Civilinė byla Nr. 2S-1784-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03460-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.5.24; 3.5.1

                      (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio L. L. atskirąjį skundą ir suinteresuoto asmens D. U. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4987-329/2019 pagal pareiškėjo antstolio L. L. pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje I. D. ir D. U..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas antstolis L. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išspręsti Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo klausimą, ir nustačius, kad I. D. sprendimą neįvykdė be svarbių priežasčių, paskirti baudą išieškotojo D. U. naudai.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad antstolio 2018 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu antstolis priėmė vykdyti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamete dukra A. U. tvarkos nustatymo. Pareiškėjas paaiškino, kad vaiko motina I. D. nevykdo Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo dėl bendravimo su nepilnamete dukra. Pagal D. U. pateiktą prašymą dalyvauti pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos ir, siekdamas užtikrinti tinkamą teismo sprendimo vykdymą, antstolis kartu su išieškotoju 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. 17.15 val. nuvyko į vaiko gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau mergaitės mama I. D. neleido D. U. užeiti ir pasiimti dukros į gyvenamąją vietą (kaip nurodyta sprendime), o išvedė mergaitę į laiptinę, savo veiksmais ir žodžiais skatino mergaitę kuo greičiau priimti sprendimą važiuoti su tėvu ar ne, dėl ko mergaitė jautėsi nesaugi, išsigandusi, ir galimai dėl jai daromo spaudimo kelis kartus paklausus, ar važiuos su tėčiu, važiuoti atsisakė. 2019 m. balandžio 5 d. išieškotojas D. U. pateikė pranešimą, kad iki šios datos jam nepavyko pasiimti dukters, nes dėl I. D. veiksmų ar pasisakymų dukra atsisako važiuoti su juo. 2019 m. gegužės 8 d. I. D. pateikė pranešimą, kuriame nurodyta, jog dukra atsisako važiuoti su tėvu D. U..

3.       Suinteresuotas asmuo I. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su antstolio pareiškimu nesutinka. I. D. nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, nustatytu laiku, remdamasi psichologinės ekspertizės pateiktomis rekomendacijomis, išleidžia dukrą iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). I. D. taip pat nurodė, kad teismo sprendime nėra numatytas dukros ir tėvo bendravimas mergaitės gyvenamojoje vietoje. D. U. į namus įsileisti nenori, kadangi iš jo buvo sulaukusi įvairaus pobūdžio grasinimų, be to, D. U. yra teistas dėl fizinio smurto jos atžvilgiu. 2018 m. rugpjūčio 24 d. leido bendrauti D. U. su dukra jos gyvenamojoje vietoje, tačiau jis užuot bendravęs su dukra, neaiškiems tikslams pradėjo fotografuoti jos namus. I. D. teigė, kad antstolis pateikė neteisingus duomenis dėl 2018 m. lapkričio 16 d. susitikimo aplinkybių, kadangi pati dukra atsisakė vykti su tėvu. Nepriklausomai nuo dukrą supančios aplinkos, ar ji eitų į susitikimą iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ji visada atsisako bendrauti su tėvu. Tokį dukros elgesį lemia D. U. susikoncentravimas ne į bendravimą su dukra, bet į nuolatinį jos, t. y., dukros mamos žeminimą, reiškiamus priekaištavimus, nuolatinius grasinimus policija, vaikų teisėmis ir pan. D. U. pats nesistengia kurti teigiamų santykių su dukra, nedalyvauja (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro sudaryto plano kompleksinėms paslaugos gauti „Pozityvios tėvystės įgūdžių mokymuose“, nesilanko psichologo konsultacijose, dažnai pats nevykdo teismo sprendimo – neatvyksta į susitikimus su dukra, apie savo neatvykimus iš anksto nepraneša SMS žinute, kaip tai numatyta teismo sprendime, vėluoja į juos. I. D. įrodinėjo, kad toks D. U. elgesys patvirtina, kad jam bendravimas su dukra nėra svarbus.

