Civilinė byla Nr. e2-2004-457/2021

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00006-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.28.1; 2.6.28.3; 3.2.6.5.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 18 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,

sekretoriaujant Laimai Belevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ atstovui advokatui Jonui Nekrašui,

atsakovui A. J.,

atsakovo L. K. atstovei advokatei Inetai Kačenauskienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams L. K. ir A. J., tretiesiems asmenims Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, uždarajai akcinei bendrovei „Automagija“ dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 7338,06 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ŠAVPK), kaip Paslaugos gavėjas, 2014 m. spalio 3 d. su uždarąja akcine bendroje (toliau – UAB) „Automagija“, kaip Paslaugos teikėju, sudarė sutartį Nr. 40-IL-5866 (toliau – Sutartis) dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų. Šios Sutarties 3.1 ir 3.2 punktų nuostatomis Paslaugos teikėjas įsipareigojo Paslaugos gavėjo operatyvaus valdymo (budėtojų) padalinio pareigūnui iškvietus ne vėliau kaip per 60 min. atvykti į nurodytą vietą nuvežti Paslaugos gavėjo darbuotojų nurodytą transporto priemonę; kokybišką ir saugų transporto priemonių nuvežimą, pervežimą bei saugojimą užtikrinti 24 val. per parą. Atsakovams priklausanti transporto priemonė „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė) transportuota pagal 2016 m. lapkričio 15 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, buvo sulaikyta ir priverstinai nuvežta į ieškovės saugomą automobilių aikštelę. Transporto priemonė saugoma nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki šiol. Transporto priemonės savininkas/valdytojas ignoruoja raginimus apmokėti už jos saugojimą ir nuvežimą (viso – 1248 dienų). Tuo metu dienos saugojimo įkainis buvo 5,79 Eur, o transportavimo kaina – 112,14 Eur. 2017 m. vasario 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-47-959/2017 transporto priemonė konfiskuota nebuvo. 2017 m. kovo 2 d. ŠAVPK Joniškio rajono policijos komisariate buvo išduotas leidimas atsiimti automobilį, bet atsakovai iki šios dienos to nepadarė. 2019 m. sausio 14 d. UAB „Automagija“, kaip pradinis kreditorius, ir UAB „Osvalda“, kaip naujasis kreditorius, sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – Sutartis I), pagal kurios 1 punktą pradinis kreditorius neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia naujajam kreditoriui, o naujasis kreditorius priima iš pradinio kreditoriaus visas iš Sutarties I kylančias pradinio kreditoriaus teises (teisę į atlygį už transporto priemonių priverstinį nutempimą ir saugojimą, sutarčių su ŠAVPK nustatytomis kainomis) ir su jomis susijusias teises. Ieškovė pagal Sutartį I perėmusi iš UAB „Automagija“ visas iš Sutarties I kylančiais teises (teisę į atlygį už transporto priemonių priverstinį nuvežimą ir saugojimą) 2020 m. birželio 19 d. informavo atsakovus apie reikalavimo teisės perleidimą UAB „Osvalda“ ir prašė atsakovų susisiekti su ieškove dėl transporto priemonės atsiėmimo ir ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos apmokėti susidariusią skolą. Minėti reikalavimai atsakovams pakartotinai buvo išsiųsti 2020 m. gruodžio 28 d. Tačiau atsakovai šiai dienai nėra atsiskaitę su ieškove už transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugas. Atsakovų solidarią skolą ieškovei sudaro 1339,62 Eur skolos už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. birželio 15 d. (212 dienų transporto priemonės saugojimo (212 dienos X 5,79 Eur=1227,48) ir 112,14 Eur už transporto priemonės nuvežimą) bei 5998,44 Eur skolos už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2021 m. sausio 4 d. (bylos perdavimas į teismą) (1036 dienos X 5,79 Eur=5998,44 Eur). Ieškovės išlaidos, kurias ji patyrė turi būti atlygintos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.233 straipsnis). Atsakovai, kaip transporto priemonės savininkas ir jo teisėtas valdytojas, solidariai privalo atlyginti išlaidas, susijusias su automobilio transportavimu ir saugojimu. Santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2019). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagal byloje ir prie ieškinio ir patikslinto ieškinio pridedamus įrodymus, sutinkamai su CK 6.279 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 7338,06 Eur skola priteistina solidariai iš atsakovų ieškovei. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį atsakovai privalo solidariai mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas L. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo iš dalies sutinka dėl jo solidarios atsakomybės už skolą ieškovei, tačiau nesutinka su reikalavimų dydžiu. Skola kildinama iš solidarios atsakovo A. J., kaip transporto priemonės savininko, ir atsakovo L. K., kaip jo teisėto valdytojo, atsakomybės atlyginti išlaidas, susijusias su transporto priemonės transportavimu ir saugojimu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. sausio 4 d. Remiantis 2017 m. vasario 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A.15.-47-959/2017, atsakovas L. K. 2016 m. lapkričio 15 d., apie 11:49 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo atsakovui A. J. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir, su juo susidūręs bei apgadinęs abi transporto priemones, pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas L. K. prisipažino padaręs minėtus nusižengimus, buvo pripažintas kaltu, paskirtą baudą yra sumokėjęs. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, atsakovo L. K. atsakomybė šiuo atveju atitinka solidarios atsakomybės sąlygas, tačiau, nebūdamas transporto priemonės savininku bei esant konfliktiškiems santykiams su savininku, atsakovu A. J., atsakovas L. K. niekaip negali būti laikomas atsakingu už transporto priemonės likimą. Reikalavimas atsakovui L. K., kuris nėra automobilio savininkas ir negali įtakoti savininko, atsakovo A. J., sprendimų, sumokėti skolą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. sausio 4 d. išplaukia iš jo civilinės atsakomybės dėl neveikimo, tai yra transporto priemonės nepasiėmimo laiku. Daugiau nei 7000 eurų reikalavimas už metalo laužo vertės transporto priemonės, kuri per tokį ilgą saugojimo laikotarpį dar daugiau nuvertėjo, saugojimą prieštarauja taikant civilinę atsakomybę galiojančiam principui – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma (impossibilum nulla obligatio est). Atsakovas L. K. šioje byloje kvestionuoja neproporcingą skolos dydį, sutarčių teisėtumą bei atsakingų asmenų veiksmus (neveikimą). 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija“ ir ŠAVPK sudarė Sutartį, pagal kurią UAB „Automagija“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Sutarties 14 punktą, Sutartis galioja iki 2015 m. spalio 2 d. Sutarties galiojimo terminas Paslaugos gavėjo sprendimu gali būti pratęstas 2 kartus po 12 mėnesių (iki bendro 3 metų termino). 2019 m. sausio 14 d. UAB „Automagija“ ir ieškovė pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius, tai yra UAB „Automagija“, turi teisę į atlyginimą už priverstinį automobilių nutempimą ir saugojimą laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. imtinai Sutarčių su ŠAVPK pagrindu. Prie šios Reikalavimų perleidimo sutarties jos pasirašymo metu pridedami šie priedai: Priedas Nr. 1 Sutartys su ŠAVPK imtinai nuo 2008 m. iki 2017 metų (10.1 punktas). Kadangi UAB „Automagija“ Sutartis galėjo būti pratęsta iki bendro 3 metų termino, tai yra iki 2017 m. spalio 3 d., o Reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove sudaryta 2019 m. sausio 14 d., ieškinio reikalavimas atsakovams atlyginti išlaidas, susijusias su transporto priemonės transportavimu ir saugojimu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. sausio 4 d. (pagal pateiktą skolos apskaičiavimo priedą) iš dalies tenkintinas, o reikalavimas atlyginti saugojimo išlaidas pasibaigus sutarčiai su Paslaugos gavėju, atmestinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Sutarties 4.4 numatyta, kad UAB „Automagija“, jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip šešis mėnesius, turi kreiptis į Paslaugos gavėją, tai yra ŠAVPK, ir reikalauti informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Tokių duomenų, kad dėl saugomo automobilio nuo 2016 m. lapkričio 15 d. po šešių mėnesių Paslaugos davėjas būtų kreipęsis į Paslaugos gavėją, ieškovė nepateikė. Sutarties 4.4 punkto nuostatos atitinka įstatymo – CK 6.843 straipsnio nuostatas, tačiau jomis atsakingi asmenys neteisėtai nesivadovavo, ko pasėkoje „išaugino“ nepagrįstą skolą, už kurią taip pat yra atsakingi. Ieškovė pateikė 2020 m. birželio 16 d. siųstą pranešimo atsakovui L. K. kopiją, nurodydama adresą „(duomenys neskelbtini)“, nors Gyventojų registro duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 16 d. L. K. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). ŠAVPK Joniškio rajono policijos komisariato vyresnysis postinis A. L. 2017 m. kovo 20 d. užpildė Leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. 640. Leidimas užpildytas Teismo nutarimui įsiteisėjus, tačiau nėra aišku, ar ir kodėl transporto priemonės savininkas, atsakovas A. J. ir/ar valdytojas įvykio metu, atsakovas L. K., nebuvo su juo supažindinti. KET pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas. Atsakovas L. K. nesutinka su skolos dydžiu. Šiam teisiniam santykiui reguliuoti yra svarbus CK 6.843 straipsnio reglamentavimas. Jame nurodyta, kad jeigu davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą; jeigu saugomo daikto vertė didesnė nei 600 eurų saugotojas turi teisę jį parduoti tik aukciono būdu; pardavus daiktą gauta suma, atskaičius saugotojui priklausančias sumas, perduodama davėjui (CK 6.843 straipsnio 2, 3 dalys). Minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Paslaugos davėjas privalo būti aktyvus, ilgą ar neribotą laiką nelaikyti/nesaugoti automobilio aikštelėje ir skolos dydis už suteiktas pasaugos paslaugas, šiuo atveju už automobilio saugojimą, neturi viršyti saugomo daikto vertės. Praktinis automobilio saugojimo išlaidų dydis yra įtvirtintas teismų praktikoje. Atsakovas L. K. nesutinka su saugojimo kaina už 1 parą – 5,79 Eur, nesutinka su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu. Remiantis viešais duomenimis, šiuo metu, tai yra 2021 metais, stovėjimo aikštelės UAB „Saurida“ mėnesinis įkainis yra 50 Eur, lyginant su ieškovės skaičiuojamu 173,70 Eur, esant 30-ties dienų mėnesiui (5,79x30). Šiuo metu „Unipark“ mėnesinis mokestis Šiaulių mieste yra 25 Eur. Ieškovės prašoma priteisit 7338,06 Eur yra žymiai didesnė nei paties saugojamo daikto vertė ir įvertinus tai, kad transporto priemonės saugotojas pats prisidėjo prie saugojimo išlaidų didėjimo, priteistinos sumos dydis dėl išlaidų už automobilio nuvežimą ir saugojimą dydis turi atitikti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Tretieji asmenys Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB „Automagija“ į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad yra savininkas ir yra