Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudž. bylos Nr. 1A-247-64/2010
Teisėja Ernesta Montvydienė Proceso Nr. 1-40-1-00339-2009-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.4.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.9.; 1.1.8.10.1.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.4.; 1.2.14.10.; 2.1.7.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.; 2.4.9.;
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
Teisėjų Zigmo Kavaliausko, Virginijos Žindulienės,
sekretoriaujant Irenai Skaringienei,
dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,
gynėjams advokatams Juanai Dumbliauskaitei, Vytautui Juozelaičiui,
nuteistiesiems E. S., V. P., M. S.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. S. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK178 str. 1 d. laivės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laivės atėmimu 3 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (dėl automobilio „Opel Astra“ sugadinimo) areštu 20 parų;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (dėl automobilio „VW Golf“ sugadinimo) areštą 20 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu – arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą, E. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės pridedant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-27 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laivės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laivės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, V. P. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-03-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. P. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti M. S. ir L. R., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
E. S. ir V. P. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2009 metų rugpjūčio 8 dieną, apie 23.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami kartu su L. R., iš A. K. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – A. K. priklausančius daiktus: mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 150 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“ 200 litų vertės, mobiliojo telefono „Sony Ericsson“ pakrovėją 20 litų vertės, buitines žirkles 10 litų vertės, išskleidžiamas plienines reples 40 litų vertės, rankinę „Puma“ 20 litų vertės bei 220 litų, tuo padarydami A. K. 660 litų turtinę žalą.
Be to, jie 2009 metų rugpjūčio 8 dieną, apie 24.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami kartu su M. S., pasikėsino pagrobti L. B. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3000 litų vertės, stovėjusį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo akiniai nuo saulės 45 litų vertės, o būtent E. S. išdaužus automobilio kairės pusės galinį langą 150 litų vertės, M. S. įkišus ranką per išdaužtą langą ir replių pagalba atkėlus durų užrakto svirtelę bei tokiu būdu padėjus E. S. su V. P. patekti į automobilio saloną, E. S. sugadinus užvedimo spynelę 80 litų vertės, nulaužus plastmasinę apdailą po vairu 30 litų vertės, išplėšus lemputę automobilio salone ties atbulinio vaizdo veidrodėliu 40 litų vertės, E. S. ir V. P. nulaužus vairo strypą 70 litų vertės, tokiu būdu M. S., E. S. ir V. P. pasikėsino pagrobti L. B. priklausančio turto už 3045 litų, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pasikėsinimo metu nulūžo automobilio vairo strypas, po ko, nepavykus pagrobti L. B. priklausančio automobilio, E. S. ir V. P. iš minėto automobilio pagrobė akinius nuo saulės, 45 Lt vertės, tuo padarydami L. B. 45 Lt turtinę žalą, po to E. S. ir V. P., tęsdami savo nusikalstamą veiką, turėdami vieningą tyčią ir veikdami kartu 2009 metų rugpjūčio 8 dieną apie 00.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami kartu, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, (duomenys neskelbtini), pagrobė A. M. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1500 litų vertės, kuriame buvo beverčiai užrašų knygutė ir „(duomenys neskelbtini)“ draudimo polisas, bagažinėje buvo akumuliatorius „Genuine“ 300 litų vertės, automobilio užvedimo laidai 30 litų vertės, polvilizatorius 250 litų vertės, hermetiko pistoletas 30 litų vertės, automobilio „Pontiac“ degalų dangtelis 20 litų vertės, dvi meškerės bendros 100 litų vertės, oro pagalvė 150 litų vertės, automobilio „Audi A4“ vairo kolonėlė 600 litų vertės, tuo padarydami A. M. 2980 litų dydžio turtinę žalą.
Be to, E. S. 2009 metų rugpjūčio 8 dieną, apie 24.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, pasikėsinimo pagrobti L. B. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusį adresu (duomenys neskelbtini), metu, sugadino svetimą turtą, o būtent siekdamas patekti į minėtą automobilį išdaužė kairės pusės galinį langą 150 litų vertės, sugadino užvedimo spynelę 80 litų vertės, nulaužė plastmasinę apdailą po vairu 30 litų vertės, išplėšė lemputę automobilio salone ties atbulinio vaizdo veidrodėliu 40 litų vertės, bei nulaužė vairo strypą 70 litų vertės, tokiu būdu viso sugadino svetimo L. B. priklausančio turto už 370 litų.
