Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-436-159/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-07859-2011-4)
Procesinio sprendimo kategorija
122.3; 128.17. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eugenija Morkūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ generalinio direktoriaus G. M. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
n u s t a t ė :
2011-06-10 kreditorė UAB „Neste Lietuva“ pateikė pareiškimą Nr. 03/11/04394 dėl priverstinio skolos išieškojimo. Jame nurodė, kad 2006-07-21 UAB „Neste Lietuva“ ir V. S. sudarė hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), juo V. S. įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeitimu užtikrino savo prievolę pagal 2006-07-20 privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartį.
2006-07-20 privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutarties 6.3 ir 8.1 punktuose numatyta, kad UAB „Neste Lietuva“ nutraukus sutartį anksčiau termino, V. S. privalės grąžinti sumokėtą avansą, prievolė grąžinti avansą užtikrinta įkeitimu. Pagal 2006-07-20 privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartį V. S. atsirado prievolė grąžinti iš UAB „Neste Lietuva“ gautą avansą. V. S. privalėjo sumokėti UAB „Neste Lietuva“ 273 968 Lt, tačiau iki 2011-05-16 įsipareigojimo neįvykdė.
Kreditorė UAB „Neste Lietuva“, vadovaudamasi CPK 543–545, 558 str., prašė priverstinai išieškoti iš V. S. 273 968 Lt skolą (b. l. 3).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-08-02 nutartimi kreditorės prašymą tenkino ir nutarė areštuoti įkeistą daiktą: 0,1959 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras įkainojimas 373 968 Lt. Teismas įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininką V. S., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, ir pavedė įkeisto daikto savininką V. S. saugoti įkeistą daiktą.
Nurodė, kad 2006-07-20 privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartyje numatyta avanso grąžinimo tvarka. Sutarties 6.3 punktu šalys susitarė, kad kreditorius turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nenurodydamas jokios priežasties, pranešęs skolininkui raštu prieš 6 mėnesius ir sumokėdamas skolininkui 50 000 Lt dydžio kompensaciją, o skolininkas grąžina kreditoriui nustatyta tvarka neišnaudotą avansą. Sutarties 8.1 punktu šalys susitarė, kad skolininko prievolių įvykdymas užtikrinamas žemės sklypo įkeitimu, nustatant hipotekos įkeitimo terminą iki 2017-12-01, prievolės dydį 373 968 Lt. Kreditorei vienašališkai nutraukus sutartį, nustatytu terminu skolininkas avanso negrąžino. Sudarant hipotekos lakštą, šalys susitarė, kad įkeitimu užtikrinta prievolė yra 2006-07-20 privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartis, notarinio registro Nr. AG-2219. Teismas konstatavo, kad skolininkas per sutartyje nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdė (b. l. 35–36).
Atskiruoju skundu skolininkas V. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos UAB „Neste Lietuva“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Apeliantas nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo į įkeistą turtą ir kad tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka. Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė prievolė nutraukta pagal sutartyje ir įstatyme nustatytą tvarką.
Į bylą nepateikta įrodymų, kad 2006-07-20 privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartis ir 2007-06-11 privataus žemės sklypo dalies nuomos terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartis nutrauktos. Kreditorei neįvykdžius pareigos ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių sutarčių tinkamą nutraukimą, hipotekos teisėja neturėjo galimybės patikrinti ir nepatikrino, ar minimos sutartys apskritai nutrauktos laikantis sutartyse ar įstatymuose nustatytos tvarkos. Dėl nurodytos priežasties hipotekos teisėja negalėjo pradėti priverstinio išieškojimo procedūros, bet privalėjo atmesti kreditoriaus prašymą.
