Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-08][nuasmeninta nutartis byloje][2S-2797-881-2018].docx
Bylos nr.: 2S-2797-881/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Perfectus LT 303162131 atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 188704927 atsakovas
Balžio bendruomenė 303362281 Ieškovas
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 288603320 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Vilniaus miesto savivaldybė 188710061 trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų
Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Laikinosios apsaugos priemonės
Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. 2S-2797-881/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02796-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.6

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos Balžio bendruomenė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-9611-1066/2018 pagal ieškovės asociacijos Balžio bendruomenė ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Perfectus LT“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sutikimo pripažinimo išduotu neteisėtai, jo pagrindu kilusių teisinių padarinių pripažinimo niekiniais ir jų pašalinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė asociacija Balžio bendruomenė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 30 d. sutikimą; pripažinti negaliojančiais ab initio 2015 m. birželio 30 d. išduoto sutikimo Nr. 49SJN-1125-(14.49.105.) pagrindu susiklosčiusius laisvos nesuformuotos valstybinės žemės naudojimo neatlygintinai (panaudos) teisinius santykius; įpareigoti atsakovę UAB „Perfectus LT“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visus teritorijoje, esančioje šalia Balžio ežero bei dalyje Balžio ežero, įrengtus statinius ir (ar) kitą įrangą ir atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį, pašalinant visus šios teritorijos savavališko užėmimo padarinius.

2.       Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „Perfectus LT“ eksploatuoti pramoginius įrenginius, įrengtus Balžio ežero teritorijoje ir (ar) jos pakrantėje. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovė yra neteisėtai užėmusi dalį valstybinės reikšmės vandens telkinio ir nepagrįstai vykdo joje ekonominę veiklą. Ieškovės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užkirsti kelią tolimesniam ieškovės atstovaujamų asmenų teisių nekliudomai naudotis valstybinio ežero pakrante, maudytis, tai daryti saugiai pažeidimui.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4.       Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti argumentai ir įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, todėl laikytina, kad jis tikėtinai pagrįstas. Tačiau antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas), anot teismo, nėra įrodyta.

5.       Teismo vertinimu, ieškovė nenurodo teisiškai reikšmingų faktinių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui, t. y. nenustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas turėtų reikšmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl konstatuotina, kad nėra tiesioginio ryšio su būsimo teismo sprendimo vykdymu. Teismas nurodė, kad dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (uždraudimo eksploatuoti pramoginius įrenginius, įrengtus Balžio ežero teritorijoje ir (ar) jos pakrantėje) ryšio su būsimo teismo sprendimo vykdymu Vilniaus miesto apylinkės teismas pasisakė dar 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje, kuri palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2183-262/2018). Ieškovės pateikiamas argumentas, kad atsakovei Nacionalinė žemės tarnyba savo raštu yra nurodžiusi pašalinti statinius, teismo vertinimu, galimai pagrindžia patį reikalavimą, bet neįrodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo būtų neįmanoma įvykdyti arba įvykdymas gerokai pasunkėtų. Todėl teismas laikėsi jau anksčiau (2018 m. gegužės 3 d. nutartyje) išreikštos pozicijos, kad reikalaujamos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nei palengvintų, nei apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

6.       Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju pažeistų proporcingumo principą. Ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas eksploatuoti pramoginius įrenginius, įrengtus Balžio ežero teritorijoje ir (ar) jos pakrantėje – sukeltų akivaizdžių suvaržymų ir netekimų atsakovei, nes pastaroji naudoja juos verslo tikslais (pagal ieškovės pateiktus įrodymus). Taigi tuo, anot teismo, būtų pažeista šalių pusiausvyra ir ieškovė įgytų akivaizdų pranašumą procese dar jam nepasibaigus. Šie motyvai taip pat buvo nurodyti tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartyje.

7.       Dėl ieškovės argumento, kad šiuo metu pažeidžiamas viešasis interesas, teismas pažymėjo, kad vien tik viešojo intereso buvimas nėra atskiras pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartyje yra nurodęs, kad nėra nustatyta, kad atsakovė trukdytų naudotis viešąja erdve kitiems asmenims, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė naudojasi tik nedidele ežero ir pakrantės dalimi. Ieškovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė papildomų įrodymų, kurie galėtų paneigti tokias išvadas. Taigi teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamas viešasis interesas, o ieškovė jį gina.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

8.       Atskiruoju skundu ieškovė asociacija Balžio bendruomenė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir pritaikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                                            Atsakovė UAB „Perfectus LT“ nepaiso kompetentingų valstybės institucijų reikalavimų – nepagrįstai juos ignoruoja ir net neketina nutraukti daromų pažeidimų ir atlaisvinti nepagrįstai naudojamą visuomeninį turtą. Tai, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, patvirtina ir naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad atsakovė, be kita ko, pažeidžia ne tik Balžio ežero teritorijos naudojimo sąlygas, tačiau ir vykdo savavališkos statybos darbus. Vien faktas, kad atsakovė, nepaisydama valstybės įgaliotos institucijos privalomų nurodymų dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, nenutraukia neteisėtų veiksmų, suponuoja, kad šiuo atveju yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sudaro tinkamas prielaidas atsakovei pažeidinėjant teisės aktų reikalavimus gauti komercinę naudą.

