Civilinė byla Nr. e2A-201-881/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00089-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.2; 2.8.1.3 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 110 304 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 5 proc., iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) buvo ieškovės darbuotojas, nuo (duomenys neskelbtini) ėjo ieškovės (duomenys neskelbtini)  skyriaus vadovo pareigas. Pradėdamas dirbti atsakovas pasirašė įsipareigojimą saugoti ieškovės komercines paslaptis, jo, kaip skyriaus vadovo, pareiginiuose nuostatuose buvo įtvirtintos funkcijos, susijusios su disponavimu jautriais duomenimis, komercinių paslapčių sąrašas buvo įtvirtintas įmonės darbo tvarkos taisyklėse.
2018 m. gruodžio 3 d. atsakovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo paties prašymu, kurį patenkinus, darbo santykiai nutraukti (duomenys neskelbtini).

3.       Dar iki darbo santykių nutraukimo (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, konkuruojanti su ieškove hidraulinės įrangos, sistemų remonto, gedimų diagnostikos, jų šalinimo, hidraulinių detalių sistemų gamybos srityje. Šios įmonės vadove tapo (duomenys neskelbtini)  sutuoktinė, atsakovas yra bendrovės interneto svetainės autorius. Nutraukęs santykius su ieškove, (duomenys neskelbtini) ne tik įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir perviliojo kelis ieškovės darbuotojus. Pasinaudojusi konfidencialia informacija apie ieškovės klientus, kontaktiniais klientų duomenimis, sutarčių sąlygomis, užsakymų intensyvumu ir pobūdžiu, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ perviliojo ieškovės klientus. Šimtui ieškovės klientų pradėjus bendradarbiauti su atsakove, jie nebeužsakinėjo prekių ir paslaugų iš ieškovės arba ieškovės apyvarta santykiuose su šiais klientais ženkliai sumažėjo. Sumažėjo ir viso (duomenys neskelbtini)  skyriaus, kuriam vadovavo atsakovas (duomenys neskelbtini), pajamos bei veiklos pelningumas, nors tuo pačiu laikotarpiu kitų padalinių rodikliai gerėjo. Žalos dydį ieškovė sieja su atsakovės
UAB „(duomenys neskelbtini)“ perviliotų 100 klientų, kurių sutapimo faktą atsakovė pripažino, gautu grynuoju pelnu.

        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       (duomenys neskelbtini)  apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) solidariai (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą, iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas, o iš atsakovo (duomenys neskelbtini) – 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas: ieškovei iš atsakovo
(duomenys neskelbtini)  priteisė 4 528,46 Eur, o atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės – 2 047,83 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad, nors atsakovai akcentavo, jog ieškovės ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nėra tapati, tačiau surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad įmonės atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą konkurentų, t. y. ūkio subjektų, kurie toje pačioje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija, sąvoką. Pirma, ginčas kilo dėl bendrovių veiklos toje pačioje teritorijoje – (duomenys neskelbtini)  regione, kur įsteigta atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir veikia ieškovės struktūrinis padalinys. Antra, ieškovės pateiktas juridinių asmenų registro išrašas, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartis ir įstatai, taip pat abiejų bendrovių interneto svetainių duomenų turinys atskleidžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ esminė veiklos kryptis yra hidraulinės įrangos sistemų remontas, gedimų diagnostika, jų šalinimas, hidraulinių detalių – sistemų gamyba. Trečia, nors atsakovas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė (duomenys neskelbtini) akcentavo, kad įmonių veikla nėra tapati (atsakovė prekiauja kitokių tiekėjų produkcija, vienam klientui yra pagaminusi unikalų, savo sukurtą produktą), pati savaime ši aplinkybė nepaneigia konkuravimo fakto. Kita vertus, net ir paprašius įvardinti konkrečius veiklos pobūdžio neatitikimus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodė tik smulkius pavienio pobūdžio skirtumus. Be to, (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje pripažino, kad įmonė buvo įsteigta norint dirbti toje pačioje srityje, nes ieškovė ilgą laiką nekėlė atsakovui (duomenys neskelbtini)  darbo užmokesčio, naudojosi jo idėjomis ir iniciatyvumu, jį išnaudojo.

6.       Teismas nustatė, kad tarp šalių – ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini)  – nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK)
38 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovo (duomenys neskelbtini)  dalyvavimą konkurencinėje veikloje akcentavo ne kaip savarankišką civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, bet kaip atsakovo nesąžiningumą patvirtinančią aplinkybę, konfidencialios informacijos atskleidimo ir panaudojimo siekiant neteisėtai pasipelnyti kontekste. Teismas pabrėžė, kad ieškovė aiškiai įvardijo reikalaujanti iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą, formuluodama ieškinio faktinį pagrindą įvardijo aplinkybes, su kuriomis siejo atsakovų veiksmų neteisėtumą, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovų kaltę, todėl teismas, kurio kompetencijai priskiriamas teisinio santykio kvalifikavimas, ginčą vertino kaip kylantį iš civilinės atsakomybės instituto.

7.       Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovui buvo žinomas įmonės vidinių dokumentų turinys, pareiga saugoti komercinę paslaptį ir kita komercinę paslaptį  sudaranti informacija. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė ėmėsi realių veiksmų konfidencialiai informacijai apsaugoti – įmonėje buvo įdiegta verslo valdymo sistema, į duomenų bazę 2013 m. perkelti klientų sąrašai, kainininkai, informacija apie prekių likučius, galimybę prie duomenų bazės prisijungti tik turint autorizuotą prieigą, atsakovui (duomenys neskelbtini)  buvo suteikti individualūs prisijungimo duomenys. Atsakovas, kaip skyriaus vadovas, turėjo prieigą prie sąskaitų sąrašo su klientų pavadinimais, prekių pavadinimais, kainomis ir pelningumo marža, klientų sąrašo su pavadinimais, adresais, kontaktiniais telefonais ir priskirtais kainininkais, susistemintų klientų mėnesio apyvartų, informacijos apie klientų atliekamus mokėjimus ir įsiskolinimus, prekių likučius ir jų savikainas. Sistemoje buvo numatyta galimybė duomenis eksportuoti į Excel programą bei nukopijuoti.

8.       Ieškovė kaltino atsakovus trijų darbuotojų – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)  – perviliojimu, tačiau, kaip paaiškėjo iš ieškovės su 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimu pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini)  skyriaus duomenų bei atsakovo (duomenys neskelbtini)  atstovo 2021 m. vasario 23 d. pateiktos darbo sutarties, nutraukęs darbo santykius su ieškove, (duomenys neskelbtini) įsidarbino ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet kitoje bendrovėje. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nurodė darbo santykius su ieškove nutraukęs dėl nepatikusio darbo, akcentavo po darbo santykių nutraukimo vykęs dirbti į Airiją, tačiau po dviejų savaičių sugrįžęs ir įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini) “. Iš su pradiniu ieškiniu pateiktos darbo sutarties matyti, kad darbo santykius su ieškove (duomenys neskelbtini) nutraukė 2018 m. gruodžio 21 d., o pas atsakovę įsidarbino 2019 m.
sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) darbo santykius su ieškove nutraukė 2018 m. lapkričio 30 d. (penktadienį), o pas atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini) “ pradėjo dirbti 2018 m.
gruodžio 5 d. Teismas, įvertinęs kitas aplinkybes, o būtent, kad (duomenys neskelbtini) tapo serviso vadovu, su savo pareiginiais nuostatais buvo supažindintas 2018 m. gruodžio 3 d. (pirmadienį, t. y. pirmąją darbo dieną po to, kai nutraukė darbo santykius su ieškove), 2018 m. gruodžio 4 d. paskolos sutartimi jis paskolino atsakovei 12 000 Eur, sprendė, kad (duomenys neskelbtini) darbo santykius su ieškove nutraukė tam, jog įsidarbintų UAB „(duomenys neskelbtini) “.

9.       Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)  darbo santykių su ieškove nutraukimą iniciavo (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2018 m. spalio 25 d. steigiamojo susirinkimo protokole (gautame iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro) užfiksuota, kad susirinkime dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) . Tiek šios aplinkybės, tiek ir tai, kad (duomenys neskelbtini)  siekė nuslėpti dalyvavimo steigiamajame susirinkime faktą, pateikęs kitokio turinio protokolą, o jo sutuoktinė paaiškino, jog buvo siekiama dirbti toje pačioje srityje, patvirtinta faktą, kad (duomenys neskelbtini)  UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikloje netiesiogiai dalyvavo nuo pat įmonės įsteigimo, taip pat, jog jis perdavė ieškovės komercinę paslaptį apie ieškovės darbuotoją atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri atliko KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu uždraustą veiksmą – pasiūlė ieškovės darbuotojui nutraukti darbo sutartį su ieškove, siekdama naudos sau.

10.       Atsakovui (duomenys neskelbtini)  vykdant darbo funkcijas buvo prieinama konfidenciali ieškovės informacija, susijusi su ieškovės klientais, jų kontaktiniais asmenimis, užsakymais ir jiems taikyta kainodara, kurios atsakovas neturėjo teisės atskleisti. Be to, atsakovas (duomenys neskelbtini) , dar nenutraukęs darbo santykių su ieškove, aktyviai dalyvavo įsteigiant UAB „(duomenys neskelbtini) “, siekdamas dirbti sau, ėmėsi veiksmų, susijusių su kito ilgamečio ieškovės darbuotojo, kuris vėliau tapo atsakovės akcininku, perviliojimu. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad po atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsteigimo 2018 m. lapkričio ir kitą mėnesį į įmonę perėjus dviem ieškovės darbuotojams (įskaitant atsakovą (duomenys neskelbtini) ), 2019 m. ieškovės (duomenys neskelbtini)  skyriaus apyvarta krito beveik (duomenys neskelbtini), kai kitų skyrių bendra apyvarta augo (duomenys neskelbtini)., ženkliai krito ir ieškovės (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklos pelningumas (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ jau 2019 m. gavo (duomenys neskelbtini) grynojo pelno. Atsakovės veiklos pradžioje esminę jos pajamų dalį sudarė pajamos, gautos iš klientų, kurių apyvarta santykiuose su ieškove sumažėjo.

11.       Teismo vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės, kai naujai įsteigta įmonė netrukus po jos įsteigimo pradeda itin sėkmingai bendradarbiauti su jos steigėjos sutuoktinio, aktyviai dalyvaujančio įmonės veikloje, buvusio darbdavio klientais, neabejotinai patvirtina atsakovą
(duomenys neskelbtini)  atskleidus bei perdavus ieškovės konfidencialią informaciją apie įmonės klientus atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) “, o atsakovę šią informaciją neteisėtai panaudojus. Šios išvados nepaneigia ir atsakovų argumentai, kad ieškovės klientai kreipėsi į atsakovę
UAB „(duomenys neskelbtini) “ patys, nes nebuvo patenkinti ieškovės siūlomomis sąlygomis.

12.       Teismas nesirėmė atsakovės pateiktais klientų rašytiniais paaiškinimais, kurių buvo pateikta 16, kadangi, viena vertus, rašytinius paaiškinimus pateikė nedidelė dalis klientų, kita vertus, tarp viliojimo faktą neigusių klientų yra ir artimai su atsakovais susiję subjektai. (duomenys neskelbtini) vadovas yra su (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)  įsteigusios“ (duomenys neskelbtini) sutuoktinis, būtent į šią bendrovę nutraukęs darbo santykius su ieškove dirbti perėjo (duomenys neskelbtini). Be to, būtent ši bendrovė yra išnuomojusi atsakovei patalpas, panaudos tvarka suteikusi veiklai vykdyti reikalingus įrengimus. Byloje taip pat pateikti duomenys apie tai, kad, būdamas ieškovės (duomenys neskelbtini)  skyriaus vadovu, (duomenys neskelbtini)  buvo leidęs (duomenys neskelbtini) ieškovės teritorijoje laikyti įvairią techniką, kurios buvimo nurodytoje teritorijoje teisėtumo klausimas iškilo po to, kai atsakovas nutraukė darbo santykius su ieškove.

13.       Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendė, kad ne visas ieškovės pajamų sumažėjimas yra susijęs su atsakovės veikla. Papildoma tokio sumažėjimo priežastimi galėjo tapti ir keleto kvalifikuotų darbuotojų praradimas, ir objektyvūs pokyčiai rinkoje, ir ieškovės pasitelktas užsakymų apimčių skaičiavimo modelis. Kita vertus, nurodytos aplinkybės pačios savaime nepaneigia fakto, kad itin svarbiu veiksniu ieškovės veiklos rezultatams tapo būtent tai, jog reikšmingą dalį klientų (visa apimtimi ar dalį užsakymų) perėmė atsakovė.

