Civilinė byla Nr. 2A-451/2012

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00246-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.2.5.;  27.8.2.; 35.4.; 121.18.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams Viktorui A. B. ir V. B. dėl skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų, kaip neribotos atsakomybės individualios įmonės dalyvių, 201 343,48 Lt skolą valstybės biudžetui. Ieškovas nurodė, kad skola susidarė iš V. B. įmonės „Konstrukcija“ nesumokėtų biudžetui baudų ir delspinigių. Pripažinus įmonės veiklą pasibaigusia ir likvidavus dėl bankroto nurodytos sumos kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas. Įmonė buvo atsakovų šeimos verslas, gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl už įmonės skolas atsakovai atsako solidariai. Atsakovai santuokoje įgijo turto už 583 239 Lt, kuris buvo padalintas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-523/2007. Sprendimas įsiteisėjo priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008. Baudos ir delspinigiai buvo priskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį kaip mokestinė nepriemoka, todėl kreditorinio reikalavimo įmonei pateikimo atžvilgiu Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį, netaikytinos. Po įmonės išregistravimo mokesčių mokėtojo neliko. Fizinių asmenų prievolėms taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį nepagrįstas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė ir nėra jos savininko turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės savininko prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.). Paaiškėjo, kad vykdant V. B. įmonės „Konstrukcija“ bankroto procedūras atsakovai turėjo turto, kuris nebuvo perduotas į bankroto bylą, todėl esant galimybei nukreipti išieškojimą į tokį turtą, negali būti paneigta ieškovo galimybė teisinėmis priemonėmis tai padaryti, juolab kad atsakovas neįvykdė pareigos administratoriui pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe, kuri siejama su tolimesne teismo pareiga imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bankroto bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003). Bylos duomenys patvirtina, kad šis turtas nėra perleistas, jam buvo taikytas areštas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi (b. l.  62-64). Lietuvos apeliacinis Teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-113/2007 išaiškino, kad tuo atveju, jei po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo. Taigi ieškovas kaip kreditorius turėjo teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo (ĮBĮ 33 str. 1 d.). Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą, todėl ieškinį atmetė (CK 1.138 str., 6.128 str. 3 d., ĮBĮ 33 str.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas nekėlė klausimo dėl atsakovų civilinės atsakomybės (CK 6.246 – 6.249 str.), o bankroto proceso metu individualios įmonės savininkų prievolės įvykdymas savo bankrutavusios individualios įmonės kreditoriams ribojamas jų (savininkų) bankroto proceso metu turimu turtu (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., 33 str. ). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas apie Jurbarko rajono apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. 2-1-523/2007 dėl atsakovų santuokoje įgyto turto padalinimo buvo informuotas atsakovės atstovo jau 1998 m. spalio 20 d., todėl teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas – ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, nurodytas civilinio kodekso nuostatose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis suformuotos teisminės praktikos, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
2. Santuoka tarp atsakovų sudaryta 1978 m. gegužės 6 d. Individuali V. A. B. įmonė „Konstrukcija“ įregistruota 1991 m. kovo 20 d. Kadangi įmonė įregistruota santuokos metu, tai įmonės turtas ir iš įmonės veiklos gautos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.45 ir 2.50 str. 4 d.). Santuoka tarp atsakovų nutraukta 1997 m. birželio 17 d., ištuoka įregistruota 1997 m. gruodžio 4 d. Atsakovės ieškinys atsakovui dėl santuokoje įgyto turto (583 239 Lt), kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, padalinimo teismui pateiktas 1998 m. spalio 13 d., kuris buvo padalintas  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008. Kadangi individuali įmonė buvo įsteigta sutuoktinių šeimos poreikiams tenkinti, tai atsiradusios įmonės prievolės yra buvusių abiejų sutuoktinių bendros prievolės (CK 3.88 str. 1 d. 4 p., 388 str. 21 d., 3.91 str.).
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005 yra nurodęs, kad CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės, o tais atvejais, jei kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro turto nepakanka, šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 str.). Todėl ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, atsakovais patraukė abu buvusius sutuoktinius. Kadangi bankrutavusios įmonės dalyvių bendroji jungtinė nuosavybė galutinai buvo padalinta tik 2008 m. gegužės 19 d., ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios datos.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra suformuota teisminė praktika, kad įvertinant Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo, CK 2.45 straipsnio, CK 2.50 straipsnio 4 dalį ir CK 6.128 straipsnio 3 dalies nuostatas, kreditorius turi teisę reikšti teismui ieškinį dėl likviduotos individualios įmonės skolos priteisimo iš buvusių įmonės dalyvių turto ir po įmonės likvidavimo, nes likviduotos individualios įmonės mokestinės prievolės perėjo šios įmonės dalyviams, kuriems taikoma solidarioji atsakomybė. Nepagrįstas teismo teiginys, jog ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir nesivadovavo Lietuvos Apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartimi Nr. 2-113/2007.

