Baudžiamoji byla Nr. N1-295-878/2018
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00710-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1;
(S)
2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 16 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,
sekretoriaujant Inai Bencevičei,
dalyvaujant prokurorei R. U.,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K., jo atstovei pagal įstatymą J. K.,
kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui J. G. V.,
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis D. K. 2017 m. sausio 7 d. apie 00.10 val. kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius A. K. į veidą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, dešiniame ausies kaušelyje, apatinės lūpos dešinėje pusėje, linijinio odos nubrozdinimo ties dešinės akies vokų plyšio išoriniu kampu, kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų dešinės pusės gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės I, II ir kairės pusės I, II dantų sumušimo, apatinio žandikaulio dešinės pusės I, II ir kairės pusės II dantų vainikų kraštų lūžimo.
Kaltinamasis D. K. kaltu dėl smūgių A. K. į veidą sudavimo prisipažino visiškai, dėl jam inkriminuoto A. K. klubo sumušimo neprisipažino. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) šventė E. B. gimtadienį. Vakarėlyje buvo apie 14 žmonių, beveik visi gėrė alkoholinius gėrimus. Kartu su juo prie stalo sėdėjo ir A. K., kuris taip pat gėrė degtinę. Vėliau A. K. nuėjo į antrą aukštą miegoti. Po kiek laiko D. K. irgi užlipo į viršų, paklausė gulinčio A. K., ar šis miega, su juo pakalbėjo apie sportą. Susiginčijo dėl rezultatų ir supykęs lovoje gulinčiam A sudavė dešiniu kumščiu per veidą keturis smūgius, pataikė į skruostus, po to pamatė, kad A lūpa kruvina. A tuo metu gulėjo ant nugaros su rūbais, buvo užsiklojęs antklode, jo akiniai gulėjo ant spintelės. Kambaryje be jų daugiau nieko nebuvo. A nebuvo praradęs sąmonės. Nuėjo į apačią ir visiems - E, S, P, M- pasakė, kad sumušė A. Šie nuėję apžiūrėjo, ką D. K. padarė A, tada visi nulipo žemyn. Apie 3-4 val. ryto Aurimas nulipo į apačią, ėjo į tualetą, vėliau paklausė, kas jam buvo. E. A. pasakė, kad D. K. jį sumušė. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo. Vėliau atvažiavo E. B. tėvai ir visi išvyko namo. Vakarėlio metu ir prieš tai jokių ginčų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nebuvo. Blaivus taip pasielgęs nebūtų. Jokių kitų smūgių A nesudavė. Labai gailisi dėl savo poelgio.
Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad jį 2017 m. sausio 6 d., grįžusį iš Airijos, tėvai apie 17 val. nuvežė į vilą švęsti draugo gimtadienio. Po kelionės buvo nemiegojęs, labai pavargęs, todėl išgėrė energetinio gėrimo, alkoholio nevartojo visai, gal tik simboliškai taurę šampano. D kažkuriuo metu lauke prie turėklo jam juokais per rūbus sudavė lyg dešiniu kumščiu į šoną, bet konfliktas nekilo, tai buvo kaip draugiškas pasistumdymas. Apie vidurnaktį nuėjo į antrą aukštą, ten užmigo neužsiklojęs, nenusirengęs ir nenusiėmęs akinių. Prabudęs pamatė kaltinamąjį. Šis sudavė jam į veidą smūgį, nuo kurio A. K. prabudo, ir tada dar antrą smūgį, nuo kurio prarado sąmonę. Vėliau atsibudęs, apie 3 val. nuėjo į tualetą nusiprausti ir pamatė sumušimus, burnoje jautė kažką aštraus, pasirodė, kad tai – nuskelti dantys. Pabudęs savo akinius rado padėtus ant spintelės, buvo kažkieno užklotas. Sunkiai orientavosi, todėl paklausė draugų, kas jam atsitiko. Po kiek laiko ir pats prisiminė, kad tai padarė D. Draugai sakė, kad D atėjęs gyrėsi, jog sumušė A. Vakarėlio metu šaldė sumuštas vietas ledu. Grįžęs namo paskambino mamai ir viską papasakojo. Vėliau sodyboje pasijuto blogai, todėl buvo nuvežtas ir paguldytas į ligoninę, ten 2-3 dienas buvo stebimas. Jam buvo sumušta dešinė kūno pusė - akies vokas, dantys, ausis, praskelta lūpa, buvo sumuštas šonas ties juosmeniu, ten buvo mėlynė, spaudžiant tą vietą, jautė skausmą. Kaltinamasis po įvykio jo atsiprašė, sakė, kad nežino pats, kodėl taip pasielgė. Po sumušimų pirmas dvi savaites jautė didelį fizinį skausmą, skaudėjo veidą, gėrė vaistus nuo skausmo. Negalėjo valgyti maisto, nes buvo pažeisti dantys. Sumušimus veide tepė tepalu mėnesį, kai kurios mėlynės buvo labai stiprios, pageltonavimas laikėsi apie 1-2 savaites. Praskeltos lūpos siūti nereikėjo, užgijo savaime. Apie mėnesį naktimis blogai miegojo. Dėl nerimo pas gydytoją nesilankė, tačiau mama davė vaistų nuo nervingumo, juos gėrė mėnesį. Gydytojas nuolat stebėjo dantų būklę, pusę metų kas mėnesį darė tyrimą rentgenu, nes dantyse buvo įskilimų. Stengėsi su D. K. nebendrauti, bijojo, kad šis gali sumušti. Susitikus kaltinamąjį mieste, šis nepasitraukdavo iš kelio, reikėdavo jį apeiti. Atėjęs su savo motina į namus pas A. K., kaltinamasis irgi atsiprašė, apgailestavo dėl savo poelgio.
