Administracinė byla Nr. eA-2227-520/2020

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Druskininkų savaitė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2018 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. T1-178 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo sudarymo ir patvirtinimo“ dalį, kuria UAB „Druskininkų savaitė“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – pastatas–įstaiga (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau – ir Sąrašas) (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Taryba Sprendimą priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, tačiau, pareiškėjo teigimu, Taryba sprendimą dėl konkretaus nekilnojamojo turto įtraukimo į Sąrašą gali priimti tik tada, kai tas nekilnojamojo turto objektas atitinka kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Nagrinėjamu atveju Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nėra priėmusi jokio teisės akto, įtvirtinančio kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas galėtų būti įtraukiamas į Sąrašą, todėl pareiškėjui neaišku, kuo remdamasi Taryba priėmė ginčijamą Sprendimą ir patvirtino Sąrašą, į kurį buvo įtrauktas Pastatas. Sprendimas priimtas vadovaujantis neaiškiais kriterijais, neaiškus nei faktinis, nei teisinis Sprendimo pagrindas, todėl pareiškėjas objektyviai negali įsitikinti ir (ar) nustatyti, ar jam nuosavybės teise priklausantis Pastatas pagrįstai buvo įtrauktas į Sąrašą.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, jog Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti du apleisto ar neprižiūrimo turto įtraukimo į Sąrašą pagrindai – kai turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; ir kai turtas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas. Šiuo atveju neaišku, koks pagrindas buvo pritaikytas.

4.       Pasak pareiškėjo, Pastatas neatitiko Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto apibrėžimo, todėl ginčijamu Sprendimu nepagrįstai buvo įtrauktas į Sąrašą. Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas atliko Pastato techninės priežiūros patikrinimą bei surašė 2017 m. gegužės 11 d. Statinio(-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. P1-106 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatyti Pastato trūkumai yra mažareikšmiai ir neesminiai (vietomis parūdijęs stogas, nuo apdailos lentelių nusilupę dažai, lapais ir spygliais užsikišę latakai, netvarkinga nuogrinda ir pan.) ir jokio pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai nekelia. Be to, pareiškėjas ėmėsi veiksmų pašalinti Patikrinimo akte nurodytus trūkumus, teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Taryba, nepatikrinusi, ar patikrinimo metu nustatyti trūkumai buvo ištaisyti, nepagrįstai ir neteisėtai Sprendimu Pastatą įtraukė į Sąrašą.

5.       Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką, įsigaliojo tik nuo 2018 m. sausio 1 d., todėl Druskininkų savivaldybės administracija privalėjo atlikti administracinius procedūrinius veiksmus nustatydama Pastato požymius dėl jo įtraukimo į Sąrašą 2018 metais, tačiau tokių veiksmų neatliko. Pastatas į Sąrašą įtrauktas remiantis dar 2017 m. gegužės mėnesį atliktu patikrinimu ir jo pagrindu surašytu Patikrinimo aktu. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Druskininkų savivaldybėje nėra patvirtintos jokios taisyklės, tvarka ar aprašas, kuris reglamentuotų, kaip ir kokiu būdu nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą.

6.       Atsakovas Taryba atsiliepime prašė skundą atmesti.

7.       Taryba nurodė, kad Pastatą į Sąrašą įtraukė, vadovaudamasi 2014, 2016 ir 2017 metais atliktų Pastato techninės priežiūros patikrinimų duomenimis ir tuo metu galiojusio Tarybos 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T1-157 patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, aiškiai įtvirtinančiomis nenaudojamo pagal paskirtį, neprižiūrimo (apleisto) nekilnojamojo turto sąvokas (Aprašo 6, 7 p.), kurių požymius atitiko Pastatas. Pastato techninės priežiūros patikrinimai atlikti remiantis tuo metu galiojusiu Tarybos 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, pagal kurį Sąrašas buvo tvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Pagal 2018 m. sausio 1 d. Įstatymo redakciją Sąrašą sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė Sąrašą tvirtinantis subjektas, tačiau subjekto pokytis neturi teisinės reikšmės atliktiems Pastato techninės priežiūros patikrinimo rezultatams, kadangi Pastato būklės vertinimas vyko pagal tuo metu galiojusią tvarką.

