Civilinė byla Nr. e2-3895-855/2020

         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01141-2020-6

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.11.4.; 2.6.10.2.2.;

2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „ProGear LT“ ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „ProGear“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau - Agentūra), prašydama priteisti 40 423,95 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Nurodė, kad atsakovė vykdė tarptautinį Kostiumų sportinių viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu (pirkimo numeris 446397), kurio 3 dalyje „Kostiumas sportinis (kareivio)“ ieškovė pateikė pasiūlymą, ir nors jis buvo pripažintas laimėjusiu, o pirkimo sutarties sudarymas atidėtas iki 2019-10-26, tačiau pirkimo sutartis su ieškove taip ir nebuvo sudaryta. Perkančioji organizacija 2020-01-17 nusprendė dėl neva nenumatytų aplinkybių nutraukti pirkimo procedūras 3 pirkimo dalyje ir pirkimo sutarties su ieškove nesudaryti. Ieškovė dėl tokio sprendimo 2020-01-22 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, o atsakovei atsisakius ją patenkinti, 2020-02-10 pateikė ieškinį teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-07-09 sprendimu c.b. Nr. e2A-971-302/2020 pripažino perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras 3 pirkimo dalyje ir nesudaryti sutarties su tiekėju neteisėtu bei panaikino, pažymėjęs, kad aplinkybės, dėl kurių nutrauktas pirkimas, susijusios su Pirkimo sąlygų trūkumais ir pačios perkančiosios organizacijos netinkamu elgesiu pirkimo procedūrų metu, negali būti vertinamos kaip nenumatytos ir sudarančios teisėtą pagrindą pirkimo procedūroms nutraukti.

1.2.       Atnaujinusi pirkimo procedūras, atsakovė 2020-08-13 priėmė naują sprendimą nutraukti pirkimo procedūras ir nesudaryti pirkimo sutarties dėl LR Krašto apsaugos ministerijos Nuolatinės karių uniformos tobulinimo ir keitimo komisijos priimto 2020-06-23 sprendimo keisti Lietuvos kariuomenės sportinio kostiumo modelį, audinio sudėtį ir sudedamąsias komplekto dalis. Ieškovė dėl tokio sprendimo 2020-08-24 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, tačiau ji 2020-09-01 raštu buvo atmesta.

1.3.       Ieškovės teigimu, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų - neteisėtai nutrauktų pirkimo procedūrų 3 Pirkimo dalyje - ji patyrė 40 423,95 Eur žalą. Neteisėti atsakovės veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo konstatuota, kad perkančioji organizacija neturėjo teisėto pagrindo nutraukti pirkimo procedūras dėl jos nurodomų aplinkybių. Perkančiajai organizacijai neatlikus neteisėtų veiksmų, pirkimo sutartis būtų sudaryta su ieškove, kurios pasiūlymas 2019-10-16 sprendimu buvo pripažintas laimėjusiu, ir ieškovė būtų įgijusi teisę vykdyti sutartį. Ieškovės pasiūlyta vieno kareivinio sportinio kostiumo komplekto kaina sudarė 38 Eur, komplekto savikaina kartu su prekėms taikytinais muito mokesčiais yra 24,96 Eur (26,29 Eur savikaina * 12 proc. muito mokestis), sutartyje numatyta garantija 38 mėnesių laikotarpiui ieškovei būtų kainavusi 190 Eur, ieškovė būtų patyrusi 1 754,41 Eur prekių transportavimo ir 50 Eur prekių išmuitinimo išlaidų. Kadangi iš pirkimo sutarties ieškovė būtų gavusi 144 400 Eur pajamų (3 800 vnt. * 38 Eur), sutarties vykdymo išlaidos sudarytų 96 842,41 Eur [(3 800 vnt. * 24,96 Eur savikaina)+190 Eur + 1 754,41 Eur + 50 Eur], o ieškovės grynasis pelnas būtų apmokestinas 15 procentų pelno mokesčiu, ieškovės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirti nuostoliai (negautos pajamos) sudaro 40 423,95 Eur [(144 400 Eur - 98 842,41 Eur) * 15 proc.].

2.       Atsakovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1.       Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-09 sprendimas buvo priimtas ne dėl perkančiosios organizacijos 2020-08-13 sprendimo, kuriuo buvo nutrauktos pirkimo procedūros, o dėl 2020-01-17 sprendimo. Kadangi pastarasis sprendimas buvo panaikintas, atsakovė tęsė pirkimo procedūras, tačiau 2020-08-06 Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas pranešė apie pasikeitusį Lietuvos kariuomenės poreikį sportiniams kostiumams, kad siekto pirkti modelio sportiniai kostiumai nebebus naudojami ir Lietuvos kariuomenė nenumato lėšų šiems kostiumams įsigyti. Kadangi pati atsakovė neformuoja poreikio ir yra priklausoma nuo kitų institucijų poreikio ir finansavimo, gavusi tokią informaciją atsakovė buvo priversta 2020-08-13 priimti sprendimą nutraukti pirkimo procedūras visiškai kitais motyvais, nes priimdama 2020-01-17 sprendimą. Atsakovė tokiu būdu priėmė kokybiškai naują sprendimą, dėl kurio ieškovė nors ir pateikė pretenziją, tačiau į teismą nesikreipė, taip sutikdama su atsakovės priimtu sprendimu, kuris turėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, nes ieškovės reikalavimas nėra grindžiamas įsiteisėjusiu sprendimu, kuriuo pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas yra neteisėtas.

