Civilinė byla Nr. e2-416-637/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04824-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 31 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Hadrovska,
sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Neringai Čilinskaitei, Gretai Tarasevičiūtei,
dalyvaujant atsakovui R. V., atsakovo atstovui advokato padėjėjui D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) ,,Juris LT“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Klaipėdos Eoltas“, A. T..
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2038,26 Eur skolą, kurią sudaro 1863,67 skola ir 134,59 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir atsakovas, vykdantis individualią veiklą, 2014 m. sausio 20 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 2014-01/20 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė išnuomojo atsakovui automobilių plovyklą su įrenginiais bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Atsakovas su pradine kreditore pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas 1836,67 Eur. 2020 m. spalio 7 d. UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Klaipėdos Eoltas“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo 1863,67 Eur įsiskolinimą. Ieškovė apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešė 2020 m. spalio 26 d. pranešimu bei pareikalavo iki 2020 m. lapkričio 2 d. padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo R. V. 2038,26 Eur skolos, kurią sudaro 1863,67 Eur skola, 134,59 Eur delspinigių ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2038,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 323 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Juris LT“ naudai.
4. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašo panaikinti 2021 m. liepos 12 d. preliminarų sprendimą, taikyti ieškinio senatį atmetant ieškinį kaip pareikštą be svarbios priežasties praleidus ieškinio senaties terminą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Ieškovė atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus nepateikė. Teismas įvertinęs atsakovo prieštaravimų turinį, 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir paskyrė teismo posėdį byloje.
6. Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos Eoltas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašo ieškinį tenkinti, atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį netenkinti kaip teisiškai nepagrįsto, kadangi ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas 2018 m. lapkričio 26 d. atsakovo skolos pripažinimu. Prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
7. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį netenkinti, nes ieškinio senaties terminas nepraleistas.
8. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad su UAB „Klaipėdos Eoltas“ buvo sudaręs negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį ir dalyje išsinuomotų patalpų planavo vykdyti autoremonto veiklą – kėbulo tiesinimo be dažymo darbus. Patalpos buvo per didelės, todėl du trečdalius išnuomotų patalpų perdavė naudoti pagal subnuomos sutartį A. T., kuris vykdė automobilių plovyklos veiklą. Tuometinis UAB „Klaipėdos Eoltas“ direktorius apie tai žinojo ir neprieštaravo. Atsakovas sumokėjo UAB „Klaipėdos Eoltas“ 3075,76 Eur avanso, iš kurio buvo įskaitytas patalpų nuomos mokestis, tačiau veiklos nė dienos nevykdė. Kadangi atsakovo verslas nesivystė, todėl subnuomos sutartį atsakovas nutraukė. Atsakovas su A. T. buvo sudaręs nuomos sutartį, jos pagrindu, iš A. T. atsakovui teismas priteisė įsiskolinimą už nuomą. 2018 m. lapkričio 26 d. rašė elektroninį laišką, kad UAB „Klaipėdos Eoltas“ duotų laiko per kurį A. T. atsiskaitytų už patalpas.
9. Atsakovo atstovas prašė panaikinti preliminarų sprendimą atsakovo prieštaravimuose nurodytais motyvais ir pagrindais. Nurodė, jog ieškinio reikalavimui taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas nesutinka, jog 2018 m. lapkričio 26 d. elektroniniu laišku pripažino prievolę pagal Sutartį, taip pat nurodė, kad atsakovas neturi rašytinių įrodymų dėl to, kad turėjo subnuomininko (UAB „Klaipėdos Eoltas“) leidimą sudaryti subnuomos sutartį su A. T. ir teigė, kad tarp atsakovo ir tuometinio UAB „Klaipėdos Eoltas“ direktoriaus buvo sudarytas „vyriškas susitarimas“ žodžiu, jog atsakingu už UAB „Klaipėdos Eoltas“ susidariusį įsiskolinimą tampa A. T. naudojęsis išnuomotomis patalpomis.
