Civilinė byla Nr. 2-2407-418/2020

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00187-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5.; 2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 2.6.8.10.; 2.6.8.11.1; 2.6.29.2; 3.1.7.4: 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.18.6; 3.2.3.1.; 3.2.6.1

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 24 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,

sekretoriaujant Vaidai Šukienei,

dalyvaujant ieškovei V. Z., jos atstovui advokatui A. K., 

atsakovo Luminor Bank AS atstovei D. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovams Luminor Bank AS ir Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarui Mindaugui Kačergiui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, notaro vykdomojo įrašo panaikinimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį, tretieji asmenys R. Z., antstolis E. S..

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti vienašališkai atsakovo Luminor Bank, AB atliktą 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL/08/05/97J nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą Luminor Bank, AB vykdyti 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL/08/05/97J; 2) panaikinti 2018 m. gegužės 10 d. notaro Mindaugo Kačergio vykdomąjį įrašą Nr. MK4424; 3) pakeisti 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL/08/05/97J 8.2. punktą ir nuo sutarties sudarymo dienos (2008 m. gegužės 19 d.) sumažinti 16 procentų metines palūkanas iki 5,474 procentų metinių palūkanų bei įpareigoti atsakovą taikyti 5,474 procentų metines palūkanas tik už 180 dienų. 

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė V. Z. su Nordea Bank Finland Plc 2008 m. gegužės 19 d. sudarė kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL/08/05/97J. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovei priklausantis turtas – žemės sklypas, 0,1113 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 321,24 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Kredito sutartis ir visos iš jos kylančios teisės bei pareigos buvo perleistos iš Nordea Bank Finland Plc į Luminor Bank AB. Ieškovė apie perleidimą, jo vykdymą, kitokius veiksmus nei iš Nordea Bank Finland Plc, nei iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus per visą perleidimo procesą negavo jokios informacijos. Ieškovei nebuvo pateikta nei reikalavimo teisių perleidimo sutartis ar kitoks sandoris. Apie tai, kad visos teisės pagal kredito sutartį perleistos Luminor Bank AB, ieškovė sužinojo tik kai gavo notaro vykdomąjį įrašą. Ieškovė iš paties atsakovo negavo jokio pranešimo dėl kredito sutarties netinkamo vykdymo, nebuvo gautas joks įspėjimas dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo. Atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartį bei kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo bei į antstolį dėl skolos priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovės turto. Ieškovė nėra gavusi nei vieno atsakovo pranešimo, kad šis nutrauks vienašališkai kredito sutartį su ieškove. Atsakovas apie kredito sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą neinformavo ieškovės du kartus kaip to reikalauja imperatyvi Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalis. Atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatas. Sutarties 8.2 punkte nustatyta, kad jeigu pagrindinė suma, palūkanos ar kitos įmokos nesumokamos laiku, tai už laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra 16 procentų nuo visos laiku nesumokėtos sumos. Tai yra aiškios banko nustatytos netesybos. Imant, kad metuose yra 365 dienos, tai ši suma per diena sudaro 0,0438 procento. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta visais finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, kurios negali būti didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi šios atsakovo nustatytos netesybos neatitinka Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo reikalavimų. Jos yra net 3 kartus didesnės nei tos, kurias numato įstatymas. Todėl netesybos pagal sutartį privalo būti sumažintos nuo 16 procentų iki 5,474 procentų per metus. Taip pat atsakovas turi būti įpareigotas perskaičiuoti palūkanas tik už 180 dienų ir visas sumas, kurias atsakovas yra paėmęs per visą laikotarpį iš ieškovės ir įskaitęs į neteisėtų palūkanų apmokėjimą, turi įskaityti į ieškovės paskolos padengimą. Ieškovė nori ir gali vykdyti sutartį, tačiau kadangi atsakovas yra neteisėtai vienašališkai nutraukęs sutartį, ieškovė nebegali atlikti įmokų pagal sutartį. Atsakovas tokių įmokų nepriima dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo. Šiai dienai bankui vienašališkai nutraukus kredito sutartį ieškovė patirs didelių nuostolių, kadangi Atsakovas jau yra kreipęsis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, taip pat į antstolį. Šiai dienai antstolis yra nukreipęs išieškojimą į ieškovės turtą ir vykdo ieškovės turto varžytines. Varžytinės sąlygos, kad ieškovė praras turtą – paskutinę gyvenamą vietą. Ieškovei praradus turtą, tai turi būti laikoma kaip labai dideli, neproporcingi ieškovės nuostoliai ir neadekvatūs atsakovo veiksmai ieškovės atžvilgiu. Atsakovas nebuvo aktyvus, pažeidė bendradarbiavimo pareigą dėl ko kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Notaro Mindaugo Kačergio 2018 m. gegužės 10 d. vykdomasis įrašas Nr. MK4424 atliktas remiantis neteisėtu vienašaliu kredito sutarties nutraukimu, taip pat laikytinas neteisėtu ir tūri būti panaikintas (b. l. 1-4).

