Civilinė byla Nr. 2A-105-516/2015

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00010-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 42.9.; 42.10.; 45.4.; 52.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                2015 m. sausio 20 d.

                                                                           Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-606-357/2014 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ ieškinį atsakovui Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl statybos rangos sutarties nutraukimo bei nuostolių atlyginimo (trečiasis asmuo – ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl nenugalimos jėgos ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pasikeitus aplinkybėms, institutų aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statva“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad 2011 m. gegužės 31 d. Rangos sutartis Nr. (7.64) A13-44 (toliau – ir Rangos sutartis) nutraukta ne dėl UAB „Statva“ kaltės, pripažinti negaliojančiomis sąskaitas faktūras JRS Nr. 11001741, Nr. 11001391, Nr. 11001326, Nr. 11001235, Nr. 11001148, priteisti ieškovui iš atsakovo 221 000 Lt, sumokėtus atsakovui kaip nuostolių atlyginimas, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo viešojo pirkimo būdu pasirašytos Rangos sutarties terminas buvo numatytas iki 2012 m. liepos 1 d. Susitarimu, pasirašytu 2012 m. lapkričio 14 d., terminas buvo pratęstas iki 2013 m. gegužės 31 d. Vykdydamas sutartį, ieškovas 2012 m. vasario 20 d. su tiekėju sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl granito gaminių įsigijimo, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, dėl tiekėjo kaltės. Praradęs pirmąjį tiekėją, ieškovas rado tarpininką, kurio pagalba su Kinijos kompanija 2013 m. sausio 9 d. pasirašė granito tiekimo sutartis. Kinijos kompanijai buvo sumokėtas avansas ir pagal suderintą grafiką 2013 m. balandžio pabaigoje granitas turėjo būti pristatytas į objektą, tačiau tarpininkas informavo, kad pagamintas ne tos rūšies granitas, kadangi Kinijos valdžia uždarė karjerus ir nebėra ieškovui reikiamo granito. Ieškovo įsitikinimu, Rangos sutartis iki nustatyto termino nebuvo įvykdyta dėl force majeure aplinkybių, kurių UAB „Statva“ negalėjo numatyti, kontroliuoti ir negalėjo užkirsti kelio joms įvykti, tačiau ėmėsi visų priemonių, kiek tai priklausė nuo UAB „Statva“, kad sutartis būtų tinkamai įvykdyta.

Ieškovas taip pat nurodė, kad, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.204 straipsniu kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo dėl force majeure aplinkybių, tačiau atsakovas nesutiko su ieškovo prašymu ir nuo 2013 m. liepos 31 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovas taip pat pareiškė ieškovui reikalavimą sumokėti delspinigius už terminų pažeidimą, pateikdamas apmokėti byloje ginčijamas sąskaitas faktūras. Be to, atsakovas kreipėsi į trečiąjį asmenį, išdavusį laidavimo draudimo raštą, dėl draudimo išmokos išmokėjimo, o draudikas savo ruožtu pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų lėšas į depozitinę sąskaitą. Viso atsakovui sumokėta 221 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovui 2013 m. birželio 28 d. rašte pateikus granito inspektavimo apibendrinimą su nuotraukomis, atsakovas 2013 m. liepos 1 d. informavo, kad ieškovas įvykdė tik apie 20 procentų aikštės granitinės dangos klojimo darbų, 2013 metais aikštės rekonstrukcijos darbai iš viso nebuvo vykdomi, o iš atsiųstų granito nuotraukų matyti, jog siūlomi bendrovės gaminiai neatitinka konkurso sąlygose keliamų reikalavimų, todėl, vadovaudamasis Rangos sutarties 35 punktu ir neturėdamas ieškovo pateiktų konkrečių sprendimų dėl tolimesnio Rangos sutarties darbų vykdymo, atsakovas 2013 m. liepos 31 d. vienašališkai nutrauks sutartį. Ieškovui nepateikus konkrečių sprendimų dėl tolimesnio sutarties vykdymo, atsakovas 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštu informavo, kad Rangos sutartis laikoma nutraukta. Savo ruožtu ieškovas 2013 m. liepos 22 d. ir liepos 24 d. pranešimais kreipėsi į atsakovą dėl sutarties termino pratęsimo ir darbų kainos padidinimo dėl nenugalimos jėgos.

Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai remiasi force majeure institutu, kadangi norint taikyti šį institutą, reikia nustatyti, kad dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti, t. y. turėtų tapti neįmanoma gauti granito. Ieškovas, nurodydamas, kad granitas iš kitur kainuotų tris kartus daugiau nei granitas iš Kinijos, sutarties vykdymo kainos padidėjimu paneigia objektyvią sutarties neįvykdymo priežastį. Teismo nuomone, ieškovas, įsipareigodamas įvykdyti Rangos sutartį, prisiima riziką dėl tiekėjų patikimumo. Ieškovas turi ieškoti galimybių gauti granitą ir ši pareiga negali būti perkelta užsakovui ar vertinama kaip nenugalima jėga.

Teismas taip pat sutiko su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pasikeitus aplinkybėms, instituto, kadangi situacija neatitiko įstatymo reikalaujamų sąlygų. Teismo nuomone, ieškovas, dirbdamas statybos srityje, privalėjo prisiimti ir kainos kilimo riziką. Teismas taip pat pažymėjo, kad viešųjų pirkimų sutarties sąlygų keitimas yra apribotas, o atsakovas nesikreipė į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir VPT) dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nes Rangos sutartis jau buvo pratęsta du kartus. Teismas akcentavo, kad ieškovas kreipėsi dėl sutarties sąlygų pakeitimo arba nutraukimo tik po gauto įspėjimo, jog nepateikus konkrečių sutarties tolimesnio vykdymo sprendimų, sutartis bus vienašališkai nutraukta.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas laikėsi Rangos sutarties 35 punkte nustatyto 30 dienų įspėjimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo termino, todėl atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį. Teismas pažymėjo, kad PVM sąskaita faktūra, kaip vienašalis buhalterinės apskaitos dokumentas, surašomas kaip įvykusios ūkinės operacijos pasekmė civilinio sandorio pagrindu, todėl šis dokumentas nevertintinas sandorių negaliojimo pagrindais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas restruktūrizuojama UAB „Statva“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovas įvykdė savo pareigą laiku ir tinkamai informuoti atsakovą apie pasikeitusias aplinkybes. Visos CK 6.204 straipsnyje nustatytos sąlygos yra tenkinamos. Sutarties vykdymo suvaržymas buvo esminis, kadangi ieškovas negalėjo įvykdyti sutarties, granito kainai padidėjus tris kartus, o už pasiūlyme nurodytą kainą ieškovas negalėjo įgyti granito dėl Kinijos valdžios veiksmų. Pasikeitusią šalių pusiausvyrą įrodo tai, kad ieškovas, nepatirdamas neprotingai didelių nuostolių, negalėjo toliau vykdyti Rangos sutarties. Ieškovas patyrė nuostolių praradęs pirmąjį tiekėją, ieškodamas naujo tiekėjo ir sumokėjęs jam avansą. Situacija pasikeitė iš esmės, uždarius karjerus Kinijoje. Ieškovas ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad tik galėtų įvykdyti sutartį, tačiau per tą laikotarpį patyrė nuostolių, kurie lėmė restruktūrizavimo bylos ieškovui iškėlimą. Ieškovo elgesys atitinka bonus pater familias principą.
2. Rangos sutarties įvykdymo kainos pasikeitimas yra esminis ir negali būti vertinamas kaip nežymus kainų svyravimas, kurį galėjo numatyti ieškovas ir dėl kurio turėjo prisiimti riziką. Tolimesnis Rangos sutarties vykdymas prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams bei CK 6.200 straipsnio 3 dalyje nustatytai ekonomiškumo sąlygai. Ieškovui pateikus granitą už trigubai didesnę kainą, ieškovas būtų privestas prie bankroto ir nebebūtų galimybių iškelti restruktūrizavimo bylą. Ieškovas, sudarydamas Rangos sutartį, negalėjo numatyti, kad kainų skirtumas bus toks milžiniškas, ir kad bus uždaromi Kinijos karjerai, o taip pat kontroliuoti šių aplinkybių. Ieškovo pasiūlymas (prieš sudarant Rangos sutartį) buvo pagrįstas būtent tuo, kad rastas tiekėjas, kuris gali pateikti granitą mažiausiomis kainomis, ir ieškovas ėmėsi visų priemonių įsitikinti kontrahento patikimumu.
3. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas nepateikė atsakovui jokių sprendimų dėl tolimesnio sutarties vykdymo. Ieškovas pateikė visą informaciją ir pasiūlymą pakeisti sutarties kainą bei pratęsti terminą 2013 m. liepos 24 d. pranešime.
4. Susiklosčiusi situacija atitinka visas CK 6.212 straipsnyje nustatytas sąlygas, todėl nenugalimos jėgos aplinkybės pašalina ieškovo atsakomybę už Rangos sutarties neįvykdymą, t. y. pašalina pareigą atlyginti nuostolius.
5. Teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ir ignoravo ieškovo paaiškinimus, kad Rangos sutarties terminas du kartus buvo pratęstas ne dėl ieškovo, bet dėl atsakovo veiksmų. Atsakovas, vykdydamas viešąjį pirkimą, nenumatė visų būtinų atlikti darbų, todėl atliko dar vieną pirkimą dėl Žagarės aikštės prieigų, o šie darbai turėjo būti atlikti pirmiau. Taigi ieškovas turėjo galimybę kreiptis į VPT sutikimo pakeisti Rangos sutarties sąlygas dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių.
6. Teismo pozicija nenuosekli ir nevienareikšmiška, teismas tinkamai nepagrindė išdėstytų argumentų, nepaaiškino, kokiais įrodymais remiantis padarytos tokios išvados ir kodėl vadovaujamasi išimtinai tik atsakovo dėstoma pozicija. Teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą, egzistuojantį restruktūrizavimo bylose, kuris turi esminės reikšmės šiai bylai.

