Civilinė byla Nr. 2S-594-413/2014
Teisminio proceso Nr. 2-7-3-02705-2013-2
Procesinio dokumento kategorija: 121.21; 34.5, 95.5, 122.4
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Š. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Lesto“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (antstolis A. Š.) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0110/02/01507 skolininkę Z. D. į valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM.
Pareiškėjas nurodė, kad 2002 m. balandžio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteista iš atsakovės Z. D. ieškovui AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (dabar AB „Lesto“) 184,13 Lt skolos. Išieškotojui 2002 m. gegužės 14 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-0728-03, kuris 2002 m. liepos 25 d. pateiktas vykdymui antstolių kontorai prie Jonavos rajono apylinkės teismo. (duomenys neskelbtini) skolininkė Z. D. mirė. 2003 m. sausio 1 d. vykdomoji byla tolimesniam vykdymui buvo perduota antstoliui A. Š.. 2010 m. gegužės 17 d. valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, paveldėjo mirusiosios Z. D. turtą.
Suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ dėl skolininko pakeitimo sutiko.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM su prašymu nesutiko, nurodydama, kad nebuvo laikytasi CK 5.63 straipsnyje nurodytos tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi (b. l. 19-20) tenkino antstolio A. Š. prašymą ir vykdymo procese (vykd. bylos Nr. 0110/02/01507) pagal 2005 m. gegužės 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-0728-03 dėl 184,13 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės Z. D. ieškotojo AB „Lesto“ (buvusi AB „Vakarų skirstomieji tinklai“) naudai, pakeitė skolininkę Z. D. į valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM.
Teismas nustatė, jog antstolio A. Š. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/02/01507 pagal 2005 m. gegužės 14 d. Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-0728-03 dėl 184,13 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės Z. D. ieškotojo AB „Lesto“ naudai. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkė Z. D. mirė 2002 m. rugpjūčio 2 d. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal 2013 m. lapkričio 5 d. Testamentų registro išrašą mirusiosios Z. D. turtą paveldėjo valstybė, teismas, vadovaudamasis CPK 596 straipsniu, sprendė, jog vykdymo procese yra pagrindas pakeisti mirusią skolininkę Z. D. Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio A. Š. prašymą atmesti (b. l. 23).
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog po skolininkės Z. D. mirties nei antstolis, nei išieškotoja AB „Lesto“ neinformavo palikimo vietos atsiradimo notaro ar VMI apie vykdomus išieškojimus. Atsižvelgiant į teisminę CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, apeliantas daro išvadą, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio nepateiktai informacijai apie vykdomus išieškojimus iš skolininkės turto, nebuvo pasiekti įstatymų leidėjo tikslai – nebuvo sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolas ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Išieškotojas, tinkamai vykdydamas savo pareigas ir būdamas aktyvus, sužinojęs apie skolininkės mirtį, teisme atsinaujinęs terminą, turėjo galimybę pareikšti kreditorinius reikalavimus CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Vėlesnis sužinojimas apie skolininko mirtį nėra pagrindas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje, pastarojo palikimą priėmusia valstybe, o skolininko atžvilgiu po jo mirties pradėta civiline byla ir joje priimtas teismo sprendimas, remiantis principu, kad iš neteisės teisė neatsiranda, nesukelia teisinių pasekmių.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. Š. prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog palikimą priėmusiam asmeniui pereina beveik visos asmens teisės ir pareigos, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdinis apie tai žinojo ar ne. Skolininkės turtą paveldėjo valstybė, perimdama paveldimą turtą pagal turto apyrašą. Paveldimo turto apyraše turi būti nurodytas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas. Kadangi turto apyrašą sudaro antstolis, jis turi galimybę patikrinti skolininko vardu vykdomas vykdomąsias bylas Centriniame vykdomųjų bylų sąvade bei įtraukti skolininko kreditorinius įsipareigojimus į sudaromą turto apyrašą. Turto apyrašo sudarymo momentu vykdomoji byla Nr. 0110/02/01507 jau buvo vykdoma ir matoma Centriniame vykdomųjų bylų sąvade. Atskirajame skunde nėra paminėta, ar Z. D. turėta skola buvo įtraukta į turto apyrašą. Jei šis įsiskolinimas buvo įtrauktas, vadinasi suinteresuotas asmuo VMI žinojo apie skolininkės turėtą įsiskolinimą AB „Lesto“, jeigu nebuvo įtrauktas – antstolis netinkamai vykdė savo pareigą, sudarydamas mirusiosios turto apyrašą. Antstolio nuomone, suinteresuotas asmuo netinkamai interpretuoja CK 5.63 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų pareikšimo terminą, kadangi CK 5. 63 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas yra taikomas dar nepriteistiems reikalavimams. Tuo tarpu AB „Lesto“ skola jau buvo priteista ir vykdoma antstolio kontoroje pagal išduotą vykdomąjį raštą. Todėl kreditorius antrą kartą pareikšti reikalavimų neturi pareigos. Be to, įstatymas nenumato senaties termino, per kurį antstolis gali kreiptis į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tai išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, pasisakydama dėl CK 5.63 straipsnio ir CPK 596 straipsnio taikymo, konstatavo, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese.
Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.
Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Vykdomosios bylos Nr. 0110/02/01507 duomenimis, antstolio A. Š. kontoroje vykdomas priverstinis 184,13 Lt išieškojimas iš Z. D. išieškotojui AB „Lesto“ pagal Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-0728-03. Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkė Z. D. 2002 m. rugpjūčio 2 d. mirė. Po skolininkės mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, todėl CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu paveldėjimo teisė į palikėjos turtą perėjo valstybei. Iš vykdomojoje byloje esančio Testamentų registro išrašo matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija palikimą priėmė 2010 m. gegužės 17 d., tą pačią dieną palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre. 2010 m. rugsėjo 20 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (b. l. 28). Pažymėtina, kad nei nagrinėjamoje byloje, nei pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad būtų išviešintas paveldėto turto arešto aktas viešame registre ar palikimo vietos atsiradimo notarui būtų pateikta informacija apie vykdomą išieškojimą iš skolininkės turto, arba kad asmeniškai kreditorius ar jo įgalioti asmenys, tarp jų ir antstolis, kreditoriaus pavedimu vykdantis išieškojimą, per įstatyme numatytus terminus pareiškė reikalavimus priėmusiam palikimą įpėdiniui (Valstybinei mokesčių inspekcijai). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą dėl proceso šalies (skolininko) vykdymo procese pakeitimo, nesiaiškino aukščiau nurodytų aplinkybių ir nepasisakė dėl suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos argumentų, susijusių su CK 5.63 straipsnio taikymu.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Atsižvelgiant į tai, kad šioms aplinkybėms išaiškinti reikalinga rinkti ir tirti papildomus įrodymus, pagal pateiktą medžiagą bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Gintautas Koriaginas