Liudytojas E. B. parodė, kad 2017 m. sausį su draugais šventė savo gimtadienį. Buvo vartojamas alkoholis, degtinę gėrė tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, jie abu buvo lengvai apgirtę. Vakarėlio metu lyg ir nebuvo konfliktų tarp D ir A. Liudytojas apie 23 val. nuėjo miegoti, o kai naktį atsikėlė, draugai pasakė, kad A sumuštas. Nulipęs iš antro aukšto, pamatė A, šiam ant veido buvo raudona. Jam pasakė, kad D sumušė A, paskui D. A. atsiprašė.
Liudytojas E. G. parodė, kad švenčiant E. B. gimtadienį, kaltinamasis ir nukentėjusysis gėrė degtinę, visi gėrė daug. Matė, kad A. K. nuėjo miegoti į antrą aukštą, jis buvo neblaivus, ėjo svirduliuodamas. Apie vidurnaktį liudytojas su draugais sėdėjo pirmame aukšte, kai atėjęs D pasakė, kad sumušė A. Gal po 15-20 min. atėjo ir pats A, rankoje laikė sulankstytus akinius, sakė, kad nieko neatsimena, nežinojo, kas jį sumušė. A A pasakė, kad jį sumušė D. Visų aplinkybių jau tiksliai nepamena.
Liudytojas M. K. parodė, kad viloje švenčiant E. B. gimtadienį, buvo vartojamas alkoholis, degtinę gėrė tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, abu buvo nestipriai apsvaigę. Liudytojas po vidurnakčio nuėjo miegoti į kambarį antrame aukšte. Vėliau nulipo žemyn, matė, kai atėjo sumuštas A. Buvo patinusi jo lūpa ir sumušta prie akies. Atėjęs A klausė, kas jam čia buvo. Jie nežinojo, nes nematė. Kažkas kalbėjo, kad tarp D ir A buvo konfliktas, kad D sumušė A. Atrodo, D pats pasakė, kad sumušė A.
Liudytojas P. M. parodė, kad 2017 m. sausio 6 d. viloje šventė gimtadienį, visi, išskyrus S. Š., gėrė alkoholį. Matė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis gėrė degtinę ir kitokius gėrimus. Vakarėlio metu nebuvo konfliktų, apsistumdymų. A. K. nuėjo miegoti apie 24 val. A dėl girtumo atrodė nelabai „formoje“, ėjo sunkiai. Liudytojas apie 3 val. nuėjo miegoti į viršų, kitą kambarį, nei A. Kai prabudęs nusileido į apačią, draugai papasakojo, kad susimušė D su A. A pamatė ryte, apie 5 val. Jis buvo patinusia lūpa, sakė, kad sumušė D, nes jam apie tai papasakojo kiti. Liudytojui pasakojo, kad D nulipo iš viršaus ir pats pasakė, kad sumušė A.