10. Trečiasis asmuo A. T. atsiliepimo ar rašytinių paaiškinimų dėl ieškinio ir atsakovo prieštaravimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
11. nustatyta, kad 2014 m. sausio 20 d. pradinė kreditorė UAB „Klaipėdos Eoltas“, kaip Subnuomotojas, ir atsakovas R. V., kaip subnuomininkas, sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 2014-01/20 (toliau – Sutartis), kuria Subnuomotojas įsipareigojo už užmokestį perduoti subnuomininkui šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis automobilių plovyklą su įrenginiais (toliau ir Turtas), o subnuomininkas įsipareigoja priimti Turtą ir mokėti nuomos mokestį bei kitus Sutartyje nurodytus mokėjimus (Sutarties 1.1. p.).
12. Atsakovo paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Sutarties šalys susitarė, kad subnuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2014 m. vasario 17 d. Atsakovas į trečiojo asmens UAB „Klaipėdos Eoltas“ bankinę sąskaitą 2014 m. sausio 22 d. įmokėjo 3075,76 Eur, kurio 3540,- LTL (1025,25 EUR) dalis įskaitomas kaip pirmo mėnesio nuomos mokestis.
13. Atsakovo prašymu ir įvertinus Sutartyje numatytą jos nutraukimo tvarką (Sutarties 8.5 punktas), t. y. informuoti apie Sutarties nutraukimą prieš 30 kalendorinių dienų, Sutartis nutraukta 2014 m. birželio 30 d.
14. 2020 m. spalio 7 d. UAB „Klaipėdos Eoltas“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Klaipėdos Eoltas“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo 1863,67 Eur įsiskolinimą. Ieškovė apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešė 2020 m. spalio 26 d. pranešimu bei pareikalavo iki 2020 m. lapkričio 2 d. padengti susidariusį įsiskolinimą.
15. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo perleidimą yra pasisakęs, jog reikalavimo perleidimas yra sutartis, kuria kreditorius perleidžia trečiajam asmeniui savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, tai yra jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Šiuo atveju, minėta, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2020 m. spalio 26 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuris atsakovui išsiųstas Sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).
16. Įstatyme numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nurodyta teisės norma nustato pareigą informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimo faktą. Kaip išaiškinta Kasacinio teismo, šis reikalavimas nėra savitikslis, CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
17. Kasacinis teismas nurodė, jog įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą užpildo Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Kaip yra nurodęs Kasacinis teismas, prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą tinkamai, t. y. išsiųsdama pranešimą ir reikalavimo perleidimo sutartį atsakovui elektroniniu paštu, todėl konstatuotina, kad ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė UAB „Klaipėdos Eoltas“ (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškinio senaties
19. Atsakovas prašė taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą, kadangi šis ginčas yra iš esmės dėl periodinių įmokų mokėjimų pagal nuomos Sutartį. Esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, teismui kyla pareiga patikrinti ir nustatyti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas.
20. Įstatyme numatyta, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).
21. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nepareiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).
22. Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė UAB „Klaipėdos Eoltas“ apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai išrašė 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaitas faktūras BNT000041 ir BNT000042 ir jose nustatė sąskaitų apmokėjimo terminą iki 2014 m. birželio 30 d. Taigi nuo šios datos, atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, pradinė kreditorė galėjo ginti savo teises teisme pareikšdamas ieškinį. Teismas sprendžia, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2014 m. birželio 30 d., kai pradinė kreditorė objektyviai suvokė, kad prievolė per jo nustatytą terminą nebuvo įvykdyta.
23. Įstatyme numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas - 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
24. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl CK 1.125 straipsnio 9 dalies aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad pagal CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktą nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas tokiais būdais: konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai. Tuo atveju, kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje požymius: nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiškai tam tikrais šalių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).
25. Taigi šiuo atveju teismas sutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta ir teismo posėdyje palaikyta pozicija, jog reikalavimui sumokėti skolą, susidariusią už kas mėnesį (periodiškai) mokėtiną patalpų subnuomą taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Tokiu atveju ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti turėjo baigtis 2019 m. birželio 30 d.
26. Sprendžiant dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį aktualu tai, jog įstatyme numatyti atvejai kada ieškinio senaties termino eiga nutrūksta. Vienas tokių atvejų numatytas CK 1.130 straipsnio 2 dalyje – ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.
27. Teismų praktikoje skolininko veiksmais, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą <...> ir kiti panašūs veiksmai. Skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008). Be to pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, CK 1.130 straipsnio 2 dalyje įvardyti skolininko veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, sukelia ieškinio senaties termino nutraukimo teisinius padarinius tik tada, kai šie veiksmai atlikti nepasibaigus ieškinio senaties terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2011).
28. Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos Eoltas“ atsiliepime nurodo, kad ieškinio senaties eiga nutrūko, nes atsakovas 2018 m. lapkričio 26 d. pripažino skolą. Teismui pateiktu elektroniniu laišku, siųstu iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) (atsakymo į 2018 m. lapkričio 26 d. priminimą sumokėti skolą), nustatyta, kad atsakovas sutinka su skola už nuomą, kuri nurodyta priminime, teigia, kad jo reikalavimu iš A. T. antstolio išieškoma skola būtų mokama tiesiogiai į „Eolto“ sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtina byloje ieškovės pateiktas 2014 m. gruodžio 30 d. R. V. prašymas antstolio A. S. kontorai. Atsakovas prašė suteikti galimybę susitarti su subnuomininku ir nurodė, kad priešingu atveju privalės padengti susidariusį įsiskolinimą.
29. Todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo atstovo argumentai, jog 2018 m. lapkričio 26 d. elektroniniame laiške išdėstyta atsakovo pozicija nereiškia prievolės pripažinimo. Minėtame laiške atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia įsipareigojimą atsiskaityti su UAB „Klaipėdos Eoltas“.
30. Teismas neturi pagrindo nesutikti su trečiojo asmens atsiliepimo argumentais ir konstatuoja, kad atsakovo veiksmai 2018 m. lapkričio 26 d. pripažįstant skolą nutraukė ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju reikalavimas į atsakovą buvo perleistas 2020 m. spalio 7 d., ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. liepos 7 d., t. y. dar nepasibaigus sutrumpintam 5 metų ieškinio senaties terminui. Pažymėtina, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 straipsnis).
31. Teismo vertinimu, šie atsakovo aktyvūs ir teisminio nagrinėjimo metu nepaneigti veiksmai pripažįstant 1863,67 Eur skolą (kurios dydis nurodytas 2018 m. lapkričio 6 d. priminime) leidžia spręsti, jog egzistuoja sąlygos taikyti CK 1.130 straipsnio 2 dalį. Atsakovas prievolę pripažino, todėl ieškinio senaties terminas nutrūko (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Teismas neturi pagrindo taikyti ieškinio senatį.
32. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinio senaties eiga buvo nutraukta dėl atsakovo veiksmų, todėl teismas sprendžia dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Dėl skolos priteisimo
33. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2038,26 Eur sumą, kuri ieškinio reikalavime įvardinta kaip „skola“, tačiau, kaip matyti iš ieškinio motyvų, šią sumą sudaro: 1863,67 Eur skola pagal sąskaitas, 134,59 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010 išaiškinta, kad teismas, taikydamas teisingumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgdamas į reikalavimo esmę pagal bylos faktus, gali nukrypti nuo ieškovo lingvistinių ieškinio reikalavimo formuluočių ir suformuluoti rezoliucinę dalį taip, kad ieškovui priklausanti pagal faktines aplinkybes teisė būtų apginta. Toks reikalavimo tikslinimas, atsižvelgus į reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes ir reikalavimo esmę ir tikslą, nėra ieškinio dalyko keitimas, o tik tinkamas teisiškas reikalavimo formulavimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškinio ribos priimant preliminarų sprendimą nebuvo viršytos.
35. Reikalavimą dėl 1863,67 Eur skolos priteisimo ieškovė grindžia pateiktomis sąskaitomis (2014 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra BNT000038, suma 1025,25 Eur (3540,00 Lt), 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra BNT000041, suma 1025,25 Eur (3540,00 Lt), ir 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra BNT000042, suma 82,61 Eur (285,23 Lt)) ir Reikalavimų perleidimo sutartimi, kuria pradinė kreditorė UAB „Klaipėdos Eoltas“ perleido ieškovei 1863,67 Eur dydžio atsakovo skolą.
36. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko.
