Civilinė byla Nr. e2-2755-866/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00919-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,
sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,
vertėjaujant J. L. B.-Ž.,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Weilke logistika ir transportas“ atstovui advokatui Liudgardui Maculevičius, advokato padėjėjai L. N., bendrovės vadovui C. W.,
atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Buhalterija online“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „INTERNA Grupė“ atstovui advokatui Jonui Plateliui, UAB „INTERNA Grupė“ vadovei S. G. (buv. K.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Weilke logistika ir transportas“ ieškinį pareikštą atsakovėms UAB „Buhalterija online“ ir UAB „INTERNA Grupė“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Buhalterija online“ ir UAB „INTERNA Grupė“ 121 974,36 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad UAB „Buhalterija online“ (buvęs pavadinimas – UAB „TRADE EXPERT“; toliau – „Buhalterija online“) (toliau ir atsakovė 1) ir UAB „Weilke logistika ir transportas“ (toliau – „Weilke“ ar „Bendrovė“) 2018 m. birželio 20 d. sudarė Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. B/18/0620 (toliau – „Sutartis“), kuria UAB „Buhalterija online“ įsipareigojo užsakovui, t. y. ieškovei, laiku ir tinkamai teikti buhalterines paslaugas.
3. UAB „Buhalterija online“ ir UAB „INTERNA Grupė“ (buvęs pavadinimas – UAB „S&J INTERNA“; toliau – „INTERNA Grupė“) (toliau ir atsakovė 2), veikdamos kartu, pavėlavo pateikti prašymą kompetentingoms institucijoms grąžinti bendrovei Weilke jos 2019 m. Vokietijoje sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (toliau –„PVM“) ir tuo Bendrovei sukėlė 121 974,36 Eur žalą.
4. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvoje 2008/9/EB, nustatančioje Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles, PVM įgyvendinimo reglamento 61 straipsnio 2 dalyje bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. VA-1 patvirtintose Elektroninių prašymų grąžinti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse sumokėtą pridėtinės vertės mokestį teikimo taisyklėse, prašymai dėl per atitinkamų kalendorinių metų laikotarpiu konkrečioje Europos Sąjungos valstybėje narėje sumokėto PVM grąžinimo turi būti pateikti kompetentingai institucijai gyvenamosios vietos / buveinės registracijos valstybėje ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po prašyme nurodyto atitinkamų kalendorinių metų laikotarpio, rugsėjo 30 d. Nurodytas terminas yra naikinamasis.
5. Vienintelė išimtis – Mokesčių kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pagal pateiktą prašymą atkurti ankstesnę padėtį, jeigu asmuo be savo kaltės negalėjo laikytis nustatyto termino. Tačiau net ir toks prašymas privalo atitikti jam keliamus reikalavimus: pirma, prašyme turi būti išdėstytos esminės faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procedūrą ir grąžinti pareiškėją į ankstesnę padėtį; antra, prašymas turi būti pateikiamas per 1 mėnesį nuo kliūčių, trukdžiusių atlikti tam tikrą veiksmą, išnykimo; trečia, praleistas veiksmas turi būti atliktas per 1 mėnesį, išnykus minėtoms kliūtims.
6. Turimais duomenimis, INTERNA Grupė sėkmingai pateikė prašymą Bendrovės vardu ir Bendrovei sugrąžino PVM, sumokėtą Vokietijoje 2018 m. (priedas Nr. 3). Tuo tarpu atsakovės prašymą sugrąžinti Bendrovei 2020 m. Vokietijoje sumokėtą PVM pateikė 2021 m. vasario 6 d., o prašymą sugrąžinti Bendrovei 2019 m. Vokietijoje sumokėtą PVM pateikė dar vėliau ir tik po daugybės ieškovės raginimų – tik 2021 m. kovo 29 d. Tai yra, dėl nesuprantamų priežasčių atsakovės prašymą grąžinti Weilke PVM, Vokietijoje sumokėtą 2020 m., pateikė anksčiau nei prašymą grąžinti Weilke PVM, Vokietijoje sumokėtą 2019 m.
7. Nurodyto termino praleidimas lėmė, kad INTERNA Grupė 2021 m. balandžio 12 d. pranešimu buvo informuota, jog Vokietijos Federalinė centrinė mokesčių inspekcija (vok. Bundeszentralamt fur Steuern) atmetė prašymą grąžinti Bendrovei jos Vokietijoje sumokėtą PVM už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., sudarantį 121 974,36 Eur.
8. Reaguodama į tai, INTERNA Grupė, veikdama Bendrovės vardu, Vokietijos Federalinei centrinei mokesčių inspekcijai pateikė 2021 m. gegužės 6 d. prieštaravimą (kuris kompetentingai institucijai buvo įteiktas 2021 m. gegužės 11 d.), kuriuo argumentavo, kad prašymo dėl PVM grąžinimo negalėjo pateikti laiku dėl kilusios COVID-19 pandemijos, taip pat dėl darbuotojų trūkumo dėl jų ligų ir kaitos. Vokietijos Federalinė centrinė mokesčių inspekcija 2022 m. birželio 7 d. minėtą prieštaravimą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad yra praleistas PVM įgyvendinimo reglamento 61 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prašymui grąžinti PVM pateikti, o argumentai, kuriais remiantis būtų galima atkurti ankstesnę padėtį pagal Vokietijos Mokesčių kodekso 110 straipsnį, nebuvo pateikti arba nėra aiškūs.
9. Gavusi Vokietijos Federalinės centrinės mokesčių inspekcijos sprendimą, INTERNA Grupė savo iniciatyva surado ir Weilke interesų gynybai pasamdė advokatų kontorą Vokietijoje – „Kanzlei Lehmann“ (PVM kodas: DE288101864) (priedas Nr. 6), kuri toliau atstovavo Weilke apskundžiant Vokietijos Federalinės centrinės mokesčių inspekcijos sprendimą Kelno finansų teismui, prašant panaikinti Vokietijos Federalinės centrinės mokesčių inspekcijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimą dėl prieštaravimo atmetimo ir įpareigoti Vokietijos Federalinę centrinę mokesčių inspekciją grąžinti Weilke jos 2019 m. Vokietijoje sumokėtą PVM.