Atsakovas V. A. B. prašo palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad 2003 m. rugsėjo 15 d. civilinėje byloje Nr.2-503/2003 priimtas sprendimas pripažinti V. B. IĮ. „Konstrukcija“ veiklą pasibaigusia, likvidavus įmonę dėl bankroto, nurašant visus kreditorinius įsiskolinimus. Ginčas tarp atsakovų ir ieškovo įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2003 m. balandžio 10 d. nutartimi ir minėtu įsiteisėjusiu 2003 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-503/2003 buvo išspręstas. Kauno apskrities VMI ieškinys yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovas nenurodo skolos biudžetui susidarymo pagrindo ir laikotarpio, nepateikia tuo klausimu įrodymų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus. Ieškovas, vykstant turto dalybų bylai, nesinaudojo LR įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl esamo turto paskirstymo pagal kreditorinius reikalavimus. Taip pat praleisti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyti terminai.

Atsakovė V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad ieškovo paskirtos baudos ir delspinigiai buvo paskaičiuoti pagal 1997 m. kovo 26 d. patikrinimo aktą, atlikus įmonės mokestinį patikrinimą už 1996 – 1997 metus. Aktas buvo patvirtintas Kauno rajono valstybinės mokesčių inspekcijos 1997 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr.06-13/154 bei Valstybinės mokesčių inspekcijos 1997 m. liepos 15 d. sprendimu Nr.17-06/3927. Nustačius mokestinę nepriemoką, Mokesčių administravimo įstatymas mokesčio mokėtojui suteikia galimybę per nustatytus terminus geranoriškai ją padengti. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1995 m. redakcijos 29 straipsnyje buvo nustatyta, kad mokesčių administratoriaus patikrinimo metu išaiškintos nesumokėtos mokesčių sumos ir priskaičiuoti delspinigiai turi būti sumokami ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tada, kai mokesčių mokėtojas apie tai sužinojo. Įstatymo 2004 m. redakcijos 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių ir su jais susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Taigi senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės atsiradimo dienos, o ne nuo įvykių, atsirasiančių ateityje. Santuokos nutraukimo byloje individualios V. B. įmonės „Konstrukcija“ turtas nebuvo padalintas. Atsakovė V. B., nebūdama įmonės savininke, negalėjo įtakoti įmonės veiklos ir dalyvauti jos valdyme. Ieškovo reiškiamos ieškinyje neįvykdytos mokestinės prievolės yra priskaičiuotos baudos ir delspinigiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, civilinėje byla Nr. 3K-P-186/2010 konstatavo, kad baudos yra asmeninės sutuoktinio prievolės, kuris atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Dėl nurodytų aplinkybių net ir nesant praleistų senaties terminų, ieškinys atsakovės V. B. atžvilgiu pareikštas nepagrįstai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2003 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-503/2003 V. B. įmonei „Konstrukcija“ buvo iškelta bankroto byla. 2003 m. birželio 13 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovo 202 462,98 Lt kreditorinis reikalavimas, kuris susidarė iš V. B. įmonei „Konstrukcija“ paskirtų baudų ir priskaičiuotų delspinigių. Šios su mokesčiais susijusios sumos (Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 28 d.) – baudos ir delspinigiai – paskirtos pagal 1997 m. kovo 26 d. patikrinimo aktą, atlikus įmonės mokestinį patikrinimą už 1995-1996 m. (b.l. 144-145). Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. sprendimu V. B. įmonės „Konstrukcija“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Atsakovai šioje byloje yra V. B. ir Viktoras A. B., kurio individuali įmonė ,,Konstrukcija“ Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pripažinta pasibaigusia ir likviduota dėl bankroto. Bankroto byloje patvirtintas ieškovo 202 462,98 Lt kreditorinis reikalavimas, kuris likvidavus įmonę, liko nepatenkintas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus individualios įmonės savininkas privalo administratoriui pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Neužtenkant patenkinti kreditorių reikalavimus iš individualios įmonės turto, išieškojimas yra nukreipiamas į įmonės savininko turtą. Byloje nustatyta, kad atsakovai bankroto bylos proceso metu turėjo turto, tačiau jų turtas į bankroto bylą nebuvo perduotas. Turtas, kurį atsakovai, kaip sutuoktiniai, turėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bankroto bylos nagrinėjimo metu tarp jų buvo dalijamas teismine tvarka. Turtas galutinai tarp atsakovų padalintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-139-2008).