8.       Taryba rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) 11 punktu, įtvirtinančiu, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Taryba pažymėjo, jog teisės aktai nenustato, kas yra mažareikšmiai pastato trūkumai. Nagrinėjamu atveju Pastato trūkumai suponavo patikrinimo metu galiojusio Aprašo nuostatų pažeidimą ir suteikė teisę įtraukti Pastatą į Sąrašą. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punkte suteikta laisve, savarankiškai sprendžia, kada yra poreikis atlikti pastato naudojimo priežiūros patikrinimą. Ginčo Pastatas yra miesto centre, kultūros paveldo teritorijoje, yra priskiriamas viešiesiems pastatams, todėl jo netinkama būklė daro neigiamą įtaką bendram kurorto įvaizdžiui. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 12 d., 2016 m. kovo 1 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. Pastato techninės priežiūros patikrinimų aktuose užfiksuotų Pastato trūkumų ir keliamų reikalavimų jiems pašalinti neįvykdė, todėl Sprendimu Taryba pagrįstai ir teisėtai Pastatą įtraukė į Sąrašą.

II.

9.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Druskininkų savaitė“ skundą tenkino – panaikino Tarybos Sprendimą dėl Pastato įtraukimo į Sąrašą.

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pastatas įtrauktas į Sąrašą vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi (redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.), kuri apibrėžia apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką. Ši Įstatymo nuostata apleisto ir (ar) neprižiūrimo nekilnojamojo turto požymius sieja su jo būkle, keliančia pavojų aplinkai, tačiau 2014, 2016 ir 2017 metų Pastato techninės priežiūros patikrinimo aktuose, kuriais atsakovas rėmėsi kaip Pastato įtraukimo į Sąrašą faktiniu pagrindu, nėra duomenų apie tai, kad Pastato būklė keltų pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Tokių faktų atsakovo atstovė nenurodė ir teismo posėdyje. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendimas yra neaiškus, pagrįstas prieštaringais motyvais, juo pareiškėjui buvo apsunkinta galimybė suprasti Sprendimo esmę ir efektyviai realizuoti savo teisių ir teisėtų interesų gynybą.

11.       Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Įstatymas, kuriuo priimdama Sprendimą vadovavosi Taryba, nustato nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarką (1 str.), tačiau nereglamentuoja nekilnojamojo turto įtraukimo į Sąrašą sąlygų ir tvarkos, todėl Taryba, priimdama Sprendimą, nurodė ne tą teisinį pagrindą. Dėl Tarybos argumento, kad apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto įtraukimą į Sąrašą reglamentavo Aprašas, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šis Aprašas buvo patvirtintas vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio, Vietos savivaldos, Statybos įstatymų nuostatomis, Tarybos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T1-120 „Dėl 2013 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo Sprendimo motyvai paaiškėjo tik kreipusis į teismą.

12.       Įvertinęs Aprašo 5 ir 7 punktų normas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pastato nepriežiūros (apleidimo) požymiai Apraše iš esmės yra siejami su statybos teisės aktų reikalavimų nevykdymu. Byloje pateiktuose 2014, 2016 ir 2017 metų Pastato techninės priežiūros patikrinimo aktuose užfiksuota, kad Pastatas jo patikrinimų metu neatitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ atitinkamų punktų reikalavimų (stogo skardoje susidarę metalo korozijos židiniai (rūdys), nuo fasado dailylenčių lupasi dažai, dailylentės vietomis pradėję pūti, vietomis nukritęs cokolio tinkas, spygliais ir lapais užsikišę latakai, netvarkinga pastato nuogrinda ir kt.), tačiau minėtuose patikrinimo aktuose nėra duomenų dėl esminių statinio reikalavimų nesilaikymo Statybos įstatymo 4 straipsnio požiūriu (kaip įpareigojo Aprašo 7 p. nuostatos). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad net ir pritarus atsakovo pozicijai dėl Aprašo taikymo konkrečiam atvejui, pagal pateiktus įrodymus nėra aiškiai ir konkrečiai išdėstyta, kokia tvarka ir kokiais kriterijais buvo vadovautasi įtraukiant Pastatą į Sąrašą.

