Civilinė byla Nr. A2-1977-395/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Živilė Janavičienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 124.1;122.3;122.4;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje A-13-800/2011, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-383-97/2009 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui L. B. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, savininko pažeistų teisių atstatymo bei atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui V. B., trečiajam asmeniui L.B. dėl pažeistų teisių gynimo, žemės sklypo ribų nustatymo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
Ieškovas ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 63 kv. m ploto dydžio dalį, UAB „Architektų pastogė“ teisminiam nagrinėjimui parengtame žemės sklypo plane pažymėtą kaip ribojamą taškų 1-9-8-21 ir 21-20-19-18-17; įpareigoti atsakovę nugriauti dalį tinklo tvoros, UAB „Architektų pastogė“ teisminiam nagrinėjimui paruoštame žemės sklypo plane pažymėtą taškais nuo 15 iki 21 imtinai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu jos parašą ant sklypo Nr. 357, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano dėl sklypo padalijimo ir paskirties keitimo, suderinto 2005 m. liepos 11 d. nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu, bei apginti jos pažeistas teises atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. pripažinti negaliojančiu 2007 m. gruodžio mėn. UAB „Architektų pastogė“ parengtą topografinį planą, ir nustatyti, kad atsakovei ir ieškovui su trečiuoju asmeniu priklausančių žemės sklypų skiriamoji riba yra pagal UAB „Kauno komprojektas“ 2008 m. spalio mėn. parengtą žemės sklypo ribų patikslinimo projektą nurodytuose taškuose Nr. 10-1-2-3-4; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu atsakovės parašą (sutikimą) ant sklypo Nr. 357 detaliojo plano dėl sklypo ribų padalijimo ir paskirties keitimo, suderinto 2005 m. liepos 11 d. nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu, priteisė iš ieškovo 325 Lt žyminio mokesčio 3250 Lt advokato išlaidų atsakovės naudai; priteisė iš ieškovo 69,90 Lt, o iš atsakovės – 23,30 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo V. B. ir trečiojo asmens L. B. apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 25 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2011 m. birželio 28 d. papildoma nutartimi teisėjų kolegija atmetė atsakovės A. K. prašymą priteisti iš ieškovo ir trečiojo asmens 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo V. B. kasacinį skundą, 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį pakeitė: panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties dalis, kuriomis pripažintas negaliojančiu A. K. parašas (sutikimas) ant sklypo Nr. 357, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano dėl sklypo ribų padalijimo ir paskirties keitimo, suderinto 2005 m. liepos 11 d. nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu, ir šį priešieškinio reikalavimą atmetė; kitas teismo sprendimo ir nutarties dalis paliko nepakeistas; priteisė atsakovei iš ieškovo V. B. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė valstybei iš ieškovo 69,78 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu kasaciniame teisme, atlyginti.
Pareiškėjas V. B. 2011 m. liepos 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-383-97/2009, ir panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės naudai priteista iš ieškovo 325 Lt žyminio mokesčio bei 3250 Lt advokato išlaidų atlyginimas bei valstybės naudai priteista iš ieškovo 69,90 Lt, o iš atsakovės 23,30 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, priteisti valstybės naudai iš atsakovės 46,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą bei įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui 23,30 Lt sumokėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties priėmimo, naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), kurios jam nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu – kad panaikinta kaip neteisėta Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas A. K. priešieškinio reikalavimas, ir visi atsakovės priešieškinio reikalavimai yra atmesti. Taip ieškovas sužinojo, kad 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu nepagrįstai iš jo buvo priteista 325 Lt žyminio mokesčio bei 3250 Lt advokato išlaidų atsakovės naudai, o valstybės naudai 69,90 Lt. Ieškovo nuomone, tokia situacija pažeidžia jo teises ir prieštarauja CPK 93 str. 1 ir 2 d., 96 str., 98 str. įtvirtintam proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principui, nes atmestus tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, vienos iš šalių turėtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti bei sumokėtas žyminis mokestis negali būti priteistas iš kitos šalies.
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškėjo V. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-383-97/2009 atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas dėl LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. yra nepagrįstas, nes kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, kasacinis teismas pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., bei pažeidė CPK 3 str. 7 d. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas savarankiškai kiekvienoje instancijoje, atsižvelgiant į tai, kaip išspręsti materialiniai ieškovo reikalavimai. Nagrinėjamoje byloje kasacinės ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu atitiko šiose instancijose priimtus sprendimus nagrinėtų materialinių reikalavimų atžvilgiu. Tačiau to negalima pasakyti apie pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu viso iš ieškovo priteista 3644,90 Lt suma bylinėjimosi išlaidų. Ši suma priteista motyvuojant atsakovės priešieškinio materialinio reikalavimo patenkinimu, tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus šio reikalavimo patenkinimą, nebėra jokio teisinio pagrindo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu priteisti iš ieškovo 3644,90 Lt. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovo prašyme nurodyto CPK 366 str. 1 d. 5 p., pagrindo bei netaikė CPK 87 str. 1 d. 3 p. bei 3 d. nuostatų ir nepasisakė dėl ieškovo už paduotą prašymą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. K. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į tokią aplinkybę, kad jau yra įsiteisėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, kurioje pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų tarp proceso šalių paskirstymo, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo V. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme. Įsiteisėjusi teismo nutartis turi prejudicinę galią ir negali būti keičiama.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo (ieškovo) V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą (CPK 370 straipsnis), todėl teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta (CPK 263 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius. Paprastai šis institutas taikomas tada, kai nėra galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais įstatymo nurodytais būdais. Proceso atnaujinimo instituto tikslas, kaip ir teismų sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimas apeliacinėje ar kasacinėje teismų instancijoje, yra užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Proceso atnaujinimas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti ar nepagrįsti, procesas turi būti atnaujintas. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Šiuo atveju pareiškėjas V. B. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-383-97/2009 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. K. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, savininko pažeistų teisių atstatymo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl pažeistų teisių gynimo, žemės sklypo ribų nustatymo. Iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad pareiškėjas remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, t.y. prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jam bylos nagrinėjimu metu, tačiau pareiškėjas savo prašyme, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, nurodė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), motyvuojant tuo, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, patikrina, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 369 straipsnis) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas turi išspręsti šio prašymo trūkumų šalinimo klausimą, o jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 ,2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai prašymą priimti atsisako. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nenagrinėja paties proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumo (CPK 370 straipsnis).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nevertino ir nepasisakė kokios aplinkybės sąlygojo, tai, jog nenustačius pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, jis nebuvo priimtas, kaip nenagrinėtinas teisme, t. y. nenurodė atsisakymo priimti pareiškimą pagrindų bei jų nemotyvavo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjo tik vienu iš nurodytų pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) atnaujinti procesą negalima, t. y. prašymo priėmimo stadijoje iš esmės pasisakė tik dėl vieno proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl prašymo pagrįstumo iš esmės sprendžiamas teismo posėdyje dalyvaujant šalims ir pareiškėjui, t. y. po to, kai teismas nutaria prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Todėl dėl nurodytų procesinės teisės pažeidimų liko nepaneigta pareiškėjo teisė reikalauti atnaujinti procesą minėtoje byloje.
Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą, netinkamai taikė CPK nuostatas bei klausimą išsprendė neteisingai, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies trečiuoju punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-383-97/2009 priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kolegijos pirmininkas Albinas Čeplinskas
Kolegijos teisėjai Rūta Palubinskaitė
Leonas Jachimavičius