4.       Suinteresuotas asmuo D. U. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su antstolio pareiškimu sutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi antstolio L. L. prašymą atmetė, priteisė valstybės naudai 6,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6.       Teismas nustatė, kad tarp suinteresuotų asmenų dėl šalių ambicingo elgesio yra susiklostę įtempti, ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, kurie tęsiasi nuo 2015 metų. Šalys tarpusavyje nebendrauja, susitikusios tarpusavyje konfliktuoja mažametės akivaizdoje, inicijuoja teisminius procesus ir ikiteisminius tyrimus vienas kito atžvilgiu, o tai prieštarauja mažametės interesams, apsunkina jos teisės gyventi emociškai saugioje aplinkoje įgyvendinimą. Užsitęsusi konfliktinė šalių tarpusavio situacija yra žalinga psichologinei vaiko gerovei, A. U. jaučiasi nesaugiai, kai tėvai yra vienas šalia kito ir pykdamiesi sprendžia su ja susijusius klausimus (vaiko paėmimo-perdavimo, auklėjimo ir rūpinimosi ja klausimus), mergaitė išgyvena vis stipresnį lojalumo konfliktą, mergaitei yra emociškai lengviau ištverti tėvų tarpusavio nesantaiką, ypač atvirus ginčus jos akivaizdoje, kai ji demonstruoja didesnį palankumą kartu gyvenančiai mamai ir vengia/atsisako kontakto su kartu negyvenančiu tėvu. Tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnametės dukros interesai bei palaikomas normalus vaiko ir tėvo (motinos) bendravimas, todėl tam būtinas tiek I. D., tiek D. U. bendradarbiavimas ir kooperavimasis.

7.       Teismas nevertino antstolio nurodytos aplinkybės, jog mergaitės mama I. D., 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. susitikimo su mergaite metu, neleido D. U. užeiti ir pasiimti dukros į gyvenamąją vietą, o išvedė mergaitę į laiptinę, kaip bendravimo tvarkos pažeidimo, kadangi teismo sprendime nėra numatytas dukros ir tėvo bendravimas mergaitės gyvenamojoje vietoje.

8.       Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog toks dukros atsisakymas vykti su tėvu yra sąlygotas ne jos mamos aktyvių veiksmų, nukreiptų ribojant mergaitės bendravimą su tėvu, bet dėl tarp tėvų užsitęsusios konfliktinės tarpusavio situacijos, kuri yra žalinga psichologinei vaiko gerovei. Siekiant, kad būtų tinkamai vykdoma teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teismo vertinimu, abu tėvai privalo dėti visas pastangas siekiant kurti sklandų socialinį ryšį, kadangi reikalauti normalaus bendravimo be atitinkamų abiejų tėvų pastangų yra sudėtinga. I. D. laikosi (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijų – dalyvavo pozityvios tėvystės įgūdžių mokymuose, lankė psichologo konsultacijas.

9.       Teismas taip pat sprendė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad I. D. aktyviais veiksmais būtų trukdžiusi vykdyti teismo sprendimą ar kitokiu būdu ribojusi vaiko ir tėvo bendravimą, priešingai, pats išieškotojas D. U. ne visada teismo sprendime numatytomis dienomis inicijuoja susitikimus su dukra, iš anksto neinformuoja I. D. apie savo neatvykimus SMS žinute. Teismas nenustatė ir jokių kitų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes.

10.       Teismas nustatė, kad antstolis nevykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyto veiksmų eiliškumo, o nustatęs, kad teismo sprendimas nėra tinkamai vykdomas, iš karto surašė 2019 m. birželio 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą teismo sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo ir baudos skyrimo. Teismas pažymėjo, kad pozicijos, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas pripažinti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą neteisėtu ir panaikinti, laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1080-390/2014). Teismas nustatęs, kad 2019 m. birželio 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y., antstoliui neatlikus privalomų vykdymo veiksmų, sprendė, jog jo pagrindu negali būti pareiškėjo prašymas tenkinamas ir skiriama bauda.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

11.       Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis L. L. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį; netenkinus šio reikalavimo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė sprendimo neįvykdymo, susijusio su teismo sprendime numatyta bendravimo su vaiku tvarka klausimo). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nevertino, kad buvo laikomasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte numatytos tvarkos, t. y. buvo informuota vaiko gyvenamosios vietos valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, buvo prašoma pateikti turimą informaciją, susijusią su vykdoma vykdomąją byla, su (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais susitikime buvo aptarta tolimesnis vykdymo priemonių pobūdis ir tvarka. Tačiau teismas nepagrįstai akcentuoja kaip privalomą antstolio patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Toks patvarkymas surašomas ne visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio mėn. 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. e3K-3-l60-378/2019). 