2.2.       Kadangi atsakovė nesudarė ir nesudarys pirkimo sutarties ne tik su ieškove, bet ir su jokiu kitu tiekėju dėl objektyvių nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Atsakovės 2020-01-17 sprendimas, kuriuo remiasi ieškovė, nesukėlė ir negalėjo sukelti ieškovei teisinių padarinių, nes Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu šalys buvo grąžintos į padėtį prieš pažeidimą, procedūros buvo atnaujintos ir perkančioji organizacija toliau turėjo priimti sprendimus pagal VPĮ jai suteiktą kompetenciją. Galimybė užbaigti pirkimo procedūrą sutarties su ieškove sudarymu išnyko ne po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, o po 2020-08-13 sprendimo, kada atsakovė, reaguodama į pakeitusias aplinkybes, buvo priversta nutraukti pirkimo procedūras dėl visiškai kitų aplinkybių. Tai, kad ginčo šalys buvo grąžintos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, nereiškia, kad atsakovė galėjo priimti tik vienintelį sprendimą - sudaryti pirkimo sutartį, o reiškia, kad pirkimo procedūra dar nebuvo pasibaigusi, o nepasibaigusi procedūra negalėjo ieškovei sukelti žalos. Taigi, neegzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės veiksmo ir ieškovės nurodomos žalos - ne 2020-01-17 priimtas sprendimas lėmė pirkimo procedūrų baigtį, o 2020-08-13 sprendimas, kuris nebuvo ieškovės net ginčytas teisme.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei Vilniaus apygardos teismo civilinės byloje Nr.e2-2603-432/2020 medžiaga nustatyta, kad atsakovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos atviro konkurso būdu vykdė tarptautinį Kostiumų sportinių viešąjį pirkimą (pirkimo numeris 446397), kurio 3 dalyje „Kostiumas sportinis (kareivio)" ieškovė UAB „ProGear LT“ pateikė pasiūlymą bendrai 551 760 Eur kainai (su PVM), kuris atsakovės 2019-10-16 sprendimu sudarytoje pasiūlymų eilėje užėmė pirmą vietą ir buvo pripažintas laimėjusiu pasiūlymu, nustatant, kad viešojo pirkimo sutarties atidėjimo terminas yra nuo 2019-10-17 iki 2019-10-26. Ieškovei pasiteiravus perkančiosios organizacijos, kada planuojama su ja pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, atsakovė 2019-12-12 raštu nurodė, kad šiuo metu sutartis yra derinama, o 2020-01-17 priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras 3 Pirkimo dalyje bei nesudaryti su ieškove viešojo pirkimo sutarties. Ieškovei 2020-01-22 pateikus pretenziją dėl tokio perkančiosios organizacijos sprendimo, atsakovė 2020-01-30 raštu ją atmetė, tuo tarpu ieškovei 2020-02-10 kreipusis su ieškiniu dėl šio sprendimo panaikinimo, jis Vilniaus apygardos teismo 2020-04-14 sprendimu c.b. Nr. e2-2603-432/2020 buvo atmestas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-09 sprendimu c.b. Nr. e2A-971-302/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo iš dalies panaikintas ir toje dalyje priimtas naujas sprendimas - atsakovės 2020-01-17 sprendimas, kuriuo nutrauktos 3 Pirkimo dalies procedūros ir atsisakyta sudaryti sutartį su ieškove buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Perkančiajai organizacijai grįžus į pirkimo procedūrų vykdymą, 2020-08-13 atsakovės buvo priimtas sprendimas nutraukti pirkimo procedūras 3 pirkimo dalyje ir nepasirašyti pirkimo sutarties, atsižvelgiant į atsiradusias nenumatytas ir nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančias aplinkybes, apie kurias atsakovę 2020-08-06 raštu informavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas, o būtent dėl priimto sprendimo keisti karių sportinio kostiumo modelį, audinio sudėtį, sudedamąsias komplekto dalis ir neskirti finansavimo sportiniams kostiumams pagal seną modelį įsigyti. Ieškovei dėl šio sprendimo 2020-08-24 pateikus perkančiajai organizacijai pretenziją, ši pretenzija atsakovės 2020-09-01 sprendimu buvo atmesta.

4.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė UAB "ProGear LT" prašė taikyti atsakovei Agentūrai civilinę atsakomybę turtinės žalos, kuri pasireiškė negautomis pajamomis dėl nesudarytos su ieškove viešojo pirkimo sutarties, perkančiajai organizacijai nepagrįstai nutraukus Pirkimo procedūras 3 ginčo pirkimo dalyje, atlyginimo, todėl siekiant teisingo bylos išsprendimo teismui būtina įvertinti visų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio bei kaltės - buvimą ar nebuvimą.

