Civilinė byla Nr. 3K-3-236-611/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12344-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.9.2; 2.5.8.8.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkida“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkida“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami nuomos sutarties nuostatų dėl šildymo išlaidų apmokėjimo aiškinimo ir nepagrįstą praturtėjimą (be teisinio pagrindo sumokėto dalies mokesčio už šilumą) reglamentuojančių normų taikymo klausimai.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės jos naudai 10 816,60 Eur (37 347,57 Lt) sumą, 1226,38 Eur (4 234,43 Lt) palūkanų, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad pagal sudarytą su atsakove 2006 m. rugpjūčio 7 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ji išsinuomojo 10 metų dalį atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų (613,88 kv. m) mažmeninei ir didmeninei prekybai. 2006 m. lapkričio 17 d. susitarimu šalys pakeitė sutartį, sumažindamos nuomojamų patalpų plotą nuo 613,88 kv. m iki 579 kv. m. Sutartyje šalys susitarė, kad ieškovė mokės ne tik nuomos, bet ir komunalinius mokesčius, tarp jų ir mokestį už šilumos energiją, pagal pateiktas sąskaitas. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovė į ieškovei išrašomas sąskaitas įrašydavo didesnį suvartotos šilumos energijos kiekį, nei priklausytų pagal šios išsinuomotą plotą. Ieškovės teigimu, atsakovė 2006 m. lapkričio mėn. – 2014 m. balandžio mėn. nepagrįstai iš ieškovės gavo 10 816,60 Eur sumą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė už šilumos energiją ginčijamu laikotarpiu atsiskaitydavo pagal 2006 m. rugpjūčio 7 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir jos pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei nuomos mokestį ir apmokėti visus komunalinius mokesčius, remdamasi skaitiklių rodmenimis. Šalys nesitarė mokėti už šilumos energiją proporcingai nuomojamam plotui. Teismas pažymėjo, kad ieškovei buvo išnuomotos vertingiausios atsakovės patalpos, esančios pirmame aukšte; kitos patalpos yra rūsyje, jos nešildomos, nevertingos.
6. Ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygų, byloje nenustatytos prielaidos atsakovę pripažinti nepagrįstai praturtėjusia. Kadangi atsiskaitymas už šilumos energiją buvo vykdomas pagal rašytinę nuomos sutartį, kurioje įtvirtinti nuomininko įsipareigojimai sumokėti už šilumos energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis, tai negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad ji įsipareigojo apmokėti išlaikymo išlaidas ne už visą pastatą, o tik už nuomojamas patalpas, pažymėdamas, jog ieškovė įsipareigojo mokėti už šilumos energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Atsakovei priklausančiose patalpose buvo tik vienas šilumos apskaitos skaitiklis, todėl įsipareigojimas mokėti pagal skaitiklio rodmenis negali būti suprantamas kaip 50 proc. mokėjimas. Ieškovė yra verslininkė, todėl negalėjo nesuprasti mokėjimo už paslaugas susitarimo.
7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 7 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Kolegija nustatė, kad pagal 2006 m. rugpjūčio 7 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovė išsinuomojo dalį atsakovei priklausančių patalpų (579 kv. m.), esančių 1147 kv. m pastate. Be nuomos mokesčio, ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau prie jų nebuvo pridedamos pastatą prižiūrinčių įmonių sąskaitos. 2014 m. gegužės 20 d. kilo šalių ginčas dėl mokesčio už šilumos energiją.