asmuo, kuris neteisėtai pasinaudojo savininko A. J. transporto priemone. Kokiu būdu ir kaip L. K. pasinaudojo A. J. transporto priemone yra įrodyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, L. K. kaltė yra nustatyta. Transporto priemonės savininkas turi imtis visų reikalingų priemonių, pasirūpinti transporto priemone, kuri yra saugoma, kad transporto priemonė atsirastų pas jį, t. y. savininką, o ne pas asmenį, kuris neteisėtai valdė transporto priemonę. Ieškovės turimais duomenimis, UAB „Automagija“, kurią atstovavo UAB „Turtuvos grupė“, dar 2018 m. kovo 5 d. išsiuntė raginimą atsakovui A. J. dėl skolos susimokėjimo, tačiau atsakovas skolos nesusimokėjo. Atsakovas A. J., žinodamas, kad jo transporto priemonė yra saugoma, nesiėmė jokių veiksmų, kad atsiimti jam priklausančią transporto priemonę ir kad neaugtų skola už transporto priemonės saugojimą. Pagal teismų praktiką, teismai nagrinėdami tokios kategorijos bylas turi išsiaiškinti, kiek tas laikas/terminas yra teisingas, protingas ir sąžiningas, bei neturi kreditoriui primesti tam tikrus veiksmus, kuriuos turi pirmiausia atlikti. Atsakovo L. K. atstovės pozicija yra tokia, kad visu tuo, kas yra susieta su transporto priemone (jos saugojimu ir vėlesniais veiksmais), turi pasirūpinti ieškovė. Apie atsakovų atsakomybę ir pareigas visiškai nėra kalbama. Šioje byloje skolos atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su aplaidumu, vilkinimu ir veiksmais, kurie yra nukreipti atsakovo į nenorą spręsti šitų klausimų. Nuo to momento, kai ŠAVPK pareigūno sprendimu transporto priemonė yra nugabenama į ieškovės saugomą automobilių aikštelę, atsiranda pareiga atsakovams imties priemonių, kad transporto priemonė nebūtų saugojama, pasirūpinti transporto priemone. Ieškovė savo ieškinį grindžia tik tai tais laikais ir tais skaičiavimais, kurie yra nurodyti patikslintame ieškinyje. Skolos atsiradimo terminas skaičiuojamas nuo 2016 m. lapkričio 15 d., kada transporto priemonė priverstinai buvo nuvežta į ieškovės saugomą automobilių aikštelę, iki 2017 m. birželio 15 d., t. y. 6 mėnesiai ir 30 dienų informacijos gavimui, t. y. 212 dienų (212 dienų X 5,79 Eur = 1227,48 Eur) ir plius 112,14 Eur už nuvežimą, kas sudaro 1339,62 Eur. Pats transporto priemonės nuvežimas nekelia diskusijų ir ginčų. Toliau laikotarpis nuo pirmojo pranešimo išsiuntimo – UAB „Turtuvos grupė“ pirmą pranešimą išsiuntė 2018 m. kovo 5 d., iki bylos perdavimo teismui dienos, t. y. 2021 m. sausio 4 d., t. y. susidaro 1036 dienos, kiekviena saugojimo diena kainuoja po 5,79 Eur, tai 1036 saugojimo dienos kainuoja 5998,44 Eur. Bendra skolos suma 7338,06 Eur (1339,62 Eur + 5998,44 Eur). Pagrindinis klausimas, kuris yra susietas su visu šiuo įvykiu yra atsakovo L. K. 2016 m. lapkričio 15 d. padarytas eismo įvykis, kurio metu jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepraleido automobilio, važiavusio pagrindiniu keliu, su juo susidūrė ir jį apgadino, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovas L. K. prisipažino padaręs minėtus nusižengimus, todėl jis buvo pripažintas kaltu ir jam buvo paskirta bauda. Atsakovas L. K., kartu su atsakovu A. J. privalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, t. y. skolą, ir procesines palūkanas. Atsakovas L. K. padarė administracinį nusižengimą, dėl jo kaltų veiksmų transporto priemonė buvo sulaikyta. Nei L. K., nei A. J. nesiėmė jokių veiksmų, kad sulaikyta transporto priemonė būtų pasiimta iš automobilių saugojimo aikštelės. Vadinasi, jie leido, norėjo ir žinojo, kad tokios pasekmės gali kilti ir elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai, todėl privalo atlyginti ieškovei skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Tas nerūpestingumas ir nenoras, kad būtų išspręstas klausimas ir skola nebūtų didinama, neturi būti pateikiami kaip ieškovės pareiga užtikrinti, kad skola nedidėtų. Saugoti transporto priemonę ieškovė privalėjo. Iki šio momento atsakovai nesiėmė jokių priemonių, kad atsiimti transporto priemonę ir nedidinti skolos. Reikalavimo perleidimo sutartis apima nuo 2008 m. sausio 1 d., iki 2019 m. lapkričio mėnesio. UAB „Automagija“, pasibaigus 2014 m. sutarčiai su ŠAVPK, sudarė naują sutartį su ŠAVPK. Šiuo atveju yra svarbios dvi faktinės aplinkybės – transporto priemonė transportuota pagal 2016 m. lapkričio 15 d. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo aktą, sulaikyta ir saugoma pagal tuo metu galiojančią sutartį. Šiuo atveju, visi sutartiniai santykiai galioja iki jų pilno įvykdymo. Sutarties 4 punktas numato, kad UAB „Automagija“ turi teisę, bet ne prievolę po 6 mėnesių reikalauti iš VPK tam tikros informacijos. Sutartis neapibrėžia, po kiek laiko ir kokių veiksmų turėjo imtis UAB „Automagija“. Jokių veiksmų, išskyrus transporto priemonės saugojimą, ieškovė daugiau negali atlikti. Šiuo atveju tokie veiksmai ar tokie sprendimai, kuriuos siūlytų atsakovo L. K. atstovė, nėra Sutartyje aptarti ir jie negalimi, nes atsakovams neatimta teisė bet kada atsiimti transporto priemonę. Ieškovė neturi teisės pardavinėti jai saugojimui perduoto turto. Esminis dalykas yra toks – jei yra tinkamai pranešta, jei yra informuota ir atlikta paslauga, atsakovas negali vengti atsiskaityti ir primesti ieškovui, ką jis turi daryti ir ko jis neturi daryti. Ieškovės pagrindinė pareiga vykdyti pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus, saugoti transporto priemonę. Iš atsakovų reikalaujama priteisti skola atsirado tik dėl atsakovų nerūpestingumo, netinkamo požiūrio į savo pareigas. Atsakovai stengiasi išvengti bet kokios atsakomybės.

Atsakovo L. K. atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Neginčijo solidariosios atsakomybės sąlygų, administracine tvarka atsakovas L. K. yra nubaustas, ginčo dėl to taip pat nėra. Paaiškino, kad neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovė anksčiau nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, kodėl kelis kartus buvo siuntinėjami raginimai ir pan. Atsakovas L. K. faktinių bylos aplinkybių neginčija, ginčija skolos dydį. Skolos dydis yra neproporcingas, jis išaugo todėl, kad pirminė kreditorė delsė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Nesikreipimas laiku į teismą vertinamas, kaip nepagrįsto praturtėjimo siekimas formaliu būdu, esant bendrai pareigai taip nesielgti. Šiam santykiui sureguliuoti reikšmingas yra CK 6.843 straipsnis. Paslaugos davėjas turi būti aktyvus, ilgą ir neribotą laiką nelaikyti ir nesaugoti ir skolos dydis už suteiktas pasaugos paslaugas neturi viršyti daikto vertės. Praktinis automobilio saugojimo dydis yra įtvirtintas teismų praktikoje. Nepagrįstas yra ieškovės reikalavimas ir nepagrįstas elgesys išauginti skolą iki tokios sumos, kuri yra kosminė palyginus su transporto priemonės kaina. Ieškovė, versdamasi tuo, užsiimdama tokia veikla, kaip verslo subjektas, iki šiol tebesaugo visiškai bevertę transporto priemonę. Ieškovė nesikreipė niekur tinkamai dėl automobilio saugojimo, t. y. ji nebuvo aktyvi, o esant tokiems teisiniams santykiams, tai yra jos pareiga. Prašo ieškovės reikalavimus sumažinti ir priteisti solidariai iš atsakovų 1508,40 Eur bei priteisti atsakovui L. K. iš ieškovės visas jo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad transporto priemonė priklauso jam, jis yra savininkas. Šitą transporto priemonę L. K. pavogė jam iš namo kiemo, neprisimena, kuriais metais tai įvyko, gal 2015 m. Už tai L. K. buvo patrauktas atsakomybėn ir nubaustas. Jis transporto priemonę galėjo atsiimti tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Po 7 mėnesių jis gavo policijos nutarimą, kad transporto priemonė yra jam grąžinama. Jis nuėjo į policijos komisariatą, pasiėmė dokumentą, kad galėtų pasiimti transporto priemonę, nuvyko į automobilių saugojimo aikštelę atsiimti transporto priemonės, bet jam transporto priemonės niekas neatidavė, tik leido iš jos susirinkti daiktus. Niekas už automobilių saugojimo aikštelę nebuvo sumokėjęs, todėl jam transporto priemonė ir nebuvo grąžinta. Jis siūlė automobilių saugojimo aikštelėje, kad jam priklausanti transporto priemonė būtų parduota ir būtų padengta skola už jos saugojimą. Daugiau jis dėl transporto priemonės grąžinimo nebesikreipė. Nesutinka kartu su atsakovu L. K. mokėti ieškovės prašomą skolą, nes jis dėl šios situacijos nėra kaltas. Pirmą raginimą susimokėti skolą už transporto priemonės saugojimą gavo po 8 mėnesių, antrą raginimą – po vienerių metų, trečią raginimą po vienerių metų ir 8 mėnesių. Viso jis gavo keturis raginimus susimokėti skolą. Jis prieš Naujuosius Metus gavo kvietimą atvykti į aikštelę ir susitarti dėl transporto priemonės atsiėmimo, skolos už saugojimą padengimo, tačiau negalėjo susisiekti su L. K. ir nebenuvažiavo. Jei L. K. būtų prisidėjęs, jie būtų nuvažiavę ir atsiskaitę už transporto priemonės saugojimą. Sutinka, kad iš jo ir L. K. solidariai būtų priteista 1508,40 Eur skola. Tuo metu, kai transporto priemonė buvo nutempta į automobilių saugojimo aikštelę ir ten saugoma, jos vertė buvo 1200 Eur, o šiuo metu ji jau yra metalo laužas. Jis nežino, kur ši transporto priemonė šiuo metu yra, ar ji yra dar vis saugoma. Nėra gavęs siūlymo iš UAB „Turtuvos grupė“ dėl taikaus ginčo išsprendimo.

