Baudžiamoji byla Nr. 1S-2-417/2019

                  Teisminio proceso Nr. 1-46-3-00024-2017-0

                  Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                  2.6.2.1.; 2.5.19.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. ir jo gynėjo advokato Vyganto Skladaičio skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria pripažinti Danijos Karalystės Kopenhagos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis ir Vestre Landsret apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendis, ir nutarta juos vykdyti Lietuvos Respublikoje, panaikinimo, ir

n u s t a t ė:

P. V. Danijos Karalystės Kopenhagos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu nuteistas 20 dienų laisvės atėmimo bausme pagal Danijos Karalystės kelių eismo įstatymo Kelių eismo įstatymo 117 str. 2 d. 1 p., 53 str. 1 d. ir 117 str. 2 d. 2 p., 56 str. 1 d. Jis taip pat Danijos Karalystės Vestre Landsret apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu nuteistas 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 244 str.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2018 m. spalio 8 d. Danijos Karalystės teisingumo ministerijos prašymas bei liudijimas dėl Shrewsbury Danijos Karalystės Kopenhagos teismo 2017 m. gegužės 22 d. ir Vestre Landsret apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžių P. V. pripažinimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rajono rūmai 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi pripažino P. V. priimtus Danijos Karalystės Kopenhagos teismo 2017 m. gegužės 22 d. ir Vestre Landsret apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžius ir nutarė juos vykdyti Lietuvos Respublikoje: suderino nuteistajam P. V., gimusiam 1992 m. kovo 3 d., Danijos Karalystės Kopenhagos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu ir Vestre Landsret apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas pagal Danijos Karalystės kelių eismo įstatymo 117 str.,  53 str. 1 d., 56 str. 1 d., Baudžiamojo kodekso 244 straipsnio pažeidimus paskirtą galutinę 3 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalimi bei 140 straipsnio 1 dalimi ir paliko paskirtą 3 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Taip pat nutarė paskirtą 3 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę vykdyti kartu su 2017 m. rugpjūčio 9 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. E1-180-607/2017, kuria pripažintas Danijos Karalystės Helsingioro teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendis, ir nustatė galutinę 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių ir 20 dienų bausmę. Bausmės pradžią nustatė skaičiuoti nuo nuteistojo P. V. perėmimo iš Danijos Karalystės dienos, o į bausmės laiką įskaityti visą Danijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką ir kardomojo kalinimo laiką.

Skundu nuteistojo P. V. gynėjas advokatas V. Skladaitis prašo pakeisti 2018 m. lapkričio 12 d. Tauragės apylinkės teismo nutartį ir atsisakyti perduoti vykdyti Lietuvos Respublikoje P. V. Danijos Karalystės Kopenhagos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir Vestre Landsret apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendį.

Skunde nurodo, kad BPK 3655 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos: nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai. Gynėjo teigimu, iš byloje surinktos medžiagos matosi, kad nuteistasis yra raštiškai išreiškęs prieštaravimą, kad nesutinka, jog Lietuvos Respublika perimtų iš Danijos Karalystės vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės nuteistajam P. V..

Nuteistasis P. V. skundu prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 12 d. Tauragės apylinkės teismo nutartį ir netenkinti Danijos Karalystės teikimo.

Skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes teismas neatsižvelgė į jo prašymus atlikti bausmę Danijos Karalystėje, teigia, kad dalį bausmės jau yra atlikęs, o iki pusės bausmės termino jam yra likę tik keli mėnesiai, todėl teismas, priėmęs sprendimą perkelti jį bausmės vykdymui į Lietuvos Respubliką, pablogino jo padėtį ir užkirto kelią jam išeiti anksčiau į laisvę. Be to, Lietuvoje yra blogesnės įkalinimo sąlygos, nes Lietuvoje yra vienos prasčiausių įkalinimo sąlygų, o tai pažeistų jo teisę į normalų bausmės atlikimo laiką. Be to, kyla grėsmė jo gyvybei ir saugumui, nes jis yra gavęs grasinimų iš Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovų dėl bylos, kurioje jis yra nuteistas.

Atsiliepimų į nuteistojo ir jo gynėjo skundus negauta.

Skundai atmestini.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo P. V. ir jo gynėjo advokato V. Skladaičio skundų argumentus bei skundžiamos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą.

Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles. BPK 3655 straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymo), kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; 2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš anksčiau nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Danijos Karalystės Kopenhagos teismo 2017 m. gegužės 22 d. ir Vestre Landsret apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžių dėl laisvės atėmimo bausmės P. V. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad P. V. yra Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, t. y. (duomenys neskelbtini), duomenų apie tai, kad jis būtų deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nėra. Šios aplinkybės atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Danijos Karalystės Helsingioro teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu P. V. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei pažeidžiant 2016 m. spalio 24 d. nuosprendžiu skirtą draudimą atvykti į Daniją nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 metams ir deportavimu iš Danijos, jam paskelbtas draudimas atvykti į Daniją visam laikui, o tai atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su nuteistojo deportacija ir išsiuntimu iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nėra Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai suderinti Danijos Karalystėje priimtus teismo nuosprendžius. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apylinkės teismas pažeidė užsienio valstybėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūras, o vien tai, kad nuteistasis P. V. nesutinka būti perduotas į Lietuvos Respubliką likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui, siekdamas komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes, nuteistojo teigimu, kalėjimai Lietuvoje neatitinka tarptautinių žmogaus teises ir orumą užtikrinančių standartų, nesudaro pagrindo skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui ir naujo sprendimo priėmimui.

Nuteistasis P. V. savo skunde nurodo ir tai, kad atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje jam yra nesaugu dėl asmenų, galinčių turėti neigiamą nusistatymą prieš jį ir jam išreikštų grasinimų, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šias skunde nurodytas aplinkybes. Tačiau teismas pažymi, kad nuteistiesiems atliekant laisvės atėmimo bausmes Lietuvos Respublikoje esančiose įkalinimo įstaigose, nuteistųjų saugumą užtikrina įkalinimo įstaigose dirbantis personalas ir, kad pagrindines asmens laisves ir teises užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tokiu būdu nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų nuteistojo nurodytas priežastis, dėl kurių jis negalėtų atlikinėti laisvės atėmimo bausmės Lietuvoje.

Esant aptartoms aplinkybėms apygardos teismas daro išvadą, kad įvertinus nuteistojo kalbinius, socialinius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, perdavus nuteistąjį atlikti likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, bus palengvinta nuteistojo socialinė reabilitacija ir sudarytos palankesnės jo integracijos į visuomenę galimybės, o tai atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo tikslą ir neprieštarauja skundžiamoje Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartyje išdėstytoms išvadoms. Todėl skundžiama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo P. V. ir jo gynėjo advokato V. Skladaičio skundai atmetami.

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atmesti P. V. ir jo gynėjo advokato Vyganto Skladaičio skundus ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018m. lapkričio 12 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Eduardas Maškevičius