13.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sprendimo priėmimo metu tiek faktinė situacija, tiek teisinis ginčo santykių reglamentavimas dėl Sąrašą tvirtinančio ir kriterijus nustatančio subjektų nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, buvo pasikeitęs. Pareiškėjas 2018 metais, prieš priimant Sprendimą, kreipėsi dėl patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų pašalinimo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, tačiau priimant Sprendimą šios aplinkybės neaptartos, neaišku, dėl kokių priežasčių į jas neatsižvelgta. Tarybos 2018 m. spalio 31 d. posėdžio  protokole Nr. TP-8 nurodyta, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių buvo siūloma ginčo Pastato netraukti į Sąrašą, posėdyje nutarta iš Sąrašo išbraukti kitam savininkui priklausantį pastatą, kurio būklė, palyginus su ginčo Pastato būkle, galbūt buvo prastesnė (užkalti langai). Vertindamas šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo Pastatą įtraukti į Sąrašą nuspręsta atsižvelgiant į jo buvimo vietą, įtaką kurorto įvaizdžiui, tačiau tokie kriterijai Apraše neįtvirtinti.

14.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Sprendimo dalies, kuria UAB „Druskininkų savaitė“ nuosavybės teise priklausantis Pastatas įtrauktas į Sąrašą, negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nes priimant Sprendimą buvo pažeistos jo priėmimo procedūros, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, gero administravimo principas. Sprendimo teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo esmę, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į gynybą, dėl šių pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįstam ir teisėtam sprendimui priimti, įvertinimas, ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimo dalį pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

III.

15.       Atsakovas Taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

16.       Taryba dėsto aplinkybes, analogiškas nurodytoms pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo UAB „Druskininkų savaitė“ skundą, pabrėžia, kad Pastatas į Sąrašą buvo įtrauktas remiantis jo techninės priežiūros patikrinimo aktais bei Įstatymu, kuriame nurodytas apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą sudarantis ir tvirtinantis subjektas – savivaldybės taryba. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas, kuriuo Pastatas įtrauktas į Sąrašą, yra neaiškus ir su esminiais trūkumais, kurie pareiškėjui neleido suprasti Sprendimo esmės. Prie Sprendimo pridėto Sąrašo 13 eilutėje aiškiai nurodyta, kad Pastatas į Sąrašą įtrauktas dėl to, kad yra apleistas. Su pareiškėju buvo bendradarbiaujama nuo 2014 metų, buvo atlikti trys Pastato būklės patikrinimai, nurodyti pažeidimai, įsipareigojimai bei pasekmės, pareiškėjui taip pat buvo siunčiami raštai, skatinantys imtis priemonių pašalinti Pastato trūkumus, pareiškėjas įspėtas dėl šių veiksmų neįvykdymo pasekmių. Taryba Pastatą į Sąrašą įtraukė ne iš karto, o laukė pareiškėjo iniciatyvos ir bendradarbiavimo. Pareiškėjas turėjo visas galimybes suvokti Sprendimo, kuriuo Pastatas įtrauktas į Sąrašą, esmę.   

17.       Pareiškėjas UAB „Druskininkų savaitė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti iš atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas – 363 Eur.

18.       Pareiškėjas palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms bei nurodo, kad Sprendime iš viso nėra jokių motyvų, faktų, argumentų ir (ar) įrodymų, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, o ši aplinkybė yra pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą. 