Liudytojas S. Š. parodė, kad švenčiant viloje gimtadienį, tik jis pats ir L. P. nevartojo alkoholio. Kaltinamasis ir nukentėjusysis gėrė degtinę, A labai greitai apsvaigo, D taip pat buvo išgėręs. Kažkas pasakė, kad A sumušė. D atėjęs pats dėl to prisipažino, rodė kumštį, sakė nežinantis, kas pasidarė, kad sudavė A. Buvo pasimetęs, vaikščiojo virpančiomis rankomis. Tada liudytojas iškart užlipo į antrą aukštą, kur lovoje sėdėjo A, susiėmęs už veido. Matėsi A patinusi lūpa ir buvo nuskeltas dantis. A nesuprato, kas nutiko, bet sąmonės praradęs nebuvo. Liudytojas jam atnešė vandens, A praskalavo burną ir vėl užmigo. A buvo plonai apsirengęs, tai jie įjungė kambaryje šildytuvą ir A apklojo. Paskui D visiems pasakojo, kad sumušė A. Vėliau A atsikėlė ir nulipo žemyn. Jie davė nukentėjusiajam skardinę šaldyti sumuštas vietas. Kažkas klausė, kaip tai įvyko. A sakė, kad jį D sumušė, tą jis iš kažkur kitur sužinojo.
J. K. 2017 m. sausio 8 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2017 m. sausio 6-7 d. naktį, (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodyboje jos sūnų A. K. galimai sumušė jo pažįstamas D. K. (1 t., b. l. 13-15).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto 2017 m. sausio 10 d. išvadoje konstatuota, kad A. K. nežymiai sutrikdyta sveikata dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, dešiniame ausies kaušelyje, apatinės lūpos dešinėje pusėje ir dešiniame klube, linijinio odos nubrozdinimo ties dešinės akies vokų plyšio išoriniu kampu, kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų dešinės pusės gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės I, II ir kairės pusės I, II dantų sumušimo, apatinio žandikaulio dešinės pusės I, II ir kairės pusės II dantų vainikų kraštų lūžimo; sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 77-79).
Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. K. 2017 m. sausio 7 d. apie 00.10 val. kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini) sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius A. K. į veidą, tokiais savo tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, dešiniame ausies kaušelyje, apatinės lūpos dešinėje pusėje, linijinio odos nubrozdinimo ties dešinės akies vokų plyšio išoriniu kampu, kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų dešinės pusės gleivinėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės I, II ir kairės pusės I, II dantų sumušimo, apatinio žandikaulio dešinės pusės I, II ir kairės pusės II dantų vainikų kraštų lūžimo. D. K. pavartoto fizinio smurto apimtį patvirtina tiek paties kaltinamojo paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, tiek specialisto išvadoje objektyviai užfiksuoti duomenys. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nežymaus A. K. sveikatos sutrikdymo – yra priežastinis ryšys. Nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
D. K. buvo kaltinamas ir smūgio į klubą A. K. sudavimu, nurodant, jog ir dėl nuo šio smūgio dešiniame klube konstatuotos kraujosruvos odoje ir poodyje A. K. nežymiai sutrikdyta sveikata. Baigiant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, prokurorė prašė šią aplinkybę iš kaltinimo pašalinti, nes neįrodyta, jog smūgis į klubą suduotas tyčia siekiant nežymiai sutrikdyti A. K. sveikatą ar sukelti jam fizinį skausmą. Pats kaltinamasis išvis neigė sudavęs šį smūgį, o nukentėjusysis aiškino, kad smūgis jam suduotas draugiškai, kaip pasistumdyme tarp draugų. Taigi, nenustatyta, kad D. K. tyčia sudavė smūgį į klubą A. K., siekdamas jį sužaloti ar sukelti fizinį skausmą, todėl iš kaltinimo ši aplinkybė pašalinama.
Skiriant bausmę D. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į asmens sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis nuoširdžiai gailisi, padaręs nusikaltimą, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – D. K. nepilnametis, teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 135), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 136), mokosi (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 146), gyvena su motina (1 t., b. l. 151), jam nustatytas lengvas neįgalumo lygis (1 t., b. l. 140). Kaltinamajam, įvertinus jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, jog nekilo jokių ilgalaikių ar sunkių pasekmių, skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytas vidurkis, skiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinių ieškinių išsprendimas
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 123,92 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 86-87). Ieškinyje nurodė, jog už A. K. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 123,92 Eur.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 88) patvirtina, kad A. K. nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. sausio 10 d. suteikta gydymo paslaugų iš PSDF biudžeto už 123,92 Eur.
Tarp D. K. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kaltinamasis neginčija padarytos turtinės žalos PSDF biudžetui dydžio. Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš D. K., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš jo atstovų pagal įstatymą I. K. ir V. K. priteistina 123,92 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.276 straipsnio 2 dalis).
