Civilinė byla Nr. e2-23505-631/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18010-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos1.3.5.5;
1.3.9.2.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GRUBER Logistics“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GRUBER Logistics“ priešieškinį ieškovui A. R. dėl išmokų, susijusių darbo santykiais, priteisimo.
Teismas
nustatė :
ieškovas A. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pradiniu ieškiniu panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-9726/2020, kuriuo buvo atmestas ieškovo A. R. prašymas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų susijusių su darbo santykiais išmokų išieškojimo, ir šalių ginčą išspręsti iš esmės: priteisti iš atsakovės (toliau – atsakovė) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GRUBER Logistics“ 541,94 Eur dienpinigių ir bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas nurodė, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. darbo sutartį Nr. 182/2018, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. dirbo pas atsakovę UAB „GRUBER Logistics“ tarptautinio transporto vairuotojo pareigose. Mėnesinis darbo užmokestis – 525,00 Eur, o už faktiškai komandiruotėse išbūtą laiką mokami dienpinigiai, kurių dydis – 62 procentai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2020 m. gegužės mėnesio, ieškovui buvo priskaičiuota viso 3139,03 Eur darbo užmokesčio ir 4812,44 Eur dienpinigių, kas viso sudaro 7951,47 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Tačiau iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2019 m. gruodžio 31 d., ieškovui buvo pervesta viso 4654,00 Eur dienpinigių, vietoj priskaičiuotų 4812,44 Eur, t. y. nesumokėta 158,44 Eur dienpinigių. Laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. vasario 3 d., t. y. 32 dienas, ieškovas taip pat buvo komandiruotėje. Už šį laikotarpį jam turėjo būto išmokėta 1120,00 Eur dienpinigių. Remiantis ieškovo banko sąskaitos išrašu, jam išmokėta 1119,00 Eur, t. y. 1,00 Eur mažiau. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. kovo mėnesio, ieškovas buvo dviejose komandiruotėse – nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 3 d. (30 dienų), ir nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. vasario 2 d. (45 dienas), t. y. viso 75 dienas, už kurias jam turėjo būti išmokėta 2625,00 Eur. Tačiau ieškovui buvo išmokėta 2242,50 Eur, t. y. 382,50 Eur mažiau. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovė liko skolinga 541,94 Eur (el.b.l.1-3).
2020 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovės UAB „GRUBER Logistics“ atsiliepimas į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir jų nepripažįsta.
Atsakovė nurodė, kad ieškovas su analogiškomis pretenzijomis darbdaviui (atsakovei) jau buvo kreipęsis ir į kitą kompetentingą valstybinę instituciją, nagrinėjančią su darbo santykiais susijusius darbuotojų skundus, t. y. į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI), kuri atliko savo nepriklausomą tyrimą, tikrino atsakovės dokumentus bei duomenis apie ieškovo darbo aplinkybes. Atlikusi savo tikrinimus, VDI nenustatė jokių darbo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų pažeidimų, kaip ir nenustatė jokių darbdavio (atsakovės) nepriemokų ieškovui. VDI konstatavo ieškovo skundo prieš darbdavį (atsakovę) nepagrįstumą.
Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovui ne tik buvo išmokėtos visos priklausančios su darbo santykiais susijusios pinigų sumos, tačiau netgi ieškovas gavo avansu didesnę, nei jam priklausanti išmokėti, pinigų sumą, kurią, dėl pasibaigusių su darbdaviu (atsakove) darbo santykių šiuo metu pats yra skolingas atsakovei. Dėl susiklosčiusios faktinės situacijos atsakovė yra priversta šioje civilinėje byloje artimiausiu metu reikšti ieškovui priešieškinį.