Atsakovas Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovas tik 2013 m. liepos 24 d. rašte, jau jam esant įspėtam dėl vienašališko Rangos sutarties nutraukimo ir jau pasibaigus Rangos sutarties terminui, prašė didinti kainą ir pratęsti terminą. Anksčiau atsakovas nėra gavęs jokio kito ieškovo pasiūlymo keisti Rangos sutarties sąlygas.
2. Teismas pagrįstai konstatavo kad nebuvo pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio. Sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir savaime nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymą. Prašymas keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Taigi ieškovas turėjo iškart kreiptis į atsakovą ir negalėjo nevykdyti darbų, tačiau 2013 metais darbai iš viso nebuvo vykdomi. Pasibaigus visiems Rangos sutarties terminams, ieškovas 2013 m. birželio 28 d. rašte atsiuntė atsakovui granito nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matyti, kad granitas neatitinka užsakovo reikalavimų. Nėra CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos aplinkybės. Ieškovas neturėjo pasitikėti vieninteliu pigiai granitą teikiančiu tiekėju, turėjo įvertinti realias granito kainas rinkoje, o to nepadaręs – prisiėmė riziką dėl kainos kilimo. Pažymėtina, kad Kinijos valdžia uždarė karjerus dėl vykdomos nelegalios kalnakasybos veiklos, taigi tai nebuvo masinis visų granito kasyklų uždarymas. Apeliantas turi prisiimti atsakomybę už tiekėjų pasirinkimą. Kainų pasikeitimą lėmė ne Kinijos valdžios veiksmai, o netinkamų tiekėjų, kurie granitą gaudavo iš nelegalių kasyklų, pasirinkimas. Be to, nėra aišku, kiek tiksliai apeliantui pabrango granitas, nes skirtinguose dokumentuose jis nurodo skirtingus skaičius (rašte atsakovui nurodė, kad kaina didesnė 1,8 karto, o apeliaciniame skunde – 3 kartus ir net 300 kartų).
3. Atsakovas neturėjo pagrindo kreiptis į VPT leidimo keisti sutartį, kadangi iki tol Rangos sutartis nebuvo vykdoma pusę metų, du kartus terminas jau pratęstas, ieškovas nepateikė konkrečių sprendimų dėl tolimesnio sutarties vykdymo, nenurodė, kokie ir kada tiekėjai pristatys medžiagas ir pan. Neatsižvelgiant į tai, dėl kieno veiksmų buvo pratęsti sutarties terminai, toks pratęsimas buvo reikalingas ir apeliantui, nes apelianto tiekėjai nebuvo jam pristatę granito laiku. Be to, net ir pakeitus sutartį, jos vykdymas apeliantui būtų per sunkus, nes apeliantas negalėtų susimokėti nei subrangovams, nei tiekėjams.
4. Teismas neturėjo konstatuoti ieškovo kaltės dėl Rangos sutarties neįvykdymo, nes ji yra preziumuojama pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį. Ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos nenugalima jėga.

Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą,  atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas. Trečiojo asmens įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė sprendime išdėstytų argumentų, nenurodė, kokias įrodymais vadovaujantis buvo padarytos išvados ir kodėl atmetami ieškovo įrodymai ir paaiškinimai, o vadovaujamasi atsakovo išdėstyta pozicija.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal ieškovo restruktūrizuojamos UAB „Statva“ apeliacinį skundą.

Apelianto įsitikinimu, viešojo pirkimo būdu sudaryta Rangos sutartis nebuvo laiku ir tinkamai įvykdyta ne dėl ieškovo kaltės, o dėl force majeure aplinkybių, todėl ieškovas turėjo teisę reikalauti Rangos sutarties sąlygų pakeitimo pagal CK 6.204 straipsnį, o atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį – ieškovas turi būti atleistas nuo atsakomybės už Rangos sutarties neįvykdymą pagal CK 6.212 straipsnį.

Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo taikymo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Rangos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nors pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – ir VPĮ), sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia (VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Tokiems viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja, pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013). Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; 2013 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, Rangos sutarties sąlygų keitimo galimybė visų pirma turi būti įvertinta viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuojančių normų kontekste.

Dėl viešųjų pirkimų sutarties kainos ir kitų sąlygų keitimo galimybių

VPĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtina, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

Sutarties kaina įstatymo leidėjo akcentuojama kaip viena esminių viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties sąlygų, kadangi viešųjų pirkimų tikslas – įgyti būtinas prekes, darbus ar paslaugas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Todėl siekiant išsiaiškinti, ar Rangos sutarties sąlygos pakeitimas nepažeidžia VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o taip pat ir pirmiau nurodyto tikslo, būtina įvertinti ar kainos padidinimas kiekvienu konkrečiu atveju yra esminis, taigi ir draudžiamas VPĮ normų.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktikoje pasisakyta, kad galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401; 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011; teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013). Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad kaina – svarbi viešojo pirkimo sutarties sąlyga, kurios pakeitimas sutarties galiojimo metu, jei tam nėra aiškaus leidimo pirminės sutarties sąlygose, reikštų skaidrumo ir vienodo požiūrio į dalyvius principų pažeidimą (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas viešųjų pirkimų sutarties kainos keitimo klausimą taip pat išaiškino, kad priklausomai nuo to, ar viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintos (neįtvirtintos) kainodaros taisyklės, skirtingai kvalifikuojamas sutarties kainos perskaičiavimas. Tuo atveju, kai viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinta tik fiksuota kaina be kainodaros taisyklių, kainos perskaičiavimas kvalifikuotinas sutarties keitimu VPĮ 18 straipsnio 8 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi viešųjų pirkimo sutarties sąlygų keitimą reglamentuojančias normas, taip pat teismų praktiką viešųjų pirkimų srityje, priėjo išvadą, kad viešųjų pirkimų sutarties, kurioje numatyta fiksuota kaina be kainodaros taisyklių, sąlygos keitimas tiek bendru šalių susitarimu, tiek ir pagal CK 6.204 straipsnį negali būti vertinamas atsietai nuo VPĮ 18 straipsnio 8 dalies. Kitaip tariant, net jeigu susiklosčiusi situacija atitiktų CK 6.204 straipsnio keliamus reikalavimus sutarties sąlygai pakeisti, tačiau sąlygos pakeitimas yra esminis (taigi ir pažeidžiantis tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus), toks viešųjų pirkimų sutarties keitimas yra negalimas.

Nagrinėjamos Rangos sutarties II dalies 9 punkte nustatyta, kad ši sutartis yra fiksuotos kainos sutartis. Į bendra sutarties kainą (3 367 701,98 Lt), remiantis II dalies 10 punktu, įeina visos išlaidos ir visi mokesčiai, taip pat ir PVM. Rangos sutarties II dalyje, reglamentuojančioje sutarties darbų kainą, nėra numatyta galimybė keisti sutarties kainą, išskyrus PVM mokesčio pasikeitimo atveju arba statybos sąnaudų kainų indeksui pakilus daugiau kaip 15 procentų. Pažymėtina, kad Rangos sutarties I dalies 7 punkte yra atkartota VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostata. Be to, minėtame Rangos sutarties 7 punkte papildomai pažymėta, kad gali būti kreipiamasi tik dėl tokių sutarties sąlygų, kurių keitimo aplinkybių atsiradimo sutarties šalys negalėjo numatyti pasiūlymo pateikimo metu, aplinkybių negali kontroliuoti ir jų kilimo rizikos neprisiėmė nė viena iš šalių.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir neginčijo šalys, ieškovas 2013 metais faktiškai nevykdė Rangos sutartyje numatytų darbų. 2013 m. liepos 22 d., t. y. atsakovui jau įspėjus ieškovą, jog sutartis bus vienašališkai nutraukta dėl ieškovo kaltės, ieškovas išdėstė atsakovui Rangos sutarties neįvykdymo priežastis ir, iš pradžių remdamasis tik CK 6.212 straipsniu, nurodė, kad jam negali kilti atsakomybė už sutarties neįvykdymą. Savo ruožtu 2013 m. liepos 24 d. rašte, jau remdamasis CK 6.204 straipsniu, ieškovas prašė padidinti sutarties kainą 302 000 Lt dėl granito kainos pasikeitimo ir dar 80 000 Lt dėl oro linijos iškėlimo (iš viso – 382 000 Lt, t. y. 11 procentų nuo visos sutarties kainos), o darbų atlikimo terminus perkelti iki 2014 m. gegužės 31 d. Pažymėtina ir tai, kad nei 2013 m. liepos 24 d., nei vėlesniuose raštuose atsakovui, ieškovas nenurodė jo surasto tiekėjo pavadinimo, o taip pat termino, per kurį naujai surastas tiekėjas pateiks granitą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apie ankstesnį atsakovo informavimą dėl susidariusių aplinkybių ir siekį operatyviai išspręsti situaciją. Priešingai, iš atsakovo pateiktų 2013 m. balandžio 26 d. ir 2013 m. birželio 17 d. raštų ieškovui matyti, kad dar 2013 m. balandžio mėnesį atsakovas kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, jog pastarasis neįvykdė numatytų darbų, ir prašydamas pateikti atsakymą dėl susidariusios situacijos iki 2013 m. gegužės 2 d., tačiau ieškovas jokio atsakymo nepateikė iki pat 2013 m. birželio 28 d., nors Rangos sutarties darbų atlikimo terminas pasibaigė dar 2013 m. gegužės 31 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės pagrindžia ieškovo nepakankamą bendradarbiavimą su atsakovu ir iškilusių problemų spendimo vilkinimą. Pastebėtina ir tai, kad iš paties ieškovo 2013 m. liepos 22 d. rašto matyti, kad granitas Kinijos tiekėjo turėjo būti pateiktas dar 2013 m. balandžio mėnesį, taigi ieškovas dar balandžio mėnesį turėjo kreiptis į atsakovą ir jau tada siūlyti atsakovui konkrečius sprendimus dėl tolimesnio sutarties vykdymo, nepagrįstai nevilkindamas Rangos sutarties vykdymo termino. Priešingas elgesys neatitinka paties ieškovo akcentuojamo CK 6.200 straipsnio reikalavimų, o taip pat prieštarauja VPĮ įtvirtinam tikslui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir bylos medžiagą, inter alia Rangos sutarties nuostatas, nustatančias fiksuotą kainą, taip pat į aplinkybę, kad ieškovas, žinodamas, jog Rangos sutarties darbų atlikimo terminas pratęstas tik iki 2013 m. gegužės 31 d., 2013 metais iš esmės nevykdė darbų, o sutarties sąlygas pasiūlė keisti jau pasibaigus sutarties terminui ir atsakovui įspėjus apie sutarties vienašališką nutraukimą, taip pat įvertinusi tai, jog sutarties kaina padidėtų net 11 procentų, o darbų atlikimo terminas jau buvo pratęstas net kelis kartus, be to, pratęsimas buvo reikalingas ne tik užsakovui, bet ir pačiam ieškovui, kuris iki pat 2013 m. gegužės 31 d. neturėjo darbams atlikti reikiamo granito, priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju toks sąlygų pakeitimas, ypač kainos padidinimas, negali būti laikomas neesminiu ir leidžiamu VPĮ normų, kadangi toks pakeitimas iš esmės reikštų nepagrįsto prioriteto ieškovui suteikimą ir vienodo požiūrio į pirkimo dalyvius principo paneigimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai atsisakė keisti viešųjų pirkimų būdu sudarytos Rangos sutarties sąlygas ir nutraukė laiku ir tinkamai neįvykdytą sutartį.

Dėl CK 6.204 bei 6.212 straipsnių taikymo

Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, nustačius, kad sutarties sąlygų keitimas yra esminis ir draudžiamas viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuojančių teisės normų, iš esmės jau nėra aktualūs argumentai dėl sutarties sąlygų keitimo galimybės pagal CK normas (taigi ir pagal CK 6.204 straipsnį), kadangi VPĮ yra specialusis įstatymas, kuriame nustatyti imperatyvūs reikalavimai negali būti paneigti CK normų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išnagrinėti visus pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, pasisako ir dėl CK 6.204 straipsnio taikymo galimybių.

Pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai sutarties įvykdymas vienai šaliai tampa sudėtingesnis, ji turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti, o nepavykus susitarti – į teismą, kuris gali arba nutraukti sutartį, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad turi būti nustatytos visos šios sąlygos. Nenustačius bent vienos iš sąlygų, CK 6.204 straipsnio taikymas yra negalimas.

Ieškovo įsitikinimu, granito, reikalingo darbams vykdyti, kainos padidėjimas yra nulemtas Kinijos valdžios veiksmų, kurių ieškovas negalėjo numatyti ir kontroliuoti. Savo ruožtu toks kainos padidėjimas iš esmės pakeitė sutarties šalių pusiausvyrą ir ieškovas neturi dėl to prisiimti rizikos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, nesutinka su ieškovo pozicija ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos.

