Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-795/2022

                          Proceso Nr. 1-01-1-00275-2022-3

                               Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                             1.1.6.6.; 1.1.9.8; 2.1.14; 2.4.6.4.1; 2.4.7                                                                                                                                                                 

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, A. K. (A. K.) ir jo gynėjai advokatei Jūratei Galdikienei,

vertėjai Anželai Tyščukienei, 

teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) R. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas laiduotojui M. K., o baudžiamoji byla nutraukta. Nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas su 1 000 Eur užstatu, kurį laiduotojas įpareigotas sumokėti per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 3 d. 

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuosavybės teise priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL dydžio (1 500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (paso, Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotam (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1. A. K. buvo kaltintas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: A. K. 2022 m. sausio 2 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) numeris), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,35 promilių neblaivumas.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) R. G. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio l dalyje, ir skirti 90 MGL (4 500 Eur) baudą. Pritaikius BK 641 straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 MGL (3 000 Eur) baudą; 2) vadovaujantis BK 66 straipsnio l ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 2 d. 17.25 val. iki 2022 m. sausio 3 d. 15.11 val., laikant, kad nesumokėta baudos dalis sudaro 58 MGL (2 900 Eur); 3) vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio l, 2 ir 3 dalimis, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 3 d.; 4) vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio l, 2, 5 ir 6 dalimis, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo išieškoti konfiskuotino automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę – 24 200 Eur – atitinkančią pinigų sumą valstybės nuosavybėn. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Skundžiamu nuosprendžiu laiduotoju paskirtas M. K., tačiau iš paaiškinimų matyti, kad jis A. K. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) metų, per pusę metų su juo susitinka du kartus, kai atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės atvyksta į (duomenys neskelbtini), apie pastarojo (duomenys neskelbtini) problemas, dėl ko dažniausiai jis ir vyksta į (duomenys neskelbtini), nežino. Tai rodo, kad M. K. ir A. K. artimo tarpusavio ryšio neturi. Vertinant, ar asmuo galės daryti kaltininkui teigiamą įtaką, nepakanka vien kaltininką ir laiduotoją siejančių formalaus pobūdžio (duomenys neskelbtini) ryšių, kadangi tarpusavio bendravimas pietų metu, kai A. K. atvyksta iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir apsistoja (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turimame bute, savaime nereiškia, jog laiduotojas objektyviai galės daryti įtaką kaltininkui.

2.2. M. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), su šeima išvyksta pas (duomenys neskelbtini), ne visada susitinka A. K., be to, pats nurodė, kad, kai A. K. bus (duomenys neskelbtini), jo kontroliuoti negalės. Deklaratyvus laiduotojo įsitikinimas, jog jis galės daryti įtaką, nes turi butą šalia A. K. ir bendrą hobį, yra nepakankamas spręsti apie M. K. realią galimybę daryti teigiamą įtaką A. K. M. K. yra (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai kurios nuobaudos galiojančios, teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš 10 ar 15 metų yra baustas administracine tvarka, kai girtas vairavo automobilį. Nors pažeidimai nėra sunkūs, kitos nuobaudos jau negaliojančios, bet visgi tai neigiamai apibūdina laiduotoją ir tik sustiprina įsitikinimą, kad jis negalės būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui. 

2.3. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į tai, kad kaltininko A. K. automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas, siūlo taikyti ne automobilio konfiskavimą, bet iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas nusprendė, kad transporto priemonė nėra nepataisomai suniokota, nors akivaizdu, kad transporto priemonė po įvykio yra sugadinta ir eksploatavimui netinkama. Su tuo sutiko ir pats teismas, nurodydamas, kad tik po atitinkamo remonto transporto priemonė galės būti naudojama pagal paskirtį. Akivaizdu, kad po įvykio A. K. priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal tiesioginę paskirtį yra nerealizuotina, tačiau šis turtas gali būti panaudotas (realizuotas) pagal netiesioginę paskirtį (detalėms ir panašiai). (duomenys neskelbtini) manymu, šioje byloje yra BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos, t. y. dėl automobilio sugadinimo, kuris po įvykio eksploatavimui netinkamas (kaltininkas prarado transporto priemonę, kurią būtų galima be atitinkamų kaštų įdėjimo dar kartą panaudoti nusikalstamais tikslais), tikslinga yra konfiskuoti ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais.

