Bylos Nr. 1S-730-634/2016

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 13 d. priimtą nutarimą Nr. LK-84 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,

n u s t a t ė :

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini)., nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu skirta subendrinta 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su 2013 m. kovo 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistu 2013 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi) paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2014 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 2013 m. liepos 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, kuris pakeistas 2013 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, subendrintas su 2013 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 m. 4 mėn. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 30 d., pabaiga – 2017 m. rugsėjo 20 d.

Komisijos 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. LK-84 nutarta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą nuteistajam neatlikus 1 m. 5 mėn. 7 d. (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2016 m. balandžio 13 d.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistojo pažanga nėra žymi ir pakankama, kad leistų daryti neabejotiną išvadą, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. B. skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pateikė ydingą teisės aiškinimą, jog BVK 157 straipsnis nenumato pareigos teismui taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam įstatyme numatytas sąlygas ir esant pagrindui, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Nesutinka su teismo argumentais, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlikinėja visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę su tam tikrais elgesio apribojimais. Mano, kad pagal BPK 360 straipsnį teismo kompetencijai yra priskirtas Komisijos nutarimo teisėtumo, bet ne pagrįstumo tikrinimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nenagrinėjęs BPK 360 straipsnyje apibrėžtų klausimų, ėmėsi dubliuoti Komisijos darbą, vertinti Komisijos nutarimą ne teisėtumo, o pagrįstumo aspektu, kas vertintina veikimu ultra vires (viršijant kompetenciją) ir sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą. Teigia, kad atitinka visus lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kriterijus, tuo tarpu sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo grindžiamas dėl aiškiai ir suprantamai neatskleidžiamų motyvų. Mano, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnį. Konstitucijai ir įstatymams priešinga skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti palikta galioti, nes įsiteisėjusi tokia nutartis taptų ydingu precedentu, kuris būtų privalomu tam pačiam teismui.

Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. G. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, nuosekliai išvardino visus kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendė lygtinio paleidimo klausimą ir priėmė motyvuotą nutartį.

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 164 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste visiškai nepagrįstais laikytini nuteistojo skundo argumentai, jog apylinkės teismas, vertindamas Komisijos nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą pagrįstumą, peržengė savo kompetencijos ribas ir veikė ultra vires (viršijant kompetenciją).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016 m. balandžio 6 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 87 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, tačiau aukštesnysis teismas pritardamas apylinkės teismo išvadoms sprendžia, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, byloje nenustatyta.

Teismui pateikta medžiaga, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad dar 2015 m. spalio 27 d. Komisijai svarstant A. B. prašymą dėl lygtinio paleidimo, pastarajam buvo nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, t. y. 89 balai pagal OASys vertinimo metodiką, kuris šiai dienai yra sumažėjęs iki 87 balų. Tačiau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 2 balais, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamumo riziką ir neleidžia manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent tokią išvadą nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo atžvilgiu nustatyta pakankamai daug kriminogeninių veiksnių, galinčių sąlygoti jo pakartotinį nusikalstamumą. Su nuteistojo rizika nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu yra susijusi informacija apie ankstesnius nusikalstamus veiksmus, išsilavinimo stoka, pastovaus pajamų šaltinio nebuvimas, kriminalinių kompanionų įtaka, aukšta savivertė, kuri remiasi netinkamais standartais, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kuris siejamas su impulsyvumu bei socialinių įgūdžių stoka. Tuo tarpu duomenų rodančių, kad šiuos veiksnius nuteistasis stengiasi aktyviai šalinti, bylos medžiagoje nėra. Priešingai, Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis turi tik 8 klasių išsilavinimą, tačiau galimybe bausmės atlikimo metu įgyti vidurinį išsilavinimą nesinaudoja, pirmenybę teikdamas specialybės įgijimui. Patvirtino, jog laisvėje oficialiai dirbo tik apie 3 mėnesius, iš darbo išėjo dėl mažo atlyginimo. Nors pataisos įstaigoje dirbti neatsisakytų, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą. Pragyventi pataisos įstaigoje jam padeda mama. Tai, jog nuteistasis menkina išsilavinimo svarbą, propaguoja išrankų požiūrį į darbo pobūdį, rodo pastarojo aukštą savivertę, polinkį nededant pastangų greitai gauti jį tenkinantį maksimalų rezultatą, kas iš esmės galėtų įtakoti turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų pakartotinumą. Šiuo atveju nuteistojo pateikti duomenys, kad išėjęs į laisvę jis turės užtikrintą darbo vietą savo tėvo parduotuvėje, lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi, kadangi tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog ši aplinkybė sulaikys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Kaip minėta A. B. oficiali darbinė patirtis sudaro tik apie 3 mėn. laiko, o preliminarus nuteistojo artimo giminaičio pateiktas pasiūlymas dėl įdarbinimo dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis iš tiesų realiai dirbs minėtoje parduotuvėje.

Abejonių pakankama A. B. elgesio korekcija bei jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo mąstymas bei elgesys. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis turi tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo problemų, bendraudamas elgiasi arogantiškai, greitai įsižeidžia, linkęs įžvelgti priešiškus ketinimus savo atžvilgiu ten, kur jų visai nėra. Gyvenimiškuose sprendimuose būdingas impulsyvus, neapgalvotas elgesys. Ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme. Greitai praranda savitvardą. Turi sunkumų bendraujant su aukštesnį statusą užimančiais žmonėmis ir bet kokias instrukcijas ar kritiką interpretuoja kaip asmeninį pažeminimą. Nors žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesio ir jo mąstymo esminiai pokyčiai nėra nukreipti išimtinai pozityvios jo elgesio ir mąstymo korekcijos linkme. Tai, jog nuteistasis dar nėra pasirengęs savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis patvirtina aplinkybės, jog jis laikosi kriminalinės nuteistųjų subkultūros nuostatų. Nors nuteistojo teigimu toks požiūris įtakojamas gyvenimo pataisos namuose, tačiau neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį vertinant jo galimybes pasirinkti teisėtą elgesio variantą.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir tas aplinkybes, jog praeityje A. B. du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, taip pat vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, jog tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, kadangi A. B. ir vėl nusikalto (viso teistas 11 kartų). Išdėstytos aplinkybės rodo, jog nuteistajam pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį, kas taip pat leidžia abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu analizuojamu atveju.

Aukštesniojo teismo įsitikinimu, esminės įtakos A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturi nei nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, nei socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas. Juolab, kad nurodytu gyvenamosios vietos adresu pastarasis gyveno ir nusikalstamų veikų vykdymo metu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, kuri leistų tikėtis, kad A. B. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Dėl aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam A. B., paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                 Giedrius Endriukaitis

                                                                                                                              Evaldas Gražys

                                                                                                                             Algirdas Jaliniauskas