14.       Teikdama pradinį ieškinį, žalos dydį ieškovė siejo su dėl sumažėjusių klientų užsakymų prarastomis pajamomis. 2020 m. lapkričio 25 d. ieškinio patikslinimu ieškovė nurodė žalos dydį siejanti su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ iš bendradarbiavimo su sutampančiais klientais gautų grynojo pelno ir ieškovės su santykiuose su nurodytais klientais prarasto grynojo pelno suma. 2021 m. vasario 11 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. ieškinio patikslinimais galutinai suformuluodama ieškinio reikalavimus ieškovė nurodė juos siejanti su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ iš sutampančių klientų gautu grynuoju pelnu. Tokiu būdu buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos ir teismas vertino būtent reikalavimo žala pripažinti atsakovės gauto grynojo pelno santykiuose su 100 sutampančių klientų pagrįstumą.

15.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad žala galėtų būti siejama tik su iš tų klientų, kurie visiškai nutraukė bendradarbiavimą su ieškove, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ gautu grynuoju pelnu. Teismas pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių dalis sutampančių klientų tęsė bendradarbiavimą su ieškove, galėjo būti įvairios: tiek siauresnė atsakovės tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apimtis (atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad ji turėjo galimybę pasiūlyti visas ieškovės teikiamas paslaugas), tiek faktas, jog, išbandę bendradarbiavimą su atsakove, klientai galėjo nuspręsti sugrįžti ir tęsti bendradarbiavimą su ieškove ir pan. Tačiau pati savaime nurodyta aplinkybė nepaneigia nesąžiningos konkurencijos fakto. Net ir ieškovės su 2021 m. vasario 11 d. ieškinio patikslinimu pateikti duomenys apie ieškovės su keliais klientais sudarytas sutartis dėl bendradarbiavimo, ieškovei taikant nuolaidas, priešingai nei akcentuoja atsakovė, vertintini ne kaip paneigiantys žalos dėl dalies pajamų ir pelno praradimo faktą, bet kaip patvirtinantys ieškovės siekį susigrąžinti klientus, kartu mažinant neigiamas neteisėto konkuravimo pasekmes. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės argumentą, kad turėtų būti vertinamas tik iš tų klientų, kurie atsakovei pateikė bent tris užsakymus, gautas pelnas. Šis faktas pats savaime tik patvirtina kliento sprendimą netęsti bendradarbiavimo su atsakove, tačiau negali būti vertinamas kaip patvirtinantis ar paneigiantis informacijos apie atsakovę gavimo būdo teisėtumą ir užsakymo pateikimo atsakovei priežastis.

16.       Aplinkybė, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2021 m. kovo 31 d. bei 2021 m. balandžio 6 d. pateikė dalies klientų patvirtinimą, jog jie nebuvo viliojami prekes bei paslaugas pirkti iš atsakovės, nėra pagrindas spręsti, kad santykius su šiais klientais atsakovė užmezgė teisėtai. Viena vertus, klientų paaiškinimus galėjo nulemti artimi santykiai su atsakove bei noras šių santykių nesugadinti. Kita vertus, vien nurodytų klientų pozicija, kad jų sprendimas bendradarbiauti su atsakove nebuvo sąlygotas neteisėtos įtakos, pati savaime nėra pakankama pripažinti, jog atsakovė tiek skatindama savo žinomumą, tiek ir užmegzdama santykius su klientais, neatliko kryptingų veiksmų, kuriems pagrindu tapo disponavimas ieškovės konfidencialia informacija.

17.       Teismas pažymėjo, kad ne formalaus dokumento buvimas, bet faktinis santykių pobūdis turi būti pagrindu spręsti, ar konkretus subjektas ginčijamų veiksmų atlikimo metu buvo ieškovės klientas. Įsteigus atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini) “, devyni klientai (duomenys neskelbtini) nuo pat 2018 m. pradžios neteikė ieškovei jokių užsakymų.

18.       Teismas laikė esant reikšminga ir tai, kad paskutinė atsakovo darbo santykių su atsakove diena, o kartu ir diena, kai atsakovas dar galėjo gauti konfidencialią informaciją, buvo (duomenys neskelbtini). Teismas kaip labiausiai tikėtiną vertino aplinkybę, kad, atsakovams ėmusis veiksmų, susijusių su nesąžiningu naudojimusi konfidencialia informacija, tokių veiksmų įtaka pasireiškė per tam tikrą laikotarpį. Kadangi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą buvo pradėjusi (duomenys neskelbtini), siekė veiklos apimčių plėtros, priežastiniu ryšiu su naudojimusi konfidencialią informaciją apie klientus sudarančiais duomenimis gali būti siejamas tik toks bendradarbiavimo su sutampančiais klientais iniciavimas, kuris prasidėjo per ribotą laiko tarpą. Teismo vertinimu, protingumo kriterijus šiuo atveju atitiktų 6 mėn. laikotarpis. Vėliau tarp atsakovės ir ieškovės klientų užsimezgęs bendradarbiavimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, kurį susieti su šiame sprendime konstatuotais atsakovų neteisėtais veiksmais pakankamu priežastiniu ryšiu šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo.

19.       Atsakovės 2021 m. kovo 12 d. pateikti neviešais pripažinti duomenys apie atsakovės sutampantiems klientais išrašytas sąskaitas atskleidžia, kad 3 sutampantys klientai
(duomenys neskelbtini) bendradarbiavimą su atsakove pradėjo tik 2020 m., dar 45 klientai (duomenys neskelbtini) – po 2019 m. birželio 7 d.

20.       Pripažinęs, kad anksčiau nurodyti 9 klientai (neteikę užsakymų ieškovei 2018 m.) ir sprendime nurodyti 40 klientų (nors iš viso sprendimo 40 punkte nurodyti 48 klientai, pradėję su atsakove bendradarbiauti po 2019 m. birželio 7 d., tarp jų yra ir tie patys 8 klientai iš sprendimo 38 punkte pateikto sąrašo (visi, išskyrus (duomenys neskelbtini)), teismas konstatavo, jog ieškovei padarytos žalos dydis apskaičiuotinas nustačius grynąjį pelną, kurį atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ gavo iš kitų 51 sutampančių klientų: (duomenys neskelbtini).

21.       Teismas pabrėžė, kad nei ieškovė, nei atsakovai neginčijo 2021 m. kovo 31 d. pateiktoje patikslintoje audito ataskaitoje naudotų grynojo pelno apskaičiavimo metodo taisyklių teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, rėmėsi atsakovės pateikta audito išvada, apskaičiavo bendrąjį pelną, proporcingai įvertino kitas tiesiogines ir administracines sąnaudas, ir nusprendė, kad atsakovės grynojo pelno suma iš perviliotų klientų sudaro (duomenys neskelbtini). Būtent šią sumą teismas pripažino atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ neteisėtai gauta nauda, kuri pripažintina ieškovei padaryta žala.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama. Atsakovai šios prezumpcijos nenuginčijo. Komercinę paslaptį sudaranti ieškovės informacija tokį savo statusą prarado dėl neteisėtų atsakovo (duomenys neskelbtini)  veiksmų, o atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) “ šią informaciją neteisėtai naudojant savo veikloje, ieškovei dėl to atsirado neigiamų pasekmių (ieškovė negavo planuojamos komercinės naudos).

23.       Atsakovų bendri veiksmai sukūrė sąlygas žalai atsirasti. Be to, atsakovas (duomenys neskelbtini)  šiuo atveju vertintinas ne tik kaip atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojas, bet ir kaip asmuo, savarankiškai suinteresuotas neteisėtų veiksmų rezultatu. Neteisėtas naudojimasis komercinę paslaptį sudarančia informacija prasidėjo atsakovui (duomenys neskelbtini)  dar nenutraukus santykių su ieškove, atsakovas aktyviai dalyvavo įsteigiant UAB „(duomenys neskelbtini) “, viena iš įmonės steigėjų ir akcininkių, taip pat jos vadove tapo atsakovo sutuoktinė, kuri patvirtino, kad įmonė buvo steigiama atsakovui siekiant dirbti sau.

24.       Teismas sprendė, kad egzistuoja visos sąlygos solidariajai civilinei atsakomybei taikyti ir yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

25.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ prašo panaikinti (duomenys neskelbtini)  apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                       Net ir nesąžiningos konkurencijos bylose negalima vadovautis vien tik netiesioginiais įrodymais. Sprendime taip ir nėra nurodyta, kokie konkretūs atsakovo veiksmai ir elgesys sąlygojo konkrečios konfidencialios informacijos pasisavinimą ir jos perdavimą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) “. Turėjo būti nustatytas bent vienas aktyvus atsakovų neteisėtas veiksmas, kuris kokiu nors būdu būtų lėmęs, kad ieškovo komercinė paslaptis ar jos dalis būtų buvusi neteisėtai pasisavinta ir perduota.

25.2.                       Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė supažindino atsakovą su tuo, kokia informacija yra sudaranti įmonės komercinę paslaptį, be to, atsakovas neįsipareigojo jos saugoti. Bylos nagrinėjimo metu pateikti ieškovo darbuotojų patvirtinimai, kad
(duomenys neskelbtini)  juos išsamiai supažindindavo su visa įmonės komercinę paslaptį sudarančia informacija negali būti laikomi patikimais įrodymais, kadangi tai paties ieškovo darbuotojų patvirtinimai. Tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai – klientų raštai – teismo ignoruoti nurodant, kad jie tiesiog nenori susigadinti gerų santykių su UAB „(duomenys neskelbtini) “.

25.3.                       Net jeigu atsakovas ir būtų buvęs supažindintas su ieškovės Darbo tvarkos taisyklėmis, beveik visas šioje dalyje išvardintas sąrašas: prekių pavadinimai (kuriuos pati ieškovė skelbia viešai internete), pardavimai, pelningumo procentas, įsiskolinimai, savikaina, prekių likučiai – kurie matomi iš VĮ Registrų centro viešai prieinamų duomenų (pelno (nuostolių) ataskaitų, balansų) – iš viso net negalėtų / neturėtų būti laikomas konfidencialia informacija ar komercine paslaptimi.

25.4.                       (duomenys neskelbtini)  daug metų (duomenys neskelbtini) sėkmingai dirbo pas ieškovę, buvo (duomenys neskelbtini)  skyriaus vadovas, o tai savaime reiškia, kad didžioji dalis jo sąžiningai įgytos profesinės informacijos ir žinių tapo jo žinių dalimi; kaip (duomenys neskelbtini)  skyriaus vadovas, jis pats kūrė, siūlė ir inicijavo tinkamo bendravimo su klientais procesus ir modelį, siekė plėtoti pas ieškovę tuo metu būtą minimalią gerąją praktiką; turėjo ir privalėjo išmanyti (suprasti) visą pirkimo – pardavimo procedūrą ir procesus – t. y. vien tik savo asmeniniais sugebėjimais ir pastangomis sąžiningai įgijo patirtį, suformavo įgūdžius, išsiugdė gebėjimus ir įgijo išimtinių žinių. Taigi, šios sąžiningai įgytos žinios negali būti laikomos ieškovės komercine paslaptimi, kuri neva nesąžiningai buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini) “.

25.5.                       Ieškovės naudojamos duomenų bazės pristatymas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad
(duomenys neskelbtini)  ar UAB „(duomenys neskelbtini) “ pasinaudojo šiuo verslo valdymo sistemos aprašyme esančiu apskaitos modeliu ir savo vėlesnėje darbinėje (profesinėje) veikloje pritaikė kokius nors standartus, veiklos modelius ir pan., kurie jiems leido neteisėtai užmegzti ryšius su ieškovės klientais. Šis priedas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad
(duomenys neskelbtini)  galėjo pasinaudoti (eksportavo) kokius nors duomenis iš šios sistemos į kitas laikmenas.

25.6.                       Ieškovė byloje įrodinėjo, kad į UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo pervilioti
3 darbuotojai. Iš teismo motyvų nėra aišku, ar (duomenys neskelbtini) taip pat buvo perviliotas, kadangi pats darbuotojas nurodė, kad jo netenkino nei darbo sąlygos, nei darbo užmokestis pas ieškovę, todėl ir nusprendė pakeisti darbovietę. Nei vienas iš minėtų liudytojų net neužsiminė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ būtų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus, siekdama šiuos darbuotojus įsidarbinti pas save, todėl nesuprantama teismo išvada, jog atsakovas (duomenys neskelbtini)  perdavė ieškovės komercinę paslaptį apie ieškovės darbuotoją atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri pasiūlė ieškovės darbuotojui nutraukti darbo sutartį su ieškove, siekdama naudos sau.