Hipotekos kreditorė pareiškime nurodė, kad pagal sutarties Nr. 1 6.3 ir 8.1 punktus prievolė grąžinti avansą užtikrinta įkeitimu, pagal sutartį Nr. 1 skolininkui atsirado prievolė grąžinti 273 968 Lt avansą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta analogiška 273 968 Lt avanso suma. Pagal sutarties Nr. 1 ir pagal sutarties Nr. 2 nuostatas neatskleistas prašomo grąžinti 273 968 Lt avanso – prievolės dydžio skaičiavimas ir pagrindimas. Hipotekos teisėja visiškai neatsižvelgė į sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatas dėl nuomos mokesčio mokėjimo pradžios, dydžio bei nuomos mokesčio įskaitymo į avanso sumą reikalavimus, į sutarties nutraukimo tvarką, jos teisines pasekmes dėl kompensacijų, todėl neteisingai nustatė prievolės dydį.
Pagal sutarties Nr. 1 5.2 punktą nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti ir nuomininkei atsiranda pareiga jį mokėti nuo automatinės benzino ir/ar dyzelino degalinės ūkinės komercinės veiklos pradžios, bet ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo šios sutarties pasirašymo dienos, tačiau 2008-01-15 šalių susitarimu Nr. 2 pakeisti sutarties Nr. 1 4.9; 5.2; 5.6; 6.4 punktai, 2009-04-01 susitarimu Nr. 4 pakeistas sutarties Nr. 1 6.4 punktas dėl rengiamo detaliojo plano; 2009-09-09 šalys susitarimu Nr. 4 pakeitė sutarties Nr. 1 5.2; 6.4 punktus. Pagal šio susitarimo 5.2 punktą nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti ir nuomininkei atsiranda pareiga jį mokėti nuo 4.9 punkte nurodyto statybos leidimo gavimo dienos.
Į bylą nepateikta jokių minėtame 5.2 punkte nurodytų aplinkybių dėl statybos leidimo gavimo patvirtinančių duomenų, todėl nei teismas, nei skolininkas neturėdami tokių duomenų negalėjo patikrinti momento, nuo kurio turi būti pradėtas skaičiuoti nuomos mokestis, jis turėjo būti proporcingai mažinamas gauta avanso suma. Nesant tokių duomenų, bylos esmė neatskleista ir neteisingai nustatytas prievolės dydis.
Tuo atveju, jeigu kreditorė pagal sutarties 6.3 punktą vienašališkai būtų nutraukusi sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, tokiu atveju kreditorė privalėtų sumokėti 100 000 Lt (50 000 Lt + 50 000 Lt) kompensaciją ir grąžinti žemės sklypus nuomotojui, o nuomotojas turėtų grąžinti nuomininkei sutartyje nustatyta tvarka neišnaudotą avansą. Pagal sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 nuomos mokesčių mokėjimo pradžia – 2010-03-19, todėl hipotekos teisėja, spręsdama kreditorės prašymą, privalėjo patikrinti ir nustatyti prievolės dydį, vadovaujantis sutarties nurodymais. Nuo 2010-03-19 iki 2011-10-19 nuomos mokestis sudaro 103 880 Lt, todėl pagal sutarčių nurodymus, 103 880 Lt nuomos mokestis turi būti atimtas iš avanso sumos (neišnaudotas nuomos mokestis) ir šia suma sumažintas prievolės dydis. Svarbią reikšmę turi ta aplinkybė, kad žemės sklypai nuomotojui neperduoti, todėl laikytina, kad jais naudojasi kreditorė ir privalėjo mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį, iki sklypai bus perduoti nuomotojui (b. l. 57–60).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Neste Lietuva“ prašo skolininko V. S. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad 2006-07-20 ir 2007-06-11 privačios žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2 šalys susitarė, kad nuomininkė – UAB „Neste Lietuva“ be jokios priežasties vienašališkai galės nutraukti šias nuomos sutartis. Šalys sutarė, kad jeigu nuomininkė – UAB „Neste Lietuva“ – be jokios priežasties vienašališkai nutrauks šias nuomos sutartis, nuomotojas privalės grąžinti nuomininkei sutartyse nustatyta tvarka neišnaudotą avansą. UAB „Neste Lietuva“ paminėtas sutartis nutraukė, apie nuomos sutarčių nutraukimą iš anksto pranešė 2010-11-12 raštu Nr. 154, 2010-12-02 raštu per Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarę Ž. Palaimienę. Vėliau ne kartą siuntė raginimus grąžinti avansą bei pranešimus apie pasirengimą perduoti žemės sklypus. Kreditorė taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, kad pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo neteisingai nurodytos grąžintinos sumos, nes neva neišskaičiuotas žemės sklypų nuomos mokestis. Kreditorė UAB „Neste Lietuva“ sumokėjo V. S. 373 969 Lt avansą, iš jų 56 095,20 Lt pajamų mokestį už V. S..
