Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-200-464-2009].doc
Bylos nr.: 2A-200-464/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2A-200-464/ 2009

Procesinio sprendimo kategorija: 16.2.1.; 44.5.2.17.; 116.2.

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2009 m. kovo 6 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio,

sekretoriaujant V.Kamašinienei,

dalyvaujant ieškovui J.V. K.,

atsakovo atstovui P.V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Varėnos statyba“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. K. ieškinį atsakovui UAB „Varėnos statyba“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos skyriui bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie SADM, dėl periodinės netekto darbingumo kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

ieškovas J.V. K. 2008-05-13 Varėnos rajono apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 1) 1 952,14 Lt dydžio periodinės netekto darbingumo kompensacijos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005-06-30 iki 2008-05-31 su 5 % palūkanomis, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; 2) periodinę netekto darbingumo kompensaciją po 63,44 Lt/ mėn. nuo 2008-06-01 neterminuotai, didinant šią sumą, jeigu didėja draudžiamosios pajamos (b.l.2-3). Nurodė, kad valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisija (toliau - VMSEK) 2005-06-30 nustatė ieškovui 40 % darbingumo netekimą, iš kurių 28 % darbingumo ieškovas prarado dirbdamas Varėnos statybinėje organizacijoje Nr. 2, 4 % - valstybinėje statybos organizacijoje Nr. 2, 4 % - UAB „Varėnos KMK“, 4 % - UAB „Varėnos statyba“. Pirmosios dvi organizacijos neišliko, todėl pagal LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau - Įstatymo) 21-22 str.  32 % (28 % + 4 %) netekto darbingumo kompensaciją moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau - VSDFV), likusius 8 % (4 % + 4 %) privalo mokėti atsakovas tiesiogiai už save ir kaip UAB „Varėnos KMK“ teisių perėmėjas.

Atsakovas UAB „Varėnos statyba“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.7-9) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Teigia, jog ieškovas dirbo vairuotoju UAB „Varėnos KMK“ nuo 1993-03-25 iki 1995-03-30, pas atsakovą – nuo 1995-03-31 iki 1997-05-06, t.y. iš viso 4 m. Nutraukiant darbo sutartį, ieškovas buvo sveikas. Praėjus 8 m., per kuriuos ieškovas nedirbo (yra pensininkas), jam buvo diagnozuotas susirgimas profesine liga. Kaip matyti iš profesinės ligos patvirtinimo akto, ieškovui profesinę ligą sukėlė ilgalaikis darbas (39 m.) su triukšmą ir vibraciją skleidžiančiomis automašinomis. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovas vidutiniškai galėjo netekti po 0,97 %/ m. (39 m. ÷ 40 %) darbingumo, bet ne po 2 % per paskutinius 4 m.. Nepaisant to, kadangi susirgimas profesine liga nustatytas po 2000 m., kai ieškovas jau nedirbo ir nebemokėjo socialinio draudimo įmokų, likusią netekto darbingumo kompensacijos taip pat turi mokėti VSDFV (Įstatymo 6 str. 3 d.). Netgi jei teismas manytų kitaip, CK 6.288 str. 2 d. ir Įstatymo 22 str. 2 d. sako, jog kreipusis dėl žalos atlyginimo praėjus 3 m. nuo teisės į žalos atsiradimą dienos, atlyginimo įsiskolinimas iki 2006-10-05, kada ieškovas kreipėsi į atsakovą ir kuris sudaro 801,80 Lt, nukentėjusiajam nepriklauso.

Tretysis asmuo VSDFV Varėnos skyrius atsiliepimu į ieškinį (b.l.5-6) su ieškiniu sutiko.

Tretysis asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie LR SADM atsiliepimu į ieškinį (b.l.42-43) prieštaravo jo įtraukimui į bylą, tvirtino neturįs teisinio suinteresuotumo jos baigtimi ir prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog profesinio darbingumo netekimo procentą iki 2005-06-30 nustatinėjo VMSEK, po 2005-07-01 sprendimus dėl darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko ir priežasties priima Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, bet šiai tarnybai nesuteikta teise revizuoti VMSEK sprendimų.

Varėnos raj. apylinkės teismas 2008-10-22 daliniu sprendimu (b.l.46-51) pirmąjį ieškinio reikalavimą patenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčyti VMSEK 2005-06-30 aktą Nr. 05-09-058 nustatyta ikiteisminė procedūra, kuria atsakovas nustatytu laiku nepasinaudojo, todėl vėliau minėto akto nebegali kvestionuoti. Atsakovo cituojama Įstatymo 22 str. 2 d. dėl ribojimo priteisti įsiskolinimą, senesnį negu 3 m., netaikoma, nes ji įsigaliojo nuo 2005-07-01. Atsakovas prašė skirti papildomą ekspertizę įvertinti ieškovo netekto darbingumo laipsnį ir priežastis. Ieškovas sutiko kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, taigi teismas priima dalinį sprendimą dėl 1-ojo reikalavimo, susijusio su laikotarpiu iki 2008-06-01.

Atsakovas UAB „Varėnos statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-10-22 dalinį sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l.53-55). Apeliacinį skundą motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti papildomą ekspertizę esą dėl ekspertinės įstaigos nebuvimo. Taip pat nepagrįstai priėmė dalinį sprendimą. Apelianto įsitikinimu, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba turi teisę revizuoti VMSEK sprendimą. Pakeitus 2005-06-30 aktą Nr. 05-09-058, neliktų faktinio pagrindo priteisti ieškovui 1 952,14 Lt netekto darbingumo kompensacijos įsiskolinimą su procesinėmis palūkanomis. Akcentavo, jog, nors Įstatymo 22 str. 2 d. įsigaliojo nuo 2005-07-01, bet CK 6.288 str. 2 d., kuri iš esmės atkartoja Įstatymo 22 str. 2 d., galioja nuo 2001-07-01. Žala ieškovo sveikatai atsirado iki 1997 m., vadinasi, už praėjusį laikotarpį (t.y. nuo 1997 m. iki 2006 m.) įsiskolinimas negali būti priteisiamas. Be to, teismas spręsdamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimą neatsižvelgė į tai, jog ieškovas dirbo ne tik pas atsakovą, tačiau ir kitose įmonėse, kuriose veikė panašaus pobūdžio kenksmingos darbo sąlygos. Tokiu atveju turėjo būti nustatyta kiekvienam už žalą atsakingam asmeniui tenkanti žalos nedraudiminė dalis ir kokią žalos dalį turi atlyginti draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-18 nutartis c.b. Nr. 3K-7-1115/ 2003).

Tretysis asmuo VSDFV Varėnos sk. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.58-59) su skundu nesutiko ir prašė Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-10-22 dalinį sprendimą palikti galioti nepakeistą. Pabrėžė, jog pasikeitus neįgalumo vertinimo sistemai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba negali peržiūrėti (juolab panaikinti) VMSEK sprendimų, nes jie buvo priimti vadovaujantis teisės aktais, galiojusiais iki 2005-07-01.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, o tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tiesą, priimti teisėtą  ir visapusiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias dalinio sprendimo instituto taikymą, iš esmės pažeidė teismo sprendimo priėmimo tvarką, o tai galėjo nulemti neteisingą materialinės teisės normų taikymą bei įtakoti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Todėl ginčijamas dalinis sprendimas panaikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi nustatytų proceso normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali (CPK 329 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas dalinį sprendimą priėmė neatidėdamas sprendimo priėmimo bei paskelbimo, taip pat neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį, teismo posėdžių salėje, įrašydamas skelbiamo sprendimo turinį į teismo posėdžio protokolą (b.l.45), kuo iš esmės buvo pažeistas CPK 19 str. įtvirtintas pamatinis sprendimo priėmimo slaptumo principas, pažeisti kitų procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylos proceso eigą teismuose, reikalavimai - CPK 257 str., 258 str. Šie pažeidimai patys savaime leidžia įvertinti skundžiamą dalinį sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą (CPK 263 str.).

Kita vertus, daliniu sprendimu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, klaidingai manydamas esant galimu juos išnagrinėti atskirai. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tik tuomet, kai surinktų įrodymų  pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno iš byloje pareikštų kelių reikalavimų pagrįstumo klausimu (CPK 261 str.). Tai reiškia, kad ši teisės norma leidžia teismui priimti dalinį sprendimą tik tokiu atveju, kai byloje surinktų įrodymų pakanka nuspręsti dėl vienų reikalavimų, tačiau jų nepakanka nuspręsti dėl kitų ieškovo reikalavimų. Daliniu sprendimu išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški, kad galėtų būti išsprendžiami atskirai nuo kitų ieškovo pareikštų reikalavimų, t. y. turi būti atsižvelgiama į visų pareikštų reikalavimų esmę ir jų tarpusavio ryšį. Sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai yra pakankamai savarankiški, reikėtų atsižvelgti į tai, ar kiekvienas ieškovo pareikštas reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas atskirose bylose ir tose bylose teismas galėtų priimti galutinį sprendimą. Tokią teismų praktiką dėl dalinio teismo sprendimo instituto taikymo formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, jog pagal CPK 261 str. 1 d. dalinis sprendimas gali būti priimamas tada, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai, tačiau surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-216/2005, A.L. v UAB „Artrio“). Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje dalinis sprendimas negalėjo būti priimtas, kadangi ieškovo reikalavimai savo esme bei tarpusavio ryšiu glaudžiai susiję ir paremti tais pačiais argumentais ir įrodymais, atitinkamai atsakovui į kiekvieną jų atsikertant tais pačiais motyvais ir teisiniais argumentais, tame tarpe ir ieškovui netinkamai (neteisingai) nustatytu nedarbingumu, ginčijant Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, pagrįstai dėl to reiškiant prašymą skirti darbingumo nustatymo ekspertizę.  Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 261 str. nuostatas.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai bei nutartyje išdėstyti motyvai sudaro prielaidas teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso. Tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą dalinį sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi.

 

 

 

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

 

n u t a r ė:

 

Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. dalinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Dalia Kačinskienė

 

 

Teisėjai                                                                                                                Romualda Janovičienė

 

 

                                                                                                                              Henrichas Jaglinskis