Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-02-20][nuasmeninta nutartis byloje][eA-68-602-2019].docx
Bylos nr.: eA-68-602/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 atsakovas
Kategorijos:
Statybos dalyviai, jų teisės ir pareigos
Kiti su bylos nagrinėjimo išlaidomis susiję klausimai
Statyba
Statyba
Bylos nagrinėjimo išlaidos

?

Administracinė byla Nr. eA-68-602/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04896-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.1; 57.6

 (S)

 

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. (T. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys L. J. ir V. D.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. A51-95619/16-(2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo ir priimti dėl jo sprendimą (b. l. 1–5).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jam ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. J. ir V. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) bei jame esantis Namas. Pareiškėjas ruošiasi atlikti Namo rekonstrukciją, pakeisti jo paskirtį į daugiabutį. Atsižvelgdamas į tai, jis 2016 m. lapkričio 16 d. pateikė Administracijai prašymą suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį (toliau – ir Prašymas). Administracija ginčijamu Sprendimu atsakė, kad pareiškėjo Prašymas turi trūkumų ir nurodė, kad bus sprendžiama dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo tik pateikus nustatyta tvarka prašymą ir nurodytus papildomus dokumentus. Pareiškėjas paaiškino, kad Administracijos nurodytus Prašymo trūkumus ir keliamus reikalavimus laiko nepagrįstais ir neteisėtais.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad Statybos techninis reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (toliau – Statybos reglamentas), nėra nustatyta, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotis turi būti pateikta derinimui popierinės formos, taip pat nenurodytas ir šio dokumento pateikimo derinimui būdas (paštu, elektroniniu paštu ar kt.). Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad Administracijos reikalavimas prašymą su visais priedais pateikti popierine forma Vilniaus miesto savivaldybėje yra neteisėtas. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo (toliau – Elektroninio parašo įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, elektroninis parašas negali būti laikomas negaliojančiu dėl to, kad yra elektroninis.

4.       Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Statybos reglamento 13 priedo 11 punkte nustatyta, kad statytojas parengtą projektinių pasiūlymų užduotį teikia derinti savivaldybės administracijos direktoriui. Pasak pareiškėjo, reikalavimas, kad minėtą užduotį pasirašytų du asmenys yra perteklinis ir neteisėtas. Be to, Administracijos reikalavimas pateikti minėtos užduoties popierinius variantus pažeidžia pareiškėjo diskrecijos teisę pasirinkti prašymo pateikimo būdą ir formą, suvaržo pareiškėjo teises ir galimybes.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad nei Statybos reglamente nei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nėra reikalavimo su prašymu suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį kartu pateikti ir projektinius pasiūlymus, kurie yra rengiami minėtos užduoties pagrindu. Administracija šiuo atveju iš anksto reikalauja pateikti projektinius pasiūlymus, nors nenurodė pareiškėjui nei pastatų aukščio, nei žemės sklypo užstatymo tankio, nei galimo užstatymo tipo, nei kitų parametrų, kurie turi būti nustatyti projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje. Pasak pareiškėjo, reikalavimas pateikti projektinius pasiūlymus esant nesuderintai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai yra neteisėtas ir nepagrįstas.

6.       Pareiškėjas nurodė, kad jam nesuprantama, kodėl Administracija reikalauja bendraturčių raštiško sutikimo dėl statybos leidimo Namo rekonstravimui, nes šiame etape statybos leidimo neprašoma. Namo savininkai parengus projektą gali persigalvoti ir ateityje apskritai neprašyti išduoti statybos leidimo. Administracija šiame etape, pasak pareiškėjo, turi visus reikalingus sutikimus (pateiktas V. D. sutikimas ir teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui suteikta teisė derinti minėtą užduotį be L. J. sutikimo). Taigi, pasak pareiškėjo, Administracijos Sprendimas, kuriuo faktiškai buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Prašymą, yra naikintinas ir Administracija įpareigotina Prašymą nagrinėti bei priimti dėl jo sprendimą.

7.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 3842).

8.       Administracija paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kokia tvarka turi būti pateikiamas prašymas patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kokius dokumentus statytojas turi pateikti prie prašymo. Administracijos nuomone, šis Sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir neužkerta galimybės nustatyta tvarka pareiškėjui dar kartą kreiptis dėl minėtos užduoties suderinimo.

9.       Administracija pažymėjo, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduoties forma yra patvirtinta Administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 30-2610. Šioje formoje yra numatyta, kad užduotį pasirašo statytojas (užsakovas) ir projektinių pasiūlymų rengėjas. Be to, Statybos reglamento 13 priedo 10.5 punkte yra nustatyta, kad minėtoje užduotyje turi būti nurodyta ir projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija, todėl Administracija Sprendime pagrįstai nurodė, kad statytojas turi pateikti numatomo pastato projektinių pasiūlymų vaizdinę informaciją.

10.       Administracija taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčiu sutarimu, todėl Administracija pagrįstai nurodė, kad Namo rekonstrukcijai būtinas visų bendraturčių pritarimas. Nesant šio pritarimo, minėta užduotis negali būti derinama. Be to, pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Administracijai yra pateikęs teismo sprendimą, kuriuo jam yra suteikta teisė derinti užduotį be L. J. sutikimo.

 

II.

 

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 8184).

12.        Teismas konstatavo, kad Administracijos Sprendime nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjo teisių ir pareigų, Sprendimu pareiškėjui nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės, ginčijamas Sprendimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjo teisinės padėties nei pablogina, nei pagerina, jis tik gali būti pagrindu ateityje priimti nepalankų (arba palankų) pareiškėjui sprendimą dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimo.

