Nuorašas

Byla Nr. 1-501-891/2017

Teismo proceso Nr. 1-01-1-28912-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,

sekretoriaujant Živilei Osipovai ir Laimai Avižienytei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,

nukentėjusiesiems D. S. ir Z. K.,

kaltinamajam R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas 2011-10-06 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1511 straipsnio 1 dalį – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme (nuosprendis keistas 2012-04-02 Lietuvos apeliacinio teismo ir 2012-11-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

Kaltinamasis R. V., 2016-06-20 apie 15.30 val., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Salininkų g. link Lydos pl., Vilniuje, pažeidė Kelių eismo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-11-06 iki 2016-11-04) (toliau – KET) 126 ir 127 punktų reikalavimus, nes važiuodamas pasirinktu greičiu neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (lijo, kelio danga šlapia) ir atstumą iki priekyje važiavusio automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo D. S., ir šiam ties Salininkų g. 66 pastatu pradėjus stabdyti į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „Mazda 323“ keleivis Z. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio „Mazda 323“ vairuotoja D. S., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino, kad buvo blogas oras, vairavo automobilį „Ford“, nesilaikė atstumo, atsitrenkė į priešais važiavusį automobilio „Mazda“ dešinės pusės galinę dalį ir nuvažiavo į griovį. Automobilis „Mazda“ apsisuko ir apsivertė, jis padėjo išlipti keleiviams. Automobilį jis vairavo būdamas blaivus. Dėl eismo įvykio gailis.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Be kaltinamojo R. V. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta byloje esančiais nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos protokolais, specialistų išvadomis, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis Z. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-06-20 po pietų (tikslaus laiko neprisimena) su dukra iš sodų bendrijos „Salininkų sodai“ automobiliu „Mazda“ važiavo į Vilnių. Automobilį vairavo jo dukra, o jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, buvo prisisegęs saugos diržu. Kaip įvyko eismo įvykis, kokios buvo sąlygos, neprisimena. Eismo įvykio metu prarado sąmonę. Po įvykio jį nuvežė į ligoninę, kur nustatė, kad lūžo šonkauliai (b. l. 71).

Nukentėjusioji D. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-06-20, apie 15.30 val., vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Salininkų g. iš sodo bendrijos „Salininkų sodai“ į Vilnių. Kelyje buvo dvi eismo juostos, po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi. Tuo metu lynojo, kelio danga – asfaltas, buvo šlapia. Važiavo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais, apie 40 km/h greičiu. Salininkų gatvėje leistinas greitis yra iki 60 km/h. Ties Salininkų g. 66 pastatu, dešinėje pusėje yra autobusų stotelė, kurioje stovėjęs maršrutinis autobusas rodė posūkio signalą ir ketino iš stotelės išvažiuoti. Ji pristabdė savo vairuojamą automobilį, kad leistų autobusui išvažiuoti iš stotelės. Tuo metu pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jos vairuojamą automobilį nubloškė į priešpriešinio eismo juostą. Automobilis apsisuko 180 laipsnių kampu, o po to nuvirto ant dešinio šono. Pašaliniai žmonės atvertė jos automobilį ant ratų ir juos ištraukė. Kažkas iškvietė GMP medikus. Kartu su ja automobiliu važiavo jos tėvas Z. K., kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Abu buvo prisegę saugos diržais. Automobiliui verčiantis tėvas prarado sąmonę, GMP medikai išvežė tėvą į RVUL. Ji liko eismo įvykio vietoje, kol sulaukė policijos pareigūnų. Po įvykio nuvažiavo į RVUL pasitikrinti sveikatos. Kitą dieną kreipėsi į Lazdynų polikliniką. Jai kaulų lūžių nenustatė. Vėliau sužinojo, kad eismo įvykio metu į jos automobilį atsitrenkė tamsios spalvos „Ford“ markės automobilis (b. l. 82, 83)

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis dirba UAB „Vilniaus viešasis transportas“ autobuso vairuotoju. 2016-06-20 vairavo autobusą MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo maršrutu Nr. 19 „Salininkai-stotis-Salininkai“ link stoties. Apie 15.30 val. autobusas sustojo stotelėje „Salininkų sodai“. Kelio danga buvo šlapia. Kelyje buvo dvi eismo juostos. Autobusų stotelėje išlaipino ir įlaipino keleivius, uždarė autobuso duris. Pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė iš galo atvažiuojantį lengvąjį automobilį, kuris iki jo vairuojamo autobuso buvo apie 50 m atstumu. Įjungęs kairiojo posūkio signalą laukė, kol šis automobilis pravažiuos. Tuo metu išgirdo stabdomo automobilio užsiblokavusių ratų ir susidūrimo garsą. Paties susidūrimo momento nematė. Pamatė, kad į kairįjį griovį nuvažiavo „Mazda“ automobilis, kuris griovyje apvirto ant dešiniojo šono, o priekinė dalis buvo nukreipta į Salininkų pusę. Išlipęs iš autobuso, nubėgo prie apvirtusio automobilio. Matė, kad kelio dešiniajame kelkraštyje stovėjo juodos spalvos „Ford Focus“ automobilis. Kartu su „Ford Focus“ automobilio vairuotoju ir autobuso keleiviais „Mazda“ automobilį atvertė ant ratų. Padėjo išlipti automobilio vairuotojai, ant kurios išorinių sužalojimų nesimatė. Matė, kad „Mazda“ automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo vyresnio amžiaus vyras, kuris nekalbėjo. Kažkas iškvietė policiją ir GMP. Po to vairuodamas autobusą išvažiavo nustatytu maršrutu (b. l. 93).

Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-06-20 apie 15.30 val. vairavo automobilį „Mercedes Benz 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Salininkų g. iš Salininkų link Vilniaus. Kelio danga – asfaltas. Lynojo. Kelyje buvo dvi eismo juostos, po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi. Jį aplenkė ta pačia kryptimi važiavęs „Ford Focus“ automobilis, kuris jo manymu važiavo viršydamas greitį. Toliau jis važiavo paskui „Ford Focus“ automobilį. Staiga pamatė, kad „Ford Focus“ automobilis nuvažiavo į dešinę pusę, o kitas sidabrinės ar žalsvos spalvos lengvasis automobilis nuvažiavo į kairįjį kelkraštį ir apvirto ant šono. Susidūrimo momento nematė. Sustabdė automobilį, išlipo ir priėjo prie apvirtusio automobilio, kurį padėjo atversti bei ištraukti moterį, kuri sėdėjo vairuotojo vietoje. Keleivio vietoje sėdėjo vyras. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policiją ir GMP. Prie „Ford Focus“ automobilio priėjęs nebuvo. Matė, kad „Ford Focus“ automobilio vairuotojas nebuvo sužalotas (b. l. 95).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad Z. K. nustatytas sužalojimas – dešinės pusės devinto šonkaulio lūžis, galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 75).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad D. S. nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejų dilbių ir žasto srityse, dešinėje šlaunyje poodinė kraujosruva pilvo sienoje epigastriumo srityje, galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 89).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, užfiksuoti automobilio „Mazda“ slydimo pėdsakai, matyti, kad automobilis „Mazada“ po eismo įvykio yra apsisukęs, o automobilis „Ford“ griovyje (b. l. 13-15).

Eismo įvykio metu R. V. buvo blaivus (b. l. 29).

Nurodytų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. V., vairuodamas automobilį „Ford“, pažeidė KET 126 ir 127 punktų reikalavimus. KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. KET 127 straipsnyje nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. R. V., priartėjęs prie priekyje važiuojančios transporto priemonės „Mazda“, turėjo išlaikyti tokį atstumą, kad, siekiant išvengti susidūrimo su priekyje jo stabdančia transporto priemone, galėtų sustoti. Be to, R. V. neatsižvelgė į blogas važiavimo sąlygas – šlapią kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo ir atsitrenkė į automobilio „Mazda“ galinę dešinę pusę. Dėl šių KET punktų pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu ir buvo nesunkiai sutrikdyta Z. K. sveikata. Teismas pripažįsta, kad tik kaltinamojo R. V. veiksmai, t. y. saugaus greičio ir atstumo nepasirinkimas, neatsižvelgimas į kelio būklę ir meteorologines sąlygas, savalaikis transporto priemonės nestabdymas buvo kilusių pasekmių sąlyga bei jų priežastis. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šie kaltinamojo R. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad jis prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam R. V. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad R. V. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, nesiekdamas nusikalstamų padarinių, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamojo R. V. neteisėtų veiksmų pasėkoje vieno žmogaus sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o kito - nežymiai. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad R. V. ankščiau yra teistas, teistumas neišnykęs, tačiau dirba, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nukentėjusiųjų jis atsiprašė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą baudos bausmę artimesnę įstatyme numatytos galimos skirti baudos minimumui.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teisę vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teisę laikyti ir nešioti ginklą, teisę medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

R. V. nevykdė KET reikalavimų, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko kilo eismo įvykis, buvo sužaloti du žmonės, sugadintas turtas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. V. nuo 2003 m. yra baustas 6 kartus už KET pažeidimus (b. l. 64-66). Ir nors per tiek metų tai nėra įspūdingas pažeidimų skaičius, tačiau R. V. būdinga daryti panašaus pobūdžio pažeidimus, be to atsižvelgtina ir į tai, kad jis kelis metus buvo įkalinimo įstaigoje. R. V. buvo kelis kartus baudžiamas už greičio viršijimą, taip pat buvo baudžiamas už eismo įvykių sukėlimą, nusikaltimą padarė praėjus vos pusei metų kai jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą. KET taisyklių nepaisymas galiausiai lėmė žmonių sužalojimą, kas leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad R. V. nubaustas už administracinius teisės pažeidimus baudomis išvadų nepadarė, todėl kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, minimaliam terminui.

Civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 15 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, R. V. skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti jam 10 MGL, t. y. 370,60 € (trijų šimtų septyniasdešimties eurų ir šešiasdešimties centų) baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas              (parašas)              Arūnas Budrys

Nuorašas tikras:

teisėjas Arūnas Budrys