Civilinė byla Nr. 2A-385-912/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34321-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilgma Gi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilgma Gi“ ieškinį atsakovei I. Z. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė 

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 495 Eur skolą už parduotus baldus, 43,90 Eur metinių palūkanų ir 5 proc. procesines palūkanas. 

2.       Ieškovė nurodė, kad šalių sudaryta sutartimi ji įsipareigojo pagaminti ir atsakovei parduoti jos užsakytus virtuvės baldus, o atsakovė – prekes priimti ir atsiskaityti pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, bet atsakovė dalies sąskaitų neapmokėjo. Ieškovė pažymėjo, kad siuntė elektroniniu paštu atsakovei pirkimo – pardavimo sutartį, bet atsakovė neatsiuntė atgal jos pasirašytos sutarties. Vėliau atsakovė sumokėjo avansinę įmoką, todėl ieškovė laikė, kad sutarties sąlygos atsakovei yra suprantamos ir priimtinos. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo visiškai atsiskaityti su ieškove ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki šalių suderintos dienos, kai bus atvežti ir pradėti montuoti baldai. Atsakovė vengė bendrauti su ieškove, neapmoka sąskaitų, todėl ieškovė prarado pasitikėjimą atsakove. Ieškovė atsižvelgtų į atsakovės pageidavimus ir ištaisytų jos nurodomus baldų trūkumus, jei atsakovė visiškai atsiskaitytų. Be to, ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės nurodomi baldų trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamo eksploatavimo arba dėl atsakovės sąmoningo jų sugadinimo.

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateikti baldai yra nekokybiški medžiagų, spalvos ir matmenų prasme. Atsakovė pažymėjo, kad iš anksto informavo ieškovę apie perkamą įmontuojamą virtuvės techniką, bet ieškovė pagamino baldus per siaurus, be to, jie apgadinti montavimo metu. Atsakovės teigimu, jos nurodytus baldų trūkumus ieškovė žadėjo taisyti tik po visiško atsiskaitymo. Atsakovė nurodė, kad ji pasirašė ieškovės pateiktą sutartį ir ją išsiuntė ieškovei elektroniniu paštu, bet toje sutartyje nebuvo nuostatų apie išankstinį apmokėjimą (nesumontavus baldų).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 996,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei – 17,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad šalys susitarė, jog ieškovė pagamins, pristatys ir sumontuos virtuvės baldus atsakovės bute, o atsakovė – už tai atsiskaitys. Ieškovės pareiga pagaminti baldus, juos atvežti ir sumontuoti įtvirtinta ieškovės pateiktoje 2019 m. vasario 8 d. pirkimo-pardavimo sutartyje.

6.       Teismas iš atsakovės pateiktų nuotraukų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, šalių susirašinėjimo, ieškovės paaiškinimų padarė išvadą, kad ieškovės pagaminti ir (kitų asmenų) sumontuoti baldai turi kokybės trūkumų. 

7.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė yra vartotoja, nes sudarė sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes ši sutartis sudaryta su atsakovės verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (CK 6.2281 straipsnio 2 dalis). 

8.       Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė pasirašė sutartį, kurios 8 punkte įtvirtinta atsakovės, kaip užsakovės, pareiga visiškai atsiskaityti ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki šalių iš anksto suderintos dienos, kai bus atvežti ir pradėti montuoti baldai, į atsakovės teiginį, kad jos pasirašytoje ir ieškovei persiųstoje sutartyje tokios nuostatos nebuvo, todėl sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės prisiimto įsipareigojimo visiškai atsiskaityti  ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki baldų atvežimo ir jų montavimo pradžios (CPK 12, 178 straipsniai).

