Civilinė byla Nr. e2-199-1142/2022

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00936-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1;

(S)

3.2.6.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 13 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas,

sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, Ingai Kanareikinai,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arnui Uleckui (nuotoliniu būdu),

atsakovės atstovui advokato padėjėjui Laurynui Vainorui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAA Entertainment, UAB ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio medis LT“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Litwest lumber”.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė AAA Entertainment, UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pajūrio medis LT“ dėl skolos priteisimo, juo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 4 395,20 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.  Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad atsakovė 2019 – 2020 metais iš ieškovės pirko medieną – drebulės lentas, kurią ieškovė pirkdavo ir importuodavo iš Rusijos Federacijos. Mediena atsakovei buvo pristatyta per keletą kartų. Pirmąjį kartą pristačius medieną atsakovei 2019 m. spalio 3 d. buvo pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra Nr. 2019-10-01/4, kurios suma 3 960,32 Eur. Šią sąskaitą atsakovė apmokėjo 2019 m. gruodžio 12 d. Antrąjį kartą pristačius drebulės lentas atsakovei, jai 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra Nr. 2020-09-22/1, kurios suma 4 395,20 Eur, tačiau atsakovė šios sąskaitos nėra apmokėjusi. Ieškovė paaiškino, kad atsakovei pristatytą medieną ieškovė įsigijo iš Rusijos įmonės RAB „Vita“, medienos pervežimo paslaugos buvo užsakytos pas ekspeditorių UAB „Litwest lumber“, kuri organizavo medienos pristatymą atsakovei. Ieškovės teigimu, medienos pristatymo atsakovei faktą patvirtina visuma byloje esančių įrodymų: 2020 m. vasario mėnesį su atsakovės vadovu M. N. vykęs susirašinėjimas, kuriame jis pripažįsta medienos pristatymo faktą, 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2020-09-22/1, CMR važtaraštis Nr. 015, 2020 m. sausio 6 d. muitinės deklaracija. Ieškovė paaiškino, kad PVM sąskaita faktūra atsakovei išrašyta tik 2020 m. rugsėjo mėnesį, nes iš pradžių tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl pristatytos medienos kokybės. Nepavykus šio ginčo išspręsti, atsakovei išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra, kurios atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi.

2.       Atsakovė UAB „Pajūrio medis LT“ atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodoma, kad ieškovė neįrodė medienos krovinio pristatymo atsakovei fakto. Ieškovės 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2020-09-22/1 išrašyta ir pateikta atsakovei tik po 9 mėnesių nuo to, kai mediena buvo įvežta į Lietuvą. Ši sąskaita faktūra nepatvirtina nei krovinio perdavimo, nei įvykusios ūkinės operacijos fakto, be to, ji išrašyta pažeidžiant imperatyvias Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl sąskaitos faktūros išrašymo terminų. Atsakovės teigimu, ieškovei pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, jos teisės negali būti ginamos. Be to, atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad sąskaitos nepriima ir jos neapmokės dėl to, jog tokio krovinio ji nėra gavusi. Atsakovė nurodė ir tai, kad krovinio gabenimo važtaraštyje Nr. 015 nėra žymos apie krovinio pristatymą gavėjui, jo 24 grafa nėra tinkamai užpildyta (nėra atsakovės antspaudo ir parašo), todėl šis važtaraštis neatitinka vežimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kadangi tiek pagal CMR konvenciją, tiek pagal Kelių transporto kodeksą vežimo teisiniuose santykiuose CMR važtaraštis yra privalomas dokumentas, jokiais kitais įrodymais krovinio pristatymo atsakovei faktas negali būti patvirtintas. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog CMR važtaraštyje krovinio gavėju yra nurodyta ne atsakovė, o pati ieškovė. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja skolos apmokėjimo iš atsakovės.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Litwest lumber” atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui pranešta tinkamai. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