25.7.                       UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdoma veikla nėra tapati ieškovo vykdomai veiklai. Ji ir šiuo metu daugiausiai užsiima miško priekabų remonto, atsarginių detalių miškų technikai tiekimu, metalo konstrukcijų gamyba, hidraulikos prekių gamyba (tiekimu), statybinės, kelio „(duomenys neskelbtini)“ technikos remontu, naudotų detalių „(duomenys neskelbtini)“ tiekimu. Tai patvirtinta bylos nagrinėjimo teisme metu. Būtent tai patvirtino ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorė. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 1 d. paaiškinimuose nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ jiems teikia kai kurias paslaugas, kurių nei viena kita (duomenys neskelbtini)  įmonė jiems pasiūlyti negali. (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 30 d. atsakyme nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ teikia tokias paslaugas, kurių kiti rinkos dalyviai, kaip ir ieškovė, arba neteikia visai, arba atsisako teikti. Dėl to formalus pirmosios instancijos teismo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos ir ieškovės veiklos sutapatinimas lėmė tai, kad teismas ir toliau darė klaidingas išvadas tiek dėl klientų perėmimo, tiek dėl specifinių žinių, kompetencijos ir galimybių panaudojimo.

25.8.                       (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rinkai teikia iš esmės tokias pačias prekes ir paslaugas, kaip ir ieškovė bei UAB „(duomenys neskelbtini) “. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tą 51 pervilioto kliento sąrašą įtraukė būtent ir šias bendroves, t. y. konkurentus. Susidaro situacija, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra kaltinama nesąžiningai perviliojusi ieškovės, o tuo pačiu ir savo, konkurentus.

25.9.                       (duomenys neskelbtini) yra perkančioji organizacija ir prekes bei paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsigyja viešųjų pirkimų būdu. Iš esmės pirmosios instancijos teismas savo išvadomis, kad šis klientas buvo neteisėtai perviliotas iš ieškovės, pripažino, jog minėti viešieji pirkimai yra neteisėti.

25.10.                      Teismas paskutinio posėdžio metu netenkino UAB „(duomenys neskelbtini) “ prašymo išreikalauti iš ieškovės jo visų skyrių i.SAF sistemos duomenis, kadangi atsakovams kilo pagrįstų abejonių, ar ieškovė, kaip daug skyrių visoje Lietuvoje turintis subjektas, kai kurių klientų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų galėjo neapskaityti (duomenys neskelbtini)  skyriuje, o juos apskaityti kitame skyriuje ir taip klaidingai nurodyti duomenis, kad neva tai tik (duomenys neskelbtini)  skyriaus pajamingumas ženkliai krito. Juo labiau, kad analogiškus duomenis iš atsakovės siekė gauti ieškovė, ir teismas tokį reikalavimą tenkino. Tad pats teismas ieškovę ir atsakovę pastatė į nelygiavertę procesinę padėtį ir, neturėdamas visų reikiamų (būtinų) duomenų, skundžiamoje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

25.11.                      Visi klientai nuo 29 numerio ir toliau, pagal ieškovės pateiktus duomenis apie sutampančių su UAB „(duomenys neskelbtini) “ klientais, tebėra ieškovės klientai ir iš jos pirko prekes ir paslaugas 2019 m. (iš 51 kliento 41 klientas ir toliau perka prekes ir paslaugas iš ieškovės).

25.12.                      2020 m. šie klientai ir toliau pirko prekes ir paslaugas iš ieškovės ir tai patvirtina klientų numeriai 12, 33, 45, 48, 52, 57, 60, 63, 64, 70, 71, 72, 73, 83, 84, 86, 94, 98, 100. Klientai, išlaikę tokias pačias arba labai panašias pirkimų apimtis 2019 m., lyginant su 2018 m. yra: 12, 39, 42, 45, 48, 60, 64, 66, 68, 70, 71, 72, 73, 75, 82, 83, 84, 86, 87, 98. Klientai, kurie padidino savo pirkimų apimtis pas ieškovą 2019 m., palyginus su 2018 m., yra: 52, 57, 63, 91, 95. Klientai, kurie per du pirmus 2020 m. mėnesius pas ieškovę atliko pirkimų už artimą visų 2019 m. pirkimų sumą 12, 48, 63, 94. Klientas Nr. 63 ((duomenys neskelbtini)) iš ieškovės 2019 m. atliko pirkimų daugiau, nei 2018 m., o 2020 m. pirmus du mėn. atliko 24 pirkimus, kai 2019 m. jų atliko 39 (pagal išrašytų PVM sąskaitų faktūrų skaičių). Taigi, kai kurie klientai didino pirkimų apimtis pas ieškovę arba jas išlaikė tokias pačias, nors buvo įvardijami kaip nesąžiningai pervilioti klientai.

25.13.                      Nepaisant to, kad kai kurie klientai buvo sudarę neterminuotas sutartis su ieškove, tačiau ieškovė negalėjo tikėtis, jog visais laikotarpiais klientas išlaikys tokias pačias apyvartas ir atliks vienodo dydžio pirkimus ir būtent iš ieškovės. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikėsi kitos pozicijos ir pripažino, kad absoliučiai visas iš 51 kliento
atsakovės gautas grynasis pelnas buvo gautas vien dėl to, kad visi 51 klientai buvo nesąžiningai pervilioti.

25.14.                      Per tiriamą laikotarpį 7 klientai ((duomenys neskelbtini)) atliko tik 1 pirkimą, taigi, jie negali būti laikomi nuolatiniais prekių ir paslaugų pirkėjais. Sprendime nenurodyta ir nepaaiškinta, kodėl ieškovei iš atsakovės priteista suma už tokias prekes ir paslaugas, kurių ieškovė niekada neteikė ir neteikia. Nurodytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą.

25.15.                      Ieškovė iš neva perviliotų klientų negavo pelno ar jo gavo mažiau visai ne dėl
UAB „(duomenys neskelbtini) “ neteisėtų veiksmų. 2004 m. rugpjūčio 2 d. sutartis su
(duomenys neskelbtini) įrodo, kad jokių įsipareigojimų reguliariai pirkti prekes ši bendrovė neprisiėmė, nes sutartis yra terminuota. Vadinasi, ši klientė tebėra ieškovės klientė, kuriai 2019 ir 2020 m. buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros ir tai patvirtina, kad ji ir toliau atlieka pirkimus tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovės. Kuri dalis iš šio kliento pirkimų susijusi su neteisėtas atsakovės veiksmais, pirmosios instancijos teismas nenustatė, bet nusprendė visą šio kliento sugeneruotą grynąjį pelną atiduoti ieškovei.

25.16.                      2019 m. balandžio 30 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartis su (duomenys neskelbtini) sudaryta po atsakovės įsteigimo. Šiam klientui taikoma 25 proc. nuolaida pagal sutarties
2.2 papunktį. Tai tiesiogiai ir mažina ieškovės pajamas. Tai tebėra ieškovės klientas, kuriam 2019 m. išrašytos 26 sąskaitos, 2018 m. – 29, o per pirmus du 2020 m. mėn. išrašytos 2 sąskaitos. Ieškovė 2021 m. vasario 11 d. pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo 16 dalies (vii) c) (xiii) punkte nurodė, kad šio kliento vidutinė apyvarta 2016–2018 m. sudarė
(duomenys neskelbtini), apyvartos kritimas 2019 m. – (duomenys neskelbtini). Tačiau 2018 m. ieškovė šiam klientui išrašė 29 sąskaitas, o 2019 m. – 26 sąskaitas. Taigi, skirtumas – vos 3 sąskaitos, o apyvarta ir sumažėjo tada, kada pati ieškovė pritaikė 25 proc. nuolaidą, taip sumažindama savo pajamas, o dabar mėgina tai pateikti kaip atsakovės neteisėtus veiksmus, perviliojant šį klientą. Akivaizdu, kad šio kliento elgesys pasikeitė ne dėl atsakovės įsteigimo, kadangi net ir su tokia didele nuolaida šis klientas pas ieškovę sumažino pirkimus.

25.17.                      2005 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini). Sutartis automatiškai pratęsiama, šis klientas tebėra ieškovės klientas, kuris pirko prekes iš ieškovės 2016, 2017, 2018, 2019 ir 2020 m., o išrašytų sąskaitų skaičius iš esmės tapatus visais minėtais metais. Atsakovės pajamos iš šio kliento 2019 m. buvo (duomenys neskelbtini). Pas ieškovę 2016, 2017, 2018 m. šio kliento pirkimų apimtis kasmet – apie (duomenys neskelbtini). 2019 m. apimtys pas ieškovę – (duomenys neskelbtini), o pas UAB „(duomenys neskelbtini) “ – (duomenys neskelbtini). Taigi, šis klientas iš ieškovės ir atsakovės bendrai pirko prekių beveik už (duomenys neskelbtini). Tokios apyvartos pas ieškovę iš šio kliento niekada anksčiau nebuvo. Kodėl šis klientas sumažino pirkimų apimtis pas ieškovę, atsakovė neturi duomenų, o kodėl šis klientas tapo atsakovės klientu, paaiškino pats klientas 2021 m. balandžio 1 d. pažymoje, nurodydamas, kad jie patys susirado UAB „(duomenys neskelbtini) “, kreipėsi dėl pavyzdžio pagaminimo; pavyzdys pagamintas, jiems tiko, todėl ir buvo užmegzti santykiai su šia įmone. Šis klientas nurodė, kad kai kurių paslaugų ir prekių ieškovas negali suteikti, todėl dirba tiek su ieškovu (kitais klausimais), tiek ir su UAB „(duomenys neskelbtini) “ toje dalyje, kurioje jų poreikių negali patenkinti ieškovė.

25.18.                      2004 m. sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini) yra neterminuota. Šios klientės pirkimai iš ieškovės 2016 m. sudarė (duomenys neskelbtini), 2017 m. sumažėjo iki (duomenys neskelbtini), 2018 m. mažėjo ir toliau iki (duomenys neskelbtini) sumos, kol galiausiai 2019 m. pirkimų apimtys pasiekė (duomenys neskelbtini) sumą. Taigi, ši klientė dar iki atsakovės įsteigimo beveik nebeatlikdavo pirkimų iš ieškovės. Nepaisant to, šis klientas vis tiek yra laikomas neteisėtai perviliotu.

25.19.                      2009 m. rugsėjo 18 d. buvo sudaryta neterminuota prekių pirkimo – pardavimo sutartis su (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta, kad 2019 m. apyvarta pas ieškovę krito 98 proc., vadinasi, anot ieškovės, atsakovė šį klientą perviliojo. Tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 15 d. atsiuntė patvirtinimą (pažymą), kad būtent jie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini) “, siūlomos prekės, kaina ir kokybė tiko, todėl ir bendradarbiauja iki šiol. (duomenys neskelbtini) direktorius nurodė, kad, priklausomai nuo paslaugų kainos ir prekių poreikio, jie kreipiasi ir į kitus pardavėjus. Tai patvirtina ir tai, kad 2019 m. buvo perkamos prekės ir iš ieškovės, ir iš atsakovės, ir, akivaizdu, iš kitų pardavėjų. Šios pažymos tikrumo ieškovė nepaneigė. Ši įmonė 2021 m. kovo 29 d. papildomai paaiškino, kad pati ieškovė nebepageidavo bendrauti su šiuo klientu, o jų darbuotojas netgi nurodė, kur dirba (duomenys neskelbtini)  ir nukreipė ten.

25.20.                      2015 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta neterminuota prekių pirkimo – pardavimo sutartis su (duomenys neskelbtini). Pas ieškovę šios klientės pirkimai 2016 m. – 2020 m. pirmų dviejų mėn. laikotarpiu sudarė apie (duomenys neskelbtini) per metus. Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pasirašytos 2020 m. gruodžio 28 d. pažymos matyti, kad įmonė 2019 m. plėtė veiklą, ieškojo prekių ir paslaugų pardavėjų, Alytuje tik UAB „(duomenys neskelbtini) “ galėjo pasiūlyti jiems reikiamas prekes ir paslaugas, dėl to ir buvo nuspręsta bendradarbiauti. Atsakovė vien 2019 m. 40 kartų pardavė prekes ir paslaugas, kai tuo tarpu ieškovė 2016–2019 m. laikotarpiu vidutiniškai šiai įmonei parduodavo apie 10 kartų daugiau prekių per metus. Dar daugiau, iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ši klientė 2019 m. užsakė prekių ir paslaugų beveik 14,5 karto daugiau, nei vidutiniškai per metus užsakydavo iš ieškovės. Tačiau prekės buvo perkamos ir iš ieškovės, nes 2019 m. į ieškovę ji kreipėsi 3 kartus. Vienai iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkių – (duomenys neskelbtini) – vadovo (duomenys neskelbtini)  sutuoktinė. Teismas sudarė tokią situaciją, kad (duomenys neskelbtini) negali pirkti jokių prekių ir paslaugų iš (duomenys neskelbtini)  sutuoktinės valdomos įmonės. Tai du privatūs juridiniai asmenys, kurie elgiasi taip, kaip jiems palankiausia pelnui pasiekti. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nepaaiškino, kokie faktai ar teisės aktai draudžia įsigyti prekes ir paslaugas iš savo sutuoktiniui priklausančios įmonės. Taigi, šis klientas bet kuriuo atveju privalo būti pašalintas iš perviliotų klientų sąrašo.

