Baudžiamoji byla Nr. 1 – 40 – 491 / 2012
Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00190-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.7.2.5.,
1.1.8.6.2., 1.1.8.10.1., 1.1.8.13., 1.2.3.1., 1.2.4.8.1., 2.1.8., 2.1.15.3.3.1., 2.3.6.4.5.
(S)
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Donatui Skrebiškiui,
nukentėjusiems S. G., R. G., L. G.,
nukentėjusiųjų atstovams Dainiui Mažyliui ir L. G.,
gynėjui advokatui Gintautui Gaspariūnui,
specialistui N. R.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) mokyklos 2 kurso moksleivis, teistas :
1) 2011-10-21 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;
2) 2012-01-27 to paties teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. areštu 60 parų; pagal BK 64 str., iš dalies sudedant subendrinus šias bausmes jam skirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų; šiuo metu nuo 2012-03-22 atliekantis arešto bausmę,
kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.
Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą teismas
NUSTATĖ:
E. T. 2011 m. gegužės 12 d. apie 22 val., Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), iš pykčio mušdamas nukentėjusįjį R. G., t.y. suduodamas jam du smūgius kumščiu į kaktą ir skruostą, sukėlė jam fizinį skausmą.
ĮRODYMAI
Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-05-12 vakare su tėvu R. T. ir kaimynu S. M. namuose išgėrė alaus. Tėvas ir S. M. buvo girti. Apie 21 val. visi trys išėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nepriėję iki jos pamatė, kad parduotuvė jau uždaryta, toliau nebėjo, sustojo gatvėje. Prie parduotuvės matė kelis vaikinus ir vyrus, kurie gėrė alų. S. M. kažką nesuprantamai ėmė šūkauti. Prie jų priėjo R. G., kuris buvo stipriai girtas. Nieko nesakęs R. G. užsimojo smogti S. M., bet tėvas šį užstojo. R. G. kumščiu smogė jo tėvui į veidą, tėvas šalia pargriuvo. Kadangi R. G. dar ketino spirti gulinčiam jo tėvui, supykęs jis dešinės rankos kumščiu smogė du smūgius R. G. į veidą. Smūgiai nebuvo stiprūs, galėjo pataikyti į žandikaulį, į smilkinį ar kaktą. R. G. nieko neatsitiko, jis net nepargriuvo, tik jam pasakė „ateik čia, perplėšiu“. Koja R. G. nespyrė nė karto. Po to R. G. nuėjo link parduotuvės prie vyrų. Civilinių ieškinių nepripažįsta.
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė vietą Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini), 39 metrai nuo įvažiavimo į parduotuvės (duomenys neskelbtini) kiemą, kur jis du kartus kumščiu smogė R. G. į veidą (2 t., 49 – 51 b.l.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. G. parodė, kad sūnus R. G. 2011-05-12 d. į namus grįžo apie 24 val. Ji nepastebėjo, kad jis būtų buvęs sumuštas, kraujo nematė. Sūnus buvo girtas, paprašė pakelti ryte 5 val., nes turėjo važiuoti į darbą, nusiplovė kojas ir nuėjo miegoti į savo kambarį. Ryte, jau po 5 val., ji rado R. jo kambaryje ant grindų prie lovos. Jis gulėjo ant pilvo, ties galva ant grindų buvo pribėgę kraujo. Pakaušyje pamatė žaizdą, bet ties ja nekraujavo. Kruvina buvo ir ant lovos buvusi pagalvė bei paklodė. Su sūnum jau nekalbėjo. Reiškia civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 1102,85 litų turtinei ir 70000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 1050 litų proceso išlaidų (išlaidų už advokato pagalbą).