Ieškovė V. Z. ir jos atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad kredito Laisvai sutartį su banku Nordea sudarė 2008 metais, pagal kurią jai buvo suteiktas 301 000 USD kreditas. Prievolės užtikrinimui buvo įkeistas jos privatus turtas – namas ir žemė, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal sutartas sąlygas vyko mokėjimai beveik dešimt metų. Su banku buvo susiklostę normalūs ir pakankamai draugiški santykiai. Būdavo ir įmokų vėlavimo, kadangi ji vykdė daug verslo rūšių, būdavo, kad bankui nemoka tris ir keturis mėnesius, bet susitardavo ir viskas būdavo tvarkoje. 2017 metais ji sužinojo, kad bankas Nordea pereina į kitą banką, tuo metu buvo nesumokėta gal pora įmokų, pasitarė su teisininkais su kuriais bendraudavo kitais klausimais ir laukė naujos banko sutarties, kadangi jau turėjo patirties su kitu banku, bet sulaukė antstolio. Šiuo metu jos skola jeigu ji tiksliai atsimena yra apie 360 000 Eur. Ji nesikreipė į banką dėl palūkanų mažinimo, nes 2018 metais turėjo traumą, todėl gydėsi ir ne tas rūpėjo. Ji tikėjosi, kad naujas bankas pasiūlys geresnes kreditavimo sąlygas, todėl palūkanų nemokėjo. Jokių pranešimų iš banko dėl sutarties nutraukimo ji nėra gavusi, gal dėl to, kad prie jos namo nebuvo įrengta pašto dėžutė. Jeigu sutartis būtų atnaujinta, tokiomis pačiomis sąlygomis ji galėtų ją toliau vykdyti.

Atsakovas Luminor Bank AS pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstais ir neteisėtais skundais bei prašymais, o dabar ir pareikštu ieškiniu vilkina priverstinį skolos išieškojimą atsakovo naudai jau ne pirmus metus, nuolat ginčija antstolio Eduardo Sergejevo veiksmus, skolos negrąžina. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu c. b. Nr. e2-1121-264/2019 visiškai tenkino atsakovo ieškinį ir priteisė atsakovo naudai iš ieškovės sutuoktinio R. Z. 301 714 USD negrąžinto kredito, 4 671,26 USD nesumokėtų palūkanų, 38 024,83 USD įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 390,12 Eur bei 277,02 USD turto draudimo mokesčių ir 5 procentų dydžio įstatymo numatytas metines procesines palūkanas už priteistą sumą (344 687,11 USD ir 390,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas visais žinomais Ieškovės bei jos sutuoktinio pašto adresais siuntė įspėjimus dėl skolos sumokėjimo. Atsakovas turi pagrindo manyti, kad ieškovė ir jos sutuoktinis kryptingai neatsiimdavo korespondencijos, nors žinojo, kad yra skolingi atsakovui ir kad atsakovas siunčia tokio pobūdžio pranešimus. Atsakovas turi pareigą žinomais adresais išsiųsti pranešimus, bet neturi priimti atsakomybės už tai, kad skolininkai neatsiima korespondencijos. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta remiantis kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.2 p., kuriame numatyta, jog „jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kompensuoti reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį“. Atsakovo 2018 m. sausio 26 d. pranešime apie vienašalį sutarties nutraukimą nurodoma, kad atsakovas nutrauks kreditavimo sutartį, vadovaudamasis kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.2 p., papildomai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsniu ir 6.874 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškovė nesumokės šiame rašte nurodytų didelių įsiskolinimų iki 2018 m. kovo 2 d. Taigi, atsakovas suteikė ieškovei papildomą terminą kreditavimo sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis). Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Vadovaujantis CK 6.217 straipsniu, ieškovės kreditavimo sutarties pažeidimas laikytinas esminiu. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė neginčijo, kad yra verslininkė, todėl įvertintina ir tai, jog ieškovė kaip verslininkė turinti verslo patirties individualiai, tinkamai apsvarsto ir įvertina tiek savo finansines galimybes, tiek teisines galimybes prisiimti asmeninius įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį (b. l. 62-65).