9. Kolegija šalių sutarties nuostatas dėl mokėjimo už šilumą aiškino kaip susitarimą mokėti už šilumos energiją, tenkančią išsinuomotoms patalpoms, o ne visam pastatui, atsižvelgusi į sutarčių aiškinimo taisykles, kitas aplinkybes: patalpų nuomos praktikoje įprasta, kad nuomos ir komunaliniai mokesčiai paprastai mokami už faktiškai išsinuomotas patalpas; sutartyje aiškiai neišreikšta, kad mokesčiai mokami už visą pastatą, t. y. sutarties 5.3 punkte įvardytos „patalpų išlaikymo išlaidos“, bet ne pastato; sutartyje aptartas mokėjimas pagal apskaitos prietaisų rodmenis, tačiau nenurodyta, jog yra vienas apskaitos prietaisas, pagal kurį turi būti mokama; tai iš esmės patvirtina, kad pastate gali būti tam tikroms patalpoms atskiri apskaitos prietaisai, pagal kuriuos ir turėtų būti mokama; net atsakovei tvirtinant, kad ieškovė sutiko mokėti už viso pastato suvartotą šilumos energiją, atsakovės išrašytose sąskaitose faktūrose mokestis už šilumos energiją niekada neatitiko už visą pastatą reikiamo mokėti mokesčio; mokestį už elektros energiją ieškovė mokėjo tik už išsinuomotose patalpose suvartotą elektros energiją, nors sutartyje nurodyta analogiška mokėjimo tvarka kaip ir už šilumos energiją; liudytoja D. Zinkevičiūtė (atsakovės vyr. finansininkė) nurodė, kad atsakovės direktorius išlaidas už šilumą skirstė savo nuožiūra; ieškovės įsipareigojimas mokėti už viso pastato šilumos energiją neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, logikos dėsnių.
10. Atsakovė, išrašydama ieškovei sąskaitas faktūras, neteikė iš AB „Kauno energija“ gautų sąskaitų, todėl ieškovė negalėjo įsitikinti, kad moka didesnes sąskaitas už šildymą, nei turėtų. Apie tai ji sužinojo tik gavusi iš AB „Kauno energija“ duomenis apie suvartotą šilumos kiekį ir jo apmokėjimą.
11. Nustačiusi, kad atsakovė nepagrįstai išrašydavo didesnės sumos sąskaitas faktūras, negu pagal sutartį buvo įsipareigojusi mokėti ieškovė, kolegija pripažino, kad atlikti mokėjimai viršija sutartinius įsipareigojimus, todėl atlikti (atsakovės įgyti) be teisinio pagrindo. Kolegija konstatavo, kad ieškovė turi teisę prisiteisti iš atsakovės šios be pagrindo gautas pinigų sumas, taip pat 5 proc. metinių palūkanų, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Kasaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-40-690/2015; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; kt.) CK 6.237 straipsnį galima taikyti tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, kad rašytine sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl mokėjimo už paslaugas: ieškovė įsipareigojo mokėti už tiekiamą energiją pagal apskaitos prietaiso rodmenis; ji žinojo, kad patalpose yra vienas šilumos apskaitos prietaisas, visada galėjo sekti jo rodmenis; kitos patalpos yra rūsyje, jos bevertės. Kasatorė ieškovės sumokėtas sumas už šilumos energiją sumokėdavo šilumos tiekėjui, todėl negalėjo praturtėti ieškovės sąskaita. Taigi byloje nenustatytos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Nepagrįsto praturtėjimo institutą galima taikyti tik tada, kai reikalavimas nesusijęs su sutartiniais santykiais ir išeina už sutarties ribų. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas kildinamas iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties.
2. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sutarties nuostatas, nesivadovavo teismų praktika dėl sutarčių aiškinimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo mokėti už šilumos energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Kiekvieną mėnesį ji gaudavo sąskaitas, jas pasirašydavo ir apmokėdavo. Sutarties 3.1 punktu nustatoma tik ieškovei nuomojamų patalpų dalis, bet ne teikiamų paslaugų apmokėjimas. Nuomininko įsipareigojimas mokėti už šilumos energiją pagal apskaitos prietaiso rodmenis nustatytas sutarties 7.4 punkte. Analizuojant visas sutarties nuostatas, akivaizdu, kad šalys nesitarė, jog ieškovė apmokės dalį komunalinių paslaugų. Rūsio patalpos apskritai nešildomos, todėl mokesčio skaičiavimas pagal patalpų plotą būtų neteisingas. Ieškovė pati įsipareigojo mokėti už šilumą pagal apskaitos prietaiso rodmenis, ilgą laiką sutartinius įsipareigojimus vykdė, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai interpretavo sutarties nuostatas tik ieškovės naudai. Teleologinis sutarčių aiškinimo metodas atskleidžia, kad kasatorė, išnuomodama geriausias patalpas ir sau pasilikdama nešildomas rūsio patalpas, negalėjo tartis dėl dalies mokesčio už šildymą apmokėjimo. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis teismas nesiaiškino aplinkybės, kokios patalpos pastate šildomos, nevertino aplinkybės, kad rūsio patalpos nešildomos.