Dėl neteisėtų veiksmų

5.       Galutiniu ir įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-971-302/2020 pagal ieškovės UAB "ProGear LT" ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos 2020-01-17 priimtas sprendimas nutraukti pirkimo procedūras 3 Pirkimo dalyje ir atsisakyti sudaryti sutartį su ieškove UAB "ProGear LT" buvo pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 29 straipsnio 3 dalies prasme, teismui konstatavus, jog aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas toks sprendimas - Pirkimo dokumentų trūkumai (nustatyti nepakankami tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, techninė specifikacija parengta remiantis pasenusiais technologiniais sprendimas ir pan.) bei pačios perkančiosios organizacijos veiksmai (neveikimas) pirkimo procedūrų metu (nesikreipimas į tiekėją dėl pasiūlymo paaiškinimo, papildomų dokumentų pateikimo ir pan.) - yra susijusios su pačios perkančiosios organizacijos parengtų Pirkimo sąlygų trūkumais bei pačios perkančiosios organizacijos netinkamu elgesiu vertinant tiekėjų pasiūlymus, todėl negali būti vertinamos kaip aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir kurios sudarytų teisėtą pagrindą nutraukti pirkimo procedūras. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų sprendimų nutraukti pirkimo procedūras išimtinį pobūdį, į tai, kad atsakovė nepagrindė, jog egzistavo nenumatytos aplinkybės VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme, į tai, kad nebuvo pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog išnyko perkančiosios organizacijos suinteresuotumas Pirkimo 3-sios dalies objektu, ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės 2020-01-17 sprendimą tenkintinas.

6.       Kaip matyti iš ieškovės UAB "ProGear LT" ieškinio bei dubliko turinio, nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovė kaip tik ir grindžia atsakovės priimtu 2020-01-17 sprendimu nutraukti Pirkimo 3 dalies procedūras ir nesudaryti su ieškove viešojo pirkimo sutarties, teigdama, jog būtent priimdama šį sprendimą atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes dėl šio sprendimo ieškovė neteko galimybės sudaryti ir vykdyti viešojo pirkimo sutartį bei gauti iš jos pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės 2020-01-17 priimtas sprendimas nutraukti Pirkimo 3 dalies procedūras bei nesudaryti su ieškove viešojo pirkimo sutartį galutiniu ir įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, įgijusiu res judicata galią bei neabejotinai turinčiu ir prejudicinę reikšmę šiuo metu nagrinėjamoje byloje, buvo pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu, teismas sprendžia esant byloje nustatytiems bei įrodytiems atsakovės - Agentūros - neteisėtiems veiksmams, kaip vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Tokiu būdu esant preziumuojamai skolininko kaltei (CK 6.248 str.), byloje spręstina tik dėl kitų dviejų sąlygų – priežastinio ryšio bei žalos - buvimo.

Dėl priežastinio ryšio

7.       Teismų praktikoje viešųjų pirkimų bylose suformuota, kad jei pagal atitinkamame pirkime susidėjusias konkrečias aplinkybes labiausiai tikėtina (objektyviai numanoma), kad perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir pirkimo sąlygose įtvirtintos tvarkos, tiekėjo (ieškovo), siekiančio žalos atlyginimo iš jos, pasiūlymą būtų pripažinusi laimėtoju (pavyzdžiui, pirkime liko tik vienas tiekėjas arba, įvertinus neatmestus tiekėjų pasiūlymus, ieškovo siūloma kaina mažiausia), tada jai (perkančiajai organizacijai) tenka pareiga įrodyti, kad, nepaisant jos skundžiamų veiksmų, dėl tam tikrų teisėtų ir pateisinamų priežasčių sutartis su ieškovu nebūtų sudaryta. Bet kokiu atveju iš tiekėjo, kurio pasiūlymas pirkimo procedūrų metu nebuvo atmestas, negali būti reikalaujama įrodinėti hipotetinių bei sau nepalankių perkančiosios organizacijos veiksmų; atsižvelgiant į tai, tiekėjui nereikia įrodinėti, pavyzdžiui, kad jo pasiūlyta kaina perkančiajai organizacijai nėra per didelė ir jo pasiūlymas šiuo pagrindu nebūtų atmestas; kad, nesant priešingų veiksmų (sprendimo atmesti jo pasiūlymą), perkančioji organizacija tinkamai įvertino jo pasiūlymą, t. y. jos sprendimas neatmesti ieškovo pasiūlymo yra teisėtas; tiekėjui (ieškovui), kurio pasiūlymas pirkimo procedūrose buvo neatmestas, pakanka įrodyti, kad jo pasiūlyta kaina buvo mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