11.2.                      Vykdomojoje byloje buvo imtasi visų būtinų veiksmų, kad teismo sprendimas būtų realiai vykdomas, vykdymo procesas neužsitęstų, būtų ekonomiškas ir būtų užtikrintos abiejų šalių teisės ir teisėti interesai. Skolininkei buvo žinoma apie teismo sprendimą ir jame nustatytą bendravimo tvarką, apie išduotą ir antstoliui perduotą vykdomąjį raštą. Todėl vien patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pateikimas skolininkei nebūtų pakeitęs faktinės situacijos, toks procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo teigti, kad antstolis nepagrįstai surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Nustatytas pažeidimas vykdymo procese nelemia išvados, kad CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu antstolio surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas laikytinas neteisėtu ir negali būti tenkinamas.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nenagrinėjo ir neišsprendė Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdymo klausimo, kadangi teismas nesilaikė įstatyme nustatytos šiai bylų kategorijai nagrinėjimo teisme tvarkos, t. y. teismas nepaskyrė teismo posėdžio, kuriame būtų išspręstas sprendimo nevykdymo klausimas (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

11.4.                      Nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, susijusių su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurių pagrindu galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nevykdymą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi ir vykdymo.

12.       Suinteresuotas asmuo D. U. pateikė teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie pareiškėjo antstolio L. L. atskirojo skundo, kuriuo prašo atskirąjį skundą tenkinti.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (antstolio) prašymas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta šalių nepilnametės dukros A. U. gyvenamoji vieta su motina (skolininke I. D.), taip pat nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (išieškotojo D. U.) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka iš dalies pakeista. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta, kad: 1) D. U. bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. 15 min. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. 15 min. ir dukrą grąžindamas iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą; apie negalėjimą pasiimti dukters nustatytu laiku D. U. informuoja dukters motiną SMS žinute; 2) D. U. bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos, penktadienį nuo 17 val. 15 min. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 3) nepriklausomai nuo 1 ir 2 punktuose nustatyto grafiko, ieškovė bendrauja su dukra kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį (motinos dieną), ieškovės gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), o D. U. su dukra bendrauja kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį (tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. 15 min. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 4) D. U. bendrauja su dukra neporiniais metais gruodžio 24 d. ir Velykų pirmą dieną, poriniais metais – gruodžio 25 d. ir Velykų antrą dieną, pasiimdamas dukrą numatytą dieną iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą atitinkamą dieną iki 18 val.; 5) D. U. neporiniais metais bendrauja su dukra per valstybines šventes sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., poriniais metais – vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 17 val. 15 min. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą šventės dieną iki 18 val.; 6) D. U. savo kasmetinių atostogų metu bendrauja su dukra 7 dienas iš eilės, jei jos sutampa su nepilnametės dukros atostogomis, apie atostogas iš anksto informuodamas dukters motiną ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki atostogų pradžios; 7) D. U. bendrauja su dukra kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), pradedant bendrauti nuo (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką gimtadienio dieną nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas gimtadienio dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą; tuo atveju, kai (duomenys neskelbtini) yra darbo diena, D. U. bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. 15 min. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną neturi teisės riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas; 8) D. U. bendrauja su dukra kiekvienų metų balandžio 30 d. (tėvo gimtadienis) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. 15 min. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 9) I. D. negalėdama pasirūpinti dukra A. U. privalo informuoti apie tai D. U. ir leisti dukra pasirūpinti jam; 10) I. D. privalo informuoti D. U. apie dukters ugdymo pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius, kitus svarbius įvykius, susijusius su dukra, ir netrukdyti D. U. matytis su dukra jos buvimo vietoje, kai dukra serga; 11) apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimą ieškovė ir D. U. privalo pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo; 12) A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ligos atveju ieškovė įsipareigoja pranešti D. U., tą pačia dieną kai suserga dukra ir ta bendravimo tvarka kuri neįvyko, perkeliama į kitą dieną arba kitą savaitgalį, o dukrai pasveikus, ieškovė apie tai privalo pranešti D. U. dukros pasveikimo dieną. Antstolis L. L. vykdo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su dukra A. U. tvarkos nustatymo.

16.       Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnis numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

17.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkei I. D. apie įsiteisėjusį teismo sprendimą ir antstolio kontoroje pradėtus vykdymo veiksmus, yra žinoma, tačiau byloje iškilo ginčas dėl teismo sprendimu nustatytos tvarkos su nepilnamečiu vaiku vykdymo užtikrinimo.

