Pranešėjas Pranas Šimkus
Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-185-2011-59
Teisėja Laima Dumskienė Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00572-2010-6
Procesinio
dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. kovo 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano
Šimkaus,
teisėjų Evaldo Vanago, Eligijaus Gladučio
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,
gynėjui adv. Nijolei Gaižutienei,
viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. Ž. apeliacinį
skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. Ž. pripažintas kaltu padaręs
nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
BK) 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 187 str.3 d. ir nubaustas:
pagal
BK 178 str. 4 d. arešto bausme 20 (dvidešimčiai) parų;
pagal
BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal
BK 187 str. 3 d. arešto bausme 20 (dvidešimčiai) parų.
Vadovaujantis
BK 63 str. 5 d. 1 ir 2 p., skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir
nustatyta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 5 d. 2 p. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė
apėmimo būdu subendrinta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų
laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas
nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. ir nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos bei bausmę, atliktą Molėtų rajono
apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
baudžiamąją bylą,
N U S T A T Ė :
L. Ž. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d., apie 18.00 val., būdamas Jono R. T. bute, (duomenys
neskelbtini), išgertuvių metu, nuo staliuko pagrobė J. R.
T. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2330“ 200 litų vertės, su telefone
buvusia SIM kortele 19 litų vertės, tuo nukentėjusiajam Jonui R.
T. padarė 219 litų turtinę žalą.
L. Ž. nuteistas ir už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d., apie 24.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Utenoje, J. Basanavičiaus
g., prie 117-to namo, iš automobilių stovėjimo aikštelės, rankomis išlaužęs
automobilio durelių rankenėlę, sujungęs maitinimo laidus, kėsinosi pagrobti E. A. priklausantį 1000 Lt vertės automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau buvo
išgąsdintas pašalinių žmonių ir nuo automobilio pasitraukė. Tęsdamas
nusikalstamus veiksmus, 2010 m. rugpjūčio 12 d., apie 3.00 val. grįžo prie to
paties automobilio, per nerakintas vairuotojo pusės dureles į jį įsibrovė ir,
sujungęs maitinimo laidus bei užvedęs variklį, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį
1000 Lt vertės automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo E. A. padarydamas
1000 litų turtinę žalą bei kėsindamasis pagrobti E. A. priklausantį
automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužė
automobilio rankenėlę 30 litų vertės, veidrodėlį 30 litų vertės, variklio
užvedimo mechanizmą 50 litų vertės, apsaugos nuo saulės lentynėlę 30 litų
vertės, tuo nukentėjusiajai E. A. padarė nedidelę 140 litų
turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu L. Ž. prašo
švelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę, mažinant jos dydį. Nurodo, kad nuosprendžiu
pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausmė yra per griežta, aiškiai
prieštaraujanti teisingumo principui. Nuteistasis mano, kad jei pirmos
instancijos teismas būtų tinkamai įvertinęs jo asmenybę, padarytos
nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, sveikatos būklę bei šeimines
aplinkybes, būtų paskyręs švelnesnę bausmę. Padaryta nusikalstama veika sunkių
pasekmių nesukėlė, prisipažinimu padėjo ikiteisminio tyrimo institucijoms ir
teismui išaiškinti nusikaltimo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiosios
atsiprašė, žalą jai atlygino. Yra jaunas, teistas, bet už gerą elgesį paleistas
lygtinai iš laisvės atėmimo vietos. Nuo vaikystės turi rimtų psichinės sveikatos
sutrikimų, buvo pripažintas nepakaltinamu ir gydytas Rokiškio psichiatrinėje
ligoninėje. Savo noru bandė gydyti priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų ir
lošimų. Būdamas laisvėje pastoviai vartoja vaistus. Apeliantas nurodo, kad jis
nėra savarankiškas, jo sprendimams didelę įtaką turi alkoholis ir draugai,
įtakoję nusikalstamų veikų padarymą. Beveik visas nusikalstamas veikas padarė
nesąmoningai, apsvaigęs nuo alkoholio, negalėdamas savęs suvaldyti. Sunki
sveikatos būklė išsamiai aprašyta teismo psichiatrinės ekspertizės akte, bet
teismas jos tinkamai neįvertino. Įkalinimo įstaigoje neskiriamas būtinas
gydymas ir medikamentai, todėl ilgalaikė įkalinimo bausmė jo sveikatai
pražūtinga.
L.
Ž. nurodo, kad jis iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Utenoje,
Aušros g. 69-65, gyveno drauge su motina E. Ž., gim 1941 m. Jai reikalinga nuolatinė parama, nes serga astma. Vertėsi individualia veikla (automobilių
remonto darbais), per darbo biržą ieškojo nuolatinio darbo. Dėl teismo paskirtos
ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, nuteistojo manymu, nutrūks visi jo
socialiniai ryšiai.
Teismo
posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė
atmesti.
Skundas atmestinas.
Nuteistasis L. Ž. savo kaltės padarius
nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 178 str.
2 d., 187 str. 3 d. neneigia, tačiau nurodo, kad paskirta bausmė už
nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., yra per griežta.
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. L. Ž. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas už tyčines nusikalstamas veikas, todėl pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą laikomas recidyvistu. Vadovaudamasis BK 56 str. 1 d., teismas pagrįstai L. Ž. skyrė laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės dydis už kvalifikuotos vagystės padarymą individualizuotas taip pat tinkamai. Minėta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra neigiamai orientuota asmenybė, sistemingai daranti nusikalstamas veikas nuosavybei. Baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 8-10). Pirmos instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad L. Ž. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, jų pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai skyrė mažesnę, nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi, paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė už kvalifikuotą vagystę negali būti laikoma aiškiai per griežta. Paskyrus pernelyg švelnią, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas humaniškumo principas, nes taip būtų sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeistas jų orumas.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., padarytos idealiąja sutaptimi, todėl teismas pagrįstai bendrino apėmimo būdu. Šią bausmę, dėl skirtingo pavojingumo ir priklausymo skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, subendrino apėmimo būdu su bausme, skirta Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d. Taigi, galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Kaip matyti, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmes, įvertino apeliaciniame skunde paminėtas aplinkybes (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, žalą jai atlygino), pripažindamas jas atsakomybę lengvinančiomis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), todėl švelninti bausmę dėl jau įvertintų aplinkybių nėra pagrindo. Apelianto nurodytomis aplinkybėmis, kad nusikalstamas veikas padarė nesąmoningai, apsvaigęs nuo alkoholio, negalėdamas savęs suvaldyti, bausmė taip pat negali būti švelninama, nes tai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Apeliantas prašo švelninti bausmę, atsižvelgus į jo psichinės sveikatos sutrikimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sveikatos būklė netrukdė neigiamai orientuotai asmenybei sistemingai daryti nusikaltimus. Galimybė gydytis yra suteikiama ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Be to, Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūrą privalo vykdyti pataisos įstaigos. Laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą.
L. Ž. apeliaciniame
skunde teigia, kad dėl skirtos bausmės negalės paremti sergančios motinos,
nutrūks jo socialiniai ryšiai. Tačiau pažymėtina, kad bet kurios įstatyme
numatytos bausmės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas
pasekmes tiek baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, tiek jo šeimos
nariams, todėl minėti argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas bausmę
švelninti.
Kolegija daro
išvadą, kad keisti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 1 p.,
N U T
A R Ė:
Nuteistojo L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Pranas
Šimkus
Teisėjai Evaldas
Vanagas
Eligijus Gladutis