37. Byloje pateiktas rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytą 2014 m. sausio 20 d. patalpų subnuomos sutartį, atsakovas įsipareigojo kas mokėti 1025,25 Eur (3540,00 Lt) nuomos mokestį, tame tarpe PVM (Sutarties 6.2 punktas), taip pat apmokėti mokesčius už šaltą vandenį, elektros energiją, šilumos energiją, ryšio paslaugas bei kitas komunalines paslaugas pagal faktinį sunaudojimą (Sutarties 6.4 punktas). Be to, Sutarties 6.6 punktu Sutarties šalys susitarė, kad iki 2014 m. vasario 5 d. atsakovas avansu sumoka 3075,76 Eur (10 620,00 Lt) nuomos mokestį, kuris atitinka 3 būsimų kalendorinių mėnesių nuomos sumai. Nuomos mokestis bei visi kiti mokėjimai pradėti skaičiuoti nuo 2014 m. vasario 17 d. (Sutarties 6.3 punktas). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas yra sumokėjęs 3075,76 Eur avansą Sutartyje numatytu terminu.
38. UAB „Klaipėdos Eoltas“ atsiliepime nurodė, kad atsakovui iš viso buvo išrašyta sąskaitų už 5182,75 Eur, o įskaičius atsakovo sumokėtą avansą atsakovo skola 2014 m. birželio 30 d. sudarė 2106,98 Eur. Šią aplinkybę patikimai grindžia rašytiniai įrodymai - UAB „Klaipėdos Eoltas“ Išrašas iš apskaitos sistemos, kuriuo nustatyta, kad atsakovo skola 2015 m. sausio 1 d. sudarė 2106,98 Eur: 870,64 Eur pagal sąskaitą faktūrą BNT000038; 114,58 Eur pagal sąskaitą faktūrą BNT000039; 13,90 Eur pagal sąskaitą faktūrą KLE043054; 1025,25 Eur pagal sąskaitą faktūrą BNT000041 ir 82,61 Eur pagal sąskaitą faktūrą BNT000042. Atsakovas šio įrodymo neginčijo ir priešpriešinių įrodymų neteikė.
39. Nustatyta, kad UAB „Klaipėdos Eoltas“ apskaitoje nurodyta atsakovo skola sutampa su paties atsakovo antstoliui A. S. 20214 m. gruodžio 30 d. prašyme nurodyta skolos suma 7275 Lt, kuri atitinka 2106,98 Eur. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo prieštaravimų motyvai (15-18 punktai), jog ieškovės nurodyta skola nepagrįsto dydžio ir turėtų būti sumažinta antstolio A. S. iš trečiojo asmens A. T. išieškota ir atsakovo prašymu UAB „Klaipėdos Eoltas“ pervesta 243,31 Eur suma.
40. Pateikti UAB „Klaipėdos Eoltas“ banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad įmokos iš antstolio gautos laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. sausio 12 d., iš viso 243,31 Eur. Po iš antstolio gautų sumų įskaitymo liko neapmokėta 1863,67 Eur (2106,98 Eur – 243,31 Eur) skolos suma.
41. Nesutikdamas su reikalavimu dėl 1863,67 Eur skolos priteisimo atsakovas teigė, kad pareiga mokėti nuomos mokestį tenka A. T.. Atsakovas teigė, kad susitarė su tuometiniu UAB „Klaipėdos Eoltas“ direktoriumi ir pagal individualų susitarimą automobilių plovyklos verslą vystyti perdavė A. T., įskaitant nuomos mokesčio mokėjimą pradinei kreditorei UAB „Klaipėdos Eoltas“. Atsakovas nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, o byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes.
42. Atsakovo ir UAB „Klaipėdos Eoltas“ sudarytos Sutarties 5.2.7. punkte susitarė, kad subnuomininkas (atsakovas) neturi teisės subnuomoti jam perduoto Turto (ar jo dalies), ar suteikti tretiesiems asmenims bet kokią kitą teisę naudotis Turtu (ar jo dalimi) be išankstinio subnuomotojo ar nuomotojo raštiško sutikimo. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad subnuomininkas neturi teisės be išankstinio subnuomotojo ar nuomotojo raštiško sutikimo perleisti visų ar dalies savo teisių ir (ar) pareigų, kylančių iš šios Sutarties. Šios Sutarties nuostatos atitinka CK 6.490 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.491 straipsnio 1 dalyje numatytą draudimą subnuomoti patalpas ar kitaip perleisti jas naudoti neturint rašytinio nuomotojo ar subnuomotojo sutikimo.
43. Teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek jo atstovas patvirtino, kad rašytinio sutikimo subnuomoti patalpas ir perkelti savo pareigą mokėti nuomos mokestį atsakovas neturėjo.