Nukentėjusioji bei civilinė ieškovė L. G. parodė, kad R. G. yra buvęs jos vyras, su juo išsituokusi, nuo 2010 m. gruodžio kartu praktiškai jau negyveno. 2011-05-12 vakare tarp 22 ir 22.30 val. (duomenys neskelbtini) ji buvo susitikusi R. G., su juo trumpai pakalbėjo. Jis ėjo pats, buvo išgėręs, bet nesužalotas. Ji tik pastebėjo, kad R. G. buvo labai išbalęs, tačiau sveikata nesiskundė. Jai sakė, kad eis pas draugus. Kitą dieną sužinojo, kad jos buvęs vyras ligoninėje (duomenys neskelbtini). Aplankiusi jį bandė kalbinti, bet apie sumušimą jis nieko neprisiminė. 2011-05-19, kai R. G. dar buvo pašarvotas, dienos metu, ji girdėjo kaltinamojo tėvo R. T. pokalbį su jai nematytu vyriškiu, kurie tuo metu ėjo priešais ją, kurio metu R. T. pasakojo, jog čia šermenys žmogaus, kurį suspardė jo sūnus, t.y. kaltinamasis E. T.. Reiškia civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo jai priteisti 4082, 40 litų turtinei ir 50000 litų neturtinei žalai atlyginti. Bei, atstovaudama nepilnametį sūnų L. G., taip pat prašo priteisti jam iš kaltinamojo 50000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. G. parodė, kad apie tėvo R. G. sužalojimą sužinojo iš motinos L. G.. 2011-05-13 aplankė jį Panevėžio ligoninėje. Nesimatė, kad tėvas būtų buvęs sužalotas, apie sužalojimą jis jai taip pat nieko nepasakojo. Reiškia civilinį ieškinį ir prašo jai iš kaltinamojo priteisti 50000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Liudytojas A. B. parodė, kad 2011-05-12 prieš 22 val. jis su R. G. atėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šis buvo išgėręs, nebuvo sumuštas ir sveikata nesiskundė. Prie parduotuvės sutiko F. K., brolius R. bei D. Š.. Maždaug po pusvalandžio jis su R. G. išsiskyrė – R. G. nuėjo link savo namų. R. G. tą vakarą prie parduotuvės su niekuo nekonfliktavo.
Liudytojas S. P. parodė, kad 2011-05-12 apie 9 val. jis buvo pas R. G. dirbtuvėse. Jis nebuvo sumuštas. Vakare jo nematė, mietelyje sutikęs nebuvo. Tik po kelių dienų A. B. jam užsiminė, kad E. T. ir R. G. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) susistumdė, tikslesnių detalių nepasakojo.
Liudytojas F. K. parodė, kad 2011-05-12, apie 21.50 val. jis prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) matė R. G., kuris nebuvo sumuštas ir su niekuo nekonfliktavo. Su juo netrukus išsiskyrė ir daugiau jo tą vakarą nematė.
Tokius pat parodymus davė ir liudytojai V. R., M. R. ir D. Š.. Visi šie liudytojai tvirtino nematę, kad prie parduotuvės kas nors būtų mušęs R. G..
Liudytoja D. K. parodė, kad 2011-05-12 vakare, apie 23 val., pas juos į tėvų sodybos kiemą (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs R. G., atsinešė butelį „Starkos“, matėsi, kad buvo labai girtas. Pabuvo trumpai, išgėrė keletą stikliukų, nuo nedidelio suoliuko buvo nugriuvęs ant žemės. E. K. su D. R. jį parvežė į namus. R. G. nebuvo sužalotas, niekuo nesiskundė.
Taip pat parodė ir liudytoja L. R..
Liudytojas E. K. parodė, kad 2011-05-12 vakare jis su D. R. R. G. parvežė į namus, palydėjo iki laiptų ir paliko. Jis buvo labai girtas, bet niekuo nesiskundė, apie jokias muštynes ar konfliktus nepasakojo. Jis nepastebėjo, kad R. G. būtų buvęs sumuštas.
Liudytojas R. T. parodė, kad 2011-05-12 iki maždaug 16 val. su R. G. pas G. L. dengė stogą. Dirbdami išgėrinėjo sidrą. Po darbo drauge su R. G. ir K. M. dar kelis butelius sidro išgėrė prie karjerų (duomenys neskelbtini), kuris yra apie 3 km nuo (duomenys neskelbtini). Po to jau vakare, apie 21.30 val., atvežė R. G. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir paleido. Šis sakė, kad eis į namus. Darbo metu R. G. su niekuo nekonfliktavo, nesusižalojo, sveikata nesiskundė, nebuvo sumuštas.
Liudytojai G. L. ir K. M. iš esmės patvirtino R. T. parodymus.