8.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad ieškovui (tiekėjui) tenkanti įrodinėjimo našta iš esmės reiškia tai, kad, jam įrodžius ginčo pirkime susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, dėl kurių jis įgijo teisę (jam kilo teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, šių aplinkybių įrodymas prilyginamas priežastinio ryšio sąlygos pagrindimui, t. y. nuneigiamai šios deliktinės atsakomybės sąlygos prezumpcijai; atsižvelgiant į tai, pareiga įrodyti priešingai (paneigti priežastinio ryšio prezumpciją), t. y. kad viešojo pirkimo sutartis su ieškovu (tiekėju) bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta, tenka atsakovei (perkančiajai organizacijai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Taigi, vadovaujantis pirmiau išdėstytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, ieškovui (tiekėjui) pagrindus buvus labiausiai tikėtina, kad jis dėl pirkime susiklosčiusių aplinkybių (pavyzdžiui, tiekėjui pasiūlius mažiausią kainą, kai tiekėjų pasiūlymai pirkime yra vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų) būtų pripažintas jo laimėtoju, preziumuojama, kad egzistuoja tiekėjo patirtą žalą ir perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus siejantis priežastinis ryšys. Tokiu atveju būtent perkančiajai organizacijai, nesutinkančiai su šia prezumpcija, tenka pareiga ją paneigti – įrodyti, kad net ir eliminavus neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus, pirkimo sutartis su tiekėju nebūtų sudaryta (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-09 nutartis c.b. Nr. e2A-267-450/2019).

9.       Pagaliau, teismų praktikoje pažymima, kad šalims ginčijantis dėl prarastos ieškovo (tiekėjo) galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį, teismas laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių privalo tinkamai įvertinti priešpriešinius šalių argumentus ir pagal savo vidinį įsitikinimą spręsti, ar ieškovas iš tiesų įrodė priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo iš esmės susiduriama su tam tikro pobūdžio tikimybės vertinimu, nes bet kokiu atveju teismas vertina teorinę situaciją – ar galėjo būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas tokio pobūdžio ginče pagal šalių pateiktus įrodymus ir argumentus turi spręsti, kurios šalies pateikiamas nematerializuotos (nesamos) situacijos scenarijus realesnis, bei nustatyti pagrįstų prielaidų jam įvykti, jei nebūtų buvę atlikti neteisėti veiksmai (LAT 2017-03-20 nutartis c.b. Nr. e3K-3-128-469/2017).

10.       Atsižvelgdamas į aukščiau pateiktus teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus bei pritaikydamas juos nagrinėjamos bylos kontekste, teismas turi pakankamą pagrindą išvadai dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų priimant 2020-01-17 sprendimą nutraukti pirkimo dalies procedūras bei nesudaryti su ieškove viešojo pirkimo sutartį, ir ieškovės prarastos galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį bei gauti iš jos pajamas, buvimo. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir ieškovės įrodyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog eliminavus neteisėtą atsakovės sprendimą, labiausiai tikėtina, kad viešojo pirkimo sutartis su ieškove būtų buvusi sudaryta, tad ieškovė būtų įgijusi teisę ir pagrįstą teisėtą lūkestį sudaryti su perkančiąja organizacija viešojo pirkimo sutartį bei ją vykdyti, atitinkamai ir gauti iš tokios sutarties pajamas:

11.       Pirma, kaip matyti iš ieškovės UAB "ProGear LT" pirkimo metu 2019-09-02 pateikto pasiūlymo 3 Pirkimo daliai, ieškovės pasiūlyta kostiumo sportinio (kareivio) kaina - 551 760 Eur (su PVM) - pirkimo metu buvo mažiausia, o vadovaujantis Pirkimo sąlygomis pirkimo laimėtojas turėjo būti nustatomas būtent pagal pasiūlytą kainą. Ginčo pirkimo dalyje be ieškovės dalyvavo tik dar vienas tiekėjas (IĮ "Datum"), kurio pasiūlyta kaina buvo ženkliai didesnė už ieškovės pasiūlytą kainą ir sudarė net 695 520 Eur.

12.       Antra, ieškovės pateiktas pasiūlymas nebuvo atmestas (pvz., dėl neatitikimo kvalifikacijos reikalavimams, techninės specifikacijos reikalavimams ir pan.), ieškovė nebuvo pašalinta iš pirkimo procedūrų, ir tokių aplinkybių galimo buvimo atsakovė byloje net neįrodinėjo.

13.       Trečia, perkančiosios organizacijos 2019-10-16 sprendimu, kuris nebuvo niekieno ginčijamas ir nebuvo panaikintas (net ir ankstesnio teismo proceso metu bei po jo perkančiajai organizacijai grįžus į pirkimo procedūras), būtent ieškovės pasiūlymas perkančiosios organizacijos sudarytoje pasiūlymų eilėje užėmė pirmą vietą ir buvo pripažintas laimėjusiu pasiūlymu. Taigi, būtent ieškovė UAB "ProGear Lt" įgijo teisę sudaryti su perkančiąja organizacija viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto, pati perkančioji organizacija ieškovei pasiūlė tą padaryti ir nustatė konkretų terminą, nuo kada turėjo būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis (2019-10-26), o po šio sprendimo priėmimo ieškovei dar papildomai pasiteiravus, kada bus sudaroma viešojo pirkimo sutartis, atsakovė 2019-12-12 raštu atsakė, kad informuos apie tai atskirai ir kad šiuo metu sutartis yra derinama, tokiu būdu tik patvirtindama savo ketinimą sudaryti sutartį bei suformuodama ieškovės teisėtą lūkestį dėl sutarties.