25.21.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino bent jau tikėtinų priežasčių, dėl kurių iš daugiau nei 800 ieškovės klientų 572 sumažino arba visai nutraukė pirkimus, iš kurių tik 100 yra sutampantys su atsakovės klientais, bei iš kurių nei vienas nėra perviliotas. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir apeliaciniame skunde nurodytų klientų apyvartų svyravimų individualiai. Į bylą pateikti iš esmės didžiausių atsakovės klientų paaiškinimai, į kuriuos teismas neatsižvelgė. Todėl bylos esmė nebuvo atsklista, o byla išnagrinėta neteisingai.

25.22.                      Teismas posėdyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ gali pateikti papildomus klientų paaiškinimus raštu, kadangi jų apklausa teismo posėdyje nepagrįstai užvilkins bylos nagrinėjimą. Atsakovė šiuo teismo nurodymu vadovavosi, tačiau tik iš ginčijamo sprendimo sužinojo, kad raštu pateikti klientų paaiškinimai apskritai nebus vertinami. Dėl to teismas tiesiogiai užkirto kelią atsakovės siekiui teisėtai pasinaudoti CPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

25.23.                      Ieškovės neva patirtos žalos sumą teismas nuo 51 kliento skaičiuoja už laikotarpį nuo
2018 m. pabaigos iki 2020 m. vasario vidurio, t. y. ne iki 2019 m. birželio 7 d. Dėl to lieka neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nuo 2019 m. birželio 7 d. laiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ jokių nesąžiningų veiksmų, pasinaudodama neva neteisėtai gauta ieškovo komercine paslaptimi, neatliko, tačiau žalą (nesant neteisėtų veiksmų) vis tiek skaičiavo iki pat ieškovo ieškinio pateikimo teismui dienos.

25.24.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės argumento, kad dar 2019 m. balandžio mėn. (šį mėnesį sudarytos naujos sutartys su (duomenys neskelbtini) ir
(duomenys neskelbtini) su atitinkamai 30 ir 25 proc. nuolaidomis ir ieškovės paaiškinimu, jog nuolaidos taikytos siekiant sumažinti atsakovų neteisėtų veiksmų sukeltas pasekmes) ieškovei turėjo būti žinoma, jog, kaip teigia ieškovė, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė jau patiria žalą. Tačiau ieškovė vis tiek laukė apie 10 mėnesių, didino savo nuostolius ir tik tada kreipėsi į teismą. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti netaikoma dėl nukentėjusiojo veiksmų, t. y. dėl veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (rizikos prisiėmimas). Bet kuris atidus ir sąžiningas verslo subjektas, matydamas, kad staiga netenkamas didelis klientų skaičius ir tai ženkliai mažėja pajamos bei apyvartos, dar 2019 m. balandžio mėn. žinodamas, jog jo klientai perviliojami, nedelsdamas turėtų imtis veiksmų, o ne laukti 15 mėn. Dėl to teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškovės ieškinys, yra visiškai nepagrįstas.

26.                      Apeliaciniu skundu atsakovas (duomenys neskelbtini)  prašo panaikinti (duomenys neskelbtini)  apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      (duomenys neskelbtini)  buvo atleistas iš pareigų nuo (duomenys neskelbtini). Naudodamasis savo įgyta patirtimi, žiniomis, gebėjimais bei neturėdamas jokių nekonkuravimo įsipareigojimų ieškovei, atsakovas pradėjo dirbti vadybininku žmonos įsteigtoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini) “. Dalis klientų, su kuriais (duomenys neskelbtini)  dirbo ieškovės įmonėje, patys kreipėsi į jį dėl paslaugų teikimo (hidraulinių sistemų remonto, gedimų šalinimo, atsarginių detalių tiekimo), kadangi jiems buvo svarbios (duomenys neskelbtini)  asmeninės savybės, jo kompetencija bei turima patirtis, o ne tai, kokia įmonė jiems suteiks paslaugas. Tai, kad patys klientai ieškojo (duomenys neskelbtini)  ir kreipėsi į jį dėl paslaugų teikimo pagrindžia į bylą pateikti šių įmonių patvirtinimai.

26.2.                      (duomenys neskelbtini) , dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, neatliko iš anksto suplanuotų ar kryptingų veiksmų, kad perviliotų ieškovės klientus. Įmonės, ypač mažesnės, vienos iš kitų sužinojusios, kur dirba apeliantas, pačios jį susirado. Jų pasirinkimą lėmė ne palankesnės sandorių sąlygos, o apelianto vardas, jo kompetencija bei įgytas pasitikėjimas juo, kaip savo srities žinovu, aptarnavimo kokybė. Taigi, atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ klientai buvo įgyti įprastinėmis rinkos sąlygomis, t. y. dėl paslaugų teikimo kreipiantis patiems klientams.

26.3.                      Buvę ieškovės darbuotojai A. M. bei E. A. iš ieškovės įmonės išėjo dėl to, kad jų netenkino darbo sąlygos bei atmosfera, t. y. ne be svarbių priežasčių. Asmuo yra laisvas pasirinkti norimą darbą. Minėti asmenys laisva valia ir niekieno neįkalbinėjami įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini) “, siekdami realizuoti savo turimus gebėjimus bei patirtį, juo labiau, kad nekonkuravimo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu nebuvo prisiėmę.

26.4.                      Teismo padarytos išvados dėl apelianto tariamai atlikto ieškovės komercinių paslapčių apie ieškovės klientus bei darbuotojus atskleidimo bei naudojimo UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikloje, pastarajai tariamai nesąžiningai konkuruojant su ieškove, yra nepagrįstos. Teismas pažeidė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas.

26.5.                      Teismas netinkamai (plečiamai) aiškino darbuotojo pareigos išsaugoti komercinę paslaptį turinį. Informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Ieškovė apeliantui nebuvo aiškiai įvardijusi, kokia konkreti informacija yra ieškovės komercinė paslaptis, jo tinkamai nesupažindino su tokios informacijos sąrašu. Nepaisant to, kad ieškovės vidaus darbo tvarkos taisyklėse yra nurodytas komercinių paslapčių sąrašas, vien formalaus nurodymo į tokį sąrašą nepakanka. Be to, dalis vidaus darbo tvarkos taisyklėse įvardintos kaip komercinė paslaptis informacijos yra viešai prieinama, todėl apskritai negali būti laikoma komercine paslaptimi.

26.6.                      Apelianto darbo santykiai ieškovės įmonėje truko 14 metų, o tai reiškia, kad didžioji dalis dirbant gautos informacijos tapo jo žinių dalimi, įskaitant ir informaciją, susijusią su darbo su klientais metodais, užsakymų vykdymo praktika, klientų aptarnavimo kokybe ir pan. Ši informacija yra neatsiejama nuo apelianto sąžiningai įgytos patirties, įgūdžių, gebėjimų ir žinių toje srityje, kurioje jis dirbo, todėl nėra laikoma komercine paslaptimi ir negali būti saugoma pasibaigus darbo santykiams. Priešingas aiškinimas lemtų ribojimą apeliantui, nesant nekonkuravimo susitarimo, dirbti toje pačioje srityje kaip ir ieškovė, turimas žinias ir patirtį panaudoti darbe. Ieškovė su apeliantu nebuvo sudariusi nekonkuravimo susitarimo, todėl apelianto konstitucinės teisės dirbti bei užsiimti ūkine komercine veikla neturi būti ribojamos.

26.7.                      Tam, kad būtų galima konstatuoti komercinės paslapties atskleidimą konkuruojančiam subjektui apie ieškovės klientus, turi būti įrodyti ir nustatyti veiksmai, jog būtent dėl šios komercinę paslaptį sudarančios informacijos sužinojimo konkuruojantis subjektas sugebėjo užmegzti verslo santykius su ieškovės klientais ir tokiu būdu perimti tuos klientus. Tai, kad sutampa kai kurie ieškovės ir atsakovės klientai, nereiškia, kad buvo atlikti neteisėti komercinės paslapties atskleidimo ar nesąžiningos konkurencijos, pasinaudojant tokia komercine paslaptimi pervilioti klientus, veiksmai.

26.8.                      Teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino priežasčių, dėl kurių ieškovės klientai pradėjo bendradarbiauti su atsakove. Nesąžiningos konkurencijos bylose visų pirma turėtų būti nustatoma, kokios priežastys lėmė, kad ieškovė tokį klientą prarado: ar kliento praradimą lėmė būtent atsakovų nesąžiningi veiksmai, ar visiškai kitos, su atsakovų veiksmais nesusijusios, priežastys.

26.9.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų pateikti dalies klientų (16 klientų) rašytiniai paaiškinimai nepaneigia išvados, jog apeliantas perdavė informaciją apie įmonės klientus atsakovei. Teismas vertino, kad pateikti tik nedidelės dalies klientų paaiškinimai, be to, tarp viliojimo faktą neigusių klientų yra ir artimai su atsakovais susiję subjektai ((duomenys neskelbtini)). Apeliantas negali sutikti su tokiu vertinimu. Atsižvelgtina į tai, kad paprastai įmonės apskritai nėra linkę veltis į teisminius ginčus ir teikti kokius nors rašytinius patvirtinimus, kurie vėliau bus panaudoti teisme. Todėl šiame kontekste atsakovų gauti 16 klientų paaiškinimai turėtų būti vertinami kaip pakankami. Be to, iš 16 įmonių nurodyti tik du galimai artimai su atsakovais susiję subjektai, nepaneigia kitų įmonių pateiktų paaiškinimų. Taigi, teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos.

26.10.                      (duomenys neskelbtini), sužinojęs apie įmonę, kurios veikla atitinka ieškovės veiklą ir kurioje gali gauti turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą, rinkosi darbą UAB „(duomenys neskelbtini) “. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) paliudijo, kad sprendimus nutraukti darbo santykius su ieškove priėmė savo iniciatyva, nes jų netenkino darbo sąlygos pas ieškovę, darbinė atmosfera, požiūris į darbuotoją. Taigi, darbo sutartys su ieškove buvo nutrauktos ne be svarbių priežasčių. Todėl išvada, jog darbuotojų perėjimas į UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra nulemtas apelianto nesąžiningų veiksmų, nėra pagrįsta.

26.11.                      Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė būtų iš viso praradusi tuos klientus, kurie sutampa su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ klientais. Didelė dalis minėtų klientų ir toliau naudojasi ieškovės paslaugomis ir patys tai patvirtino (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini)), todėl teismas nepagrįstai į tai neatsižvelgė. Taigi, neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Pajamų sumažėjimą ieškovė turėjo įrodyti ir pagrįsti objektyviais įrodymais, t. y. kad šie pokyčiai įvyko būtent dėl nesąžiningų ir įstatymais draudžiamų apelianto veiksmų, o ne dėl kitų aplinkybių, tokių kaip ūkio subjektų teisėta konkurencija, klientų poreikiai, finansinės padėties pokyčiai, rinkos pokyčiai ir kt.

26.12.                      Apeliantui neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, jo kaltė taip pat laikytina neįrodyta.

26.13.                      Ieškovės patirta žala galėtų būti siejama tik su tais nuolatiniais ir ilgalaikiais ieškovės klientais, kurie visiškai nutraukė bendradarbiavimą su ieškove. Nei vienas iš ieškovės klientų nebuvo įsipareigojęs kiekvienais metais nupirkti iš ieškovės prekių ar paslaugų už tam tikrą sumą, nei vienam nebuvo numatyta draudimo naudotis kitų ūkio subjektų paslaugomis. Su didžiąja dalimi neva perviliotų klientų ieškovė tebeturi neterminuotas sutartis, šie klientai 2019 m. bei 2020 m. ir toliau pirko prekes ir paslaugas iš ieškovės ir netgi išlaikė tas pačias ar panašias pirkimų apimtis. Nuolatiniai ieškovės klientai, kurie tęsė bendradarbiavimą su ieškove ir po atsakovės įsteigimo, negali būti laikomi nesąžiningai perviliotais į kitą įmonę, ar ieškovės prarastais.

