Civilinė byla Nr. 2-1563-302/2015

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00273-2014-7

  Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.; 3.3.2.2.;

(S)

3.1.7.1.; 3.1.7.11

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-416-124/2015 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. M. L. dėl sąnaudų turto išlaikymui priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teisme 2015-06-29 buvo gautas ieškovės A. M. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo, kuriuo iš dalies buvo tenkintas jos patikslintas ieškinys dėl kompensacijos už šalių bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto išlaikymą priteisimo, su prašymu atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą. Prašymas grindžiamas tuo, jog ji yra ūkininkė ir veiklos pajamas gaus tik rudenį po žemės ūkio produkcijos realizavimo. Ieškovė pažymėjo, kad šis faktas yra visuotinai žinomas, todėl įrodymų šiam teiginiui pagrįsti neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo atmetė kaip nepagrįstą ir nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. apmokėti apeliacinį skundą įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė su prašymu dėl žyminio mokesčio atidėjimo nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią jos turtinę padėtį. Be to, pažymėjo, kad, kaip ir nurodo pati apeliantė, ji yra ūkininkė, kas suteikia pagrindą išvadai, jog ieškovė turi turto, gauna iš žemės ūkio veiklos pajamas. Taip pat ieškovė naudojasi advokato paslaugomis, kas teismui taip pat sukėlė abejonių dėl ieškovės deklaruojamos sunkios turtinės padėties.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ji prašo ne atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o tik atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, todėl laikytinas nepagrįstu pirmos instancijos teismo įpareigojimas pateikti duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, gaunama pajamas ir t.t. Šie duomenys, apeliantės įsitikinimu, reikalingi sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo atidėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio bei žyminio mokesčio atidėjimo sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, esant suinteresuoto asmens motyvuotam prašymui, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo, reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2012-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2012, 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t.y. nagrinėjamu atveju reikalingumą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Be to, pažymėtina, jog atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.

Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Taip pat turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiškėjo pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnio įtvirtinto rungimosi principo, kuriuo vadovaujantis šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo grindžia vieninteliu argumentu, kad ji yra ūkininkė, o pajamas iš ūkinės veiklos bus gaunamos tik rudenį po žemės ūkio produkcijos realizavimo, todėl ji apeliacinio skundo pateikimo metu neturi galimybės sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad įstatymo leidėjas neįpareigoja teismo, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo, reikalauti iš prašančiojo papildomų įrodymų ir šiuo tikslu skirti terminą prašymo trūkumams šalinti. Kadangi ieškovė nagrinėjam atveju nei su prašymu dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie leistų visapusiškai įvertinti jos tikrąją turtinę padėtį, bei objektyvių duomenų apie tai, kad jos turtinė padėtis gali pagerėti ir kad ieškovę užklupę tariami finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo atmetė.

Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 84 straipsnį, pagrįstai ieškovei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties.

Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti yra pasibaigęs, todėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai lemia pagrindo nustatyti naują terminą šiems trūkumams pašalinti buvimą (CPK 7 str., 115 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovei A. M. nustatyti terminą iki 2015 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

            Teisėja                                                                        Romualda Janovičienė