10. INTERNA Grupės motyvai skunde Kelno finansų teismui buvo papildyti nurodant, kad neva laiku pateikti prašymą dėl PVM grąžinimo Bendrovei taip pat sutrukdė atsakovių turėtos techninės problemos dėl programišių atakos ir serverio gedimo, užimtumas dėl serverio ir ryšių sistemų ruošimo ir konfigūravimo darbui nuotoliniu būdu, dokumentų konvertavimo į elektroninį formatą ir CRM sistemos testavimo. Tačiau teismas šio reikalavimo taip pat netenkino. Kelno finansų teismas 2024 m. birželio 17 d. priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kuriuo šį INTERNA Grupės pateiktą skundą atmetė. Teismas savo sprendimu palaikė Vokietijos Federalinės centrinės mokesčių inspekcijos motyvus, nurodydamas, kad Weilke negali reikalauti 2019 m. Vokietijoje sumokėto PVM grąžinimo, nes nepateikė tinkamo prašymo grąžinti išmoką per PVM įstatymo 18 straipsnio 9 dalies 1 punkte, 2 punkto 2 papunktyje, taip pat PVM įgyvendinimo reglamento 61 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą (t.y. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) ir neįvykdė ankstesnio statuso atkūrimo reikalavimų pagal Mokesčių kodekso 110 straipsnį – t. y. per 1 vieną mėnesį nuo kliūčių, trukdžiusių pateikti prašymą grąžinti 2019 m. Vokietijoje sumokėtą PVM, nepateikė prašymo atkurti ankstesnę padėtį ir neatliko paties praleisto veiksmo.
11. Kelno finansų teismui priėmus minėtą sprendimą, tolimesnė Weilke teisių gynyba Vokietijoje tapo negalima ir tapo visiškai aišku, kad Buhalterija online ir INTERNA Grupė veiksmai (neveikimas) Bendrovei sukėlė žalą lygią 121 974,36 Eur, nes Weilke 2019 m. Vokietijoje sumokėto PVM iš Vokietijos valstybinių institucijų nebeatgaus.
12. Prašymą grąžinti PVM už 2019 ir 2020 metus bendrovė INTERNA Grupė kompetentingai institucijai pateikė tik po pakartotinių Bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko C. W., kuris taip pat yra ir Vokietijoje registruotos bendrovės K. M. C. W. GmbH & Co.KG (PVM mokėtojo kodas: DE125494546; adresas: Haselburger Damm 1, 59387 Ascheberg, Vokietija) vadovas, priminimų-raginimų el. paštu (priedas Nr. 9). Kalbant apie šį el. susirašinėjimą, atkreiptinas dėmesys, kad iš jo aiškiai matyti, kad prašymo dėl PVM grąžinimo už 2019 m. pateikimas kompetentingoms institucijoms bendrovei INTERNA Grupė nebuvo naujas paslaugų užsakymas.
13. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir INTERNA Grupė direktorė S. K. 2021 m. balandžio 30 d. el. laiško, adresuoto ieškovės direktoriui C. W., turinys. Minėtu el. laišku atsakovė INTERNA Grupė dėjo pastangas ieškovei W. paaiškinti ir pagrįsti, kodėl prašymas dėl 2019 m. Vokietijoje sumokėto PVM grąžinimo nebuvo pateiktas teisės aktų nustatytais terminais. Be to, kaip matyti iš pateikto paaiškinimo turinio, visos atsakovės INTERNA Grupė nurodytos priežastys buvo susijusios išimtinai su pačia atsakove – struktūriniais ir organizaciniais keblumais, su kuriais ji susidūrė, netinkamu situacijos vertinimu (nepagrįstai sprendė, kad terminai prašymui dėl PVM grąžinimo yra pratęsti), o ne su ieškove ar jos veiksmais.
14. Atsakovės teigia neva 2019 m. Vokietijoje W. sumokėto PVM grąžinimo paslauga nepatenka į Sutarties objektą. Visgi, akcentuotina, kad pastarąjį motyvą atsakovės pradėjo naudoti tik po to, kai buvo priimtas galutinis teismo sprendimas Vokietijoje ir tapo visiškai aišku, kad 2019 m. Vokietijoje sumokėto PVM nepavyks atgauti.
15. Nors iš prie šio ieškinio pridedamų elektroninių laiškų būtų galima spręsti, kad ieškovei W. žalą savo veiksmais padarė tik INTERNA Grupė, tačiau atsakovės yra susijusios per vadovus ir akcininkus (žalos padarymo metu INTERNA GRUPĖ akcininkė buvo ir šiuo metu yra J. C., vadovė – S. K. (dabartinė pavardė – G.), o Buhalterija online vienintelė akcininkė ir vadovė – J. C.), abi bendrovės yra registruotos tuo pačiu adresu. INTERNA Grupė internetiniame puslapyje, kuriame pristatomi darbuotojai (https://interna.lt/komanda), S. K. nurodoma kaip įmonės direktorė, o J. C. kaip įmonės finansų direktorė. Iš to akivaizdu, kad abi įmonės – INTERNA Grupė ir Buhalterija online – faktiškai veikė ir paslaugas W. teikė kaip viena įmonė. Tokia situacija paaiškina, kodėl ieškovei sudarius sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo su Buhalterija online, vėliau tam tikras paslaugas, net ir nesant atskiros rašytinės sutarties, jai teikė ir INTERNA grupė.
16. Ieškinio reikalavimus grįsdama CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.718 straipsnio 1 dalimi, ieškovė pažymi, kad 2021 metais, kai atsakovės teikė prašymus Vokietijos institucijoms dėl ieškovei grąžintinų sumų, jos niekuomet neginčijo, jog tokią paslaugą ieškovė buvo užsakiusi, taip pat nekėlė klausimų, kodėl atsakovės apskritai turėtų atlikti šiuos veiksmus, netgi priešingai – pačios, net nepasitarusios ir nederinusios to su ieškove, iniciavo teisminį procesą Vokietijoje PVM atgavimui. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog ginčo šalys buvo susitarusios dėl tokios paslaugos teikimo ieškovei iš atsakovių pusės. Dar daugiau, INTERNA Grupės direktorė S. K. (G.) niekuomet neginčijo ar neabejojo, jog tokia paslauga dėl 2019 m. Vokietijoje sumokėto PVM grąžinimo buvo užsakyta.
17. Nagrinėjamu atveju rašytinė sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo buvo sudaryta tik tarp W. ir bendrovės Buhalterija online. Tačiau iš kartu su ieškiniu teikiamų dokumentų matyti, kad Vokietijoje sumokėto PVM grąžinimo klausimai buvo sprendžiami kartu veikiant INTERNA Grupė. Šiame kontekste pažymėtina, kad sutartis dėl buhalterinių paslaugų, neatsižvelgiant į tai, ji yra sudaryta raštu ar ne, kvalifikuotina paslaugų sutartimi, pagal kurią W. identifikuojamas kaip paslaugos gavėjas ar užsakovas, o Buhalterija online ir INTERNA Grupė kaip bendri paslaugos teikėjai.
18. Bendru atsiliepimu ir patikslintu atsiliepimu atsakovės su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutinka (el. b. t. I, b. l. 134-142, 151-158).