Liudytojas S. M. parodė, kad konfliktas prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) tarp E. T. ir R. G. kilo dėl to, kad E. T. išgėrė R. G. paliktą alų ir šis jam kažką tai pasakė. E. T. kumščiu smogė vieną kartą R. G. į veidą, į dešinį skruostą. Kiek pamena, po smūgio R. G. nebuvo pargriuvęs, nesimatė, kad būtų buvęs sužalotas. Po to E. T. lyg dar kartą spyrė R. G., tačiau į kurią vietą pataikė, kokioje padėtyje tuo metu buvo nukentėjusysis nurodyti negali. Aplinkybes maišo, nes buvo pakankamai girtas, dėl sumuštos galvos blogai jas įsimena. Kaltinamojo tėvas R. T. su R. G. nekonfliktavo, nesimušė. Daugiau R. G. su niekuo nekonfliktavo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.
Liudytoja V. M. parodė, kad 2011-05-12 parduotuvė (duomenys neskelbtini) dirbo iki 22 val. Prieš pat 22 val. į parduotuvę atėjo R. G., kurį aptarnavo parduotuvės savininkė. R. G. nebuvo sumuštas, niekuo nesiskundė, buvo išgėręs, bet nedaug, negriuvinėjo. Išėjusi iš parduotuvės matė netoli jos stovintį R. G. su kompanija vietinių vaikinų, tarp kurių buvo R. K., broliai R., D. Š., A. B.. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Eidama į namus už tilto per (duomenys neskelbtini) upelį (apie 50 – 60 metrų nuo parduotuvės) sutiko link parduotuvės einančius kaltinamąjį E. T., jo tėvą R. T. ir S. M.. S. M. iki tol ji tą dieną nematė. R. G. buvo nekonfliktuojantis, ramaus būdo žmogus.
Liudytoja R. L. parodė, kad 2011-05-12 vakare prieš 22 val. ji R. G. pardavė alkoholinių gėrimų. Jis nebuvo sumuštas, jokiais skausmais nesiskundė. Ji nematė, kad R. G. kas nors būtų mušęs.
Liudytojai R. A. ir V. N. parodė, kad apklausų metu S. M. pats pasakojo apie įvykio aplinkybes, nebuvo girtas.
Iš 2011-05-15 apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiosios S. G. namuose Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini), ant grindų prie lovos, kur miegojo R. G., bei ant pagalvės užvalkalo rasta panašių į kraują dėmių (1 t., 9 – 15 b.l.).
2011-05-19 apžiūros protokolas patvirtina, kad E. K. sodybos kieme Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini), suolai prie lauko židinio yra sustatyti ant žalios vejos, žemė kai kur ištrypta. Medinio suolo, ant kurio sėdėjo R. G., aukštis yra 35 cm (1 t., 25 – 34 b.l.).
Specialisto išvada Nr. M 201/11 (05) įrodo, kad R. G. mirė 2011-05-17, 11.00 val. nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu bei suspaudimu ir pūliniu –fibrininiu plaučių uždegimu. Lavono tyrimo metu buvo rasti šie jo sužalojimai : 1) galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, kraujosruva viršugalvio – pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu dešiniame pusrutulyje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2011-05-12 d. apie 21 val., suduodant ne mažiau kaip 2 smūgius. Jie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; 2) poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje pusėje, dešinėje ir kairėje šlaunyse, dešinėje ir kairėje blauzdose. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2011-05-12, suduodant ne mažiau kaip 5 smūgius. Šie sužalojimai vertinami kaip nežymiai sutrikdantys sveikatą (1 t., 58 – 60 b.l.).
Specialistas N. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad R. G. mirties priežastis buvo jo galvos sumušimas. Lavono tyrimo metu sužalojimų priekinėje jo veido dalyje nebuvo nustatyta. Visi R. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu laiku. Kraujavimas galėjo būti iš nosies, nes kitokių sužalojimų, lydimų didesnio kraujavimo, nebuvo rasta. Po tokių galvos sužalojimų nukentėjusysis galėjo būti sąmoningas, vaikščioti, atlikti kitus fizinius veiksmus. Kraujosruva, kuri nustatyta viršugalvio pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu dešiniajame pusrutulyje, galėjo būti tiek smūgiuojant ranka į galvą (tokia tikimybė mažesnė), tiek į šią vietą spiriant. Specialistas patvirtino, kad smūgiuojant kumščiu į dešinę žandikaulio pusę, kaktą ar dešinį smilkinį padaryti šioje išvadoje nurodytą sužalojimą, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį, neįmanoma. Smūgiai ranka į paminėtas vietas galėjo sukelti mirusiajam fizinį skausmą.
ĮRODYMŲ VERTINIMAS, VEIKOS KVALIFIKAVIMAS
R. G. mirė dėl galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje. Specialistas patvirtino, kad nukentėjusiojo mirtį lėmusio smūgio vietą nurodo kraujosruva viršugalvio pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu dešiniajame pusrutulyje. Pasak specialisto, smūgis į šią vietą galėjo būti suduotas tiek kumščiu (nors tai mažai tikėtina), tiek spiriant koja. Kaltinamasis E. T. neigė R. G. sudavęs smūgį ranka ar spyręs į viršugalvį arba pakaušį, jis iš vis neigia spardęs mirusįjį. Pažymėtina, kad pagal paties E. T. parodymus, jis buvo išgėręs alaus, bet girtas nesijautė, todėl įvykio aplinkybes jis prisimena gerai. Tai, kad kaltinamasis nebuvo akivaizdžiai girtas, parodė ir liudytojas D. Š..
Ikiteisminio tyrimo metu vienintelis liudytojas S. M., nors ir labai nenuosekliai ir nekonkrečiai, parodė matęs, kaip įvykio vietoje kaltinamasis spyrė R. G. į galvą. Vertinant šio liudytojo parodymus matyti, kad apklausiamas 2011-05-17 (1 t., 96 b.l.) jis nurodė, kad kilus konfliktui dėl išgerto alaus pirmiausiai E. T. spyrė R. G. stovinčiam, o šiam pakritus – spyrė jam į galvą. Kiek smūgių sudavė jis neprisiminė. Po to atsistojęs R. G. susiėmęs už galvos nuėjo link namų. 2011-05-18 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu šis liudytojas parodė, kad pirmiausiai E. T. spyrė R. G. į nugarą, dėl ko šis pargriuvo. Jis patvirtino dėl girtumo nematęs, kad kaltinamasis sudavė kokius nors smūgius pagriuvusiam nukentėjusiajam. Toliau tą pačią dieną atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje S. M. jau parodė, kad po E. T. smūgio koja R. G. į nugarą, šis pargriuvo, o po to E. T. pritūpęs abiem rankom vienu metu jam smogė į galvą. Atliekant šį tyrimo veiksmą liudytojas nurodė, kad ankstesnėse apklausose jis netyčia suklydo duodamas parodymus, kad kaltinamasis spyrė gulinčiam R. G. koja į galvą (1 t., 106 – 107 b.l.). Dar kartą papildomai apklaustas iš karto po parodymų patikrinimo vietoje, liudytojas vėl paneigė savo ankstesnius parodymus apie tai, kad E. T. spardė R. G. į galvą, patvirtindamas savo parodymus, jog parkritusiam ant nugaros nukentėjusiajam kaltinamasis vienu metu abiem rankom sudavė po vieną smūgį į galvos šonus (1 t., 105 b.l.). Apklaustas teisme S. M. parodė, kad E. T. sudavė R. G. vieną kartą į veidą ir lyg tai kartą įspyrė, tačiau šių aplinkybių jis niekaip negalėjo sukonkretinti ir patikslinti nurodydamas, kad įvykio metu buvo girtas, bei kad dėl sumuštos galvos blogai įsimena įvykius. Taigi, apibendrinus liudytojo parodymus apie kaltinamojo naudotą smurtą prieš R. G. matyti, kad jie yra ir labai nenuoseklūs, ir labai nekonkretūs.
Kita vertus, šio liudytojo parodymai iš esmės prieštarauja kitiems bylos esantiems įrodymams. Visų pirma, S. M. parodė, kad jis prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) 2011-05-12 vakare atėjo su R. T. (kaltinamojo tėvu), pirko alų ir gėrė, o kaltinamasis atėjo vėliau ieškoti tėvo. Tai nesutampa su kaltinamojo, liudytojų V. M., A. B., D. Š. parodymais, kad visi jie (kaltinamasis, jo tėvas ir S. M.) prie parduotuvės atėjo kartu, tuo metu parduotuvė jau buvo uždaryta. S. M. iš vis negalėjo tiksliai prisiminti, kiek kartų ir kada jis tądien buvo prie parduotuvės ir su kuo ten gėrė. S. M. parodymų, kad jis pirko tądien alų, nepatvirtino pardavėja dirbanti liudytoja V. M.. Pagal G. L., R. T. ir K. M. parodymus, R. G. visą 2011-05-12 dirbo su jais, vėliau kartu jie išgėrinėjo sidrą. Tik apie 21.30 val. K. M. jį atvežė ir paleido prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Taigi, S. M. mirusiojo niekaip negalėjo matyti prie parduotuvės anksčiau nei 21.30 val., kaip kad jis bandė įtikinti duodamas parodymus teisme. S. M. tvirtino nematęs, kad įvykio vietoje buvo mušamas kaltinamojo tėvas R. T.. Čia būtina pažymėti, kad apie šią aplinkybę S. M. parodymai skiriasi ir nuo kaltinamojo R. T. parodymų, kuris teigė, kad tėvui smūgį į veidą sudavė R. G., ir nuo liudytojų A. B., D. Š., F. K. parodymų, iš kurių matyti, kad kaltinamojo tėvui smūgį į veidą sudavė A. B., o R. G. jį tik atitraukė nuo muštynių.
Be to, pagal S. M. parodymus, R. G. kaltinamojo buvo mušamas parduotuvės (duomenys neskelbtini) kieme, prie atsarginio išėjimo (1 t., 24, 109 b.l.). Liudytojas tvirtino, kad būtent čia jis gėrė alų su R. T. kai atėjo R. G.. Tuo tarpu liudytojai A. B., D. Š., F. K. davė parodymus, kad visi jie, tame tarpe ir R. G., stovėjo prie parduotuvės pagrindinio įėjimo, arčiau važiuojamosios (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, kur ir įvykio susistumdymas tarp R. T. ir A. B.. Paminėti liudytojai neneigė, kad jie išgėrinėjo sidrą bei alų, nes prieš užsidarant parduotuvei dar buvo spėję nusipirkti gėrimų. Išeidama iš parduotuvės jau ją užrakinus, pardavėja V. M. ties tiltu per (duomenys neskelbtini) upelį (50 – 60 metrų atstumu nuo parduotuvės) sutiko kaltinamąjį, jo tėvą bei S. M. einančius link parduotuvės. Pasak A. B., D. Š. ir F. K., smūgį R. T. A. B. sudavė jiems būnant arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės. S. M. ir kaltinamasis buvo netoli. Priėjęs R. G. A. B. atitraukė, ir netrukus A. B. nuėjo link savo namų, R. G. pagrindine gatve nuėjo link miestelio centro. Pagal šių liudytojų, nei S. M., nei R. G., nei kaltinamasis jiems matant nebuvo nuėję į parduotuvės kiemą, kuriame, kaip nurodė S. M., kaltinamasis sudavė R. G. smūgius. Pagaliau, visiškai logiška teigti, kad S. M. ir T., kurie prieš tai gėrė alų namuose pas T. ir jo pritrūko, atėjo į parduotuvę ir, radę ją uždarytą, jau neturėjo jokio reikalo eiti į parduotuvės kiemą, nes ten alaus tiesiog jau niekas nebegėrė – tiek kaltinamasis, tiek visi apklausti įvykio vietoje buvę liudytojai (žinoma, išskyrus S. M.) patvirtino daugiau įvykio vietoje nematę jokių žmonių. Įrodyta ir tai, kad R. G. link miestelio centro, t.y. link savo namų, nuėjo vienas, jo niekas nesivijo, nes kaltinamasis su tėvu ir S. M. liko prie parduotuvės. Kad pastarasis prie parduotuvės buvo girtas parodė tiek kaltinamasis, tiek liudytojai A. B. bei D. Š.. Tokiu būdu nustačius, kad įvykio vietoje aiškiai girto buvusio liudytojo S. M. parodymai yra ne tik kad nenuoseklūs – jis juos pakeitė kelis kartus ir negalėjo suprantamai paaiškinti to priežasties, bet ir labai nekonkretūs bei prieštaringi, lyginant juos su jau aptartais kitais bylos įrodymais, kaip įrodymas jie atmetami.
Kaltinamajame akte kaip įrodymai, patvirtinantys E. T. kaltę, išdėstyti jo tėvo R. T. parodymai, kuriuos jis patvirtino įvykio vietoje atlikus jo parodymų patikrinimą vietoje (1 t., 113 – 118 b.l.). Tačiau, paminėti šio liudytojo parodymai taip pat negali būti laikomi įrodymais, nes jis 2008-06-10 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu, nes dėl savo psichinės būsenos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (1 t., 123 b.l.).
