VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 15 d.

Vilnius

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, 

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio,

sekretoriaujant Julijai Štreimikienei, dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai,

ieškovei I. V.,

atsakovui A. S., trečiajam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2641-590/2009 pagal ieškovės I. V. (buvusi S.) ieškinį atsakovui A. S., tretieji asmenys O. B., A. S., A. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

  Ieškovė I. V. 2009-02-05 pateikė ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovą sumokėti 1642,79 Lt skolą už jam priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-06-26 buvo nutraukta jos santuoka su atsakovu. Po santuokos nutraukimo jai ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ minėto buto, todėl jie abu turi proporcingai apmokėti išlaidas butui išlaikyti, bei mokėti mokesčius. Ieškovė viena už visą butą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. sausio mėnesio sumokėjo 3285,58 Lt mokesčių. Butą taip pat padeda išlaikyti ieškovės dukra ir jos vyras (LR CK 4.82 str. 3 d.).

  Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį ir atsiliepimo papildyme prašė jį atmesti. Nurodė, kad minėtame bute negyvena nuo 2008 metų birželio mėnesio, o faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Į ginčo butą užeina tik epizodiškai. Bute gyvena 4 nuomininkai – ieškovės ir atsakovo suaugę vaikai O. ir A., žentas A. ir anūkas A.. Pagal susitarimą nuomininkai moka buto išlaikymo mokesčius, o nuomos mokestis iš jų neimamas. Su jais buvo susitarta, kad jie moka už butą. Atsakovas neprašė ieškovės apmokėti jo dalį už butą, todėl jai nėra skolingas (CK 1.5 str., 6.2 str., 6.611 str., 6.579 str., 6.582 str.).

  Tretysis asmuo O. B. atsiliepime į ieškinį prašė įpareigoti atsakovą sumokėti ieškovei 1642,79 Lt skolą už butą (šildymą ir kitas paslaugas) už jam priklausančią ½ dalį buto. Nurodė, kad ginčo bute šiuo metu gyvena O. B. su vyru A. B. ir kūdikiu, bei gyvena A. S., kuris yra dieninio skyriaus studentas, niekur nedirba. Nei žodinio, nei rašytinio susitarimo dėl nuomos su atsakovu tretieji asmenys nesudarinėjo. Ieškovė minėtame bute negyvena. Tretieji asmenys viso buto neužima, kadangi atsakovo kambariu nesinaudoja. Su ieškove tretieji asmenys yra sutarę, jog jie moka už elektrą bei vandenį, o ieškovė moka už šildymą ir kitas paslaugas.

  Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-09-17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo A. S.: ieškovės I. V. naudai - 1642,79 Lt mokesčių už buto šildymą ir komunalines paslaugas ir 65,65 Lt žyminio mokesčio, o valstybės naudai - 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms padengti. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas nemoka ½ dalies jam tenkančių mokesčių, susijusių su buto išlaikymu ir išsaugojimu. Teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-12-31 sumokėjo 3285,58 Lt mokesčių už viso buto šildymą ir komunalines paslaugas. Butas yra bendras, todėl ieškovės ir atsakovo prievolė mokėti mokesčius už buto šildymą ir teikiamas komunalines paslaugas taip pat yra bendra, o ne asmeninė. Teismas pabrėžė, jog atsakovui nevykdant bendros pareigos mokėti mokesčius už buto šildymą ir komunalines paslaugas, ieškovė turėjo teisę apmokėti ½ dalį atsakovui tenkančių mokesčių, o juos sumokėjusi įgijo teisę reikalauti minėtos dalies iš atsakovo. Teismas padarė išvadą, jog iš atsakovo ieškovei priteisiama ½ dalis jos sumokėtų 3285,58 Lt mokesčių už buto šildymą ir komunalines paslaugas - 1642,79 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis butu nesinaudoja ir jame negyvena, nes šios aplinkybės nesudaro pagrindo nemokėti mokesčių, susijusių su bendro daikto išlaikymu. Teismas, kaip neįrodytus, atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė jam trukdė gyventi bute laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2008-12-31. Teismas konstatavo, jog šiems argumentams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, be to jie prieštarauja byloje duotiems trečiųjų asmenų paaiškinimams, kurie nurodė, kad gyventi bute atsakovui nebuvo trukdoma. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo argumentai, kad jis savo buto dalį išnuomojo savo vaikams ir susitarė su jais dėl  mokesčių už butą, neįrodyti ir atmetami (CK 4.76 str., 6.50 str., 6.114 str., CPK 93 str., 96 str.).

Atsakovas A. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:

            1) Pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir patraukti atsakovais šioje byloje trečiuosius asmenis – O. ir A. B. bei A. S.. Šioje byloje atsakovais turėjo būti tretieji asmenys, kadangi jie nevykdo pareigos mokėti už komunalines paslaugas.

            2) Panaikinti Vilniaus 3 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

            3) Šaukti į teismo posėdį liudytojus A. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir T. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismo sprendimas neatitinka įstatymų, geros moralės, teisingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinio skundo argumentai:

            1) Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas po santuokos nutraukimo su ieškove likti gyventi viename kambaryje negalėjo. Trijų kambarių butą teismas padalino ieškovei ir atsakovui po 50 proc., o faktiškai bute gyveno šešiese: suaugęs sūnus A. S. užėmė atskirą kambarį, duktė O., žentas A. B. ir anūkas A.  užėmė antrą kambarį, o trečias kambarys liko buvusiems sutuoktiniams, kurių santykiai buvo itin sudėtingi. Ieškovė, dabar susituokusi jau su kitu vyru ir apgyvendinusi jį ginčo bute, nuolat keldavo skandalus, provokavo ginčus, melagingai kviesdavo policiją. Neapsikentęs tokio elgesio atsakovas iš buto išsikėlė ir bute negyveno. Kadangi vaikai ir žentas liko gyventi bute, vadinasi, buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis. Po kurio laiko vaikai reikalavo, kad už butą mokėtų atsakovas, nes ieškovė mokėti nenori, bet atsakovas atsisakė, nurodydamas, jog arba už butą jie moka, arba išsikelia. Sūnus A. gyvena iki šiol, o dukros šeima išsikėlė 2009 m. vasarą. Tretieji asmenys yra pilnamečiai, turi pajamų, todėl nebėra tėvų pareigos juos išlaikyti. Sūnus A. yra studentas, todėl atsakovas reguliariai jam teikia paramą. Sūnus nedirba, naudojasi geru automobiliu, materialiai aprūpintas. Ieškovė prašė apmokėti už šildymą ir atsiskaitymo knygelės 8 eilutėje nurodytas „kitas paslaugas“ (mokesčiai nuo ploto). Faktiškai tai yra mokestis už šiukšlių išvežimą ir laiptinės valymą. Kadangi atsakovas ginčo bute negyvena, todėl toks reikalavimas yra nesąžiningas. Tretieji asmenys nurodė, kad ½ sąskaitos jie apmokėjo už ieškovę. Jie turėtų apsimokėti už save. Jeigu tretieji asmenys negyventų bute, atsakovas būtų galėjęs jame gyventi, arba turėti nuomininkus.

            2) Teismas netinkamai taikė CK normas. Pagal CK 4.76 str. ieškovė, būdama ½ dalies buto savininkė, tik už šią dalį ir turėjo mokėti. Tai, kad už šildymą ir kitas paslaugas išrašomos sąskaitos už visą butą, įstatymo nekeičia. Ieškovė turėjo teisę informuoti, kad ji yra savininkė tik pusės buto ir būtų gavusi tinkamas sąskaitas. Teismas neteisingai vertino prievolės esmę pagal CK 6.50 str. 1 d. Ieškovės ir atsakovo prievolė nebuvo solidarioji, nes butas nėra bendras, o padalintas. Ieškovė neįgijo regreso teisės pagal CK 6.114 str. Taip pat neįgijo ir teisės įvykdyti prievolę pagal CK 6.51 str. Ieškovė savavališkai ėmėsi atsakovo reikalų tvarkymo be jo sutikimo.

            Ieškovė I. V. ir tretieji asmenys A. S., A. B. ir O. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti sprendimą nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2009-06-01 pažymėjimą-išrašą (b.l. 70-71) trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ieškovei ir atsakovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip minėto buto ½ dalies savininkas, turi pareigą atsiskaityti su ieškove už bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, patiektą šilumos energiją ir kitas paslaugas butui, nes, kaip šio buto ½ dalies savininkas, turi prievolę apmokėti minėtas paslaugas. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo kviesti į teismo posėdį liudytojus A. S., ir T. S., nes liudytojų parodymais negalima ginčyti nuosavybės teisinių santykių ar panaikinti buto savininko prievolių, įtvirtintų įstatyme.

            Apelianto argumentai dėl to, kad mokesčiai už šilumos energiją ir kitas paslaugas neturėjo būti priteisti iš atsakovo, nes jis negyvena ginčo bute, nepagrįsti tuo požiūriu, kad buto bendrasavininkai solidariai atsako už butui išlaikyti ir išsaugoti tenkančius mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, apmokant buto savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nagrinėjamoje byloje minėto buto bendrasavininkiai nebuvo sudarę susitarimo dėl šio buto naudojimosi tvarkos nustatymo ir mokesčių už komunalines paslaugas ir eksploatavimo išlaidas apmokėti. Dėl šios priežasties yra teisinga mokesčius už šilumos energiją ir kitas paslaugas skaičiuoti proporcingai nuosavybės teise turimai daliai, t.y. po ½ dalį.

            Apeliacinės instancijos teismas  konstatuoja, kad aplinkybė, kad atsakovas negyvena minėtame bute, nepanaikina jo, kaip buto bendrasavininko prievolės apmokėti už butui teikiamas paslaugas, nes butas yra bendroji dalinė nuosavybė ir šalių pareigos šį butą išlaikyti ir mokėti komunalinius mokesčius yra lygios. Byloje nėra duomenų, kad tretieji asmenys buvo sudarę rašytinę nuomos sutartį dėl šio buto (ar jame esančių atskirų kambarių) su atsakovu ir įsipareigoję atsakovui mokėti už šilumos energiją ir kitas paslaugas.

            Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka geros moralės, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes pats apeliantas kritiškai nevertina savo, kaip savininko, elgesio. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis turi atskirą jam išduotą atsiskaitymo knygelę dėl mokesčių už šilumos energiją ir kitas paslaugas apmokėjimo. Nagrinėjamoje byloje yra išduota viena atsiskaitymo knygelė minėtam butui, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad ieškovės ir atsakovo prievolė nebuvo solidarioji. Nagrinėjamu atveju butas yra bendroji dalinė nuosavybė, ir šalių prievolė atsiskaityti už šio buto mokesčius už šilumos energiją ir kitas paslaugas yra solidari. Ieškovė, sumokėjusi viena už visą butą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. sausio mėnesio 3285,58 Lt mokesčių už šilumos energiją ir kitas paslaugas, įgijo regreso teisę pagal CK 6.114 str. 3 p. reikalauti ½ dalies nurodytos sumos iš atsakovo, kaip ½ dalies buto savininko. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovė savavališkai ėmėsi atsakovo reikalų tvarkymo be jo sutikimo.

            Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teisme pakeisti pradinį atsakovą kitais atsakovais, kurie nagrinėjamoje byloje yra tretieji asmenys, kadangi ieškovė turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, atsižvelgiant į procese įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 str.). Ieškovė, pareikšdama ieškinį, nurodė tinkamą atsakovą A. S., kuris yra minėto buto ½ dalies savininkas (CPK 41 str.).

            Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 4.76 str.; CPK 7 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi atlyginti 11,20 bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (b.l. 102) valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.). Kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, nes byloje nepateikti įrodymai, kad asmenys patyrė išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

 

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r ė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą nepakeistą.

                Priteisti iš atsakovo A. S. 11,20 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                           Neringa Švedienė

 

 

Teisėjai                                                                                                                   Danutė Kutrienė

 

 

                                                                                                                            Petras Jaržemskis