Nuomos sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 6.3 punktuose numatyta, kad nuomininkei UAB „Neste Lietuva“ nutraukus sutartį, UAB „Neste Lietuva“ privalės nuomotojui sumokėti 50 000 Lt kompensaciją už kiekvienos sutarties nutraukimą. UAB „Neste Lietuva“ tiek savo raštuose nuomotojui, tiek pareiškime teismui nurodė, kad sutinka sumokėti nuomos sutartyse nurodytą kompensaciją ir sutinka, kad kompensaciją būtų įskaityta iš nuomotojo grąžintinų sumų. Atskaičius 100 000 Lt kompensaciją iš 373 968 Lt avanso, nuomotojas privalėtų grąžinti kreditorei 273 968 Lt, juos nurodė ir pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skaičiavimai atlikti tinkamai. Hipotekos teisėja, priimdama nutartį dėl hipoteka apsaugoto turto arešto, neprivalėjo tikrinti kreditorės nurodytos negrąžintos skolos dydžio (b. l. 121–123).
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-07-20 UAB „Neste Lietuva“ (nuomininkė) ir V. S. (nuomotojas) sudarė privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartį (b. l. 10–24, 31–33). Šios sutarties įvykdymui užtikrinti hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), su vėlesniais jo pakeitimais įkeistas V. S. nekilnojamasis turtas (b. l. 25–30). 2007-06-11 UAB „Neste Lietuva“ (nuomininkė) ir V. S. (nuomotojas) taip pat sudarė privataus žemės sklypo dalies nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartį (b. l. 89–118).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorė UAB „Neste Lietuva“ prašyme teismui pradėti priverstinį 273 968 Lt skolos iš skolininko V. S. išieškojimą nurodė tokias aplinkybes: kad UAB „Neste Lietuva“ nutraukus sutartį anksčiau termino, V. S. privalės grąžinti sumokėtą avansą; kad V. S. privalėjo sumokėti UAB „Neste Lietuva“ 273 968 Lt, tačiau iki 2011-05-16 įsipareigojimo neįvykdė (b. l. 3).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytais teiginiais, kad kreditorei neįvykdžius pareigos ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių sutarčių tinkamą nutraukimą, hipotekos teisėja neturėjo galimybės patikrinti ir nepatikrino, ar minimos sutartys apskritai nutrauktos laikantis sutartyse ar įstatymuose nustatytos tvarkos, nes kreditorė prie prašymo pridėjo: 2006-07-20 UAB „Neste Lietuva“ (nuomininkės) ir V. S. (nuomotojo) sudarytą privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartį (b. l. 10–24); 2006-07-21 UAB „Neste Lietuva“ ir V. S. sudarytą hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–27); 2007-06-11 hipotekos lakšte padarytus pakeitimus dėl 373 968 Lt prievolės dydžio ir dėl 373 968 Lt bendro įkeičiamų daiktų įkainojimo (b. l. 28–29) ir 2007-06-11 susitarimą dėl 2006-07-20 privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutarties pakeitimo (b. l. 31–33).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2011-08-02 nutartyje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, remiantis kuriomis nutarta areštuoti įkeistą daiktą: 0,1959 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras įkainojimas 373 968 Lt ir kuria skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas V. S. įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių ir įkeisto daikto savininkui V. S. pavesta saugoti įkeistą daiktą, apskritai neatitinka nei kreditorės UAB „Neste Lietuva“ prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodytų aplinkybių ir prie prašymo pridėtų rašytinių įrodymų, nes kreditorė minėtame prašyme apskritai nenurodė sutarties nutraukimo aplinkybių ir nurodė, kad pagal 2006-07-20 privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės suteikimo sutartį V. S. atsirado prievolė grąžinti iš UAB „Neste Lietuva“ gautą avansą. V. S. privalėjo sumokėti UAB „Neste Lietuva“ 273 968 Lt , tačiau iki 2011-05-16 įsipareigojimo neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas 2011-08-02 nutartyje konstatavo kreditorės vienašališkos sutarties nutraukimo ir skolininko nustatytu terminu avanso negrąžinimo faktus.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. Ananjevas, bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010).
