Skundas Nr. II-297-1011/2019 Proceso Nr. 4-68-3-01344-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 19.21., 21.9.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. kovo mėn. 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos grąžinimo tyrimui atlikti,
nustatė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) darbuotoja kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2019-01-31 apie 13 val. į Bendrovei priklausančią teritoriją automobiliu Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko asmuo, kuris neturėdamas leidimo teritoriją fotografavo, o šio asmens paprašius ištrinti nuotraukas, tai padaryti jis atsisakė ir pasišalino. Prašoma dėl šio įvykio pradėti tyrimą, kad Bendrovės konfidencialūs duomenys nebūtų paskleisti.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato (toliau – ir Policijos komisariatas) 2019-02-05 nutarimu (toliau - ir Nutarimas) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 str. („Savavaldžiavimas“) nepradėta nenustačius minėtame straipsnyje nurodyto nusižengimo sudėties. Nutarime nurodoma, kad automobilis Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Aplinkos ministerijos kancleriui V. A., kuris paaiškino, jog nagrinėjamu atveju į Bendrovei priklausančią teritoriją buvo atvykęs dėl gautų skundų apie pažeidimus. Atvykęs į vietą Bendrovės teritorijos vartai buvo atidaryti, ženklo „Privati teritorija“ nebuvo, todėl padarė fotonuotraukas, kurios buvo skirtos ne konfidencialių duomenų apie įmonę rinkimui, o tikrinant aplinkos inspektorių darbą bei teikti tiesioginius pastebėjimus savo tiesioginiam vadovui.
Bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriame prašoma Nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą Policijos komisariatui tyrimui atlikti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Policijos komisariatas neišsiaiškino visų esminių aplinkybių, todėl netinkamai aiškino bei taikė teisės aktus. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad Bendrovės teritoriją fotografavo Aplinkos ministerijos darbuotojas V. A., kuris galimo nusižengimo padarymo dieną Aplinkos ministerijoje ėjo Taršos prevencijos politikos grupės vadovo pareigas. Todėl privalu buvo išsiaiškinti, ar šis pareigūnas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, kodėl neturėdamas leidimo rinko apie Bendrovės konfidencialią informaciją.
Policijos komisariatas teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad Nutarimas priimtas pagrįstai bei teisėtai, objektyviai ir pilnai išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes. Taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad nutarimas priimtas 2019-02-05, o Bendrovės pateiktas skundas registruotas 2019-03-01, t. y. praėjus 20 dienų nuo nutarimo priėmimo, o prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą teismui nebuvo pateiktas.
Bendrovės skundas atmestinas.
Iš Bendrovės pateikto skundo motyvų bei jame formuluojamų reikalavimų matyti, jog pareiškėja siekia, kad administracine tvarka pagal ANK 518 str. būtų nubaustas asmuo – V. A.
– už tai, kad neturėdamas leidimo 2019-01-31 apie 13 vai. lankėsi Bendrovei priklausančioje teritorijoje ir ten fotografavo.
ANK 518 str. numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 140 Eur.
Pagal ANK 621 str., nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). ANK 578 str. 1 d. nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.
Nors Bendrovė jokiu procesiniu sprendimu nebuvo pripažinta nukentėjusiąją, atsižvelgus į keliamo ginčo pobūdį, taip pat tai. kad skundžiamu Nutarimu administracinio nusižengimo teisena yra nutraukta, ši aplinkybė negali riboti skundo realizavimo teisės.
Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o administracinio nusižengimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno būtinojo administracinio nusižengimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš ANK 518 str. numatyto nusižengimo sudėties analizės matyti, kad asmuo už savavaldžiavimą, t. y. savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą, administracinėn atsakomybėn trauktinas tik tuo atveju, jeigu padarytoji žala nėra esminė. Pažymėtina, kad savavaldžiavimu padarytos žalos dydis yra reikšminga aplinkybė vertinant pačią veiką. t. y. kvalifikuojant ją kaip ANK 518 str. numatytą nusižengimą, ar Baudžiamojo kodekso 294 str. 1–2 d. numatytą nusikaltimą.
Taigi, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 str., be kitų minėtame straipsnyje nurodytų administracinio nusižengimo sudėties elementų, būtina nustatyti kokia žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams buvo padaryta.
2019-02-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bendraujant su V. A., šis patvirtino, jog yra Aplinkos ministerijos kancleris, todėl, tikrindamas gautuose skunduose nurodytą informaciją bei aplinkos inspektorių darbą, buvo 2019 m. sausio mėnesį atvykęs į Bendrovės teritoriją patikrinti esamą situaciją, vietoje darė fotonuotraukas. Bendrovės teritorijos vartai nebuvo uždaryti, ženklo „privati teritorija“ nepastebėjęs.
Byloje nėra duomenų, paneigiančių 2019-02-05 tarnybiniame pranešime nurodytas ir su V. A. pareigomis susijusias aplinkybes, bei tai, jog jis į Bendrovės teritoriją atvyko ir pateko nesislapstydamas, pro pravirus vartus. Tai patvirtina, kad ši teritorija nebuvo saugoma nuo pašalinių asmenų, patekimas į ją nebuvo ribojamas. Todėl, bet kokio asmens patekimas į Bendrovės valdomą (privačią) teritoriją negali būti vertinamas kaip tokio pobūdžio (pavojingumo) pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, dėl kurio galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.
Be to, Bendrovės tiesioginė ir pagrindinė veikla - atliekų tvarkymas. Ši veikla, be kita ko, reglamentuojama viešosios teisės normomis, o jos vykdymą kontroliuoja ir Aplinkos ministerijos pareigūnai (Atliekų tvarkymo įstatymo 111 str. 1 d.). Taigi, V. A., vykdydamas aplinkos
inspektorių darbo kontrolę, Bendrovės teritorijoje foto nuotraukas darė turėdamas aiškų tarnybinį tikslą. O ir Bendrovė savo skunde nenurodo, kokia konfidenciali informacija, kuria negalėtų ar neturėtų teisės disponuoti jos kontrolę vykdantys aplinkos pareigūnai, galimai buvo fiksuota padarytose nuotraukose.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės teisėms ir teisėtiems interesams jokia žala nebuvo padaryta.
Pagal ANK 591 str. 1 p., administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nenustačius vieno iš ANK 518 str. numatyto administracinio nusižengimo požymio – padarytos žalos teisėms ir teisėtiems interesams fakto, administracinė atsakomybė nekyla, o vertinimas, ar yra kiti minėto nusižengimo sudėties požymiai, nėra tikslingas.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Policijos komisariatas priimdamas skundžiamą Nutarimą faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 str. nutraukė pagrįstai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o Bendrovės skundas netenkintinas.
Vadovaudamasis ANK 642 str. 1 d. 1 p., 4 ir 6 d., teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2019-02-05 nutarimą palikti nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkinti.
Si nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas
Linas Dudys