Dėl A. K. civilinio ieškinio
Nukentėjusysis A. K., atstovaujamas pagal įstatymą J. K., byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 134,45 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41-44). Ieškinyje nurodė ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad turtinę žalą sudaro 23,30 Eur išlaidos Valstybinei teismo medicinos tarnybai už sužalojimų tyrimą, 5 Eur odontologo pirminės apžiūros išlaidos, 13,30 Eur išlaidos stomatologo konsultacijoms ir už sumuštų dantų panoramines nuotraukas, 17,25 Eur išlaidos naujam akinių rėmeliui, 75 Eur išlaidos odontologo paslaugoms 2017 m. sausio 12-24 d. ir 0,60 Eur išlaidos vykimui viešuoju transportu pas odontologą. Dėl neturtinės žalos A. K. ieškinyje nurodė ir patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad patyrė fizinį skausmą dėl kaltinamojo pavartoto smurto, apie vieną savaitę jautė galvos skausmus, pykinimą, negalėjo miegoti, vartojo skausmą malšinančius ir raminančius vaistus, patyrė daug neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, taip pat nepatogumų dėl vykimo į ligoninę ir ten būti 4 dienas stebimas, vykti pas odontologą ir patirti procedūras, kelis kartus vykti į policiją, kreiptis į advokatą teisinės pagalbos. Buvo pažeista A. K. garbė ir orumas, jis pažemintas draugų ir bendramokslių akivaizdoje. Nukentėjusysis dėl patirto šoko ir streso negalėjo mėnesį laiko sportuoti, dalyvauti sportinėse varžybose ir siekti laimėjimų sunkiosios atletikos srityje, bijojo ir tebebijo, kad D. K. smurtas nepasikartotų. Kaltinamasis yra A. K. bendramokslis, todėl nukentėjusysis pergyvena, kad dėl iškeltos baudžiamosios bylos D. K. gali keršyti ir vėl jį sumušti.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi būti priežastinis ryšys.
Kaltinamasis su A. K. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies – t. y. tik dėl turtinės žalos dėl A. K. gydymo ir kitų išlaidų atlyginimo, o neturtinės žalos nepripažįsta. Paaiškino, kad po įvykio bandė tartis su A. K. ir jo motina dėl žalos atlyginimo, tačiau šie bendrą atlygintinos žalos dydį pakėlė iki 7300 eurų. Mano, kad reikalaujama suma yra per didelė. Jis pats nedirba, mokosi, turi neįgalumą dėl astmos, gauna 109 eurus neįgalumo pašalpos, yra išlaikomas motinos.
Iš bylos duomenų – paties kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, teismo ekspertizės akto išvadų, - akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. K. patyrė sužalojimus, fizinį skausmą, gydėsi gydymo įstaigoje. A. K. pateikė rašytinius duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 23,30 Eur Valstybinei teismo medicinos tarnybai už sužalojimų tyrimą (1 t., b. l. 56-57), 5 Eur už odontologo pirminę apžiūrą (1 t., b. l. 58), 13,30 Eur stomatologo konsultacijoms ir už sumuštų dantų panoramines nuotraukas (1 t., b. l. 59), 17,25 Eur už naują akinių rėmelį (1 t., b. l. 59), 75 Eur už odontologo paslaugas 2017 m. sausio 12-24 d. (1 t., b. l. 60-61) ir 0,60 Eur vykimui viešuoju transportu pas odontologą išlaidų (1 t., b. l. 61). Šie duomenys visiškai pagrindžia A. K. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos. Kaltinamasis sutinka atlyginti šią turtinę žalą. Todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant jam iš kaltinamojo D. K., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš jo atstovų pagal įstatymą I. K. ir V. K. 134,45 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.276 straipsnio 2 dalis).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo A. K. klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl smurto patyrė fizinį skausmą, taip pat išgąstį, pažeminimą. Tačiau šiuo atveju nukentėjusiojo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos labai didelis ir visiškai neatitinka teismų praktikos, pagal kurią už nesunkų sveikatos sutrikdymą atlyginama yra 1000-1200 eurų neturtinė žala, nuo 4000 eurų yra atlyginama neturtinė žala sunkiai sutrikdžius sveikatą ar net ir nužudymo atveju. Tuo tarpu nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 100 iki 500 eurų (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-318-693/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-211/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193-175/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-67-185/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-185/2018, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-211/2018, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-485/2015, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-498/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-576-594/2015 ir kt.).