18.       Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas sukuria CPK 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi būti privalomai vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją, suderinus su Finansų ministerija, parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją. Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

19.       Bylos duomenys patvirtina, kad santykiai tarp išieškotojo (vaiko tėvo) ir skolininkės (vaiko motinos) yra konfliktiški, vaiko tėvas D. U. teigia, jog, nuvykus į vaiko gyvenamąją vietą, būtent dėl skolininkės veiksmų ar pasisakymų dukra atsisako kartu su juo važiuoti. Tuo tarpu vaiko motina I. D. teigia priešingai, kad D. U. pats dažnai nevykdo teismo sprendimo, neatvyksta į susitikimus su dukra, apie savo neatvykimus iš anksto nepraneša SMS žinute, vėluoja, tuo tarpu kartu vykti su tėvu D. U. atsisako pati dukra.

20.       Apie susidariusią situaciją, antstolis yra pranešęs (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, t. y. 2019 m. vasario 20 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-19-187-1064 informavo minėtą įstaigą apie vykdomojo rašto dėl bendravimo su vaiku nustatymo priėmimą;  2019 m. gegužės 3 d. raštu kreipėsi į minėtą įstaigą dėl informacijos suteikimo apie įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą išieškotojo D. U. bendravimo su dukra A. U. tvarką bei taikytinas, taikytas ar taikomas priemones, kurios sudarytų sąlygas tėvui D. U. bendrauti su dukra. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. gegužės 8 d. raštu informavo antstoli apie tai, kad: D. U. yra pasiūlyta lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo kursus; I. D. rekomenduota lankyti nemokamus pozityvios tėvystės mokymus; grėsmės vaikui lygis nenustatytas; inicijuotas I. D. ir D. U. šeimos atvejo vadybos procesas, kurio metu šeimoms teikiama kompleksinė pagalba; D. U. norėjo pasinaudoti mediatoriaus paslaugomis, tačiau I. D. atsisakė, motyvuodama tuo, jog D. U. pirmiau turi baigti pozityvios tėvystės kursus; buvo siūloma atvežti A. U. susitikti su tėvu D. U. į vaikų žaidimų kambarį, tačiau I. D. nerado tam galimybių; abiem tėvams ne kartą buvo išaiškintos tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu, abiejų tėvų dalyvavimo vaiko gyvenime reikšmė jo harmoningam, sveikam vystymuisi. 2019 m. gegužės 8 d. pranešimu, I. D. informavo antstolį, kad dukra atsisako vykti kartu su tėvu D. U.. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad I. D. laikosi (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijų – dalyvavo pozityvios tėvystės įgūdžių mokymuose, lankė psichologo konsultacijas (b. l. 30-31).

21.       Pažymėtina ir tai, kad ginčo atveju buvo atlikta ir A. U. ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė, 2019 m. balandžio 10 d. – 2019 m. gegužės 17 d. teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas vykdomojoje byloje (v. b. l. 29-22), kuriame nurodyta, kad: „[...] konfliktinė šalių tarpusavio situacija yra užsitęsusi ir žalinga psichologinei vaiko gerovei – A. U. jaučiasi nesaugiai, kai tėvai vienas šalia kito ir pykdamiesi sprendžia su ja susijusius klausimus (vaiko paėmimo ir perdavimo, auklėjimo ir rūpinimosi ja klausimus). [...] Mergaitei yra emociškai lengviau ištverti tėvų tarpusavio nesantaiką, ypač atvirus ginčus jos akivaizdoje, kai ji demonstruoja didesnį palankumą kartu gyvenančiai mamai ir vengia / atsisako kontakto su kartu negyvenančiu tėčiu. [...] Ekspertizės metu nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi įtakos tam, kaip A. U. jaučiasi ir kokį požiūrį formuoja tėvų atžvilgiu, [...]. Gyvenamosios A. U. vietos keisti nerekomenduojama. Taip pat nenustatyta, jog A. U. negalėtų bendrauti su tėčiu, tačiau, nesilaikant ekspertizės išvadoje pateiktų rekomendacijų [...], išlieka rizika, jog šalys ir toliau konfliktuos dėl dukters, kurios atsakas į stresą keliančius tėvų tarpusavio santykius taps vis mažiau adaptyvus ir trikdys bendrą psichologinį jos vystymąsi.“