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 15 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nerengė, jį tik 2016 m. lapkričio 18 d. išsiuntė. Aktą išsiuntė po trijų dienų, nes greičiausiai tik po trijų dienų gavo visą surinktą medžiagą. Įvykis buvo seniai, todėl visų aplinkybių neprisimena, be to, jis policijos komisariate jau nebedirba.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis teismas nustatė, kad:

- 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija“ ir ŠAVPK sudarė Sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų, kuria UAB „Automagija“ įsipareigojo užtikrinti transporto priemonių nuvežimą, pervežimą bei saugojimą 24 valandas per parą, ŠAVPK pareigūnui iškvietus į nurodytą vietą atvykti ne vėliau kaip per 60 min. UAB „Automagija“ turi teisę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo, įgalioto asmens ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų UAB „Automagija“ patyrė išlaidas, reikalauti atlyginti tik šias išlaidas – už nuvežimą, pervežimą 112,14 Eur (387,20 Lt), už saugojimą – 5,79 Eur (20 Lt) už vieną parą (Sutarties 4.1., 4.1.1., 4.1.2. punktai). Ši sutartis galiojo iki 2015 m. spalio 2 d., taip pat numatyta galimybė 2 kartus po 12 mėnesių Sutarties galiojimo terminą pratęsti;

- 2021 m. kovo 31 d. el. laišku ŠAVPK atstovė patvirtino, kad aukščiau minėtos sutarties pratęsimai darytu nebuvo, buvo laikoma, kad sutartis pratęsta automatiškai;

- 2017 m. liepos 3 d. UAB „Automagija“ ir ieškovė sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 2017 07 03, kuria susitarė veikti bendrai dalyvaujant 2017 m. transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste supaprastintame atvirame konkurse, bei, laimėjimo atveju, įvykdant sudarytą su Perkančiąja organizacija Pirkimo sutartį;

- 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Automagija“ ir ŠAVPK sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje sutartį, kuria UAB „Automagija“ įsipareigojo užtikrinti transporto priemonių nuvežimą, pervežimą bei saugojimą 24 valandas per parą, ŠAVPK pareigūnui iškvietus į nurodytą vietą atvykti ne vėliau kaip per 60 min. 2018 m. spalio 2 d. susitarimu dėl sutarčių pratęsimo, šios sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. spalio 15 d.;

- 2019 m. sausio 4 d. UAB „Automagija“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Automagija“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovei, o ieškovė priėmė visas UAB „Automagija“ teises (teisę į atlygį už transporto priemonių priverstinį nutempimą ir saugojimą) pagal UAB „Automagija“ ir ŠAVPK laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sudarytas sutartis;

- 2019 m. spalio 2 d. ieškovė ir ŠAVPK sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Šiaulių miesto ir Šiaulių, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo rajonų savivaldybių teritorijose sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo užtikrinti transporto priemonių nuvežimą, pervežimą bei saugojimą 24 valandas per parą, ŠAVPK pareigūnui iškvietus į nurodytą vietą atvykti ne vėliau kaip per 60 min.;

- 2019 m. spalio 22 d. ieškovė ir ŠAVPK sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, kuria ieškovė įsipareigojo užtikrinti transporto priemonių nuvežimą, saugojimą ir transporto priemonių nuvežimą iš vienos vietos į kitą nurodytą vietą pagal ŠAVPK reikalavimą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę specialiai tam skirtomis transporto priemonėmis;

- 2016 m. lapkričio 15 d. ŠAVPK Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu buvo nuspręsta priverstinai nuvežti transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią Pramonės g. 2c, Šiauliuose;

- valstybės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis 2016 m. lapkričio 15 d. transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. J.;

- 2017 m. vasario 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-47-959/2017 L. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, t. y. jam administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 15 d., apie 11.49 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kurioje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, važiuodamas tiesiai nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio, jam iš dešinės į kairę sukusio automobilio „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė, be to, L. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nutarime apie automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą ar grąžinimą teisėtam savininkui nepasisakyta;

- 2017 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Misevičius priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-54980-16 L. K. atžvilgiu dėl A. J. automobilio vagystės, nes L. K. veiksmais nebuvo padaryta ši ar kokia kita nusikalstama veika. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal A. J. pareiškimą, kad 2016 m. lapkričio 24 d., apie 6 val., pastebėjo, kad pavogtas jam priklausantis automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo paliktas gyvenamojo namo, esančio V(duomenys neskelbtini), kieme. Automobilį paskutinį kartą matė 2016 m. lapkričio 14 d., apie 6 val., prieš išvykdamas į komandiruotę. Akistatos tarp A. J. ir L. K. metu A. J. nurodė, kad jis L. K. leisdavo važiuoti jam priklausančiu automobiliu. Apie L. K. padarytą eismo įvykį jis sužinojo 2016 m. lapkričio 23 d.;

- 2017 m. kovo 2 d. ŠAVPK Joniškio rajono policijos komisariato vyresniojo postinio A. L. surašytu Leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, buvo leista transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui atsiimti šią priemonę, nes ji nebuvo konfiskuota teismui išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. A15.-47-959/2017;

- 2020 m. birželio 19 d. A. J. ir L. K. buvo siųsti pranešimai, kuriais jie informuojami apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei. Taip pat nurodoma, kad ieškovės saugomų automobilių aikštelėje nuo 2016 m. lapkričio 15 d. saugoma transporto priemonė, 2017 m. kovo 2 d. buvo išduotas leidimas atsiimti automobilį, tačiau iki šios dienos transporto priemonė yra neatsiimta;

- 2020 m. birželio 19 d. A. J. ir L. K. buvo siųsti pranešimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovų A. J. ir L. K. skola už transporto priemonės saugojimą yra 7714,41 Eur, ir siūloma šią skolą kuo skubiau, bet ne vėliau nei per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo, apmokėti;

- 2020 m. gruodžio 28 d. A. J. ir L. K. buvo siųsti ieškovės pranešimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovų A. J. ir L. K. skola už transporto priemonės saugojimą yra 8826,09 Eur, ir siūloma šią skolą kuo skubiau, bet ne vėliau nei per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo, apmokėti;

- 2020 m. gruodžio 28 d. A. J. ir L. K. buvo siųsti ieškovės pranešimai, kuriais informuojama apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei;

- ŠAVPK neturi duomenų, kad UAB „Automagija“ ar UAB „Osvalda“ būtų kreipęsis į ŠAVPK dėl reikalingumo saugoti transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

- 2021 m. balandžio 30 d. UAB „Turtuvos grupė“ pateikė pažymą dėl skolos išieškojimo, kurioje nurodė, kad ši bendrovė vykdė skolos išieškojimą, susidariusį už transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkai A. J. ir L. K.. Skolos išieškojimo pagrindas: 2018 m. balandžio 10 d. susitarimas dėl įsiskolinimų administravimo sutarties nutraukimo ir teisių bei pareigų pagal sutartį perdavimo. Vykdant skolos išieškojimą buvo atlikti šie veiksmai: 2018 m. kovo 5 d. skolininkui A. J. išsiųstas raginimas dėl skolos sumokėjimo; 2018 m. spalio 23 d. Gyventojų registre peržiūrėti duomenys apie A. J. gyvenamąją vietą; 2018 m. spalio 23 d. išsiųstas A. J. pranešimas dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo; 2018 m. spalio 23 d. el. paštu kreiptasis į ŠAVPK Joniškio rajono policijos komisariatą dėl informacijos patikslinimo; 2018 m. spalio 26 d. gautas el. laiškas iš ŠAVPK Joniškio rajono policijos komisariato; 2018 m. spalio 26 d. Gyventojų registre peržiūrėti duomenys apie L. K. gyvenamąją vietą; 2018 m. spalio 26 d. skolininkui L. K. išsiųstas raginimas dėl skolos sumokėjimo; 2019 m. gegužės 28 d. skolininkams A. J. ir L. K. išsiųsti siūlymai dėl taikos sutarties sudarymo ikiteismine tvarka. Išnaudojus visas galimybes skolą išieškoti ikiteismine tvarka 2020 m. birželio mėn. skolos išieškojimas buvo nutrauktas bei dokumentai grąžinti UAB „Osvalda“.

SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatose numatyta, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Vadovaujantis išdėstytu, tiek Sutarties, tiek ir įstatymo nuostatos ieškovei suteikia teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą, pervežimą ir saugojimą savarankiškai iš transporto priemonės savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti saugojimo išlaidas pagal nustatytus įkainius.

Dėl solidarios atsakovų atsakomybės

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kokios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas). SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė 2016 m. lapkričio 15 d. buvo priverstinai nuvežta į UAB „Automagija“ automobilių saugojimo aikštelę pagal policijos pareigūnų nurodymą, kadangi ją, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo atsakovas L. K., pažeisdamas Kelių eismo taisykles padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo pats kaltas, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. 2017 m. vasario 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu L. K. buvo nubaustas administracine nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovę, perėmusią UAB „Automagija“ reikalavimo teisę, bei transporto priemonės savininką ir valdytoją sieja pasaugos teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiga automobilio valdytojui ir savininkui solidariai sumokėti ieškovei už automobilio transportavimą ir saugojimą patirtas išlaidas.

Transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Transporto priemonės nuosavybę paprastai įrodo transporto priemonės registracijos dokumentai ar transporto priemonės pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir kitos sutartys, kurių pagrindu transporto priemonė buvo perleista kitam asmeniui.

Byloje esantys duomenys iš VĮ „Regitra“ patvirtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre transporto priemonės savininku automobilio priverstinio nuvežimo metu buvo nurodytas atsakovas A. J.. Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. patvirtino, kad jis yra transporto priemonės savininkas, bet tuo metu, kai L. K. jam priklausančia transporto priemone padarė eismo įvykį, ši transporto priemonė buvo pavogta iš gyvenamojo namo kiemo. Tačiau tokių atsakovo A. J. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys duomenys, atvirkščiai, byloje yra pateiktas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. Misevičiaus 2017 m. kovo 1 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl A. J. automobilio vagystės buvo nutrauktas, nes L. K. veiksmais nebuvo padaryta ši ar kokia kita nusikalstama veika. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. J. leisdavo L. K. naudotis jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, buvo L. K. davęs transporto priemonės užvedimo raktelius.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad automobilio savininkas A. J. ir valdytojas L. K. yra solidariai atsakingi už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir jo saugojimą.

Dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų dydžio

Pažymėtina, kad atsakovas A. J., kaip transporto priemonės savininkas, yra atsakingas už tinkamą rūpinimąsi jam priklausančia transporto priemone, kuri dėl savo specifinių savybių yra laikoma didesnio pavojaus šaltiniu (CK 6.270 straipsnis). Atsakovas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančios transporto priemonės buvimo vieta, prisiėmė riziką, be kita ko, dėl galimų šios transporto priemonės saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veika (KET reikalavimų pažeidimas). Atsakovas L. K., pažeidęs Kelių eismo taisykles transporto priemone, turėjo pareigą pasidomėti savo valdyto automobilio likimu, išsiaiškinti automobilio buvimo vietą, jeigu ji jam buvo nežinoma, o to nepadaręs, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai.

Pagal UAB „Automagija“ ir ŠAVPK 2014 m. spalio 3 d. sudarytos sutarties 4.1. punktą, paslaugos teikėjas turi teisę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo, įgalioto asmens ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų paslaugos teikėjas patyrė išlaidas, reikalauti atlyginti: už nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) – 320 Lt (92,68 Eur) ir 67,20 Lt (19,46 Eur) PVM (iš viso – 112,14 Eur), už saugojimą – 16,53 Lt (4,79 Eur) ir 3,47 Lt (1 Eur) PVM ( iš viso – 5,79 Eur) už vieną parą.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad byloje kilus ginčui dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios teisingos paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jeigu teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jeigu saugojimo paslaugų teikėjo veikla susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė 2016 m. lapkričio 15 d. pagal policijos pareigūnų pareikalavimą buvo nuvežta saugoti į UAB „Automagija“ aikštelę. Ieškovė už transporto priemonės transportavimą prašo priteisti 112,14 Eur, kadangi toks įkainis buvo nustatytas Sutartimi. Transporto priemonės transportavimo įkainis nebuvo ginčijamas kaip nepagrįstas ir neprotingas, todėl teismas sprendžia, kad 112,14 Eur atlyginimas už automobilio transportavimą priteistinas ieškovei iš atsakovų solidariai.

Atsakovo L. K. atstovė ginčija 5,79 Eur transporto priemonės saugojimo paros dydį, teigdama, kad šis dydis neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų.

Pabrėžtina tai, kad ieškovės teisė gauti atlyginimą iš priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, yra kompensuojamosios, o ne baudinės prigimties. Ieškovė, kaip specialiąsias priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikiantis verslo subjektas, negali kelti baudinio pobūdžio reikalavimų priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių savininkams ir valdytojams, tačiau turi teisę reikalauti ekonomiškai pagrįsto teisingo atlyginimo už suteiktas priverstinės pasaugos paslaugas.

Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės saugojimo įkainis, skaičiuojant po 5,79 Eur už parą, yra neprotingas, neteisingas ir neatitinkantis Šiaulių mieste teikiamų analogiškų paslaugų kainų. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismai yra pripažinę protingais ir pagrįstais įvairaus dydžio įkainius, pvz. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-314-856/2021, 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-644-883/2020, 2021 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-137-357/2021 pagrįstu yra pripažinęs 7 Eur įkainį už saugojimo parą. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju transporto priemonės saugojimo įkainis (5,79 Eur už parą) nėra neatitinkantis rinkos kainų ir skaičiuoti mažesnį įkainį už saugojimo parą nėra pagrindo. Įvertintina ir tai, kad Sutartimi paslaugos teikėjas įsipareigojo transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikti 24 valandas per parą, į įvykio vietą atvykti ne vėliau nei per 60 minučių, kas taip pat įtakojo numatytus teikiamų paslaugų įkainius.

Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti išlaidas, patirtas dėl transporto priemonės saugojimo 1248 dienas, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. birželio 15 d., ir nuo 2018 m. kovo 5 d. iki bylos perdavimo teismui dienos 2021 m. sausio 4 d. ir teigia, kad šias išlaidas sudaro 7225,92 Eur.

Atsakovai nesutiko su prašomu priteisti nuostolių dydžiu argumentuodami tuo, jog ieškovės neveikimas ir pasyvumas, taip pat lėmė nuostolių išaugimą. Atsakovai teigia, kad šiuo metu nuostolių dydis yra keliasdešimt kartų didesnis nei automobilio vertė, todėl ieškovės pasyvumas negali būti pateisinamas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad saugotojas savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019, 30 punktas).

Pagal UAB „Automagija“ iš ŠAVPK 2014 m. spalio 3 d. sutarties 4.4 punktą, jei transporto priemonė saugoma ilgiau nei 6 mėnesius, paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Gavęs informaciją iš paslaugos gavėjo apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės daugiau nereikia, paslaugos teikėjas turi teisę savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis. Byloje nenustatyta, kad ieškovė ar pradinė kreditorė UAB „Automagija“ būtų pasinaudoję šia teise, kreipęsi į ŠAVPK dėl informacijos apie būtinybę toliau saugoti transporto priemonę pateikimo, po 6 mėnesių nuo transporto priemonės saugojimo pradžios būtų ėmęsi priemonių saugojimo išlaidoms išieškoti. Nei UAB „Automagija“, nei ieškovė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų siekiant informuoti automobilio savininką ir valdytoją apie saugomą automobilį ir jo saugojimo įkainius.

