Administracinė byla Nr. I-251-243/2011

Proceso Nr. 3-63-3-00587-2010-8

Teismo procesinio sprendimo kategorija 24, 74

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos advokatūrai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui K. K. dėl 2010-07-07 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-82-10, kuriuo pakeistas teisines paslaugas teikiantis advokatas, panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, 1500 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėja G. K. patikslintame skunde, paduotame teismui 2010-10-28, nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-01 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1027-10 jai suteikta antrinė teisinė pagalba Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1298-676/2010 dėl žalos atlyginimo ir paskirtas advokatas R. S. (b.l. 77-79). Nurodo, jog Tarnybos 2010-07-07 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-82-10 pakeistas jai antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas ir paskirtas advokatas K. K. Pareiškėjos teigimu, advokatas K. K. ją netinkamai atstovauja, pasirinko netinkamą atstovavimo poziciją civilinėje byloje, nebendrauja su jos įgaliotu asmeniu J. S., neruošia procesinių dokumentų, neatlieka reikalingų procesinių veiksmų ir tuo apsunkina jos padėtį. Akcentuoja, dėl tokių Tarnybos veiksmų ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Argumentuoja, jog civilinė byla yra nagrinėjama apeliacine tvarka, procesas dar nepasibaigęs, o skundžiamu Tarnybos sprendimu užkirsta galimybė turėti tinkamai jai atstovaujantį advokatą. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta absoliuti teisė turėti advokatą, kuri negali būti varžoma. Prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-07 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-82-10, kuriuo pakeistas teisines paslaugas teikiantis advokatas,  įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus – teikti antrinę teisinę pagalbą pagal 2010-07-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPC-1027-10 ir pakeisti advokatą K. K. kitu advokatu taip pat prašo priteisti 1500 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu  pareiškėjos G. K. patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2010-07-01 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1027-10 pareiškėjai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, paskirtas advokatas R. S. Atsakovės Tarnybos teigimu, advokatas R. S. 2010-07-02 pranešė, kad toje pačioje civilinėje byloje teikia antrinę teisinę pagalbą atsakovui J. S., kurio pozicija skiriasi nuo G. K. pozicijos, todėl kyla interesų konfliktas. Tarnybos 2010-07-07 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-82-10 advokatas pakeistas ir pareiškėjai paskirtas advokatas K. K. Nurodo, jog pareiškėjos atstovas J. S. 2010-07-13 padavė prašymą panaikinti Tarnybos sprendimą dėl advokato pakeitimo ir kad Tarnyba 2010-08-03 raštu Nr. (1.7)-SR-2717 nepatenkino prašymą ir įpareigojo pareiškėją bendradarbiauti su advokatu K. K. Pareiškėjos atstovas 2010-08-10 dar kartą pateikė prašymą nušalinti paskirtą advokatą. Advokatas 2010-08-12 pranešė, jog pareiškėja G. K. į jį nesikreipia, nebendrauja atstovavimo klausimais, todėl jis  nežino jos pozicijos civilinėje byloje ir jam kyla abejonė dėl pareiškėjos poreikio gauti antrinę teisinę pagalbą ir ar pareiškėjos įgalioto asmens J. S. pozicija atitinka pareiškėjos poziciją. Tarnyba 2010-08-13 raštu Nr. (1.7)-SR-2838, nenustačiusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų, prašymą nepatenkino ir pakartotinai nurodė, jog pareiškėjai nebendradarbiaujant su advokatu, gali būti nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba argumentuoja, jog skundžiamu sprendimu pakeitė pareiškėjai paskirtą advokatą R. S. advokatu K. K. dėl akivaizdaus interesų konflikto, veikdama išimtinai G. K. interesais. Atsakovės teigimu, pareiškėja dėsto tik abstrakčius kaltinimus advokatui K. K., nenurodydama, kokie konkretūs advokato veiksmai pažeidė jos interesus, kaip advokatas galėjo jai pakenkti ir nepagrįsdama savo teiginių objektyviais duomenimis. Tarnyba nurodo, jog jeigu kyla interesų konfliktas tarp pareiškėjos įgalioto atstovo J. S. ir advokato K. K., būtent J. S., vykdydamas pareigą veikti išimtinai atstovaujamosios interesais, turi apie tai informuoti atstovaujamąją ir spęsti dėl galimybės toliau jai atstovauti. Atsakovės teigimu, nėra nei vienos Tarnybos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat yra nepagrįstas (b.l. 100-114).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas K. K., kuris į bylą buvo įtrauktas atsakovu, 2011-03-07 padavė teismui prašymą dėl procesinės padėties pakeitimo. Advokatas mano, jog jis šioje byloje yra netinkamas atsakovas (b.l. 151). Pagal Lietuvos Advokatūros įstatymo nuostatas advokatas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje netinkamai nurodyta advokato procesinė padėtis. Iš ginčo dalyko matyti, jog pareiškėja ginčija Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmus ir administracinius aktus. Turtinio pobūdžio reikalavimai, susiję su advokato profesinės veikos vykdymu, yra civilinio pobūdžio ginčai ir advokatui kaip atsakovui gali būti reiškiami bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme. Advokato K. K. procesinė padėtis pakeista teismo posėdžio parengiamojoje dalyje į trečiojo suinteresuotojo asmens, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms  (ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis). Advokatas K. K. atsiliepimu pareiškėjos skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog su pareiškėja G. K. nėra bendravęs, todėl nepagrįsti jos teiginiai apie jai padarytą žalą. Pažymi, jog pareiškėjos įgaliotas asmuo J. S. toje pačioje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjai paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, yra atsakovas su priešingais G. K. interesais (b.l. 95).

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu pareiškėjos G. K. skundą siūlo nepatenkinti. Atsiliepime argumentuoja, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra savarankiška institucija, kompetentinga priimti sprendimus, susijusius su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, nutraukimu, advokato pakeitimu. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nepagrindė reikalavimų ir nenurodė konkrečių advokato padarytų pažeidimų, susijusių su nagrinėjama byla (b.l. 16-17).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisėtumo ir pagrįstumo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-07 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-82-10, kuriuo valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai G. K. teikiantis advokatas R. S., paskirtas Tarnybos 2010-07-01 sprendimu, pakeistas advokatu K. K. Pareiškėja siekia, jog valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą jai teiktų ne advokatas K. K., o kitas advokatas.

Į teismo posėdį pareiškėja G. K. ir jos įgaliotas atstovas J.S. neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Teisme 2011-03-15 gautas pareiškėjos atstovo J. S. pranešimas, kad jis nutraukia G. K. atstovavimą ir prašo atidėti bylos nagrinėjimą bei sudaryti galimybę pareiškėjai pasirūpinti atstovavimu byloje (b.l. 156). G. K. teismui taip pat padavė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodydama, jog atstovas J. S. atsisako ją atstovauti (b.l. 155). Teismas  nepatenkino prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Pareiškėjos atstovas, veikiantis pareiškėjos vardu pagal pavedimo sutartį, informuotas apie teismo posėdį 2011-02-25.  Nurodyta aplinkybė patvirtinama jo parašu teismo šaukimų grąžinamuosiuose pranešimuose, įteiktuose jam asmeniškai bei priimant teismo šaukimą, adresuotą pareiškėjai G. K. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo kliūčių informuoti įgaliotoją apie atstovavimo negalimumą ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu, jeigu atstovas manė, kad negalės tinkamai atlikti įgaliotinio pareigų (CK 6.760 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjanti bylą nenustatė privalomą proceso šalių dalyvavimą teismo posėdyje, visiems proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.  Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį pagal ABTĮ 78 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra kliūtis bylą nagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-09-03 nutartimi pareiškėjos G. K. dalyvavimas teismo posėdyje buvo nustatytas privalomu, tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes byla nagrinėjama iš naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011-01-28 nutartimi panaikinus Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, kuria skundas buvo paliktas nenagrinėtu (b.l. 55, 124-127, 139-142). Nagrinėdamas bylą iš naujo teismas nesaistomas nutarčių, priimtų ankstesnio nagrinėjimo metu dėl proceso eigos. Teismo 2011-0217 nutartimi byla buvo paskirta į teismo posėdį, kuria nenustatytas pareiškėjos arba kitų proceso dalyvių privalomas dalyvavimas teismo posėdyje (b.l. 146). Teismui taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos atstovavimas pagal pavedimo sutartį (įgaliojimą) yra pasibaigęs ir būtina atidėti bylą siekiant suteikti jai galimybę spręsti atstovavimo klausimą. Iš byloje esančios pavedimo sutarties matyti, jog G. K. suteikė įgalinimus J. S. jos vardu vesti visas civilines, administracines bylas visose teismo įstaigose su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis dešimties metų terminui. Pareiškėja pagal CK 6.757 straipsnio nuostatas pavedimo sutartimi pavedė įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo institucijose. Pavedimas patvirtintas notaro (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis ir CPK 57 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, tokia pačia tvarka turi būti patvirtintas ir pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindas, kai įgaliotinis atsisako įgaliojimo CK 2.146 straipsnio, 6.763 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Priešingu atveju, gali susidaryti situacija, jog įgaliotiniui pareiškus, kad jis neatliks vieno ar kito procesinio veiksmo, ar neatstovaus konkrečioje byloje įgaliotojo, kitoje byloje jis veiks to paties įgaliojimo pagrindu.

Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuris nustato teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą realizavimo detales. Garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (Įstatymo 18 straipsnio 7 dalis). Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-01 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1027-10 pareiškėjai G. K. pagal jos 2010-06-28 prašymą suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo ir antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas R. S. (b.l. 25-29, 37). Advokatas 2010-07-02 informavo tarnybą, jog toje pačioje civilinėje byloje Tarnybos 2010-05-25 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-73-10 yra paskirtas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovui J. S. (b.l. 38). Advokato rašte nurodyta, jog iš civilinės bylos duomenų akivaizdu, kad J. S. ir G. K., kuri civilinėje byloje yra tretysis suinteresuotas asmuo, interesai yra priešingi, todėl vadovaudamasis Advokatų etikos kodekso 3.1 punktu, negali teikti teisinės pagalbos ar veikti dviejų klientų vardu toje pačioje byloje ar tuo pačiu klausimu, jeigu jų interesai yra priešingi. Tarnyba, išnagrinėjusi advokato R. S. pranešimą, skundžiamu 2010-07-07 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-82-10 pakeitė advokatą ir valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai G. K. teikti paskyrė advokatą K. K. (b.l. 39). Konstatuotina, jog šiuo aspektu Tarnybos sprendimas pakeisti pareiškėjai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą yra pagrįstas, nes nustatytas Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas pagrindas interesų konfliktas.

Pareiškėjos atstovas J. S. pareiškėjos vardu 2010-07-13 Tarnybai pateikė prašymą pakeisti advokatą motyvuodamas, jog negalės su advokatu bendradarbiauti, nes juo nepasitiki (b.l. 40). Tarnyba 2010-08-03 raštu Nr. (1.7)-SR-2717, nenustačiusi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pagrindų, prašymo nepatenkino ir nurodė pareiškėjos pareigą bendradarbiauti su paskirtu advokatu (b.l. 42-43). Pareiškėjos atstovas 2010-08-10 dar kartą pateikė prašymą pakeisti advokatą, tačiau Tarnyba 2010-08-13 raštu Nr. (1.7)-SR-2838, atsižvelgdama į advokato K. K. 2010-08-12 pranešimą dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo, prašymą nepatenkino ir pakartotinai nurodė, jog pareiškėjai nebendradarbiaujant su advokatu, gali būti nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas (b.l. 44-45, 46, 47-50).