9.       Nurodytą sutarties nuostatą, kiek tai susiję su atsakovės, kaip vartotojos, pareiga atsiskaityti, teismas vertino sutarties sąlygą pasiūliusios ieškovės nenaudai ir atsakovės, kaip vartotojos bei prisijungimo būdu sutartį sudariusios šalies, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

10.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove tol, kol ši nepagamino ir tinkamai nesumontavo baldų arba nepašalino jau pagamintų ir sumontuotų baldų trūkumų. Teismas pažymėjo, kad ši išvada teikia pakankamą pagrindą ieškinį atmesti kaip neįrodytą, konstatuojant atsakovės teisę sustabdyti atsiskaitymą, kol ieškovė tinkamai įvykdys savo prisiimtus įsipareigojimus, t. y. pagamins ir tinkamai sumontuos baldus (CK 6.46 straipsnio 2 dalis).

11.       Teismas nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutarties 8 punkto nuostatos, kuriose įtvirtintas atsakovės (vartotojos) įpareigojimas visiškai atsiskaityti su ieškove, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįvykdė arba netinkamai įvykdė savo įsipareigojimų, t. y. pagamino nekokybiškus baldus ir (arba) juos nekokybiškai sumontavo, laikytinos nesąžiningomis (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 16 punktas).

12.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės pareigos (kol nepašalinti baldų trūkumai) sumokėti ieškovės reikalaujamas sumas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

13.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2 495 Eur skolą, 43,90 Eur metinių palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovės teiginį, kad jos pasirašytoje ir išsiųstoje ieškovei sutartyje nebuvo nustatyta sąlygų dėl kainos ir atsiskaitymo tvarkos, kad likusi mokėtina suma turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki šalių suderintos datos, kada bus atvežti ir pradėti montuoti baldai. Ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui pateikė elektroninius laiškus, kurių pagrindu 2020 m. vasario 8 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovės užsakytų baldų brėžinius (su išmatavimais) bei jų specifikaciją.

13.2.                      Tą pačią dieną atsakovė patvirtino, jog viskas tinka bei atliko 2 550 Eur avansinę pagal sutarties III dalies 7 punktą. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pasirašė sutartį ir išsiuntė ją ieškovei elektroniniu paštu, teismas šių įrodymų nepareikalavo, todėl padarė klaidingai taikė CK. 6.193 straipsnio 4 dalį.

13.3.                      Teismas klaidingai vertino, jog sumontuoti baldai turi kokybės trūkumų. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, jog rėmėsi 2019 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, elektroniniais laiškais, UAB „Akmenstata“ raštu. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog pakabinamų spintelių dalys ir vidinės lentynos yra pagamintos iš baltos spalvos plokštės, nors turėjo būti pagamintos iš medienos lentų.

13.4.                      Ieškovė kartu su pirkimo–pardavimo sutartimi išsiuntė atsakovei specifikaciją, kurioje nurodyta, jog pakabinamų spintelių vidinės dalys bus pagamintos iš LMPD plokščių, kurių spalvą gamintojas parinks savo nuožiūra. Atsakovė turėjo teisę spalvą pasirinkti, tačiau jokių pageidavimų ieškovei nepateikė. 

13.5.                      Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog baldai sumontuoti nelygiai, lieka tarpai. Šie nesutapimai yra atsiradę dėl netinkamo baldų eksploatavimo. Ieškovė  neatsako už trečiųjų asmenų kaltės netinkamai eksploatuojant baldus (sutarties 6 straipsnio 18 punkto 18.3, 18.6, 18.7 papunkčiai). 

13.6.                      Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti apdailos medžiagų trūkumai atsakovės balduose buvo sudėti, tačiau atsakovė sąmoningai galėjo juos nuplėšti prieš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymą arba jų galėko nelikti dėl netinkamo baldų eksploatavimo. 

13.7.                      Ieškovė teigia, kad nežymūs atspalvio skirtumai galimi pagal sutarties Nr. 20.3 bei 20.5 punktus. 