22.       Antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsniu, 2019 m. birželio 14 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo prašė išspręsti Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo klausimą ir, nustačius, kad I. D. sprendimą neįvykdė be svarbių priežasčių, paskirti baudą, numatytą CPK 585 straipsnio 2 dalyje, išieškotojo D. U. naudai. Antstolio akte užfiksuota, kad dalyvaujant kartu su išieškotoju 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. susitikimuose su nepilnamete A. U. pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, mergaitės mama I. D. neleido D. U. užeiti ir pasiimti dukros į gyvenamąją vietą, o išvedė mergaitę į laiptinę, savo veiksmais ir žodžiais skatino mergaitę kuo greičiau priimti sprendimą važiuoti su tėvu ar ne, dėl ko mergaitė jautėsi nesaugi, išsigandusi, ir galimai dėl jai daromo spaudimo kelis kartus paklausus ar važiuos su tėčiu, važiuoti atsisakė. Akte taip pat nurodyta, kad išieškotojas D. U. teikė antstoliui pranešimus, kad jam nepavyksta pasiimti dukters, nes dukra atsisako su juo važiuoti.

23.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo antstolio L. L. prašymą atmetė, nenustatęs, jog I. D. aktyviais veiksmais trukdytų vykdyti teismo sprendimą ar tyčia būtų ribojusi vaiko ir tėvo bendravimą. Be to, teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis būtų priėmęs patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, jį išsiuntęs proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir, skolininkei nevykdant patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, būtų surašęs sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir tik tuomet būtų kreipęsis į teismą dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu, t. y. teismas sprendė, kad antstolis nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 25 punkte nustatyto veiksmų eiliškumo. Apeliantas antstolis L. L., nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą.

24.       Pažymėtina, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

25.       SVI yra nustatyta, kaip turi būti vykdomi būtent tokie sprendimai. SVI 25 punkte nurodyta, jog vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

26.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto antstolio L. L. atskirojo skundo argumentais, kad SVI 25 punkte numatytas antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pagal kasacinio teismo praktiką surašomas ne visais tokio pobūdžio sprendimų nevykdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, SVI 25 punkte numatyta antstolio prievolė, po to, kai jis kreipėsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, surašyti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, nėra savitikslė.

27.       Pažymėtina, kad tais atvejais, kai antstolis vykdo teismo sprendimą dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku atitinkamu laikotarpiu, kuris nustatytas mėnesiais, dienomis, valandomis, toks laikotarpis negali būti pripažintas pačiame vykdomajame dokumente nustatytu terminu, po kurio būtų galima taikyti priverstines vykdymo priemones. Teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų negali būti įvykdytas iki tam tikro apibrėžto termino, nes toks bendravimas yra tęstinis procesas, kurį sudaro periodiški etapai, apibrėžti atitinkamu laikotarpiu. Toks teismo sprendimas vykdomas dviejų šalių pastangomis – vaiko motina turi sudaryti galimybę matytis su vaiku, vaikų tėvas nustatytu laiku turi atvykti ir paimti vaiką. Be to, vykdant tokį sprendimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę, jei vaikas gali ją pareikšti.

28.       CPK 771 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

29.       Sutiktina su antstolio argumentu, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta aiški ir nedviprasmiška tėvo su dukra bendravimo tvarka, tačiau, kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, šioje situacijoje skolininkei yra problematiška vykdyti teismo sprendimą, nes pati mergaitė atsisako vykti su tėčiu, t. y. tėvų nesantaikos metu, didesnį prielankumą demonstruoja kartu gyvenančiai motinai ir vengia / atsisako kontakto su kartu negyvenančiu tėvu (ekspertizės akto išvada, v. b. l. 29-22). Ši situacija yra žinoma ir (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis kartu su vaiko teisių specialistais būtų ėmęsis priemonių susidariusiai situacijai išspręsti. Akivaizdu, jog nesikeičiant situacijai tarp suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų), t. y. tebesitęsiant konfliktiniams jų santykiams, ir nesikeičiant (negerėjant, nestiprėjant) ryšiui tarp išieškotojo D. U. ir dukters A. U., nėra pagrindo tikėtis, kad vaiko elgesys gali pasikeisti ir jis panorėtų vykti kartu su tėvu.