4.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AAA Entertainment, UAB 2020 m. rugsėjo 22 d. išrašė ir atsakovei UAB „Pajūrio medis LT“ pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2020-09-22/1 už 22,27 kub. m. 38x95x3000 mm išmatavimų ir 3,496 kub. m. 38x95x2000 mm išmatavimų drebulės lentų, sąskaitos faktūros suma – 4 395,20 Eur (be PVM), apmokėjimo terminas – 2020 m. spalio 1 d. Ieškovė byloje įrodinėja, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis dėl sąskaitoje faktūroje nurodytų drebulės lentų pardavimo atsakovei, už kurias atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka ir nurodo, kad ieškovė neįrodė medienos krovinio atsakovei pristatymo ir perdavimo fakto, todėl atsakovei nekyla prievolė sumokėti ieškovės reikalaujamą sumą. Taigi esminis šios bylos klausimas, ar tarp šalių buvo sudaryta ieškovės nurodytų prekių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove, ar šios prekės buvo pristatytos atsakovei.

5.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys.

6.       CK 6.311 straipsnyje numatyta, kad pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. CK 1.71–1.74 straipsniuose nėra imperatyviai nustatyta, kad ieškovės nurodytų prekių, t. y. drebulės lentų, pirkimo–pardavimo sutartis privalo būti sudaryta rašytine forma, todėl tokio pobūdžio sutartis gali būti sudaroma bet kokia sutarties šalių pasirinkta forma. Vadinasi, vien rašytinės ginčo šalių pirkimo–pardavimo sutarties nebuvimas šiuo atveju savaime nepaneigia tokios sutarties egzistavimo, todėl bylai reikšmingos faktinės aplinkybės apie tai, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai nustatinėtinos remiantis bendrosiomis įrodinėjimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis.

7.       Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

8.       Atsižvelgiant į anksčiau aptartas įstatymo nuostatas bei šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad atsakovei perdavė ieškinyje nurodytas prekes – drebulės lentas, o atsakovė jas priėmė ir įsipareigojo sumokėti nustatytą pinigų sumą. Nors atsakovė tvirtino, jog šioje byloje medienos krovinio pristatymo atsakovei fakto įrodinėjimo priemonės yra ribotos, t. y. atsakovė teigė, jog ši aplinkybė gali būti įrodinėjama tik tinkamai užpildytu CMR važtaraščiu, tačiau teismas pažymi, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra kildinamas ne iš vežimo, o iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neįrodinėja tarp šalių buvus vežimo teisinius santykius, darytina išvada, jog tiek pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tiek prekių pristatymo atsakovei faktas gali būti įrodinėjamas ne tik CMR važtaraščiu, bet ir visomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

9.       Spręsdamas klausimą dėl sutartinių santykių tarp šalių egzistavimo, teismas, visų pirma, atsižvelgia į byloje esančius liudytojo D. J. paaiškinimus. Teismo posėdžio metu liudytojas D. J. nurodė, jog anksčiau dirbo įmonėje AAA Entertainment, UAB, ten jis buvo atsakingas už medienos tiekimą. Liudytojas paaiškino, jog specialiame įmonių interneto portale, kuriame yra talpinami skelbimai apie medienos pirkėjus ir pardavėjus, jis surado atsakovės UAB „Pajūrio medis LT“ vadovo M. N. skelbimą, su juo susisiekė telefonu ir pasiūlė jam pirkti drebulės medieną iš Rusijos Federacijos. Liudytojas paaiškino, jog medienos kokybė ir kaina su atsakovės vadovu M. N. buvo aptarta telefonu, pristatomos medienos kiekis iš esmės nebuvo ribojamas, t. y. atsakovė sutiko pirkti tiek drebulės medienos, kiek ieškovė pristatys. Liudytojas patvirtino, jog iš viso atsakovei UAB „Pajūrio medis LT“ buvo pristatyti du sunkvežimiai drebulės medienos, vienas iš jų pristatytas rudenį, už jį atsakovė sumokėjo, o kitas – žiemą, už pastarąjį sunkvežimį atsakovė neatsiskaitė. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas tvirtino, jog bendraudamas su atsakove D. J. veikė ne ieškovės, o UAB „Perspektas“ vardu, tačiau jokie objektyvūs byloje esantys įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina, o pats liudytojas D. J. teigė, kad medieną atsakovei jis siūlė ir pristatė ieškovės AAA Entertainment, UAB vardu. Aplinkybę, jog D. J. yra buvęs ieškovės darbuotojas patvirtina ne tik jo paaiškinimai, bet ir į bylą pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys, iš kurių matyti, kad D. J. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. spalio 15 d. buvo ieškovės darbuotojas. Liudytojas teismui patvirtino, jog pristatant atsakovei ginčo drebulės medieną, UAB „Perspektas“ šiame sandoryje niekaip nedalyvavo.