13.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas neteisus tvirtindamas, kad skundžiamas Sprendimas užkerta kelią tolimesniam jo Prašymo nagrinėjimui. Teismas pastebėjo, kad Sprendime aiškiai nurodyta, jog klausimas dėl užduoties patvirtinimo dar neišspręstas ir bus sprendžiamas tik pareiškėjui nustatyta tvarka pateikus prašymą ir nurodytus papildomus dokumentus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas aktas negali būti skundo administraciniam teismui dalyku.

 

III.

 

14.       Pareiškėjas T. O. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 8891). Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas (400 Eur), patirtas už apeliacinio skundo parengimą. 

15.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, vadovavosi šiai bylai netaikytina ir netinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą identiškoje byloje (2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-96-575/2017), kurios ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) absoliučiai sutampa su šios bylos ratio decidendi. 

16.       Pareiškėjas pažymi, kad Sprendime išdėstyti reikalavimai pareiškėjui. Šiuos reikalavimus pareiškėjas vertina kaip neteisėtus ir nepagrįstus, todėl neketina jų vykdyti, o Administracija neketina nagrinėti pareiškėjo Prašymo, kol pareiškėjas neįvykdys Sprendime nurodytų reikalavimų. Pasak pareiškėjo, daugiau nei akivaizdu, kad Sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Be to, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, turėjo bylą nutraukti, o ne atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

17.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 101–104).

18.       Administracija nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-96-575/2017 nėra pagrindo remtis, nes byla dar neišnagrinėta, joje dar nėra priimtas joks sprendimas. Pasak Administracijos, ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nėra sukeliamos jokios teisinės pasekmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis Sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisinių pasekmių nebuvimas reiškia, jog ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko, todėl pareiškėjo skundas, Administracijos nuomone, buvo pagrįstai atmestas.

 

Teisėjų kolegija 

 

k o n s t a t u o j a:

 

 

IV.

 

19.       Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius iš esmės atsisakė nagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl pareiškėjo pateiktos projektinio pasiūlymo rengimo užduoties patvirtinimo (b. l. 24). Ginčijamame Sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta, kokiu būdu turi būti pateiktas prašymas patvirtinti projektinio pasiūlymo rengimo užduotį, taip pat buvo nurodyta, kokie papildomi dokumentai turi būti pateikti kartu su prašymu. Sprendime nurodyta, kad dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo bus sprendžiama tik pateikus nustatyta tvarka prašymą ir nurodytus papildomus dokumentus. Nesutikdamas su Sprendime keliamais reikalavimais (dėl to, kokiu būdu turi būti pateiktas prašymas bei kokie papildomi dokumentai turi būti pateikti), pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu minėtą Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties patvirtinimo bei priimti dėl jo sprendimą.

20.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas negali būti skundo administraciniam teismui dalyku, nes nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą.

21.       Lietuvos Respublikos teismų įstatymų 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

22.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-96-575/2017 sprendė, ar gali būti skundo administraciniame teisme dalyku Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus iš esmės analogiško turinio sprendimas, priimtas tam pačiam pareiškėjui (T. O.). Minėtame sprendime taip pat buvo nurodyta pareiškėjui, kad, kai jis pateiks prašymą nustatyta tvarka ir sprendime nurodytus papildomus dokumentus, bus sprendžiamas pareiškėjo pateiktas prašymas dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties tvirtinimo. Šiuo atveju ir nagrinėjamu atveju iš esmės skyriasi tik objekto adresas. Administracinėje byloje Nr. eAS-96-575/2017 objekto adresas buvo (duomenys neskelbiami), o nagrinėjamu atveju – (duomenys neskelbiami).

23.       Administracinėje byloje Nr. eAS-96-575/2017 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. priėmė nutartį, kurioje išaiškino, kad ginčijamas Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus sprendimas sukelia pareiškėjui materialinio pobūdžio pasekmes, nes Statybos dokumentų skyrius akivaizdžiai neketina jokių kitų sprendimų priimti, kol nebus pateikti dokumentai, o pareiškėjas jų neketina pateikti, manydamas, kad reikalavimai neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad esant tokiai situacijai, nėra pagrindo vertinti, kad sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar Administracijos sprendime pareiškėjui keliami reikalavimai yra pagrįsti ir dėl to pareiškėjas iš tiesų turi pareigą juos įvykdyti.

24.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. priimtame sprendime nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartimi, priimta analogiškoje byloje ir nukrypo nuo apeliacinės instancijos teismo suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių dėl iš esmės analogiškų aplinkybių vertinimo. Nors minėtas teisės aiškinimas buvo pateiktas ne išnagrinėjus bylą iš esmės, o sprendžiant teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, tačiau tai nereiškia, kad minėtoje administracinėje byloje pateiktu aiškinimu nereikia vadovautis pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl iš esmės analogiško turinio sprendimo galėjimo būti skundo administracinėje byloje dalyku, nepriklausomai nuo to, kokioje proceso stadijoje šis klausimas yra sprendžiamas.

25.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėdamas iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti ginčijamo Sprendimo teisėtumą, t. y. pasisakyti, ar ginčijamame Sprendime pareiškėjui keliami reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti (ar pareiškėjas turi pareigą juos įvykdyti, norėdamas, kad jo Prašymas dėl projektinio pasiūlymo rengimo užduoties patvirtinimo būtų nagrinėjamas ir dėl jo būtų priimtas sprendimas).

26.       Kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šiuo metu negali būti išspręstas. Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas galės būti išspręstas tik iš esmės pasisakius dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialinių reikalavimų tenkinimo ar atmetimo. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl šalis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo T. O. (T. O.) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                             Laimutis Alechnavičius

 

 

                                                  Arūnas Dirvonas

          

 

            Veslava Ruskan


Paminėta tekste:
  • eAS-96-575/2017
  • eA-4948-575/2018