13.8.                      UAB „Akmenstata“ rašte nurodyta, jog bendrovė taisė ieškovės trūkumus – pagamino naujas atramas. Šis raštas nelaikytinas įrodymu, nes surašytas vienašališkai, jame nenurodyta konkreti detalizacija nei baldų trūkumams, nei jos atliktiems darbams. Teismas negali patikrinti, ar UAB „Akmenstata“ nesusijusi su atsakove. Dėl to šis raštas vertintinas kaip siekis padėti atsakovei nevykdyti sutartinių įsipareigojimų.

13.9.                      Teismas klaidingai interpretavo ieškovės sutikimą pritaikyti atsakovei nuolaidą, kaip sutikimą dėl esamų sumontuotų baldų trūkumų. Ieškovė nesutinka su faktinių aplinkybių protokole nurodytais trūkumais, nes jie galėjo atsirasti dėl netinkamo baldų eksploatavimo. Šis protokolas surašytas praėjus daugiau nei pusmečiui po baldų sumontavimo. Ieškovė, siūlydama nuolaidą atsakovei, siekė ne kompensuoti atliktų trūkumų žalą, bet efektyviau ir greičiau užbaigti teisminį procesą, abiejų pusių nuolaidomis rasti kompromisą. Atsakovė, kai jai buvo sumontuoti baldai, ne kartą skundėsi ieškovei sunkia finansine būkle, todėl ieškovė geranoriškai siekė užbaigti teisminį ginčą.

13.10.                      Teismas klaidingai pritaikė CK 6.193 straipsnio 4 dalies normą, aiškindamas sutarties sąlygas vartotojo (atsakovės) naudai. Toks vienašališkas sutarties sąlygų interpretavimas prieštarauja sutarčių lygybės principui, šalių interesų pusiausvirai, pažeidžia kreditoriaus teisę apginti savo pažeistus interesus teisme. Klaidingas įstatymo normos interpretavimas sudarytų precedentą kaltoms šalims nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų tik dėl to, jog visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai, net jei pats vartotojas (šiuo atveju) atsakovė, pažeidė sutarties sąlygas. Atsakovė tol, kol ieškovė nesikreipė į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, nepateikė pretenzijos dėl tariamų trūkumų.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 

14.1.                      Atsakovė nepasirašė sutarties, kurioje būtų punktas, numatantis pilną atsiskaitymą už baldus jų nesurinkus. Šalys susitarė, kad atliktų darbų kokybiško įvykdymo faktą patvirtins pasirašydamos perdavimo – priėmimo aktą. Šis aktas būtų pagrindas išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą bei apmokėti už pagamintus, pristatytus ir sumontuotus baldus. Toks aktas nebuvo pasirašytas. Atsakovė mokėti už nekokybiškai atliktus darbus nematė galimybės ir dėl ko reiškė pretenzijas. Atsakovė kelis kartus teismui paaiškino, kad pasirašė sutartį be 8 punkto, numatančio visišką atsiskaitymą iki baldai bus sumontuoti, ir tokią kopiją išsiuntė ieškovei. Pirmosios instancijos teismas tokias aplinkybes ir nustatė.

14.2.                      Atsakovė siekė vykdyti sutarties sąlygas – 2019 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo 1 875 Eur ir 1 580 Eur už kokybiškai pagamintus ir atsakovei pristatytas komodą ir indaują. Avansinės įmokos sumokėjimas nepatvirtina, kad atsakovė sutiko su ieškovės pateiktos sutarties nesąžiningomis sąlygomis.

14.3.                      Teismas teisingai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalies normą ir teisingai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės įsipareigojimo visiškai atsiskaityti ieškovės nurodomu laiku – ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki baldų atvežimo ir jų montavimo pradžios (CPK 12, 178 straipsniai). Sutarties nuostata, susijusi su atsakovės, kaip vartotojos, pareiga atsiskaityti, teisingai įvertinta šią sutarties sąlygą pasiūliusios ieškovės nenaudai ir atsakovės, kaip vartotojos bei prisijungimo būdu sutartį sudariusios šalies, naudai.