10.       Anksčiau aptartus liudytojo D. J. parodymus apie tai, kad ieškovė rudenį buvo pardavusi atsakovei drebulės lentų patvirtina byloje pateikta ieškovės AAA Entertainment, UAB 2019 m. spalio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2019-10-01/4, kurios suma 3 960,32 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad šią sąskaitą atsakovė apmokėjo 2019 m. gruodžio 12 d. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių jau anksčiau buvo susiklostę drebulės lentų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl tai neleidžia kaip neįtikinamus atmesti liudytojo D. J. parodymus, jog su atsakovės vadovu M. N. žodžiu buvo sutarta dėl neriboto kiekio (200-300 kub. m. per mėnesį) drebulės lentų tiekimo atsakovei. Kartu ši aplinkybė rodo, jog ankstesnis atsakovės užsakymas dėl drebulės lentų pirkimo-pardavimo nebuvo atskirai įforminamas rašytinės formos užsakymu, sutartimi ar panašaus pobūdžio dokumentais.

11.       Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius įrodymus dėl ginčo medienos įsigijimo ir atgabenimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių. Ieškovė pateikė į bylą 2019 m. gruodžio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 015, iš kurios matyti, kad Rusijos Federacijos įmonė RAB „Vita“ ieškovei AAA Entertainment, UAB pardavė 22,27 kub. m. 38x95x3000 mm išmatavimų ir 3,496 kub. m. 38x95x2000 mm išmatavimų drebulės lentų. Šioje sąskaitoje nurodytas drebulės lentų kiekis ir jų išmatavimai sutampa su ieškovės 2020 m. rugsėjo 22 d. atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytu drebulės lentų kiekiu ir išmatavimais. RAB „Vita“ sąskaitos faktūros dalyje dėl pristatymo sąlygų nurodoma „Kretingos DAP“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad medienos krovinio ekspedijavimo paslaugas teikė ir krovinio vežimą į Lietuvą organizavo trečiasis asmuo UAB „Litwest lumber”. Byloje yra pateikta 2019 m. gruodžio 23 d. pervežimo užsakymo kopija, iš kurios matyti, kad krovinio siuntėjas RAB „Vita“ iš Rusijos Federacijos siunčia drebulės medieną, pakrovimo data nurodoma 2019 m. gruodžio 25 d. – 2019 m. gruodžio 27 d., krovinio gavėju yra nurodoma atsakovė UAB „Pajūrio medis“, krovinio iškrovimo vieta – „Kretingos rajonas, Kalupnėnai 3“. Byloje taip pat yra pateiktas ir CMR važtaraštis Nr. 015, iš kurio matyti, jog RAB „Vita“ siunčia medieną (pjauta drebulė) ieškovei AAA Entertainment, UAB, kurios bendras tūris sutampa su anksčiau minėtoje sąskaitoje nurodytu ieškovės iš Rusijos įmonės RAB „Vita“ įsigytu medienos tūriu (25,766 kub. m). CMR važtaraštyje nurodyta krovinio iškrovimo vieta – Kretinga, Lietuva. Krovinio važtaraščio 24 grafoje „Krovinys gautas“ yra nenustatyto asmens parašas. Iš muitinės deklaracijos matyti, kad krovinio muitinės procedūros Lietuvos Respublikoje atliktos 2020 m. sausio 6 d., muitinės deklaracijoje krovinio pristatymo vieta taip pat nurodoma Kretinga. Teismo posėdžio metu liudytojas E. R., dirbantis UAB „Litwest lumber“, paaiškino, kad AAA Entertainment, UAB užsakymu vykdė pervežimą ir patvirtino, jog medienos krovinys buvo pristatytas į UAB „Pajūrio medis“ pas asmenį, vardu M., kuris jam buvo nurodytas kaip iškrovimo kontaktinis asmuo. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad medienos krovinys pristatytas į Kūlupėnų kaimą, Kretingos rajone. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šioje vietovėje ieškovė turėtų jos valdomų patalpų ar sandėliavimo aikštelių, tuo tarpu atsakovės buveinė yra minėtame Kūlupėnų kaime, Kretingos rajone. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Rusijos Federacijoje ieškovės įsigyta mediena 2020 m. sausio mėnesį buvo pristatyta į Kretingos rajoną, Kūlupėnų kaimą.