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti tinkamą teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu tvarka, vykdymą, t. y. ne tik, kad būtų susilaikoma nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir imamasi reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas, antstolis kartu su vaikų teisių apsaugos specialistais turi ne tik aptarti susidariusią situaciją, bet ir priimti atitinkamą sprendimą, kuris turėtų būti įformintas SVI 25 punkte numatytu antstolio patvarkymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos (pvz. laikomasi ekspertizės išvadoje pateiktų rekomendacijų (pateiktos psichologinio tyrimo dėstymo dalyje, paskutinėje jos pastraipoje, ekspertizės akto 12 lapas, v. b. l. 23)), su kuriuo būtų supažindintos abi proceso šalys bei vaikų teisių apsaugos specialistai. Iš to seka, kad siekiant konstatuoti skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo, turi būti atlikti tam tikri antstolio, vaikų teisių specialistų veiksmai ir atitinkamai priimti aktai dėl teismo sprendimo nevykdymo. Antstoliui konstatavus, jog skolininkė nevykdo teismo sprendimo, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis) ir tik tuomet kreipiasi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo.

31.       Pažymėtina ir tai, kad antstoliui nustačius, jog teismo sprendimas nevykdomas, yra surašomas aktas, kurį įvertina teismas (CPK 771 straipsnio 4 dalis), kartu įvertindamas priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas ir sprendžia, ar teismo sprendimas yra nevykdomas dėl skolininko tyčinių veiksmų ar neveikimo, ar yra pagrindas skirti baudą ir kokio dydžio baudą reikia skirti konkrečiu atveju. Taigi, darytina išvada, kad antstolio surašytas aktas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, susijusiais su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurio pagrindu būtų galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nevykdymą, t. y. antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nevykdymą (CPK 176 ir 177 straipsniai).

32.       Tokios praktikos laikomasi ir kitose analogiškose bylose (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1712-413/2019; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1109-613/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2617-254/2016; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-852-260/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1080-390/2014).

33.       Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju, antstolio L. L. 2019 m. birželio 14 d. surašytame sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, kurio pagrindu antstolis kreipėsi į teismą, yra tik aprašyta situacija, tačiau nėra surinkta faktinių duomenų, kaip jis bandė spręsti susidariusią situaciją vykdydamas teismo sprendimą, kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant išvengti vaiko atsisakymo vykti kartu su tėvu ir pan. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis netinkamai vykdė SVI 25 punkte nustatytą veiksmų eiliškumo tvarką, todėl tenkinti jo atskirąjį skundą nėra pagrindo.

34.       Apeliantas taip pat teigia, kad byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, susijusių su sprendimo nevykdymu, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo tvarką (byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka), tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo klausimo.

35.       Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Šis teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, klausimas dėl teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo nevykdymo pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1023-567/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, t. y. nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, tačiau apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė proceso dalyviams ir paskelbė viešai specialioje interneto svetainėje, taip pat teismas pasiūlė suinteresuotiems asmenims per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą dėl antstolio prašymo. Tiek I. D., tiek ir D. U. pateikė teismui atsiliepimus į pareikštą antstolio prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nesilaikė CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, tačiau šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvados, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai byloje buvo išnagrinėti nevisapusiškai.

36.       Pažymėtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas procesinių teisės normų pažeidimas, t. y. nesilaikymas CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, aptartų bylos aplinkybių kontekste (nenustačius, jog teismo sprendimas yra nevykdomas dėl skolininkės tyčinių veiksmų ar neveikimo), nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nėra pagrindo spręsti, jog dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų šiuo konkrečiu atveju galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

37.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto antstolio L. L. atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasinaudojo teise skirti baudą suinteresuotam asmeniui I. D., atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, į tai, kad nėra imtasi pakankamai priemonių tinkamam įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui, dėl ko baudos skyrimas CPK 771 straipsnio pagrindu neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei baudos skyrimo tikslų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.       Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

39.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, iš jo valstybės naudai priteisė 6,34 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog antstolis, kreipdamasis į teismą su pareiškimu pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį, yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat tai, kad nors antstolis atskirajame skunde ir nenurodė argumentų būtent dėl šios skundžiamos nutarties dalies, tačiau prašė skundžiamą nutartį panaikinti, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartis šioje dalyje naikinama.  

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria iš antstolio L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteista 6,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas