigėja L. A. bei kiti darbuotojai yra buvę UAB „Ingero“ darbuotojai ir artimi pareiškėjui asmenys;
11. pareiškėjas siekia vilkinti šios bankroto bylos nagrinėjimą, nes jis B UAB „Ingero“ buvęs vadovas ir akcininkas, kuris laidavo bankui už jo turimą finansinį reikalavimą. Pareiškėjas yra iškėlęs eilę procesų dėl jo kaip laiduotojo atsakomybės panaikinimo, kuriuos pralaimėjo. Taip pat pareiškėjas yra padavęs skundus dėl visų kreditorių susirinkimų bei netiesioginį ieškinį B UAB „Ingero“ vardu bankui dėl nuostolių, kuriuos atlyginus galima bus sudaryti taikos sutartį šioje bankroto byloje.

              Atsakovas B UAB „Ingero“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad bankas suasmenina bendrovės vykdomos jungtinės veiklos tikslus su pačiu vadovu, dėl ko, esant tarp šių kreditorių priešiškumui, negali priimti racionalių sprendimų dėl įmonės turto panaudojimo ir veiklos tęsimo. Administratorius negavo jokių pasiūlymų dėl turto nuomos ar kitokio jo nenuostolingo panaudojimo. Tuo tarpu į bankroto administratoriaus funkcijas neįeina pareiga ieškoti nuomininkų ar atlikti analizę dėl galimo turto panaudojimo.

              Pareiškėjas (kreditorius) A. I. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad jis turi patvirtintą 1 883 549,84 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Bankas galėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus pateikti pirmojoje instancijoje žodiniame posėdyje. Banko pateiktas kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2 jau yra byloje. Banko pateikta 2011 m. gruodžio 22 d. pažyma apie labiausiai tikėtiną turto pardavimo kainą nesietina su 2011 m. liepos 5 d. vykusiu kreditorių susirinkimu bei neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų turto vertės pažymos turiniui ir apimčiai. Įmonės turimas turtas (išskyrus bankui įkeistą) yra menkavertis. Jungtinės veiklos sutarties dėka yra išvengiama bankui įkeisto turto išlaikymo išlaidų. Kadangi pareiškėjas yra laidavęs bankui už bankrutuojančios įmonės skolą, pareiškėjas siekia, kad įmonė atsiskaitytų su visais kreditoriais bei patirtų kuo mažesnes bankroto administravimo išlaidas. Tuo tarpu bankas siekia kuo greičiau ir pigiau realizuoti įkeistą turtą, ką patvirtina banko dar 2009 m. balandžio 27 d. atlikti veiksmai, tai yra paskutinės kredito dalies už bankui įkeistų pastatų įrengimą neišmokėjimas, dėl ko atsakovas ir bankrutavo. Bendrovė nėra gavusi jokių pasiūlymų dėl bankui įkeistų neužbaigtų pastatų nuomos. Vadinasi, turto išlaikymo našta tektų kreditoriams, kurie nėra patvirtinę administravimo išlaidų sąmatos turto išlaikymui. VšĮ „Ekotenisas“ kaip automobilių nuomininkas turi pareigą juos prižiūrėti ir grąžinti tokius, kokius gavo, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Kadangi automobiliai yra seni (1993 m. ir 2001 m.), jie greitai nesidėvi. VšĮ „Ekotenisas“ atsakovui nėra skolingas ir nuolat moka einamuosius mokėjimus. Bankas siekia kuo greičiau užbaigti bankroto procesą bei išvengti atsakomybės už kredito sutarties pažeidimus, todėl priiminėja kreditoriams nenaudingus sprendimus kuo didesnėmis administravimo sąnaudomis.

              Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. kovo 21 d. buvo gautas apelianto prašymas priteisti iš pareiškėjo (kreditoriaus) A. I. 11 258,40 Lt bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl kreditorių susirinkime padarytų procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamus nutarimus. Šiuo atveju kvestionuojamas tik ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų materialinių aspektų (turinio) teisėtumas. Esminės aplinkybės, dėl kurių egzistavimo nesutaria byloje dalyvaujantys asmenys yra dvi. Pirma, ar apeliantas (kreditorius) Nordea Bank Finland Plc nepiktnaudžiavo savo kaip didžiausio kreditoriaus dominuojančia padėtimi, priimant ginčijamus nutarimus. Antra, ar ginčijami nutarimai yra ekonomiškai naudingi įmonei bei atitinkamai nepažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesų.

Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnyje yra nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad susirinkime nepakakus balsų nutarimui priimti, šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos.

Iš aukščiau išdėstytos įstatymo leidėjo įtvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos darytina išvada, kad įstatymo leidėjas kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą nustatė tiesiogiai priklausomą nuo teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumų dydžio. Vadinasi, vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti tik vieno kreditoriaus balsų dauguma, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo, jei šio kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-300/2012, 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2065/2011 ir t.t.). Be to, įstatymo leidėjas kreditoriui, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, yra suteikęs teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą (Įmonių bankroto įstatymo 22 str. 3 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta bei į tai, kad kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc atsakovo B UAB „Ingero“ bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 77,21 procento teismo patvirtintų visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo nelemia vien tai, jog kreditorių susirinkimas buvo sušauktas didžiausio kreditoriaus iniciatyva bei ginčijami nutarimai buvo priimti didžiausio kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc banko balsų dauguma (CPK 12 ir 178 str.).

Iš byloje esančių hipotekos lakštų nustatyta, kad hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc įkeisto nekilnojamojo turto, esančio adresu: Draugystės g. 10, Kaune, vertė 2008 m. rugsėjo 11 d. dieną iš viso buvo 5 558 000 Lt (4 572 000 Lt + 986 000 Lt) (b.l. 99-116, t. 1). Atsižvelgiant į visiems žinomą aplinkybę, jog keletą metų Lietuvoje vyravo ekonominė krizė, dėl kurios ženkliai krito nekilnojamojo turto kaina, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateikta nepriklausomo turto vertintojo 2011 m. gruodžio 22 d. pažyma apie labiausiai tikėtiną įkeisto turto 5 000 000 Lt pardavimo kainą, nėra vertintina kaip akivaizdžiai neteisinga ar mažai tikėtina (b.l. 212, t. 2). Tuo tarpu patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1330-485/2012 patvirtino B UAB „Ingero“ kreditorių sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir kreditorius Nordea Bank Finland Plc su 11 393 671,77 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Nors teismas, tvirtindamas kreditorių sąrašą nedetalizavo kreditorių eilių bei neišskyrė kreditoriaus reikalavimo kaip užtikrinto hipoteka ar įkeitimu, tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo, jog viso Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtinto kreditoriaus finansinio reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas aukščiau nurodytu nekilnojamuoju turtu. Be to, iš Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarties matyti, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas buvo padidintas iki 11 394 620,74 Lt, o pagal patikslintą kreditorių sąrašą B UAB „Ingero“ patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai iš viso sudarė 14 758 837,95 Lt (b.l. 11, t. 1). Tuo tarpu iš B UAB „Ingero“ 2011 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad B UAB „Ingero“ turto (neskaitant kreditoriui įkeisto turto) vertė pagal 2010 m. gegužės 21 d. duomenis buvo tik 140 978,44 Lt (b.l. 194, t. 2).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytus duomenis apie B UAB „Ingero“ turimo turto vertę ir patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžius, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog B UAB „Ingero“ 2011 m. liepos 5 d. kreditorių susirinkime priimti nutarimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra ekonomiškai nepagrįsti. Šios išvados teisėjų kolegija priėjo atsižvelgusi į tai, kad iš Jungtinės veiklos sutarties, pagal kurią kreditoriui Nordea Bank Finland Plc įkeistas B UAB „Ingero“ nekilnojamasis turtas buvo naudojamas VšĮ „Ekotenisas“ vykdomoje veikloje, kas mėnesį B UAB „Rodiklis“ pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc paskaičiavimus gaudavo 3 736 Lt pajamų (b.l. 68), o pagal pirmosios instancijos teismo paskaičiavimus – 5 780 Lt (b.l. 65-67, 164). Akivaizdu, kad ši suma nėra pakankama, norint patenkinti bent didžiąją dalį B UAB „Ingero“ patvirtintų 14 758 837,95 Lt dydžio kreditorių finansinių reikalavimų. Be to, ši suma nebus pakankama, siekiant padindinti įkeisto turto vertę, tai yra baigti jo statybas, sutvarkyti privažiavimą ir pan. Tuo tarpu pardavus įkeistą turtą, pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc paskaičiavimus būtų gauta 5 000 000 Lt, o pagal kreditoriaus A. I. ir pirmosios instancijos teismo paskaičiavimus už įkeisto turto pardavimą turėtų būti gauta tokia suma, iš kurios būtų visiškai patenkintas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc 11 393 671,77 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Jungtinės veiklos sutarties tęsimas realiai įmonės kreditoriams neatneštų jokios ekonominės naudos, priešingai – ilgiau užsitęstų bankroto procesas bei didėtų bankroto administravimo išlaidos. Tuo tarpu šio turto panaudojimas kitokiu būdu – visais atvejais atneštų didesnę naudą nei jo naudojimas pagal Jungtinės veiklos sutartį. Atitinkama išvada darytina ir dėl B UAB „Rodiklis“ automobilių nuomos ir panaudos sutarčių tęsimo netikslingumo, nes iš automobilių nuomos gaunamos kas mėnesį 350 Lt plius PVM pajamos bei dėl šių pajamų mažėjanti pačių automobilių vertė neįtakos B UAB „Rodiklis“ finansinės padėties tokiu mastu, kad jis suteiktų realios naudos B UAB „Rodiklis“ kreditoriams, kurių nepatenkinti finansiniai reikalavimai sudaro 14 758 837,95 Lt. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2011 m. liepos 5 d. B UAB „Ingero“ kreditorių susirinkime priimtais nutarimais Nr. 1 ir Nr. 2 yra siekiama gauti lėšų, kurių dydis, įvertinus B UAB „Rodiklis“ finansinę situaciją, akivaizdžiai atneš ekonominės naudos tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2011 m. liepos 5 d. B UAB „Ingero“ kreditorių susirinkime priimti nutarimai Nr. 1 ir Nr. 2 neprieštarauja ekonominei logikai ir nėra nepateisinami racionaliais motyvais, todėl jie negali būti laikomi ekonomiškai nenaudingais įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-570/2012). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais apelianto atskirojo skundo argumentus, kad B UAB „Ingero“ 2011 m. liepos 5 d. kreditorių susirinkime priimti nutarimai Nr. 1 ir Nr. 2 negali būti panaikinti vien remiantis ekonominio pobūdžio argumentais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl B UAB „Rodiklis“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama bei dėl B UAB „Rodiklis“ bankroto administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, kuriais keliami bankroto administratoriaus atsakomybės bei teismo netinkamų pareigų vykdymo bankroto procese klausimai, atmetami kaip nepagrįsti ir negalintys sudaryti šiuo atveju atskirojo skundo pagrindo (CPK 301 str., 306 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 2 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija dėl kitų apelianto argumentų, kuriais įrodinėjamas kreditoriaus A. I. nesąžiningumas, inicijuojant kitas civilines bylas apelianto atžvilgiu, bei kuriais įrodinėjamas Jungtinės veiklos sutarties neteisėtumas atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kreditoriaus A. I. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, jog apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, susiję su jam įkeisto turto vertės nustatymu, neturi būti vertinami. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies, skundžiamoje nutartyje buvo nurodyta, kad apeliantui įkeisto turto vertė yra pakankama jo finansinio reikalavimo atlyginimui užtikrinti, nors byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose nekėlė apeliantui įkeisto turto vertės nustatymo klausimo. Vadinasi, būtinybė pateikti argumentus bei apeliantui įkeisto turto vertę pagrindžiančius įrodymus iškilo vėliau, tai yra teikiant atskirąjį skundą (CPK 314 str.).

Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties, nustatė, kad skundžiama nutartimi buvo neteisingai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų turinio neteisėtumo pagrindus, dėl ko nepagrįstai buvo panaikinti B UAB „Ingero“ 2011 m. liepos 5 d. kreditorių susirinkime priimti nutarimai Nr. 1 ir Nr. 2. Todėl trečiojo asmens (kreditoriaus) Nordea Bank Finland Plc atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atmetamas pareiškėjo (kreditoriaus) A. I. skundas dėl B UAB „Ingero“ 2011 m. liepos 5 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo. (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi naikinama skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.), tai yra priteisia apeliantui jo pirmojoje instancijoje patirtas išlaidas dėl advokatų pagalbos, rengiant atsiliepimą į skundą (b.l. 148-152, t. 1). Atsižvelgiant į ginčo pobūdį bei atsiliepimo į skundą turinį, priteistinų išlaidų dydis mažintinas nuo 5 459,58 Lt iki 2 400 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymo Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 p.).

Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Taigi, kiekvienoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl jos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tuo tarpu apeliantas 2012 m. kovo 21 d. pateikė į šią bylą prašymą, prašydamas jam priteisti bylinėjimosi išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, patirtas dėl procesinių dokumentų rengimo, skundžiant Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį, o ne 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, kuri yra šios bylos apeliacijos objektas. Atsižvelgiant į išdėstyta, apelianto prašymas priteisti 11 258,40 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos dėl kitos civilinės bylos nagrinėjimo, šioje byloje atmetamas kaip nepagrįstas.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti pareiškėjo (kreditoriaus) A. I. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ingero“ 2011 m. liepos 5 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo.

              Priteisti trečiajam asmeniui (kreditoriui) Nordea Bank Finland PLC (į.k. 1680235-8, registruota buveinė: Aleksanterinkatu 36, Helsinkis, Suomija FIN-00020), veikiančiam Lietuvoje per Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrių (į.k. 112025592, registruota buveinė: Didžioji g. 18/2, Vilnius) iš pareiškėjo (kreditoriaus) A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Neringa) 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                         Virginija Čekanauskaitė

              Danutė Gasiūnienė

              Egidijus Žironas