Bylos Nr. E1-1835-961/2022

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00090-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, susipažinusi su Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymu dėl E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Norvegijoje, atžvilgiu priimto nuosprendžio pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją gautas Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas bei dokumentai dėl Borgarting Iagmannsrett apeliacinio teismo  2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio (įsiteisėjusio 2021 m. balandžio 16 d.), kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiui E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisinės pagalbos prašymas perduotinas pagal teismingumą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė remdamasi Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ (toliau – ir Įstatymas)  2 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

2011 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (TAR, 2014-04-17, Nr. 2014-04528) (toliau – Susitarimas) 7 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Susitarimo 2 straipsniu, pareiškia, kad kai Lietuvos Respublika yra nuosprendį vykdanti valstybė (vykdančioji valstybė), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus, kompetentingomis institucijomis paskiriami: 1) nuteisto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas; 2) jeigu nuteistas asmuo atlieka bausmę Lietuvos Respublikos pataisos įstaigoje, – bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas, 3) jeigu pagal turimus duomenis neįmanoma nustatyti konkretaus kompetentingo teismo – Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Norvegija Liudijime kaip paskutinę žinomą nuteistojo gyvenamąją vietą abstrakčiai nurodė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pats E. G. Asmeniniame pareiškime nurodė neturintis gyvenamosios vietos Lietuvoje, kadangi 2012-2015 m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. – (duomenys neskelbtini).

Tačiau patikrinus Registrų centro Gyventojų registro departamento oficialiai teikiamus duomenis (per sąsają su teismų informacine sistema LITEKO), nustatyta, kad E. G. vis dar yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini). Šie duomenys yra nepasikeitę mažiausiai nuo 2009 metų. LITEKO duomenimis visose E. G. civilinėse teisenose, vykusiose nuo 2009 m iki 2020 m., kaip jo gyvenamosios vietos adresas visuomet buvo nurodoma (duomenys neskelbtini).

Atitinkamai nėra pagrindo manyti, kad jo gyvenamoji vieta kada nors buvo siejama su (duomenys neskelbtini), to nenurodo ir pats E. G. Asmeniniame pareiškime. Aktualių duomenų, kad asmuo būtų kažkaip susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorija, byloje nėra.

Esant oficialiai deklaruotai asmens gyvenamajai vietai, taip pat nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti kompetentingo teismo ir taikyti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teismingumo taisyklę.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad Norvegijos Karalystės prašymas dėl E. G. atžvilgiu priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo pagal teismingumą perduotinas nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-800 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo“ 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Borgarting Iagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiui E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje perduoti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                    Ilona Mateikienė