3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų visumos, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepasisakė dėl dalies įrodymų: sutarties šalys yra verslininkės; ieškovė gerai suvokė šalių pasirašytos sutarties sąlygas; ieškovė turėjo priėjimą prie šilumos prietaisų ir galėjo bet kada šiuos rodmenis patikrinti, ilgą laiką klausimo dėl mokesčio nekėlė ir tik kilus ginčui dėl akcijų perleidimo kreipėsi į teismą; šildomos tik ieškovei išnuomotos patalpos; Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir netesybų priteisimo, nustatė, kad ieškovė tinkamai mokėjo už patalų išlaikymą. 
13. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė nuomos sutartimi įsipareigojo sumokėti už patalpų, bet ne pastato išlaikymą: sutartimi išnuomotas ne visas pastatas, o tik jo dalis; ieškovė įsipareigojo apmokėti tik patalpų, o ne viso pastato šildymo išlaidas. Kitas paslaugas ieškovė apmokėdavo tik pagal jai tenkančią patalpų dalį. Kitoje pastato dalyje veikė kiti nuomininkai, jų poreikiams tenkinti buvo tiekiama šiluma. Byloje nėra duomenų, kad šildoma tik dalis patalpų, be to, teismų netirta, kokiais periodais rūsio patalpos buvo išnuomotos kitiems asmenims. Tai, kad ieškovė galėjo bet kada patikrinti skaitiklio rodmenis, nekeičia fakto, kad ji nepagrįstai mokėjo didesnius mokesčius, nei turėjo.
2. Gausus kasacinio teismo praktikos dėl sutarties aiškinimo taisyklių citavimas kasaciniame skunde nesudaro pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumu. Taikant tiek lingvistinį, tiek tikrųjų šalių ketinimų aiškinimo metodus, remiantis sutarties nuostatomis, darytina išvada, kad ieškovės įsipareigojimai susiję išimtinai tik su patalpomis, bet ne su pastatu. Ieškovė turėjo interesą tik dėl patalpų, todėl protinga ir sąžininga laikyti, kad ji prisiėmė įsipareigojimus tik dėl šių patalpų, bet ne dėl viso pastato. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepažeidė sutarčių aiškinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų, tinkamai vadovavosi teismų praktika.
3. Faktas, kad šalis sieja sutartiniai santykiai, savaime neeliminuoja nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto instituto taikymo. Ieškovė įrodinėjo, kad mokėjimai už šilumos energiją viršijo sutartinius įsipareigojimus, tokie mokėjimai nepatenka į nuomos sutarties ribas, todėl taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas.
4. Kasatorė nurodo prielaidas, susijusias su nepagrįsto praturtėjimo instituto siaurąja prasme (CK 6.242 straipsnis) taikymu, vėliau pateikia argumentus dėl turto gavimo be pagrindo (CK 6.237 straipsnis). Dėl to neaišku, kuriuo pagrindu reiškiamas kasacinis skundas. Ieškovė nurodo, kad byloje yra visos būtinosios sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 straipsnis) institutą: kasatorės praturtėjimą lėmė ieškovės veiksmai – kasatorės pateiktų sąskaitų apmokėjimas; ieškovė sumokėjo už šildymą tų patalpų, už kurias neturėjo mokėti, taigi kasatorė praturtėjo ieškovės sąskaita; ieškovės turtas sumažėjo tiek, tiek kasatorė nepagrįstai gavo iš ieškovės; kadangi sutartimi ieškovė įsipareigojo mokėti tik už išsinuomotų patalpų šildymą, tai kasatorės reikalavimas mokėti už viso pastato šildymą neturi teisinio pagrindo; nepagrįstas praturtėjimas egzistavo ieškinio pareiškimo metu; nei įstatymu, nei sutarties nuostatomis ieškovė neprisiėmė nuostolių atsiradimo rizikos; ieškovė negali savo teisių apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais, nes šioje situacijoje nėra pagrindo jų taikyti.