A. K. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jis gulėjo ligoninėje nuo 2017 m. sausio 7 d. 17 val. iki 2017 m. sausio 10 d. 12 val. būklės stebėjimui, išrašant 2017 m. sausio 10 d., jo būklė nurodyta kaip gera (1 t., b. l. 54), be to, jis jau 2017 m. sausio 8 d. jautėsi gerai, nusiskundimų medikams neturėjo, galvos skausmai buvo mažėjantys, 2017 m. sausio 9 d. taip pat jautėsi gerai, galvos skausmų nepažymėjo (1 t., b. l. 77). Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad A. K. būklė jį gydant VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje vertinta kaip nesudėtinga (1 t., b. l. 88). Iš nukentėjusiojo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sužalojimai nebuvo dideli ir žymūs (1 t., b. l. 62-68), sumušimai sugijo savaime, jokių ilgalaikių pasekmių nėra, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kad po išrašymo iš ligoninės jam būtų skirtas medikamentinis gydymas ar reabilitacija. Priešingai, nei A. K. nurodė ieškinyje, nukentėjusysis ir kaltinamasis nebuvo bendramoksliai, kaip teisiamajame posėdyje paaiškino D. K., tuo metu jie mokėsi skirtinguose miesto rajonuose esančiose mokyklose. Dideles abejones teismui kelia nukentėjusiojo teiginiai, jog jis bijojo būti pakartotinai sumuštas D. K., nes pastarasis tiek iš karto po įvykio, tiek ir vėliau atsiprašė A. K., taigi, joks konfliktas tarp jų nesitęsė, be to, nukentėjusysis yra žymiai aukštesnis ir tvirtesnio kūno sudėjimo nei kaltinamasis, lankė sunkiąją atletiką, šioje srityje, kaip parodė pats ir paaiškino jo motina J. K., pasiekęs labai gerų rezultatų, taigi, fiziškai stiprus. Todėl teismas netiki, kad A. K. objektyviai buvo pagrindo baimintis D. K. pakartotinio fizinio smurtavimo. Taip pat objektyvių duomenų, kad būtent dėl šio nežymaus sveikatos sutrikdymo, neturėjusio jokių liekamųjų reiškinių, nukentėjusysis buvo priverstas atsisakyti tolesnės sportinės veiklos, byloje irgi nėra.
Kaltinamojo turtinė padėtis patenkinama – jis nepilnametis, mokosi, turi neįgalumą, gauna 109 Eur neįgalumo pašalpą, dar yra išlaikomas šiuo metu užsienyje dirbančio tėvo ir motinos, kurios darbinė veikla nėra stabili, ji dirba tik epizodiškai (1 t., b. l. 151, 2 t., b. l. 11, 12, 13).
Teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, tačiau nesukėlė nei sunkių, nei ilgalaikių pasekmių, o kaltinamojo turtinė padėtis yra tik patenkinama, taip pat atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į tai, jog iš kaltinamojo dar yra priteisiama atlyginti ir turtinė žala pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį bei nukentėjusiajam A. K., sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, priteisiant nukentėjusiajam A. K. neturtinei žalai atlyginti 350 Eur iš D. K., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš jo atstovų pagal įstatymą I. K. ir V. K. (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis, 6.276 straipsnio 2 dalis).
Proceso išlaidos
Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą J. K. prašė iš D. K. priteisti A. K. 272,25 Eur už byloje nukentėjusiajam advokato suteiktą teisinę pagalbą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo motina J. K. už advokato E. M. paslaugas parengiant civilinį ieškinį sumokėjo 272,25 Eur (2 t., b. l. 61-65).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). Šiuo atveju yra prašoma priteisti išlaidas už civilinio ieškinio parengimą. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nėra sudėtinga, civilinis ieškinys taip pat nesudėtingas, nedidelės apimties, be to, jis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas tik iš dalies, t. y. vos 7 procentais. Todėl, įvertinus tiek bylos sudėtingumą, tiek civilinio ieškinio sudėtingumą ir pagrįstumą, tai, jog teisiamajame posėdyje advokatas nedalyvavo, tiek ir prastą turtinę kaltinamojo padėtį, teismo nuomone, pagrįsta, protinga ir atitinkanti advokato darbo sąnaudas suma mažintina iki 100 Eur ir ji priteistina nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. iš D. K., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo šioms išlaidoms atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš jo atstovų pagal įstatymą I. K. ir V. K. (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., toliau mokytis ir neatlygintinai per keturis mėnesius išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. K., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš jo atstovų pagal įstatymą I. K. ir V. K. 123,92 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 92 ct).
A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam priteisti 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai ir 134,45 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 45 ct) turtinei žalai atlyginti, taip pat 100 Eur (vieną šimtą eurų) proceso išlaidų iš D. K., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iki jo pilnametystės – iš jo atstovų pagal įstatymą I. K. ir V. K..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Inga Liubinienė