8.2.                                            Priešingai nei konstatavo teismas, ieškovė prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia sumažinti nepagrįstai daromą žalą viešiesiems interesams. Ieškovė nekonkuruoja su atsakove, o pareiškė ieškinį dėl to, kad būtų apgintas viešasis interesas, t. y. visų trečiųjų asmenų teisė nevaržomai ir saugiai naudotis Balžio ežeru. Be kita ko, ieškovė pareiškė ieškinį, kad būtų atlaisvinta nepagrįstai, nepaisant teisės aktų reikalavimų užimta valstybei nuosavybės teise priklausanti teritorija.

8.3.                                            Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė naudojasi tik nedidele ežero ir pakrantės dalimi. Atsakovės naudojamos teritorijos dydis 45 kartus viršija leistiną dydį, be to, vertinant atsakovės užimamos teritorijos dydį turėtų būti vertinamas ne tik santykis tarp atsakovės užimamos teritorijos ir ežero viso ploto, bet ir atsakovės užimamos teritorijos santykis su ežero krantinės (pritaikytos ir skirtos visiems suinteresuotiems asmenims) dydžiu. Atsakovės internetiniame puslapyje viešai patalpintos nuotraukos įrodo, kad atsakovė yra užėmusi didžiąją dalį maudynėms pritaikytos krantinės.

8.4.                                            Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos viešojo, o ne privataus intereso apsaugai, todėl atitinkamai turi būti vertinamas ir laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas. Tačiau skundžiamoje teismo nutartyje prioritetas suteikiamas privatiems, akivaizdžiai neteisėtiems atsakovės interesams, kas prieštarauja viešai pripažintiems principams ir sukuria sąlygas atsakovei toliau gauti naudą iš savo neteisėtų veiksmų.

8.5.                                            Priešingai nei nurodė teismas, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų atsakovei akivaizdžių suvaržymų ir netekimų. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra siekiama per se (savaime) suvaržyti atsakovės galimybių vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jos nesukeltų atsakovei papildomų išlaidų ir netrukdytų, įsiteisėjus teismo sprendimui, tęsti laikinai sustabdytos veiklos.

8.6.                                            Sprendžiant būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones klausimą reikėtų vertinti ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, bet ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas ir siekiamus tikslus. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumas arba pasunkėjimas pasireiškia tuo aspektu, kad atsakovės teisės aktus pažeidžiančiais veiksmais daroma neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Todėl kritiškai vertintina teismo išvada, kad reikalaujamos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nei palengvintų, nei apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

8.7.                                            Netenkinus ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo, realiai apginančio asmenų pažeistas teises bei įstatymo saugomus interesus, įgyvendinimas taptų neįmanomas, kadangi teismas neturėtų jokių galimybių ir (ar) priemonių priimti tokį sprendimą, kuris retrospektyviai ištaisytų atsakovės veiksmais atliktus pažeidimus.

9.       Atsakovė UAB „Perfectus LT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.       Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones identiškas ankstesniam, dėl kurio motyvų ir argumentų nepagrįstumo pasisakė dviejų instancijų teismai, todėl toks pakartotinis analogiško prašymo teikimas vertintinas kaip ieškovės piktnaudžiavimas procesu. Natūralu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė tas pačias išvadas kaip ir ankstesnėje savo nutartyje, nes prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvai ir argumentai iš esmės tokie patys.

9.2.       Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždrausti eksploatuoti pramoginius įrenginius, įrengtus Balžio ežero teritorijoje – iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu ir atspindi siekį gauti pageidaujamą, siekiamą byloje rezultatą jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks siekis yra akivaizdžiai neteisėtas, neatitinkantis laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslų ir paskirties.