Nukentėjusiosios L. G. parodymai, kad A. B. jai pasakojo, jog E. T. prie (duomenys neskelbtini) įvykio metu iš nugaros spyrė R. G. į galvą, taip pat atmetami, nes pats A. B. tokių parodymų nedavė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Atnaujinus įrodymų tyrimą byloje ir teisiamajame posėdyje apie šią aplinkybę apklaustas papildomai jis taip pat paneigė apie tai kalbėjęs su nukentėjusiąja. Be to, tokių veiksmų nepripažino ir pats kaltinamasis E. T., jo spyrio ar spyrių į nugarą nematė ir kiti jau minėti įvykio vietoje buvę liudytojai.
Tokiu būdu, ištyrus ir apibendrinus bylos įrodymus galima daryti šias išvadas :
1) apie 2011-05-12 vakaro įvykių seką : R. G. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) atsirado apie 21.30 val. – čia jį automobiliu atvežė K. M. su R. T.. Po to R. G. nuėjo iki A. B. namų, prie kurių yra dirbtuvės, kuriose jis dirbo. Su A. B. jis vėl grįžo iki (duomenys neskelbtini), kur jau prieš pat užsidarant parduotuvei jis nusipirko alkoholinių gėrimų ir juos gėrė kartu su F. K., D. Š. ir broliais R. Tuo laiku prie parduotuvės kaltinamojo, jo tėvo ir S. M. nebuvo – kaltinamasis patvirtino grįžęs į namus apie 18 val. rado tėvą ir S. M. geriančius namuose, o pasibaigus alui, jie visi išėjo link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Ateinančius link parduotuvės juos sutiko šios parduotuvės pardavėja V. M., kiek paėję toliau jie susitiko ir prie parduotuvės buvusius R. G., A. B. bei jau minėtą ketvertą liudytojų. Čia A. B. sudavė smūgį R. T., R. G. juos išskyrė. Po to visi jie išsiskirstė – R. G. pagrindine gatve nuėjo link namų. Prie parduotuvės liko T. ir S. M.. Eidamas į namus R. G. trumpai pasikalbėjo su savo buvusia žmona ir sūnumi, kurie tuo metu buvo pas L. V.. Po to jis apie 23 val. nuėjo pas K., kur dar išgėrė ir buvo parvežtas į namus. Atkreiptinas dėmesys, kad nė vienas iš jį 2011-05-12 vakare mačiusių žmonių neparodė, kad R. G. būtų buvęs sumuštas, būtų skundęsis skausmais galvoje, nors teisės medicinos specialisto nuomone, jo mirtį lėmęs galvos sumušimas jam turėjo būti skausmingas. Vienintelė nukentėjusioji L. G. parodė, kad R. G. jai pasirodė neįprastai išbalęs, bet apie jokius sužalojimus ar muštynes jis jai nieko nepasakojo. Kad sūnus akivaizdžiai būtų buvęs sužalotas nematė ir jo motina S. G. – priešingai, ji teigė, kad sūnus grįžo į namus apie 24 val., buvo girtas, elgėsi įprastai, t.y. nusiplovė kojas, paprašė 5 val. ryte pakelti, nes turėjo eiti į darbą, ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Tiesa, S. G. parodė, kad ryte ji matė didelę (iki 5 – 6 cm) kraujuojančią žaizdą R. G. galvoje. Tačiau tikėti tuo nėra pagrindo, nes tyrimo metu ši nukentėjusioji tvirtino mačiusi pakaušyje tik nedidelę žaizdelę (1 t., 76 b.l.). Be to, 2011-05-13 dienos metu ligoninėje Panevėžyje dar iki operacijos jį lankiusi L. G. galvoje taip pat matė tik nedidelį (iki 2 cm) įbrėžimą;
2) atmetus liudytojų S. M. ir R. T. parodymus, byloje nėra jokių įrodymų, kad E. T. 2011-05-12 vakare sudavė R. G. smūgius į galvos sritį, padarydamas jo mirtį lėmusius sužalojimus, t.y. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamasis negali atsakyti už jo nužudymą pagal BK 129 str. 1 d.
E. T. pripažino gindamas tėvą sudavęs R. G. ranka du smūgius į veidą – kaktą bei skruostą. Šiose nukentėjusiojo kūno vietose teisės medicinos specialistas sužalojimų nerado – tai reiškia, kad nukentėjusysis kaltinamojo veiksmais nebuvo sužalotas. Po smūgių R. G. pasakė kaltinamajam „ateik, žąsiuk, perplėšiu“. Tai reiškia, kad nukentėjusysis juto smūgių poveikį. Specialistas teisme patvirtino, kad tokiais smūgiais į veidą nukentėjusiajam galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Todėl, teismas laiko šioje byloje įrodyta, kad įvykio metu kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, t.y. sudavė jam du smūgius į veidą, ir sukėlė jam fizinį skausmą. Jo veika iš BK 129 str. 1 d. perkvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d.