19. Nurodo, kad po Sutarties pasirašymo, ieškovė buvo pateikusi atsakovei II prašymą inicijuoti veiksmus dėl Vokietijoje sumokėto PVM susigrąžinimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2021 m. kovo 2 d. buvo gautas ieškovės el. laiškas (ieškinio 9 priedas), kuriuo teiraujamasi ar buvo pateiktas prašymas dėl PVM grąžinimo už 2019 m. ir 2020 m. laikotarpius. Būtent nurodyto susirašinėjimo metu atsakovė I informavo, jog prašymą už 2020 metus pateikė ir ėmė tikrinti ar toks prašymas susigrąžinti PVM mokestį už 2019 metus, apskritai, buvo teiktas.
20. Vėliau, t. y. 2021 m. kovo 26 d. ieškovė buvo informuota, jog 2019 m. prašymas nebuvo pateiktas laiku ir kad šią problemą stengiamasi išspręsti. Visgi priešingai nei nurodo ieškovė, minėtas susirašinėjimas patvirtina, jog užklausą atsakovei I dėl PVM susigrąžinimo už 2019 m. ieškovė atsiuntė kartu su prašymu pateikti dokumentus dėl PVM susigrąžinimo už 2020 m. Kitaip tariant, laikotarpiu, kuriuo turėjo būti teikiamas prašymas susigrąžinti PVM už 2019 m., ieškovė nepateikė užklausos atsakovei I ir tokios paslaugos neužsakė. Atitinkamai, būtent gavus tokią užklausą, atsakovė I ėmė dėti pastangas, kad net ir 2021 m. ieškovė turėtų galimybę susigrąžinti PVM už 2019 m.
21. Atsakovės 2021 m. balandžio 12 d. pranešimu buvo informuotos, jog Vokietijos Federalinė centrinė mokesčių inspekcija (vok. Bundeszentralamt fur Steuern) atmetė prašymą grąžinti ieškovei jos Vokietijoje sumokėtą PVM už 2019 m. laikotarpį 121 974,36 Eur. Būtent nuo nurodyto momento, atsakovės dėjo pastangas, jog padėtų ieškovei maksimaliai išnaudoti visas galimybes susigrąžinti PVM už 2019 m., t. y. buvo teikiami tiek prieštaravimai dėl 2021 m. balandžio 12 d. pranešimo, tiek inicijuotas teisminis procesas ieškovės vardu. Tačiau tokios aplinkybės kategoriškai nepatvirtina tariamų atsakovių neteisėtų veiksmų.
22. Nepavykus padėti ieškovei įgyvendinti teisės į Vokietijoje sumokėto PVM susigrąžinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ieškovė ėmė teikti pretenzijas atsakovėms dėl žalos atlyginimo. Tačiau ieškovė nenurodo, kad tiek 2025 m. balandžio 8 d. el. laišku (1 priedas), tiek 2025 m. birželio 3 d. atsakymu į pretenziją (2 priedas), ieškovės reikalavimai buvo motyvuotai atmesti.
23. Atsakovės jokia forma nebuvo įsipareigojusios pateikti prašymą dėl Vokietijoje sumokėto PVM grąžinimo už 2019 m. Tik 2021 m. kovo mėn. ieškovės atstovui kreipusis dėl PVM sugrąžinimo už 2019 m. taip ir buvo padaryta. Tiek 2025 m. balandžio 8 d. el. laiške, tiek 2025 m. birželio 3 d. atsakyme į pretenziją, atsakovės ieškovei nurodė tapačius argumentus, jog jokios pareigos inicijuoti PVM susigrąžinimą atsakovės neturėjo.
24. Nors ieškovė teigia, kad teisminiai procesai Vokietijoje buvo pradėti be jos žinios, kaip teigiama – atsakovės tokius procesus neva inicijavo savavališkai ieškovės vardu. Tačiau tokie teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir nelogiški.
25. Tokiems teiginiams prieštarauja ieškovės į bylą pateikta šalių komunikacija (ieškinio 10 priedas). Dar 2021 m. balandžio 30 d. el. laišku atsakovė II ieškovei nurodė galimus tolimesnius veiksmus pažeistoms teisėms ginti – apeliacijos teikimą Federalinei centrinei mokesčių tarnybai. 2021 m. gegužės 5 d. ieškovė, atstovaujama C. W., pateikia atsakymą, kuriuo prašoma daryti viską, kad būtų išspręsta ši problema. Minėtas asmuo taip pat nurodo, jog tikisi, kad mokesčių tarnyba atsižvelgs į argumentus.
26. Negana to, ieškovei, atstovaujamai profesionalių teisininkų, turėtų būti žinoma, jog tam, kad bendrovę tam tikras (kitas) asmuo galėtų atstovauti, reikalingi atitinkami įgaliojimai, kurie privalo būti patvirtinami ir pasirašomi atstovaujamojo asmens. Taigi pakankamai akivaizdu, kad tokius įgaliojimus atsakovei II suteikė ne kas kitas, kaip pati ieškovė. Kitaip tariant, ieškovė ne tik patvirtino tolimesnių procesų inicijavimą, bet ir suteikė įgaliojimus ją atstovauti. Todėl absoliučiai visi argumentai neva, kaltės vedinos, atsakovės pačios suskubo inicijuoti teisminių procesų, yra nepagrįsti – tokie veiksmai buvo atlikti išimtinai ieškovės prašymu.
27. Ieškovė sąmoningai nutyli tai, jog atsakovė II padėjo ieškovei turėdama tiesioginį suinteresuotumą padėti klientui ir už suteiktą paslaugą gauti 5 proc. sugrąžintino PVM dydžio atlygį. Taip pat savaime suprantama ir tai, jog dar viena iš paskatų geranoriškai spręsti ginčą ir padėti klientui išnaudoti visus pažeistų teisių gynybos būdus buvo siekis išlaikyti profesinius santykius su Ieškove. Tokie veiksmai yra savaime suprantami bet kokiame versle – išsprendus kilusią problemą, atsakovės būtų išsaugojusios ir galimybę bendradarbiauti su ieškove, o tai reikštų ir toliau ieškovei teikiamas paslaugas bei iš to gaunamas pajamas. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovės jokia forma nepripažino savo neteisėtų veiksmų, kadangi egzistavo tiesioginis suinteresuotumas dėl 5 proc. dydžio atlygio, skaičiuojamo nuo susigrąžintos PVM sumos.
28. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pasinaudojimas 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvoje 2008/9/EB, nustatančioje Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (toliau – Direktyva), įtvirtinta galimybe susigrąžinti PVM yra asmens teisė, bet ne pareiga (Direktyvos 5, 6 ir kt. str.). Asmenys net ir turintys tokią teisę neturi pareigos ja naudotis. Todėl nesusigrąžintas PVM negali būti kvalifikuojamas kaip žala civilinės atsakomybės prasme – tai tik nepasinaudota teise į mokestinės prievolės korekciją, kuri savaime nereiškia nei nuostolio, nei turto sumažėjimo. Atsakovių nuomone, ieškovė neįrodo visų civilinės atsakomybės sąlygų.
