Byla Nr. 1S-923-785/2015

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.14; 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisija) 2015 m. balandžio 14 d. nutarimas taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2007-05-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 9 metams laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2007-01-09, bausmės pabaiga – 2016-01-09.

Komisijos 2015-04-14 nutarimu nutarta taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Siūloma taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies, 7 punktą, 10 punktą, – įpareigoti neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-04-28 nutartimi patvirtinto Komisijos 2015-04-14 nutarimą taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vadovaujantis BK 75 str., 2 d., 7 p., 10 p., E. M. lygtinio paleidimo laikotarpiu skyrė šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: įpareigojo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; įpareigojo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nutartį ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodo, jog teismas savo sprendimą grindė iš esmės tik formaliais motyvais ir rėmėsi Komisijos nuomone. Teismas nevisapusiškai ir nepilnai įvertino nuteistojo socialinio bei psichologinio tyrimo išvadas apie nuteistojo asmenybės požymius, nuteistojo galimai pavojingo elgesio korekcijos rezultatus, jo elgesį pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Šių labai svarbių nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių nesusiejęs su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu, ankstesniais teistumais ir anksčiau taikytu lygtiniu paleidimu. E. M. bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, teistas 7 kartus, nuteistojo atžvilgiu jau buvo du kartus taikytas lygtinis paleidimas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 7 kartus baustas už drausmės pažeidimus. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau po to nuteistais buvo skatinamas tik vieną kartą. Be to, teismas nepilnai įvertino socialinio ir psichologinio tyrimo išvadas. Nustatyta, kad nuteistasis yra impulsyvaus būdo, turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Visuma duomenų apie nuteistojo E. M. asmenybę praeityje ir šiuo metu leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo vidinės nuostatos, savitvardos impulsų kontrolė, nepasikeitė tiek, kad jis jau yra pasiruošęs integruotis į visuomenę bei gali likusią bausmę atlikti būdamas neizoliuotas. Turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, kad labai sunkias nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri taip paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nuteistasis E. M. atsiliepime nesutinka su prokuroro skundu ir prašo jį atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalus pagrindas, t.y. nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialus pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, taip pat jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, Psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai nei nurodyta prokuroro skunde, yra pakankamas pagrindas manyti, kad E. M., šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, jam paskyrus įstatymo numatytus įpareigojimus, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas, todėl apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šiuo atveju yra visi formalieji pagrindai, kurie leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos nuteistajam galimybę. E. M. atliko žymiai didesnę nei BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį (iš paskirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės, neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 8 mėnesiai ir 26 dienos), įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistasis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai įvertino ir materialų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą. Pateikta medžiaga patvirtina, kad E. M. bausmės atlikimo laikotarpiu yra 5 kartus skatintas. Nuteistasis taip pat buvo 7 kartus baustas už drausmės pažeidimus, tačiau pažymimą, jog beveik trejus metus E. M. gyvena nepažeisdamas nustatytos tvarkos reikalavimų, kas rodo, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme. Paleistas į laisvę planuoja vykti gyventi pas seserį į Kuršėnus ir ieškosis darbo. Sesuo sutinka nuteistąjį apgyvendinti savo namuose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nuteistajam yra likusi mažesnė nei 8 mėnesių neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri, lyginant su paskirtąją 9 metų bausme, yra tikrai nedidelė. Visos šios aplinkybės, t.y. faktiškai atliktos bausmės laikas, teigiama nuteistojo charakteristika ir jo elgesys, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, pozityvus požiūris į darbą, duoda pagrindą išvadai, jog jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis anksčiau teistas, jam yra taikytas ir lygtinio paleidimo institutas, kas itin akcentuojama prokuroro skunde. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, nors nepaneigiama, jog ankstesnis asmens nusikalstamas elgesys turi įtakos formuojant nuomonę dėl jo galimybės pasitaisyti, tačiau jis negali užkirsti kelio probacijos taikymui, nes tai nekintanti aplinkybė viso bausmės atlikimo metu ir ji negali atspindėti nuteistojo elgesio pasikeitimo, jam atliekant bausmę. Taip pat pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, įstatymas nedraudžia taikyti BVK 157 straipsnio nuostatų asmenims, kuriems jau buvo parodytas teismo pasitikėjimas ir taikytas lygtinis paleidimas.

                 Pažymėtina, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės, aukštesniojo teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį E. M. ir yra pagrindas tikėtis jo teigiamo ir nenusikalstamo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu. Prokuroro skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės Komisijos nutarimo, todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą sprendimą, todėl prokuroro skundas atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                 Ramūnas Antanavičius