Baudžiamoji byla Nr.  1A-169-334/2020

                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01656-2020-5

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,

gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Jūratės Mociškienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. P. skirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, D. P. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas D. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 11 d. 05:17 val. iki 2020 m. sausio 12 d. 13:25 val. (2 paros).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta D. P. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 12 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuota iš D. P. nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilio „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1388 Eur (tūkstantis tris šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai), valstybės nuosavybėn.

D. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai:

- automobilis „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas L. R.;

- automobilio „Alfa Romeo“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas T. S.;

- asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti R. R. vardu, perduotini atitinkamai Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui ir valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio padaliniui.

Pripažintos proceso išlaidomis ir iš D. P. Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, priteistos automobilio „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 11 d. iki 2020 m. sausio 27 d., viso 41,06 Eur (keturiasdešimt vienas euras 6 ct).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       D. P. buvo nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus - 2020 m. sausio 11 d., apie 05.17 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), 05.17 val. jam buvo nustatytas 2,75 ‰ girtumas, 05.33 val. jam buvo nustatytas 2,11 ‰ girtumas).

2.       Be to, jis, 2020 m. sausio 10 ar 11 dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo svetimą, R. R. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Migracijos skyriaus, ir R. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės „Regitra“, nežinodamas, kad R. R. asmens tapatybės kortelė nebegaliojo nuo (duomenys neskelbtini), o R. R. vairuotojo pažymėjimas nebegaliojo nuo (duomenys neskelbtini)., bei šiuos dokumentus neteisėtai laikė bei nešiojo ir vežiojo su savimi iki 2020 m. sausio 11 d., kai (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, vairuojant transporto priemonę neblaiviam ir 06.02 val. jo asmens kratos metu buvo rasta ir paimta R. R. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. R. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos jis įgijo, laikė ir gabeno, būdamas įsitikinęs, kad dokumentai yra galiojantys, ir tikėdamasis juos realizuoti, tačiau veikos nebaigė dėl ne nuo kaltinamojo priklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3.       Apeliaciniu skundu prokurorė Jūratė Mociškienė prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį pakeisti ir iš nuteistojo D. P. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1680 Eur.

4.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai iš D. P. nusprendė išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM – 1388 Eur. Nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant turto konfiskavimo klausimą pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs valstybės naudai išieškoti konfiskuojamo turto vertę atitinkančią pinigų sumą, į kurią neįskaičiuotas PVM, netinkamai rėmėsi kasacine nutartimi Nr. 2K-271-628/2018. Šioje byloje konfiskuotino turto vertės skaičiavimo klausimas buvo sprendžiamas remiantis įmonės buhalterinėje apskaitoje esančiais dokumentais, o nagrinėjamoje byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta vidutinė minėtos transporto priemonės kaina Lietuvoje be PVM (1388 Eur) ir su PVM (1680 Eur). Prokurorės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra atliktas minėtos transporto priemonės specialisto įvertinimas, apylinkės teismas turėjo vadovautis kasacine nutartimi Nr. 2K-7-12-495/2020, ir valstybės naudai išieškoti konfiskuotino automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM, t. y. 1680 Eur.

5.       Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėja advokatė R. Butnevičienė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

I.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas

6.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžių, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. Prokurorės skunde keliamas klausimas dėl netinkamo BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo klausimu.

7.       Kaip matyti, apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su BK 72 straipsnio nuostatų taikymu, teigdama, kad iš nuteistojo turėjo būti išieškota konfiskuotino automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 1680 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvus sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė D. P. atžvilgiu pritaikyta netinkamai, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

8.       Visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

9.       Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. R. (1 t., b. l. 92-94). Šią transporto priemonę D. P. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,5 prom. girtumas (2,75‰), dėl to ši transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikytina konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio aspektu. Byloje nėra duomenų, kad L. R. būtų žinojęs apie D. P. ketinimą vairuoti esant apsvaigus nuo alkoholio, (jis laikinai paskolino automobilį T. S.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, konstatavo, kad automobilis iš savininko ir valdytojo nekonfiskuotinas, o vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. P. išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

10.       Pagal suformuotą teismų praktiką, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokio specialisto atlikto turto įvertinimo nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies turto vidutinę vertę. Kaip matyti, šioje byloje specialistas nėra atlikęs minėto automobilio įvertinimo, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovavosi byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma. Visgi, nustatant išieškotinos automobilio „Volvo S80“, vertės atitinkančią pinigų sumą, apylinkės teismas neteisingai taikė teismų praktiką (Nr. 2K-271-628/2018), dėl ko nepagrįstai nusprendė iš D. P. išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM.

11.       Baudžiamojoje byloje yra pateikti duomenys, kad vadovaujantis transporto priemonių kainų žinynu „Autotransporto kainos Lietuvoje“, esančiu internete (www.emprekis.lt), vertinamo automobilio „Volvo S80“, 2.4 rinkos vertė 2020 m. sausio mėnesį buvo 1388 Eur be PVM ir 1680 Eur su PVM (1 t., b. l. 26). Čia reikia pažymėti, kad automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Nusikaltimo priemonių vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, todėl įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Būtent toks vertinimas, leis užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teismų formuojama praktika, pagal kurią rinkos vertė (pirkėjo mokama kaina, į kurią yra įskaičiuotas PVM) ir išieškotina pinigų suma turi sutapti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš D. P. valstybės naudai turėjo būti išieškota konfiskuotino automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 1680 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendis dalyje, dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, yra keistinas dėl netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

12.       Be kita ko, nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 112). Pažymoje nurodyta, kad D. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 48,00 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

13.       Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, jog D. P. pirmos instancijos teisme advokato pagalba nesinaudojo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti D. P. gynėją numato BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal prokurorės skundą, į tai, kad gynėjo dalyvavimas procese įstatymiškai buvo būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, sprendžia, kad būtų netikslinga iš D. P. priteisti prašomas išlaidas. Atitinkamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, išieškoti iš D. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1680 eurų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Algirdas Gaputis

          Danutė Švitinienė

          Daina Vaidachavičienė