26.14.                      Teismas visiškai neatsižvelgė į klientų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad tam tikrų prekių ar paslaugų jiems negalėjo pasiūlyti jokia kita (duomenys neskelbtini)  apskrityje veikianti įmonė, dėl ko jie ir nusprendė pirkti reikalingas prekes bei paslaugas iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “.

26.15.                      Teismas tinkamai neįvertino atsakovų nurodytos aplinkybės, jog ieškovė nesiėmė priemonių užkirsti kelią papildomos žalos atsiradimui. Jau 2018 m. gruodžio 7 d. ieškovė, žinodama apie kelių darbuotojų išėjimą iš įmonės, pastebėjusi apyvartos mažėjimą, jau
2019 m. pradžioje turėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdama apginti tariamai pažeistas savo teises. Tačiau ieškinys buvo pareikštas tik 2020 m. sausio mėn., t. y. po 15 mėn. nuo ieškovės sužinojimo apie tariamai neteisėtus komercinės paslapties atskleidimo veiksmus momento. Atitinkamai, teismas turėjo įvertinti ir ieškovės delsimą kreiptis į teismą.

27.                      Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašė juos atmesti ir (duomenys neskelbtini)  apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

27.1.                       (duomenys neskelbtini)  buvo ilgametis bendrovės darbuotojas, užėmęs vadovaujančias pareigas. Darbo sutarties 10 punkte (duomenys neskelbtini)  įsipareigojo neplatinti ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Be to, (duomenys neskelbtini)  buvo susipažinęs su ieškovės parengtais skyriaus vadovo pareiginiais nuostatais. Nuostatų I dalies 5.18 papunktyje buvo nurodyta, kad skyriaus vadovas turi žinoti (išmanyti) įmonės vidaus darbo taisykles, o I dalies
6.2 papunktyje numatyta, jog skyriaus vadovas vadovaujasi vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, II dalies 26 punkte – jog raštiškai supažindina naujai priimtus darbuotojus su patvirtintomis darbo tvarkos taisyklėmis, darbų saugos instrukcijomis. Negana to, siekiant tvirtesnės komercinės paslapties apsaugos, ieškovė supažindino (duomenys neskelbtini)  su ieškovės darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose buvo nurodytas ir komercinių paslapčių, kurios griežtai saugomos, sąrašas.

27.2.                       (duomenys neskelbtini) , dar dirbdamas pas ieškovę, pasinaudodamas bendrovės komercine paslaptimi, įsteigė tiesiogiai konkuruojančią įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini) “. UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdo tapačią ir analogišką veiklą kaip ir ieškovė, t. y. remontuoja hidraulinę įrangą ir sistemas, surenka įrangą, atlieka gedimų diagnostiką, juos šalina, gamina įrangą pagal užsakymus, ją parduoda, montuoja, aptarnauja ir kt. Nors atsakovas (duomenys neskelbtini)  oficialiai nėra atsakovės vadovas, tačiau vien UAB „(duomenys neskelbtini) “ interneto puslapyje (duomenys neskelbtini), jo kontaktas pateikiamas kaip prioritetinis.

27.3.                       Ieškovė naudoja duomenų bazę, kurioje yra aiškiai matoma bendrovės komercinė paslaptis, kurią sudaro bendrovės klientų sąrašai, klientų kontaktai, kainininkai, išrašytos sąskaitos, prekių pavadinimai, pardavimai, susistemintos apyvartos, pelningumo procentas, klientui taikomos nuolaidos, klientų mokėjimai, įsiskolinimai, prekių likučiai ir jų savikaina, ir kurią nesąžiningai perėmė ir ja pasinaudojo atsakovai, buvo bei yra slapta, saugoma ir turinti komercinę vertę.

27.4.                       (duomenys neskelbtini) , kaip (duomenys neskelbtini)  skyriaus vadovas, puikiai žinojo, kurie bendrovės klientai yra mokūs, kokie yra jų poreikiai, su kokiomis problemomis susiduriama, kokia kainodara šiems klientams yra taikoma. Kitaip tariant, (duomenys neskelbtini)  valdė specifinę informaciją apie bendrovės veiklą. (duomenys neskelbtini) , kaip (duomenys neskelbtini)  skyriaus vadovas, be kita ko žinojo ir komercinę informaciją, susijusią ne vien su bendrovės klientais, tačiau ir su bendrovės darbuotojais, žinojo šių asmenų gaunamą darbo užmokestį, darbo pobūdį, gabumus, kvalifikaciją ir gebėjimus, taip pat ir aplinkybes, kurios šių asmenų galimai netenkino dirbant bendrovėje.

27.5.                       2018 m. antrą pusmetį bendrovės (duomenys neskelbtini)  skyriuje dirbo 11 darbuotojų. (duomenys neskelbtini)  įsteigus UAB „(duomenys neskelbtini) “, tuo pačiu metu kartu su juo iš ieškovės įmonės išėjo net trys darbuotojai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apie 6 mėn. darbuotojas yra pradinėje mokymosi stadijoje, realiai darbo neatlieka, nes jis turi mokyti naujus darbuotojus. Preliminariai, minėtų trijų darbuotojų pakeitimas ieškovei kainuoja apie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)  buvo žinomos minėtų darbuotojų darbo sutarties sąlygos, kompetencija. Minėtų darbuotojų išėjimas iš bendrovės neabejotinai buvo sąmoningai suplanuotas – (duomenys neskelbtini) , žinodamas, kokiomis sąlygomis bendrovėje dirba minėti darbuotojai, pasinaudodamas tuo, kad minėtų darbuotojų kompetencija reikalinga ir naujai įsteigtai atsakovei, perviliojo bendrovės darbuotojus.

27.6.                       Į UAB „(duomenys neskelbtini) “ iš bendrovės buvo perviliota 100 geriausių nuolatinių bendrovės klientų, generuojančių didžiausias pajamas ir pelną. Skundžiamame sprendime teismas vertino, kad įrodyta, jog perviliotas 51 klientas. Tarp ieškovės ir atsakovės sutampantys 100 klientų bendrovės (duomenys neskelbtini)  skyriuje 2016–2018 m. laikotarpiu sudarė
60,13 proc. vidutinės metų apyvartos dalį, taigi, akivaizdu, jog buvo pervilioti patys pelningiausi bedrovės klientai. 100 klientų apyvarta 2019 m. krito nuo 100 proc. iki 20 proc., bendrovės pajamos vien (duomenys neskelbtini)  skyriuje sumažėjo 2,79 karto.

27.7.                       (duomenys neskelbtini)  neteisėtas pasinaudojimas ieškovės komercine paslaptimi lėmė žalą ieškovei, taip pat lėmė ir įprastomis rinkos sąlygomis neįtikimą (duomenys neskelbtini)  šeimos verslo sėkmę. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teismo prašė patirtą žalą atlyginti priteisiant atsakovų gautos naudos forma, t. y. iš perviliotų klientų gautu grynuoju pelnu.

27.8.                       Atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodomi teiginiai, kad ieškovės reikalavimai turėjo būti atmesti tuo pagrindu, jog informacija nelaikytina komercine paslaptimi, nes yra vieša, yra nepagrįsti. Pirma, kaip matyti ir iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ apeliacinio skundo turinio, ieškovė skirtingiems klientams gali taikyti ir taiko skirtingą kainodarą (pavyzdžiui, paaiškėjus apie klientų viliojimą, ieškovė siekė taikyti nuolaidas norėdama klientus išlaikyti). Skirtinga kainodara, priklausomai nuo bendradarbiavimo su klientu pobūdžio, perkamų kiekių, gali būti taikoma ir įprastomis sąlygomis, tad vien pažvelgus į kainas tinklapyje ar paskambinus bendruoju telefonu nėra įmanoma sužinoti informacijos apie tai, kiek koks konkretus klientas prekių (paslaugų) ir už kokią kainą perka, kokia prekės savikaina, antkainis ir t. t. Antra, informacija apie įmonės debitorinių reikalavimų kiekį finansinėse ataskaitose taip pat neatskleidžia informacijos apie tai, kurie konkretūs klientai iš tiesų yra linkę operatyviai ir sklandžiai vykdyti savo įsipareigojimus, kurie iš jų nuolat reikalauja nuolaidų, o kurie nesiginčydami priima pasiūlytą kainą. Trečia, niekur viešai nėra prieinama informacija apie tai, kokio tikslaus pobūdžio bendradarbiavimas yra su klientu, koks yra jo konkretus poreikis. Klientai vertina, kai yra suprantamas jų verslo pobūdis, atsižvelgiant į jį pateikiamas individualizuotas pasiūlymas, ką galima padaryti tik turint ilgalaikį santykį su tokiu klientu ir žinant jo poreikius bei problemas.

27.9.                       (duomenys neskelbtini)  12 m. dirbo (duomenys neskelbtini)  skyriaus vadovu, o ieškovės įmonėje išdirbo 14 m.
(duomenys neskelbtini)  naudojosi ir ieškovės duomenų baze, pagal įmonėje galiojančią tvarką turėjo savo vartotojo vardą, prisijungimo slaptažodį, suteikiamas vartotojo teises (darbuotojai turi prieigas pagal savo pareigybes prie ribotos tai pareigybei informacijos), jam buvo išperkama naudojimo licencija ir dėl šių faktorių neabejotinai žinojo ir aiškiai bei nedviprasmiškai buvo susipažinęs ir suvokė, jog minėta ieškovės informacija apima komercinę paslaptį. Jei jis ir nebūtų suvokęs, kad tiksli ir slaptažodžiais saugoma informacija yra komercinė paslaptis, kurios sąrašus pats pateikdavo ieškovės darbuotojams, tai reikštų nebent tai, kad jis  netinkamai ėjo pareigas ir nesivadovavo vidutiniškai protingo asmens standartu. Ieškovės ir (duomenys neskelbtini)  darbo sutarties 10 punkte šis įsipareigojo neplatinti įmonės komercinės paslapties, taigi, akivaizdžiai suprato, kokia ji yra, žinojo ir buvo su ja susipažinęs, disponavo šiais duomenimis.

27.10.                      Faktą, kad (duomenys neskelbtini)  informaciją pasisavino ir perdavė UAB „(duomenys neskelbtini) “, o pastaroji ją naudojo savo komercinei naudai, patvirtina šios aplinkybės: UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo steigiama su tikslu toje pačioje srityje pradėti verslą, tik pradėjusi veiklą UAB „(duomenys neskelbtini) “ iš karto pradėjo dirbti su 51 (vėliau šis skaičius išaugo net iki 100) iš ieškovės pelningiausių klientų, iš kurių pajamos sudarė absoliučiai pagrindinę atsakovės veiklos pajamų dalį.

27.11.                      Skundžiamame sprendime teismas sprendė, kad klientų perviliojimo (t. y. neteisėtų veiksmų atlikimo) laikotarpis turėtų būti siaurinamas, todėl priteisė žalą, ją skaičiuodamas tik nuo tų klientų, kurie per 2018 m. buvo ieškovės klientais, o į atsakovę perėjo per pusę metų. Vertinant patirtos žalos dydį, atitinkamai, nėra reikšminga, ar atsakovai iš ieškovės perėmė absoliučiai visas, ar tik dalį pajamų, jei tai atliko neteisėtai pasinaudodami įgytu konkurenciniu pranašumu, disponuodami ieškovės komercine paslaptimi.

27.12.                      Skundžiamame sprendime neteisingai apskaičiuotas pelno mokestis. Be to, ieškovės skaičiavimu, pervilioto 51 kliento 2019 m. pajamų suma sudaro (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip kad nurodo teismas ((duomenys neskelbtini)skirtumas). UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos savikaina atitinkamai yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), bendrasis pelnas įvertinus tik savikainą – (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Patikslinus skaičiavimus atsakovės grynasis pelnas iš perviliotais laikytų klientų yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į perviliotojo kliento Nr. 100 – (duomenys neskelbtini) – pajamas ir pelną. Atsižvelgdama į tai, kad sprendime itin daug ir išsamiai pasisakyta apie priteistos žalos dydį, vien dėl įsivėlusios aritmetinės klaidos ieškovė skundžiamo sprendimo neskundė, toliau jį palaiko ir prašo palikti galioti.