Be to, E. S. 2009 metų rugpjūčio 8 dieną, apie 00.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, A. M. priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės metu, siekdamas patekti į minėtą automobilį, išdaužė kairės pusės priekinių durelių stiklą 30 litų vertės, sugadino automobilio vairuotojo durelių spynelę 30 litų vertės, įlaužė vairuotojo durelių rėmą 200 litų vertės, siekdamas užvesti automobilio variklį nulaužė plastmasinę apdailą po vairu 50 litų vertės, viso sugadino svetimo A. M. priklausančio turto už 310 litų.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nes mano, kad jam yra paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad neįrodyta, kad iš A. K. buvo pavogti 250 Lt, nes buvo tik viena 20 Lt kupiūra, nes šią aplinkybę patvirtino kiti ten buvę asmenys, net gi pats A. K. per posėdį suabejojo tokios sumos buvimu ir atsisakė savo ieškinio. Teigia, kad jis A. M. automobilio vagystėje visiškai nedalyvavo, tačiau teismas jį pripažino ne tik kaltu, bet ir pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teigia, kad L. B. automobilyje jos megztinio ir vaistinėlės nebuvo. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo asmenybę – nors jis anksčiau buvo teistas, tačiau dar yra jauno amžiaus, suprato savo padarytas klaidas, nori pasitaisyti, visai neseniai mirė jo tėvas, jo motina gyvena kaime kartu su 4 jo jaunesniais broliais ir seserimis, kurie yra nepilnamečiai ir mažamečiai, todėl jo šeimai yra reikalinga jo pagalba.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo atsižvelgiant į tai, kad dabar jis pilnai prisipažįsta kaltu ir skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis gailisi, gyvena tik su mama, nes jo tėvai išsituokę, padeda savo motinai ne tik buityje, bet ir rūpintis neįgalia močiute, pažada atlikęs bausmę, atlyginti nukentėjusiesiems padarytus nuostolius, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl mano, kad teismas galėjo jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatas. Teigia, kad teismas nepagrįstai jį pripažino recidyvistu, nes neįsigilino į jo asmenybę, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi. Mano, kad subendrinant bausmes pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., teismas galėjo taikyti BK 63 str. 5 d. 2 p., kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl nuosprendžio išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 1 p., 3 p.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai E. S. ir V. P. pripažino kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
Dėl V. P. skundo argumentų susijusių su nusikalstamų veikų padarymu
Nors nuteistasis V. P. neigia iš nukentėjusiojo pagrobęs 200 Lt, tačiau teismo posėdyje, nukentėjusysis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 200 Lt skirtus buto nuomai, jis dieną prieš vagystę, buvo pasidėjęs į komodą, po to kai išėjo iš tualeto, bute neberado nei draugų (nuteistųjų), nei savo daiktų, tame tarpe ir pinigų. Kadangi pinigų nukentėjusysis pasigedo iš karto po nuteistųjų pasišalinimo iš jo buto, o byloje nesant duomenų, jog nukentėjusysis iš viso neturėjo minėtų 200 Lt ir jų nebuvo padėjęs į komodą, teismas neturi pagrindo jais netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo A. K. parodymai. Nors nuteistieji E. S. ir V. P. tvirtina iš nukentėjusiojo piniginės paėmę tik 20 Lt, tačiau