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė palūkanas mokėjo iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Ieškovei suteikto kredito specifika yra tokia, kad mokamos tik palūkanos ir kada sueina kredito grąžinimo terminas reikia grąžinti visą panaudotą kredito dalį. Dėl to ieškovės negrąžinto kredito suma yra tokia didelė. Nuo notaro padaryto vykdomajame įraše nurodytos 306 385,25 USD sumos buvo skaičiuojamos 16 procentų palūkanos, todėl susiformavo tokia nemenka suma už pradelstas palūkanas. Sutartis buvo sudaryta 2008 metais tokiomis sąlygomis, kokios buvo siūlomos rinkoje. Ieškovė ilgą laiką vykdė sutartį ir tuo patvirtino, kad sutarties sąlygos ieškovei yra priimtinos. Kada ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir nepajėgė vykdyti sutarties, tada ir pasidėjo problemos. Bankas įvykdė viską ką buvo įsipareigojęs pagal sutartį ir įstatymo raidę. Siuntė detalius išaiškinimus, ką turi padaryti ieškovė, kad ši skola būtų anuliuota, buvo išdėstyti siūlymai susisiekti su banku, tartis dėl kitų sąlygų. Jeigu ieškovė neturėjo pašto dėžutės kaip nurodo, tai šios atsakomybės negalima perkelti bankui. Ieškovė nuo pat sutarties nutraukimo skolos nemokėjo ir jokių pageidavimų dėl sutarties atnaujinimo neišreiškė. Ieškovė nepateikia duomenų apie savo finansines galimybes, todėl atsakovas apie jokį sutarties atnaujinimą kalbėti negali. Nori paneigti ieškovės argumentus, kad jei nebuvo žinoma koks skolos dydis, nes kada buvo byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, kuomet buvo skola priteista iš jos sutuoktinio kaip laiduotojo, ieškovei buvo įteikti procesiniai dokumentai per antstolį ir ji žinojo, koks yra skolos dydis.

Atsakovas Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras Mindaugui Kačergis pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad prieš atliekant vykdomąjį įrašą, skolininkui ir įkaito davėjui (V. Z.) buvo išsiųstas pranešimas Nr. 18/55, kuriame nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. 2018 m. gegužės 02 d. Vilniaus m. 19-ame notaro biure gautas V. Z. atsakymas į pranešimą Nr. 18/55. 2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro raštu Nr/ 18/73 skolininkė buvo informuota apie galimybę ginčyti kreditoriaus veiksmu teisėtumą ieškinio teisenos tvarka bei kad išieškojimas gali būti sustabdytas tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 48).

Atsakovas Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras Mindaugui Kačergis į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio vietą ir laiką atsakovas informuotas tinkamai (b. l. 113).

Trečiasis asmuo antstolis E. S. į ieškovės ieškinį atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdį informuotas tinkamai (b. l. 42, 44, 79, 102, 114).

Trečiasis asmuo R. Z. į ieškovės ieškinį atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdį informuotas tinkamai (b. l. 46, 78, 106, 119).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas

Ieškovės, jos atstovo, atsakovo Luminor Bank AS atstovės paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais, Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta,

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydami pripažinti atsakovo Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kredito sutartį, panaikinti 2018 m. gegužės 10 d. notaro Mindaugo Kačergio vykdomąjį įrašą Nr. MK4424 ir pakeisti Kredito sutarties 8.2. punktą ir nuo sutarties sudarymo dienos (2008 m. gegužės 19 d.) sumažinti 16 procentų metines palūkanas iki 5,474 procentų metinių palūkanų bei įpareigoti atsakovą taikyti 5,474 procentų metines palūkanas tik už 180 dienų. 