19.       Pareiškėjas pažymi, kad Aprašas, kuriuo remiasi Taryba, Sprendime, kaip teisinis jo priėmimo pagrindas, nėra nurodytas. Be to, po 2018 m. sausio 1 d., kai buvo patvirtinta nauja Įstatymo redakcija, teisinis reguliavimas pasikeitė iš esmės, o Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 7 punkte įtvirtintos apleisto (neprižiūrimo) nekilnojamojo turto sąvokos yra skirtingos. Taryba, priimdama Sprendimą, negalėjo vadovautis žemesnės galios tesės aktu – Aprašu. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad nė vienas iš Pastato techninės priežiūros patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindas teigti, kad Pastatas yra apleistas ar neprižiūrimas.      

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikinta atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. T1-178 dalis, kuria pareiškėjui UAB „Druskininkų savaitė“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (pastatas – įstaiga), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, pagrįstumas ir teisėtumas.

21.       Byloje nustatyta, kad Sprendimu pareiškėjui priklausantis Pastatas buvo įtrauktas į Sąrašą, statinio būklę nurodant – apleistas (Sąrašo 13 p.), bei nenurodant jokių faktinių ir teisinių pagrindų, dėl kurių Pastatas buvo įtrauktas į Sąrašą.

22.       Pastato įtraukimą į Sąrašą Sprendimo metu reglamentavo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.), kuri nustato, jog apleistu ar neprižiūrimu laikomas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tokių kriterijų nėra nustačiusi.

23.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, atsakovo teismui nurodytus argumentus, kad Pastatas buvo įtrauktas į Sąrašą vadovaujantis Tarybos 2012 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T1-157 patvirtintų Nekilnojamojo turto, kuris yra naudojamas ne pagal paskirtį arba yra neprižiūrimas (apleistas), sąrašo sudarymo ir keitimo tvarkos aprašo nuostatomis, ir nurodytus įrodymus (2014, 2016 ir 2017 metų Pastato techninės priežiūros patikrinimo aktus), padarė išvadą, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos jo priėmimo procedūros, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, gero administravimo principo imperatyvai, o Sprendimo teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, sukliudę pareiškėjai suprasti jo esmę, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į gynybą. Sprendimas panaikintinas vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad skundžiamas teisės aktas panaikinamas, kai jis yra neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

24.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.). 

25.       Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu.

26.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kai iš viešojo administravimo subjekto sprendimo turinio neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) nuspręsta pareiškėjui priklausantį statinį įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, tai toks sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir turi būti panaikintas (žr. 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-95-502/2020).

27.       Įvertinus Sprendimo turinį, atsakovo teiktus atsikirtimus į skundą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktiniais duomenimis, nei teisės aktų normomis, dėl kurių Pastatas įtrauktas Sąrašą vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), t. y. nustatyta, jog Pastato būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymais pagrįstų argumentų, kad iki Sprendimo priėmimo ir / ar priimant Sprendimą pareiškėjui buvo atkleisti konkretūs faktiniai ir teisiniai Sprendimo priėmimo motyvai.

28.       Atsakovas tvirtina, kad Sprendime buvo aiškiai nurodytas Sprendimo priėmimo pagrindas, t. y. kad Pastatas yra apleistas, o pareiškėjui buvo siunčiami raštai su skatinimais imtis realių priemonių, jog būtų pašalinti Pastato trūkumai, nurodytos pasekmės ir įspėjimai nevykdant raštuose išdėstytų nurodymų, todėl pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės, lėmusios Sprendimo priėmimą. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Pastato vertinimas vyko pagal iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusių įstatymų numatytą tvarką, Pastatas nebuvo įtrauktas į Sąrašą iš karto, kai buvo nustatyti Reglamento pažeidimai, nes Druskininkų savivaldybė nuo 2014 metų laukė pareiškėjo realių veiksmų dėl Pastato trūkumų šalinimo ir Pastatą į Sąrašą įtraukė tik 2018 m. spalio 31 d.