14.4.                      Teismas teisingai taikė CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 16 punktą, nurodydamas, kad ši teisės norma teikia dar vieną papildomą pagrindą netaikyti ieškovės nurodomų pirkimo–pardavimo sutarties 8 punkto nuostatų, kuriose įtvirtintas atsakovės (vartotojos) įpareigojimas visiškai atsiskaityti su ieškove, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįvykdė arba nevisiškai (netinkamai) įvykdė savo įsipareigojimų – pagamino nekokybiškus baldus ir (arba) juos nekokybiškai sumontavo.

14.5.                      Faktinių aplinkybių konstatavimo 2019 m. gruodžio 18 d. protokole konstatuota kaip baldai atrodo jų apžiūros metu. Antstolio konstatuoti baldų trūkumai ir aplinkybės svarbios sprendžiant šį ginčą, nes net apžiūra leidžia daryti išvadą apie nekokybiškų, skirtingų medžiagų panaudojimą ir nekokybiškai atliktus ieškovės darbus. Šie trūkumai aiškūs dar nepradėjus eksploatuoti baldų pagal jų paskirtį. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad trūkumai atsirado dėl netinkamo baldų eksploatavimo ar kaip nurodoma sąmoningo jų gadinimo. Atsakovė iš karto siekė ir prašė ieškovės ištaisyti trūkumus – tai patvirtina šalių susirašinėjimas. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė nurodė, jog imsis šalinti tam tikrus baldų trūkumus tik po to, kai atsakovė sumokės visą sutartyje nurodytą sumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja: 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

15.       Nagrinėjamoje byloje keliami atsiskaitymo už atliktus rangos darbus klausimai, kai užsakovas nurodo atliktų darbų trūkumus.

16.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

17.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18.       Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2019 m. vasario 8 d. elektroninių laiškų, pirkimo pardavimo sutarties ir priedų kopijas. Pateiktais duomenimis apeliantė siekia įrodyti, kad šalys 2019 m. vasario 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė sutiko su ieškovės pasiūlytomis sąlygomis. Apeliantė nenurodo priežasčių, dėl kurių šių duomenų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgia, kad pateikti įrodymai gali turėti įtakos ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl juos priima į bylą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19.       Ieškovė teigia, kad šalys 2019 m. vasario 8 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria rangovė (ieškovė) įsipareigojo per 110 darbo dienų iš savo medžiagų, savo priemonėmis ir jėgomis pagaminti sutarties prieduose nurodytus baldus pagal iš anksto suderintas specifikacijas, atvežti juos į užsakovės (atsakovės) namą, juos sumontuoti ir perduoti užsakovei nuosavybės teisę į juos, o užsakovė – tinkamai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (sutarties 1, 2.1 punktai). Pagal  nurodytos sutarties III dalies „Kaina ir atsiskaitymo tvarka“ 7, 8 punktus, užsakovė ne vėliau kaip per tris darbo dienas sumoka rangovei 2 550 Eur užstatą, likusią 5 950 Eur sumą – ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki šalių iš anksto suderintos dienos, kai bus atvežti ir pradėti montuoti baldai. Atsakovė teigia, kad pasirašė ir išsiuntė atsakovei sutartį, kurioje nėra punkto, nustatančio galutinį atsiskaitymą už baldus jų nesurinkus. 

20.       Ieškovė 2019 m. vasario 11 d. sumokėjo  2 550 Eur avansą pagal 2019 m. vasario 8 d. sutartį. Ieškovė 2019 m. birželio 3 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 8 400 Eur sumai už virtuvės baldus. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 1 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą 100 Eur už virtuvės baldus, komodą, indaują. Atsakovė 2019 m. spalio 10 d. pervedė atsakovei 1 875 Eur  ir 1 580 Eur.

21.       Antstolis Andrius Bublys 2019 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo šias aplinkybes. Daugumos pakabinamų spintelių dalys ir vidinės lentynos pagamintos iš baltos spalvos plokštės (atsakovės teigimu, jos turėtų būti pagamintos iš medienos lentų). Apatinės baldų dalies gylis – 51 cm, įmontuojamos buitinės technikos plotis – 52,5 cm. Indaplovės sumontavimo vietoje spintelės durelės sumontuotos nelygiai. Tarpai tarp šių durelių ir baldų karkaso nevienodi. Pakabinamų spintelių, kuriose sumontuoti stiklai, durelės persikreipę, jei apačia priglunda prie karkaso, viršuje lieka tarpas. Tarp šių durelių ir baldų karkaso tarpai nevienodi. Įvairiose baldų vietose, kuriose buvo montuojami tvirtinimai, likę tvirtinimo detalės be apdailos medžiagų (kamščių), matosi plokščių apgadinimo žymės, skylės. Po stalviršiu, ties kaitlente, nesumontuota apdailos medžiaga, po orkaite esantis stalčius neatsidaro. Kai kurių baldų detalių atspalviai skiriasi.

22.       Į bylą pateiktas ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas elektroniniais laiškais dėl virtuvės baldų gaminimo, montavimo, buitinės technikos integravimo į baldus.

23.       UAB „Akmenstata“ rašte nurodoma, kad 2019 m. rugsėjį montavo virtuvės stalviršį. Baldus teko atitraukti nuo sienos ir platinti stalviršį, nes baldai buvo per siauri, netilpo buitinė technika. Baldų gamintoja UAB „Vigma GI“ taisė trūkumus, bet atramas stalviršiui pagamino atmestinai ir nekokybiškai. Dėl to padarytos naujos atramos.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir skolos pagal vartojimo rangos sutartį 

24.       Nors šalių sutartis pavadinta pirkimo-pardavimo sutartimi, bet iš jos turinio matyti, kad šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė (užsakovė) užsakė, kad ieškovė (rangovė) pagamintų ir sumontuotų virtuvės įrangą.

25.       Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CPK 6.644 straipsnio 1 dalis). Taigi 2019 m. vasario 18 d. sutartis kvalifikuojama kaip rangos sutartis.

26.       Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019).

27.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė yra vartotoja, nes sudarė sutartį su atsakovės verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (CK 6.2281 straipsnio 2 dalis). Darytina išvada, kad šalis sieja vartojimo rangos civiliniai teisiniai santykiai. Dėl to sprendžiant šalių ginčą taikytinos vartotojų teises ginančios įstatymų nuostatos. 

28.       CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. Nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

29.       Apeliantė teigia, kad 2019 m. vasario 8 d. išsiuntė elektroniniu paštu atsakovei vartojimo rangos (pirkimo–pardavimo) sutartį. Atsakovė tą pačią dieną patvirtino, jog viskas tinka ir sumokėjo sutartyje nurodytą 2 550 Eur avansinę pagal sutarties 3 straipsnio 7 punktą. Sutartyje taip pat nurodyta sąlyga, kad likusi suma mokėtina ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki šalių suderintos datos, kada bus atvežti ir pradėti montuoti baldai.

30.       Ieškovė pateikė į bylą 2019 n. vasario 8 d. elektroninio laiško kopiją. Laiške nurodoma: „Laba diena, siunčiu virtuvės variantą, jei įterptume cargo krepšį. Visiškai prie orkaitės įterpti nelabai norėčiau, nes jis truputį sudarkytų sukurtą simetriją :). Bet jei norite, žinoma, galiu pataisyti. Taip pat prisegu sutartį ir lentelę su koreguotais aprašymai. (jei norėtumėte užstatą mokėti dalimis, galime pakoreguoti). Gražaus artėjančio savaitgalio, G.“. Nurodytas laiškas turi 4 priedus, iš kuriu vienas – „Sutartis VILGMA-p...“.

31.       Ieškovė pateikė teismui atsakovei siųstos pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktoje sutartyje neįrašyti visi duomenys. Sutarties preambulėje neįvardintas užsakovas, 1 punkte nenurodytas adresas, kur turėtų būti atvežti ir sumontuoti balda. Taip pat ne iki galo užpildyti sutarties 41.3, 41.4 punktai. Sutarties pabaigoje nurodyti asmenys, pasirašantys sutartį: rangovas – ieškovė (taip pat nurodyti visi jos rekvizitai) ir užsakovas – (duomenys neskelbtini). Ieškovė teisingai nurodo, kad atsakovė tą pačią dieną atrašė ieškovei. Pastarajame laiške atsakovė rašė: „G., o galit rankenėles pati parinkti, man tik norisi sendinto sidabro, o daugiau nežinau, Jūsų akis labiau įgudus, visiškai pasitikiu. Cargo krepšys super, viskas tinka. Pinigus permečiau. Ačiū labai“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pasirašė ieškovės pateiktą sutartį. Atsakovė teigia, kad pasirašė sutartį be 8 punkto, kuriam nustatytas visiškas atsiskaitymas iki baldai bus sumontuoti, ir tokią kopiją išsiuntė ieškovei.

32.       Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, atsakovės 2019 m. vasario 8 d. laiško turinį, daro išvadą, kad atsakovės išsiųstas elektroninis laiškas ieškovei nepagrindžia sutarties, kurioje būtų įtvirtinta 8 punkto sąlyga, pasirašymo ar sutikimo su šia sąlyga fakto. Dėl to atmestinas ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovės teiginį, kad jos pasirašytoje ir išsiųstoje ieškovei sutartyje nebuvo nustatyta sąlygų dėl kainos ir atsiskaitymo tvarkos, kad likusi mokėtina suma turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki šalių suderintos datos, kada bus atvežti ir pradėti montuoti baldai ir šią sutarties nuostatą aiškino atsakovės (vartotojos) naudai.

33.       Į bylą pateiktas šalių 2019 m. rugpjūčio–spalio mėn. susirašinėjimas elektroniniais laiškais (b. l. 46–79), iš kurių matyti, kad ieškovės pagaminti ir sumontuoti virtuvės baldai turi trūkumų. Baldai buvo pagaminti per siauri, todėl iš karto nepavyko integruoti į juos buitinės technikos. Orkaitė iš pradžių sumontuota per aukštai, todėl nebuvo galima uždėti stalviršio, vėliau nuleista per žemai, paliekant 4 cm tarpą iki stalviršio. Indaplovė išlindusi, nes buvo per plati. Dėl to reikėjo platinti stalviršį, daryti papildomas atramas. Ieškovė, nepasitarusi su atsakove, dėl darbų trūkumų užklijavo stalčių ir vietoje jo padarė stalčiaus imitaciją. Atsakovė taip pat savo laiškuose nurodė, kad komoda ir indauja vieno tono, o spintelių spalvos skiriasi – visos skirtingų atspalvių, trūksta dangtelių ant mechanizmų. Šalių elektroniniuose laiškuose nurodytas aplinkybes patvirtina antstolio 2019 m. gruodžio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, UAB „Akmenstata“ raštas. Ieškovė 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių susirašinėjimas paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog atsakovė iki ieškinio pareiškimo nereiškė ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų.

34.       Apeliantė teigia, kad ji neatsako už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus trūkumus, nes tarpų atsirado dėl netinkamo baldų eksploatavimo, trečiųjų asmenų kaltės, apdailos medžiagos sudėtos, bet atsakovė galėjo jas nuplėšti prieš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą arba jų galėjo nelikti dėl netinkamo baldų eksploatavimo. Apeliantės nurodyti argumentai nepagrįsti įrodymais. Nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė kokybiškai sumontavo baldus, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad tarpai atsirado dėl netinkamo baldų eksploatavimo.

35.       Apeliantė teigia, kad nežymūs atspalvio skirtumai galimi pagal sutarties 20.3 bei 20.5 punktus. Apeliantės pateiktos sutarties 20.3 punkte nustatyta, kad balduose iš natūralaus medžio masyvo bei balduose, dengtuose medžio lukštu, gali pasitaikyti nevienoda medžio struktūra, lengvi iškilimai, įtrūkos (iki 20 mm ilgio), šakų sandaros (5 vnt/kv. m), sveikosios šakos išraitai, miegantys pumpurai, prieaugos, medienos spinduliniame pjūvyje matomas jai būdingas blizgesys ar spalviniai niuansai, būdingi natūraliai išaugintai medienai nėra laikomo trūkumais. Sutarties 20.5 punkte nustatyta, kad galimas beico ar dažų atspalvio skirtumas nuo atspalvio pavyzdyje dėl individualių medžio rašto ar tekstūros bei kitų baldų gamyboje panaudotų medžiagų savybių. Nurodyti sutarčių punktai pagrindžia, kad galimi atspalvio skirtumai, kurie būdingi natūraliai medienai, arba beico ar dažų atspalvio skirtumas nuo atspalvio pavyzdyje, bet ne gaminių skirtumai. Iš atsakovės 2019 m. rugsėjo 23 d. elektroninio laiško matyti, kad atsakovė kelia klausimą dėl spalvos tono atspalvių skirtumo. Spalvos tonas keičia atspalvį dėl impregnavimo ir tonavimo, kurie neaptarti atsakovės nurodytuose punktuose (išskyrus atspalvio skirtumą nuo pavyzdžio), todėl šie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

36.       Apeliantė teigia, kad UAB „Akmenstata“ raštas vertintinas kaip siekis padėti atsakovei nevykdyti sutartinių įsipareigojimų. Ieškovės 2019 m. rugsėjo 17 d. laiške nurodyta, kad ji su nurodyta bendrove turėjo labai nemalonią patirtį. UAB „Akmenstata“ rašte nurodytas aplinkybes (kad 2019 m. rugsėjo mėn. montavo virtuvės stalviršį, baldus teko atitraukti nuo sienos ir platinti stalviršį, nes baldai buvo per siauri, netilpo buitinė technika, todėl reikėjo padaryti naujas atramas) patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Dėl to atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

37.       Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji, siūlydama nuolaidą atsakovei, siekė ne kompensuoti atliktų trūkumų žalą, bet efektyviau ir greičiau užbaigti teisminį procesą, abiejų pusių nuolaidomis rasti kompromisą, nepaneigia sumontuotų virtuvės baldų trūkumų, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas praėjus daugiau negu pusmečiui po baldų sumontavimo. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas 2019 m. gruodžio 18 d., o šalių susirašinėjimas dėl montuojamų baldų vyko 2019 m. rugpjūčio–spalio mėn. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolis užfiksavo aplinkybes, kurios nustatytos protokolo surašymo dieną. Apeliantė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad antstolio protokole užfiksuoti sumontuotų baldų trūkumai atsirado dėl netinkamo jų eksploatavimo ar trečiųjų asmenų kaltės.

38.       CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 16 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis vartotojas įpareigojamas įvykdyti visus įsipareigojimus verslininkui net ir tuo atveju, kai šis neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove, kol ši nepašalino jau pagamintų ir sumontuotų baldų trūkumų. Dėl to net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrodžiusi (nors nagrinėjamoje byloje tai nepadaryta), kad atsakovė sudarė sutartį su joje įrašytu 8 punktu, vis tiek aptariama sutarties sąlyga nebūtų pagrindas tenkinti ieškinio, nes vartojimo rangos sutarties 8 punkto nuostatos, kuriose įtvirtintas atsakovės (vartotojos) įpareigojimas visiškai atsiskaityti su ieškove, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįvykdė arba netinkamai įvykdė savo įsipareigojimų, t. y. pagamino nekokybiškus baldus ir (arba) juos nekokybiškai sumontavo, laikytinos nesąžiningomis, todėl negalėtų būti taikomos (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 16 punktas).

39.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

40.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).