29. Ieškovė dubliku (el. b. t. I, b. l. 162-167) palaikė savo argumentus.
30. Nurodė, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį sąmoningai klaidina teismą, teigdamos, kad 2021 m. kovo 2 d. prasidėjęs el. susirašinėjimas tarp ieškovės atstovų ir atsakovės II, neva patvirtina, jog užklausą atsakovei II dėl PVM susigrąžinimo už 2019 m. ieškovė atsiuntė kartu su prašymu pateikti dokumentus dėl PVM susigrąžinimo už 2020 m., tuo tarpu paslauga dėl PVM susigrąžinimo už 2019 m. nebuvo užsakyta.
31. Priešingai, atsakovės dėl 2020 m. Vokietijoje sumokėto PVM sugrąžinimo į kompetentingas Vokietijos institucijas kreipėsi dar iki ieškovės neva tai pateikto „užsakymo“ dėl 2020 m. sumokėto PVM sugrąžinimo – ieškovė į atsakoves el. laišku kreipėsi 2020 m. kovo 2 d., prašymas dėl PVM sugrąžinimo už 2020 m. pateiktas 2020 m. vasario 6 d.
32. Ieškovės teiginius patvirtina toliau nurodytų aplinkybių visetas: 1) INTERNA Grupė sėkmingai pateikė prašymą Bendrovės vardu ir Bendrovei sugrąžino PVM, sumokėtą Vokietijoje 2018 m. (ieškinio priedas Nr. 3); 2) atsakovės prašymą sugrąžinti bendrovei Weilke 2020 m. Vokietijoje sumokėtą PVM pateikė 2021 m. vasario 6 d. (ši aplinkybė nustatyta Kelno finansų teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendime byloje Nr. 2K-1363/22 (ieškinio priedas Nr. 8, 14 psl. 2 pastraipa); 3) Vokietijoje registruotos bendrovės K. M. C. W. GmbH & Co.KG (PVM mokėtojo kodas: DE125494546; adresas: Haselburger Damm 1, 59387 Ascheberg, Vokietija), kuri per vadovą ir akcininką yra susijusi su Ieškovu, atstovai pirmąją užklausą pasiteiravimui dėl, kaip buvo manyta, jau atliktų PVM susigrąžinimo darbų bendrovei INTERNA Grupė pateikė 2021 m. kovo 2 d. (ieškinio priedas Nr. 9). Nurodytos aplinkybės visiškai paneigia atsakovių iškeltą versiją neva ieškovė paslaugą dėl PVM grąžinimo užsakydavo kiekvienais metais naujai, atsakovėms pateikdama vis atskirą užsakymą.
33. Vadovaujantis atsakovių versija, liktų neaišku, kokiu pagrindu INTERNA Grupė pateikė prašymą kompetentingoms institucijoms dėl Weilke 2020 m. Vokietijoje sumokėto PVM grąžinimo 2021 m. vasario 6 d., jei neva tai turėjęs būti „atskiras užsakymas“ dėl ieškovės Vokietijoje 2020 m. sumokėto PVM grąžinimo atsakovėms iki to užsakymo įvykdymo net nebuvo pateiktas – atsakovės įrodymų buvus tokiam atskiram užsakymui teismui nepateikė, o ieškovė dėl PVM grąžinimo paslaugos suteikimo į atsakoves, kreipėsi tik 2021 m. kovo 2 d.; visgi, PVM sugražinimo paslauga, siekiu susigrąžinti Weilke 2020 m. Vokietijoje sumokėtą PVM, ieškovei buvo suteikta.
34. Aukščiau nurodyta veiksmų seka ne tik paneigia atsakovių pateiktą versiją dėl neva turėjusių būti teikiamų atskirų užsakymų atsakovėms inicijuoti konkrečiais metais ieškovės Vokietijoje sumokėto PVM susigrąžinimą, bet ir patvirtina ieškovės teiginį, kad susitarimas dėl sumokėto PVM grąžinimo, sudarytas siekiu inicijuoti ieškovės 2018 m. Vokietijoje sumokėto PVM susigrąžinimą, buvo tęstinio pobūdžio.
35. Vertinant atsakovių atsikirtimus į ieškinį – tai, kad, anot jų, jokio išankstinio susitarimo dėl PVM grąžinimo paslaugos teikimo tarp ginčo šalių nebuvo, kyla klausimas, kokiu pagrindu atsakovė II tikėjosi, kad ji, padėjusi ieškovei susigrąžinti 2019 m. Vokietijoje sumokėtą PVM, gaus kokį nors atlygį ir būtent konkretaus dydžio – 5 proc. nuo sugrąžinto PVM sumos. Toks atsakovės II „žinojimas“, kad už tinkamai suteiktą paslaugą jai bus atlyginta pinigine išraiška, patvirtina, kad išankstinis susitarimas tarp šalių dėl PVM grąžinimo paslaugos teikimo buvo.
36. Pažymi, kad PVM grąžinimo paslauga kasmet yra teikiama iki šiol, t.y. ir 2021-2024 m., nors joks papildomas priedas prie Sutarties būtent dėl PVM susigrąžinimo paslaugos teikimo nebuvo pasirašytas. Taip pat dėl pastarosios paslaugos teikimo nebuvo pasirašyta jokia sutartis su INTERNA Grupė ar kita šiai įmonių grupei priklausančia įmone. Atskiri kasmetiniai susitarimai su šiomis įmonėmis ar bet kuria viena įmone dėl PVM grąžinimo paslaugos teikimo taip pat nėra sudaromi. Taigi, kaip matyti, rašytinio susitarimo nebuvimas netrukdo atsakovėms toliau teikti PVM grąžinimo paslaugos ieškovei. Tai visiškai paneigia atsakovių atsiliepime į ieškinį dėstytus teiginius, kad ginčo atveju dėl PVM grąžinimo paslaugos privalėjo būti susitarta Sutartimi, atskiru rašytiniu susitarimu ar atskirais kasmetiniais užsakymais, o jų nesant atsakovės PVM sugrąžinimo paslaugos ieškovei neturėjo pareigos ir netgi teisės teikti.
37. Akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis Kelno finansų teismo išaiškinimais, pateiktais 2024 m. birželio 17 d. sprendimu byloje Nr. 2K-1363/22 (ieškinio priedas Nr. 8), atsakovėms prašymą dėl 2019 m. sumokėto PVM grąžinimo kompetentingoms institucijoms pareiškus iki 2021 m. kovo 6 d., laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumokėtas PVM Ieškovei būtų buvęs grąžintas (ieškinio priedas Nr. 8, 14 psl. 2 pastraipa). Ir tik dėl atsakovių delsimo – tik 2021 m. kovo 26 d. buvo duotas atsakymas ieškovei dalyje, kokia yra situacija dėl 2019 m. sumokėto PVM grąžinimo (Ieškinio priedas Nr. 9) – ir šis 2021 m. kovo 6 d. terminas buvo praleistas.