5. Apeliacinės instancijos teismas vertino abiejų šalių argumentus ir įrodymus ir padarė išvadą, kad ieškovė įrodė savo reikalavimą. Kasatorė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia įvardijamo teisės normų pažeidimo, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Aplinkybė, kad pastate visą laiką buvo šildomos tik ieškovei išnuomotos patalpos, neįrodyta. Be to, kasatorė šia aplinkybe nesirėmė žemesnės instancijos teisme. Kasatorės nurodomi Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje, nes nurodomoje byloje nebuvo sprendžiamas atsiskaitymo už šilumos energiją klausimas (nurodomoje byloje buvo sprendžiama dėl netesybų priteisimo ir nuomos sutarties nutraukimo tuo pagrindu, kad ieškovė tariamai neleidžia kasatorei daryti pastato kapitalinio remonto).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimybės, šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪB ,,Pėdžiai“ v. R. D. G., bylos Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012; kt.)
15. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
16. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.
17. Kasacinis teismas dėl minėto CK instituto taikymo galimybės, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013; 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB Medicinos bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-308/2010).
18. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006; kt.).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011).
20. Be to, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G.  v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013).
21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad ginčo šalis siejant patalpų nuomos sutartiniams teisiniams santykiams iš viso negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto instituto normos. Nustačius faktinę aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė sumokėjo kasatorei už šildymo paslaugas daugiau nei šalys susitarė sutartimi, ieškovė įgytų teisę išreikalauti iš kasatorės pagal minėto instituto normas tai, ko neturėjo mokėti pagal sutartį, t. y. tai, ką ji sutaupė ieškovės sąskaita.

Dėl sutarčių aiškinimo (CK 6.193 straipsnis)

22. Civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
23. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kredo“ v. S. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-138-686/2015; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Domus Palanga“ v. UAB „Palangos projektas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-703/2013; 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; kt.).
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra išsinuomojusi dalį patalpų (50,45 proc. viso pastato, esančio Kaune, Taikos pr. 117A, ploto). Nuomos sutarties 3.1 punktu apibrėžtas nuomos sutarties objektas – 613,88 kv. m (vėlesniu susitarimu plotas šiek tiek sumažintas) negyvenamosios patalpos pirmame aukšte; sutarties 5.3 punktu ieškovė įsipareigojo pagal sutarties 7 punkte nustatytą tvarką padengti teisės aktais ir šalių rašytinėje sutartyje nustatytas patalpų išlaikymo išlaidas; 7.4 punktu šalys nustatė, kad ieškovė moka mokesčius: už elektros energiją ir šilumos energiją – pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Taigi, sutarties 5.3 punkto nuostata dėl mokėjimo už šilumos energiją nukreipia į sutarties 7 punktą, kurio 7.4 punkto nuostatoje, kaip jau minėta, įtvirtintas mokėjimas pagal apskaitos prietaiso rodmenis.
25. Ginčo šalių pozicija dėl sutarties 5.3 ir 7.4 punktų aiškinimo yra kardinaliai skirtinga: ieškovė teigia, kad ji išsinuomojo dalį pastato patalpų, todėl už šilumos energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis turi mokėti proporcingai išsinuomotai ploto daliai; o kasatorė nurodo, jog ieškovė turi mokėti už visą pagal apskaitos prietaiso rodmenis suvartotą šilumos energiją, neatsižvelgiant į jos nuomojamų patalpų plotą.
26. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šalių sudarytos sutarties 5.3 ir 7.4 punktų nuostatomis, sprendė, kad ieškovė turi mokėti už šilumą pagal apskaitos prietaiso rodmenis. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi mokėti už šildymą proporcingai nuomojamų patalpų plotui, neatsižvelgiant į apskaitos prietaiso rodmenis, iš esmės ją grįsdamas tuo argumentu, jog patalpų nuomos praktikoje įprasta ir visiems suprantama, kad mokesčiai už komunalines paslaugas mokami už faktiškai išsinuomotas patalpas.
