Administracinė byla Nr. A-1804-502/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00042-2022-9  

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. G., jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai, 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Mindaugui Liaudinskui,

vertėjaujant Hicham Ibrahim,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. G. skyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Kybartų URC) kreipėsi į teismą su teikimu, kuriuo prašė skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. G. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – 6 mėnesiams, bet ne ilgiau, nei iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties.

2.       Teikime nurodyta, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai perdavė Užsienietį, kuris buvo sulaikytas vykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką mikroautobusu „(duomenys neskelbtini)“ vokiškais numerio ženklais. Užsienietis mikroautobuse vyko kaip keleivis drauge su dar 21 užsieniečiu. Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos pareigūnams Užsienietis pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Užsienietis neturėjo būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje.

3.       Teikime taip pat nurodyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 27 d. grąžino Užsieniečiui jo prašymą suteikti prieglobstį, nes šis buvo pateiktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 22 p.). Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 20 d. sprendimu nusprendė sulaikyti Užsienietį VSAT trims mėnesiams (iki 2022 m. vasario 18 d.), bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

4.       VSAT teigimu, Užsienietis šiuo metu yra apgyvendintas Kybartų URC, kur yra užtikrintos visos būtiniausios sąlygos, t. y. jis gyvena šildomose patalpose, gauna karštą maistą tris kartus per dieną, gauna medicinos pagalbą, turi galimybę apsipirkti parduotuvėje, esančioje Registracijos centre, yra krepšinio, futbolo aikštelės, biblioteka ir kitos laisvalaikiui skirtos patalpos. 

5.       VSAT pabrėžė, jog Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Užsieniečio 2021 m. lapkričio 19 d. apklausos lape nurodytas vykimo tikslas yra (duomenys neskelbtini). Jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Todėl šiuo metu egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 4 dalies 2 punkte ir 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Atsižvelgus į tai, kad šio Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, jam gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.

6.       Teismo posėdyje Užsienietis nurodė, kad su teikimu nesutinka, pažymėjo, kad yra laikomas netinkamomis sąlygomis, šiuo metu serga, negauna medicininės pagalbos. Prašymo grįžti į kilmės šalį neteikė ir neteiks, nes ten nesaugu. Užsieniečio įgaliota atstovė advokatė paaiškino, kad Užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, šiuo metu sprendimas apskųstas. Atstovė pažymėjo, kad Užsienietis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, šioje šalyje padėtis yra ypatingai bloga. Prašė skirti apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimo. Užsieniečio atstovė paaiškino, kad Užsienietis turi giminaičių (duomenys neskelbtini), turi finansines galimybes išsinuomoti ir gyvenamąją vietą, gali periodiškai nustatytu laiku atvykti į VSAT.

II.

7.       Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. vasario 15 d. sprendimu VSAT teikimą tenkino. Teismas skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT 6 mėnesiams (iki 2022 m. rugpjūčio 15 d.), bet ne ilgiau kol bus išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

8.       Teismas konstatavo, jog egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 1, 11 punktuose ir 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose. Atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracijos įstatymų, teismo vertinimu, jam gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, apribojanti jo judėjimo laisvę, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.

9.       Teismas pažymėjo, kad situacija dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo sąlygų yra dinamiška, atsakingos institucijos, padedant nevyriausybinėms organizacijoms, pagal valstybės galimybes deda visas pastangas problemoms spręsti, pagal išgales užtikrina bazines gyvenimo sąlygas. Nelegalių migrantų antplūdis šalyje buvo masinis. Taip pat, teismas atsižvelgė ir į tai, kad tam tikras užsieniečių privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama pasekmė, susijusi su užsieniečių judėjimo laisvės apribojimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

III.

10.       Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimą; paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. gegužės 15 d.

11.       Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad yra faktiškai sulaikytas nežmoniškose sąlygose. Užsieniečio teigimu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos (toliau – ir LRSKĮ) 2022 m. sausio 24 d. ataskaitoje Nr. NKP-2021/1-4 „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių centre“ (toliau – ir Ataskaita) užfiksuota, jog net ir taikant alternatyvią sulaikymui priemonę užsieniečiai gyvena sulaikymo sąlygomis, kurios yra nežmoniškos ir žemina jų orumą. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, sprendžiant klausimus dėl asmenų apgyvendinimo sąlygų, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, to tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo faktiniais duomenimis, o jo nurodytos neigiamos pasekmės yra nepateisinamos ir negali būti ignoruojamos. Pažymėtina, kad LRSKĮ konstatavo ne įprastai netinkamas sąlygas, bet sąlygas, prilyginamas kankinimui ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnio pažeidimui. Užsieniečio tolimesnis laikymas Kybartų URC be judėjimo laisvės yra neproporcinga priemonė, sukelianti Užsieniečiui nepagrįstas kančias. Ataskaitoje nurodyta, kad Kybartų URC apgyvendintiems užsieniečiams taikomų faktinių apribojimų pobūdis ir laipsnis (materialinės priėmimo sąlygos, priežiūros/kontrolės pobūdis, griežti judėjimo laisvės suvaržymai, apgyvendinimo trukmė ir kt.) prilygsta sulaikymo požymiams, o prieglobsčio prašytojai ir šio statuso neturintys užsieniečiai nėra diferencijuojami nei materialinių sąlygų užtikrinimo, nei jiems taikomų ribojimų aspektu. Tai pat Ataskaitoje pažymėta, kad Kybartų URC yra įrengtas buvusios pataisos įstaigos patalpose. Patalpų infrastruktūra savo esme nesiskiria nuo laisvės atėmimo vietoms būdingos infrastruktūros. Užsieniečiams Kybartų URC taikomi griežti judėjimo ribojimai – be pareigūnų leidimo nėra galimybės judėti tarp aukštų, nelydimiems ir be nustatyto pagrindo judėti erdvėje tarp skirtingų korpusų, išeiti už Kybartų URC ribų. Užsienietis pabrėžė, kad Ataskaitoje padarytos išvados dėl faktinio sulaikymo Kybartų URC yra pagrįstos atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo direktyva) 2 straipsnio h punktą.

12.       Užsienietis akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jam 6 mėnesių alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nesilaikė Įstatymo nuostatų dėl periodinio (kas 3 mėnesiai) sulaikymo pagrįstumo peržiūrėjimo. Kadangi alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikytina tik tuo atveju, jei yra sulaikymo pagrindai, atitinkamai ir pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti alternatyvią sulaikymui priemonę tik 3 mėnesių laikotarpiui, po kurio Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas vėl būtų peržiūrėtas.

13.       Užsieniečio vertinimu, Lietuvos Respublikos institucijos, nespręsdamos dėl jo teisinės padėties, pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus ir gero administravimo principą. Užsienietis nurodo, kad, kol buvo sprendžiama jo teisinė padėtis, jis kreipėsi dėl prieglobsčio kelis kartus. Užsienietis buvo apskundęs Departamento sprendimą grąžinti jo prieglobsčio prašymą. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu byloje Nr. eI2-2624-872/2022 Užsieniečio skundas buvo tenkintas, o Departamento Prieglobsčio skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. 10K-39904 panaikintas, taip pat Departamento Prieglobsčio skyrius buvo įpareigotas Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo. Savo praktikoje Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad toks Lietuvos Respublikos institucijų elgesys, kai prieglobsčio prašymai yra grąžinami, yra neteisėtas ir prieštaraujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvai 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Procedūrų direktyva).

14.       Užsienietis atkreipia dėmesį, kad jo tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės, tačiau toliau taikomos neigiamos pasekmės dėl Lietuvos Respublikos institucijų neveikimo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sulaikymu siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, pagrįstai galima remtis tik tam tikrą laikotarpį ir šiuo atveju turi būti aišku ir įmanoma patikrinti, kokių veiksmų ėmėsi kompetentingos institucijos, siekiant išsiaiškinti Užsieniečio motyvus. Be to, gero administravimo principas reikalauja, kad Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį nebūtų nagrinėjamas nepagrįstai ilgą laiką ir tik siaurai, formaliai. Taip pat pažymėtina, jog Priėmimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sulaikymo trukmės pratęsimo negalima pateisinti ne dėl prašytojo kaltės ilgai trunkančiomis administracinėmis procedūromis. Užsienietis pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos institucijos jo nelaiko prieglobsčio prašytoju, todėl atskirai pradėti bylinėjimosi proceso su VSAT ar Departamentu dėl prašymo suteikti prieglobstį nepriėmimo galimybių neturi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

15.        Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo Užsieniečiui, pagrįstumas ir teisėtumas.

16.       Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą, nustatęs, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracijos įstatymų, jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, ribojanti Užsieniečio judėjimo laisvę pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

17.       Užsienietis apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia tuo, jog jis nepagrįstai nėra pripažįstamas prieglobsčio prašytoju.

18.       Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2624-872/2022 buvo tenkintas Užsieniečio skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Departamento 2021 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 10K-39904, kuriuo Užsieniečiui grąžintas jo prašymas suteikti prieglobstį, motyvuojant tuo, kad jis buvo pateiktas nesilaikant Įstatyme 67 straipsnio 11 dalyje numatytos prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarkos, bei įpareigoti Departamentą Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimą, 2022 m. kovo 25 d. priėmė Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį ir nagrinėja jį iš esmės skubos tvarka. Taigi, iš nurodytų aplinkybių konstatuotina, jog Užsieniečio statuso klausimas yra išspręstas, t. y. byloje neliko ginčo ar Užsienietis laikytinas prieglobsčio prašytoju.

19.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko iš Baltarusijos Respublikos neteisėtai (t. y. neleistinoje vietoje kirtęs valstybės sieną), taip pat, mikroautobusu bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, apklausos metu nurodė, jog jo galutinis tikslas – (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr., pvz., 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022). Įvertinusi faktines aplinkybes, be kita ko, Užsieniečio bandymo kirsti Lietuvos Respublikos sieną faktą bei prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) yra galimai tikrasis Užsieniečio kelionės tikslas, teisėjų kolegija vertina, jog byloje surinkti duomenys neleidžia abejoti, kad tikrieji Užsieniečio motyvai bus išaiškinti tik priėmus galutinį sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį kaip tai apibrėžiama Įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje. Atsižvelgus į tai, įvertinus Įstatymo 115 straipsnio dalyje nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

20.       Kartu pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, byloje nėra duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Kaip teikime nurodo Kybartų URC, asmuo teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Užsieniečiui gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

21.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, jog alternatyvios sulaikymui priemonės nustatant judėjimo laisvės ribojimus Kybartų užsieniečių registracijos centre taikymas yra de facto sulaikymas, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog, atsižvelgus į Ataskaitoje LRSKĮ padarytas išvadas, apgyvendinimo Kybartų URC negalima prilyginti alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taikymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1512-552/2022). Taigi, pripažinta, jog Užsieniečio apgyvendinimas faktiškai atitinka sulaikymą.

22.       Įvertinusi teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu surinktus duomenis apie faktinę padėtį Kybartų URC, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepaisant atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomų pozityvių priemonių, kurių ėmėsi VSAT, be kita ko, priimdama vado 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 4-67 patvirtintas rekomendacijas siekiant gerinti užsieniečių padėtį Kybartų URC, faktinė padėtis Kybartų URC nėra pasikeitusi tokiu mastu, jog teisėjų kolegija galėtų abejoti apeliacinio skundo argumentais ir pagrįstai daryti išvadą, kad Užsieniečiui skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant judėjimo ribojimus, Kybartų URC būtų deramai užtikrinama šios priemonės teisinis turinys ir iš to kylančios Užsieniečio teisės, be kita ko, teisė judėti teritorijoje, bendrauti su kitais asmenimis ir t. t. Pagal aktualią byloje surinktą medžiagą, judėjimo laisvės ribojimas nustatant alternatyvią sulaikymui priemonę iš esmės būtų tapatus judėjimo laisvės ribojimui asmenį sulaikant, o tai neatitinka Įstatyme įtvirtintų šių priemonių sistemos ir jų taikymo logikos. Taigi, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju reikštų, iš vienos pusės, Užsieniečio padėtį švelninančių aplinkybių ir atitinkamai švelnesnės nei sulaikymas priemonės taikymo pagrįstumo konstatavimą, iš kitos pusės, faktinį Užsieniečio sulaikymą ir teisių, prilygstančių sulaikytam asmeniui, garantavimą. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, nepriimtina.

23.       Dėl to nagrinėjamu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog alternatyvios sulaikymui priemonės ribojant Užsieniečio judėjimo laisvę taikymas šiuo atveju yra proporcingas siekiamiems tikslams. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, teikiančių pagrindą teisėjų kolegijai abejoti Ataskaitoje pateiktais duomenimis, patvirtintais ir ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog bylos nagrinėjimo metu alternatyvios sulaikymui priemonės nustatant judėjimo laisvės ribojimus taikymas prilygtų de facto sulaikymui.

24.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Įvertinus Užsieniečio padėtį švelninančias aplinkybes bei alternatyvios sulaikymui priemonės prigimtį ir tikslą užtikrinti asmeniui platesnį teisių katalogą nei sulaikymo atveju, konstatuotina, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nustatant judėjimo laisvės ribojimus Kybartų URC nebūtų tinkama ir būtina priemonė šiam tikslui pasiekti, todėl keistina į alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

25.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas 6 mėnesiams nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. neatitinka Įstatymo nuostatos, pagal kurią VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, privalo peržiūrėti sulaikymo pagrįstumą. Užsieniečio teigimu, alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tuo atveju, jei yra sulaikymo pagrindai, atitinkamai ir teismas galėjo nustatyti alternatyvią sulaikymui priemonę tik 3 mėnesių laikotarpiui, po kurio pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimas vėl būtų peržiūrėtas.

26.       Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Taip pat, Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog be kita ko VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Taigi, šiuo aspektu Įstatyme yra įtvirtinta specialioji norma, taikoma sulaikymo taikymo pagrįstumo pakartotiniam svarstymui. Kadangi sulaikymas yra griežčiausia užsieniečiui taikytina judėjimo laisvės ribojimo priemonė Lietuvos Respublikoje, šios nuostatos tikslas yra užkirsti kelią pertekliniams ir nepagrįstiems vienos pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvės, ribojimams. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma švelnesnė, alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios peržiūra kas 3 mėnesius Įstatyme nėra numatyta. Dėl to įstatymų leidėjas, atsižvelgęs į alternatyvios sulaikymui priemonės švelnesnį pobūdį, nustatomų platesnių nei sulaikymo atveju teisių ir pareigų visumą, neįtvirtino būtinybės šios priemonės taikymo peržiūrėti kas 3 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, aptartas apeliacinio skundo argumentas atmetamas.

27.       Apibendrinus tai, kas nurodyta, tenkinama apeliacinio skundo dalis dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrįstumo ir atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami.        

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje be judėjimo laisvės apribojimų, 6 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., bet ne ilgiau, nei iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“.

Nutartis neskundžiama.        

Teisėjai        Artūras Drigotas 

        Dainius Raižys 

        Virginija Volskienė