38. Atsakovės bendru tripliku (el. b. t. I, b. l. 173-177) palaikė savo atsikirtimus.
39. Nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, pagal 12 dalį, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir vadovybės ataskaitos parengimą ir kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Įvertinus faktines aplinkybes ir įrodymus byloje, teisinį reguliavimą, nekyla abejonės, kad ieškovės vadovas neatliko savo pareigų ir atsakomybę bando perkelti atsakovėms.
40. Pažymėjo, kad ieškovė buvo įsteigta Weilke GmbH1 vadovų ir yra Weilke GmbH partnerinė įmonė. Weilke GmbH būstinėje Vokietijoje, ne kartą lankėsi ieškovės darbuotojai, o ir ši informacija buvo nuolat deklaruojama pačios ieškovės.
41. Prašymas dėl kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse sumokėto PVM susigrąžinimo yra teikiamas tos valstybės institucijoms, kurioje sumokėtą PVM siekiama susigrąžinti. Atsakovės paslaugas teikia ieškovei – Lietuvos Respublikoje veikiančiai bendrovei. Nei atsakovė I, nei atsakovė II nei karto nėra teikusi paslaugų Weilke GmbH, todėl savaime suprantama, jog Weilke GmbH turi turėti apskaitos specialistus (ir / ar darbuotojus su atitinkama specializacija) buhalterinėms paslaugoms teikti.
42. Atsižvelgiant į nurodytą, nesant konkretaus ieškovės nurodymo (užsakymo) teikti paslaugas, kuriomis siekiama susigrąžinti Vokietijoje sumokėtą PVM, atsakovė II neturėjo absoliučiai jokio pagrindo manyti, kad paslaugos, siekiant inicijuoti Vokietijoje sumokėto PVM susigrąžinimo, yra kasmetinis ieškovės užsakymas. Kaip minėta, tarp šalių nebuvo sudarytas joks rašytinis ar kitokios formos susitarimas, kuris nustatytų periodinį (kasmetinį) paslaugų teikimą, susijusį su Vokietijoje sumokėto PVM susigrąžinimu. Paslauga dėl PVM už 2018 m. sugrąžinimo buvo suteikta pagal vienkartinį užsakymą. Ieškovė yra partnerinė Vokietijos Weilke GmbH įmonė, kurią aptarnaujantys buhalteriai neabejotinai turėjo visus resursus kreiptis dėl Ieškovės PVM sugrąžinimo už 2019 m.
43. PVM susigrąžinimo procesas, ypač iš kitos ES valstybės narės, yra specifinė, teisiškai reglamentuota procedūra, kurios inicijavimas priklauso tik nuo mokesčių mokėtojo (šiuo atveju – ieškovės) valios ir sprendimo. Atsakovė I neturi ir negali turėti pareigos savarankiškai inicijuoti tokių veiksmų be užsakymo, nes tai susiję su ieškovės mokestine atsakomybe, duomenimis ir finansiniais sprendimais.
44. Atsakovės niekuomet ir neneigė, jog šalys gali susitarti dėl papildomų paslaugų, kurios nenurodytos Sutarties 1 priede –atsakovės neigia, kad dėl paslaugos, kuria siekiama susigrąžinti PVM už 2019 m., neva buvo susitarta. Be to, dar kartą primintina, kad PVM susigrąžinimo paslaugą už 2018 m. teikė ne atsakovė I, su kuria sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis Nr. B/18/0620 (toliau – Sutartis, ieškinio 2 priedas), o atsakovė II. Kaip jau buvo nurodyta – būtent su atsakove II ir turėjo būti sudarytas susitarimas, kad tokia paslauga bus ne vienkartinė, o kasmetinė, t. y. tęstinė. Žinoma, vadovaujantis Sutarties 2 priedu, nors jame tiesiogiai ir nenurodoma, dėl tokio pobūdžio paslaugų ieškovė galėjo susitarti ir su atsakove I, tačiau to padaryta nebuvo. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys būtų sudariusios susitarimą dėl kasmet teikiamos paslaugos, kuria yra susigrąžinamas kitoje ES valstybėje narėje sumokėtas PVM.
45. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovė turi pareigą įrodyti, kad susitarimas dėl paslaugų teikimo, kuriomis siekiama susigrąžinti 2019 m. Vokietijoje sumokėtą PVM buvo sudarytas. Kitaip tariant – tai būtent ieškovė turi įrodyti, kad ji aiškiai išreiškė valią arba užsakyti tokią paslauga, arba gauti periodinę paslaugą dėl PVM susigrąžinimo Vokietijoje kiekvienais metais, o atsakovė I ir/arba atsakovė II tokią paslaugą teikti sutiko. Tačiau šiai dienai ieškovė tokių susitarimų buvimą įrodinėja vien tik spekuliacijomis ir prielaidomis, taip pat ir neteisingomis interpretacijomis.
46. Ieškovė 2021 m. balandžio 30 el. laišką (ieškinio 10 priedas) interpretuoja klaidingai ir jo nevertina reikiamame kontekste. S. K. minėtame laiške nurodė „leiskite man paaiškinti priežastį, kodėl prašymas buvo pateiktas vėluojant“ aptardama inicijuotus procesus dėl praleisto termino ir tolimesnius žingsnius. Todėl akivaizdu, kad laiške yra aptariama teisminė pozicija. Dar prieš Ieškovės minimą sakinį laiške buvo nurodyta „Be to, kartu su apeliacija mes pateiksime įrodymus, pagrindžiančius šio prašymo uždelsimą“.
47. Todėl atmestini ieškovės teiginiai, kad tokiame laiške nurodoma informacija yra bet koks kaltės ir neteisėtų veiksmų pripažinimas – laiške buvo aptariama ieškovės pozicija. Tai, kad tokią poziciją padėjo formuoti atsakovės, neturi absoliučiai jokios įtakos – juk atsakovės nuo pat pradžių siekė dėti visas pastangas, kad Vokietijoje sumokėtas PVM būtų grąžintas ieškovei, o tokio elgesio priežastys jau buvo išsamiai paaiškintos atsakovių atsiliepime.
48. Prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-40616) ieškovė nurodė, kad atsakovei II buvo išduotas įgaliojimas tik ieškovės interesais Federalinėje mokesčių inspekcijoje. Ieškovės atsakovei II išduotas įgaliojimas jokiu būdu nepagrindžia, jog ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė I ir/ar atsakovė II kreipsis ar ketina kreiptis į teismą dėl 2019 m. PVM grąžinimo. Vadovaujantis tuo, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės teismui teikiama informacija yra melaginga ir neatitiko buvusios faktinės situacijos.