2020 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovės UAB „GRUBER Logistics“ (ieškovės pagal priešieškinį) priešieškinys ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) dėl 775,09 Eur avanso, 18,90 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovė UAB „GRUBER Logistics“ sumažino priešieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš ieškovo A. R. 325,09 Eur avanso, 7,93 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė UAB „GRUBER Logistics“ nurodė, kad po atsiliepimo į ieškinį pateikimo teismui dienos patikslintais atsakovės skaičiavimais, nutraukus su ieškovu jo 2018 m. rugpjūčio 13 d. darbo sutartį Nr. 182/2018, už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą dėl ieškovo neatvykimo į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, kadangi ieškovas atsisakė atvykti dirbti pagal darbo sutartį, jis liko skolingas darbdavio įmonei (atsakovei) 775,09 Eur ieškovui dar iki darbo sutarties nutraukimo pervesto/išmokėto avanso. Šie skaičiavimai yra gauti suvedus ieškovo komandiruočių metu naudotų atsakovės banko kortelių ataskaitų (išklotinių) duomenis. Atsakovės bendrovėje kiekvienas automobilis turi priskirtą atsakovės banko kortelę, todėl kiekvienas atsakovės darbuotojas – vairuotojas, lipdamas į automobilį, jame randa atsakovės vadovo vardu išduotą banko kortelę, kuria gali naudotis viso reiso metu. Grįžęs iš reiso vairuotojas atsiskaito atsakovės buhalterijai už savo pirkimus iš tokios banko kortelės lėšų ir, jei vairuotojas nepristato buhalterijai atitinkamų pirkinių bendrovės naudai kvitų, tai šios vairuotojo išleistos pinigų sumos apskaitomos kaip to darbuotojo gautos grynaisiais bendrovės piniginės lėšos. Vairuotojai dažnai apsiperka įvairiuose prekybos centruose, tokiuose kaip Lidl ar kituose, naudodamiesi šiomis atsakovės vadovo vardu išduotomis banko kortelėmis, o tos iš banko kortelių sąskaitų jų išleistos atsakovės bendrovės piniginės lėšos atitinkamai vairuotojams priskiriamos, kaip išmokėtas avansas.
Atsakovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, naudodamasis atsakovės bendrovės lėšomis atsiskaitymui už savo asmeninius pirkinius ar paslaugas, žinojo ir privalėjo suprasti, kad jis išleidžia ne savo, o būtent atsakovės pinigines lėšas ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėja arba sutaupo savo pinigus atsakovės sąskaita. Kadangi darbdavio (atsakovės) pinigines lėšas ieškovas išleido savo asmeninėms reikmėms tenkinti, tai, nutraukus darbo sutartį tarp šalių, ieškovas turėjo suprasti, kad privalo atsiskaityti su darbdaviu (atsakove) už aptariamu būdu be pagrindo iš jos įgytą pinigų sumą. Kadangi, galutinai suvedus visus ieškovo atsiskaitymus jo komandiruočių metu darbdavio (atsakovės) mokėjimo priemonėmis ir darbdavio (atsakovės) lėšomis, gauta ieškovo išlaidų iš darbdavio (atsakovės) mokėjimo priemonių ir darbdavio (atsakovės) lėšomis suma nėra ieškovo atlyginta bendrovei, tai ši pinigų suma iš ieškovo priteistina priimant byloje galutinį procesinį sprendimą dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutrūkus darbo santykiams (el.b.l.18-20, 36-39).
Ieškovas 2020 m. spalio 21 d. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad neneigia, jog prieš kiekvieną komandiruotę gaudavo iš atsakovės mokėjimo kortelę, tačiau su atsakovės kortele atsiskaitydavo tik tuomet, kai to reikėdavo tiesioginėms komandiruotės išlaidoms padengti. Ieškovas informuodavo atsakovės vadybininką apie būsimas išlaidas (kelių mokestis, stovėjimo mokestis, kt.), tuomet į kortelę būdavo pervedamos lėšos toms išlaidoms padengti ir ieškovas šias išlaidas padengdavo. Savo asmeninėms reikmėms atsakovės mokėjimo kortelių ieškovas nenaudodavo. Minėtas aplinkybes pagrindžia banko sąskaitų išklotinės ir kiti byloje esantys duomenys, kuriose matyti, kad ieškovas iš atsakovės mokėjimo kortelių panaudojo viso 567,63 Eur, ir visi šie pinigai buvo skirti tiesioginėms komandiruotės išlaidoms padengti, tame tarpe ir išlaidoms, kurios buvo suderintos su atsakovės vadybininku arba atsirado dėl jo kaltės. Taigi jokių atsakovės piniginių lėšų ieškovas nėra nei pasisavinęs, nei iššvaistęs ar kitaip nepagrįstai panaudojęs.
