Civilinė byla Nr. e2VP-2447-418/2024
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00314-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1;
3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.18
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. balandžio 9 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Current auto“ prašymą suinteresuotiems asmenims (skolininkei) Ž. M., V. M., antstolei Audronei Muzikevičienei, dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja UAB „Current auto“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkei Ž. M., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. M. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. M. pajamų, gaunamų pagal darbo sutartį bei jam prilyginamų pajamų bei priteisti iš skolininkės su šiuo pareiškimu susijusias pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuoti asmenys Ž. M. ir V. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į prašymą nepateikė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnis, 667 straipsnis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0151/23/00948 pagal Kazlų rūdos savivaldybės notaro biuro notarės 2023 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 1 373,86 Eur skolos ir 20,33 Eur palūkanų išieškojimo vykdomoji byla Nr. 0151/23/00949 pagal Kazlų rūdos savivaldybės notaro biuro notarės 2023 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 2 024,97 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės Ž. M. išieškotojos UAB „Current auto“ naudai. Antstolė nustačiusi, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su V. M. ir neturi pajamų ir turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, 2023 m. lapkričio 7 d. patvarkymais Nr. S-23-151-19887 ir Nr. S-23-151-19887 sustabdyti lėšų išmokėjimą, sustabdė skolininkės Ž. M. sutuoktinio V. M. pajamų dalies, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą, neviršijant 1 512,97 Eur ir 2 223,64 Eur sumų ir 2023 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. S-23-151-19892 pasiūlė skolininkei ne vėliau kaip per dvidešimt dienų pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkė per antstolės nustatytą terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, todėl antstolė 2024 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. S-24-151-3276 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos ir kt. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Be to, pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė Ž. M. ir V. M., yra sutuoktiniai, Vedybų sutarčių registro ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad jų santuoka nėra nutraukta, pareiškimas ar ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme nėra paduotas, sutuoktinių turtas nepadalintas, nėra sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies, 1, 5 punktai). Suinteresuoti asmenys skolininkė Ž. M. ir jos sutuoktinis V. M. nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių. Be to, nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, pareiškėjos pareiškimas laikomas iš esmės pagrįstu, todėl yra tenkinamas, nustatant kad skolininkei Ž. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. M. priklauso ½ dalis V. M. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja prašo iš skolininkės priteisti 275,28 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, vertindamas civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus ir vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, mano, kad bylinėjimosi išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijęs su skolininke, iš kurios vykdomas išieškojimas vykdymo procese, kuriame ji nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis, dėl to pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir pareiškėjos turėtas 275,28 Eur bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš skolininkės (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 667 straipsniu,
n u t a r i a :
pareiškėjos UAB „Current auto“ prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkei Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis V. M. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų.
Priteisti pareiškėjai UAB „Current auto“, juridinio asmens kodas 305850767, iš suinteresuoto asmens Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 275,28 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0151/23/00948 ir Nr. 0151/23/00949 grąžinti antstolei Audronei Muzikevičienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Leonora Jakubauskienė