49. Ieškovė taip pat nurodė teikianti PVM sąskaitas faktūras, kurios patvirtina, kad ieškovei buhalterines paslaugas už abonentinį mokestį teikia ne tik atsakovė I, su kuria ir buvo sudaryta 2018 m. birželio 20 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartis Nr. B/18/0620, bet ir kita įmonė – UAB „SJ INTERNA“ (juridinio asmens kodas: 123952540, buveinės adresas: Rožių al. 2, LT-03106 Vilnius), kuri su atsakovėmis taip pat yra susijusi per akcininkus/vadovus – nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki dabar tam tikrais laikotarpiais šios bendrovės akcininkėmis buvo J. C. yra S. G. (pastaroji yra šios bendrovės akcininke ir šiuo metu). Akcentuotina, kad atskira sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo tarp ieškovės ir UAB „SJ INTERNA“ nėra sudaryta. Taigi, teismui teikiamos sąskaitos patvirtina, kad nors rašytinė sutartis dėl buhalterinių paslaugų yra sudaryta su vienu juridiniu asmeniu, t.y. atsakove I, tačiau faktiškai buhalterines paslaugas teikia ir kitos su atsakove I susijusios įmonės. Ieškovė šiuo atveju akcentuoja, kad jai nėra žinoma, kokiu pagrindu ir pagal kokias taisykles yra sprendžiama, kokia konkreti įmonė – ar atsakovė I, ar kita su ja susijusi įmonė – jai teiks buhalterines paslaugas.
50. Ieškovė taip pat teikia PVM sąskaitas faktūras, kurios yra išrašytos ieškovei už 2020-2024 m. I pusmetį Vokietijoje sumokėto PVM grąžinimo paslaugos suteikimą. Kaip matyti iš teikiamų sąskaitų, nurodytą paslaugą aptariamu laikotarpiu ieškovei teikė atsakovė II ir UAB „SJ INTERNA“. Nei su viena iš šių įmonių atskira rašytinė sutartis dėl paslaugų teikimo nėra sudaryta. Pastaroji aplinkybė yra labai aktuali, nes atsakovės savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad kitose Europos Sąjungos šalyse sumokėto PVM grąžinimo paslauga yra itin specifinė, jos teikimui reikalingas aiškus užsakymas ir atskiras susitarimas dėl atsakomybės, terminų bei atlygintinumo, tuo tarpu PVM grąžinimo paslauga nėra tiesiogiai aptarta Buhalterinių paslaugų sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir atsakovės I, o tarp ieškovės ir atsakovės II apskritai nėra sudaryta jokia sutartis (žr. patikslinto atsiliepimo 6 p.), tuo darant netiesioginę išvadą, kad nesant rašytinės sutarties dėl PVM grąžinimo paslaugos teikimo tokios paslaugos teikimas nėra įmanomas. Visgi, kaip patvirtina pridedami dokumentai, PVM grąžinimo paslauga gali būti ir yra teikiama net jei tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo nėra sudaryta rašytinė sutartis, kurioje būtų apibrėžti atsakovių įvardinti kriterijai.
51. Atsakovės papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-42038) nurodo, kad ieškovė savo teiginiais apie nesuteiktus įgaliojimus atstovauti, taip pat apskritai užimama pozicija leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apie tariamą savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo 2021 m. balandžio 12 d., kuomet Vokietijos federalinė centrinė mokesčių tarnyba atmetė visus prašymus dėl PVM grąžinimo. ieškinio senaties terminas baigėsi 2024 m. balandžio 12 d., o ieškinys pareikštas 2025 m. rugpjūčio 6 d. praleidus ieškinio senaties terminą, todėl atsakovės prašo ieškinio senatį taikyti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) ir ieškinį atmesti vien šiuo pagrindu.
52. Savo 2025 m. lapkričio 18 d. prašyme ieškovė nurodo, kad apskaitos paslaugas teikė ir UAB „SJ INTERNA“, su kuria ieškovė nebuvo sudariusi rašytinės paslaugų teikimo sutarties. Taip, iš esmės, ieškovė bando įtikinti teismą, jog kad nors rašytinė sutartis dėl buhalterinių paslaugų yra sudaryta su vienu juridiniu asmeniu, t. y. atsakove I, tačiau faktiškai buhalterines paslaugas teikia ir kitos su atsakove I susijusios įmonės. Visgi tokie teiginiai neatitinka tikrovės. 2021 m. spalio 26 d. (1 priedas) pranešimu ieškovė buvo informuota, jog įvyko UAB „Trade Expert“ verslo dalies perdavimas UAB „SJ Interna“. Atitinkamai, ieškovei paslaugas nuo 2021 spalio mėn. pradėjo teikti ir, atitinkamai sąskaitas išrašyti, UAB „SJ interna“.
53. Ieškovė nesutikdama su atsakovės prašymu dėl senaties taikymo papildomai nurodė teikianti 2021 m. liepos 9 d. ir 2022 m. kovo 30 d. el. laiškus (DOK-42467), kurie anot ieškovės patvirtina, kad 2021 m. balandžio 12 d. nebuvo diena, kai Vokietijos federacinė centrinė mokesčių tarnyba „atmetė visus prašymus dėl PVM grąžinimo“, taip pat tai, kad ieškovei buvo žinoma, jog 2021 m. balandžio 12 d. Vokietijos federacinės centrinės mokesčių tarnybos sprendimas nėra galutinis ir kad būtent Atsakovių atstovė S. K. buvo įsipareigojusi informuoti Ieškovę iš karto, kai jai taps žinoma, kaip išspręstas 2021 m. gegužės 21 d. prašymas. Kliento pateiktais duomenimis, Ieškovė paskutinį kartą apie 2021 m. gegužės 21 d. prašymo nagrinėjimo eigą buvo informuota 2022 m. kovo 30 d., nurodant, kad šis prašymas dar nėra išspręstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl esminių faktinių aplinkybių
54. Pagal 2018 m. birželio 20 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutarties (el. b. t. I, b. l. 9-21) sudarytos tarp ieškovės (užsakovo) ir UAB „Buhalterija online“ (buvęs pavadinimas – UAB „TRADE EXPERT“) (vykdytojo), 1.1 punkto nuostatas, užsakovo įpareigojimu vykdytojas įsipareigojo užsakovui laiku ir tinkamai teikti buhalterines paslaugas nurodytas šios sutarties priede Nr. 1, pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (kartu ir Sutarties 4.1.1 punktas), tvarkydamas užsakovo pateiktą informaciją ir dokumentus. Vykdytojas įsipareigojo tvarkyti užsakovo buhalterinę apskaitą nuo 2018 m. birželio 20 d., pagal užsakovo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus. Šalys sulygo, kad už teikiamas paslaugas bus mokamas 350 Eur + PVM/mėn. atlyginimas (Sutarties 3.1 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad kitos paslaugos, nenurodytos sutarties priede Nr. 1, gali būti teikiamos užsakovui papildomai už papildomą kainą; papildom paslaugų kainos yra nurodytos priede Nr. 2 prie šios sutarties (Sutarties 3.6 punktas).