kiti šiame nusikaltime dalyvavę asmenys kaip nepatvirtino, taip ir nepaneigė matę, kad apeliantai nepagrobė didesnės pinigų sumos. Taigi, nuteistųjų E. S. ir V. P. parodymai, jog jie iš nukentėjusiojo A. K. pagrobė 20 Lt vertintini kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę. Tai, kad nukentėjusysis atsisakė pareikšto savo civilinio ieškinio ir nebereikalauja iš kaltų asmenų atlyginti jam padarytą žalą, neduoda pagrindo išvadai, kad iš jo nebuvo pagrobti minėti 200 Lt. Įvertinus paminėtas visas šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. P. ir E. S. pripažino pagrobus iš nukentėjusiojo A. K. ne tik mobiliojo ryšio telefonus, įrankius, bet ir 220 Lt bendroje sumoje, keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje V. P. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. P. teisme prisipažino kaltu dėl nukentėjusiojo A. M. automobilio vagystės, kadangi automobilis buvo pagrobtas bendru jo ir E. S. susitarimu. Bendrą susitarimą pagrobti automobilį patvirtino ir nuteistasis E. S. (b.l. 96, t. 3). Be to, pastebėtina, kad išeidami iš nukentėjusiojo A. K. namų, nuteistieji jau buvo susitarę pagrobti automobilį. Kad nuteistasis V. P. pritarė susitarimui pagrobti automobilį įrodo paties V. P. konkliudentiniai veiksmai: jis buvo nusikaltimo padarymo vietoje, matė, kokius veiksmus atliko E. S., pastarojo neatkalbėjo daryti nusikaltimą, jo nesustabdė, nenutraukė neteisėtų nusikalstamų veiksmų, apie daromą nusikaltimą nepranešė policijai, bet priešingai, po automobilio vagystės kartu su E. S. bei L. R. pagrobtu automobiliu važinėjosi, kol policijos darbuotojų buvo sulaikyti. Tokiais veiksmais V. P. pritarė daromam nusikaltimui, kas pagal BK 25 str. 2 d., kad bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai, laikoma bendrininkavimu. Kaip iš minėtų aplinkybių matyti, susitarimas daryti nusikaltimą – pagrobti automobilį, buvo atsiradęs žymiai anksčiau, minėtą susitarimą bandyta įgyvendinti pagrobiant nukentėjusiosios L. B. automobilį. Nors pats nuteistasis V. P. neatliko aktyvių veiksmų pagrobiant automobilį, t.y. įsibraunant į A. M. automobilį, tačiau nuteistojo veiksmai bei bendras susitarimas pagrobti automobilį, atitinka BK 25 str. 2 d. nuostatą, dėl ko V. P. veiksmai pripažinti nusikalstamais pagrobiant nukentėjusiojo A. M. automobilį bei sugadinant tiek nukentėjusiojo A. M., tiek ir nukentėjusiosios L. B. automobilį. Taigi, įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apylinkės teismas pagrįstai V. P. pripažino kaltu dėl A. M. automobilio pagrobimo, todėl nėra pagrindo apelianto V. P. išteisinti dėl A. M. automobilio vagystės.
Nepagrįstas nuteistojo V. P. skundo argumentas, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis negrobė nukentėjusiosios L. B. megztinio ir vaistinėlės iš jos automobilio. Nuteistieji nuosekliai tvirtino pagrobę tik akinius nuo saulės, byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, kad nukentėjusiosios nurodytus daiktus pagrobė būtent nuteistieji, o ne kiti asmenys, kadangi nukentėjusioji L. B. tik pirmadienį pastebėjo išplėštą savo automobilį, t.y. liko abejonė, kad tuos daiktus iš sugadinto automobilio galėjo pasisavinti kiti asmenys, apylinkės teismas pagrįstai atsiradusią abejonę traktavo nuteistųjų naudai ir iš jiems pareikšto kaltinimo pašalino minėtų daiktų – megztinio ir vaistinėlės vagystę.
Dėl bausmių nuteistiesiems
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems E. S. ir V. P. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nes teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę bei į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
- dėl E. S. paskirtos bausmės
Iš bylos matyti, kad E. S. padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus bei du baudžiamuosius nusižengimus, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas gauti asmeninės naudos, atliko aktyvius veiksmus, taip pat į E. S. asmenybę: nevedęs, nesimokantis, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, policijos pareigūnų charakterizuojamas neigiamai, yra baustas administracine tvarka bei teistas penkis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei praėjus beveik dviem mėnesiam po jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje). Šios paminėtos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad nuteistasis nepadarė išvadų iš savo ankstesnių teistumų, nekeičia savo gyvenimo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausias straipsnių sankcijose numatytas bausmių rūšis – laisvės atėmimą bei areštą. Nustatydamas E. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostata, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, pagrįstai E. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmes artimas sankcijose numatytoms bausmių vidurkiams (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki 3 metų, o bausmės vidurkis yra lygus 1 m. 6 mėn. 15 d.; tuo tarpu BK 178 str. 2 d. numato laisvės atėmimą iki šešerių metų, taigi bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad E. S. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti, pakartotinai atsižvelgiant į tai, kad E. S. prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, nėra pagrindo labiau švelninti.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad sprendimas kaltinamąjį pripažinti pavojingu recidyvistu nurodomas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, jeigu teismas tai pripažįsta. Pavojingo recidyvisto pripažinimo sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nenurodė, kad E. S. pripažintinas recidyvistu ar pavojingu recidyvistu.
Nustatyta, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, teismas, nurodė, kad E. S., vadovaujantis BK 27 str. 1 d., laikytinas recidyvistu. Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų ir toks asmuo yra recidyvistas. Tačiau pagal teismų praktiką, recidyvistu negali būti laikomas asmuo, kuris nusikaltimus (nusikaltimą), galinčius sudaryti nusikaltimų recidyvą, padarė būdamas jaunesnis negu 18 metų. Iš bylos medžiagos matyti, ankstesniais nuosprendžiais E. S. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnamečiu. Nors formaliai E. S. padarytos nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų recidyvą, nes jas apeliantas padarė neišnykus teistumui, tačiau nusikaltimai, galintys sudaranti nusikaltimų recidyvą, buvo padaryti E. S. esant dar nepilnamečiu. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. S. atžvilgiu taikė BK 27 str. 1 d. nuostatą ir E. S. laikė recidyvistu, dėl ko remiantis BK 56 str. 1 d., skyrė laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į nuteistojo E. S. padarytas nusikalstamas veikas, kad jas nuteistasis padarė bendrininkų grupėje, kad visas keturias nusikalstamas veikas E. S. padarė per vieną naktį bei į kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui, kolegija daro išvadą, kad pašalinus nuorodą dėl E. S. laikymo recidyvistu ir BK 56 str. 1 d. taikymo, nuteistajam pagrįstai paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nes kaip jau buvo minėta, nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, o toks nuteistojo elgesys (per naktį padarytos keturios nusikalstamos veikos) rodo, kad nuteistasis nėra linkęs taisytis, keisti savo gyvenimo būdą. Taigi, keisti ar švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Nepagrįstas nuteistojo E. S. skundo argumentas, kad dabar jis pilnai prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, nes pagal teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Nors įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu, tačiau E. S. bendrai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad nepripažįsta iš nukentėjusio A. K. pagrobęs 200 Lt. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Nors teismo posėdyje E. S. atsiprašė nukentėjusiųjų, pažadėjo jiems atlyginti padarytą žalą, tačiau pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančia aplinkybę kaip tokią, turi būti pilnai išpildytos abi sąlygos, t.y. turi būti nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad pastarasis prisipažino dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį „Opel Astra“, dėl automobilio „VW Golf“ pagrobimo, dėl svetimo turto sugadinimo pagrobiant pastaruosius automobiliu. Kadangi nuteistasis E. S. dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, negalima pripažinti E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nuteistojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
Nepagrįstas taip pat nuteistojo E. S. prašymas taikyti jam BK 62 str. nuostatas, nes Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymas galimas tokiu atveju, kai be BK 62 str. 2 d. konkrečius punktus tenkinančių aplinkybių, yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Iš bylos matyti, kad E. S. prisipažino kaltu ne dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, žala nukentėjusiesiems A. M. ir L. B. neatlyginta. Taigi, nesant bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nepašalinus bent dalies padarytos žalos, nėra net formalaus pagrindo E. S. atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatų ir apeliantui skirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatymo. Pastebėtina tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog jis išlaiko asmenis, kurie yra neįgalūs, serga sunkia ir nepagydoma liga, kurių dėl įstatyme paskirtos bausmės, nebūtų kam prižiūrėti.
Nuteistasis prašo bausmes jam subendrinti taikant BK 63 str. 5 d. 2 p., kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms. Nuteistojo prašymas yra pagrįstas, nes pagal teismų praktiką idealioji nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau savarankiškų nusikaltimų, kurie kvalifikuojami skirtingais baudžiamojo įstatymo straipsniais, tačiau nesudaro nusikaltimų sutapties tęstiniai nusikaltimai. Nors nuteistajam E. S. inkriminuota viena tęstinė nusikalstama veika – pasikėsinimas pagrobti L. B. automobilį ir A. M. automobilio pagrobimas, tačiau minėtų automobilių sugadinimų negalima laikyti padarytais turint vieningą tyčią, be to, buvo jie sugadinti skirtingais nuteistojo veiksmais. Taigi, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai galima būtų bendrinti bausmes, paskirtas už A. M. automobilio pagrobimą ir jo turto sugadinimą, tačiau L. B. turto sugadinimas nesudaro idealiosios nusikaltimų sutapties. Pagal teismų praktiką, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms per vieną ar kelias grupes (pvz. nesunkus ir sunkus nusikaltimas, baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas bei pan.), laikoma, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ar yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Iš bylos matyti, kad nuteistasis E. S. yra nuteistas už padarytą nesunkų nusikaltimą, o L. B. turto sugadinimas yra priskiriamas baudžiamajam nusižengimui, todėl laikytina, kad šios dvi nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms todėl už jas E. S. paskirtos bausmės taip pat bendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 str. 5 d. 2 p., kai nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.
Nors nuteistajam paskirtas bausmes subendrinus pagal BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p., tačiau tarpusavyje subendrintų bausmių grupes subendrinus iš dalies, kolegijos nuomone, galutinė subendrinta bausmė yra paskirta teisinga, jos švelninti nėra pagrindo.
- dėl V. P. paskirtos bausmės
Taip pat, skirdamas V. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 str. numatytas aplinkybes: nuteistasis padarė nesunkų ir sunkų tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas asmeninės naudos, į V. P. asmenybę: nevedęs, nesimokantis, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, policijos darbuotojų charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nors yra labai jaunas, tačiau jau teistas penkis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui bei lygtinio paleidimo iš pataisos namų prieš terminą laikotarpiu. Be to, byloje yra duomenų, kad V. P. atžvilgiu Šakių bei Jurbarko rajono policijos komisariatuose atliekami ikiteisminiai tyrimai, kuriuose V. P. yra pareikšti įtrimai dėl nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje). Šios paminėtos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad nuteistasis nepadarė išvadų iš savo ankstesnių teistumų, nekeičia savo gyvenimo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausią straipsnių sankcijose numatytas bausmių rūšis – laisvės atėmimą. Nustatydamas V. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostata, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, pagrįstai V. P. paskyrė laisvės atėmimo bausmes artimas sankcijose numatytoms bausmių vidurkiams (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki 3 metų, o bausmės vidurkis yra lygus 1 m. 6 mėn. 15 d.; tuo tarpu BK 178 str. 2 d. numato laisvės atėmimą iki šešerių metų, taigi bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad paskirtos V. P. bausmės nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti, pakartotinai atsižvelgiant į tai, kad V. P. prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, nėra pagrindo.
Pagrįstai skunde nuteistasis V. P. nurodo, kad jis nėra recidyvistas, nes pagal teismų praktiką, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų ir toks asmuo yra recidyvistas. Tačiau pagal teismų praktiką, recidyvistu negali būti laikomas asmuo, kuris nusikaltimus (nusikaltimą), galinčius sudaryti nusikaltimų recidyvą, padarė būdamas jaunesnis negu 18 metų. Iš bylos medžiagos matyti, ankstesniais nuosprendžiais, neatsižvelgiant į Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-03-19 nuosprendį, V. P. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnamečiu. Nors formaliai V. P. padarytos nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų recidyvą, nes jas apeliantas padarė neišnykus teistumui, tačiau nusikaltimai, galintys sudaryti nusikaltimų recidyvą, buvo padaryti V. P. esant dar nepilnamečiu. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. P. atžvilgiu taikė BK 27 str. 1 d. nuostatą ir V. P. laikė recidyvistu, dėl ko remiantis BK 56 str. 1 d., skyrė laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į nuteistojo V. P. padarytas nusikalstamas veikas, kad jas nuteistasis padarė bendrininkų grupėje, kad naujas nusikalstamas veikas V. P. padarė per vieną naktį bei į kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui, kolegija daro išvadą, kad pašalinus nuorodą dėl V. P. laikymo recidyvistu ir BK 56 str. 1 d. taikymo, nuteistajam pagrįstai paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nes kaip jau buvo minėta, nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, o toks nuteistojo elgesys rodo, kad nuteistasis nėra linkęs taisytis, keisti savo gyvenimo būdą. Taigi, keisti ar švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Subendrindamas V. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tiek tarpusavyje, tiek ir su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-03-19 nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas nepažeidė BK 63 str. nuostatų, bausmes subendrindamas iš dalies sudėdamas. Taigi, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistajam V. P. paskirta bausmė nėra per griežta ir nėra pagrindo pakartotinai atsižvelgiant į tas pačias skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, švelninti nuteistajam tiek už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką paskirtas bausmes, tiek ir subendrintą bausmę.
Nepagrįstas nuteistojo V. P. skundo argumentas, kad jis prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, nes pagal teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Nors įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu, tačiau V. P. bendrai dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad nepripažįsta iš nukentėjusio A. K. pagrobęs 200 Lt, iš L. B. automobilio paėmė daiktus, bei apeliaciniame skunde nurodė, kad nepagrobė nukentėjusiojo A. M. automobilio. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Nors teismo posėdyje V. P. atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančia aplinkybę kaip tokią, turi būti pilnai išpildytos abi sąlygos, t.y. turi būti nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad pastarasis prisipažino dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį „Opel Astra“, dėl automobilio „VW Golf“ pagrobimo. Kadangi nuteistasis V. P. dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, o apeliaciniame skunde neigė padaręs ir kitą nusikalstamą veiką, negalima pripažinti V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti nuteistojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
Nepagrįstas taip pat nuteistojo V. P. prašymas taikyti jam BK 62 str. nuostatas, nes Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymas galimas tokiu atveju, kai be BK 62 str. 2 d. konkrečius punktus tenkinančių aplinkybių, yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Iš bylos matyti, kad V. P. prisipažino kaltu ne dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, žala nukentėjusiesiems A. M. ir L. B. neatlyginta. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, nesant bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nepašalinus bent dalies padarytos žalos, nėra net formalaus pagrindo V. P. atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatų ir apeliantui skirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatymo. Pastebėtina tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog jis išklaiko mažamečius, kurių dėl įstatyme paskirtos bausmės, nebūtų kam prižiūrėti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo švelninti nuteistiesiems E. S. ir V. P. paskirtų bausmių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti:
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, kad, vadovaujantis BK 27 str. 1 d., E. S. ir V. P. laikytini recidyvistais, bei BK 56 str. 1 d. taikymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., E. S. paskirtas bausmes, už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti L. B. automobilį ir A. M. automobilio pagrobimą) ir BK 187 str. 3 d. (dėl A. M. automobilio sugadinimo), taikant BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunktį, subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę – paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., E. S. paskirtas bausmes, už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (dėl A. K. turto vagystės) ir BK 187 str. 3 d. (dėl L. B. automobilio sugadinimo), taikant BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunktį, subendrinti apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę – paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti apėmimu subendrintas bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios iš subendrintos apėmimu bausmės pridėti švelnesnę apėmimu subendrintą bausmę, ir E. S. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės pridedant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-27 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams 11 mėnesių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Klavdija Kruminienė
Teisėjai Zigmas Kavaliauskas
Virginija Žindulienė