Ieškovas (mokesčių administratorius) 1997 m. kovo 26 d. aktu nustatė V. B. įmonei ,,Konstrukcija“ mokestines nepriemokas (mokesčius, baudas, delspinigius) ir nurodė nepriemokas sumokėti į valstybės biudžetą (t. 1, b. l. 144-152). Ieškovas 1997 m. gegužės 13 d. sprendimu konstatavo, kad mokestinės nepriemokos 1997 m. kovo 26 d. aktu nustatytos teisingai. Mokestinis ginčas tarp ieškovo ir V. B. įmonės ,,Konstrukcija“ galutinai išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 9 d. sprendimu (t. 1, b. l. 154). Duomenų, kad teismo sprendimas buvo apskųstas instancine tvarka, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovo ir V. B. įmonės ,,Konstrukcija“ vyko mokestinis ginčas dėl 1998 m. rugpjūčio 31 d. aktu papildomai priskaičiuotų sumokėti į valstybės biudžetą mokesčių, baudų ir delspinigių (t. 1, b. l. 155-157). Ieškovas nurodė, kad V. B. įmonė ,,Konstrukcija“ mokesčius sumokėjo, o baudos ir delspinigiai iki bankroto bylos iškėlimo liko nesumokėti. Byloje nėra duomenų, ar ieškovas iki bankroto bylos iškėlimo vykdė priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą.

Įmonei iškėlus bankroto bylą visų kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš įmonės turto, o individualios įmonės atžvilgiu – ir iš jos savininko turto, pagal specialaus įstatymo – Įmonių bankroto įstatymo – normas. Ieškovui, kaip kreditoriui, turinčiam teisę reikalauti iš V. B. įmonės ,,Konstrukcija“ įvykdyti prievolę, bankroto byloje pareiškus kreditorinį reikalavimą ir teismui jį patvirtinus, prasidėjo priverstinis mokestinės nepriemokos (baudų ir delspinigių) išieškojimas.

Ieškovas pagrįstai teigia, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų dalyviai atsako už juridinių asmenų, jeigu jų turto nepakanka, prievoles. Tačiau šiuo atveju V. B. įmonei ,,Konstrukcija“ buvo iškelta bankroto byla ir ji buvo likviduota dėl bankroto. Kadangi individualios įmonės bankroto atveju pagal Įmonių bankroto įstatymu nustatytą tvarką kreditorinių reikalavimų tenkinimui yra išieškoma ir iš individualios įmonės savininko turto, tai ir tuo atveju, kai po įmonės pabaigos ją likvidavus dėl bankroto atsiranda įmonės ar jos savininko turto, tiek iš atsiradusio įmonės ar individualios įmonės savininko turto nepatenkintų kreditorinių reikalavimų tenkinimui išieškoma pagal Įmonių bankroto įstatymo normas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokiu atveju kreditoriai turi teisę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjusį teismą dėl atsiradusio turto paskirstymo.

Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo terminas yra penki metai (Mokesčių administravimo įstatymo 107 str. 1 d.). Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. sprendimu V. B. įmonė ,,Konstrukcija“ pripažinta pasibaigusi dėl bankroto. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir po 30 dienų įsiteisėjo. Patvirtinus ieškovo kreditorinį reikalavimą bankroto byloje prasidėjo mokestinės nepriemokos  išieškojimas ir priverstinio išieškojimo senaties terminas nutrūko. Įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti V. B. įmonę ,,Konstrukcija“ pasibaigusia dėl bankroto, priverstinio išieškojimo senaties terminas prasidėjo iš naujo ir penkių metų senaties terminas suėjo 2008 m. spalio 15 d. (Mokesčių administravimo įstatymo 108 str. 2 d.). Ieškovas per penkerius metus, t. y. nuo 2003 m. spalio 15 d. iki 2008 m. spalio 15 d., neinicijavo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo iš atsakovų turto, nors, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovui nuo 1998 metų buvo žinoma, kad atsakovai iki bankroto bylos iškėlimo turto turėjo. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 4 dalį mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais jį naikinti (CPK 263 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Teisėjai                                                                                    

       Virginija Čekanauskaitė

                 Danutė Milašienė

                   Alvydas Poškus