12.       Teismas atsižvelgia ir į ieškovės pateiktą šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiagą. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl ieškovės į bylą pateikto susirašinėjimo autentiškumo, reikšdamas abejones, jog šis susirašinėjimas galbūt nėra vientisas, yra suklijuotas ar iškarpytas, tačiau ieškovė pateikė į bylą antstolio A. B. 2022 m. balandžio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas minėto susirašinėjimo turinys. Be to, nors atsakovės atstovas išreiškė abejonių dėl ieškovės pateikto susirašinėjimo autentiškumo, tačiau atsakovė nepateikė į bylą savo turimos susirašinėjimo versijos, kuria būtų paneigtas ieškovės pateiktos susirašinėjimo versijos autentiškumas, nors teismas ir siūlė šalims pateikti papildomus su tuo susijusius įrodymus. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo nesiremti byloje pateikta susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiaga.

13.       Iš pateiktos susirašinėjimo medžiagos matyti, kad elektroniniais laiškais susirašinėjo buvęs AAA Entertainment, UAB darbuotojas D. J. ir UAB „Pajūrio medis LT“. Teismo posėdžio metu liudytojas D. J. paaiškino, jog su UAB „Pajūrio medis LT“ jis susirašinėjo iš savo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), o laiškuose buvo kalbama apie ieškovės AAA Entertainment, UAB pristatytus du drebulės lentų sunkvežimius atsakovei UAB „Pajūrio medis LT“. Kaip matyti iš 2020 m. vasario 2 d. UAB „Pajūrio medis LT“ siųsto el. laiško, jame nurodoma, kad pagal sąskaitą Nr. 2019-10-01/4 vežtoje medienoje rasta nekokybiškų lentų už 348,96 Eur, todėl prašoma kreditinės sąskaitos, kurios suma būtų -348,96 Eur. Iš minėto laiško turinio galima suprasti, kad jame kalbama apie 2019 m. spalio 3 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2019-10-01/4 už pristatytas drebulės lentas, kurią atsakovė apmokėjo 2019 m. gruodžio 12 d. Iš susirašinėjimo taip pat matyti, kad UAB „Pajūrio medis LT“ 2020 m. vasario 24 d. elektroniniu laišku informuoja D. J. apie tai, kad „paskutinėje mašinoje“ rasta nekokybiškos drebulės už 654 Eur, taip pat pažymima, jog dar nėra sulaukta kreditinė sąskaita (-348,96 Eur) už pirmąją mašiną bei teigiama, jog iš viso AAA Entertainment, UAB turės išrašyti kreditinę sąskaitą už 1 002,96 Eur (348,96 Eur+654 Eur). UAB „Pajūrio medis LT“ 2020 m. balandžio 18 d. laiške D. J. nurodo, kad iš AAA Entertainment, UAB nesulaukia kreditinės sąskaitos už 1 002,96 Eur, o 2020 m. balandžio 19 d. D. J. elektroniniu paštu informuoja UAB „Pajūrio medis LT“, kad jie sąskaitos už antrąją mašiną apskritai dar nėra išrašę, todėl kreditinės sąskaitos nerašys ir sumažins kainą už antrąją mašiną. Iš aptarto susirašinėjimo akivaizdu, jog atsakovė UAB „Pajūrio medis LT“ neneigia drebulės lentų pristatymo fakto. Be to, iš elektroninių laiškų turinio galima aiškiai suprasti ir drebulės medienos tiekėją, t. y. AAA Entertainment, UAB. Teismo vertinimu, jeigu atsakovė iš tiesų nebūtų užsakiusi ir gavusi iš ieškovės drebulės lentų, nebūtų logiška reikalauti  kreditinės sąskaitos už galbūt nekokybiškos dalies medienos pristatymą iš įmonės, kuri jai šios medienos nėra pristačiusi. 

14.       Atsakovė savo atsikirtimus, be kita ko, grindžia ir tuo, kad ji nebuvo akceptavusi ieškovės siųstos 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2020-09-22/1, taip pat teigia, kad ši sąskaita faktūra išrašyta pavėluotai, pažeidžiant imperatyvias Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, todėl ieškovės teisės negali būti ginamos. Vertindamas šiuos argumentus, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovės elektroninis laiškas, kuriame ji pareiškia nepriimanti ieškovės siųstos sąskaitos faktūros, ieškovei išsiųstas tik po penkių mėnesių nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir pateikimo atsakovei dienos, t. y. 2021 m. kovo 2 d. Teismas taip pat pažymi, kad PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, todėl jos teisinė reikšmė pirmiausia yra buhalterinė. Vien PVM sąskaitos faktūros nebuvimas ar jos išrašymas nesilaikant nustatytos tvarkos savaime nepaneigia šalis siejančių sutartinių civilinių teisinių santykių bei iš jų kylančių teisių ir pareigų. Teismas pažymi ir tai, kad ieškovės 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2020-09-22/1 teisėtumas ir atitiktis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos dalykas. Vadinasi, vien PVM sąskaitos faktūros, kaip buhalterinės apskaitos dokumento, nebuvimas ar pavėluotas jos išrašymas nepašalina atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės parduotą medieną.

15.       Įvertinęs visumą byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų, t. y.  šalių atstovų ir liudytojų D. J. bei E. R. paaiškinimus, juos sugretinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl drebulės lentų pirkimo–pardavimo, ieškovė įrodė jų pristatymo atsakovei faktą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog minėtos prekės atsakovei perduotos kokiu nors kitu teisiniu pagrindu, taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog prekių kaina ir apmokėjimo terminai yra kitokie, nei nurodyta 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2020-09-22/1, t. y. 4 395,20 Eur, kurie turėjo būti sumokėti iki 2020 m. spalio 1 d. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodytos medienos kainos, nereiškė priešpriešinių reikalavimų dėl medienos kokybės, neprašė šiuo pagrindu sumažinti pirkimo-pardavimo kainos. Kadangi atsakovė nėra įvykdžiusi pareigos atsiskaityti už parduotą ir pristatytą medieną, ieškinio reikalavimas dėl 4 395,20 Eur skolos priteisimo laikytinas pagrįstu (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

16.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkinamas, ieškovė įgijo teisę į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patenkinus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neatlyginamos.

18.       Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad už ieškiniu reiškiamą reikalavimą ieškovė sumokėjo 99 Eur dydžio žyminį mokestį, patyrė 51,91 Eur išlaidų už dokumentų vertimą, 121 Eur išlaidų už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie patirtas 726 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovė šioje byloje patyrė 997,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, ieškovės atstovo teiktus procesinius dokumentus, jo dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir nelaikytinos per didelėmis. Be to, ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 997,91 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19.       Ieškovei grąžintinas 2022 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas 100 Eur avansas galimoms liudytojo atvykimo išlaidoms atlyginti, nes byloje nebuvo gauta prašymų dėl liudytojo atvykimo išlaidų atlyginimo (CPK 90 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AAA Entertainment, UAB iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio medis LT“ 4 395,20 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. spalio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 997,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei AAA Entertainment, UAB iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 100 Eur avansą, sumokėtą 2022 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu galimoms liudytojo atvykimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas                                                                                  Žilvinas Jaraminas