Pareiškėja G. K. skundą argumentuoja tuo, jog skundžiamu 2010-07-07 sprendimu jai paskirtu advokatu K. K. nepasitiki, nes jis netinkamai atstovauja. Tarnybos 2010-08-03 ir 2010-08-13 raštuose į pareiškėjos 2010-07-13 ir 2010-08-10 prašymus pakeisti advokatą, nurodyta, jog nenustatyti Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant reikėtų pakeisti advokatą K. K. Pareiškėja nei Tarnybai, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų ir konkretizuotų jos teiginius dėl advokato negalėjimo tinkamai atlikti savo pareigas ir jai atstovauti. Priešingai, iš faktinės situacijos matyti, jog advokatas G. K. paskirtas 2010-07-07 sprendimu, o jau 2010-07-13 ji (jos įgaliotas atstovas) pateikė prašymą pakeisti advokatą. Nurodyta aplinkybė leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėja yra iš anksto neigiamai nusistačiusi prieš jai paskirtą advokatą ir pati nesiekia su juo bendradarbiauti. Tai akivaizdžiai matyti ir skundo turinio bei advokato K. K. 2010-08-12 pranešimo Tarnybai (b.l. 46). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėja privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pagal nurodytą Įstatymo nuostatą asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, kad būtų realizuotas to paties Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principai. Įstatymu nustatyta, jog fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Įgyvendinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tikslus ir suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai, kurių pareiga užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos, o tiksliau  jos atstovo J. S., konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu advokatu, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, neigiamas požiūris yra akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Tokia išvada ne kartą įtvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje  Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje  Nr. A63 – 558/2009 ir kt.). Dėl pareiškėjos nenoro bendradarbiauti su paskirtu advokatu atstovavimas byloje iš esmės tampa neperspektyvus. Pažymėtina, jog šiuo atveju atstovavimo byloje perspektyvumas nesietinas su pačios bylos perspektyvumu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63 – 1579/2010 konstatavo, jog susidariusi faktinė situacija, panaši į tą, kuri yra ir nagrinėjamoje byloje, bei pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti teikiamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6, 9 bei 10 punktais net nesvarstant pareiškėjos prašymo dėl advokato pakeitimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog vertinant situaciją priešingai, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant nepagrįstus prašymus pakeisti advokatą, esant, jo manymu, interesų konfliktui. Teismo nuomone, esant tokiai situacijai atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tikslinga svarstyti, ar yra pagrindas toliau teikti pareiškėjai G. K. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis iš Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėtų ir nagrinėjamų administracinių bylų matyti, kad administracinėse bylose, kuriose pareiškėjams pagal pavedimą (įgaliojimą) atstovauja J. S., kaip yra nagrinėjamoje byloje, arba kuriose jis pats yra pareiškėjas, J. S. ir Klaipėdos Tarnybos advokatų darbas yra praktiškai neįmanomas. Administracinėje byloje Nr. I-216-57/2011 pareiškėjas M. S., kuriam atstovauja J. S., prašo pakeisti Tarnybos jam paskirtą advokatę L. B.; iš administracinės bylos Nr. I-157-243/2011 duomenų matyti, jog J. S. Tarnybos 2008-01-02 sprendimu paskirtas advokatas K. K., 2008-11-17 pakeistas advokatu A. P., 2008-12-02 pastarasis advokatas pakeistas advokatu V. M., kurį pareiškėjas J. S. nurodytoje byloje vėl prašo pakeisti. Administracinėje byloje Nr. I-413-243/2008 pareiškėja S. S., kuriai atstovavo J. S., skundė Klaipėdos Tarnybos sprendimą, kuriuo jai paskirtas advokatas V. V. buvo pakeistas advokate T. B., o ne kita jos prašoma advokate; iš administracinės bylos Nr. I-199-243/2008 duomenų matyti, jog pareiškėjo J. S. prašymu Tarnybos jam paskirtas advokatas R. K. pakeistas advokatu J. K. Administracinėje byloje Nr. I-800-162/2010 pareiškėja T. Ž., kuriai atstovavo J. S., skundė Klaipėdos Tarnybos sprendimą, kuriuo jai paskirta advokatė M. S., pakeistus prieš tai paskirtą advokatą V. M., nebuvo pakeista kitu advokatu; administracinėje byloje Nr. I-799-583/2010 pareiškėja T. Ž., atstovaujama J. S., prašė pakeisti jai paskirtą advokatę L. B., pakeitus prieš tai paskirtą advokatą V. M. kitu advokatu; iš administracinės bylos Nr.I-780-583/2010 matyti, kad pareiškėjui J. S. buvo paskirtas advokatas K. K., pakeistas advokatu A. P., kuris vėliau pakeistas advokatu V. M. ir kurį administracinėje byloje pareiškėjas prašė dar kartą pakeisti; administracinėje byloje Nr. I-728-57/2010 pareiškėja D. S., atstovaujama J. S., prašė pakeisti jai paskirtą advokatę M. S.; administracinėje byloje Nr. I-2241-57/2007 pareiškėjas J. S. prašė pakeisti jam paskirtą advokatą R. K., kuris paskirtas pakeitus advokatą L. Z. ir t.t. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog Tarnybai nėra nustatyta pareiga pareiškėjos prašymu pakeisti paskirtą advokatą. Absoliučią teisę pasirinkti advokatą pareiškėja turėtų, jeigu pati sudarytų sutartį su advokatu ir mokėtų jam už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu, G. K. yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, už kurią jai mokėti nereikia. Minėta, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, tuo labiau negali būti absoliuti teisė pareiškėjai pačiai pasirinkti advokatą, teiksiantį jai antrinę teisinę pagalbą.

Įvertinus visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog advokatas K. K. negali G. K. teikti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-07 sprendimas Nr. (1.31)-TPC-82-10 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybą paskirti teikti jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal 2010-07-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1027-10 kitą advokatą yra nepagrįstas. Pareiškėjos G. K. skundas dėl skundžiamo administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo paskirti teikti antrinę teisinę pagalbą kitą advokatą atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja G. K. skundu taip pat prašo priteisti 1500 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta pirmoji sąlyga, nes nėra duomenų, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažeidė jos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus. Vienos iš privalomų sąlygų nebuvimas šalina civilinės atsakomybės atsiradimą, todėl teismas plačiau neanalizuoja kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismui nustačius, kad Klaipėdos teisinės pagalbos tarnybos aktai, veiksmai yra teisėti nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai padaryta turtinė ar neturtinė žala. Pareiškėjos prašymas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas  teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ  85-89 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

atmesti pareiškėjos G. K. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-07 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-82-10, kuriuo pakeistas teisines paslaugas teikiantis advokatas, panaikinimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t.y paskirti kitą antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą bei dėl 1500 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

nepatenkinti pareiškėjos G. K. prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.    

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                Vida Stonkuvienė

                                                                      Irena Stulpinienė

                                                                      Remigijus Arminas