14.       Taigi, dėl aukščiau byloje nustatytų aplinkybių ir teismo išdėstytų argumentų pagrindu yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jeigu nebūtų buvę atlikta neteisėtų atsakovės veiksmų, nepagrįstai po pirkimo dalies laimėtojo nustatymo ir pasiūlymo jam sudaryti sutartį pateikimo nutraukiant pirkimo procedūras, itin tikėtina, kad viešo pirkimo - pardavimo sutartis dėl kareivių sportinių kostiumų pardavimo ir pristatymo su ieškove UAB "ProGear LT" būtų buvusi sudaryta, atitinkamai ieškovė būtų įgijusi teisę ir pareigą ją vykdyti bei būtų gavusi iš tokios sutarties vykdymo atitinkamas pajamas. Taigi, šiuo atveju teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti priežastinį ryšį, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą, tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovei galėjusios dėl jų atsirasti žalos negautų pajamų forma.

15.       Atsakovė byloje neįrodė, kad nepaisant jos atliktų priimant 2020-01-17 sprendimą neteisėtų veiksmų, viešojo pirkimo sutartis su ieškove bet kokiu atveju nebūtų buvusi sudaryta. Ta esminė viso teismo proceso metu atsakovės akcentuota aplinkybė, jog galiausiai Pirkimo procedūros 3 pirkimo dalyje ir taip buvo perkančiosios organizacijos nutrauktos 2020-08-13 sprendimu dėl kitokių, nei neteisėtu pripažintame 2020-01-17 sprendime, priežasčių, o būtent dėl to, kad Krašto apsaugos ministerijos komisija nusprendė keisti Lietuvos kariuomenės karių sportinio kostiumo modelį, audinį, susedamąsias komplekto dalis ir nebenaudoti ankstesnių sportinių kostiumų modelių bei neskirti finansavimo jų įsigijimui, ir toks atsakovės 2020-08-13 sprendimas nėra pripažintas neteisėtu, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nepaneigia ir negali pateigti byloje nustatyto priežastinio ryšio bei teismo daromos išvados, jog jeigu nebūtų buvę neteisėto perkančiosios organizacijos 2020-01-17 sprendimo, viešojo pirkimo sutartis su ieškove būtų buvusi sudaryta ir netgi didžiąja dalimi įvykdyta.

16.       Pirma, Pirkimo sąlygų 11.3. punkte numatyta, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį siūlo tam tiekėjui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu; pirkimo - pardavimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau nei pasibaigė 10 dienų atidėjimo terminas, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos ir kuriam pasibaigus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir ieškovės UAB "ProGear LT" pasiūlymas 3 Pirkimo dalyje pripažintas laimėjusiu, buvo priimtas 2019-10-16, ir tą pačią dieną jis buvo išsiųstas suinteresuotiems dalyviams, taigi, vadovaujantis VPĮ 86 straipsnio 8 dalimi ir Pirkimo sąlygų 11.3 punktu nustatytas viešojo pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas pasibaigė 2019-10-26 (tai buvo pažymėta ir pačiame 2019-10-16 atsakovės sprendime), tad būtent pradedant nuo 2019-10-27 ir turėjo būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Akivaizdu, kad nuo 2019-10-27 iki atsakovės 2020-01-17 priimto neteisėto sprendimo buvo daugiau negu pakankamai laiko (beveik 3 mėnesiai) suderinti bei sudaryti su laimėjusiu tiekėju viešojo pirkimo sutartį, ir jeigu nebūtų buvęs priimtas 2020-01-17 sprendimas, sutartis, tikėtina, būtų buvusi sudaryta.

17.       Antra, kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 7 priedo "Prekių viešojo pirkimo - pardavimo sutarties Pagrindinės sąlygos" 3.1.1. punkto, pardavėjas sutartimi turėjo įsipareigoti pristatyti minimalų prekių kiekį (3 800 vnt.) ne vėliau kai per 6 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, taigi, akivaizdu, kad sudarius laiku viešojo pirkimo sutartį su ieškove, ji netgi būtų pradėta vykdyti: minimalų prekių kiekį ieškovė būtų turėjusi pristatyti jau iki 2020 m. balandžio - gegužės mėnesio bei būtų už tai gavusi atlyginimą.