55. 2019 m. spalio 25 d. S. K. persiuntė ieškovės vadovui el. laišką su Vokietijos Federalinės centrinės mokesčių tarnybos informacija apie 2019 m. rugsėjo 27 d. gautą prašymą dėl PVM mokesčio grąžinimo už 2018 metus, bei prašymo nagrinėjimo eigą (el. b. t. I, b. l. 24).
56. Vokietijos Federalinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu (el. b. t. I, b. l. 31-32) prašymas atmestas, nurodant, kad argumentai dėl termino praleidimo, kuriais remiantis būtų galima atkurti ankstesnę padėtį pagal Mokesčių kodekso 110 straipsnį nebuvo pateikti arba nėra aiškūs.
57. UAB „INTERNA Grupė“, nurodydama, kad veikia pagal Buhalterinių paslaugų sutartį, 2021 m. gegužės 6 d. pateikė prieštaravimą dėl 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo atsisakyti grąžinti Vokietijoje sumokėtą PVM už 2019 metus (el. b. t. I, b. l. 25-28). Nurodė, kad prašymas pagal Vokietijos teisę turi būti pateiktas per devynis mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos, tačiau šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl Covid pandemijos, ko pasekoje buvo sutrikdyta įmonių veikla ir kai tik atsiardo galimybė tęsti veiklą, prašymas dėl PVM grąžinimo už 2019 metus buvo pateiktas 2021 m. kovo 29 d.
58. 2022 m. kovo 13 d. A. K. Vokietijos Federalinei centrinei mokesčių tarnybai (el. b. t. I, b. l. 41-42) teikė sekančius paaiškinimus: 2020 m. rugpjūčio 19 d. iš darbo išėjo buhalterė, kuri buvo atsakinga už įmonės „Weilke“ apskaitos tvarkymą; buvo paskirtas laikinai pavaduojantis asmuo – prieš tai ji tvarkė tik su pandemija susijusius prašymus daryti išimtis; 2021 m. sausio 25 d. iš darbo išėjo įmonės „Weilke“ pavaduojanti buhalterė; 2021 m. vasario 1 d. įmonės „Weilke“ apskaitos tvarkymui buvo įdarbinta nauja buhalterė, kai ji susipažino su jai pavestomis užduotimis, 2021 m. vasario 6 d. pirmiausiai ji pateikė prašymą dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo už 2020 m.; po kurio laiko, kai nauja darbuotoja susipažino su situacija įmonėje, 2021-03-23 – 2021-03-24 pateikė prašymą dėl 2019 m. Vokietijoje sumokėto PVM grąžinimo, taigi, Federalinės centrinės mokesčių tarnybos nustatytas terminas – t. y. 2020-09-30 – jau buvo pradelstas; 2021-04-29 gavome pranešimą, kad Federalinė centrinė mokesčių tarnyba atmetė prašymą grąžinti UAB „Weilke logistika ir transportas“ Vokietijoje 2019 m. sumokėtą PVM.
59. Kelno finansų teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimu (el. b. t. I, b. l. 54-65) skundas buvo atmestas. Teismas iš esmės sprendė, kad nurodomos termino praleidimo priežastys, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nepripažintinos tomis, dėl kurių termino praleidimas galėtų būti pateisinamas. Teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo pareiškėjos nurodytų kliūčių pašalinimo momento, nurodytos priežastys nepripažintinos sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.
Dėl ginčo esmės
60. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas netinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymu, t. y. konkrečiai nesavalaikiu pateikimu Vokietijos Federalinei mokesčių tarnybai prašymo dėl sumokėto PVM grąžinimo už 2019 metus.
61. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis).Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).
62. CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 34 punktas); kilus ginčui dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šių sąlygų nustatymas: 1) šalių valia sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius, 2) suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšis, 3) atlyginimo už šias paslaugas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 66 punktas).
63. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
64. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių visų pirma kilo ginčas dėl to ar pagal ieškovės su atsakove I sudarytą 2018 m. birželio 20 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, atsakovės veikdamos kaip susijusios įmonės (įmonių sąsajumo atsakovės iš esmės neginčijo) turėjo pareigą nustatytais terminais kasmet pateikti prašymą Vokietijos Federalinei mokesčių tarnybai dėl sumokėto PVM grąžinimo. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad įvertinus atsakovių sąsajumą, abi iš atsakovių turėjo pareigą laiku pateikti prašymą dėl sumokėto PVM grąžinimo, be kita ko tokia pareiga, anot ieškovės, kilo ir iš sudarytos sutarties, nes sutartimi sulygtas buhalterinių paslaugų teikimas apėmė prašymų teikimą mokesčius administruojančiom institucijoms tiek Lietuvoje tiek ir kitose ES šalyse. Atsakovės tuo tarpu laikėsi pozicijos, kad pirma joks susitarimas dėl kasmetinių prašymų teikimo nebuvo sudarytas, antra, prašymai dėl PVM grąžinimo buvo teikiami pagal ieškovės savarankiškus prašymus.
65. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „INTERNA Grupė“ vadovė S. G. (buv. K.) paaiškino, kad 2018 metais, padėjo įsteigti ieškovės įmonę ir atitinkamai buvo sudaryta sutartis dėl Buhalterinių paslaugų teikimo. Kadangi tuo metu viena iš dirbusių specialisčių turėjo reikiamų žinių dėl sumokėto PVM susigrąžinimo procedūrų kitoje ES valstybėje narėje, ieškovei buvo pasiūlyta nemokamai pabandyti pateikti prašymą už 2018 metus. Procesas buvo sėkmingas, todėl įmonės teikiamų paslaugų kainoraštyje atsirado aptarta paslauga su atitinkamu įkainiu. Vėliau siekiant ieškovei susigrąžinti sumokėtą PVM buvo susitarta, kad atsakovės mokestis sudarys 5 procentus nuo sugrąžintos sumos. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros (el. b. t. I, b. l. 190-195).
66. Kaip minėta, šalių sutartimi buvo sulygta dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo, kuris Lietuvos Respublikos 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-680 pagrindu pakeistas į Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 4 dalį, buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti.
67. Kaip nurodyta aukščiau, Sutartimi šalys sulygo dėl buhalterinių paslaugų teikimo laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovių pozicija, kad rašytine sutartimi šalys nesulygo dėl buhalterinių veiksmų atlikimo kitoje ES valstybėje narėje pagal konkrečioje valstybėje taikomą teisinį reguliavimą. Ši teismo išvada be kita ko grindžiama ir tuo, kad Sutartimi nebuvo sulygtas apmokėjimas už aptariamą paslaugą (užmokestis buvo sulygtas žodiniu susitarimu), sąskaitos buvo išrašomos ne sutartį pasirašiusios šalies, bet atsakovės II. Teismo vertinimu ieškovė nepateikė jokių pagrįstų faktinių ir/ar teisinių argumentų, kurie leistų padaryti objektyvią išvadą, kad rašytine sutartimi atsakovės ir/ar viena iš jų įsipareigojo teikti prašymus Vokietijoje dėl PVM grąžinimo.
68. Tačiau byloje nustatyta, kad šalys tarpusavyje veikė ir žodinių susitarimų pagrindu (šalys patvirtino, kad iki šiol, žodinio susitarimo pagrindu, atsakovės teikia prašymus Vokietijos Federalinei mokesčių tarnybai prašymus dėl sumokėto PVM grąžinimo). Kaip minėta žodinio susitarimo atveju nustatytinos sekančios sąlygos: 1) šalių valia sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius, 2) suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšis, 3) atlyginimo už šias paslaugas dydis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl paslaugų rūšies ar atlyginimo dydžio, tačiau kilo ginčas dėl šalių valios sukurti paslaugų teikimo santykius teikiant prašymą konkrečiai už 2019 kalendorinius metus.
69. Bylos duomenimis, už 2018 m. prašymas buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 27 d. (el. b. t. I, b. l. 24). Ši paslauga buvo suteikta nemokamai ir dėl to byloje ginčo nėra. Prašymas už 2019 metus buvo pateiktas 2021 m. kovo 29 d. (el. b. t. I, b. l. 31).
70. Kaip nurodė atsakovė II Vokietijos Federalinei mokesčių inspekcijai (šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta S. K.): 2020 m. rugpjūčio 19 d. iš darbo išėjo buhalterė, kuri buvo atsakinga už įmonės „Weilke“ apskaitos tvarkymą; buvo paskirtas laikinai pavaduojantis asmuo; 2021 m. sausio 25 d. iš darbo išėjo įmonės „Weilke“ pavaduojanti buhalterė; 2021 m. vasario 1 d. įmonės „Weilke“ apskaitos tvarkymui buvo įdarbinta nauja buhalterė, kai ji susipažino su jai pavestomis užduotimis, 2021 m. vasario 6 d. pirmiausiai ji pateikė prašymą dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo už 2020 m.; Po kurio laiko, kai nauja darbuotoja susipažino su situacija įmonėje, 2021-03-23 – 2021-03-24 pateikė prašymą dėl 2019 m. Vokietijoje sumokėto PVM grąžinimo (el. b. t. I, b. l. 41-42).
71. Iš byloje pateikto susirašinėjimo el. paštu matyti, kad pirmasis ieškovės paklausimas ar buvo pateikti prašymai už 2019 ir 2020 metus buvo pateiktas 2021 m. kovo 2 d. ir atsakovės II darbuotojos pateiktas atsakymas, kad prašymas už 2020 m. pateiktas, laukiama sprendimo ir bus patikrinta ar buvo pateiktas prašymas už 2019 m. (el. b. t. I, b. l. 77).
72. Nors ieškovė laikėsi pozicijos, kad byloje pateiktas nurodytas susirašinėjimas įskaitant ir vėlesnį susirašinėjimą, Vokietijos institucijų sprendimuose nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad paslauga dėl prašymo pateikimo už 2019 metus buvo savalaikiai užsakyta, tačiau teismas su tokia pozicija sutikti negali. Visų pirma iki ginčo laikotarpio tarp šalių nebuvo susiklosčiusių reguliarių santykių dėl aptariamos paslaugos teikimo. Kaip nustatyta byloje, už 2018 metus prašymas buvo pateiktas atsakovės iniciatyva, nereikalaujant užmokesčio. Minėta, kad prašymai už praėjusius metus turėjo būti pateikti per devynis mėnesius, t. y. šiuo atveju nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Tačiau, byloje nėra nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad daugiau kaip vienerių metų laikotarpiu (minėta pirmasis el. laiškas 2021 m. kovo 2 d.) ieškovė apskritai būtų kokiu nors būdu domėjusis ar prašymas už 2019 metus buvo pateiktas, tuo tarpu kai už 2020 metus paklausimas buvo pateiktas jau teisiniu reguliavimu nustatyto laikotarpio pradžioje, t. y. 2021 m. kovo 2 d. Teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovės vadovas nežinojo apie prašymų pateikimo terminus. Nors ieškovė remiasi tuo, kad 2021 m. kovo 2 d. el. laiške teiraujamasi ne tik dėl 2020 metų, bet ir 2019 metų, apeliuoja į paslaugų teikimą vėlesniais laikotarpiais, tačiau teismo vertinimu, aptarti įrodymai nėra pakankami pripažinti, kad buvo šalių valia sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius teikiant prašymą ir už 2019 metus iki 2020 m. rugsėjo 30 d., kuomet toks prašymas ir turėjo būti pateiktas.
73. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog buvo sudarytas žodinis šalių susitarimas dėl paslaugų teikimo teikiant prašymą Vokietijos Federalinei mokesčių tarnybai konkrečiai už 2019 metus. Todėl, ieškovės ieškinys negali būti patenkintas. Atitinkamai, nesant šalių valios sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius ginčui aktualiu laikotarpiu, kiti šalių argumentai dėl vėlesniais laikotarpiais vykusio susirašinėjimo, paslaugų teikimo apimties, priimtų sprendimų, įgaliojimų suteikimo ir kt. neturi teisinės reikšmės galutiniam procesiniam bylos rezultatui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
75. Atmetus ieškinio reikalavimus atsakovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės nurodė, kad visas teisinės pagalbos išlaidas apmokėjo UAB „INTERNA Grupė“, todėl jai ir priteistinos atsakovių patirtos teisinės pagalbos išlaidos.
76. Atsakovė prašo iš viso priteisti 8 499,63 Eur (el. b. t. II, b. l. 1-10, 22-26). Atsakovė pateikė 2025 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą APBNL2025-612 su ataskaita 762,30 Eur sumai ir apmokėjimo įrodymus; 2025 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą APBNL2025-662 su ataskaita 2831,40 Eur sumai ir apmokėjimo įrodymus; 2025 m. gruodžio 2 d. sąskaitą APB2025-012 su ataskaita 3163,53 Eur sumai ir apmokėjimo įrodymus. Taip pat, pateikta 2025 m. spalio 31 d. sąskaita APBNL2025-751 bendrai 1742,40 Eur sumai, tačiau pateiktas nesusijęs mokėjimas 1197,90 Eur sumai pagal kitą sąskaitą. Todėl, bendra patirtų ir pagrįstų išlaidų suma yra 6 757,23 Eur, kuri neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina iš ieškovės atsakovės naudai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „INTERNA Grupė“, juridinio asmens kodas 300063968, naudai 6 757,23 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Weilke logistika ir transportas“, juridinio asmens kodas 304855900.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Asta Pikelienė