29.       Su tokais argumentais nesutiktina, nes, kaip jau minėta, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią Pastatas galėjo būti traktuojamas kaip apleistas, jei Pastato būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas. Atsakovas nenurodo, kada apie tokio pobūdžio aplinkybes buvo informuotas pareiškėjas ir įpareigotas Pastatą suremontuoti, įspėtas, jog to nepadarius per nustatytą terminą, Pastatas bus įtrauktas į Sąrašą. Akcentuotina, kad Administracija 2018 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. S123308-27.5 pareiškėjui nebuvo nurodžiusi aplinkybių, susijusių su Pastato pripažinimu apleistu pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, o, be to, šiuo raštu pareiškėjas buvo įspėtas, kad jei nesiims realių veiksmų statinio tvarkymo darbams atlikti, Pastatas bus įtrauktas į Sąrašą (nenurodytas terminas, iki kada turi būti atlikti darbai). Atkreiptinas dėmesys, kad šiame rašte pareiškėjui buvo nurodyta, jog „nei Savivaldybės, nei kurorto svečių netenkina dabartinė pastato (duomenys neskelbtini), esančio reprezentacinėje teritorijoje, būklė“. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš Tarybos posėdžio protokolo Nr. TP-8 turinio sprendė, kad Pastatą nuspręsta įtraukti į Sąrašą, atsižvelgiant į jo buvimo vietą, įtaką kurorto įvaizdžiui, o ne dėl to, kad Pastato būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

30.       Atsakovas nurodo, jog įtraukdamas Pastatą, vadovavosi Aprašo nuostatomis, tačiau Sprendime tokių motyvų nėra, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui prieš priimant Sprendimą buvo nurodyta, kad Pastatas į Sąrašą bus įtrauktas vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Aprašo 7 punkto nuostata, kad nekilnojamasis turtas yra neprižiūrimas (apleistas) – kai pastatų techninė būklė neatitinka normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose keliamų reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal Statybos įstatymo 4 straipsnį (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, saugos naudojimo), įvertino atsakovo nurodomus patikrinimo aktus ir nustatė, kad juose nėra išdėstyta aplinkybių ir pateikta duomenų dėl esminių statinio reikalavimų nesilaikymo Statybos įstatymo 4 straipsnio požiūriu.

31.       Akcentuotina, kad pareiškėjas 2018 metais Administracijai teikė argumentus ir duomenis apie tai, jog ėmėsi realių veiksmų tam, kad būtų sutvarkytas Pastatas, tačiau atsakovo Sprendime nėra jokių motyvų šiuo aspektu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 metais, prieš priimant Sprendimą, kreipėsi dėl patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų pašalinimo, dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, tačiau priimant Sprendimą šios aplinkybės neišnagrinėtos ir neįvertintos.

32.       Atsižvelgiant į pirmiau aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, nepripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl Sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, dėl to, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 90 str. 1 d. 3 p.), yra nepagrįsta. Apeliacinio skundo motyvai šios išvados pagrįstumo nepaneigia, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

33.       Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 363  Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjas yra pateikęs įrodymus, kad advokatui 2019 m. liepos 15 d. sumokėjo 363 Eur už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

34.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

35.       Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomenduojamas priteistino maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientas – 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p.). Skaičiuojant maksimalų už procesinio dokumento parengimą priteistiną dydį aktualus 2019 metų I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris buvo 1 262,7 Eur. Taigi maksimali už pareiškėjo atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 1 641,51 Eur (1 262,7 Eur × 1,3). Kaip minėta, pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. žymiai mažesnę nei Rekomendacijose nurodyta sumą.

36.       Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, teisėjų kolegija pareiškėjui iš Druskininkų savivaldybės (Taryba yra Druskininkų savivaldybės (viešojo juridinio asmens) atstovaujamoji institucija (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d., 3 str. 3 d. 1 p.)) priteisia 363 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str. 1 d.).

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų savaitė“ iš Druskininkų savivaldybės 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Arūnas Sutkevičius

        Dalia Višinskienė