18.       Trečia, kaip matyti iš Agentūros viešojo pirkimo komisijos 2020-08-13 posėdžio protokolo, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo 2020-08-06 rašto Agentūrai, Krašto apsaugos ministerijos Nuolatinės karių uniformos tobulinimo ir keitimo komisijos sprendimas keisti sportinio kostiumo modelį, nebeskirti finansavimą seno modelio kostiumų įsigijimui ir pan., kurio pagrindu atsakovė 2020-08-13 nutarė nutraukti pirkimo procedūras 3 Pirkimo dalyje, buvo priimtas tik 2020-06-03, o atsakovė apie jį buvo informuota tik 2020-08-06. Taigi, Lietuvos kariuomenės apsisprendimas keisti karių sportinio kostiumo modelį ir atsisakyti/nebepirkti/nebenaudoti sportinių kostiumų modelių, pasiūtų pagal techninę specifikaciją, pagal kurią buvo teikiami pasiūlymai ginčo pirkime, taip pat neskirti finansavimo sportiniams kostiumams pagal tokią specifikaciją įsigyti, buvo priimtas ženkliai vėliau (net po 7 mėnesių), negu, nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, būtų buvusi sudaryta (ir netgi iš dalies įvykdyta) viešojo pirkimo sutartis su ieškove UAB "ProGear LT". Kitaip tariant, vėlesnis Lietuvos kariuomenės sprendimas pakeisti kareivių sportinių kostiumų modelį, jo sudedamąsias dalis, pasirinkti kostiumams kitą audinį ir pirkti kitokius kostiumus, nebuvo ir objektyviai negalėjo būti ta priežastimi, dėl kurios viešojo pirkimo sutartis, kaip teigia atsakovė, ir taip su ieškove nebūtų buvusi sudaryta. Juk nei iki to, kai atsakovės buvo pradėtos ginčo pirkimo procedūros, nei kai buvo atsakovės atlikti neteisėti veiksmai (2020-01-17), nei per protingą laiką po jų atlikimo dar nebuvo Lietuvos kariuomenės apsisprendimo/sprendimo dėl atsisakymo nuo seno modelio kareivių sportinių kostiumų, t. y. tuo metu vis dar buvo norima įsigyti ir, nesant neteisėto atsakovės 2020-01-17 sprendimo, būtų įsigyti būtent ieškovės UAB "ProGear LT" pasiūlyti bei atitinkantys Pirkimo dokumentų Techninę specifikaciją karių sportinių kostiumų modeliai.

19.       Šiuo aspektu pastebėtina, kad netgi pačiame Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo 2020-08-06 rašte atsakovei pažymima, kad kol bus patvirtinta naujų modelių kareivių sportinių kostiumų techninė specifikacija ir atlikti jų pirkimai, kariai bus aprūpinami šiuo metu sandėliuose esančia (t. y. seno modelio) sportine apranga. Taigi, iki naujų kostiumų modelių įsigijimo kareivių būtų realiai naudojami tiek kostiumai, kurie, nesant neteisėto atsakovės 2020-01-17 sprendimo, būtų buvę įsigyti iš ieškovės ginčo procedūrų teisėto vykdymo metu. Ši aplinkybė, teismo nuomone, tik dar labiau patvirtina teismo išvadas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų, priimant būtent 2020-01-17 sprendimą nutraukti Pirkimo 3 dalies procedūras ir nesudaryti pirkimo sutarties su ieškove, bei ieškovei kilusios žalos, nesudarius tokios pirkimo sutarties, buvimą ir sustiprina tokio ryšio prezumpciją.

20.       Pagaliau, Lietuvos apeliacinis teismas savo 2020-07-09 sprendime c.b. Nr. e2A-971-302/2020, be kita ko, pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė iš karto po pirkimo procedūrų nutraukimo paskelbė rinkos konsultaciją (dėl sportinio kostiumo techninės specifikacijos) negali patvirtinti, jog ginčo pirkimo 3 dalies objektą sudarančių prekių pirkimas bus organizuojamas artimiausiu metu, t. y. ieškovė minėto teismo proceso metu neįrodė, kad atsakovė 2020 metais planuoja organizuoti viešąjį pirkimą, kurio objektas būtų sportinis kostiumas (sprendimo 42-44 punktai).

Dėl žalos ir jos dydžio

21.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų pasekmių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

22.       Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

23.       Taigi, teismų praktikoje prašomiems priteisti netiesioginiams nuostoliams (negautoms pajamoms) taikomi silpnesnio lygio, žemesni įrodinėjimo standartai, negu tiesioginiams realiai patirtiems nuostoliams, pažymint, jog apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

24.       VPĮ 107 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiekėjų teisė iš perkančiųjų organizacijų reikalauti atlyginti netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl šio įstatymo reikalavimų nesilaikymo, tačiau negautų pajamų, patirtų dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, įrodinėjimas, pasižymi tam tikrais ypatumais, sąlygojamais viešųjų pirkimų teisinių santykių specifikos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo pasiūlymo kaina (pajamos) yra žinoma, pagrindinis negauto pelno įrodinėjimo objektas yra ieškovo pateikiami duomenys dėl numatytų (apskaičiuotų) išlaidų, sutarties vykdymo sąnaudų. Šiame kontekste gali būti svarbu, inter alia (be kita ko), įvertinti viešojo pirkimo dokumentus, kuriuose galbūt buvo įtvirtintas reikalavimas pateikti detalius tiekėjų siūlomos kainos skaičiavimus, atitinkamų dalių įkainius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018).