Ieškovas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Taigi, įstatymas numato privalomą išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 412 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju priešieškinio reikalavimai nebuvo pareikšti ir nagrinėti privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl priešieškinis privalo būti paliktas nenagrinėtas (el.b.l.43-46).
2020 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-9726/2020, kuriuo buvo atmestas ieškovo A. R. prašymas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų susijusių su darbo santykiais išmokų išieškojimo, ir šalių ginčą išspręsti iš esmės: priteisti iš atsakovės UAB „GRUBER Logistics“ 455,64 Eur dienpinigių, 1000,00 Eur netesybų ir bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis, ieškovui buvo priskaičiuota viso 8471,14 Eur dienpinigių, tačiau faktiškai buvo išmokėta tik 8015,50 Eur dienpinigių, todėl atsakovė liko skolinga ieškovui 455,64 Eur dienpinigių.
Taip pat ieškovas nurodė, kad pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Ieškovo teigimu, atleidimo iš darbo dieną atsakovė su ieškovu pilnai neatsiskaitė. Jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo sudaryta nebuvo, todėl atsakovė turėtų būti įpareigota sumokėti netesybas. Ieškovo įsitikinimu, 1000,00 Eur dydžio netesybų suma būtų teisinga nagrinėjamu atveju (el.b.l.48-50).
2020 m. lapkričio 16 d. teisme gautais rašytiniais paaiškinimais atsakovė nurodė visiškai nesutinkanti su patikslintais ieškovo reikalavimais, teigė, jog remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis, darbdavys visiškai atsiskaitė su atleidžiamu ieškovu, ir ieškovas yra likęs skolingas, todėl nepagrįstas ir jo prašymas dėl netesybų priteisimo. Atsakovė taip pat atskirsdama į ieškovo argumentus dėl atsiskaitymų atsakovės banko kortele paaiškino, kad vis dėlto ieškovas neapteikė duomenų apie 2018-12-28, 2018-12-29 atsiskaitymus ir grynųjų pinigų išėmimus, negali būti laikomi pagrįstais ieškovo nurodomi mokami stovėjimai parkinguose, kai bendrovės politika yra naudotis nemokamomis stovėjimo aikštelėmis, visiškai neaiškūs ir nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad buvo sumokėta pagal tachografo duomenis, kadangi tachogarfas nėra tas prietaisas, kuris galėtų fiksuoti sumokėjimą, jei neparodo ir neįrodo, kas ir kada mokėjo. Taip pat nepagrįstais atsakovė laiko ir teiginius apie, neva, atsakovės transporto vadybininko duotus nurodymus viršyti darbo laiką, dėl ko ieškovas turėjo mokėti baudą. Ieškovas nepateikė įmonės buhalterijai jokių kvitų, įrodančių pirkimus įmonės naudai, todėl tokios išlaidos laikomos asmeninėmis darbuotojo išlaidomis ir už jas darbdavys neprivalo apmokėti (el.b.l.53-57).