2.4. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad, jeigu būtų konfiskuojama po įvykio sugadinta transporto priemonė, o ne jos vertė iki įvykio, tai užkrautų valstybei nepagrįstą ir neproporcingą administracinę naštą aiškintis, ar šis turtas yra atliekos, ir pažeistų teisingumo, ekonomiškumo bei protingumo principus. Konfiskuotino automobilio vertė turi būti nustatoma pagal automobilio būklę nusikalstamos veikos padarymo metu. Automobilio sugadinimas buvo tiesioginis A. K. pavojingo nusikalstamo elgesio rezultatas, t. y. paties kaltininko nusikalstamų veiksmų pasekmė. Konfiskuotino turto vertės nustatymas pagal po nusikalstamos veikos padarymo pakitusią jo būklę būtų neteisingas ir sudarytų prielaidas išvengti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo bei neužtikrintų prevencinio priemonės tikslo. Nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis VšĮ „E.“ vidutinės transporto priemonės kainos (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta automobilio vidutine kaina (24 200 Eur), t. y. verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo.

3. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. K. gynėja (duomenys neskelbtini) J. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo: 1) palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendį nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) R. G. apeliacinį skundą atmesti; 2) priteisti A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Šiuo konkrečiu atveju buvo išpildytos visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui svarstyti klausimą dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: A. K. padarė BK 2811 straipsnio l dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu; A. K. neteistas, nebaustas, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, bendradarbiavo su pareigūnais, padėjo atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, visiškai atlygino žalą), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. K. (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini), kurį reikia prižiūrėti, turi (duomenys neskelbtini) santykių, nuolat gydosi (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui tikėtis, jog A. K. padarė atitinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.2. Prokurorui nepatinka teismo paskirto laiduotojo M. K. kandidatūra. Jis taip pat mano, kad A. K. (duomenys neskelbtini) praleidžia per mažai laiko, todėl laiduotojas neva negalės jam daryti teigiamo poveikio. Kaip matyti iš įrašų A. K. pase, vien (duomenys neskelbtini) metais A. K. 7 kartus lankėsi (duomenys neskelbtini), bendra buvimo (duomenys neskelbtini) trukmė sudarė apie 100 dienų (beveik trečdalis metuose esančių kalendorinių dienų). Nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesio jis be pertraukų gyvena (duomenys neskelbtini), o pasikeitus geopolitinei situacijai regione, A. K. apskritai svarsto galimybę nuolat gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini). Laiduotojas nurodė, kad įvykio, kai A. K. vairavo neblaivus, metu jis viešėjo pas (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo sulaikyti ar kitaip įtakoti A. K. veiksmų, tačiau teisiamojo posėdžio metu patikino, kad jis neigiamai vertina A. K. poelgį ir sieks, jog tokie dalykai nepasikartotų. Laiduotojas ir A. K. gyvena (duomenys neskelbtini), turi bendrą (duomenys neskelbtini), bendrų interesų, kartu leidžia laisvalaikį, o tai reiškia, kad tarp laiduotojo ir A. K. yra užsimezgęs artimas bičiuliškas ryšys, kuris tęsiasi jau ne vienerius metus.

3.3. Prokuroras nurodė, kad laiduotojas turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau jos visos yra mažareikšmės, be to, visos paskirtos piniginės baudos valstybei sumokėtos ir įsiskolinimų nėra. Prokuroro teiginiai, jog neva laiduotojas pats prisipažino prieš 10-15 metų vairavęs neblaivus, taip pat paimti iš konteksto, nes byloje tokių duomenų nėra. Be to, 10-15 metų yra pakankamas laiko tarpas konstatuoti, kad asmuo padarė teisingas išvadas ir pasitaisė, jeigu per nurodytą laikotarpį daugiau tokio pobūdžio pažeidimų nepadarė. Tvirtinimas, jog laiduotojo kandidatūra yra netinkama, nes jis (duomenys neskelbtini), yra atmestinas, kadangi laiduotojas paaiškino, kad tai laikinas etapas, jis šiuo metu yra užsiregistravęs (duomenys neskelbtini), lanko kursus, aktyviai dalyvauja darbo rinkoje. Atsiliepime padaryta išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas.

3.4. Dėl prokuroro pasiūlytos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio piniginės vertės (24 200 Eur) išieškojimo vietoj automobilio konfiskacijos – atsiliepime išdėstyta nuomonė, kad tai yra neteisinga ir neproporcinga priemonė, iš esmės reiškianti bausmę A. K., nors, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės nėra skiriamos. A. K. tai būtų nepakeliama finansinė našta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kitaip tariant, transporto priemonės konfiskavimo tikslas nėra siekis įnešti kuo daugiau pinigų į valstybės biudžetą. Prokuroras nurodė, kad neva automobilis po eismo įvykio nebeturi jokios vertės, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, nes prokuroras šių aplinkybių ir nenustatinėjo.

3.5. Nagrinėjamoje byloje nėra tinkamai ir objektyviai nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos, kaip išimtinės nuostatos, taikymo būtinumą. Prokuroras į bylą pateikė dokumentus, kurie patvirtina vidutinę transporto priemonės kainą, kuri kelia pagrįstas abejones, nes viešuose skelbimuose analogiškos markės ir komplektacijos automobiliai yra pardavinėjami už daug mažesnę kainą. Prokuroras nepateikė į bylą jokių duomenų, pagrindžiančių, kokia buvo konkretaus konfiskuotino automobilio vertė, atsižvelgiant į jo individualią komplektaciją, stovį, buvusį iki eismo įvykio, kaip ir nepateikė jokių įrodymų (pavyzdžiui, ekspertinės išvados), kad A. K. priklausantis automobilis yra nepataisomai sugadintas ar jo remontuoti neapsimoka.

3.6. Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijai. Teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas (teismų precedentuose įtvirtintai teisei), kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas.

3.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021 pateikė aktualų ir šioje baudžiamojoje byloje išaiškinimą dėl patirtų advokato išlaidų atlyginimo, o būtent, atsižvelgdama į tai, kad specialioji išlaidų advokato paslaugoms apmokėti padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, spręsdama byloje keliamą klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą, konstatavo, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.

3.8. Atmetus apeliacinį skundą, taikant aukščiau pateiktą išaiškinimą pagal analogiją, A. K. įgyja teisę reikalauti atlyginti jo patirtas išlaidas už advokato pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

4. Per teismo posėdį baigiamųjų kalbų metu proceso dalyviai išsakė savo pozicijas dėl apeliacinio skundo (ne)tenkinimo ir jas paremiančius argumentus: 1) prokuroras G. Pikčiūnas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras nurodė, kad asmuo neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų. Į (duomenys neskelbtini) A. K. atvyksta ir su laiduotoju susitinka du kartus per metus, todėl būtent nuo paties atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės priklausys matysis jie su laiduotoju ar ne, be to, laiduotojas yra baustas. Automobilis yra sugadintas, todėl tokios transporto priemonės konfiskavimas yra netikslingas ir turi būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, o automobilio vertė nustatoma pagal viešosios įstaigos duomenų bazėje esančią informaciją; 2) gynėja (duomenys neskelbtini) J. G. prašė (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti, nurodydama tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja; 3) atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. nurodė, jog dar kartą prisipažįsta kaltu, labai gailisi ir atsiprašo. Jis visiškai sutiko su savo gynėja ir prašė netaikyti baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad ateityje planuoja persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), nėra linkęs į alkoholizmą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) R. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. netinkamai pritaikytų turto konfiskavimo institutą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai, tačiau prašoma panaikinti A. K. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pripažinti jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria būtent esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y., ar A. K. gali būti taikomas laidavimo institutas ir jis gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat šiame procesiniame sprendime pasisakoma dėl tinkamo baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo metodo ir procesinių išlaidų, susidariusių nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo A. K. naudai.

1.       Dėl laidavimo instituto taikymo A. K. pagrįstumo (BK 40 straipsnio nuostatos)

8. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą. A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą (t. 1, b. l. 137), iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis administracine tvarka baustas vieną kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 5 Eur dydžio bauda, už tai, jog jis 2022 m. sausio 2 d. 17.18 val. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, ko pasekoje apgadino elektros apšvietimo stulpą, reklaminio stendo stovą ir medį (t. 1, b. l. 138). Nėra nustatyta A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo tai buvo pripažinta A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (t. 1, b. l. 185), dirba kompanijoje (duomenys neskelbtini), taip pat yra šios (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 190). Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės turi rimtų (duomenys neskelbtini) problemų (t. 1, b. l. 181-184).

10. Aptartos A. K. ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai manyti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Apygardos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytam vertinimui, jog nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti A. K. pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina, paskatins jį ateityje laikytis įstatymų bei nedaryti naujų nusikaltimų. A. K. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, jis vairuodamas transporto priemonę, būdamas apgirtęs, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų tiek sau, tiek ir kitiems asmenims, vis tik, dėl šių neteisėtų jo veiksmų jokie sunkesni padariniai nekilo, niekas nebuvo sužalotas, o atsitrenkus į apšvietimo stulpą, reklaminį skydo stulpelį, po to į medį, buvo apgadintas automobilis. Visos šios aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie išskirtinai didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat, kaip minėta anksčiau, A. K. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, pagal byloje esančius duomenis administracine tvarka baustas tik vienintelį kartą, o ir įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra patvirtintos byloje esančiais duomenimis.

11. BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas, ar teistumai yra išnykę / panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020 ir kt.).

12. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautame M. K. sutikime dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą (t. 1, b. l. 186) bei teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 5) M. K. sutiko laiduoti už savo (duomenys neskelbtini) A. K. Jo nuomone, jis yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi neteistas, turi (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini). Jie yra (duomenys neskelbtini), M. K. su A. K. bendrauja nuo (duomenys neskelbtini) metų, kartu įrenginėjo butą, jis daug padėjo, organizuojant buto remonto darbus, kadangi nuo pat pažinties pradžios iš karto su atleistuoju nuo baudžiamosios atsakomybės susidraugavo, ta draugystė tęsiasi iki šiol, bendrauja artimai, kartu leidžia laisvalaikį, jis padeda A. K. tvarkyti einamuosius reikalus, susijusius tiek su atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės priklausančio (duomenys neskelbtini) priežiūra, tiek su jo vykdomu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 186). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. papildomai nurodė, kad jis šiuo metu laikinai (duomenys neskelbtini), registruojasi (duomenys neskelbtini), anksčiau (duomenys neskelbtini). Jis po įvykio su A. K. kalbėjosi, ir jo požiūriu, pastarasis labai gailisi ir išgyvena dėl savo poelgio. Mano, kad toks A. K. elgesys yra nepateisinamas ir jį vertina neigiamai. M. K. mano, kad jo asmeninės savybės leidžia ir ateityje leis daryti draugui tik teigiamą įtaką ir laiduoti už jį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog M. K. nėra teistas (t. 1, b. l. 191), nors šiuo metu laikinai (duomenys neskelbtini), tačiau registruojasi (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 188). Baudžiamojoje byloje nėra M. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nors M. K. baustas už administracinius nusižengimus, kurie yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (t. 1, b. l. 192-198), tačiau savo esme jie nėra itin šiurkštūs ar pavojingi, todėl vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo netaikyti laidavimo instituto ir neleidžia M. K. vertinti neigiamai, kaip neverto pasitikėjimo asmens ir negalinčio tapti laiduotoju. Be kita ko, pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju administracine tvarka bausto asmens.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laiduotoją M. K. charakterizuojančią medžiagą, tiek A. K., tiek jo draugo paaiškinimus, duotus teisme, atsižvelgdamas į M. K. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) A. K. (duomenys neskelbtini) artimiausias žmogus, t. y. A. K. artimesnio žmogaus (duomenys neskelbtini) valstybėje, kuris galėtų laiduoti už jį, neturi, be to, jie yra (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad M. K. niekada nebuvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, jo atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, jis yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę ir garantuoti, kad jo draugas (duomenys neskelbtini) daugiau įstatymų nepažeis, jo požiūrį į A. K. padarytą nusikalstamą veiką (laiduotojas A. K. neteisina, jo atsakomybės nemenkina, kalbėjosi su draugu apie įvykį ir jį vertina neigiamai), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad M. K. turi galimybę daryti teigiamą įtaką A. K., todėl yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas būti laiduotoju. Tokiai išvadai apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria ir nurodo, kad nenustatė jokių apeliacinio skundo argumentų, kurie pastarąjį vertinimą galėtų paneigti.

14. Būtina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jau buvo įvertinęs tą aplinkybę, kad prokuroras nepritaria laiduotojo kandidatūrai. Visų pirma, vien ta aplinkybė, kad M. K. buvo baustas prieš 10-15 metų už panašų teisės pažeidimą, negali paneigti jo teigiamos charakteristikos, ji savaime nesuponuoja išvados, kad jis negalės rodyti tinkamo pavyzdžio A. K., gal netgi atvirkščiai – M. K. iš savo veiksmų pasimokė, padarė tinkamas išvadas ir daugiau nenusikalto, o tai rodo, kad jis galės būti teigiamu pavyzdžiu atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės. Žmonės per laiką keičiasi, prieš daugelį metų padaryti teisės pažeidimai negali nulemti neigiamo asmenybės vertinimo visam gyvenimui, be to, gebėjimas pasimokyti iš padarytų klaidų ir tolesnis doro bei sąžiningo, neprieštaraujančio įstatymuose įtvirtintam reglamentavimui gyvenimo būdo vedimas atskleidžia asmens konformistiškumą, siekį gerbti visuomenę, jos socialines taisykles ir norą būti įstatymus paisančiu piliečiu. Antra, sprendžiant klausimą, ar asmuo yra tinkamas būti laiduotoju, turi būti vertinama aplinkybių visuma, o ne viena aplinkybė nulemti neigiamą vertinimą – sprendimas dėl laidavimo instituto taikymo negali būti formalus, t. y. svarbu atsižvelgti ne tik į laiduotojo asmenybę, bet ir į jo ryšius su asmeniu, už kurį pastarasis laiduos, nes esama situacijų, kuomet atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui didesnę teigiamą įtaką gali daryti pašaliniai asmenys (draugai, kaimynai, kolegos ir kt.), negu jo šeimos nariai ar giminaičiai, tai priklauso nuo bendrystės, palaikomo ryšio, bendrų pomėgių, autoriteto, o ne vien nuo įstatymiškai įtvirtinto ir teisiškai pripažįstamo santykio.

15. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens buvimas kitos valstybės piliečiu savaime neturi užkirsti kelio jam būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, toks draudimas nėra įtvirtintas ir baudžiamajame įstatyme. Vien tai, jog A. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nesudaro pagrindo išvadai, kad M. K. negalės daryti jam teigiamos įtakos, be to, kaip jau minėta, svarbu ne susitikimų dažnumas ar nuolatinis laiduotojo ir atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gyvenimas kartu, o tarpusavio ryšys, kuris geriausiai atskleidžia vieno asmens daromą įtaką kitam. Vien tai, kad M. K. su A. K. bendrauja ir palaiko artimus ryšius tik pastarojo buvimo (duomenys neskelbtini) metu, teismo vertinimu, M. K. galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui savaime nepaneigia: A. K. (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 172-177), taip pat dėl (duomenys neskelbtini) problemų atvyksta į (duomenys neskelbtini) sveikatingumo tikslais (t. 1, b. l. 181-184), todėl jam būnant (duomenys neskelbtini) M. K. objektyviai gali daryti kaltininkui teigiamą įtaką. Esant tokioms aplinkybėms, kaltininko ir laiduotojo gyvenimo faktą skirtingose valstybėse vertinti, kaip išimtinai M. K. galimybę būti laiduotoju kategoriškai paneigiančią aplinkybę, nėra pagrindo. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra visiškas pastarosios išvengimas, o nustato įpareigojimą asmeniui elgtis tam tikru būdu, priešingu atveju atsakomybė bus taikoma – laidavimo metu A. K. padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalys).

16. Apibendrindamas minėtas aplinkybes, apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojo M. K. atsakomybėn.

2.       Dėl transporto priemonės konfiskavimo iš A. K. (BK 72 straipsnis)

17. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, A. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodė, jog aptariama transporto priemonė po įvykio yra sugadinta ir eksploatavimui netinkama, todėl turi būti konfiskuojama ne natūra, o išieškoma jos vertę atitinkanti pinigų suma. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

18. BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 2811 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 2811 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais pagal BK 72 straipsnio 3 dalį bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Nepaisant to, ir tokiais atvejais sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Be kita ko, priimdamas tokį sprendimą, teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar šis turtas įgytas teisėtai, ar jo palikimas asmens dispozicijoje kelia pavojų visuomenei, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019 ir kt.).

19. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), – priklausė kaltininkui (t. 1, b. l. 38-42). Taigi, pagal bendruosius reikalavimus ši transporto priemonė turėjo būti konfiskuota. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne nubausti kaltininką (??kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą ne konfiskuoti transporto priemonę, o išieškoti jos vertę pinigais. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net ir tokiu atveju, kai nusikalstama veika padaroma automobiliu, kuris po eismo įvykio yra apgadintas, ir jį suremontavus dar galima naudoti pagal paskirtį, tai nėra kliūtis konfiskavimo instituto taikymui, vis dėlto, tokiu teiginiu pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad šiuo metu A. K. priklausanti transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – nėra tinkama naudoti pagal paskirtį tol, kol nebus atlikti atitinkami remonto darbai. Aplinkybę, kad automobilis po eismo įvykio yra netinkamas naudoti pagal paskirtį patvirtina 2022 m. sausio 4 d. Transporto priemonės apžiūros protokolo priede (duomenys neskelbtini) esančios nuotraukos ir jose užfiksuoti aptariamos transporto priemonės apgadinimai (t. 1, b. l. 46-61). Kitų objektų apžiūros protokole yra detaliai ir išsamiai nurodyti bei aprašyti automobilio sugadinimai (t. 1, b. l. 43-44): ant priekinio stiklo, ties vairuotojo ir keleivio vietomis, matomos apvalios įdaužos; priekinėje dalyje apgadintas variklio dangtis, abu priekiniai rūko ir posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės, priekinis bamperis, abu priekiniai sparnai, nulaužtas kairysis galinio vaizdo veidrodis, atplyšę abu priekiniai posparniai; automobilio galinėje dalyje matomi apgadinimai ant bagažinės dangčio ir galinio bamperio dešiniosios dalies bei įskilęs ant bagažinės dangčio esantis dešinysis žibintas; ant abiejų dešinės pusės durelių matomi horizontalūs įbrėžimai; pakėlus variklio dangtį, matyti, kad yra apgadintas radiatorius ir kitos variklio skyriaus priekinėje dalyje esančios smulkios detalės; automobilio viduje yra išsiskleidusios penkios saugos pagalvės – dvi šoninės kairėje ir dešinėje, vairuotojo ir priekinio keleivio bei vairuotojo kojų saugos pagalvės. Visi šie aprašyti ir fotonuotraukose užfiksuoti apgadinimai leidžia be abejonių daryti išvadą, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra tinkama šiuo metu, t. y. neatlikus remonto, naudoti pagal jos tikslinę paskirtį, todėl tokį turtą konfiskuoti iš A. K. būtų netikslinga.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta aplinkybė, kad transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti iš A. K. būtų netikslinga, todėl automobilio konfiskavimas turi būti keičiamas į transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. VšĮ „E.“ duomenimis nustatyta, kad automobilio, kurį būdamas neblaivus vairavo A. K., vertė – 24 200 Eur (t. 1, b. l. 37). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar išieškoti jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra išieškoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas.

22. Kaip jau buvo minėta, A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas vieną kartą (tai buvo administracinis nusižengimas susijęs su šiuo teismo nuosprendžiu aptariamu nusikaltimu), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, dirba kompanijoje (duomenys neskelbtini) – yra šios (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, be to, bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog A. K. turi rimtų (duomenys neskelbtini) problemų. Nusprendus ne konfiskuoti transporto priemonę natūra, o išieškoti jos vertę pinigais, negalima neįvertinti reikšmingų aplinkybių, jog toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas neturi asmens apsunkinti dar labiau negu pats konfiskavimo taikymas, t. y. privalu visų bylos aplinkybių kontekste įvertinti transporto priemonės vertę, jog pasirinktas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas neprilygtų bausmei ar netgi netaptų už ją griežtesnis. Nagrinėjamu atveju išieškant iš A. K. visą transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – VšĮ „E.“ duomenimis 24 200 Eur, proporcingumo principas nebūtų užtikrinamas, nes galiniame rezultate liktų neįvertintos anksčiau minėtos aplinkybės, kad, kaip nurodo A. K., jo (duomenys neskelbtini) patiria finansinių sunkumų, jis padarė nesunkų nusikaltimą, atlygino juo sukeltą žalą ir turi didelių (duomenys neskelbtini) problemų. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra savitikslis, t. y. asmuo, taikant baudžiamojo poveikio priemonę, už tą patį nusikaltimą neturi būti nubaudžiamas tarsi du kartus. Nors sutiktina, jog A. K. patiriami nepatogumai yra jo neteisėtų veiksmų rezultatas, tačiau pažymėtina, kad asmens patiriami nepatogumai turi būti adekvatūs ir pasverti, o teisėsaugos institucijos turi užtikrinti ne tik nubaudimo principo įgyvendinimą, bet taip pat ir kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus, o be to, nusikaltimą padariusiam asmeniui paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė neturi slėgti pažeidėjo nepakeliama našta. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas tokiais atvejais pirmiausia vertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi, priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020).

23. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019). Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš A. K. neatitiktų proporcingumo principo, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad geriausiai proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus atitiktų pusės VšĮ „E.“ sistemoje nurodytos transporto priemonės vertės išieškojimas. Taigi pakeitus A. K. pirmosios instancijos teismo taikytą transporto priemonės konfiskavimą į automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės išieškojimą, iš A. K. išieškotina ne visa, o pusė minėtos transporto priemonės vertės – 12 100 Eur.

24. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalies – 12 100 Eur – išieškojimo iš A. K. – įvykdymo.

25. Pirmosios instancijos teismas A. K., vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL dydžio (1 500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatydamas jai sumokėti 3 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pažymima, kad šia įmoka paprastai siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, o nagrinėjamu atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymima, kad įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). Pažymėtina, jog vienas iš argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismas sumažino išieškotiną iš A. K. transporto priemonės vertę, yra siekis užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą, todėl paskyrus dvi baudžiamojo poveikio priemones, susijusias su žymiais finansiniais suvaržymais, šis argumentas būtų paneigiamas. Manytina, kad nagrinėjamu atveju, A. K. nepadarius smurtinio pobūdžio nusikaltimo, dviejų finansinių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas pažeistų proporcingumo principą ir būtų neteisingas bei nesuderinamas su anksčiau išdėstytais motyvais, todėl A. K., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL dydžio (1 500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – naikintina.

3.       Dėl proceso išlaidų atlyginimo, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

26. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. gynėja (duomenys neskelbtini) J. G. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kartu buvo pateikti dokumentai, jog atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. gynėjai (duomenys neskelbtini) J. G. už atsiliepimo į (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 000 Eur (t. 2, b. l. 100-101).

26.1. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi BPK 106 straipsnio 3 dalies normos redakcija numato, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Visų pirma, būtina pažymėti, jog nagrinėjamu atveju A. K. nėra priimtas išteisinamasis nuosprendis ir nebuvo pripažinta, kad jis nepadarė veiksmų, kurie sudaro baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo sudėtį, t. y. A. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o tai savo ruožtu negali būti prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog, skirtingai nei nurodoma atsiliepime, (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas nėra atmetamas, jis tenkinamas iš dalies. Taigi nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti gynėjos prašymą ir priteisti A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, A. K. (A. K.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), konfiskavimą –, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, pakeisti į konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), – vertės dalies – 12 100 Eur – išieškojimą iš A. K. (A. K.).

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. (A. K.) nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. (A. K.) nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalies – 12 100 Eur – išieškojimo iš A. K. (A. K.) – įvykdymo.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, A. K. (A. K.) buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL dydžio (1 500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jai sumokėti 3 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. (A. K.) gynėjos (duomenys neskelbtini) J. G. prašymą dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atmesti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                              Kristina Kakurinė

                                                                                                              Eduardas Maškevičius

                                                        Aurelija Sadauskaitė