I. Dėl kredito sutarties nutraukimo

Ieškovė teigia, kad atsakovas nepagrįstai 2018 m. kovo 2 d. vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą Kredito sutartį, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas iki Kredito sutarties nutraukimo ar pareikalavimo grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties kredito davėjas ir paskolos davėjas privalo ne mažiau kaip du kartus raštu registruota pašto siunta ar kitu kredito sutartyje nurodytu būdu informuoti kredito gavėją apie nevykdomus įsipareigojimus pagal kredito sutartį, pateikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Pareiga įrodyti, kad tokia informacija buvo pateikta kredito gavėjui, tenka kredito davėjui ir paskolos davėjui. Pažymėtina, tai, kad nagrinėjamu atveju teismo vertinimu negali būti šalių sudarytai sutarčiai taikomos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatos, nors prievolės įvykdymo užtikrinimui ir yra įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio Kredito gavėjas – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti arba sudaro kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Nors tarp šalių sudarytoje Kredito sutartyje ir nenurodoma kokiam tikslui ieškovei buvo suteikta 301 714 USD kredito suma, tačiau ieškovės paaiškinimu su pirminiu banku buvo susiklostę normalūs santykiai pakankamai draugiški, nes vykdė daug verslo rūšių, (2020  m. rugsėjo 4 d. garso įrašas 2.30 – 2.45; 08:50 – 08:58 min.), tą atsiliepime argumentavo ir atsakovas, todėl teismas įvertinęs kredito sumą – 301 714 USD bei pačios ieškovės paaiškinimus, daro išvadą, kad kreditas ieškovei buvo suteiktas kaip verslininkei ir verslo reikmėms, įkeičiant ieškovei priklausantį turtą.

Vadovaujantis civilinio proceso kodekse įtvirtintu rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ Nr LL/08/05/97J sutartyje nėra detalizuota kredito paskirtis, įvertinus ieškovės paaiškinimus, bei į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad sudaryta Kredito sutartis buvo panaudota ne verslo reikmėms, o buvo paimta asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti, šiai sudarytai sutarčiai netaikomos CK 6.2284 straipsnio nuostatos ir sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, ir taip pat netaikomos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatos.

Kita vertus, net jeigu ir būtų šiuo atveju taikomos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatos, ieškovės išdėstytais argumentais nebūtų pagrindas atsakovo vienašališką nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. 

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovas nutraukė Kredito sutartį vadovaujantis Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 13.2. punktu, CK 6.217 straipsniu, CK 6.874 straipsnio 2 dalimi. Ieškovė sutarties nutraukimą neteisėtu motyvuoja tuo, kad jai nebuvo pranešta apie Kredito sutarties nutraukimą, atsakovo siųsti pranešimai jai nebuvo fiziškai įteikti bei nebuvo jai pranešta apie reikalavimo perleidimą.

Su tokiais ieškovės argumentais sutikti nėra pagrindo. Šalys sudarytos Kredito sutarties 13.2. punkte susitarė, kad jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku priskaičiuotų palūkanų arba (ir) negrąžina kredito ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendoriniu dienų Bankas praneša apie tai Kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesni nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengi. Jei Kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas įgyja Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį. Kaip matyti Kredito sutartyje šalys aptarė Kredito sutarties nutraukimo sąlygą, esant įsipareigojimų nevykdymui, tačiau nutraukiant sutartį prieš terminą, privalu laikytis CK 6.217 ir 6.209 straipsniuose numatytų reikalavimų. CK 6.209 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimosi būdų. Jeigu nukentėjusi šalis gauna kitos šalies pranešimą apie tai, jog pastaroji sutarties neįvykdys ir per papildomą terminą, arba pasibaigus šiam terminui, sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus. Pagal CK 6.209 straipsnio 3 dalį, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai pasibaigus šiam terminui ji gali sutartį nutraukti. Jeigu papildomas terminas nustatytas neprotingai trumpas, tai jis turi būti atitinkamai pailgintas. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą. Pagal CK 6.209 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 3 dalis netaikoma, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį.

CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytų esminių sutarties pažeidimo kriterijų turinį, turi būti atsižvelgta: į pažadėto ir atlikto prievolės vykdymo lygį; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolių sąlygų laikymasis turi kreditoriui esminę reikšmę; ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl neatsargumo; ar nevykdymas duoda pagrindą kreditoriui nesitikėti, kad sutartis nebus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis dėl sutarties nutraukimo nepatirs labai didelių ir neproporcingų nuostolių; kad, nežiūrint vartotojams suteikiamos papildomos apsaugos, turi būti užtikrintas principo „sutarčių reikia laikytis“ laikydamasis (CK 6.38, 6.59 straipsniai), užkertantis kelią nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo; kad svarbu ne tik pradelstos skolos dydis, bet ir kitos svarbios aplinkybės; ar išnaudota galimybė išsaugoti sutartį ir ar yra pagrindas taikyti sutarties nutraukimą kaip kraštutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-58/2012, 2012 m. birželio 26 d. nutartis Nr. e3K-3-274-403/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-345/2013; 2018 m. liepos 25 d. nutartis Nr. e3K-3-274-403/2018).

Iš atsakovo pateiktų mokėjimų detalizacijos (b. l. 94-97) matyti, kad ieškovė Kredito sutarties sąlygas vykdė iki 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. šią dieną sumokėjo paskutinę 695,67 Eur įmoką (b. l. 94-98). Ieškovei nevykdant įsipareigojimų atsakovas 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. OUT20173 informavo ieškovę ir jos sutuoktinį trečiąjį asmenį R. Z. apie vėluojančius mokėjimus ir pareikalavo nedelsiant sumokėti bankui skolą bei įspėjo, kad nevykdant prievolių pagal kreditavimo sutartį ir iki 2018 m. sausio 15 d. nesumokėjus bankui skolos, bankas 2018 m. sausio 15 d. priims sprendimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo (b. l. 90, 92). Šie raštai ieškovei ir trečiajam asmeniui R. Z. buvo išsiųsti registruotais laiškais (b. l. 91, 93). Ieškovei nepadengus pagal Kredito sutartį susidariusios skolos, atsakovas dar kartą 2018 m. sausio 26 d. raštu Nr. OUT-772, pakartotinai informavo ieškovę apie pradelstus mokėjimus ir pareikalavo iki 2018 m. kovo 2 d. sumokėti susidariusią skolą bei įspėjo, kad iki 2018  m. kovo 2 d. nesumokėjus skolos Kredito sutartis bus nutraukta (b. l. 73). Šis pranešimas ieškovei buvo išsiųstas registruota pašto siunta, keturiais atsakovui žinomais ieškovės adresais – (duomenys neskelbtini) (b. l. 67, 68, 69, 70). Pareiga ieškovei pateikti savo adreso pasikeitimą buvo numatyta šalių sudarytos Kredito sutarties 14.1.1. punkte, tačiau šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovo siųsti pranešimai buvo siunčiami netiksliu adresu. Ieškovė tik nurodo, kad jai atsakovo siųsti pranešimai buvo neįteikti, neįteikimo priežastis įvardijo, kad nebuvo įrengta pašto dėžutė bei sveikatos negalavimų. Ieškovės argumentus, kad jai siunčiami pranešimai nebuvo įteikti patvirtina ir Lietuvos pašto spaudai ant atsakovo siunčiamos korespondencijos (b. l. 67, 68, 69, 70, 91). Tačiau šalys Kredito sutarties 15 punkte susitarė, kad pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 (penktą) dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Šalis negali reikšti pretenzijų, kad ji negavo banko siunčiamų pranešimų ar kad kitos šalies veiksmai neatitinka sutarties sąlygų jei pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies adresu. Taigi šiuo atveju šalys šiame sutarties punkte aiškiai susitarė dėl pranešimų įteikimo būdo ir toks pranešimų įteikimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką laikytinas tinkamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 67 punktas). Tuo pagrindu atmetami ieškovės argumentai, kad jei nebuvo įteikti ieškovės siųsti pranešimai apie vėluojančias įmokas ar apie vienašališką sutarties nutraukimą. Atsakovas du kartus registruota pašto siunta siuntė ieškovei pranešimus apie vėluojančias įmokas ir įspėjimus, kad Kredito sutartis nepadengus įsiskolinimo bus nutraukta ir nustatė protingus terminus šiems įsiskolinimams padengti. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad pagal šalies sudarytą Kredito sutartį galutinė kredito grąžinimo data yra 2018 m. balandžio 30 d. Pagal byloje esančius įrodymus ieškovė už jai suteiktą kreditą mokėjo tik palūkanas, o 2018 m. balandžio 30 d. ieškovė pagal Kredito sutartį privalėjo grąžinti visą jai paskolintą – 301 714,00 USD kredito sumą (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.8. punktas). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi Kredito sutarties 5.1.6. punkte nustatyta sąlyga kreiptis į banką ne mažiau kaip vienam mėnesiui ir ne daugiau kaip šešiems mėnesiams iki sutartyje nustatyto kredito grąžinimo dienos pratęsti sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis dešimties metų laikotarpiui arba pakeisti kredito grąžinimą kasmėnesinėmis įmokomis, nors tokią teisę ji turėjo. Tokios aplinkybės ir sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartį su ieškove jai nevykdant įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, ieškovė sutarties nevykdė jau penkis mėnesius, Kredito sutartis nutraukta praktiškai pasibaigiant suteikto kredito grąžinimo terminui (nutraukė Kredito sutartį 2018 m. kovo 2 d., sutartis baigėsi 2018 m. balandžio 30 d.). Ieškovė nurodo, kad Kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir dėl to, kad jai nebuvo pranešta apie reikalavimo sutarties perleidimą pasikeitus kreditoriui, tačiau kaip patvirtina pačios ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, ji žinojo apie bankų susijungimą, tuo pagrindu konsultavosi su teisininkais ir laukė geresnių kredito sąlygų pasiūlymo, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įteikti siunčiamų dokumentų ieškovei nepavykdavo, todėl lieka neaišku kokiu būdu ieškovė tikėjusi gauti pasikeitusio banko pasiūlymus. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą vykdyti Kredito sutartį. Šiuo aspektu pasisakytina, kad nuo Kredito sutarties nutraukimo jau praėjo daugiau nei du metai. Ieškovė paskolos įmokų už atsakovo naudojimąsi suteiktu kreditu nemoka nuo 2017 m. rugsėjo 25 d., t. y. jau tris metus. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė kokiu nors būdu būtų siekusi mažinti susidariusį įsiskolinimą, bendravusi su atsakovu dėl Kredito sutarties pratęsimo, nors pagal Kredito sutarties 5 punkto sąlygas tokią galimybę turėjo. Be to, teismui nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškovės finansinę padėtį, kad ji apskritai šiuo metu yra pajėgi vykdyti Kredito sutartį, nes kredito suma yra didelė ir kokiu pagrindu Kredito sutartis galėtų būti tęsiama, jeigu kredito grąžinimo terminas jau yra pasibaigęs. Ieškovė nurodė, kad vienašališkai nutraukus sutartį ir antstoliui pardavus jos turtą iš varžytinių ji praras paskutinę gyvenamąją vietą, tačiau pati ieškovė šiuo atveju sudarydama Kredito sutartį kaip jos grąžinimo garantą įkeitė savo turtą bei dar užtikrino Kredito grąžinimą laidavimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pripažinti vienašališkai atsakovo Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kredito sutartį, atmestinas.