2020 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir argumentus, o priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad įmonė ieškovui pastoviai buvo skolingas, todėl jis ir atsisakė vykti į darbą. Atleidžiant ieškovą iš darbo, su juo nebuvo visiškai atsiskaityta, todėl ieškovas turi teisę ne tik į neišmokėtus dienpinigius, tačiau ir į netesybas. Ieškovo nuomone, 1000,00 Eur dydžio netesybų suma yra protinga ir pagrįsta. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, nes atsakovės lėšas ieškovas nenaudojo asmeniniams tikslams. Visos lėšos buvo panaudotos padengti įvairius mokesčius, t. y. kelio, stovėjimo, taip pat transporto priemonės remontui ir pan. Visi čekiai darbdaviui (atsakovei) buvo pateikti, o dalis jų buvo likę pas ieškovą. Taip pat pažymėjo, kad nors atsakovė teigia, kad ieškovas privalėjo naudotis nemokamomis aikštelėmis, kadangi tokia yra įmonės politika, tačiau jokių pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė.
2020 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškovo pareikštą ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas buvo atleistas dėl to, kad be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, kuomet turėjo. Pažymėjo, jog atsakovė tinkamai atsiskaitinėjo tiek su ieškovu, tiek su kitais darbuotojais, ir tik su vienu ieškovu yra kilęs ginčas. Taip pat nurodė, kad vien ieškovo į bylą pateikti čekiai neįrodo, kad darbdavio (atsakovės) lėšos buvo naudojamos tinkamai, nepažeidžiant darbdavio (atsakovės) interesų.
Ieškinys atmetamas. Priešieškinis tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 182/2018, kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, darbą pradedant nuo 2018-08-20. Šalys sutarė, kad ieškovui bus mokamas 525 Eur darbo užmokestis, papildomai darbuotojui mokami dienpinigiai už faktiškai komandiruotės metu išbūtą laiką, kurių norma gali būti mažinama iki pusės nustatyto dydžio darbdavio sprendimu be atskiro darbuotojo rašytinio sutikimo. Nustatytas 40 valandų darbo laikas per savaitę (el.b.apyrašo t.I, b.l.19-20).
Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV, Sodra) duomenis, ieškovas A. R. UAB „Gruber Logistics“ dirbo nuo 2018 m. spalio 5 d. Nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. vasario 29 d., bei nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. laikotarpiai nurodyti kaip nedraudiminiai - ieškovas buvo nemokamose atostogose. Laikotarpis nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. nurodytas taip pat kaip nedraudiminis - pravaikšta. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2020 m. balandžio 17 pagal DK 58 str. 1 d. (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės) - už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (pravaikštą).
Ieškovas 2020 m. balandžio 26 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją, kuri 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. DGKS-3427 darbo byloje Nr. APS-113-9726 ieškovo prašymą atmetė.
Pagal DK 107 straipsnio 1-2 dalis, darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, jog per visą komandiruotės laiką jiems paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 p. nustatyta, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas.
Šalių susitarimas, jog komandiruočių metu mokami dienpinigiai bus ne mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos, laikytinas nepažeidžiantis nustatytos dienpinigių apskaičiavimo tvarkos ir galiojantis. Toks susitarimas pripažįstamas kaip galimas, atitinkantis Vyriausybės nutarimo reikalavimus, darbuotojui žinomas, pasirašytas kartu pasirašant darbo sutartį. Teismų praktika taip pat patvirtina, kad tokie susitarimai dėl dienpinigių normos mažinimo yra galimi (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-306-248/2017). Kasacinis teismas pažymėjo, kad išmokėjus dienpinigių dydžius, ne mažesnius nei teisės aktų leidžiamos mažinti dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal teisės aktuose nurodytas komandiruočių į užsienį normas, laikytina, kad darbo sutartimi prisiimti įsipareigojimai dėl dienpinigių mokėjimo įvykdyti.
Kaip nustatyta byloje, įmonėje buvo nustatyta 62 procentų dienpinigių norma.