SEAKĮ 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal šią įstatymo normą kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas. Tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 12 punktas nustato, kad tais atvejais, kai, policijos pareigūnui priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneša (telefonu arba raštu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę jo savininko atsakovo A. J. nebuvo, todėl PK įgijo pareigą apie sprendimą per 3 dienas pranešti savininkui. Byloje yra pateikti duomenys, kad ši pareiga buvo tinkamai įvykdyta, nes ŠAVPK Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnai 2016 m. lapkričio 18 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą paštu išsiuntė atsakovui A. J.. Be to, 2017 m. kovo 2 d. atsakovui A. J. buvo išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Taigi, konstatuotina, kad ŠAVPK savo pareigą laiku informuoti atsakovus apie automobilio nuvežimą ir saugojimą įvykdė.

Iš UAB „Turtuvos grupė“, kuri vykdė skolos išieškojimą susidariusį už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, pateiktos pažymos apie skolos išieškojimą matyti, kad atsakovas L. K. apie susidariusį transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo įsiskolinimą pirmą kartą informuotas buvo tik 2018 m. spalio 26 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po transporto priemonės priverstinio nuvežimo, o apie reikalavimo teisės perleidimą informuotas ieškovės 2020 m. birželio 19 d. pranešimu. Atsakovas A. J. apie susidariusį transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo įsiskolinimą pirmą kartą informuotas buvo tik 2018 m. kovo 5 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po transporto priemonės priverstinio nuvežimo, o apie reikalavimo teisės perleidimą informuotas ieškovės 2020 m. birželio 19 d. pranešimu. 2019 m. gegužės 28 d. atsakovams buvo išsiųstas siūlymas dėl taikos sutarties sudarymo ikiteismine tvarka. UAB „Turtuvos grupė“, išnaudojusi visas galimybes skolą išieškoti ikiteismine tvarka, 2020 m. birželio mėnesį skolos išieškojimą nutraukė, visi dokumentai grąžinti ieškovei. Taigi, UAB „Automagija“ nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. kovo 3 d., mažavertę transporto priemonę saugojo nesiimdama jokių priemonių, kad apie su saugojimu susijusias išlaidas būtų informuoti transporto priemonės savininkas ir valdytojas. Nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2020 m. birželio mėnesio atsakovai apie susidariusį įsiskolinimą buvo informuoti tris kartus, po 2020 m. birželio mėnesio – 2 kartus. UAB „Automagija“, ieškovė, matydamos, kad atsakovai gera valia neatlygina susidariusio įsiskolinimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, nesikreipė į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovų, o vis siuntinėjo jiems raginimus susimokėti skolą, taip didindama transporto priemonės saugojimo išlaidas.

Vadovaujantis CK 38 straipsnio 3 dalimi, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Šiuo atveju ieškovė nevykdė bendradarbiavimo su atsakovais, kooperavimosi pareigos, ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą. Nors atsakovai, gavę pranešimus apie automobilio saugojimą ir dėl jo susidariusių išlaidų atlyginimą, nereaguodavo į raginimus ir susidariusio įsiskolinimo neatlygino, ieškovė vis tiek delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, toliau nesiėmė aktyvių veiksmų išieškoti skolą, dėl ko ji kiekvieną dieną augo. Su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021 m. sausio 4 d., t. y. praėjus pusei metų, kuomet abu atsakovai buvo informuoti apie susidariusį įsiskolinimą. Toks ieškovės delsimas negali būti pateisinamas ir teismas jį vertina kaip kryptingą siekį padidinti automobilio saugojimo išlaidas, kurias ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovų.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant atlyginimo už automobilio saugojimą dydžio pagrįstumą, yra būtina įvertinti, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta. Nors teismas sutinka, kad atsakovai taip pat nebuvo pakankamai rūpestingi, tačiau jiems kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios, proporcingos ir realiai įgyvendinamos. Be to, iš dalies ieškovės pasyvūs veiksmai nulėmė didelių transporto priemonės saugojimo išlaidų susidarymą.

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu sutiko ieškovei atlyginti 1508,40 Eur išlaidų už transporto priemonės saugojimą, teismas sprendžia, kad transporto priemonės saugojimo išlaidų suma yra mažintina ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 1508,40 Eur atlyginimas už transporto priemonės saugojimą. Teismo įsitikinimu, toks transporto priemonės saugojimo išlaidų dydis būtų protingas ir teisingas pagal šios bylos aplinkybes.

Taigi, ieškovės ieškinys yra tenkintinas iš dalies solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteisiant 1620,54 Eur skolos (112,14 Eur už transporto priemonės nuvežimą ir 1508,40 Eur už transporto priemonės saugojimą).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. sausio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taigi, šioje byloje ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. iš esmės patenkinta 22,08 procentai ieškinio reikalavimų.

Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 199 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 31, 32) ir 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 34, 35, 186, 187). Tenkinus ieškinį iš dalies, t. y. patenkinus 22,08 procentus jos reikalavimų, iš atsakovų ieškovės naudai lygiomis dalimis pritiestina 242,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (1099 Eur X 22,08 proc.)(CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovo L. K. bylinėjimosi išlaidas sudaro 1250 Eur išlaidų advokato pagalbai (b. l. 122–126, 172–180), todėl atmetus 77,92 procentus ieškovo reikalavimų (100–22,08), iš ieškovės atsakovo L. K. naudai priteistina 974 Eur bylinėjimosi išlaidų (1250 Eur X 77,92 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1620,54 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt eurų 54 ct) transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis 242,66 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinė bendrovės „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, buveinės adresas Pramonės g. 23L-2, Šiauliai, a. s. LT55 7300 0101 1474 4440, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, buveinės adresas Pramonės g. 23L-2, Šiauliai, a. s. LT55 7300 0101 1474 4440, atsakovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 974 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas                                                                                Vidmantas Gestautas