Civilinė byla
Nr. 2-1040/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. S. ir R. S. bei R. V. ir
R. V. atskiruosius skundus
dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties, kuria pritaikytos
laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1599-125/2010
pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB Nord banko ieškinį atsakovams uždarajai
akcinei bendrovei „Logama“, E. S., R. S. , R. V. , R.
V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė:
ieškovas AB DnB Nord
bankas 2010 m. kovo 15 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu,
prašydamas: 1) priteisti solidariai
iš atsakovų UAB „Logama“, E. S. ir
R. S. , R. V. ir R. V. 205 892 Lt negrąžinto kredito pagal 2006 m. gruodžio 18
d. kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1291 ir 14,18 % dydžio palūkanas nuo
priteistinos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo
įvykdymo; 2) priteisti solidariai iš
atsakovų UAB „Logama“ ir E. S. 235
815,32 Lt negrąžinto kredito pagal 2006 m. gruodžio 18 d. kredito linijos
sutartį Nr. 06/423-1248 ir 11,82 % dydžio palūkanas nuo priteistinos sumos
skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti
solidariai iš atsakovų UAB „Logama“ ir E.
S. 390 000 Lt negrąžinto kredito pagal 2006 m. gruodžio 18 d.
kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1249 ir 11,10 % dydžio palūkanas nuo
priteistinos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo
įvykdymo (b. l. 2-4).
Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti
atsakovų UAB „Logama“, E. S. ,
R. S. , R. V. , R.
V. (ne)kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas už 205 892 Lt;
areštuoti atsakovų UAB „Logama“ ir E.
S. (ne)kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas už 625 815,32 Lt. Nurodė,
kad už atsakovo UAB „Logama“ prievolių pagal
kreditavimo sutartis tinkamą įvykdymą įvairiomis apimtimis laidavo atsakovais
traukiami fiziniai asmenys; prievolių įvykdymas taip pat užtikrintas atsakovo
UAB „Logama“ (ne)kilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka): bankui įkeista žemės
sklypo nuomos teisė, medienos džiovyklos komplektas su katiline, medienos
apdirbimo cechas, esantys adresu Kuršlaukio g. 14, Gargždai. Atsakovų prašymu
bankas kelissyk atidėjo palūkanų mokėjimą, išdėstė/pratęsė kredito grąžinimo
terminius, tačiau skola vis tiek išaugo kone iki 1 mln. Lt. Ieškinio suma
apskaičiuota minusavus įkeisto turto vertę, kuri turi tendenciją mažėti. Didelė
ieškinio suma teismų praktikoje laikoma aplinkybe, kuri per se padidina sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio
teismo 2008 m.. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-583/2008).
Klaipėdos apygardos teismas
2010 m. kovo 18 d. nutartimi (b. l. 54-55) ieškovo prašymą dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai, atsižvelgdamas į laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo tikslą – siekį užtikrinti būsimo teismo sprendimo
įvykdymą, ir vadovaudamasis ekonomiškumo principu.
Atsakovai E. S. ir R. S.
atskiruoju skundu (b. l. 59-60) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį
ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia proceso teisės normų
netinkamu taikymu. Pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėja hipotekos
teisėjas CPK XXXVI skyriuje ir CK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK
XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose nustatyta kitaip (CPK 542 str.). Taigi
CPK 542 straipsnis yra speciali norma CPK 144 straipsnio atžvilgiu. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 2005 m. sausio 19 d. nutartyje (civilinė byla Nr.
3K-3-12/2005) išaiškino, kad esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų
kolizijai taikytina specialioji norma. Todėl skola pirmiausia turi būti
išieškoma ypatingosios teisenos tvarka iš įkeisto turto, o tik tada, jeigu įkeisto
turto nepakanka, kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos
tvarka. Iš byloje pateiktų 2007 m. vasario 1 d. turto vertės nustatymo pažymos
(b. l. 74) ir 2007 m. vasario 19 d. turto identifikavimo ir vertinimo akto
matyti, kad įkeisto turto vertė viršija prievolių pagal kreditavimo sutartis
dydį.
Ieškovas AB DnB Nord
bankas atsiliepimu į atsakovų E. S. ir
R. S. atskirąjį skundą
skundo nepripažįsta ir prašo Klaipėdos apygardos
teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 76-77). Teigia, kad ta aplinkybė, jog pagrindinio
skolininko prievolės įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepaneigia
kreditoriaus teisės inicijuoti atskirą civilinį procesą, nes procesine prasme
teisė į gynybą yra absoliuti. Bendra atsakovų skola bankui sudaro 944 754,99
Lt. Ieškinio suma lygi 831 707,32 Lt, t. y. ieškovas reiškia ieškinį atsakovams
dėl įkeitimu (hipoteka) neužtikrintos skolos dalies. Atsakovai E. S. ir R. S.
prašo panaikinti skundžiamą nutartį visa apimtimi, nors tik dalis nutarties
susijusi su šių atsakovų pareigomis.