25.       Kaip matyti iš Skelbimo apie pirkimą, Pirkimo sąlygų 2.1.- 2.2. punktų, Pirkimo sąlygų 7 priedo "Prekių viešojo pirkimo - pardavimo sutarties Pagrindinės sąlygos" 1.1.-1.2., 3.1.1. punktų, Prekių pirkimo - pardavimo sutarties Pagrindinių sąlygų 4.1., 12.1. punktų, 3 pirkimo dalyje "Kostiumas sportinis (kareivio)" buvo numatytas minimalus išperkamas/įsigyjamas prekių kiekis - 3 800 vnt., maksimalus išperkamas/įsigyjamas prekių kiekis - 12 000 vnt. kostiumo komplekto; perkančioji organizacija neįsipareigojo nupirkti viso nurodyto maksimalaus prekių kiekio; savo ruožtu pardavėjas įsipareigojo pristatyti minimalų prekių kiekį (3 800 vnt.) ne vėliau kai per 6 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos; pardavėjui sumokama, kai sutarties objektas perduodamas gavėjui, pasirašius perdavimo - priėmimo aktą, per 30 dienų nuo perdavimo - priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos gavimo dienos.

26.       Kaip matyti iš ieškovės UAB "ProGear LT" ginčo pirkimo metu pateikto pasiūlymo (įskaitant Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. e2-2603-432/2020 esančių pasiūlymo priedų), ieškovės pasiūlyta Pirkimo 3 daliai vieno sportinio kostiumo (kareivio) komplekto kaina sudarė 38 Eur (be PVM), todėl atsižvelgiant į 24 punkte nurodytas sąlygas, jeigu būtų buvusi sudaryta su ieškove viešojo pirkimo sutartis, ieškovė atitinkamai būtų minimaliai iš jos gavusi 144 400 Eur (be PVM) pajamų (3 800 vnt. * 38 Eur).

27.       Pirkimo sąlygų 7 priedo "Prekių viešojo pirkimo - pardavimo sutarties Pagrindinės sąlygos" 2.1. punkte, Prekių pirkimo - pardavimo sutarties Pagrindinių sąlygų 2.4. punkte, be kita ko, numatyta, kad į prekių įkainius turi būti įskaičiuoti visi mokesčiai ir visos pardavėjo išlaidos, susijusios su prekių pardavimu ir pristatymu (sandėliavimo, pakavimo, transportavimo, pristatymo), PVM bei kitos išlaidos ir mokesčiai, galintys turėti įtakos prekių įkainiams ar galintys atsirasti vykdant sutartį; pardavėjas į sutarties kainą privalo įskaičiuoti visas su prekių tiekimu susijusias išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, logistikos (transportavimo) išlaidas; pakavimo, pakrovimo, tranzito, iškrovimo, išpakavimo, tikrinimo, draudimo; visas su dokumentų, kurių reikalauja pirkėjas, rengimu ir pateikimu susijusias išlaidas ir kt.

28.       Pirkimo sąlygų 7 priedo "Prekių viešojo pirkimo - pardavimo sutarties Pagrindinės sąlygos" 8.1. punkte taip pat buvo nustatyta pardavėjo pareiga pateikti papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimą - banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą 7 proc. nuo užsakymo kainos be PVM sumai, kurios galiojimo terminas būtų ne trumpesnis kaip 38 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos.

29.       Iš nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktų bei c.b. Nr. e2-2603-432/2020 esančių rašytinių įrodymų - ieškovės pasiūlymo ir jo priedų, Vietnamo įmonės "Thygesen Textile Vietnam" 2019-05-30 pasiūlymų, krovinio vežėjo UAB "3p logistics" pasiūlymo ieškovei, AB "Šiaulių bankas" pasiūlymo ieškovei ir kitų, matyti, kad: a) ieškovės pasiūlyto kostiumo komplekto, kuris būtų siuvamas ir gabenamas iš Vietnamo įmonės "Thygesen Textile Vietnam", savikaina kartu su prekėms taikytinu 12 procentų muito mokesčiu būtų 29,45 USD arba 26,56 Eur; siekiant maksimalaus tikslumo teismas mano esant tikslinga taikyti labiausiai tikėtiną viešojo pirkimo sutarties sudarymo dieną (2019-10-28 - pirmadienį) buvusį oficialų Euro ir USD konvertavimo kursą -1,1087); b) ieškovė būtų patyrusi 1 867,15 Eur (1610 USD= 1452,15 ?ur + 15 Eur+ 350 Eur + 50 Eur) prekių gabenimo iš Vietnamą į Lietuvą bei jų išmuitinimo išlaidų; c) ieškovė būtų patyrusi 190 Eur išlaidų prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui (banko garantijai) gauti. Taigi, viso ieškovė objektyviai būtų turėjusi 102 985,15 Eur [(3 800 vnt. * 26,56 Eur savikaina)+ 1 867,15 Eur + 190 Eur] sutarties vykdymo išlaidų, kurios šiuo atveju laikytinos būtinomis, protingomis ir atitinkančiomis aukščiau nurodytą su sutartimi susijusių išlaidų sampratą, įtvirtintą Sutarties projekte bei minėtus teismų praktikoje taikytinus išaiškinimus.