Esant tokiam kasacinio teismo išaiškinimui, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti būtini dokumentai, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas konstatuoti, kad kreditorės UAB „Neste Lietuva“ pateikti dokumentai neatitiko įstatymo reikalavimų, nes kreditorė UAB „Neste Lietuva“ įrodymus apie vienašališką 2006-07-20 bei 2007-06-11 sutarčių nutraukimą pateikė tik prie atsiliepimo į skolininko V. S. atskirąjį skundą (b. l. 124–134). Apeliacinės instancijos teismui taip pat yra pagrindas konstatuoti, kad kreditorė UAB „Neste Lietuva“ tik atsiliepime į skolininko V. S. atskirąjį skundą nurodė išieškotinos iš skolininko V. S. 273 968 Lt skolos skaičiavimą.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad hipotekos teisėja, spręsdama kreditorės prašymą, privalėjo patikrinti ir nustatyti prievolės dydį ir vadovaujantis sutarties nurodymais, kad nuo 2010-03-19 iki 2011-10-19 nuomos mokestį sudaro 103 880 Lt, 103 880 Lt nuomos mokestis turėjo būti atimtas iš avanso sumos (neišnaudotas nuomos mokestis) ir šia suma sumažinti prievolės dydį. Kreditorė UAB „Neste Lietuva“ atsiliepime į skolininko V. S. atskirąjį skundą iš dalies sutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytu teiginiu dėl nustatytino prievolės dydžio, kadangi pripažino, kad UAB „Neste Lietuva“ privalės nuomotojui sumokėti 50 000 Lt kompensaciją už kiekvienos sutarties nutraukimą, iš viso100 000 Lt kompensaciją, todėl atskaičius 100 000 Lt kompensaciją iš 373 968 Lt avanso, nuomotojas privalėtų grąžinti kreditorei 273 968 Lt. Išeitų, kad kreditorės nurodytą skolininko V. S. neįvykdytą prievolę sudaro 273 968 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad neįvykdytą prievolę sudaro 373 968 Lt.
Atsižvelgus į anksčiau nutartyje išdėstytus motyvus ir vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika analogiškų situacijų atvejais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kreditorė teismui pateikė ne visus būtinus dokumentus pradėti priverstinio išieškojimo procedūras iš skolininko V. S. įkeisto turto. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas visų būtinų dokumentų, nepagrįstai pradėjo minėtą priverstinio išieškojimo procedūrą, todėl atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais atskirasis skundas tenkintinas ir išspręstinas klausimas iš esmės – pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, kreditorės UAB „Neste Lietuva“ 2011-06-10 pareiškimas Nr. 03/11/04394 dėl priverstinio skolos išieškojimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės UAB „Neste Lietuva“ 2011-06-10 pareiškimą Nr. 03/11/04394 dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti.
Teisėja Eugenija Morkūnienė