II. Dėl kredito sutarties 8.2. punkto pakeitimo

Ieškovė prašo pakeisti 2008 m. gegužės 19 d. kredito „Laisvai“ sutarties Nr. LL/08/05/97J 8.2. punktą ir nuo sutarties sudarymo dienos (2008 m. gegužės 19 d.) sumažinti 16 procentų metines palūkanas iki 5,474 procentų metinių palūkanų bei įpareigoti atsakovą taikyti 5,474 procentų metines palūkanas tik už 180 dienų. Prašydama sumažinti palūkanų dydį ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, nedidesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus. Visais finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokėjimai už finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomi bei 16 straipsnio 7 dalimi nutraukus kredito sutartį arba pareikalavus grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, kurios negali būti didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį netesybos yra prievolių užtikrinimo priemonė. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.). Taigi sutarties sąlyga dėl netesybų savo esme yra šalutinė sutarties sąlyga, kuri lieka galioti ir po sutarties nutraukimo, nes priešingu atveju būtų paneigtas netesybų kaip prievolės užtikrinimo priemonės pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Kredito sutarties 8.2. punkte susitarė, kad jeigu kreditas, palūkanos ar bet koks mokėjimas pagal sutartį nesumokamas laiku į kredito sąskaitą ar kitą banko sąskaitą, kurią bankas nurodo kredito gavėjui, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios 16 procentų nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos einančios po mokėjimo dienos iki įsiskolinimo padengimo. Pažymėtina, tai, kad sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė nereikalavo keisti įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio. 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procentų, todėl toks palūkanų dydis negali būti pripažintas neprotingu ir nesąžiningu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalių sutartimi nustatytas įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis yra mažesnis net už Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintą maksimalų 0,05 procentų netesybų dydį. Pareiga mokėti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas ieškovei atsirado tik tada, kai ji pažeidė prievolę, laiku nemokėdama įmokų. CK 6.874 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, nedraudžia sutarties šalims susitarti, jog palūkanos būtų skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Pažymėtina, kad 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procento, todėl nėra pagrindo šias palūkanas laikyti nepagrįstai didelėmis ar neprotingomis, prieštaraujančiomis įstatymams. Ieškovė pasinaudojo atsakovo suteiktu kreditu, bet netinkamai vykdė Kredito sutartį, atsakovas dėl to patyrė nuostolių, negaudamas įmokų, kurias būtų galėjęs gauti, jeigu ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Ieškovė palūkanų mažinimą kaip ir visus ieškinio reikalavimus iš esmės argumentuoja Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu, tačiau kadangi ieškovė nepagrindė, jog jos atveju turėtų būti taikomos Vartojimo įstatymo nuostatos, ji nelaikytina vartotoja pagal sudarytą Kredito sutartį, ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6, 7 dalių nuostatos jai netaikomos. Ieškovė nenurodė kitų argumentų, kurių pagrindų netesybų dydis turėtų būti mažinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovės reikalavimas sumažinti palūkanas nuo 16 procentų iki 5,474 procentų nuo Kredito sutarties sudarymo dienos – 2008 m. gegužės 19 d., atmestinas.

III. Dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo

Ieškovė prašo panaikinti notaro Mindaugo Kačergio 2008 m. gegužės 10 d. vykdomąjį įrašą Nr. MK 4424 remiantis tuo, kad jis atliktas neteisėtu vienašaliu Kredito sutarties nutraukimu. Kadangi šiame sprendime konstatuota, kad šalių sutartis yra nutraukta vienašališkai dėl to, jog ieškovė nevykdė sutartimi prisiimtų prievolių, atsakovas turėjo teisę kreiptis dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, notaras vykdomąjį įrašą išdavė nepažeisdamas CK 4.192 straipsnio sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti notaro Mindaugo Kačergio 2008 m. gegužės 10 d. vykdomąjį įrašą Nr. MK 4424.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškinio, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlyginamos atsakovams, tačiau atsakovai prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų ir patirtų išlaidų pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Iš ieškovės priteistinos 39,50 Eur išlaidos valstybės naudai susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti išieškojimą iš V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antstolio E. S. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0190/18/00954 iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2‑2407‑418/2020 (teisminio proceso Nr. 2‑09‑3‑00187‑2020-4), paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 39,50 Eur (trisdešimt devynių eurų 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antstolio E. S. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0190/18/00954 iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2‑2407‑418/2020 (teisminio proceso Nr. 2‑09‑3‑00187‑2020-4), palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja                                                                     Leonora Jakubauskienė