Atsakovai R. V. ir R. V. atskiruoju skundu (b. l. 63-64) prašo panaikinti Klaipėdos
apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d.
nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visų laiduotojų
(ne)kilnojamajam turtui, nes atsakovo UAB „Logama“ įkeisto (ne)kilnojamojo
turto vertės užtenka patenkinti kreditoriaus reikalavimus.
Ieškovas AB DnB Nord
bankas atsiliepimu į atsakovų R. V. ir R. V. atskirąjį skundą (b. l. 87-88) skundą laiko
nepagrįstu ir prašo Klaipėdos apygardos
teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Pasak ieškovo, teismų
praktika pripažįsta hipotekos kreditoriaus teisę nukreipti išieškojimą į kitą,
hipotekos kreditoriui neįkeistą skolininko turtą, jei įkeisto turto vertės
neužtenka, kad prievolės būtų įvykdytos, taip pat naudotis kitomis prievolių
įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. 2007 m. vasario 1 d. preliminari išvada apie
bankui įkeisto turto vertę, viena vertus, neatitinka šiandieninės turto vertės,
kita vertus, yra netinkamas įrodymas juridinės galios prasme, nes yra tik
informacinio pobūdžio dokumentas. Ieškovas teikia UAB „Lituka ir Ko“ 2009 m.
kovo 3 d. atlikto įkeisto turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. LL0-90274 (b. l.
89-101). Iš minėtos ataskaitos matyti, kad įkeisto turto likvidacinė vertė 2009 m. kovo mėnesį buvo 695 000 Lt, dar po metų
(2010 m.) įkeisto turto vertė galėjo kristi apie 30 % iki 486 500 Lt.
Nekilnojamojo turto kainų kritimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.
gegužės 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-255/2009) pripažinta visuotinai
žinoma aplinkybe (CPK 182 str. 1 p.).
Atsakovai E. S. ir R. S.
atsiliepimu į atsakovų R. V. ir
R. V. atskirąjį skundą (b.
l. 80-81) su atsakovų atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti, nes
laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis siekiant apginti
(užtikrinti) ieškovo turtinius interesus. Pažymi, kad bankas 2010 m. pr.
kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto
turto (b. l. 82-83). Hipotekos skyrius banko prašymą patenkino, nutartyje
įkeistas turtas įvertintas 2 172 000 Lt (b. l. 84-85). Ši aplinkybė įrodo, kad
ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl atsakovai prašo skirti
ieškovui baudą (CPK 95 str.).
Atsakovai R. V. ir R. V. 2010 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą prijungti prie
bylos naujus įrodymus: PVM sąskaitą faktūrą, kad atsakovas UAB „Logama“ įsigijo
medienos džiovyklą su katiline už 325 000 Lt (b. l. 111), ir UAB „Investicijų
ir verslo garantijos“ smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantiją Nr. 00992
(b. l. 112), kad garantas garantuoja bankui 60 % nuo 306 560 Lt dydžio paskolos
(t. y. 183 936 Lt). Atsakovai akcentuoja, kad ieškovo pateiktoje UAB „Lituka ir
Ko“ 2009 m. kovo 3 d. atliktoje įkeisto turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr.
LL0-90274 įvertinta tik dalies įkeisto turto – medienos apdirbimo cecho –
vertė, o ieškovui taip pat yra įkeista medienos džiovykla su katiline. Be to,
nustatyti įkeisto turto vertę galima parduodant turtą, todėl nebūtinai tai turi
būti UAB „Lituka ir Ko“ nurodyta likvidacinė turto vertė.
Atsakovai E. S. ir R. S.
2010 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d.
nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. 40-1N/2010, 46-2N/2010, 47-2N/2010,
48-1N/2010, 49-1N/2010, 50-2N/2010, kopijas (b. l. 117-129). Hipotekos skyrius
išvardintomis nutartimi areštavo ir įpareigojo UAB „Logama“ už skolą perduoti
bankui žemės nuomos teisę bei 345 151 Lt vertės įrengimus, o medienos apdirbimo
cechą nutarė parduoti iš varžytinių.
Ieškovas AB DnB Nord
bankas 2010 m. rugpjūčio 30 d. pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymus dėl
įrodymų prijungimo (b. l. 134-135). Pabrėžia, kad garanto atsakomybė subsidiarinė;
ją galima taikyti, jeigu nepavyksta atgauti skolos iš pagrindinio skolininko
arba pagal kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus: laidavimą, įkeitimą
(hipoteką). Aplinkybė, kad atsakovas UAB „Logama“ nusipirko medienos džiovyklą
su katiline už 325 000 Lt, nepatvirtina, kad bankui įkeisto turto vertė yra
didesnė, negu nurodyta UAB „Lituka ir
Ko“ 2009 m. kovo 3 d. atliktoje įkeisto turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr.
LL0-90274. Atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, kad džiovykla su katiline yra
tose patalpose, kurios įkeistos bankui, arba kad džiovykla su katiline įkeistos
bankui. Net jei džiovykla su katiline yra bankui įkeisto nekilnojamojo turto
sudedamoji dalis, UAB „Lituka ir Ko“ kompleksiškai vertino visą įkeistą
nekilnojamąjį turtą, įskaitant inžinerinę įrangą, medienos apdirbimo cechą,
garažus ir kt. Prieštarauja atsakovų argumentui, kad pasinaudoti laidavimu
bankas gali tik tada, jeigu įkeisto turto nepakako padengti skolą. Laidavimas
ir turto įkeitimas yra atskiros prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, todėl
tais atvejais, kai prievolės įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais būdais,
kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu naudotis (Lietuvos apeliacinio
teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-265/2010).
Teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų
teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų
reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.) (Lietuvos
apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
2-769/2010). Hipotekos skyriaus nutartys sudaro pagrindą pradėti priverstinį
vykdymo procesą, bet neįrodo, kad priverstinis skolos vykdymas prasidėjo.
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties)
negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos
teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies,
analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus
motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių
nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK
329 str., 338 str.).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundų, atsiliepimo
į juos argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso
teisės normų, kurios reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių institutą, todėl
panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo
ginčas dėl pasinaudojimo prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais eiliškumo ir dėl
įkeisto turto vertės, mažinančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą ar
paneigiantį jų taikymo būtinybę.
Aptariamu atveju kredito gavėjo prievolių
įvykdymas yra užtikrintas trimis būdais: hipoteka, laidavimu, garantija. CK
6.70 straipsnio 1 dalis sako, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrintas
netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais
sutartyje numatytais būdais. Su įkeitimu (hipoteka) susijusius santykius
reglamentuoja CK IV knygos normos. Taigi CK 6.70 straipsnio 1 dalis pateikia
pavyzdinį (nebaigtinį) sąrašą prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, bet
nereglamentuoja pasinaudojimo prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais eiliškumo.
Tas pats pasakytina ir apie CPK. CPK V dalis,
į kurią įeina CPK 542 straipsnis, priklauso ypatingosios teisenos skyriui. Ypatingosios
teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su tomis išimtimis ir
papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.).
Vadinasi, ypatingosios teisenos taisyklės yra specialios normos ginčo teisenos
taisyklėms, tačiau ypatingosios teisenos taisyklės taikomos vietoj bendrųjų
normų ne visais atvejais, o tik tais, kai jos įtvirtina išimtis ar papildymus
iš ginčo teisenos taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 29
d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-523/2005), 2007 m. gegužės 8 d. nutartyje
(civilinė byla Nr. 3K-3-201/2007) išaiškino, kad bylos dėl hipotekos
teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 542 str.).
Hipoteka yra papildoma (akcesorinė) prievolė, todėl ji priklauso nuo pagrindinės prievolės (CK 4.170 str. 1 d., 4.174 str. 1 d.). Jeigu byloje kyla ginčas,
susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir
kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos nenagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.).
Ginčas dėl skolos, užtikrintos hipoteka, nagrinėtinas ieškininės teisenos
tvarka [...], o tokią civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali stabdyti
hipotekos procedūras taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.
Kadangi ypatingosios teisenos taisyklės, susijusios su
hipoteka, nenumato jokių išimčių ar papildymų taikant laikinąsias apsaugos
priemones, todėl specialiosios ir bendrosios teisės normų kolizijos nėra.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad
teisės aktai nenumato pasinaudojimo keliais skirtingais prievolių įvykdymo
užtikrinimo būdais eiliškumo ir kreditorius jais gali pasinaudoti savo
nuožiūra.
Kalbant apie įkeistų daiktų vertę,
pažymėtina, kad ieškinio suma – vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgia
teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet sprendžiant
minėtą klausimą nesprendžiamas ieškinio ir jo dydžio pagrįstumo klausimas. Iki
trečiosios civilinio proceso stadijos pabaigos (bylos išnagrinėjimo iš esmės)
teismas negali nuspręsti, ar ieškinio suma apskaičiuota pagrįstai, o jeigu ne –
atitinkamai sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą arba, remdamasis tuo,
kad ieškinio suma mažintina, o sumažinus iki, teismo nuomone, pagrįstos sumos,
per maža, kad pagrįstų grėsmę įvykdyti teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.), apskritai
atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Susiklosčius nurodytai
situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas,
ieškovo prašymu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė proceso teisės
normų, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundai atmetami kaip de jure nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio
proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Danutė
Gasiūnienė
Kazys Kailiūnas