44. Atsakovo pateikti duomenys – 2014 m. vasario 17 d. sudarytą subnuomos sutartis su A. T. ir jos pagrindu atsakovo naudai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. priimtas teismo įsakymas Nr. L2-10634-676/2014 – nepaneigia atsakovo pareigos mokėti nuomos mokestį pagal 2014 m. sausio 20 d. Sutartį, sudarytą su UAB „Klaipėdos Eoltas“.
45. Ištyręs rašytinius įrodymus ir išklausęs atsakovo paaiškinimų teismas konstatuoja, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė prievoliniai negyvenamųjų patalpų subnuomos teisiniai santykiai. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Nustatyta, kad atsakovo naudojimui 2014 m. sausio 20 d. Sutarties pagrindu perduotos patalpos, už kurių nuomą atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, tačiau tinkamai šios pareigos nevykdė. Atsakovas neįrodė, kad pareiga sumokėti skolą kilo A. T. (CPK 178 straipsnis). 2014-08-04 teismo įsakymu iš A. T. skola priteista R. V., o ne ieškovei ar pradiniam kreditoriui. Ieškovė įrodė, kad atsakovo skola sudaro 1863,67 Eur, todėl teismas konstatuoja, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 1863,67 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnis).
Dėl netesybų (delspinigių) priteisimo
46. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 134,59 Eur delspinigių.
47. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
48. Atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytos Sutarties 7.1. punkte buvo numatyta, kad pradelsęs atsiskaityti, atsakovas įsipareigoja mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo delspinigius, paskaičiuotus pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras neviršijant 180 dienų: 54,82 Eur pagal 2014 m. gegužės 30 d. sąskaitą BNT Nr. 000038 (755,81 Eur skola (likutis) x 0,04 proc. delspinigiai x 180 dienų); 73,82 Eur pagal 2014 m. birželio 30 d. sąskaitą BNT Nr. 000041 (1025,25 Eur skola x 0,04 proc. delspinigiai x 180 dienų); 5,95 Eur pagal 2014 m. birželio 30 d. sąskaitą BNT Nr. 000042 (82,61 Eur skola x 0,04 proc. delspinigiai x 180 dienų, iš viso 134,59 Eur.
49. Atsižvelgiant į tai, kad šalys buvo sutarusios dėl delspinigių skaičiavimo, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo delspinigius, paskaičiuos neviršijant 180 dienų, konstatuotina, kad reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų
50. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.
51. Atsakovas šios sumos neginčijo ir ieškovės prašymą paneigiančių argumentų ir įrodymų neteikė.
52. Ieškovė reikalavimą dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo grindžia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau ir MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes atsakovas su pradine kreditore 2014 m. sausio 20 d. Sutartį sudarė ne savo asmeniams, šeimos ar poreikiams.
53. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje išaiškinta, kad ši suma nei pagal MAPKSVPĮ, nei pagal CPK nuostatas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, negali būti įskaityta į atstovavimo išlaidų sumą, kurią ieškovė patyrė realizuodama savo teisę į teisminę gynybą (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-386-252/2019).
54. Kadangi MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
55. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos.
56. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
57. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su pradine kreditore (UAB „Klaipėdos Eoltas“) 2014 m. sausio 20 d. sudarė kaip subjektai, besiverčiantys ūkine – komercine veikla, palūkanų dydis nustatomas vadovaujantis MAPKSVPĮ nuostatomis. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis numato, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, t. y. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, jog vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma yra 0 proc. (0,00 proc. + 8 proc.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. CPK 430 straipsnio 7 dalis nustato, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė yra sumokėjusi 23 Eur žyminio mokesčio ir pateikė įrodymus apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas – 300 Eur. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 323 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos (400 Eur) neatlygintinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
Teismas
n u s p r e n d ž i a:
preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. V. 2038,26 Eur (du tūkstančius trisdešimt aštuonis eurus dvidešimt šešis centus) skolos, kurią sudaro 1863,67 Eur (vienas tūkstantis šešiasdešimt trys eurai šešiasdešimt septyni centai) skola, 134,59 Eur (vienas šimtas trisdešimt keturi eurai penkiasdešimt devyni centai) delspinigių ir 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2038,26 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų dvidešimt šešių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 323 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Audra Hadrovska