30.       Teismų praktikoje akcentuojama, kad negautų pajamų, kaip nuostolių, negalima tapatinti su ūkio subjekto gautu ikimokestiniu pelnu, nes nuo šios sumos turi būti mokamas pelno mokestis pagal atitinkamoje valstybėje taikytiną teisinį reglamentavimą, todėl tik grynasis pelnas, likęs atskaičiavus pelno mokestį, gali būti traktuojamas kaip asmens iš neteisėtai sutrikdytos veiklos gautina nauda, kuria jis pagrįstai tikėjosi praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Tokiu būdu galima spręsti, jog minimaliai iš sutarties vykdymo gautiną 41 414,85 Eur (144 400 Eur pajamos - 102 985,15 Eur sąnaudos/išlaidos) pelną apmokestinus 15 procentų dydžio privalomu mokėti pelno mokesčiu, ieškovė minimaliai būtų gavusi 35 202,62 Eur grynojo pelno (pajamų). 

31.       Teismo nuomone, ieškovės pateiktas realiai minimaliai negautų iš sutarties vykdymo pajamų (grynojo pelno) skaičiavimo principas, nurodyti dydžiai iš esmės yra protingi ir pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atitinka minėtų Pirkimo dokumentų nuostatas, atlikti vadovaujantis teismų praktikoje nustatytais principais, ir leidžia teismui daryti tikėtiną ir pakankamą išvadą, jog tuo atveju, jeigu su ieškove būtų buvusi sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ji objektyviai būtų gavusi ir pagrįstai galėjo tikėtis gauti bent 35 202,62 Eur dydžio pajamas. Taigi, ieškovės reikalavimas iš esmės yra šiuo aspektu pagrįstas, tik teismo nustatyta, siekiant maksimalaus tikslumo ir objektyvumo, negautų pajamų suma skiriasi nuo ieškovės prašomos priteisti sumos dėl teismo taikomo atitinkamo oficialaus valiutų konvertavimo santykio, galiojusio būtent labiausiai tikėtiną sutarties sudarymo dieną.

32.       Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės nenurodė teismui absoliučiai jokių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių ieškovės nurodyta prašoma priteisti negautų pajamų suma (konkretus jos dydis, taikomi apskaičiavimo principai, išlaidų pobūdis ir pan.) galėtų būti laikoma neteisinga, nepagrįsta ir neprotinga, t. y. atsakovė iš esmės neginčijo ir nekvestionavo ieškovės paskaičiavimų dėl patirtos žalos dydžio, kaip ir paties tikėtino žalos patyrimo fakto.

33.       Teismas mano esant būtina akcentuoti, kad apskritai ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskreciją dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019).

34.       Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, o taip pat į teismų praktikoje nustatytus prašomiems priteisti netiesioginiams nuostoliams taikomus silpnesnio lygio, žemesnius įrodinėjimo standartus, teismo nuomone, teismo byloje nustatytas žalos dydis galėtų būti laikomas pakankamai įrodytu, itin tikėtinu, tad esant byloje nustatytoms kitoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms bei pagrindui teismo išvadai, jog nebuvus neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, su ieškove būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ieškovė pagal ją būtų realiai būtų gavusi bent 35 202,62 Eur pelno, ieškovės reikalavimas šioje dalyje gali būti tenkinamas, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

35.       Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, o yra viešas ne pelno siekiantis juridinis asmuo, iš jos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-09-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat priteistinos ne 6 (kaip prašė ieškinyje ieškovė), o 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta apie 87 proc. reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė sumokėjo 831 Eur žyminį mokestį bei patyrė viso 4 235 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, kuri pasireiškė ieškinio, dubliko, kitų procesinių dokumentų parengimu. Pastarosios išlaidos neviršija maksimaliai rekomenduojamų priteisti civilinėse bylose išlaidų advokato teisinei pagalbai už atitinkamas teisines paslaugas dydžių, ir atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, advokato įdėtas intelekto ir laiko sąnaudas, šiuo atveju laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovei priteistina 4 407,42 Eur visų teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

           Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 294 str., 307 str.,

                                                          n u s p r e n d ė:

              Ieškovės UAB „ProGear LT“ (kodas - 304408098, Vilkpėdės g. 22, Vilnius) ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos (kodas - 304740061, Šv.Ignoto g. 6, Vilnius) tenkinti iš dalies.

           Priteisti ieškovei UAB "ProGear LT" iš atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos 35 202,62 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius du šimtus du eurus 62 centus) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 407,42 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus septynis eurus 42 centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

          Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

              Teisėja                                                                        Renata Volodko