Pagal darbdavio į bylą pateiktus buhalterinius duomenis, ieškovui buvo priskaičiuota 8 432,7 Eur dienpinigių (už laikotarpį nuo 2018-10-05 iki 2018-11-05 – 983,50 Eur, nuo 2018-12-20 iki 2019-02-04 – 1460 Eur, nuo 2019-03-16 iki 2019-04-21 – 1510,32 Eur, už laikotarpį nuo 2019-07-26 iki 2019-09-06 – 1779,40 Eur; nuo 2019-10-18 iki 2019-11-25 – 1522,72 Eur, nuo 2020-01-03 iki 2020-02-03 – 1176,76 Eur) (el.b.apyrašo t.I, b.l.26-28, 156-161). Ieškovui priskaičiuota pervedimui 3139,03 Eur darbo užmokesčio (el.b.apyrašo t.I, b.l.49).
Vadovaujantis Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Kaip nustatyta byloje, ieškovas nuo 2020-02-10 nevyko į darbą atlikti darbo funkcijų dėl buvimo atostogose (neapmokamose), o nuo 2020-04-01 iki 2020-04-17 neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, dėl ko ir buvo priimtas sprendimas ieškovą atleisti iš darbo (el.b.apyrašo t.I, b.l.112-113, 122-124).
Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad tarp šalių galiotų sąlyga dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo sutarties nutraukimo dieną, nėra, ir jokio susitarimo dėl to nepateikta. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad atsakovė su ieškovu turėjo visiškai atsiskaityti 2020 m. balandžio 17 d. nutraukiant darbo sutartį.
Ieškovo banko sąskaitos išrašo duomenimis, per savo darbo santykių laikotarpį, nuo 2018-10-09 iki 2020-04-17, ieškovas gavo iš darbdavio į sąskaitą 13 347,89 Eur darbo užmokesčio ir su komandiruotėm susijusių išlaidų, dienpinigių.
Sprendžiant klausimą, ar darbdavys su darbuotoju yra atsiskaitęs už darbo santykių laikotarpį visas privalomas sumas, darytina išvada, kad darbdavys pateiktais į bylą buhalterinės apskaitos duomenimis įrodė, kad visos darbuotojui priklausančios sumokėti sumos, buvo jam išmokėtos, kas matyti iš to, jog sudėjus dienpinigių 8 432,7 Eur ir darbo užmokesčio 3 139,03 Eur, gaunasi 11 571,73 Eur suma, kuri yra net mažesnė, nei ieškovui į sąskaitą pervesta 13 347,89 Eur su darbo santykiais susijusių sumų per jo darbo laikotarpį pas atsakovą.
Pripažinus, kad darbdavys yra sumokėjęs ieškovui visas sumas, pagal darbo sutartį ir nustatytą dienpinigių normą, vykstant į komandiruotes, nėra pagrindo ieškovo ieškinio reikalavimų tenkinimui, o tuo pačiu ir netesybų skaičiavimui ir priteisimui (CPK 178 str., 179 str., 185 str.).
Dėl priešieškinio
Sprendžiant klausimą dėl priešieškiniu reikalaujamo priteisti nepagrįstai išmokėto avanso, nustatyta, kad darbo ginčų komisija savo sprendime nurodė ieškovą esant skolingą atsakovei 960,56 Eur sumą. Atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat nurodė šią sumą, kaip be pagrindo išmokėtą avansu ieškovui, kuris vėliau atsisakė vykti į darbą ir vykti į komandiruotę, dėl kurios ir buvo išmokėtas avansas.
Pateiktu į bylą priešieškiniu atsakovė nepagrįstai išmokėto avanso sumą nurodė 775,09 Eur, kartu prašydama priteisti ir 18,90 Eur palūkanų, bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Iš atsakovės į bylą pateikto detalaus atsakingo asmens apyvartos kortelės išrašo už 2018-10-05 – 2020-04-17 laikotarpį, lentelės suvestinės matyti, kad atsakovė suvedė buhalterinius duomenis, kokios sumos ieškovui buvo išmokėtos kaip komandiruočių išlaidos, bei kokias sumas ieškovas panaudojo komandiruočių metu iš atsakovės jam duotos įmonės bankinės kortelės (el.b.apyrašo t.I, b.l.168).
Kilus ginčui dėl ieškovo panaudotų įmonės lėšų iš įmonei priklausančios banko kortelės, pateikti įrodymai byloje apie tai, kada ir kur buvo atsiskaitoma su kortele, bei išimti iš jos grynieji pinigai (el.b.apyrašo t. I, b.l. 182-197) patvirtina ieškovą jo komandiruočių laikotarpiu naudojus pinigus iš jam atsakovės išduotos banko kortelės. Vienok, ieškovui nepateikus, grįžus iš komandiruotės, čekių, kvitų, kitų atsiskaitymą įmonės vardu pagrindžiančių įrodymų, darbdavys pagrįstai šių išlaidų negalėjo įtraukti į išlaidas, susijusias su darbuotojo patirtomis dėl buvimo komandiruotėje, jam nesilaikius Pareiginės instrukcijos 34 punkto reikalavimo, grįžus iš reiso, pateikti kelionės išlaidų čekius (el.b. apyrašo t.II, b.l.17). Ieškovo pateikti į bylos medžiagą įrodymai: transporto priemonės tachografo parodymai, vairuotojo kortelės duomenys ir pan. niekaip negali patvirtinti nurodomų išlaidų pagrįstumo. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės buhalterijos apskaičiuotu 775,09 Eur likučiu, kuris, atleidus ieškovą iš darbo, likęs kaip išmokėtas be pagrindo, sprendžiant galutinį ieškovo ir atsakovės atsiskaitymą atleidimo iš darbo momentui.
Taigi, pagal nustatytas aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus, teismui yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 775,09 Eur.
Dėl palūkanų
Darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai; jeigu tam tikrų darbo santykių nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti taikomos bendresnės – Civilinio kodekso – normos (toliau – CK 1.1 str. 3 d.). Taigi, civilinės teisės normų taikymas darbo teisėje grindžiamas tuo, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, kurioje nustatytos specialiosios normos taikomos prioritetiškai bendrųjų civilinės teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013). Civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei (DK 4 str. 2 d.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).
Atsakovės naudai iš ieškovo priteista 775,09 Eur. Pažymėtina, jog šiuo atveju atsakovės reikalavimai kilę iš darbo teisinių santykių (pagal galutinį atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju tikslinant išmokėtas sumas), o ne iš prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK teisės normos, todėl nėra pagrindo atsakovei priteisti nei jos pačios paskaičiuotų palūkanų nuo ieškovo atleidimo iš darbo iki ieškinio pareiškimo, nei 5 procentų metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimai netenka galios.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas prašo priteisti 500 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai byloje (el.b. apyrašo t.I, b.l.30-31, t.II, b.l.22-26).
Atsakovė prašo priteisti 2240 Eur išlaidas už advokatės suteiktą teisinę pagalbą byloje (el.b. apyrašo t.II, b.l.35-36). Atsakovė taip pat yra sumokėjusi 18 Eur žyminį mokestį už priešieškinį.
Sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vertinant išlaidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, pripažintina, kad patirtos išlaidos neviršija maksimalių dydžių. Tačiau atsižvelgiant į advokatės darbą byloje, teiktų paslaugų ir apmokėjimo už jas detalizavimą, bylos apimtį, spręstų klausimų sudėtingumą, ir ieškovą kaip darbuotoją, silpnesnę proceso šalį, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendžia esant pagrįstu ir teisingu iš ieškovo priteisti atsakovei iš viso 1 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 235 straipsniu, 259 – 260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 279 straipsniu, 282 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
N U S P R E N D Ė :
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gruber Logostics“, j. a. k. 304584541, naudai iš ieškovo A. R., gim. (duomenys neskelbtini), 775,09 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 09 euro centus) sumą.
Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gruber Logostics“, j. a. k. 304584541, naudai iš ieškovo A. R., gim. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. DGKS-3427 darbo byloje Nr. APS-131-9726/2020 laikyti netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gitana Butrimaitė