Kaip neįrodyta kaltinimo dalis E. T. šalinama tai, kad jis padarė R. G. sužalojimus juosmens dešinėje pusėje, dešinėje ir kairėje šlaunyse, dešinėje ir kairėje blauzdose. Pats kaltinamasis tai visada neigė, kaip jau minėta, jokie liudytojai (išskyrus jau aptartus S. M. ir R. T. parodymus) šių aplinkybių taip pat nepatvirtino. Be to, neabejotina, kad R. G. buvo girtas; nustatyta, kad beveik visą dieną jis dirbo padėdamas draugams dengti stogą; pas K. jis kelis kart buvo nugriuvęs nuo suoliuko – taigi, aptariamus sužalojimus jis pilnai galėjo pasidaryti ir pats.
CIVILINIAI IEŠKINIAI, BAUSMĖS SKYRIMAS
Byloje pareikšti ieškiniai: Valstybinės ligonių kasos – 9750,75 litų sumai; S. G. – 1102,85 litų sumai turtinei ir 70000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti; L. G. ir R. G. – po 50000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti; L. G. – 4082,40 litų sumai turtinei ir 50000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti. Visi paminėti ieškiniai siejami su žala, atsiradusia dėl R. G. mirties. Pripažinus neįrodyta, kad E. T. dalyvavo nužudant R. G., t.y. padarė žalą nukentėjusiems, visi šie civiliniai ieškiniai atmetami.
E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis neneigė, kad įvykio metu buvo išgėręs alaus, tačiau pasak jo paties, tai neturėjo jokios įtakos jo veiksmams. Paneigti šiuos jo parodymus duomenų nėra, todėl nėra pagrindo laikyti jo apsvaigimą nuo alkoholio jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Kaltinamasis šiuo metu pilnametis, pakaltinamas, padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, turi administracinių nuobaudų. Iki šios veikos padarymo jis nebuvo teistas ir nebuvo padaręs kitų nusikaltimų, šiuo metu mokosi, charakteristikoje iš mokymosi įstaigos apibūdinamas gerai. Įvertinus šiuos duomenis ir atsižvelgus į tai, kad yra tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis baudžiamas laisvės apribojimo bausme, nustatant jam įstatyme numatytą įpareigojimą.
Ši bausmė jam apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.) bendrinama su 2012-01-27 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : pagalvės užvalkalas, R. G. rūbai, lyginamieji pavyzdžiai – su byla grąžinami prokurorui, nes liko nenustatytas R. G. nužudęs asmuo (BPK 303 str. 6 d.). E. T. sportiniai batai – grąžinami jam.
Priteisti S. G. iš kaltinamojo 1050 litų už jai advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindo nėra, nes E. T. nėra kaltas dėl R. G. nužudymo.
18 litų liudytojo S. P. kelionės išlaidų apmokamos iš valstybės lėšų (BPK 105 str. 5 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas
NUSPRENDĖ:
E. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį šios bausmės atlikimo metu būti savo namuose nuo 23 iki 6 val.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p., 63 str. 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su 2012-01-27 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimt) parų.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. balandžio 11 d. Į bausmės laiką įskaityti 2 paras, E. T. išbūtas laikinai jį sulaikius nuo 2011 m. gegužės 18 d. iki 2011 m. gegužės 20 d. bei visą bausmę, atliktą pagal 2012-01-27 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą, panaikinti. Grąžinti E. T. jo asmens tapatybės kortelę.
Civilinius ieškinius: Valstybinės ligonių kasos – 9750,75 litų sumai; S. G. – 1102,85 litų sumai turtinei ir 70000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti; L. G. ir R. G. – po 50000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti; L. G. – 4082,40 litų sumai turtinei ir 50000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti – atmesti (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Pagalvės užvalkalą, R. G. rūbus, lyginamuosius pavyzdžius nuosprendžiui įsiteisėjus su baudžiamąja bylą perduoti prokurorui. E. T. sportinius batelius – grąžinti jam.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.
Teisėjas Valdas Petras Meidus