27.13.                      Skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir patirtos žalos. Dėl to, kad (duomenys neskelbtini)  perėmė ieškovės komercinę paslaptį, pasinaudodamas ja įsteigė naują konkuruojantį ūkio subjektą, į kurį perviliojo dalį ieškovės darbuotojų ir klientų, ieškovės pajamos sumažėjo, o vietoje ieškovės šias pajamas gavo atsakovė. Tai, kad klientai perėjo į atsakovę ne atsitiktinai, patvirtina byloje surinkti įrodymai, o keleto klientų priešingi patvirtinimai pagrįstai buvo atmesti.

27.14.                      (duomenys neskelbtini) buvo perviliota jau nuo 2018 m. lapkričio mėn. Įmonės vadovas
(duomenys neskelbtini) yra atsakovės bendrasavininkės (duomenys neskelbtini) sutuoktinis, tai patvirtina įmonių ir jų akcininkų glaudžius ryšius.

27.15.                      Kliento (duomenys neskelbtini) ieškovės įmonėje vidutinė
2016–2018 m. apyvarta sudarė (duomenys neskelbtini), apyvartos kritimas 2019 m. – 100 proc., o atsakovės pajamos iš šio kliento vien 2019 m. (net nevertinant 2018 m. pabaigos ir
2020 m. pradžios pajamų) – (duomenys neskelbtini). Taigi, įrodytas labai aiškus pajamų kritimas pas ieškovę ir analogiškas augimas pas atsakovę. Teiginiai, kad šis klientas yra perkančioji organizacija, nekeičia esmės, nes atsakovė puikiai žino ieškovės taikomas kainas ir galimus pateikti pasiūlymus šiam klientui.

27.16.                      Kliento (duomenys neskelbtini) ieškovės įmonėje vidutinė metinė 2016–2018 m. apyvarta sudarė (duomenys neskelbtini), apyvartos kritimas 2019 m. – 100 proc., o atsakovės pajamos iš šio kliento vien 2019 m. (net nevertinant 2020 m. pradžios pajamų) – (duomenys neskelbtini). Vėlgi, aiškiai įrodytas pajamų kritimas pas ieškovę ir analogiškas pajamų augimas pas atsakovę.

27.17.                      (duomenys neskelbtini)  nedraudžiama tęsti veiklos pas atsakovę, ar bet kokį kitą juridinį asmenį, net jei jis konkuruoja su ieškove. Vis dėlto, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai turi ieškovei sumokėti tą sumą, kurią jie uždirbo dėl to, jog turėjo prieigą prie itin jautrios ir komerciškai vertingos ieškovės informacijos, kuria pasinaudodami per pirmąjį atsakovės veiklos pusmetį sugebėjo perimti ir gauti pelno iš 51 kliento, anksčiau dirbusio su ieškove.

28.                      Atsakovas (duomenys neskelbtini)  pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ apeliacinį skundą, su juo sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovės apeliacinis skundas. Papildomai nurodoma, kad :

28.1.                       Pirmosios instancijos teismo sprendime yra konstatuotas tik pats klientų perviliojimo faktas, tačiau nėra nustatyta, kokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini) “ sugebėjo užmegzti verslo ryšius su ieškovės neva nuolatiniais klientais, nėra nustatytas, komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėto gavimo faktas.

28.2.                       Darbuotojai teikdami parodymus teisme patvirtino, kad iš ieškovės įmonės išėjo dėl to, jog jų netenkino darbo sąlygos, darbinė atmosfera. Nei vienas iš teisme apklaustų buvusių ieškovės darbuotojų neužsiminė, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus, siekdama pervilioti darbuotojus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymų turinio tinkamai neįvertino ir nepagrįstai jais nesivadovavo.

28.3.                       UAB „(duomenys neskelbtini) “ apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad atsakovės vykdoma veikla nėra tapati ieškovės veiklai ir tai pasireiškia ne tik tuo, jog atsakovė (skirtingai nuo ieškovės) tiekia rinkai kitų gamintojų (pavyzdžiui, „(duomenys neskelbtini)“) detales ar užsiima kitų gamintojų technikos remontu. UAB „(duomenys neskelbtini) “ daugiausia vykdo atsarginių detalių miškų technikai tiekimą bei miško priekabų remontą, metalo konstrukcijų gamybą, hidraulikos prekių gamybą ir tiekimą, statybinės bei kelio technikos remontą. Tuo tarpu ieškovės veikla yra žymiai platesnė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė ir atsakovė iš esmės vykdo tapačią veiklą, nėra pagrįsta.

29.                      Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė atsiliepimą į atsakovo (duomenys neskelbtini)  apeliacinį skundą, su juo sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo apeliacinis skundas. Papildomai nurodoma, kad teismas sprendime iškreipė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę: ieškovei neįrodžius, kad kokie nors konfidencialūs duomenys iš jos buvo pasisavinti kokiais nors (duomenys neskelbtini)  neteisėtais veiksmai, atsakovai nepagrįstai buvo priversti atsikirsti į tokius deklaratyvius ieškovės teiginius. Dar daugiau, teismas vis tiek galiausiai tokius ieškovės teiginius laikė kaip labiau tikėtinus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

30.                      Nagrinėjamos civilinės bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteistas žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

31.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nenustatytas pagrindas peržengti apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl tarpusavyje konkuruojančių ūkio subjektų

32.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė ir atsakovė vykdo tokią pačią (identišką) veiklą. Atitinkamai, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė klientams pardavė prekes ir teikė paslaugas, kurių ieškovė (o kartais – ir joks kitas tiekėjas) negalėjo suteikti, todėl netinkamai išsprendė bylą.

33.                      KĮ 3 straipsnio 8 dalyje konkurentai apibrėžiami kaip ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkuruojantis ūkio subjektas neturi būti suprantamas kaip ūkio subjektas, teikiantis tokias pačias (identiškas) paslaugas ar parduodantis tokias pačias (identiškas) prekes. Tarpusavyje konkuruojančiomis prekėmis pripažįstamos tos prekės, kurios faktiškai ar potencialiai gali viena kitą pakeisti.

34.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje nepaneigta aplinkybė, kad, remiantis atsakovės ir ieškovės viešai teikiama informacija, jų vykdoma veikla patenka į tą pačią sritį – esminė veiklos kryptis yra hidraulinės įrangos sistemų remontas, gedimų diagnostika, jų šalinimas, hidraulinių detalių – sistemų gamyba, jų vykdoma veikla yra toje pačioje teritorijoje. Atsakovė nurodė, kad klientams tiekė prekes (teikė paslaugas), kuriomis ieškovė neprekiavo, tačiau aiškiai neįvardijo, kokios tai prekes (paslaugos). Nors atsakovė pažymėjo, kad gamino detalę pagal individualų užsakymą, tačiau nėra duomenų, kokia tai detalė, neaišku, ar tokią detalę turėjo galimybę pagaminti (pateikti pardavimui) ieškovė, t. y. atsakovai nurodė tik argumentą, tačiau jo nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai nurodė tik keletą smulkių pavienio pobūdžio skirtumų dėl atsakovės ir ieškovės vykdomos veiklos, apeliaciniuose skunduose šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčijo ir savo argumentų dėl skirtingos vykdomos veiklos iš esmės neplėtojo, tik apsiribojo teigimu, jog ieškovės ir atsakovės vykdoma veikla nėra tapati. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovai nepaneigė, jog
UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra konkurentai
KĮ 3 straipsnio 8 dalies prasme, taip pat neįrodė parduodamų prekių (teikiamų paslaugų) (ne)pakeičiamumo. Atitinkamai, civilinėje byloje pagrįstai spręstas civilinės atsakomybės klausimas dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

Dėl komercinės paslapties įgijimo

35.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jokiuose ieškovės dokumentuose nebuvo apibrėžta, kas yra komercinė paslaptis ir (ar) konfidenciali informacija. Informacija apie ieškovės klientus buvo vieša, skelbiama jos internetiniame tinklapyje, todėl ši informacija negali būti pripažinta konfidencialia. Be to, atsakovas (duomenys neskelbtini)  nebuvo tinkamai supažindintas su įmonės vidiniais dokumentais – skyriaus vadovo pareiginiais nuostatais ir darbo tvarkos taisyklėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

36.                      Komercinė paslaptis – tai informacija, kuri atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius: yra slapta, turi tikros ar potencialios komercinės vertės, jos nežino tretieji asmenys ir šią informaciją valdantis asmuo ėmėsi veiksmų informacijai apsaugoti. Komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas (CK 1.116 straipsnio 3 dalis).

37.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma į informaciją, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pavyzdžiui, viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

38.                      Konfidencialia informacija taip pat gali būti laikoma informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pavyzdžiui, įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais.

39.                      Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija – tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau, kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Taigi, nepaisant to, kaip konfidencialią informaciją apibrėžia šalys, ne visais atvejais už tokios informacijos atskleidimą yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti.

40.                      Komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos dalis. Komercine paslaptimi laikoma informacija, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011 ir kt.).

41.                      Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

42.                      Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti
CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi, tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.

43.                      Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (KĮ 15 straipsnio 4 dalis).

44.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas (duomenys neskelbtini)  neturėjo įsipareigojimo nekonkuruoti su darbdaviu. Taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini)  pagal sutartį įsipareigojo saugoti specifinę konfidencialią informaciją sudarančią informaciją. Taigi, spręstinas klausimas, ar (duomenys neskelbtini)  turėjo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir galėjo (turėjo) žinoti ir suprasti, kad tokia informacija disponuoja.

45.                      Atsakovas (duomenys neskelbtini)  nuo (duomenys neskelbtini) ėjo ieškovės (duomenys neskelbtini)  skyriaus vadybininko pareigas, o nuo (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas (duomenys neskelbtini)  skyriaus vadovu. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad būtent atsakovas, kaip skyriaus vadovas, instruktavo skyriaus darbuotojus, supažindino juos su įmonės vidaus dokumentais. Ieškovė elektroniniu paštu atsakovo peržiūrai siuntė pareiginių nuostatų projektus, įskaitant ir atsakovo pareiginių nuostatų projektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad atsakovas buvo supažindintas arba turėjo susipažinti su ieškovės dokumentais, reglamentuojančiais tiek vidaus darbo tvarką, tiek komercinę paslaptį sudarančią informaciją.

46.                      Darbo tvarkos taisyklių 7.2.1 papunktyje buvo nurodyta, kad su tiekėjais ir klientais susijusi informacija yra griežtai konfidenciali, darbuotojai neturi teisės jos atskleisti nei darbo sutarties galiojimo metu, nei jai pasibaigus. Atskleisdamas informaciją tretiesiems asmenims darbuotojas turi informuoti apie konfidencialų jos pobūdį (darbo tvarkos taisyklių 7.2.3 papunktis), pasibaigus darbo santykiams darbuotojas negali pasilikti jokių konfidencialios informacijos kopijų (darbo tvarkos taisyklių 7.2.6 papunktis). Be to, darbo tvarkos taisyklių 8.1, 8.3 papunkčiuose įtvirtinta lojalumo (interesų konflikto vengimo) pareiga, draudimas naudotis konfidencialia informacija asmeninei naudai gauti. Nors, kaip teigia atsakovas apeliaciniame skunde, nėra jokio žurnalo, kuriame būtų patvirtinta, kad atsakovas pats asmeniškai būtų supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, tačiau faktas, jog būtent atsakovas, kaip padalinio vadovas, turėjo pareigą supažindinti darbuotojus su įmonės vidaus dokumentais, inter alia (taip pat) informacija, sudarančią komercinių paslapčių sąrašą, yra pakankamas konstatuoti, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija, kuri yra konfidencialios informacijos dalis, atsakovui buvo (turėjo būti) žinoma. Be to, kaip nurodo ir pats atsakovas apeliaciniame skunde, byloje yra pateikti įrodymai, kad komercinių paslapčių sąrašas apeliantui buvo išsiųstas elektroniniu paštu dar 2017 m. balandžio 20 d.

47.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad galimai aplaidus ar neatsakingas atsakovo pareigų vykdymas, o būtent, kaip nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, jog jis galimai neaptarė su darbuotojais komercinių paslapčių sąrašą sudarančios informacijos turinio (nes jo nežinojo ir nebuvo supažindintas tiesiogiai), neeliminuoja fakto, kad atsakovas, kaip vadovaujančias pareigas užimantis darbuotojas, turėjo pareigą šią informaciją žinoti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui, kaip skyriaus vadovui, kuris turėjo pareigą su šia informacija supažindinti ir kitus įmonės darbuotojus, kilo klausimų, kokia informacija yra konfidenciali, o kokia – komercinė paslaptis. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovui buvo žinomas įmonės vidinių dokumentų turinys, pareiga saugoti komercinę paslaptį ir ją sudaranti informacija.

48.                      Pažymėtina, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Komercinę vertę turi ir duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).

49.                      Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovės pardavimai, pelningumo procentas, įsiskolinimai, prekių savikaina ir likučiai yra matomi iš įmonės balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos, t. y. dokumentų, kurie yra viešai prieinami iš VĮ Registrų centro, todėl šie duomenys negali būti laikomi komercine paslaptimi. Įmonės balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje atsispindi bendri pinigų srautai bei įmonės turimas turtas, įsiskolinimai. Iš šių duomenų neįmanoma nustatyti, su kokiais konkrečiais pirkėjais įmonė bendradarbiauja, kokie yra jų poreikiai, taikomos nuolaidos, pelningumo marža ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, turint informaciją apie klientus, jiems suteiktas nuolaidas, kainodarą, šia informacija potencialiai galima pasinaudoti, ji yra komerciškai vertinga ir gali būti laikoma komercine paslaptimi.

50.                      Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad konfidencialios informacijos apsauga bendrovėje buvo pakankama. Iš civilinėje byloje esančio ieškovės naudojamos duomenų bazės pristatymo matyti, kad 2013 m. bendrovėje buvo įdiegta verslo valdymo sistema, kurioje buvo kaupiami įvairūs verslo apskaitos duomenys: klientų sąrašai, prekių likučiai ir kt. (DOK-30398, priedas Nr. 10). (duomenys neskelbtini) , kaip vadovaujantis asmuo, turėjo specialią prieigą prie sąskaitų sąrašo su klientų pavadinimais, kainomis ir pelningumo marža, klientų sąrašo su priskirtais kainininkais, susistemintų klientų mėnesio apyvartų, klientų atliekamų mokėjimų ir įsiskolinimų informaciją, prekių savikainą.

51.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas (duomenys neskelbtini)  žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kas sudaro ieškovės komercinę paslaptį, suprato ir turėjo suprasti, jog ši informacija yra saugoma, jog jos negalima perduoti tretiesiems asmenims. Minėta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (KĮ 15 straipsnio 4 dalis). Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Be to, atsakovei, kaip ūkio subjektui, buvo draudžiamas informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas ar gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų perviliojant ieškovės klientus

52.                      Ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, be kita ko turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo (KĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos.

53.                      Ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus – komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimą (perdavimą, gavimą) – iš esmės įrodinėjo tuo, kad atsakovas pasinaudojo informacija apie klientus ir juos perviliojo į įmonę, kurios steigėja yra atsakovo sutuoktinė ir kurioje vėliau dirbo pats atsakovas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini)  nuo pat atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ įkūrimo netiesiogiai dalyvavo šios įmonės veikloje, sprendė, jog jis perdavė komercinę paslaptį sudarančią informaciją, o atsakovė ja neteisėtai pasinaudojo.

54.                      Tiek atsakovas (duomenys neskelbtini) , tiek atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ apeliaciniuose skunduose įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aktyvių klientų viliojimo veiksmų. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovų pateiktais klientų raštais, kuriuose nurodyta, jog klientai patys susirado atsakovę. Be to, atsakovai įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė priežastinio ryšio egzistavimą, neįvertino priežasčių, dėl ko klientai nustojo naudotis ieškovės paslaugomis ir kreipėsi į atsakovę dėl paslaugų teikimo, taip pat nepritarė priteistos žalos dydžiui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinių skundų argumentais sutikti.

55.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įrodinėjimo ypatumai bylose dėl komercinių paslapčių yra tokie, jog iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).

56.                      Pripažinus, kad duomenys apie klientus sudarė ieškovės komercinę paslaptį, konstatuotina, jog ūkio subjektui praradus klientą ar klientus, jo konkuravimo sąlygos pablogėja, tačiau sprendžiant, ar konkretūs klientai yra prarasti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – komercinės paslapties perdavimo (neteisėto gavimo), reikšminga nustatyti, ar klientų praradimas nėra natūralios laisvos konkurencijos, kuria, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos
46 straipsniu, grindžiamas Lietuvos ūkis, pasekmė. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė iš pradžių teigė, kad po atsakovės įsteigimo prarado 572 klientus, tačiau paaiškėjo, jog net 473 klientai nebuvo susiję su atsakove, taigi, reikalinga buvo nustatyti, kokios priežastys lėmė ieškovės klientų sumažėjimą ir ar tai buvo susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais.

57.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, tokio pobūdžio bylose nereikalinga nustatyti kokių nors aktyvių atsakovų veiksmų, kurie reikštų klientų viliojimą. Atsakovai dėl savo turimos komerciškai reikšmingos informacijos (komercinės ieškovės paslapties) gali klientams pasiūlyti geresnes sąlygas ir tokiu būdu paskatinti juos pirkti ne pas ieškovę, o pas atsakovę. Taigi, atsakovė turėjo konkurencinį pranašumą būtent dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų. (duomenys neskelbtini) , dar nenutraukęs darbo santykių su ieškove, aktyviai dalyvavo įsteigiant UAB „(duomenys neskelbtini) “: 50 proc. akcininke tapo jo sutuoktinė, o jis pirmajame akcininkų susirinkime dalyvavo svečio teisėmis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. (atsakovės įsteigimo data) iki 2020 m. sausio mėn. atsakovė teikė paslaugas ieškovės (buvusiems) klientams, atsakovė veiklos pradžioje turėjo itin dideles pajamas, tuo tarpu ieškovės apyvarta ženkliai sumažėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės yra pakankamos atsakovų veiksmų neteisėtumui konstatuoti.

58.                      Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nesiremti atsakovės pateiktomis klientų pažymomis, kuriose teigiama, kad būtent klientai susirado atsakovę ir nebuvo pervilioti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė pateikė tik 16 pažymų, nors byloje buvo sprendžiama dėl 51 atsakovės pervilioto kliento, taigi, pateikti įrodymai negali patvirtinti, jog ir visi kiti likę klientai nebuvo atsakovės pervilioti. Atsakovė pateikė pažymas ir tų klientų, kurių pirmosios instancijos teismas nelaikė perviliotais, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini).

59.                      Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, jog ji bendradarbiauti su atsakove pradėjo dėl mažesnių kainų, atliktų darbų laiko ir kokybės. Pažymėjo, kad analogiškas detales ir darbus pirko ir iš kitų rinkoje veikiančių subjektų.
(duomenys neskelbtini) 2019 m. pradžioje kreipėsi į atsakovę, kad išsiaiškintų prekių ir paslaugų kainas. (duomenys neskelbtini) taip pat tiko prekių kaina ir kokybė. (duomenys neskelbtini) taip pat į atsakovę kreipėsi 2019 m. pradžioje, tenkino priimtinos kainos (DOK-7909). (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė pažymą, kuria patvirtino, kad jie patys susirado atsakovę, išsiaiškino, ką ji gali pasiūlyti; kadangi kainos ir paslaugos buvo tinkamos ir priimtinos, nusprendė bendradarbiauti (DOK-667). Taigi, šie klientai patvirtino, kad visų pirma juos domino, kokias kainas gali pasiūlyti atsakovė.

60.                      Kaip jau buvo nustatyta anksčiau, būtent atsakovas turėjo ir perdavė, o atsakovė – pasinaudojo ieškovės konfidencialia informacija apie šiuos klientus – kokios paslaugos jiems buvo teikiamos, kokie kainininkai jiems galiojo, kokia kainos marža nustatyta ir pan. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad klientai savo pažymose tik patvirtino aplinkybę, jog atsakovai sugebėjo pasinaudoti turima ieškovės komercine paslaptimi, kad galėtų pasiūlyti konkurencingas prekes (paslaugas) klientams ir kartu gauti pelno. Nors atsakovė apeliaciniame skunde daro prielaidą, kad greičiausiai iš atsakovės buvo perkamos paslaugos (prekės), kurių ieškovė neturėjo ir (ar) negalėjo suteikti, tačiau šių argumentų nepagrindė jokiais įrodymais – į bylą nepateiktos pardavimo sąskaitos, iš kurių būtų galima aiškiai nustatyti suteiktų paslaugų (parduotų prekių) pobūdį, turinį ir įvertinti, ar ieškovės ir atsakovės prekės (paslaugos) buvo konkuruojančios tarpusavyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nesirėmė atsakovės pateiktais įrodymais – klientų raštais, paaiškinimais apie tai, dėl kokių priežasčių jie nusprendė pirkti prekes (paslaugas) pas atsakovę, nes jų paaiškinimai nepagrįsti kita byloje esančia medžiaga ir yra prieštaringi.

61.                      Nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų yra kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė.

62.                      Teisėjų kolegija pritaria atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad, sprendžiant dėl klientų viliojimo, reikšmingi yra tik nuolatiniai klientai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ne formalaus dokumento buvimas, bet faktinis santykių pobūdis turi būti pagrindu spręsti, ar konkretus subjektas ginčijamų veiksmų atlikimo metu buvo ieškovės klientas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir byloje esančius duomenis, sprendžia, kad visi apeliaciniame skunde išvardinti klientai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo laikomi nuolatiniais, kadangi jie didesne ar mažesne apimtimi nuolat pirko iš ieškovės, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šie klientai buvo pervilioti.

63.                      Ieškovė pateikė duomenis, kad su atsakove pradėjo bendradarbiauti 100 jos klientų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: 1) 3 sutampantys klientai bendradarbiavimą su atsakove pradėjo tik 2020 m.; 2) 45 klientai bendradarbiavimą su atsakove pradėjo po 2019 m. birželio 7 d.;
3) 9 klientai nuo pat 2018 m. pradžios neteikė ieškovei jokių užsakymų. Summa summarum 
(iš viso), teismas sprendė, kad žalos dydis negali būti grindžiamas 49 klientų apyvartos duomenimis. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Teismas priteistiną žalos dydį nustatė remdamasis apyvartų duomenimis iš 51 kliento.

64.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad nesąžiningos konkurencijos bylose nekeliamas reikalavimas, jog pervilioti ieškovės klientai taptų nuolatiniais atsakovės klientais, kad atsirastų pagrindas spręsti dėl žalos (nuostolių) priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, jog klientai nuolat neteikė užsakymų atsakovei, tik patvirtina kliento sprendimą netęsti bendradarbiavimo su atsakove, tačiau negali būti vertinama kaip pagrindas nepripažinti nesąžiningos konkurencijos fakto. Taigi, atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) (ir kiti klientai) tiriamuoju laikotarpiu atliko tik
1 (ar 2) pirkimą iš atsakovės, nėra teisiškai reikšminga.

65.                      Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ieškovės klientės (duomenys neskelbtini) yra prieštaringi: atsakovė pripažįsta, kad su šia kliente ieškovė turėjo sudariusi bendradarbiavimo sutartį, iš esmės nekvestionuoja fakto, jog ji yra nuolatinė ieškovės klientė. Tačiau tuo pačiu teigia, kad toks bendradarbiavimas neįmanomas, kadangi ši klientė prekes (paslaugas) perka viešųjų pirkimų būdu. Pažymėtina, kad pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ši klientė pirkimus vykdo viešųjų pirkimų būdu pagal apklausą, kai yra kreipiamasi į potencialius tiekėjus. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais taisyklėse gali būti numatyta galimybė kreiptis ir į vieną tiekėją, o iš pateiktų sutarčių matyti, jog pirkimai būdavo vykdomi ir neskelbiamos apklausos būdu, taigi, iš esmės tik nuo pačios klientės priklausydavo, į kelis ir į kokius klientus ji nuspręsdavo kreiptis. Ieškovė su šia kliente bendradarbiavo nuo 2017 m., tačiau vėliau būtent atsakovė jai pateikė geriausią pasiūlymo kainą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovai turėjo ieškovės komercinę paslaptį – žinojo įmonės kainodarą, klientams taikomas pirkimo sąlygas, taigi, galėjo šia informacija pasinaudoti, atitinkamai, būtent atsakovė žinodama šią reikšmingą informaciją ir galėjo pateikti geresnį pasiūlymą nei ieškovė. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ši klientė nebuvo nuviliota. Teisėjų kolegija laiko esant reikšminga ir tai, kad pirmoji sutartis su šia tiekėja buvo sudaryta iš esmės iš karto po to, kai buvo įsteigta atsakovė, o 2019 m. ši tiekėja iš ieškovės visiškai nepirko jokių prekių (paslaugų).

66.                      Nors ieškovė įrodinėja, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo iš atsakovės prekes (paslaugas), kurių netiekė (neteikė) ieškovė, tačiau šių savo argumentų niekaip neįrodo, priešingai, iš byloje esančių 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2020 m.
vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutarčių, sudarytų tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovės, taip pat iš 2018 m. lapkričio 23 d. elektroninio laiško matyti, jog informacija, apie tai, kokios prekės buvo parduotos šiai tiekėjai – užtušuotos (DOK-5819). Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)  regiono atliekų tvarkymo centras“ pateiktas raštas, kad ji iš atsakovės įsigijo prekes, kurių ieškovė neturėjo, nepatvirtina kitų byloje esančių duomenų, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo įrodymu nesirėmė ir nesivadovavo.

67.                      Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai kelia klausimą, ar klientės (duomenys neskelbtini) ir
(duomenys neskelbtini) pagrįstai laikytos ieškovės nuolatinėmis klientėmis, kadangi 2016 m.
(duomenys neskelbtini) apyvarta buvo itin maža, 2017 m. – nieko nepirko, o 2018 m. buvo atlikti vos 2 pirkimai ir pasiekta (duomenys neskelbtini) apyvarta; (duomenys neskelbtini) nieko nepirko 2016 ir 2017 m., o 2018 m. pirko tik kartą. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad bendradarbiavimo sutartys su šiomis tiekėjomis buvo sudarytos atitinkamai 2007 ir 2018 m., o pirmaisiais atsakovės įsteigimo metais iš šių klienčių ji gavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pelno. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai tik patvirtinta aplinkybę, jog atsakovai sugebėjo pasinaudoti turima ieškovės komercine paslaptimi, kad galėtų pasiūlyti konkurencingas prekes (paslaugas) šioms tiekėjoms ir kartu gauti pelno.

68.                      Šiuo atveju teisėjų kolegija laiko, kad tais atvejais, kai įmonė siūlo pagal kainą ir pobūdį įvairias prekes ir paslaugas, reikšmingi tampa ir mažas apyvartas teikiantys nuolatiniai klientai. Nors atsakovai įrodinėja, kad ieškovės ir atsakovės vykdoma veikla nėra identiška ir klientai pirko iš ieškovės paslaugas (prekes), kurių ieškovė neteikė, tačiau į bylą nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų, byloje nėra duomenų, jog atsakovė ginčo klientams suteikė būtent tokias paslaugas (pardavė prekes), kurių negalėjo suteikti (parduoti) ieškovė.

69.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo visiškai sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kuriuose teigiama, kad ieškovės klientė (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo perviliota. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės klientės (duomenys neskelbtini) vadovo sutuoktinė yra viena iš atsakovės akcininkių, taip pat iš šios įmonės atsakovė pradėjo nuomotis negyvenamąsias patalpas, įrengimus veiklai vykdyti. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, būtent ir turėjo šią reikšmingą informaciją apie (duomenys neskelbtini) – kokios prekės ir paslaugos jai reikalingos, už kokią sumą ji įsigyja prekes ir paslaugas iš ieškovės, kokius išteklius turi. Būtent su atsakovės įsteigimu ir jos veiklos pradžia siejamas nesąžiningos konkurencijos faktas, taigi, neturi esminės reikšmės, kad ieškovės klientės (duomenys neskelbtini) vadovo sutuoktinė yra viena iš atsakovės akcininkių, kadangi atsakovas pasinaudodamas ieškovės komercine paslaptimi, perviliojo (duomenys neskelbtini) ir jos apyvartą nukreipė pas atsakovę.

70.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad dalis atsakovės klientų ir toliau tebėra (buvo) ieškovės klientai, kurie pirko prekes ir paslaugas 2018, 2019, 2020 m., jie taip pat gali būti laikomi atsakovės perviliotais klientais. Atsakovė teisingai pastebi, kad klientai neįsipareigojo pirkti konkrečių prekių (paslaugų) kiekių iš ieškovės, taip pat nenustatyta, jog klientai neturi teisės naudotis kitų tiekėjų paslaugomis. Tačiau būtent dėl atsakovų turimos konfidencialios informacijos atsakovai galėjo šia padėtimi pasinaudoti ir pasiūlyti tiems klientams geresnes prekių pardavimo (paslaugų teikimo) sąlygas, taigi, tokiu būdu buvo konkuruojama nesąžiningai, perimant dalį ieškovės pajamų.

71.                      Net jeigu kai kurie klientai išlaikė tokias pačias pirkimų apimtis pas ieškovę visu ginčo laikotarpiu, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad šie klientai tuo pačiu metu pirko prekes (paslaugas) ir iš atsakovės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog tų klientų pirkimų apimtys pas ieškovę būtų buvusios didesnės. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent dėl atsakovės turimos komercinės paslapties ji galėjo pasiūlyti geresnes sąlygas klientams. Be to, nors tam tikrais atvejais klientai padidino pirkimų apimtis pas ieškovę, tikėtina, jeigu atsakovė nebūtų jų perviliojusi, ieškovė būtų gavusi dar didesnes pajamas.

72.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, analizavo atsakovės UAB „Baltikos technikos grupė“ finansinius duomenis, pateiktus 2021 m. kovo 31 d. audito išvadoje. Teismas nustatė, kad 2018 m. atsakovė iš ginčo klientų patyrė (duomenys neskelbtini) nuostolių. 2019 m. iš 51 ginčo kliento atsakovė gavo (duomenys neskelbtini) pajamų, o pardavimo savikaina siekė (duomenys neskelbtini), taigi, teismas sprendė, jog atsakovė iš perviliotų klientų uždirbo (duomenys neskelbtini) bendrąjį pelną; teismas proporcingai įvertinęs atsakovės turėtas kitas tiesiogines ir administracines sąnaudas, proporcingai apskaičiavo ginčo klientams tenkančią dalį ir nustatė, kad 2019 m. iš ginčo klientų atsakovė gavo (duomenys neskelbtini) grynojo pelno. Teismas tokiu pačiu būdu apskaičiavo, kad 2020 m. pirmaisiais mėnesiais atsakovė gavo (duomenys neskelbtini) grynojo pelno. Summa summarum, teismas sprendė, kad atsakovės grynojo pelno suma sudaro (duomenys neskelbtini). Būtent ši suma pripažintina atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ neteisėtai gauta nauda, kuri ir pripažintina ieškovei padaryta žala.

73.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos dydžio apskaičiavimo būdas apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas, tačiau keliamas klausimas dėl termino, už kurį priteista žala. Atsakovės teigimu, teismas sprendė, kad atsakovų neteisėti veiksmai truko 6 mėn. nuo atsakovės įsteigimo, tačiau teismas žalą priteisė už laikotarpį nuo 2018 m. pabaigos iki 2020 m. vasario mėn. vidurio.

74.                      Teisė į komercinę paslaptį sudarančią informaciją, akivaizdu, pati savaime yra vertinga, todėl, priklausomai nuo ūkio sektoriaus, kuriame įmonė veikia, tokios teisės gali sudaryti didelę įmonės turto dalį, taip pat jos pačios savaime gali būti civilinės apyvartos objektas. Todėl komercinės paslaptys yra vertingos, kai jos būna naudojamos tiek pagal tiesioginę paskirtį, tiek ir kitais būdais – jos gali būti atlygintinai perduodamos, taip pat gali tapti jų savininko indėliu į bendrą su kitu subjektu projektą ar kt. Neteisėtas komercinės paslapties panaudojimas vykdant veiklą toje pačioje rinkoje, kurioje veikia jos savininkas, savo ruožtu reiškia, kad, paklausai nesant neribotai, komercinės paslapties savininkas netenka galimybės turėti verslo santykių, o kitas asmuo, neteisėtai pasinaudojęs komercine paslaptimi, įgyja prieš jį konkurencinį pranašumą, turėdamas galimybę naudotis kito subjekto komercine paslaptimi, tačiau nepatyręs jokių sąnaudų jai sukurti ar plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-378/2018, 46, 47 punktai).

75.                      Teismas, apskaičiuodamas priteisiamos žalos dydį, iš ginčo klientų eliminavo tuos, kurie verslo teisinius santykius su atsakove užmezgė po 2019 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismas tokiu būdu nustatė ir įvertino laiką, kurį komercinės paslapties turėjimas ir panaudojimas davė didžiausią poveikį, ir nurodė, kad vėliau su atsakove pradėję bendradarbiavimą klientai vertintini kaip atsitiktiniai, ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų perėję pas atsakovę. Šalys apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo argumentų neginčija. Atžvelgiant į tai, kad per pirmuosius atsakovės veiklos 6 mėn. pervilioti klientai yra tiesioginis atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl žalos, kilusios dėl šių klientų perviliojimo, priteisimo.

76.                      Kadangi neteisėti veiksmai (neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, pasinaudojimas) praėjus tam tikram laikui negali tapti teisėti, žalos atlyginimo klausimai spręstini pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias pareigą atlyginti padarytą žalą
(CK 6.263 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, kad laikas, kurį draudžiama naudotis komercine paslaptimi, nėra tapatus terminui, už kurį gali būti priteisiama žala. Galiojantys teisės aktai nukentėjusio asmens teisių gynimo būdų taikymo nesieja su komercinės paslapties apsaugos termino galiojimu. Sprendžiant dėl termino, už kurį gali būti priteista žala nesąžiningos konkurencijos bylose, aktualu yra tai, ar ginčo informacija vis dar suteikia atsakovėms neteisėtą komercinį pranašumą, o atsakius į šį klausimą teigiamai, reikalinga spręsti, kaip ištaisyti tokią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 53-68 punktai). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės patirtą žalą už laikotarpį nuo 2018 m. pabaigos iki 2020 m. vasario mėn. vidurio.

77.                      Kaip jau buvo minėta, apeliaciniuose skunduose nekeliamas ginčas dėl to, kaip pirmosios instancijos teismas apskaičiavimo žalos dydį, o būtent, teismas vertino tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius duomenis ir apskaičiavo iš ginčo klientų gautas grynąsias pajamas, kurias priteisė ieškovei kaip patirtą žalą. Taigi, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad buvo netenkintas atsakovės prašymas išreikalauti ieškovės visų skyrių i.SAF sistemos duomenis, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, nevertino ieškovės netektų pajamų. Atitinkamai, neturi esminės reikšmės ir aplinkybė, kad galimai ieškovės pajamos sumažėjo dėl to, jog tam tikriems klientams buvo pritaikytos 20, 30 proc. dydžio nuolaidos.

78.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo civilinės bylos medžiagą, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir rėmėsi aktualia teismų praktika, todėl pagrįstai konstatavo esant visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų perviliojant ieškovės darbuotojus

79.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė įrodinėjo, jog pas atsakovę buvo pervilioti trys darbuotojai, tačiau iš teismo motyvų nėra aišku, kaip jis vertina šias ieškovės nurodytas aplinkybes.

80.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ir sprendė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – darbuotojų perviliojimo, tačiau, pasisakydamas dėl priteistinos žalos šių neteisėtų veiksmų pagrindu, aiškiai nurodė, jog ieškovė, tvirtindama, kad į išėjusių darbuotojų vietas turėjo būti paskirti kiti asmenys, kuriuos reikėjo apmokyti, bei teikdama duomenis apie išėjusių darbuotojų darbo užmokestį, ne tik neįrodė priežastinio ryšio tarp nurodytų aplinkybių, bet ir galutinai formuluodama ieškinio reikalavimus žalos dydžio nesiejo su turėtomis išlaidomis, o žalos dydį išskirtinai siejo su atsakovės iš neteisėtų veiksmų gauta nauda.

81.                      Kaip jau buvo minėta, tam, kad būtų pagrindas priteisti ieškovei kilusią žalą dėl neteisėtų veiksmų, turi būti įrodytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė priteistiną žalą siejo tik su klientų perviliojimu, neįrodinėjo žalos, kurią patyrė dėl pas atsakovę perėjusių dirbti darbuotojų. Taigi, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos (o šiuo atveju ieškovė net neįrodinėjo priežastinio ryšio ir žalos dydžio atsakovei galimai perviliojant ieškovės darbuotojus), nėra pagrindo spręsti ir detaliau pasisakyti dėl to, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus bei perviliojo darbuotojus D. R., A. M. ir E. A..

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

82.                      Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino KĮ nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

83.                      Atmetus atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo (duomenys neskelbtini)  apeliacinius skundus, jiems bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                Vilija Mikuckienė

                                                Laima Ribokaitė

                                                Agnė Tikniūtė