27. Byloje nepateikta įrodymų, atskleidžiančių šalių derybas dėl sutarties sąlygų. Tačiau bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad pastate, kuriame ieškovė nuomojo patalpas, yra tik vienas šilumos apskaitos prietaisas ir ieškovei tai buvo žinoma. Teismų byloje pagal liudytojų parodymus taip pat nustatyta ir tai, kad ieškovė turėjo prieigą prie skaitiklio. Po sutarties sudarymo ieškovė mokėjo už šilumą pagal kasatorės pateiktas sąskaitas beveik septynerius metus, nekeldama ginčo dėl šildymo išlaidų dydžio pagrįstumo.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog kita dalis pastato (rūsio patalpos) nešildoma, tačiau tokios išvados tinkamai nemotyvavo, nenurodė ją pagrindžiančių motyvų, tik paminėjo motyvuose kasatorės teiginius dėl rūsio patalpų nešildymo, bet šios aplinkybės netirdamas ir nevertindamas.  Toks teismo sprendimo motyvavimas yra ydingas.
29. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kitų ginčo pastato patalpų (rūsio) nuomininkų buvimą (nebuvimą), taip pat nėra duomenų dėl rūsio patalpų šildymo (nešildymo). Atsižvelgiant į aptartas teismų nustatytas aplinkybes, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal sutarties 5.3 ir 7.4 punktų nuostatas ieškovė įsipareigojo nuomos sutartimi mokėti už šildymo paslaugas proporcingai nuomojamoms patalpoms, nes tokio šalių susitarimo nepatvirtina nei minėtos sutarties nuostatos, nei kiti bylos įrodymai.
30. Pripažinus, kad ieškovė turi mokėti už šilumą pagal pastate esančio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, nėra pagrindo konstatuoti kasatorės nepagrįsto praturtėjimo ar turto įgijimo be pagrindo ieškovės sąskaita. Dėl nurodytų motyvų yra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas.
31. Kiti kasatorės argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo vykdymo atgręžimo

32. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šioje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos bei paskirstomos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat atgręžtinas sprendimo įvykdymas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 760 straipsnio 1 dalis, 762 straipsnio 1 dalis).
33. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra įvykdytas: atsakovė 2015 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 14 595,36 Eur sumą, priteistą apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės naudai. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, atgręžtinas sprendimo vykdymas ir iš ieškovės atsakovės naudai priteistinas 14 595,36 Eur išlaidų atlyginimas (CPK 760 straipsnis, 762 straipsnis).
34. Kadangi atsakovės kasacinis skundas tenkinamas, tai jos naudai iš ieškovės priteistinas pastarosios apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 500 Eur, o duomenų apie išlaidas už kasacinio skundo parengimą įstatymo nustatytu laiku nepateikė. Dėl to iš ieškovės atsakovei už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
35. Atsakovė, vykdydama apeliacinės instancijos teismo sprendimą, yra sumokėjusi valstybei 5,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme siuntimu, todėl šių išlaidų atlyginimas jos naudai priteistinas iš ieškovės.
36. Kasacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 362 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų, todėl šios priteistinos iš ieškovės. Iš viso (34-36 nutarties punktai) iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 867,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
37. Valstybei iš ieškovės priteistinas 5,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė“ (j. a. k. 234835240) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkida“ (j. a. k. 133730029) naudai 867,58 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė“ (j. a. k. 234835240) valstybės naudai 5,98 Eur (penkis Eur 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (į. k. – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atgręžti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. sprendimo vykdymą, pagal kurį iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkida“ (j. a. k. 133730029) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė“ (j. a. k. 234835240) naudai priteista ir išieškota ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė“ (j. a. k. 234835240) naudai 14 595,36 Eur (keturiolika tūkstančių penki šimtai devyniasdešimt penki Eur 36 ct) ir šias sumokėtas lėšas grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kilminė“ (j. a. k. 234835240).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Janina Januškienė

Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys