Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7-736/2015 Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00888-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.4.3.; 45.4.5.; 52.3.
(S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2015 m. kovo 16 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, Reginai Leonavičienei, Sandrai Navickienei, dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui, nukentėjusiajam Č. Š., institucijos, surašiusios protokolą, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK atstovui G. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),
kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., 124'str. 7 d., n u s t a t ė :
A. S. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., t. y. tuo, kad jis 2014 m. balandžio 29 d.,
- min., Kėdainių mieste, Parko skersgatvyje, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Mercedes-Benz ML 350 Bluetec 4Matic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atstumo, dėl to atsitrenkė į tvoros stulpą, apgadino stulpą, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 119, 231.1.; 231.2. punktų reikalavimus.
Be to, A. S. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124'str. 7 d., t. y. tuo, kad jis 2014 m. liepos 31 d., apie
- val., Elektrėnų sav., kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda 39 kilometre, vairavo automobilį „Mercedes Benz S350 Bluetec, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtariama būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą bei nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 18 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino. Paaiškino, kad eismo įvykis, kurio sukėlimu jis kaltinimas, įvyko 2014-05-08, apie 20 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 29 ar 30 d. jokiame eismo įvykyje nedalyvavo. Tuo automobiliu įmonėje naudojasi 3-5 asmenys. Nuslėpti įvykio nebuvo jokio tikslo, nes visi įmones automobiliai yra apdrausti. Ar jo pavaduotojas Ž. R. 2014 m. balandžio 29 ar 30 d. galėjo naudotis protokole nurodytu automobiliu, negali pasakyti, tačiau šis asmuo turėjo teisę naudotis šiuo įmonės automobiliu. Policiją eismo įvykiui įforminti kvietė patartas draudimo kompanijos, kadangi įvykio metu buvo apgadintas ir kitiems asmenims priklausantis turtas. Neigia, jog 2014-04-30 jis skambino Č. Š. ir sakė, jog vairavo Ž. Dėl 2014-07-31 įvykio paaiškino, kad įmonės automobiliu vykstant iš Vilniaus į Kėdainius, Vievio teritorijoje jį sustabdė policija, paprašė dokumentų. Jis padavė dokumentus. Policijai paklausus, ar yra vartojęs alkoholio, atsakė, kad yra vartojęs. Pradėjo su jais kalbėti, kad jie nerašytų protokolo, davė pareigūnams 500 dolerių ir tada jie iš karto jį sulaikė. Kiek pamena, pareigūnai nesiūlė tikrintis neblaivumą. Jei būtų pasiūlę, jis tikrai būtų pasitikrinęs. Jam nebuvo paaiškinta, kad atsisakymas tikrintis, užtraukia atsakomybę kaip už sunkų girtumą. Vėliau atvažiavo dar keli pareigūnai. Buvo įformintas įvykis dėl bandymo papirkti pareigūną. Tuoj po įvykio ligoninėje davė kraują, kur buvo nustatyta, kad jis yra neblaivus. Dėl kaltinimo pateikus negaliojantį vairuotojo pažymėjimą paaiškino, kad jis policijos pareigūnams pateikė laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, o policininkai, tikrindami automobilį, rado negaliojantį pažymėjimą, kurį anksčiau buvo pametęs, todėl buvo išsiėmęs naują, o vėliau mašinoje atrado tą pamestąjį, kurį ir turėjo. Techninės apžiūros taloną ir civilinės atsakomybės draudimo polisą turėjo, jie buvo automobilyje, daiktadėžėje, tačiau jų negalėjo pateikti, nes kai sėdėjo policininkų tarnybiniame automobilyje, buvo sulaikytas. Šių dokumentų policijos pareigūnai jo neprašė. Būdamas sulaikytas, neturėjo net ir galimybės juos pateikti. Gailisi dėl to, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, tačiau nepripažįsta, kad atsisakė tikrintis neblaivumą. Duodamas pinigus policijos pareigūnams, siekė, kad nebūtų įforminta, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Policijos automobilyje alkotesterio nematė. Nuo sustabdymo iki patekimo į ligoninę neturėjo galimybės vartoti alkoholio, nes buvo pareigūnų priežiūroje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas adv. A. V. nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. S. 2014 m. balandžio mėn., vairuodamas protokole nurodytą transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, o remtis vien prielaidomis pripažįstant asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą negalima, todėl prašo bylą šioje dalyje nutraukti. Dėl įvykių Elektrėnuose nurodė, kad protokole nurodytų dokumentų A. S. nepateikė dėl objektyvių priežasčių, nes pačioje bendravimo su policijos pareigūnais pradžioje A. S. buvo sulaikytas dėl bandymo juos papirkti ir toliau viskas vystėsi ne kaip administracinio teisės pažeidimo įforminimas, bet kaip galimai padarytos nusikalstamos veikos fiksavimas. Dėl vengimo tikrintis neblaivumą nurodė, kad buvo nesilaikyta Vyriausybės 2006-05-12 Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, t. y. pareigūnai nustatyta tvarka neįvertino bendros asmens būklės pagal patvirtintą metodiką, nepaaiškino atsisakymo tikrintis neblaivumą padarinių. Jei nustatyta asmens neblaivumo patikrinimo procedūra nebuvo atliekama, tai asmuo objektyviai net ir negali atsisakyti tikrintis neblaivumo. Todėl prašo administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl atsisakymo tikrintis neblaivumą taip pat nutraukti. Jeigu teismas nuspręstų, kad asmens veikoje yra vengimo tikrintis neblaivumą sudėtis, prašo taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Nukentėjusysis Č. Š. paaiškino, kad su kaimynu A. S. nėra susipykęs. 2014-04-30 jis pamatė stovinčią mašiną, atsitrenkusią į jo tvorą. Jis nufotografavo šį automobilį. Automobilis galine dalimi buvo užkabinęs tvorą, automobilio bamperis buvo nukritęs. Su tokia mašina nebuvo galima važiuoti ir ji buvo palikta prie tvoros. Vėliau atvažiavo darbuotojai, užsikėlė tą automobilį ir išvežė. Jam tvorą sutvarkė A. S. žmonės, buvo atvažiavęs Ž., kuris irgi tvarkė tvorą, bet jos nesutvarkė, nes nemokėjo. Avariją padarė Ž., kuris vėliau ir rūpinosi tvoros sutvarkymu. Yra matęs Ž. važiuojantį tuo automobiliu, kito asmens, važinėjančio tuo automobiliu, nėra matęs. Atvažiavęs Ž. automobilį statydavo prie tos tvoros. Jam labai nepatiko policijos elgesys, nes įvykį policija formino praėjus nuo jo savaitei. Tuo metu automobilis jau buvo sutvarkytas, tvora taip pat aptvarkyta, nors ir ne iki galo. Kitą dieną, kai policija suformino įvykį, jis paskambino viršininkui ir papasakojo, kaip policija dirba. Mano, kad eismo įvykį sukėlė Ž., kadangi kitą dieną po 2014-04-30 jis paskambino Ž., tačiau jis nekėlė ragelio. Po kokios minutės jam paskambino A., kuris nurodė nesijaudinti, pasakė, kad pas jį vakare atvažiavo Ž., kuris buvo truputį išgėręs, pas jį dar 100 gr. išgėrė ir paskui važiuodamas užkabino tvorą. Kaip suprato, kai S. skambino, jie abu tuo metu buvo kabinete. 2014-04-29 miegoti nuėjo apie 22 val., apie 20.15 val. nieko nematė, stovintį automobilį pamatė tik 2014-04-30 ryte. Naktį nieko negirdėjo ir nematė. Kas vairavo automobilį įvykio metu, nematė.
Liudytojas R. J., Elektrėnų PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis, parodė, kad 2014-07-31, apie 21 val., patruliuojant Vievyje kartu su R. S., iš Vilniaus apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad ties Vieviu važiuoja automobilis „Mercedes Benz“, kuriuo vairuotojas įtariama neblaivus. Išvažiavus į Al kelią pastebėjo nurodytą automobilį „Mercedes Benz“ ir jį sustabdė. Priėjęs prie automobilio, prisistatė vairuotojui ir paprašė pateikti dokumentus. Automobilyje buvo tik vienas vairuotojas. Įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nes jautė alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli. Vairuotojui pasiūlė pasitikrinti girtumo laipsnį, bet jis atsisakė. Paklausus, vairuotojas prisipažino, kad vartojęs alkoholį. Atsisakymo tikrintis priežasties nenurodė. Tikrintis neblaivumą siūlė vairuotoją pasikvietus į tarnybinį automobilį. Vairuotojas padavė 500 dolerių, tai 5 kupiūras po 100 dolerių, tikslu, kad jį paleistų. Pinigus padėjo kolegai, kuris sėdėjo automobilio priekinėje sėdynė, tarp kojų. Vairuotojas sėdėjo tarnybinio automobilio gale. Pradžioje vairuotoją įspėjo, kad negalima susitarti neforminti įvykio, bet jis nereagavo. Pasakė, kad jis sulaikytas ir iškvietė operatyvinę grupę. Buvo iškviestas tralas ir automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Iki atvažiuojant tralui, vairuotojas buvo tarnybiniame automobilyje. Su tyrėja nuvyko į Elektrėnų PK ir toliau jau tyrėja dirbo. Surašė tarnybinius pranešimus, bet protokolo nerašė, tik surinko medžiagą ir norėjo ją perduoti kelių policijai, kad jie spręstų. Juos tyrėja informavo, kad vairuotojas bus sulaikytas dviems paroms, todėl jie ir neskubėjo rašyti protokolo. Vairuotojas komisariate pradėjo skųstis sveikata, iškvietė greitąją ir kartu nuvyko į ligoninės priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėjo gydytojas. Buvo pasiūlyta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo priduoti kraują, jis sutiko ir davė kraują. Sustabdžius automobilį, vairuotojas pateikė mašinos registracijos liudijimą ir dar vairuotojo pažymėjimą, bet pasitikrinus paaiškėjo, kad jis negalioja. Neatsimena, ar pateikė draudimo polisą. Prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu, surašytu po įvykio. Netiesa, kad nesiūlė tikrintis girtumo, nes automobilyje buvo daromas pokalbio garso įrašas. Patruliavo vykdydami eismo priežiūros funkcijas ir yra susipažinę su visomis įforminimo ir blaivumo tikrinimo tvarkomis. Alkotesterį turėjo, jo dėklas buvo bagažinėje, o aparatas salone. Būnant automobilyje vairuotojui aiškino atsisakymo tikrintis blaivumą teisines pasekmes, sakė, kad tai prilygsta sunkiam girtumo laipsniui. Belaukiant operatyvinės grupės, nuolat vairuotojui siūlė pasitikrinti blaivumo laipsnį alkotesteriu ir taip siūlė, kol atvyko tyrėja.
Liudytojas R. S., Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis, parodė, kad 2014-07-31, patruliuojant Vievyje kartu su patruliu R. J., iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Al keliu, ties Vieviu, važiuoja automobilis „Mercedes Benz“, kurio vairuotojas įtariamas neblaivus. Išvažiavo į Al kelią Vilnius- Klaipėda ir pastebėjo nurodytą automobilį, jį pasivijo, įjungė garsinius signalus, švyturėlį ir 39 kilometre susistabdė. R. J. išlipo, priėjo prie vairuotojo, o jis, kaip priedanga, iš galo. Automobilyje buvo vienas vairuotojas, su juo bendravo R. J., o jis grįžo į tarnybinį automobilį. Vėliau R. J. su vairuotoju atėjo į tarnybinį automobilį. R. J. sėdėjo vairuotojo sėdynėje, jis šalia priekyje, o vairuotojas gale. Bendraujant nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, kad neblaivus, judesiai buvo nekoordinuoti, akys paraudusios. Prašė pasitikrinti neblaivumo laipsnį ir ne kartą, paaiškino, dėl ko buvo sustabdytas. Vairuotojas neneigė, kad išgėręs, kad vairavo automobilį, bet pasitikrinti girtumą atsisakė, nenurodydamas priežasties. Kelis kartus siūlė pasitikrinti girtumą, bet kategoriškai atsisakydavo. Vairuotojui paaiškino, ką reiškia atsisakymas tikrintis girtumą. Kiek pamena, lyg pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Kad išvengtų administracinės atsakomybės, vairuotojas pasiūlė kyšį, pradžioje žodžiu, o vėliau ištraukė iš piniginės dolerius ir padėjo matomoje vietoje, ne vieną banknotą. Buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl policijos pareigūnų papirkimo, bet į įspėjimą nesureagavo. Sulaikė už policijos pareigūno papirkimą, pranešė budėtojui, kad reikalinga operatyvinė grupė. Tą patį vakarą formino pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, bet nepamena, ar juos pasirašė vairuotojas. Tarnybinį pranešimą surašo 4 valandų laikotarpyje po įvykio, todėl prašo juo vadovautis. Alkotesteris buvo salone įjungtas ne kartą, kiek pamena, siūlė ir antgalį išsilukštenti. Duodamas pinigų vairuotojas norėjo, kad iš vis nieko nefiksuotų, nerašytų jokio protokolo, neduotų net pūsti į alkotesterį.
Liudytojas E. G., Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis, parodė, kad buvo eismo įvykis, (duomenys neskelbtini), datos nepamena. Budėtojo nurodymu nuvykus į vietą, buvo rastas automobilis „Mercedes Benz“, baltos spalvos. Šalia automobilio stovėjo trys vyrai, du iš jų yra šiandien salėje. Buvo dienos metas. Atvyko su kolega E. D.. Kai atvyko, vienas vyras nuėjo į namus, o kiti du vyrai liko. Priėjus prie automobilio, A. S. pasakė, kad užkliudė kaimyno tvorą, tvoros stulpą. Apžiūrėjęs automobilį pasakė, kad pastatytų automobilį taip, kad būtų galima įsitikinti, ar tikrai tas automobilis galėjo apgadinti. Automobilis privažiavo, parodė. Tai buvo paprasta avarija. Su automobiliu važiuodamas atbulom užkabino kaimyno tvoros stulpą. Tvoros stulpe matėsi likę nubrozdinti automobilio dažai nuo bamperio, nepastebėjo, kad stulpas būtų įskilęs. Pasikvietė vairuotoją ir supaprastinta tvarka surašė dokumentus, neatlikdamas matavimų. Jam privažiuojant tvoros savininkas Č. Š. nuėjo namo, o berašant dokumentus išbėgo ir pasakė „nebandai forminti to eismo įvykio“. Paklausus kodėl, atsakė, kad sužinosiu pas viršininką. Pas viršininką sužinojo, kad tas eismo įvykis buvo kitą dieną, bet kurią, nežino. Gavo nuobaudą - pastabą, kad nebuvo atlikti veiksmai iki galo, t. y. nepaimti nukentėjusiojo paaiškinimai. Jų nepaėmė, nes pastarasis buvo piktas, negeranoriškas. Iki byloje aptariamo įvykio, eismo įvykius formino daugiau kaip 10 metų. Sutapo apgadinimų aukščiai, buvo švieži sugadinimai, ir jeigu būtų nesutapę, būtų nerašęs dokumentų. Nepasitenkinimą nukentėjusysis reiškė jam jau baigiant ruošti dokumentus. Jo nuomone, įvykis ten įvyko tuo laiku, nes sugadinimai buvo švieži. Automobiliui tvarkingai buvo uždėtas bamperis, nekritinėjo, nematė, kad kas nors dėtų bamperį atgal.
Liudytojas E. D., Kauno apskrities VPK pareigūnas, nurodė, kad tvirtina savo anksčiau teisme duotus parodymus. Įvykio metu matė nukentėjusįjį Č. Š., kuris buvo priėjęs ir buvo nepatenkintas, bet vėliau išėjo. C. Š. buvo apgadintos tvoros savininkas. Eismo įvykio vietos nefotografavo dėl techninių kliūčių, nes neveikė fotoaparatas. Nematė, kad kas kitas fotografuotų. Matė nubrėžtą buferį, tvorą įskilusią ir tai buvo švieži apgadinimai. Nekilo abejonių dėl įvykio aplinkybių atitikimo, nes matėsi, kad būtent to automobilio padaryti apgadinimai.
Liudytojas Ž. R. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Č. Š. yra A. S. kaimynas, su juo nesusipykę. Praeitą pavasarį, tikslaus laiko nepamena, vakare jam paskambino A. S. ir pasakė, kad sukdamasis automobiliu atsirėmė į tvorą, kurią nubrėžė, bei apgadino automobilį. Jis atvažiavo kita mašina, bet policijos vietoje nebuvo, ji atvažiavo vėliau. Automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, naudojasi firmoje dirbantieji, jis pats, mechanikas, buhalterė ir kiti dirbantieji. Tuo automobiliu teko važiuoti toliau nei po Kėdainius. Tada įforminama komandiruotė ir važiuoji, užpili kurą, o kvitus pristatai į buhalteriją. Apie kelionės lapus nieko nežino, nes jų nepildo. Automobilis nėra griežtai priskirtas tam tikram asmeniui. Reikalui esant, vyksta pas A. S.. Balandžio 29 d. jam neįstrigo. Jis pats anksčiau nėra turėjęs problemų su šio automobilio vairavimu, nėra įvažiavęs ar atsitrenkęs į ką nors.
Liudytojas Z. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), A. S. ir Č. Š. kaimynai, kuriuos pažįsta, nesusipykę. Pas jį buvo užėjęs pareigūnas G. Č. su pareigūne, apklausė ir raštu užfiksavo. Jiems pasakė tiesą, tai ką matė. Turguje prekiauja trečiadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais, dirba pagal patentą. Buvo apklaustas Kauno apygardos teisme, kur buvau įspėtas ir sakė teisybę, ką matė, tą ir pasakė. Neteko su kaimynais kalbėtis po to įvykio. Negali pasakyti nei markės, nei numerio to automobilio, kurį matė važiuodamas į turgų darbo reikalais, nes jis stovėjo jam šonu, pravažiuoti nekliudė. Iš savo pozicijos automobilio apgadinimų nematė. Iš tos pusės, kur jis pravažiavo, automobilis buvo sveikas.
Iš policijos pareigūnų E. G. ir E. D. (I t., 2, 15, 16 b. 1.) tarnybinių pranešimų matyti, kad policijos pareigūnai Kėdainių r. PK viršininką informavo apie 2013-05-08 eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kurio metu, kaip nustatyta iš A. S. paaiškinimų, A. S., vairuodamas automobilį ,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė dešine galine puse į tvoros stulpą ir jį apgadino.
Dėl šio įvykio 2014-05-08 policijos pareigūnas E. G. užpildė eismo įvykio protokolą (I t., 5 b. L).
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK viršininkas 2014-05-12 užduotyje dėl liudytojo pranešimo patikrinimo nurodė, kad 2014-05-09, apie 11.30 val. jam paskambino pil. Č. Š., pranešdamas apie tai, kad 2014-05-08, apie 20.00 val., kaimynas A. S. pastatė automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo sugadintos tvoros stulpo ir, dalyvaujant policijos pareigūnams, imituotai įformino draudiminį įvykį. Skambinusiojo teigimu, šiuo automobiliu A. S. pavaduotojas (neblaivus) iš balandžio 29d. į 30 d., nakties metu, atsimušė į jo tvoros stulpą ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininkui nurodyta atlikti užduotyje nurodytus veiksmus (I t., 7 b. L).
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2014-05-14 tarnybiniame pranešime dėl užduoties įvykdymo nurodyta, kad patikrinus PRĮR nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-04-29 18.30 val. iki 2014-04-30 16.30 val. nurodytas eismo įvykis registruotas nebuvo, pranešimas negautas, o 2014-05-08 20.15 val. registruotas A. S. pranešimas (ROIK 0114000234917) dėl techninio eismo įvykio adresu (duomenys neskelbtini) (I t., 8 b. 1.).
Iš Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Viešosios policijos operatyvaus valdymo poskyrio viršininko 2014-05-14 pažymos dėl telefoninių pranešimų įrašų perklausymo matyti, kad 2014-05- 08 20.22 val. (policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotas pranešimo laikas 20.15 val.) gautas telefoninis pranešimas, skambinantysis, prisistatęs A. S., pranešė, kad Kėdainių m. (duomenys neskelbtini) namo, automobiliu atsitrenkė į kaimyno tvoros stulpą, prašė atvykti policijos ekipažą (I t., 9 b. 1.).
Nukentėjusysis Č. S. 2014-05-12 paaiškinime nurodė, kad š. m. gegužės 9 d., apie 11.30 val. paskambino Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK viršininkui G. D. ir pranešė dėl 2014-05-08 įvykio, kuomet (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainiuose, policijos pareigūnai formino eismo įvykį, kuris realiai įvyko 2014 m. balandžio 29-30 d. 2014-04-30, apie 8.00 val., per savo namo langą pamatė, kad šalia jo namo tvoros (duomenys neskelbtini), stovi baltos spalvos automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kabančiu galiniu bamperiu. Suprato, kad šio automobilio vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į jo kiemo tvoros stulpą. Kas įvykdė šį eismo įvykį, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis, nematė. Tačiau šis įvykis buvo forminamas 2014-05-08, apie 20.00 val. 2014-04-30, apie 8.00 val. su savo mobiliu telefonu atliko keletą įvykio nuotraukų. 2014-04-30 policijai apie įvykį nepranešė, nes pakalbėjus su kaimynu A. S., pažadėjo padarytą žalą atlyginti, šiuo metu darbai vykdomi. Realus vairuotojas neaiškus (I t., 10 b. 1.).
Į bylą pateiktos nukentėjusiojo Č. Š. darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas baltos spalvos „Mercedes“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio galinis bamperis apgadintas, bamperio dešinysis kampas nukritęs ant žemės, taip pat užfiksuotas apgadintas tvoros stulpas (I t., 11-13 b. L). Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, teismo posėdyje buvo apžiūrėtas Č. Š. mobilusis telefonas ir jo atmintinėje esančios fotonuotraukos, nustatyta, kad nuotraukų padarymo data ir laikas nurodyta 2014-04-30 8.16 val. ir 8.17 val. (I t., 88-95 b. 1.).
2014-07-08 rašytiniame pranešime Kėdainių r. PK Č. Š. nurodė, kad dėl 2014 m. balandžio mėn. autoįvykio jokios turtinės ir materialinės žalos nepatyrė, niekam jokių pretenzijų neturi (I t., 22 b. 1.).
Iš policijos pareigūno R. S. 2014-08-01 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-07-31 patruliuojant kartu su patruliu R. J. patruliniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vievyje, apie 21.16 val. iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kelyje Al link Kauno, ties Vievio m., važiuoja automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariama neblaivus. Išvažiavus į kelią Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ties Vievio miestu pastabėtas po visą kelią manevruojantis minėtas automobilis, kuris 39 km buvo sustabdytas. R. J. priėjo prie vairuotojo ir su dokumentais atėjo į patrulinį automobilį. Patruliniame automobilyje paklausus, ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad vartojo, vairuotojas nepateikė automobilio techninės apžiūros talono bei civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso ir pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. R (duomenys neskelbtini). Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai nekoordinuoti, akys paraudusios, kalba nerišli. Paprašius pasitikrinti girtumą, jis kategoriškai atsisakė ir pasiūlė susitarti, paprašė nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tada vairuotojas iš rudos piniginės išsiėmė pinigus ir ėmė juos siūlyti. Vairuotojas buvo keletą kartų įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už policijos pareigūnų papirkimą, jis į įspėjimus nereagavo ir toliau tęsė savo neteisėtus veiksmus. Tada vairuotojas padėjo pinigus jam, sėdėjusiam patruliniame automobilyje priekinėje dešinės pusės sėdynėje, tarp kojų. Po šių veiksmų vairuotojas buvo sulaikytas. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo įtariama neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo A. S. (II t., 6-7 b. L).
Policijos pareigūnas R. J. 2014-08-01 tarnybiniame pranešime nurodė, aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms pareigūno R. S. 2014-08-01 tarnybiniame pranešime, papildomai nurodydamas, jog, priėjus prie sustabdyto automobilio vairuotojo ir paprašius reikiamų dokumentų, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, akys paraudusios. Vairuotojas buvo paprašytas išlipti iš savo automobilio ir kartu eiti j patrulinį automobilį pasitikrinti girtumo (II t., 8-9 b. 1.).
2014-07-31 21.25 val. pranešimu A. S. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (II b. 1., 10 b. L).
Iš vairuotojų registro išrašo matyti, kad A. S. 2007-08-24 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. R(duomenys neskelbtini) negalioja (II t., b. 1. 12).
Į bylą yra pateikta A. S. 2007-08-24 išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. R(duomenys neskelbtini) kopija (II t., 25 b. 1.).
Iš A. S. išduoto laikino leidimo vairuoti transporto priemones Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad leidimas galiojo iki 2014-07-14 (II t., 26 b. 1.).
Iš specialisto išvados Nr. T-A-6910/14(01) matyti, kad A. S. kraujyje, paimtame 2014-08-01 00.39 val., rasta 2,02 prom. etilo alkoholio (II t., b. 1. 79).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014-01-02 įsakymu nustatyta, kad įmonei priklausančiais, įsakyme išvardintais automobiliais, tarp jų ir automobiliu „Mercedes Benz ML350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės tikslais gali naudotis šioje įmonėje dirbantys darbuotojai. Įsakyme taip pat pateiktas 8 darbuotojų, dažniausiai naudojančių išvardintus automobilius, sąrašas (II t., b. 1. 121).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ lengvojo automobilio kelionės lape užfiksuota, kad automobiliu „Mercedes Benz ML350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-04-29 buvo važinėta Kėdainių teritorijoje komercijos tikslais, nuvažiuota 30 km., 2014-04-30 šiuo automobiliu vykta iš Kėdainių į Vilnių komercijos tikslais, nuvažiuota 330 km., darbuotojai, naudoję automobilį, kelionės lape nenurodomi (II t., b. 1. 122).
Vilniaus apskrities VPK viršininko 2013-08-29 įsakymu Nr. 10-V-1078 Vilniaus apskrities VPK pareigūnams, tarp jų ir Elektrėnų PK VPS PB patruliams R. J. ir R. S., suteikti įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas 3 metų laikotarpiui (II t., 137-141 b. L).
Iš Kauno apskrities VPK 2014-06-05 tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK VPS patrulių būrio vyresn. patruliui E. G. už Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., Policijos veiklos instrukcijos 47 p., 63.2 p., 63.6 p., 63.7 p., 63.8 p. pažeidimus paskirta pastaba. Nuobauda skirta už tai, kad E. G. 2014-05-08 įformindamas galbūt A. S. padarytą administracinį teisės pažeidimą, nesiėmė neatidėliotinų priemonių įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, neišsiaiškino įvykio aplinkybių, eismo įvykio įforminimo dokumentuose nenurodė Č. Š. (ir kito eismo įvykio vietoje buvusio asmens) kaip liudininko, neužrašė jo anketinių duomenų, nepaėmė jo paaiškinimo, tarnybiniame pranešime ir eismo įvykio schemoje nenurodė faktinių duomenų (II t., 149-154).
Dėl Lietuvos Respublikos ATP K 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų
A. S. kaltinamas padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuri numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, 2014 m. balandžio mėn., naktį iš 29 d. į 30 d., tikslus laikas nenustatytas, UAB „Transporto vystymo grupei“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz ML350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo, Kėdainių m. Parko skg. vairuodamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė ir apgadino tvoros stulpą, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šias aplinkybes patvirtina teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo Č. Š., liudytojų E. G., E. D., Z. M. parodymai, Č. Š. ir Z. M. rašytiniai paaiškinimai (I t., 10 b. 1.), fotonuotraukos (It., 11, 12 b. 1.) ir kita medžiaga. Pažymėtina, kad A. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo laikas nurodytas 2014-04-29, val. Bylą Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjant pirmąjį kartą, protokolą surašiusios institucijos, Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK atstovas G. Č. nurodė, kad įvykis buvo naktį iš balandžio 29 d. į 30 d., o protokole buvo įrašytas toks laikas (2014-04-29 20.15 val.), kadangi nenurodžius tikslios datos ir laiko neįsiveda duomenys į elektroninę duomenų bazę (I t., 58- 61 b. 1.). Tai, jog eismo įvykis buvo 2014 m. balandžio mėn., naktį iš 29 d. į 30 d., patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo Č. Š. parodymai, kad 2014-04-30, ryte, jis pamatė stovinčią mašiną, atsitrenkusią į jo tvorą, kurią jis nufotografavo, 2014-04-29 eidamas miegoti jis nieko nematė, taip pat į bylą pateiktos fotonuotraukos (It., 11, 12 b. 1.), kurios, kaip nustatyta apžiūrėjus Č. S. mobilųjį telefoną bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, padarytos 2014-04-30 8.16 ir 8.17 val., liudytojo Z. M. parodymai. Aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindą abejoti nuosekliais nukentėjusiojo Č. Š. parodymais dėl eismo įvykio laiko, kuriuos jis davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nenustatyta. Nustatydamas eismo įvykio laiką, teismas nesiremia liudytoju apklausto policijos pareigūno E. G. parodymais apie tai, kad jo nuomone eismo įvykis buvo tuo metu, kaip nurodė A. S., t. y. 2014-05-08, kadangi paties eismo įvykio jis nematė, nuomonę apie eismo įvykio laiką jis susidarė tik atsižvelgdamas į tai, jog tvoros ir automobilio apgadinimai buvo švieži. Todėl teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. paaiškinimus apie tai, kad eismo įvykis įvyko 2014-05-08, o ne nukentėjusiojo nurodytu laiku, atmeta kaip prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams ir teismo nustatytoms aplinkybėms.
Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad būtent A. S. 2014 m. balandžio mėn., naktį iš 29 d. į 30 d., Kėdainių m. Parko skg., atbuline eiga vairuodamas UAB „Transporto vystymo grupei“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz ML350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino tvoros stulpą, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors A. S. nurodė, kad jis sukėlė 2014-05-08 eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo Č. Š. tvoros stulpas, tačiau kategoriškai neigia, kad jis sukėlė eismo įvykį 2014 m. balandžio mėn., naktį iš 29 d. į 30 d., ir apie tai, kad įmonės automobilis nurodytu laiku dalyvavo eismo įvykyje, teigia nežinantis. Todėl vien jo kaltės prisipažinimas dėl jo teigimu 2014-05-08 buvusio eismo įvykio, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jo kaltę dėl eismo įvykio, kuris, kaip nustatyta, įvyko 2014 m. balandžio mėn., naktį iš 29 d. į 30 d. Nukentėjusysis Č. Š. eismo įvykio nematė, tačiau nurodė, kad jo manymu avariją sukėlė ne A. S., o jo pavaduotojas Ž., kurį ne kartą matė važinėjantį šiuo automobiliu, ir kuris vėliau rūpinosi tvoros sutvarkymu. Nukentėjusiojo teigimu, tai, kad įvykio metu vairavo būtent Ž., jam nurodė paskambinęs A. S.. Tačiau A. S. kategoriškai neigia, jog tarp jo ir nukentėjusiojo buvo nurodyto turinio pokalbis. Teisme liudytoju apklaustas nukentėjusiojo kaip galimas transporto priemonės vairuotojas nurodytas Ž. R. patvirtino, kad jis, kaip ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, naudojasi įmonei priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau su šio automobilio vairavimu jokių problemų neturėjo, niekur neįvažiavo ir neatsitrenkė. Siekiant nustatyti asmenį, vairavusį automobilį įvykio metu, buvo išreikalautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas dėl šio automobilio naudojimo ir šio automobilio kelionės lapai (II t., 121, 122, 123 b.l.). Tačiau pateiktas 2014-01-02 įsakymas tik patvirtina A. S. nurodytą aplinkybę, kad automobiliu naudojasi keli įmonės darbuotojai, o automobilio kelionės lapuose nėra nurodomas automobilį konkrečią dieną naudojęs įmonės darbuotojas, todėl remiantis šiais dokumentais nėra galimybės nustatyti įvykio metu transporto priemonę vairavusio asmens. Liudytojų, mačiusį šį eismo įvykį, nėra. Taigi neginčytinų ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti asmenį, 2014 m. balandžio mėn., naktį iš 29 d. į 30 d. vairavusi automobilį ir sukėlusį eismo įvykį, bei pasišalinusį iš įvykio vietos, byloje nėra.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2012-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N57i-310/2012, 2012-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N575- 718/2012, 2012-08-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-!254/2012 ir kt.).
Teismas konstatuoja, kad administracinis kaltinimas A. S. dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. pažeidimų padarymo nepagrįstas neginčytinais įrodymais, kurie pakankami jo kaltei konstatuoti, todėl išnaudojus visas protingas galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir pašalinti byloje egzistuojančias abejones dėl transporto priemonę vairavusio asmens, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo teisena A. S. atžvilgiu nutrauktina.
Dėl Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 124!str. 7 d. numatytų pažeidimų
A. S. taip pat kaltinamas padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 1241 str. 7 d., t. y. tuo, kad jis 2014 m. liepos 31 d., apie 21.17 val., Elektrėnų sav., kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda 39 kilometre, vairavo automobilį „Mercedes Benz S350 Bluetec, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtariama būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą bei nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 18 punktų reikalavimus.
Nors A. S. kaltės dėl šių pažeidimų padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais: liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. J. ir R. S. parodymais, šių policijos pareigūnų 2014-07-31 tarnybiniais pranešimais (II t., 6-7, 8-9 b. 1.), vairuotojų registro išrašu (II t., 12 b. 1.),vairuotojo pažymėjimo kopijomis (II t., 25, 26 b. L), teismo posėdžio metu perklausytu policijos tarnybiniame automobilyje darytu garso įrašu. Iš policijos pareigūnų R. J. ir R. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad gavus budėtojo pranešimą apie įtariama neblaivų vairuotoją, 2014-07-31, apie 21.17 val., kelio Vilniaus-Kaunas- Klaipėda 39 km, ties Vieviu buvo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. S.. Priėjęs prie vairuotojo, pareigūnas R. J. paprašė vairuotojo pateikti dokumentus bei išlipti iš automobilio ir kartu eiti į tarnybinį automobilį. Būnant tarnybiniame automobilyje, A. S. atsisakė tikrintis neblaivumą, bei, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pradėjo siūlyti pinigus, o vėliau, nereaguodamas į įspėjimus dėl baudžiamosios atsakomybės, padėjo pinigus pareigūnui R. S. ant kojų, po to buvo nedelsiant sulaikytas. Teismas neturi pagrindo netikėti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tarnybines pareigas ėjusių, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų R. J. ir R. S. duotais parodymais, jog jie tarnybiniame automobilyje turėjo alkotesterį ir kelis kartus siūlė A. S. pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė. Tai, jog A. S. atsisakė tikrintis blaivumą, be policijos pareigūnų R. J. ir R. S. parodymų ir jų tarnybinių pranešimų, patvirtina ir teismo posėdžio metu perklausytas policijos tarnybiniame automobilyje darytas garso įrašas, kuriame aiškiai girdisi A. S. išsakyti žodžiai „tikrai nepūsiu“. Pažymėtina, kad neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N-5-393/2007), o šiuo atveju A. S. žodžiai „tikrai nepūsiu“ akivaizdžiai parodė jo valią nesitikrinti.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 6.1. punktą, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), policijos ar Inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte nustatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš policijos pareigūnų R. J. ir R. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, nuo A. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Todėl nustačius požymius, rodančius, kad A. S. buvo neblaivus, be to, įvertinus tai, kad jis pats pareigūnams pripažino, jog yra vartojęs alkoholio, papildomų bendros asmens būklės įvertinimo veiksmų atlikimas būtų akivaizdžiai perteklinis ir visiškai netikslingas.
Taisyklių 6.2 punkte numatyta, jog policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o Inspekcijos pareigūnai prieš tikrinimą ar kreipimąsi į policijos įstaigą su prašymu pristatyti vidaus vandenų transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius. Nors teismo posėdžio metu apklausiami policijos pareigūnai nurodė, kad atsisakymo pasitikrinti neblaivumą pasekmės A. S. buvo išaiškintos, tačiau apie šių pasekmių išaiškinimą nėra jokios informacijos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tai neužfiksuota ir teismo posėdžio metu perklausytame graso įraše, o A. S. kategoriškai tvirtina, kad tai nebuvo padaryta. Taigi byloje nėra įtikinamų duomenų, kad Taisyklių 6.2 punkte reikalavimas tikrai buvo įvykdytas. Tačiau šis pareigūnų galimai padarytas procedūrinis pažeidimas nešalina A. S. atsakomybės dėl vengimo tikrintis neblaivumą, nes A. S., būdamas ilgamečiu vairuotoju, negalėjo nežinoti (t. y. privalėjo žinoti), kad pagal Kelių eismo taisyklių 18 punktą, policijos pareigūno reikalavimu jis privalėjo leistis būti patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų). Atitinkamai jis turėjo žinoti ir tai, kad už šios pareigos neįvykdymą jam gali būti taikomos teisinės atsakomybės priemonės, atsisakymas tikrintis neblaivumą, kaip administracinis teisės pažeidimas, buvo ir yra aiškiai bei nedviprasmiškai nustatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Be to, teisėje galioja bendroji taisyklė, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d.). Taigi, atsisakydamas tikrintis neblaivumą, A. S. veikė savo rizika, t. y. numanydamas, kad jam už tai gali būti paskirta administracinė nuobauda. Dėl nurodytų priežasčių, teismas daro išvadą, kad atsisakymo tikrintis neblaivumą teisinių padarinių neišaiškinimas administracinės atsakomybės nepašalina. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. N-62-6545/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. N-062-253- 09 ir kt.).
Kelių eismo taisyklių 16 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2014-10-11), kurio pažeidimu taip pat kaltinamas A. S., numato, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.
Iš policijos pareigūnų R. J. ir R. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad A. S. nepateikė automobilio techninės apžiūros talono, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso ir pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. R0173447, kurio kopija yra pridėta prie bylos (II t., 25 b. 1.) ir kuris, kaip nustatyta iš vairuotojų registro išrašo, yra negaliojantis (II t., 12 b. 1.). Iš garso įrašo nustatyta, kad policijos tarnybiniame automobilyje A. S. buvo paprašytas pateikti dokumentus: draudimą, apžiūrą (t. y. automobilio techninės apžiūros talono, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso), į ką A. S. atsakė, kad „viską turiu“. Tačiau pareigūnams to, kad šie dokumentai yra likę jo automobilyje, nenurodė, neprašė jų leisti išlipti iš tarnybinio automobilio, kad galėtų juos pasiimti, ir kaip rodo jo tolimesni veiksmai, t.y. pinigų pareigūnams siūlymas ir jų davimas, kad jie nevykdytų savo pareigų, A. S. net ir neketino pateikti prašomus dokumentus. Be to, įraše, vykstant pokalbiui apie minėtus dokumentus, girdisi žodžiai „nerandu, kažkur pamečiau“. Todėl A. S. paaiškinimus, kad policijos pareigūnai jo neprašė pateikti techninės apžiūros talono ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso ir šių dokumentų jis negalėjo pateikti ir dėl tos priežasties, jog buvo sulaikytas ir sėdėjo tarnybiniame automobilyje, o šie dokumentai buvo likę jo automobilyje, teismas laiko nepatikimais, kaip jo siekį išvengti atsakomybės. Teismo taip pat neįtikino A. S. aiškinimas, kad jis pareigūnams negaliojančio vairuotojo pažymėjimo nepateikė, šį pažymėjimą pareigūnai patys rado tikrindami jo automobilį, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti A. S. apkalbėti ar neteisingai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. S. 2014 m. liepos 31 d., apie
- val., vengė neblaivumo patikrinimo, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą bei nepateikė transporto priemonės techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 ir 18 punktų reikalavimus, ir tokiu būdu padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 1241 str. 7 d. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015-01-01).
Pažeidėjo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pažeidimus padarė būdamas neblaivus (II t., 79 b. 1.). Skirdamas nuobaudą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, bandė papirkti policijos pareigūnus, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimų protokolas, tą pripažino ir pats pažeidėjas, kas rodo jo lengvabūdišką ir neatsakingą požiūrį į jam privalomų elgesio taisyklių laikymąsi.
Dėl A. S. prašymo netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar taikyti šią nuobaudą trupesniam terminui nei sankcijoje numatytas minimalus terminas, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo prieš darydamas pažeidimą privalo galvoti apie kilsiančias pasekmes ir dėl to atsirasiančius nepatogumus. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą.
Teismo vertinimu, tai, kad A. S., jo paties teigimu, rūpinasi neįgalia giminaite, yra ne kartą gavęs padėkas už pagalbą organizuojant visuomeninius renginius (II t., 98-105 b. L), praeityje nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (II t., 14-18 b. L), nėra išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog sankcijos ribose skirta nuobauda būtų neadekvati, neatitiktų veikos pavojingumo ir būtų akivaizdžiai neteisinga, per griežta. Todėl, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, A. S. skirtina ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta vidutinio dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vidutiniam terminui, bei ATPK 124*str. 7 d. sankcijoje numatyta vidutinio dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirtosios nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 27 str., 30 str., 302 str., 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 3022 str., 3024 str. 1 d., 2 d.,
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl A. S. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
A. S. nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos 126 str. 4 d. 724,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
- pagal Lietuvos Respublikos 124'str. 7 d. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015-01-01) 8,00 Eur (aštuonių eurų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, skirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. S. paskirti subendrintą galutinę administracinę nuobaudą - 724,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Svvedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 6030. Rekomenduotina baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nedelsiant pristatyti į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK (A. Mickevičiaus g. 23, Kėdainiai), 31 kabinetą.
Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, ji išieškoma priverstinai.