Kaip nurodė ieškovas apeliaciniame skunde, jo pasiūlymas buvo pagrįstas būtent tuo, kad rastas tiekėjas, kuris gali pateikti granitą mažiausiomis kainomis. Tačiau nei tokio tiekėjo radimas, nei preliminarus susitarimas ar derybos su juo, o taip pat pateikiamo pasiūlymo kainos apskaičiavimas remiantis tiekėjo siūloma maža granito kaina, nereiškia, kad ieškovas, kaip subjektas, veikiantis statybos srityje, neturi įvertinti realias granito kainas rinkoje, tiekėjų pakeitimo galimybę, taip pat ir aplinkybę, jog kitų tiekėjų kainos, kaip kad teigia pats apeliantas, yra 3 kartus didesnės ir tiekėjo pasikeitimo atveju granito kaina ieškovui gali reikšmingai padidėti. Rangovas, siūlydamas savo paslaugas už tam tikrą kainą, turi bent preliminariai įvertinti tiekėjo pasikeitimo galimybę bei dėl to jam galinčias atsirasti pasekmes ir negali sutarties nutraukimo su tiekėju dėl kontrahento kaltės pasekmes perkelti užsakovui. Žinodamas granito rinkos kainas, bet vis dėlto pasiūlydamas itin mažą paslaugų teikimo kainą, užtikrinusią rangovui laimėjimą, ieškovas turi prisiimti riziką dėl tiekėjo pasikeitimo atsiradusių neigiamų finansinių pasekmių. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis ir taip patyrė daug nuostolių, prarasdamas pirmąjį tiekėją ir ieškodamas bei surasdamas antrąjį tiekėją Kinijoje, o taip pat, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų pigiam tiekėjui rasti, iš esmės neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes šios aplinkybės savaime nepanaikina ieškovo, kaip rangovo, pareigos iš anksto įvertinti galimus Rangos sutarties vykdymo sunkumus. Be kita ko paminėtina ir tai, kad byloje pateiktuose iš kinų kalbos verstuose rašytiniuose įrodymuose net nėra nurodyta, kad uždarytos visos Kinijoje esančios kasyklos ir kad nebėra kasyklų, kuriose galėtų būti gaunamas užsakovui reikalingas granitas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl CK 6.212 straipsnio netaikymo.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Rangos sutarčiai įvykdyti būtinas granitas egzistuoja ir yra prieinamas rinkoje, tačiau už didesnę kainą nei planavo sumokėti ieškovas. Ieškovo nenoras patirti daugiau išlaidų granitui įgyti, nei jis tikėjosi, negali būti vertinamas objektyviu negalėjimu įvykdyti sutartį, todėl akivaizdu, kad ieškovas neįrodė visų CK 6.212 straipsniui taikyti būtinų sąlygų.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo argumentacija apskritai yra ydinga, kadangi CK 6.204 ir 6.212 straipsniuose įtvirtinti institutai nėra tarpusavyje suderinami. CK 6.204 straipsnis taikytinas tuo atveju, kai sutarties vykdymas yra įmanomas, tačiau pasidaro itin nenaudingas vienai iš šalių (nebelieka šalių pusiausvyros), savo ruožtu CK 6.212 straipsnis taikytinas situacijai, kai sutarties vykdymas apskritai neįmanomas, o ne tuo atveju, kai jos vykdymas yra apsunkintas. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei įvykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad ieškovas neįrodė CK 6.204 ir 6.212 straipsniams taikyti būtinųjų sąlygų ir todėl nėra pagrindo ieškovo nurodytais argumentais pripažinti, jog Rangos sutartis nutraukta ne dėl ieškovo kaltės bei atleisti ieškovą nuo atsakomybės. Netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir ieškovo išvestinius reikalavimus dėl sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis bei pinigų grąžinimo.

Dėl pareigos motyvuoti sprendimą

Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo pozicija yra nenuosekli, teismas nepagrindė byloje išdėstytų argumentų bei nenurodė, kuo remdamasis atmetė ieškovo pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kokius konkrečiai ieškovo įrodymus pirmosios instancijos teismas atmetė ar neįvertino.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundžiamo sprendimo turinį, priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, nurodė šiai bylai išnagrinėti būtinas teisės normas bei išdėstė padarytų išvadų motyvus. Ta aplinkybė, kad priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas savaime nereiškia, kad teismo pozicija nenuosekli, o sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Absoliučiai kiekvieno ieškovo teiginio neaptarimas nevertintinas kaip CPK normų pažeidimas. Teismas turi įvertinti ar pagal byloje surinktus įrodymus ir teisės normas yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus, bet ne teikti ieškovui konsultacijas dėl jo veiklos statybos srityje. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas turėjo išaiškinti ieškovui, kaip pastarasis turėjo veikti susidariusioje situacijoje, kaip galėjo sukliudyti atsirasti nurodytoms aplinkybėms ir pan.

Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos ginčo šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Rasa Gudžiūnienė

Kazys Kailiūnas

Gintaras Pečiulis