9.3.       Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį, savaime nereiškia, jog ieškovė turi kokį nors pranašumą procese, ir/ar egzistuoja prezumpcija, jog jos ieškinio pareiškimai ir/ar argumentai yra teisingi ir įrodyti. Reikalavimas nutraukti bendrovės veiklą (uždrausti eksploatuoti įrenginius) taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą negali būti siejamas ir vertinamas vien tik su 2015 metais galimai neteisėtai priimtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu, o susiklostę santykiai ir padariniai vertintini civilinės teisės plotmėje šios dienos realijų kontekste. Šiuo momentu ieškovės pareiškimai apie akivaizdžius viešojo intereso ir kitokius pažeidimus yra tik ieškovės subjektyvi nuomonė, atsakovei manant kardinaliai priešingai, todėl preliminarus ieškinio vertinimas, juo labiau pats ieškinio priėmimo faktas, nesudaro pagrindo besąlygiškai taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

9.4.       Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas reikštų pagrindinės atsakovės veiklos draudimą neapibrėžtam laikui, kas sukeltų bendrovei didelių praradimų, padarytų turtinę ir neturtinę žalą, iš esmės sužlugdytų vystomą verslą ir vykdomą sportinę veiklą dar nepradėjus aiškintis, ar iš tiesų bendrovė padarė kokius nors pažeidimus. Atmestinas ieškovės skundo argumentas, jog atsakovė galėtų vykdyti kavinės veiklą, dėl kurios yra sudariusi sutartį su savivaldybe, nes nelikus vandens sporto, savaime aišku, neliktų ir atvykstančių žmonių, o tuo pačiu nebebūtų aktuali kavinė, kurios veikla būtų nuostolinga.

9.5.       Laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo ekonomine prasme aspektu vertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovės nurodomi galimai neteisėti veiksmai (priimti sprendimai) buvo atlikti valstybės institucijos, o ne atsakovės UAB „Perfectus LT“, tuo tarpu laikinoji apsaugos priemonė skirta suvaržyti UAB „Perfectus LT“ veiklą.

9.6.       Jokios didelės, neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos ieškovei ar valstybei (gamtai) vandenlenčių parkas nedaro ir negali padaryti.

9.7.       Ieškovės kaip proceso šalies tinkamumo klausimas šioje byloje abejotinas, o proceso eigoje galimai ją pakeitus kita tinkama bylos šalimi, atsakovės UAB „Perfectus LT“ patirti nuostoliai dėl ieškovės prašytų ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių liktų neatlyginti.

9.8.       Atsakovės veikla yra skirta tenkinti viešuosius interesus, teikti naudą visuomenei, bendrovės teikiamos paslaugos yra viešos, skirtos vienai iš vandens sporto rūšių propaguoti, aktyviam žmonių laisvalaikiui ir sveikatingumui užtikrinti. Ieškovės gi viešasis interesas apsiriboja tik nedidelės grupės gyventojų privačiais interesais ir negali būti traktuojamas viešuoju, juo labiau iškeliamas aukščiau didelės gyventojų grupės interesų bei visos savivaldybės planų, nukreiptų visų miestiečių poreikiams tenkinti.

9.9.       Vandens sportui pagal su miesto savivaldybe suderintus planus skirta tik nedidelė ežero ir pakrantės dalis (iš 20 ha ežero teritorijos tik apie 0,5 ha, 2 procentai, ežero teritorijos skirta vandens sportui), visa kita teritorija naudojasi tie asmenys, kuriems vandens sportas yra nepriimtinas. Atsakovė užtikrina saugų naudojimąsi įrenginiais, netrukdo naudotis viešąja erdve kitiems asmenims, ir byloje nėra jokios medžiagos, kad būtų kitaip. Be to, dalis statinių (įrenginių), kurių eksploatavimą ieškovė prašo uždrausti, net nepriklauso atsakovei UAB „Perfectus LT“, o priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (pvz. tiltas į ežerą), ir šios aplinkybės bus nustatinėjamos tik nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas tinkamai vertino šias aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kad nėra įrodyta, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistas viešasis interesas.

9.10.       Atsakovė UAB „Perfectus LT“ įgyvendino savo teisę laisvai pasirinkti verslą ir teikė paslaugas išduotų leidimų pagrindu. Teismine tvarka šie leidimai nebuvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės veikla teikiant paslaugas Balžio ežero pakrantėje buvo ar yra neteisėta. Įsiteisėję teismų sprendimai dėl tokių pačių reikalavimų turi prejudicinę galią.

9.11.       Atsakovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl įrengtos medinės terasos, kuri nežymiai viršijo leistiną statyti be statybos leidimo plotą. Atsakovė gavo privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2018 m. gruodžio 22 d. Taigi šią dieną statybos inspekcijos surašytas aktas neturi jokios teisinės reikšmės, juolab neturi jokios teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – privalomas nurodymas yra priverstinai vykdytinas dokumentas, kuris bus vykdomas savaime be papildomų teismo nutarčių, jei iki nustatyto termino pažeidimai nebus pašalinti gera valia. Be to, šis aktas buvo surašytas iki 2018 m. liepos 13 d. nutarties priėmimo ir ieškovei buvo žinomas.

9.12.       Vien tas faktas, jog skirtingos valstybės ir savivaldos institucijos nesutaria dėl teisės taikymo ir aiškinimo, teisinio reguliavimo šiuo klausimu ir negali suteikti aiškios informacijos apie būtinus leidimus, jų (ne)reikalingumą, paneigia ieškovės argumentus apie savavališkus atsakovės veiksmus ir/ar valstybės institucijų nurodymų ignoravimą.

9.13.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik neįrodė, bet net nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą apie sprendimo įvykdymo rizikos buvimą ar atsiradimą. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad antrosios būtinos sąlygos ieškovė neįrodė.

10.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Anot atsakovės, atskirajame skunde apeliantė pagrįstai nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis proporcingumo principo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba niekada nebuvo davusi atsakovei UAB „Perfectus LT“ leidimo įrengti įrenginius Balžio ežere, todėl šių įrenginių eksploatavimas neatitinka viešojo intereso – asmenų teisės saugiai naudotis Balžio ežeru, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes teismas negalės priimti sprendimo, kuris retrospektyviai ištaisytų atsakovės UAB „Perfectus LT“ veiksmais padarytus teisės pažeidimus. Taigi skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakyta taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą dėl užfiksuotų pažeidimų ir įspėjo UAB „Perfectus LT“ per dvi savaites nuo nutarimo priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 12 d., pašalinti valstybinėje žemėje nustatytus pažeidimus.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkinamas.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei eksploatuoti pramoginius įrenginius, įrengtus Balžio ežero teritorijoje ir (ar) jos pakrantėje.

13.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė jau buvo prašiusi teismo taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi apeliantės prašymo netenkino, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

14.       Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta ieškovui kelio pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ši galimybė, pagal teismų praktiką, yra siejama su iš esmės pasikeitusiomis (atsiradusiomis naujomis) aplinkybėmis.

15.       Tokiomis naujomis aplinkybėmis apeliantė nurodė naujai nustatytus faktus, kad atsakovė pažeidžia 2018 m. gegužės 3 d. leidimo sąlygas, naudodama 5 376 kv. m. Balžio ežero teritoriją vietoje numatytų 120 kv. m., ir kad atsakovė Balžio ežero pakrantėje vykdo savavališkos statybos darbus.

16.       Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodo pati apeliantė, atsakovės pažeidimai, naudojant Balžio ežero teritoriją, buvo nustatyti dar 2017 m. rugpjūčio 23 d., t. y. daugiau kaip prieš vienerius metus. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė pažeidžia 2018 m. gegužės 3 d. leidimo sąlygas, naudodama 5 376 kv. m. Balžio ežero teritoriją vietoje numatytų 120 kv. m., savaime neįrodo, kad atsakovės vykdomų pažeidimų mastas, konkrečiai susijęs su naudojama Balžio ežero teritorijos dalimi, palyginti su buvusiu ankstesnio apeliantės prašymo nagrinėjimo metu, pasikeitė. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ši aplinkybė (susijusi su 2018 m. gegužės 3 d. leidimo sąlygų laikymusi) nepagrindžia iš esmės pasikeitusios faktinės situacijos.

17.       Antra, aplinkybė, kad atsakovė ginčo teritorijoje vykdo savavališkos statybos darbus, taip pat nepagrindžia aptariamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Apeliantė pati nurodo, kad atsakovei buvo surašytas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2018 m. gruodžio 22 d. ir atsakovė įpareigota nevykdyti jokių statybos darbų Balžio ežero pakrantėje, kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Taigi savavališkos statybos darbų klausimas jau yra sprendžiamas specialia įstatymuose nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo nagrinėjamoje byloje.

18.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pakartotiniame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantė nebuvo nurodžiusi jokių iš esmės naujų (pasikeitusių) aplinkybių, pagrindžiančių atsiradusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės prašymo netenkino.

19.       Dėl kitų apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su būtinybe ginti viešąjį interesą, laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumu ir sprendimo įvykdymo neįmanomumu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų vertinimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste reikštų ankstesnių teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, revizavimą (CPK 18 straipsnis).

20.       Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

21.       CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                 Vilija Mikuckienė

 

 


Paminėta tekste:
  • 2S-2183-262/2018
  • CPK
  • CPK 18 str. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas