Administracinė byla Nr. eA-26-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02249-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 31

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. birželio 11 d. 

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir akcinė bendrovė „LTG Infra“) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 1V-541 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2018 m. lapkričio 19 d. skundo“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovu pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lietuvos transporto saugos administraciją.

2.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ skundą.

3.       Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

4.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) 7 straipsnio 4 dalies ir 71 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 553 patvirtintu Geležinkelio transporto rinkos reguliuotojo gautų skundų nagrinėjimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) reglamentuotą skundų nagrinėjimo tvarką, darė išvadą, kad sprendžiant pareiškėjo pateiktą skundą Tarnyba veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (šią aplinkybę nurodė ir pats pareiškėjas savo skundo 17 punkte). Todėl nagrinėjant pareiškėjo skundą administraciniame teisme taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos, reglamentuojančios ginčų sprendimo tvarką, kai teismui skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas.

6.       Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalies nuostatas atsakovu nagrinėjamoje byloje turėjo būti Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir Administracija), o ne išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – Tarnyba. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesinaudojo ABTĮ 53 straipsnyje numatytomis priemonėmis dėl netinkamos ginčo šalies pakeitimo.

7.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą dėl kurio administracinė byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

8.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš naujo ir tinkamai pakeitus ginčo šalis, tikslinga pareiškėjui pasiūlyti atitinkamai koreguoti ir savo skundo reikalavimus.

 

II.

 

9.       Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. VSE-206 (toliau – ir Sprendimas), Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 1V-541 ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.       Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, t. y. neišanalizavo pareiškėjo argumentų dėl skundžiamo Administracijos sprendimo turinio neatitikimo individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų, esmines pajėgumų skyrimo funkcijas vykdančio subjekto nepriklausomumo, prioriteto taisyklės taikymo bei procedūrinių pažeidimų įtakos ginčytino Administracijos Sprendimo, o tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto Įsakymo priėmimą. Pareiškėjas patikslintą skundą grindė šiais argumentais:

10.1.                      Pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. Administracijai pateikė paraišką Nr. 88 skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams (toliau – ir Paraiška), kuria prašė skirti pajėgumus šiems traukinio maršrutams: „Lietuvos Respublikos valstybės siena – Stasylos arba Kena – Vaidotai – Radviliškis – Klaipėda – Draugystė“ ir „Draugystė – Klaipėda – Radviliškis – Vaidotai – Stasylos arba Kena – Lietuvos Respublikos siena“, traukinių kursavimui viso 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio (toliau – ir tvarkaraštis) galiojimo laikotarpiu kasdien po 7 traukinius per parą į abi puses, t. y. iš viso 14 traukinių per parą krovininiais traukiniais Paraiškoje nurodytu laiku. Paraiška atitiko jai keliamus reikalavimus, todėl Administracija ją persiuntė AB „Lietuvos geležinkeliai“ techniniam vertinimui, o taip pat tvarkaraščio parengimui. AB „Lietuvos geležinkeliai“ traktavo Paraišką kaip paraišką su alternatyviais maršrutais, ko pasėkoje į tvarkaraštį įtraukė ne visus prašytus pajėgumus. Dėl šios priežasties pareiškėjui sudarytos kliūtys lygiomis galimybėmis su kitais pareiškėjais dalyvauti pajėgumų skyrimo procese;

10.2.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21 punktu ir Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2018–2019 m. tinklo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4.3.1. papunkčiu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo pateikti pareiškėjui 2019 m. tvarkaraščio projektą (išrašus su nurodytais visais Paraiškoje prašytais pajėgumais) iki 2018 m. liepos 8 d., tačiau to nepadarė iki 2018 m. liepos 28 d. (atsiuntė raštą be tvarkaraščio projekto), todėl neturėjo galimybės pateikti savo pastabų ar pasiūlymų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. informavo, kad vienvaldiškai nusprendė, kuriuos prašytus Paraiškoje pajėgumus įtraukti į tvarkaraštį, taip pat nepateikė pareiškėjui reikalingos informacijos;

10.3.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą, sumažinimo galimybę perkelti planuotas krovinių vežimo apimtis, krovinių vežimą nukreipiant kitais maršrutais viešąja geležinkelių infrastruktūra, atitinkamai pareiškėjui prašant AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodyti visus laisvus pajėgumus, kuriuos būtų galima numatyti tvarkaraštyje periodiniam krovinių vežimui. Toks sprendimas būtų leidęs sumažinti galimą neigiamą ekonominį poveikį pareiškėjui ir konkurencijai geležinkelio transporto rinkoje tuo atveju, jei jam būtų neskirti Paraiška prašyti pajėgumai. Tik po to, kai AB „Lietuvos geležinkeliai“ užbaigė paraiškų derinimą, 2018 m. spalio 5 d. pateikė tvarkaraščio projekto išrašą bei patvirtino, kad ankstesniuose raštuose buvo pateikta netiksli informacija. Atitinkamai, pareiškėjas tik 2018 m. spalio 5 d. gavęs tvarkaraščio projektą ir patikslintą informaciją apie su Paraiška prašytais pajėgumais neva konfliktuojančius kitų vežėjų pajėgumus, objektyviai negalėjo jos panaudoti paraiškų derinimo procese, kuris, anot AB „Lietuvos geležinkeliai“, vyko nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d.;

10.4.                      Pajėgumų skyrimo procesas buvo vykdytas nesilaikant terminų ir procedūrų, todėl siekdamas apginti pažeistas teises pareiškėjas pateikė skundą Tarnybai, kuri iš esmės pripažino, jog infrastruktūros valdytojas padarė daug pažeidimų, tačiau šie pažeidimai neturėjo lemiamos įtakos sprendimo pajėgumų priėmimui, t. y. Tarnyba netinkamai įvertino atliktų pažeidimų svarbą ir reikšmę, taip pat netinkamai vertino kitus pareiškėjo pateiktus įrodymus;

10.5.                      Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai, nes buvo vadovaujamasi tik prioriteto taisykle ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 m. spalio 5 d. ir 2018 m. spalio 10 d. raštais, jų nepateikiant ir Sprendime neišdėstant jų turinio. Nors Sprendime buvo nukreipiama į Administracijos svetainėje nurodytą informaciją apie tai, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys „Plungė–Šalteikiai“, „Livintai–Gaižiūnai“, „Viduklė–Tauragė“ yra perpildytos, tačiau dėl pajėgumų nebuvo pateikti tokį sprendimą nulėmę objektyvūs duomenys (faktai), lėmę konkretų prioriteto taisyklės taikymo rezultatą, nėra aišku kaip buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, ar ją taikant Administracija naudojo faktinius duomenis ir, jei naudojo, ar skaičiavimus atliko teisingai;

10.6.                      Tarnyba Įsakyme konstatavo, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, nes: jame „nebuvo nurodytos konkrečios aplinkybės, dėl kurių buvo nuspręsta atitinkamus pajėgumus perpildytose infrastruktūros dalyse skirti kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams); iš Sprendime pateiktos informacijos pareiškėjas negalėjo aiškiai nustatyti, kaip jo atžvilgiu pritaikyta prioriteto taisyklė; nebuvo nurodyta, per kiek laiko šis Administracijos sprendimas gali būti apskųstas Tarnybai ir teismui. Tačiau nors Tarnyba pripažino šio individualaus administracinio teisės akto neatitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, ji sprendė, jog pajėgumų pareiškėjui neskyrus dėl neesminių procedūrinių pažeidimų, Sprendimas neturėtų būti naikinamas;

10.7.                      Tarnyba konstatavo, jog pažeidimai buvo padaryti ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo principus, taip pat sukūrė savo veiksmais diskriminacines sąlygas pareiškėjo atžvilgiu, tačiau nusprendė, jog šie pažeidimai neturėjo lemiamos įtakos Sprendimo priėmimui. Tarnybos padaryta išvada yra nepagrįsta ir prieštaraujanti pačios Tarnybos Įsakyme išdėstytiems motyvams, t. y., nors ir buvo teisingai nuspręsta, jog pareiškėjui nebuvo laiku pateikiama svarbi informacija ir sudaromos objektyvios ir lygiavertės su kitais pareiškėjais galimybės dalyvauti pajėgumų skyrimo procese, tai nebuvo pripažinta pakankamai reikšmingomis aplinkybėmis;

10.8.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlikti procedūriniai pažeidimai buvo esminiai ir užkertantys kelią pareiškėjui lygiateisiškai su kitais pareiškėjais dalyvauti visame paraiškų vertinimo, derinimo bei pajėgumų skyrimo procese, pareiškėjas objektyviai negalėjo įgyvendinti savo teisių dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ vienvaldiškų veiksmų, galimai piktnaudžiaujant savo padėtimi, Tarnyba neįsigilino į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, ko pasėkoje padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas dėl infrastruktūros valdytojo nepriklausomumo ir jo galėjimo dalyvauti pajėgumų skyrimo procese, todėl yra pagrindas panaikinti nepagrįstai priimtą sprendimą;

11.       Teisme 2021 m. balandžio 16 d. gauti pareiškėjo atstovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad Taisyklių 28 punktas buvo diskriminacinis ir dėl jo tiesiogiai buvo apribotos pareiškėjo galimybės gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros 2018–2019 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ši prioriteto taisyklė iš esmės įtvirtino, jog pirmenybės teisę gauti pajėgumus turi tas krovinių vežėjas, kuris ketina vežti krovinius daugiau dienų arba atlikti daugiau važiavimų. Manė, kad, pvz., rinkoje įsitvirtinęs krovinių vežėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcija (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) turėjo pranašumą prieš naujus vežėjus, kadangi dėl didesnio klientų skaičiaus ir didesnės vežamų krovinių apimties tenkino prioriteto taisyklės sąlygas. Pareiškėjas pažymėjo, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nepateikė pareiškėjui informacijos apie maksimalius paraiška prašytų traukinio linijų pralaidumus (pažymėta, kad tokia informacija nebuvo pateikta ir Tinklo nuostatuose). Pareiškėjo įsitikinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tyčia nustatė per mažus geležinkelio linijų pralaidumus, ko pasėkoje Administracija paskelbė atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis perpildytomis ir buvo taikyta prioriteto taisyklė, kuri buvo išimtinai naudingesnė Lietuvos geležinkelio vežėjams. Pareiškėjas akcentavo, kad geležinkelio linijų pralaidumų apskaičiavimas visiškai nebuvo reglamentuotas ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas akivaizdžiai piktnaudžiavo savo užimama dominuojančia padėtimi, nustatydamas per mažus infrastruktūros pralaidumus ir tokiu būdu apribodamas naujų vežėjų prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros teisę. Pareiškėjo teigimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustatė per mažus geležinkelio linijų pralaidumus ir tiesiogiai užkirto kelią Lietuvos geležinkelių vežėjų konkurentui – pareiškėjui – gauti prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros. Tokiu būdu, dėl neteisėtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmų, visi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai 2018–2019 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui buvo paskirti AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl neteisėtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmų buvo susidariusios sąlygos AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams rinkoje veikti be jokios konkurencijos, t. y., monopolinėmis sąlygomis. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent tas faktas, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ pripažino konkrečias geležinkelio atkarpas perpildytomis, sudarė sąlygas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams gauti jų prašomus pajėgumus. Pareiškėjas pažymėjo, kad geležinkelio linijų pralaidumai buvo apskaičiuoti netinkamai – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neskelbė ir neteikė pareiškėjui jokių duomenų, kaip buvo maksimalūs pralaidumai apskaičiuoti, kokie skaičiavimai buvo atlikti, kokios formulės ir parametrai skaičiavimams naudoti. Taip pat pažymėjo, kad maksimalių pralaidumų apskaičiavimo procesas privalėjo būti reglamentuotas ir vykdomas pagal aiškiai apibrėžtą tvarką. Šios bylos kontekste, pareiškėjo nuomone, vertintina, kad valdytojo apskaičiuoti maksimalūs geležinkelio linijų, kurios buvo paskelbtos perpildytomis, pralaidumai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Priešingai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tyčia nustatė mažesnius geležinkelių linijų pralaidumus, kad konkrečios infrastruktūros dalys būtų paskelbtos perpildytomis ir Administracija taikytų AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežėjams išimtinai naudingesnę Taisyklių 28 punkte įtvirtintą prioriteto taisyklę. Taisyklių 28 punkte nustatyta prioriteto taisyklė buvo neteisėta ir diskriminuojanti vežėjus, todėl, pareiškėjo teigimu, jos taikymas lėmė neteisėtus padarinius – visų pajėgumų skyrimą Lietuvos geležinkelio vežėjams ir pareiškėjo diskriminavimą.

12.       Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė patikslintą skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Administracijos Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – Taisyklių 28, 32, 35, 36 punktai, taip pat ir faktiniai duomenys (t. y. motyvai), dėl kurių pajėgumai pareiškėjui nebuvo skirti. Tai yra, atsakovas rėmėsi Infrastruktūros valdytojo pateikta informacija apie atliktą paraiškų techninį vertinimą ir tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašų pateikimą pareiškėjams, pastabų tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektui (jo išrašams) pateikimą, apie nesutarimų dėl tų pačių pajėgumų skyrimo vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje derinimo procedūras, apie negalėjimą patenkinti visų paraiškų vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, nes pajėgumų toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje neužtenka, apie perpildytas viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis tarpstočiuose Livintai–Gaižiūnai, Plungė–Šateikiai, Viduklė–Tauragė, Šeduva–Gustonys ir tuo pagrindu pritaikė prioriteto taisyklę. Prioriteto taisyklė reiškia, kad, jei prašomi pajėgumai bus naudojami ne keleivių vežimo paslaugoms teikti, pajėgumai skiriami tai geležinkelio įmonei (vežėjui) ar remonto įmonei, kurie naudos minėtus pajėgumus daugiau dienų arba jeigu pajėgumus numatoma naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tai geležinkelio įmonei (vežėjui) ar remonto įmonei, kurie pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu. Kaip matyti iš Infrastruktūros valdytojo pateiktos apibendrintos informacijos dėl perpildytuose ruožuose paprašytų pajėgumų, nustatyta, kad visų pareiškėjų prašomų skirti pajėgumų kiekis viršija maksimalų traukinių pralaidumą ruožuose Kužiai–Klaipėda, Radviliškis–Pagėgiai, Radviliškis–Rokiškis ir Kaišiadorys–Radviliškis, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos pateiktoje paraiškoje visuose perpildytuose ruožuose paprašytas didžiausias važiavimų skaičius, todėl pritaikius prioriteto taisyklę, pajėgumai pareiškėjui negalėjo būti skirti;

12.2.                      Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pajėgumų skyrimo ar neskyrimo, privalo vadovautis ir vadovaujasi Taisyklių nuostatomis (teisiniu pagrindu) bei faktiniais duomenimis, t. y. Infrastuktūros valdytojo pateikiama informacija apie paraiškų derinimo procedūras ir tokio derinimo rezultatus, kurių pagrįstumu bei teisėtumu neturi pagrindo abejoti. Be to, atsakovas, siekdamas užtikrinti pareiškėjų ir remonto įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą, sprendime dėl pajėgumų skyrimo konkrečiam pareiškėjui, negalėtų nurodyti duomenų, susijusių su kitų pareiškėjų pateiktomis paraiškomis, jų vertinimo ir pajėgumų skyrimo (neskyrimo) rezultatais;

12.3.                      Atsakovas, išnagrinėjęs iš Infrastuktūros valdytojo pastaboms gautą 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio grafinį projektą, nustatė, kad į jį nebuvo įtraukti pareiškėjo Paraiškos 1-oje eilutėje prašomi pajėgumai nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki Draugystės geležinkelio stoties (per Stasylas arba Keną) ir tos pačios Paraiškos 2-oje eilutėje prašomi pajėgumai nuo Draugystės geležinkelio stoties iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos (per Stasylas arba Keną). Pateiktame grafiniame projekte buvo atvaizduota tik prašomų pajėgumų atkarpa nuo Kenos iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos (7 traukiniai per parą) ir nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki Stasylų (7 traukiniai per parą). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas kreipėsi į Infrastuktūros valdytoją, prašydamas į vykdomas derybas dėl tarpusavyje konfliktuojančių pajėgumų įtraukti ir pareiškėjo prašomus pajėgumus įvertinant tai, kad pareiškėjo Paraiškoje prašomų pajėgumų maršrutuose Draugystė–Valstybės siena su Baltarusija ir Valstybės siena su Baltarusija–Draugystė tam tikruose ruožuose yra pasiekti maksimalūs ruožų pralaidumai. Infrastuktūros valdytojas atsakė, kad atsižvelgė į pastabas dėl Paraiškoje nurodytų alternatyvių maršrutų supratimo ir juos įtraukė į paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūrą;

12.4.                      Taisyklių 21–26, 28–29, 31 ir 39 punktuose numatytos funkcijos, kurias pajėgumų skyrimo procese buvo įgaliotas atlikti, būtent, Infrastruktūros valdytojas. Šios funkcijos negalėjo būti vertinamos kaip esminės pajėgumų skyrimo funkcijos, nes vadovaujantis 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – ir Direktyva) 7 straipsniu tokios funkcijos yra sprendimų dėl pajėgumų paskirstymo, įskaitant konkrečių linijų buvimo nustatymą ir įvertinimą bei jų paskyrimą, priėmimas ir sprendimų dėl infrastruktūros apmokestinimo, įskaitant sprendimų dėl mokesčių dydžio nustatymo ir jų surinkimo, priėmimas, kurias teisės aktais buvo įgaliota atlikti tik geležinkelių transporto eismo saugos institucija, t. y. tik atsakovas priima galutinį sprendimą pajėgumų skyrimo procese. Infrastruktūros valdytojas atlieka paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus techninį vertinimą, kurio sąvoka apibrėžta ir turinys detalizuotas Taisyklių nuostatose;

12.5.                      Įstatymų leidėjas pagrįstai funkcijas (tarnybinio traukinių tvarkaraščio rengimas, nustatant konkrečių linijų buvimą ar vertinimą, konsultacijų dėl jo vedimas, konfliktuojančių paraiškų derinimas, alternatyvių pajėgumų siūlymas, ekonominio sprendimų poveikio vertinimas) priskyrė Infrastruktūros valdytojo kompetencijai, nes pagal jų pobūdį, tai yra funkcijos, kurias turi ir gali atlikti tik Infrastruktūros valdytojas, disponuojantis atitinkama informacija savo veiklos srityje. Kadangi direktyvos pagal savo pobūdį nėra tiesioginio taikymo teisės aktai ir turi būti inkorporuotos į nacionalinę teisę, todėl pareiškėjas, teigdamas, kad turi būti tiesiogiai vadovaujamasi Direktyvos 2012/34/ES nuostatomis, nepagrįstai kvestionuoja jos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę tinkamumą. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos yra patvirtinęs Direktyvos 2012/34/ES ir Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų atitikties lentelę, kuri patvirtina tinkamą jos nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Priimdamas sprendimą dėl pajėgumų, atsakovas vadovavosi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kuris nebuvo pakeistas ar pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, todėl negalėjo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad esmines pajėgumų skyrimo funkcijas vykdė tokios teisės neturintis subjektas – Infrastruktūros valdytojas;

12.6.                      Pačiame teisės akte buvo nustatytas įpareigojimas skiriant geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2018 m. gruodžio 9 d. įsigaliosiančio 2018–2019 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu vadovautis pakeistu reglamentavimu. Atkreipė dėmesį, kad keičiant prioriteto taisyklės taikymą, buvo siekiama skatinti keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų tarptautiniais ir vietiniais maršrutais teikimą ir sudaryti sąlygas gerinti šių paslaugų teikimą keleiviams, nustatant, kad taikant prioriteto taisyklę pirmiausia vertinama, ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prašoma skirti keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, taip pat keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti. Šiuo atveju, viešojo intereso užtikrinimas buvo prioritetinis individualių geležinkelio vežėjų interesų atžvilgiu, atitinkamai nulėmęs aptariamos nuostatos įsigaliojimą ir taikymą skiriant pajėgumus 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu;

12.7.                      Pareiškėjas negali remtis tuo, kad jis pagrįstai tikėjosi, kad jo Paraiškos atžvilgiu bus taikoma prioriteto taisyklė, įtvirtinta Taisyklių 28 punkto redakcijoje, galiojusioje jam teikiant Paraišką, taip pat ir dėl to, kad apie keičiamą teisinį reglamentavimą yra paskelbiama viešai, todėl visi suinteresuoti asmenys turi galimybę susipažinti su planuojamomis keisti teisės aktų nuostatomis, jų keitimo motyvais, terminais, teikti savo pastabas ir pasiūlymus keičiamam teisės aktui bei pasirengti taikyti pasikeitusį reglamentavimą. Tokiu būdu yra užtikrinamas teisinio reglamentavimo tikrumas ir stabilumas bei asmenų teisėtų lūkesčių apsauga;

12.8.                      Įstatytų leidėjas, nustatydamas būtent tokią prioriteto taisyklę, siekė aiškiai apibrėžtų tikslų – pirmiausia užtikrinti viešąjį interesą pajėgumus skiriant keleivių vežimo tarptautiniais ir vietiniais maršrutais paslaugoms teikti, o skiriant geležinkelio pajėgumus krovinių vežimo veiklai – siekti maksimaliai efektyvaus viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimo. Todėl, jeigu keli vežėjai pajėgumus planuoja naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu, nes būtent toks diferencijuotas reglamentavimas gali užtikrinti efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarime išaiškino, kad „diskriminacija dažniausiai suprantama kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius. Tačiau diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais.“

13.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą, šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Tarnyba, įvertinusi Administracijos Sprendimą, Įsakyme konstatavo, kad šiame Sprendime buvo nurodyta tik tai, kad pareiškėjui neskiriami pajėgumai ir Administracija priima Sprendimą taikydama Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, t. y. Sprendime nebuvo nurodytos konkrečios aplinkybės, dėl kurių buvo nuspręsta atitinkamus pajėgumus perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros (toliau – ir infrastruktūra) dalyse skirti kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams); taip pat Tarnyba Įsakyme pažymėjo, kad iš Administracijos sprendime pateiktos informacijos pareiškėjas negalėjo aiškiai nustatyti, kaip jo atžvilgiu buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, be kita ko, minėtame sprendime nebuvo nurodyta, per kiek laiko šis Administracijos priimtas sprendimas gali būti apskųstas Tarnybai ir teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi, Tarnyba Įsakyme konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, nes jame nėra argumentuojama, kaip pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, ir atsižvelgiant į tai, laikytinas neišsamiu, tačiau nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu teiginiu, jog toks pažeidimas laikytinas esminiu ir sudarantis pagrindą naikinti skundžiamą Sprendimą. Tarnyba pažymėjo, kad nepaisant to, jog priimant Sprendimą buvo padaryti aukščiau nurodyti procedūriniai pažeidimai, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nustatyti pažeidimai nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą dėl pajėgumų skyrimo, nes pareiškėjas iš esmės galėjo suvokti (suprasti) priimto Sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, nors šis sprendimas ir nebuvo išsamus, t. y. jame nebuvo nurodyta, kaip pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta prioriteto taisyklė. Be to, akcentavo, kad Tarnyba Įsakyme konstatavo, jog pajėgumai pareiškėjui neskirti pagrįstai, todėl visiškai nebuvo pagrindo aukščiau minėtus Administracijos padarytus pažeidimus pripažinti esminiais;

13.2.                      Tarnyba konstatavo Įsakyme, kad, nors viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo (toliau – ir  valdytojas) veiksmai neatitiko dalies Taisyklėse nustatytų reikalavimų, valdytojo pateikta informacija, reikalinga Sprendimui priimti, nebūtų buvusi kitokia net ir valdytojui pajėgumų skyrimo proceso metu viską atlikus taip, kaip to reikalauja Taisyklės (dėl tokių priežasčių kaip perpildytos infrastruktūros dalys Kužiai–Klaipėda, Radviliškis–Pagėgiai, Radviliškis–Rokiškis, Kaišiadorys–Radviliškis, antrojo pareiškėjo nenoro atsisakyti pajėgumų ar peržiūrėti pageidaujamų traukinių periodiškumą, antrojo ir trečiojo pareiškėjo informacijos, reikalingos atlikti visų pareiškėjų galimų patirti suvaržymų, įskaitant ekonominį poveikį, vertinimui, (toliau – ir ekonominio poveikio vertinimas) nepateikimo), t. y. dėl perpildytos infrastruktūros dalyse Kužiai–Klaipėda, Radviliškis–Pagėgiai, Radviliškis–Rokiškis, Kaišiadorys–Radviliškis galutinis rezultatas nebūtų pasikeitęs – visi pareiškėjo Paraiška prašyti pajėgumai nebūtų skirti;

13.3.                      Tarnyba nustatė, kad valdytojas atliko pareiškėjo Paraiškos techninį vertinimą, o Administracija priėmė sprendimą dėl pajėgumų skyrimo. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba konstatavo, kad pajėgumų skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai. Tarnyba pažymėjo, kad teisės aktuose (Kodekse, Taisyklėse) aiškiai reglamentuojama pajėgumų skyrimo tvarka ir sąlygos, nes sprendimą dėl pajėgumų skyrimo priima Administracija, pajėgumai turėtų būti skiriami vadovaujantis Taisyklių 4 punkte nurodytais principais, užtikrinant nediskriminacinę prieigą prie infrastruktūros, kaip tai numato Kodekso 4 straipsnio 1 punktas. Tarnyba nustačiusi, kad šie subjektai vykdė jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, nagrinėdama pareiškėjo pirminį skundą toliau vertino šių subjektų veiksmus ir (ar) neveikimą pajėgumų skyrimo proceso metu;

13.4.                      Tarnyba nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikė interesų konflikte, nes jie prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Kaip minėta aukščiau, vadovaujantis Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir 29 straipsnio 1 dalimi, geležinkelių transporto eismo saugos institucija (Pirminio skundo nagrinėjimo metu šia institucija buvo ir šiuo metu yra Administracija) skiria pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams), o vadovaujantis Kodekso 24 straipsnio 6 punktu, valdytojas atlieka paraiškų techninį vertinimą ir jį pateikia Administracijai. Veiksmus, kuriuos pareiškėjas priskiria esminėms pajėgumų skyrimo funkcijoms (dalyvavimas rengiant tarnybinį traukinių tvarkaraštį, nustatant konkrečių traukinio linijų buvimą ar vertinimą, paraiškų derinimo procedūrą, įskaitant ekonominio poveikio vertinimą), Taisyklės aiškiai ir nedviprasmiškai paveda atlikti valdytojui (Taisyklių 21, 24-26, 28, 29, 31, 39 punktai), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad valdytojas neturėjo teisės atlikti šiuos veiksmus;

13.5.                      Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad „Tarnyba pasirėmė galiojančių nacionalinių teisės aktų nuostatomis, tačiau neatsižvelgė į Direktyvos <...> ir Teisingumo Teismo praktikoje pripažintus infrastruktūros valdytojo nepriklausomumui keliamus reikalavimus“, t. y. pareiškėjas manė, kad Tarnyba turėjo tiesiogiai vadovautis Direktyvos nuostatomis. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio nuostatomis, direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus, t. y. direktyva netaikoma tiesiogiai. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką tik tais atvejais, kai direktyvos nuostatos savo turiniu yra besąlygiškos ir pakankamai tikslios, asmenys gali jomis pasiremti nacionaliniuose teismuose prieš valstybę (tiesioginis direktyvų nuostatų veikimas), tačiau tik tada, jei direktyvos nuostatos nebuvo perkeltos į nacionalinę teisę per nustatytą terminą (tiesioginis veikimas atsiranda pasibaigus tokiam terminui) arba, jeigu direktyvos nuostatos buvo perkeltos neteisingai. Direktyvos nuostatos dėl pajėgumų skyrimo buvo perkeltos Kodekso 3, 4, 41, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 61, 71 straipsniais, ketvirtuoju skirsniu įstatymu Nr. XII-2488. Nors pareiškėjas teigė, kad dalis Direktyvos nuostatų dėl pajėgumų skyrimo yra įgyvendintos netinkamai, o Taisyklių nuostatos, suteikiančios valdytojui teisę dalyvauti esminėse pajėgumų skyrimo procedūrose (rengti tarnybinį traukinių tvarkaraštį, vykdyti paraiškų derinimo procedūrą, konstatuoti infrastruktūros dalį perpildyta, atlikti ekonominį vertinimą), prieštarauja Direktyvos 7 straipsnio nuostatoms, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tarnyba pažymėjo, kad nėra jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kuriuose šis prieštaravimas būtų konstatuotas. Direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę ir nėra kompetentingų institucijų sprendimų, kuriuose būtų pripažinta, kad Direktyva perkelta neteisingai, pareiškėjo teiginys, kad Tarnyba turėjo remtis Direktyvos nuostatomis, o ne nacionaliniais teisės aktais nagrinėdama pirminį skundą, yra visiškai nepagrįstas.

13.6.                      Tarnyba nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Tarnyba neteisingai taikė prioriteto taisyklę, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 611 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 355) 2 punkte aiškiai nurodyta, kad šio nutarimo 1.2 papunktis taikomas skiriant pajėgumus 2018 m. gruodžio 9 d. įsigaliosiančio 2018–2019 m. tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir vėlesniais tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. Todėl Tarnyba Įsakyme konstatavo, kad valdytojas ir Administracija, vykdydami pajėgumų skyrimo procedūrą, pagrįstai vadovavosi nuo 2018 m. balandžio 17 d. galiojančia Taisyklių 28 punkte nurodyta prioriteto taisykle. Be kita ko, nesant duomenų, kad Nutarimo Nr. 355 įsigaliojimas būtų ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka ar pripažintas negaliojančiu, nėra jokio teisinio pagrindo netaikyti šios Taisyklių redakcijos, kurios taikymo tvarka aiškiai nurodyta;

13.7.                      Įsakymas priimtas teisėtai ir pagrįstai, laikantis teisės aktų, reglamentuojančių skundų nagrinėjimo tvarką, nustatytos tvarkos bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotas taisykles.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ atsiliepime į pareiškėjo patikslintą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės išdėstė analogiškus argumentus kaip ir Tarnyba, paaiškindamas, kad viešosios geležinkelių infrastruktūrose valdytojas įgyvendino visus Taisyklėse nustatytus reikalavimus, atitinkamai užtikrino paraiškas skirti pajėgumus 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu pateikusiems pareiškėjams vienodas teises. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, dalyvaudamas rengiant tvarkaraštį, kas apima konkrečių linijų buvimo nustatymą ir įvertinimą, bei vesdamas paraiškų derinimo procedūras, veikė interesų konflikte ir taip pažeidė šių procedūrų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo reikalavimus. AB „LTG Infra“ nuomone tokie teiginiai yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio ir laikytini nepagrįstais. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2021 m. balandžio 22 d. rašytinius paaiškinimus, reaguodamas į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus.

 

III.

 

16.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ skundą.

17.       Teismas nustatė, kad:

17.1.                      Pareiškėjas, kaip geležinkelio įmonė (vežėjas), siekdama vykdyti krovinių vežimą geležinkelių transportu, 2018 m. balandžio 6 d. Administracijai pateikė paraišką Nr. 88 „Skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams“, skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Pareiškėjas prašė skirti pajėgumus šiems traukinio maršrutams: „Lietuvos Respublikos valstybės siena–Stasylos arba Kena–Vaidotai–Radviliškis–Klaipėda–Draugystė“ ir „Draugystė–Klaipėda–Radviliškis–Vaidotai–Stasylos arba Kena–Lietuvos Respublikos siena“, traukinių kursavimui viso tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu kasdien po 7 traukinius per parą į abi puses, t. y. iš viso 14 traukinių per parą krovininiais traukiniais, Paraiškoje nurodytu laiku. Paraiškas 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui pateikė 5 vežėjai ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Administracija pareiškėjų paraiškas persiuntė AB „Lietuvos geležinkeliai“ techniniam vertinimui ir tvarkaraščio parengimui;

17.2.                      Pagal teisės aktų reikalavimus veiksmus, priskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, ginčo sprendimų priėmimo metu vykdė atskiras AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinis padalinys – LG Geležinkelių infrastruktūros direkcija, kurios nuostatai patvirtinti 2018 m. birželio 18 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. I-258 „Dėl nuostatų patvirtinimo“. Nuo 2019 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūrai valdyti buvo įsteigta dukterinė įmonė AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, kuri 2020 m. rugpjūčio 26 d. pakeitė pavadinimą į AB „LTG Infra“. AB „LTG Infra“ nuo 2019 m. gruodžio 8 d. perėmė viešosios infrastruktūros valdytojo funkcijas;

17.3.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija parengė 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, kurį 2018 m. liepos 24 d. raštu pateikė Administracijai, o šio projekto atitinkamus išrašus – paraiškas pateikusiems pareiškėjams: pareiškėjui – raštu Nr. 2(DI)-630, antrajam pareiškėjui – 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 2(DI)-628 (toliau – ir Raštas Nr. 2(DI)-628), trečiajam pareiškėjui – 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 2(DI)-632 (toliau – ir Raštas Nr. 2(DI)-632), penktajam pareiškėjui – 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 2(DI)-629 (toliau – ir Raštas Nr. 2(DI)-629). AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija rašte Nr. 2(DI)-631 LTSA paaiškino, kad dėl riboto pralaidumo infrastruktūros dalyse Kužiai–Klaipėda, Radviliškis–Pagėgiai, Radviliškis–Rokiškis, Kaišiadorys–Radviliškis nėra galimybės numatyti visų pareiškėjų prašomų pajėgumų 2018–2019 m. tarnybinių traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, taip pat paaiškino, kad naudoti pajėgumus kitu metu nėra galimybių, nes maksimalus traukinių maršrutų pralaidumas minėtose infrastruktūros dalyse yra pasiektas. Vadovaudamasi Taisyklių 7 punktu, Administracija paprašė skirti rezervinius pajėgumus (po 2 traukinio linijas) paskutinės minutės paraiškoms tenkinti dėl remonto įmonių pravažiavimo infrastruktūros dalyse Kužiai–Klaipėda, Radviliškis–Pagėgiai, Radviliškis–Rokiškis, Kaišiadorys–Radviliškis;

17.4.                      Pareiškėjas raštu kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ teigdamas, kad raštu Nr. 2(DI)-630 nebuvo pateiktas 2018–2019 m. tarnybinių traukinių tvarkaraščio projektas, t. y. nenurodytas traukinių važiavimas prašytam maršrutui nuo Stasylų geležinkelio stoties iki Draugystės geležinkelio stoties ir atgal nuo Draugystės geležinkelio stoties iki Kenos geležinkelio stoties, nepateikti paaiškinimai, pateiktas ne pilnas 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektas, informacija pateikta pavėluotai. Prašė ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateikti pilną 2018–2019 m. tarnybinių traukinių tvarkaraščio projektą arba jo išrašą su Paraiškoje nurodytais pajėgumais, paaiškinti, kodėl 2018–2019 m. projektas buvo pateiktas ne Taisyklėse nustatytais terminais ir kaip bus vykdomas paraiškų derinimas, nurodyti Paraiška prašomų traukinio linijų pralaidumą (traukiniais per parą);

17.5.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija raštu Nr. 2(DI)-732 pareiškėjui paaiškino, kad pagal Taisyklių 21 punktą ji pareiškėjams privalo pateikti tik tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašus, o ne visą projektą ir bet kokią papildomą informaciją. Pažymėjo, kad Paraiškoje pajėgumus vertino kaip alternatyvius pageidavimus ir 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte turėjo būti numatyti maršrutas Lietuvos Respublikos valstybės siena–Stasylos arba maršrutas Kena–Vaidotai–Radviliškis–Klaipėda–Draugystė (atitinkamai maršrutas Draugystė–Klaipėda–Radviliškis–Vaidotai–Stasylos arba maršrutas Kena–Lietuvos Respublikos valstybės siena). Todėl projekte atvaizdavo tuos pajėgumus, kuriuos buvo galima numatyti, laikė, kad pateiktas projekto išrašas apėmė visus pareiškėjui galimus skirti pajėgumus. Papildomai informavo, kad šiame etape neturi galimybės patikslinti 2018–2019 m. projekto, o pareiškėjo pastabos bus įvertintos kitame pajėgumų skyrimo procedūrų vykdymo etape, t. y. gavus pastabas ir pasiūlymus pagal Taisyklių 23 punktą. Pažymėjo, kad nors 2018–2019 m. projektas buvo pateiktas vėliau nei Taisyklės to reikalauja, tai nesutrumpino prašymų, pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl projekto pagal Taisyklių 23 punktą pateikimo termino. Teigė, kad paraiškų derinimo procedūras atliks, pateikdamas Taisyklių 26 punkte nurodytą informaciją ir vertindamas pareiškėjų galimus patirti suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį pagal Taisyklių 29 punktą. Atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją apie traukinio linijų pralaidumą;

17.6.                      Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 187 kreipėsi į Administraciją dėl nepagrįstų ir neteisėtų valdytojo veiksmų, teigdamas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateikė pareiškėjui 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto iki 2018 m. liepos 8 d., vienvaldiškai nusprendė, kokius pajėgumus galima suteikti pareiškėjui ir juos įtraukė į 2018–2019 m. projektą, atsisakė pakoreguoti 2018–2019 m. projektą, paprašė įpareigoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ pakoreguoti 2018–2019 m. projektą ir jį pateikti pareiškėjui, taip pat nurodyti Paraiška prašomų traukinio linijų pralaidumą (traukiniais per parą);

17.7.                      Po pastabų pateikimo 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektui termino pabaigos (2018 m. rugpjūčio 26 d.), AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija, iš pareiškėjų ir Administracijos gavusi pastabas ir pasiūlymus 2018–2019 m. projektui, pradėjo paraiškų derinimą, t. y. raštu kreipėsi į pareiškėjus: į pareiškėją – raštu Nr. 2(DI)-755, antrąjį pareiškėją – 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2(DI)-758, trečiąjį pareiškėją – 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2(DI)-757. Aukščiau nurodytais raštais AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija pareiškėją, antrąjį pareiškėją ir trečiąjį pareiškėją informavo, kad: 1) pradedamas paraiškų derinimas, kuris bus vykdomas raštu; 2) pareiškėjų paraiškose tam tikri prašomi pajėgumai yra nesuderinami (konfliktuoja) su kitų pareiškėjų pateiktose paraiškose prašomais pajėgumais; 3) valdytojas negali pateikti informacijos, kokie pajėgumai yra numatomi skirti pareiškėjams pagal jų prašomus pajėgumus perpildytos infrastruktūros dalyse Kužiai–Klaipėda, Radviliškis–Pagėgiai, Radviliškis–Rokiškis ir Kaišiadorys–Radviliškis; 4) dėl perpildytos infrastruktūros dalių nėra galimybės pasiūlyti pareiškėjams kitų pajėgumų, nei tuos, kurie buvo nurodyti jų paraiškose; 5) valdytojas, siekdamas užtikrinti Taisyklių 24 punkto reikalavimų laikymąsi, prašo per 3 darbo dienas nuo šių raštų gavimo dienos informuoti jį, ar pareiškėjai sutiktų, kad būtų sumažintas pajėgumų, dėl kurių vyksta paraiškų derinimas, skaičius (mažinant traukinių periodiškumą) ir (ar) planuotų atsisakyti šių pajėgumų; 6) apie kitų pareiškėjų 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui prašomus pajėgumus, kurie konfliktuoja su pareiškėjo prašomais pajėgumais;

17.8.                      Tik du (įskaitant pareiškėjo Raštą Nr. 192) iš trijų pareiškėjų, atsakydami į AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. siųstus raštus, sutiko peržiūrėti traukinių periodiškumą bei nurodė, kad visiškai atsisakyti pajėgumų, dėl kurių vyksta paraiškų derinimas, neplanuoja, o vienas pareiškėjas nesutiko peržiūrėti traukinių periodiškumo ar atsisakyti pageidaujamų pajėgumų, dėl kurių vyko paraiškų derinimas;

17.9.                      Administracija raštu Nr. 15B-4051 pareiškėjui paaiškino, kad į 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą neįtraukti pareiškėjo paraiška Nr. 88 prašomi pajėgumai, nes pateiktame projekte yra atvaizduota tik tam tikra prašomų pajėgumų atkarpa, todėl paprašė AB „Lietuvos geležinkelių“ įvertinti ir į derybas įtraukti pareiškėjo prašomus pajėgumus, teigė, kad informaciją apie pareiškėjo Paraiška prašomų traukinio linijų pralaidumą galėtų suteikti AB „Lietuvos geležinkeliai“;

17.10.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija raštu Nr. 2(DI)-837 informavo pareiškėją, 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 2(DI)-840 – antrąjį pareiškėją ir 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 2(DI)-836 – trečiąjį pareiškėją, kad paraiškų derinimas yra baigtas, nes nėra galimybės patenkinti visų paraiškų tam tikrose infrastruktūros dalyse (tose dalyse neužtenka pajėgumų) ir ne visi pareiškėjai, dalyvavę paraiškų derinimo procese, sutiko, kad būtų pakeistas traukinių, kuriems važiuoti prašomi pajėgumai yra tie pajėgumai, dėl kurių kyla nesutarimai, periodiškumas ar prašomų pajėgumų, dėl kurių skyrimo kyla nesutarimai, atsisakyti;

17.11.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija informavo vežėjus, kad paraiškų derinimas yra baigtas, 2018 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 2(DI)-849 apie tai informavo Administraciją ir papildomai pateikė informaciją, kad infrastruktūra 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui yra perpildyta šiose dalyse: Radviliškis-Pagėgiai (tarpstotyje Viduklė–Tauragė), Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai), Kužiai–Klaipėda (tarpstotyje Plungė–Šateikiai), Rokiškis–Radviliškis (tarpstotyje Šeduva–Gustonys). Todėl Administracija savo interneto svetainėje 2018 m. rugsėjo 25 d. paskelbė šią informaciją, nurodydama, kurios infrastruktūros dalys yra skelbiamos perpildytomis 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui;

17.12.                      Pareiškėjas raštu Nr. 202 kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Administraciją, papildomai paaiškindamas, ką valdytojas atliko netinkamai rengdamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir atlikdamas paraiškų derinimą, t. y. pareiškėjo vertinimu, rengiant projektą nebuvo įvykdyta Administracijos ir valdytojo pareiga pateikti pareiškėjams projektą ir atlikti paraiškų derinimą taip, kaip numato galiojantys teisės aktai, paprašė užtikrinti, kad priimant Administracijos sprendimą dėl pajėgumų skyrimo, visos teisės aktais numatytos procedūros būtų įvykdytos tinkamai, suteikiant pareiškėjui galimybę realiai įgyvendinti jam teisės aktais garantuojamas teises;

17.13.                      Administracija 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. 15B-4316 kreipėsi į bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ su prašymu pateikti papildomą informaciją, papildomai pateikti pastabas ir papildymus dėl 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo ir pageidaujamų pajėgumų atvaizdavimo;

17.14.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija raštu Nr. 2(DI)-896 Administracijai pateikė papildomą informaciją, pagal pareiškėjų pastabas patikslintą 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą bei gautus raštą Nr. 2(DL)-426 ir raštą Nr. 2(DK)-1331. Papildomai AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija 2018 m. spalio 5 d. raštu Nr. 2(DI)-891 ir 2018 m. spalio 5 d. raštu Nr. 2(DI)-890 informavo penktąjį ir trečiąjį pareiškėjus, kad valdytojas atsižvelgė tik į tas jų teiktas pastabas, kurios neturėjo įtakos kitų pareiškėjų prašomiems pajėgumams. Taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija raštu Nr. 2(DI)-889 informavo pareiškėją, kad atsižvelgė į jo teiktas pastabas dėl pajėgumų atvaizdavimo ir į paraiškų derinimą įtraukė Paraiška prašytus pajėgumus, paaiškino, kurie pareiškėjo prašyti pajėgumai konfliktavo su kitų pareiškėjų pajėgumais ir pažymėjo, kad ekonominio poveikio pareiškėjams vertinimo atlikti nebuvo galimybių, nes pareiškėjai atsisakė pateikti arba nepateikė reikiamos informacijos;

17.15.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. 2(DI)-910 „Dėl apibendrintos informacijos“ pateikė Administracijai visų pareiškėjų (vežėjų) atskirai 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui prašytus viešosios infrastruktūros pajėgumus ir papildomą informaciją;

17.16.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija 2018 m. spalio 12 d. visiems pareiškėjams raštu pateikė informaciją apie atliktą vertinimą, kokią įtaką pareiškėjams turės, kad atitinkami pajėgumai bus skirti infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti;

17.17.                      Administracija ginčijamu Sprendimu neskyrė pareiškėjui visų jo Paraiškoje prašytų pajėgumų 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, paaiškindama, kad prašomų pajėgumų nėra, nes tam tikros infrastruktūros dalys yra perpildytos ir, pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai buvo skirti kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), konstatavo, kad derinimo procedūra buvo atlikta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teisėtų interesų nepažeidė. Sprendime daroma nuoroda į jo sudėtinėmis dalimis laikomus AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos 2018 m. spalio 4 d. raštą Nr. 2(DI)-889 „Dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto“, 2018 m. spalio 5 d. raštą Nr. 2(DI)-896 „Dėl pajėgumų skyrimo 2018–2019 m. tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje“ ir 2018 m. spalio 10 d. raštą Nr. 2(DI)-910 „Dėl apibendrintos informacijos“;

17.18.                      Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su skundu, kuriuo prašė pakeisti Sprendimą, įpareigojant priimti sprendimą dėl pareiškėjo Paraiškos skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prašyto traukinio maršruto „Lietuvos Respublikos valstybės siena–Stasylos arba Kena–Vaidotai–Radviliškis–Klaipėda–Draugystė“ ir „Draugystė–Klaipėda–Radviliškis–Vaidotai–Stasylos arba Kena–Lietuvos Respublikos siena“, traukinių kursavimui viso tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu kasdien po 7 traukinius per parą į abi puses, t. y. iš viso 14 traukinių per parą krovininiais traukiniais, paraiškoje nurodytu laiku;

17.19.                      Tarnyba 2019 m. gegužės 21 d. Įsakymu Nr. 1V-541 pareiškėjo skundą atmetė, konstatavo, kad prašomų pajėgumų nėra, nes tam tikros infrastruktūros dalys yra perpildytos ir, pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai buvo pagrįstai skirti kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), derinimo procedūra buvo atlikta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teisėtų interesų nepažeidė.

18.       Teismas pažymėjo, kad ginčo klausimus reglamentuoja ginčo sprendimų priėmimo metu galiojusios redakcijos Kodeksas ir VAĮ. Kodekse nėra pateikiami pajėgumų techninio vertinimo ir pajėgumų skyrimo apibrėžimai, o Taisyklės įtvirtina tik pajėgumų techninio vertinimo sąvoką. Pagal Taisyklių 2.4 papunktį paraiškos skirti pajėgumus techninis vertinimas – tai paraiškoje pateiktų techninių charakteristikų atitikties viešosios geležinkelių infrastruktūros charakteristikoms ir tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektui arba galiojančiam tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui vertinimas.

19.       Teismo vertinimu, Taisyklėse apibrėžiama pajėgumų techninio vertinimo funkcija, priešingai nei teigė pareiškėjas, apima ne tik paraiškose dėl pajėgumų skyrimo nurodytų traukinių techninių charakteristikų vertinimą. Atsižvelgęs į Taisyklių 21, 24–26, 28–29 ir 31 punktais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui suteikiamas funkcijas, teismas darė išvadą, jog šios funkcijos yra pajėgumų techninio vertinimo funkcijos sudėtinė dalis, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad atlikdama šiuos veiksmus AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija vykdė pajėgumų skyrimo procedūrą. Tarnyba priimdama skundžiamą Įsakymą tinkamai aiškino pajėgumų vertinimo funkciją.

20.       Teismas nurodė, kad nei Kodeksas, nei Taisyklės nepateikia pajėgumų skyrimo funkcijos apibrėžimo, tačiau, kaip jau minėta, pajėgumų skyrimo funkcija neapima tų veiksmų, kuriuos Taisyklės priskiria atlikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Kodekso 29 straipsnio 6 dalis nustato, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirtų) pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta, tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo, bendradarbiavimo, kai pajėgumai skiriami daugiau negu viename geležinkelių tinkle, pajėgumų analizės ir pajėgumų didinimo plano ir naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 patvirtintos Taisyklės, priimtos vadovaujantis Kodekso 29 straipsnio 6 dalimi (aktuali ginčui redakcija 2018 m. balandžio 18 d., neteko galios nuo 2019 m. gruodžio 8 d.).

21.       Kodeksas reglamentuoja, jog detalesnę pajėgumų skyrimo procedūrą įtvirtina būtent Taisyklės, Kodekse nėra pateikta pajėgumų techninio vertinimo apibrėžimo, todėl įvertinus Kodekso ir Taisyklių nuostatas, aiškiai matyti, kad pajėgumų skyrimo funkciją atlieka geležinkelių transporto eismo saugos institucija – Administracija, techninį vertinimą atlieka – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – ginčo sprendimų priėmimo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija (šiuo metu AB „LTG Infra“), o rinkos reguliuotoja yra Tarnyba. Taigi, teismo vertinimu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos funkcijos yra pagalbinės, nes sprendimą dėl pajėgumų skyrimo priima Administracija, o ginčus sprendžia Tarnyba.

22.       Pareiškėjo teigimu, vertinant jo paraišką, priešingai nei reglamentuoja Kodeksas, pajėgumų skyrimo procedūrą vykdė ne Administracija, o AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl Tarnyba nepagrįstai konstatavo, jog pajėgumų skyrimo procesą pagal pareiškėjo pateiktą paraišką atliko tokią teisę turintys subjektai, negalėjo būti taikoma Nutarimu Nr. 355 pakeista Taisyklių 28 punkte nurodyta prioriteto taisyklė, nes taip buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai ir jo teisė į skaidrią ir nediskriminacinę prieigą prie infrastruktūros. Taisyklės prieštarauja tam tikroms Direktyvos 2012/34/ES nuostatoms, todėl vykdant pajėgumų skyrimą, atsakovas privalėjo tiesiogiai taikyti Direktyvos 2012/34/ES nuostatas, buvo pažeistas viešojo administravimo nuostatos. Teismas negalėjo sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais, nes Taisyklės yra suderintos su Kodekso nuostatomis, jos turi būti taikomos kartu. Teismas pažymėjo, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis įtvirtina, kad direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus. 2016 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 4–1, 7, 11, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 6-1, 7-1 straipsniais, ketvirtuoju-1 skirsniu įstatymu Nr. XII-2488 aptariamos Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į nacionalinę teisę. Nenustatyta, jog Direktyva būtų į Lietuvos nacionalinę teisę perkelta netinkamai, todėl nėra pagrindo tiesiogiai taikyti Direktyvos nuostatas.

23.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja Administracijos kompetenciją teisingai apskaičiuoti važiavimų atitinkamu maršrutu skaičių ir pritaikyti prioriteto taisyklę, nes nepaisant prioriteto taisyklės pritaikymo aprašymo išsamumo dėl pajėgumų, t. y. nedetalizuojant Infrastruktūros valdytojo raštų turinio, pajėgumų skyrimo procedūros rezultatai ir prioriteto taisyklės pritaikymas negalėtų būti kitoks nei yra įtvirtintas Taisyklių 28 punkte. Viešosios infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 (neteko galios nuo 2019 m. gruodžio 8 d.), 28 punkte ginčo sprendimų priėmimo metu buvo numatyta, kad jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, siekdamas suderinti paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus, turi pasiūlyti pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms kitus pajėgumus nei tuos, kurių prašoma paraiškoje. Pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms nesutikus su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pasiūlytomis alternatyvomis arba nesant tokių alternatyvų, taikoma prioriteto taisyklė, t. y. prašomi pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris naudos minėtus pajėgumus keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti; jeigu pajėgumai bus naudojami ne keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris pajėgumus naudos keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti; jeigu prašomi pajėgumai bus naudojami ne keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti arba keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti, pajėgumai skiriami pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie naudos pajėgumus daugiau dienų; jeigu pajėgumus numatoma naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu. Vadovaujantis 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 355 (TAR, 2018, Nr. 2018-06085) nustatyta, kad 28 punktas taikomas skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2018 m. gruodžio 9 d. įsigaliosiančio 2018–2019 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais. Todėl pareiškėjo prašomi pajėgumai ruožuose Radviliškis-Pagėgiai (tarpstotyje Viduklė–Tauragė), Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai) ir Kužiai–Klaipėda (tarpstotyje Plungė–Šateikiai) ir negalėjo būti skirti, nes to nenumato Taisyklių 28 punkte numatyta prioriteto taisyklė, pagal kurią pajėgumai turėjo būti ir buvo skirti kitai geležinkelio įmonei (vežėjui). Teismas laikė, kad Administracija, priimdama sprendimą dėl pajėgumų skyrimo ar neskyrimo, privalėjo vadovautis Taisyklių nuostatomis bei faktiniais duomenimis, kuriuos AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija pateikė paraiškų derinimo procedūros metu. Administracija, siekdama užtikrinti pareiškėjų ir remonto įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą, sprendime dėl pajėgumų skyrimo konkrečiam pareiškėjui, neturi nurodyti duomenų, susijusių su kitų pareiškėjų pateiktomis paraiškomis, jų vertinimo ir pajėgumų skyrimo (neskyrimo) rezultatais.

24.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginį, kad negalėjo būti taikoma Nutarimu Nr. 355 pakeista Taisyklių 28 punkte nurodyta prioriteto taisyklė, nes taip buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai ir jo teisė į skaidrią ir nediskriminacinę prieigą prie infrastruktūros, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas būtent tokią prioriteto taisyklę, siekė aiškiai apibrėžtų tikslų – pirmiausia užtikrinti viešąjį interesą pajėgumus skiriant keleivių vežimo tarptautiniais ir vietiniais maršrutais paslaugoms teikti, o skiriant geležinkelio pajėgumus krovinių vežimo veiklai – siekti maksimaliai efektyvaus viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimo. Todėl, jeigu keli vežėjai pajėgumus planuoja naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu, nes būtent toks diferencijuotas reglamentavimas gali užtikrinti efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimą. Prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais. Nutarimo 2 punkte aiškiai nurodyta, kad Nutarimo Nr. 355 1.2 papunktis taikomas skiriant pajėgumus 2018 m. gruodžio 9 d. įsigaliosiančio 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais.

25.       Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 4 dalis numato, kad nustatant pirmumo teisės suteikimo kriterijus atsižvelgiama į paslaugos svarbą visuomenei bet kurios kitos paslaugos, kurios bus dėl tos priežasties atsisakyta, atžvilgiu. Siekdamos garantuoti tinkamų transporto paslaugų plėtrą pagal šias nuostatas, o ypač įvykdyti viešųjų paslaugų reikalavimus arba skatinti nacionalinę ir tarptautinę krovinių vežimo geležinkeliais plėtrą, valstybės narės gali nediskriminuojančiomis sąlygomis imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog skirstant infrastruktūros pajėgumus tokioms paslaugoms būtų suteikta pirmumo teisė. Teismo vertinimu, šia prasme pareiškėjas nepagrindžia Taisyklių ir jose numatytos prioriteto taisyklės diskriminacinio pobūdžio. Tai, kad Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl galimai nurodytos direktyvos netinkamo perkėlimo, neduoda teisinio pagrindo pritarti pareiškėjo argumentams ar netaikyti nacionalinės teisės aktų, galiojusių ginčo sprendimų priėmimo metu, skirstant traukinių tvarkaraščio pajėgumus.

26.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas apie valdytojo pareigą teikti atitinkamus duomenis, nenurodė teisės normos, kuri duotų pagrindo pritarti jo argumentams. Atitinkamai pareiškėjo užsakymu atliktos studijos išvados reikšmingos galėtų būti sprendimus dėl infrastruktūros valdymo priimančioms institucijoms, o ne individualų ginčą nagrinėjančiam teismui, vertinant konkrečių skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Atitinkamai Valstybės kontrolės 2018 m. gruodžio 12 d. parengta valstybino audito ataskaita „Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas“ atspindi pokyčius ir jų poreikį geležinkelio infrastruktūros valdyme, tačiau audituoti duomenys iki ginčo sprendimų priėmimo ir neturi sąsajumo su ginčijamų sprendimų teisėtumu ar pagrįstumu. Teismas nesprendžia ekonominio ar politinio pobūdžio klausimų ir nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).

27.       Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 40 punktą tarnybinio traukinių tvarkaraštis įsigalioja kiekvienų metų gruodžio mėnesio antrojo šeštadienio 24 val. 00 min., todėl paraiškų pateikimo terminas 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščiui buvo 2018 m. balandžio 8 d. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši diena buvo sekmadienis, paskutinė diena paraiškoms pateikti laikytina sekantis darbo diena – 2018 m. balandžio 9 d. Tarnyba pagrįstai nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė 2018–2019 m. tinklo nuostatus savo interneto svetainėje 2017 m. gruodžio 9 d., t. y. laikydamasis Taisyklių 67 punkto reikalavimų.

28.       Teismas, įvertinęs 2018–2019 m. tinklo nuostatų turinį, sutiko su Tarnybos padaryta išvada, kad juose esanti informacija neatitiko tikslumo ir išsamumo kriterijų, nes nebuvo nurodyta pajėgumų skyrimo tvarka, tinklo nuostatai nebuvo nuolat atnaujinami ar keičiami, kad būtų galima naudotis prieigos prie infrastruktūros teisėmis. Tinklo nuostatuose pagal Taisyklių 68.3.5 papunktį turėtų būti nurodoma informacija apie pajėgumų ypatumus ir bet kurie su jų naudojimu susiję apribojimai. Teismas pažymėjo, kad 2018–2019 m. tinklo nuostatuose informacija apie planuojamus infrastruktūros pajėgumų apribojimus nebuvo nurodyta, o vietoj to buvo pateikta informacija, kad apie planuojamus infrastruktūros pajėgumų apribojimus galima sužinoti pateikus valdytojui laisvos formos paraišką. Visgi nepaisant aukščiau nurodytų 2018–2019 m. tinklo nuostatų trūkumų, teismo vertinimu, jie neturėjo įtakos ginčijamo įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui, tai aiškiai ginčijamame įsakyme pažymėjo Tarnyba, konstatuodama, kad todėl dėl šių trūkumų nėra pagrindo naikinti Administracijos Sprendimo.

29.       Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 31 punkto nuostatas, jeigu valdytojas po paraiškų derinimo negali patenkinti visų paraiškų vienoje infrastruktūros dalyje, nes pajėgumų toje dalyje neužtenka, jis turi ne vėliau kaip per 3 dienas nuo dienos, kai nustatoma, kad infrastruktūros dalis perpildyta, informuoti Administraciją, kad ta infrastruktūros dalis, kurioje susidarė tokia padėtis, yra perpildyta. Apie perpildytą infrastruktūros dalį Administracija skelbia savo interneto svetainėje. Atsižvelgus į tokį teisės reglamentavimą, teismas pažymėjo, kad paraiškų derinimas buvo baigtas 2018 m. rugsėjo 19 d., valdytojui nepavykus patenkinti visų paraiškų tam tikrose infrastruktūros dalyse, nes pajėgumų tose dalyse neužtenka, t. y. infrastruktūra dalyse Kužiai–Klaipėda, Radviliškis–Pagėgiai. Radviliškis–Rokiškis, Kaišiadorys–Radviliškis buvo perpildyta, o paraiškų derinimo metu antrasis pareiškėjas atsisakė peržiūrėti pageidaujamų traukinių periodiškumą ar jų atsisakyti. Todėl, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija, laikydamasi Taisyklių 31 punkte nustatyto termino, per 3 darbo dienas iki 2018 m. rugsėjo 21 d. informavo Administraciją apie nustatytas perpildytas infrastruktūros dalis. Administracija, vadovaudamasi Taisyklių 31 punkte nustatytais reikalavimais, savo interneto svetainėje paskelbė perpildytas infrastruktūros dalis 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

30.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, pažymėjo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija tik po paraiškų derinimo etapo pabaigos raštu Nr. 889 informavo pareiškėją apie Paraiškoje atvaizduotą 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, nurodydamas informaciją apie susikertančius pareiškėjo pajėgumus, kurią turėjo pateikti paraiškų derinimo metu. Taigi bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos veiksmai neatitiko dalies Taisyklėse nustatytų reikalavimų, tačiau jos pateikta informacija, reikalinga Administracijos sprendimui dėl pajėgumų skyrimo priimti, nebūtų buvusi kitokia net ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijai pajėgumų skyrimo proceso metu viską atlikus taip, kaip to reikalauja Taisyklėse nustatytos procedūros (tokios priežastys kaip perpildytos infrastruktūros dalys Kužiai-Klaipėda, Radviliškis-Pagėgiai, Radviliškis-Rokiškis, Kaišiadorys-Radviliškis, antrojo pareiškėjo nenoro atsisakyti pajėgumų ar peržiūrėti pageidaujamų traukinių periodiškumą, antrojo ir trečiojo pareiškėjo informacijos, reikalingos atlikti visų pareiškėjų galimų patirti suvaržymų, įskaitant ekonominį poveikį, vertinimui, nepateikimo). Tad, teismo vertinimu, nurodyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos veiksmų procedūriniai neatitikimai Taisyklių reikalavimams nėra esminiai procedūriniai pažeidimai, galėję turėti įtakos ginčijamo sprendimo ir Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo Tarnybos pagrįstai nustatytų Administracijos padarytų procedūrinių pažeidimų, tačiau, skirtingai nuo Tarnybos, laikė juos esminiais ir sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamus sprendimus. Atkreipė dėmesį, kad nesutikimo su Tarnybos sprendimo išvadomis argumentas iš esmės yra vienintelis, dėl netinkamo, pareiškėjo manymu, Administracijos padarytų procedūrinių pažeidimų reikšmingumo ir jų įtakos galutiniam pajėgumų skirstymo rezultatui.

31.       Teismas, įvertinęs skundžiamų viešojo administravimo subjektų sprendimų (sprendimo ir įsakymo) turinį, pažymėjo, kad Tarnyba ginčijame Įsakyme pagrįstai pareiškėjui paaiškino, jog alternatyvių pajėgumų pasiūlyti nėra galimybės, nes infrastruktūros dalis tarpstotyje Viduklė–Tauragė buvo perpildyta, o šioje infrastruktūros dalyje skyrimui suformuoti pajėgumai turėjo būti skirti antrajam ir trečiajam pareiškėjams, o ne būti siūlomi pareiškėjui kaip alternatyvūs pajėgumai Paraiškoje prašytiems pajėgumams. Pareiškėjas nenurodė kitokių faktinių duomenų ar jų vertinimo. Taip pat pareiškėjas prašė į vykdomas derybas dėl tarpusavyje konfliktuojančių pajėgumų įtraukti ir pareiškėjo prašomus pajėgumus įvertinant tai, kad jo Paraiškoje prašomų pajėgumų maršrutuose Draugystė–Valstybės siena su Baltarusija ir Valstybės siena su Baltarusija–Draugystė tam tikruose ruožuose yra pasiekti maksimalūs ruožų pralaidumai. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija informavo pareiškėją, kad atsižvelgė į pastabas dėl paraiškoje nurodytų alternatyvių maršrutų supratimo ir juos įtraukė į paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūrą. Todėl Tarnyba Įsakyme pagrįstai pažymėjo, kad pagal Taisyklių 35 punktą, Administracija per 6 mėn. nuo Taisyklių 5 punkte nurodyto paraiškų pateikimo termino pabaigos privalėjo priimti sprendimą skirti pajėgumus arba jų neskirti ir pagrįstai konstatavo, kad Administracija Sprendimą priėmė nesilaikydama Taisyklių 35 punkte nustatytų terminų, t. y. turėjo priimti 2018 m. spalio 9 d., o priėmė 2018 m. spalio 22 d., nes AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija vėlai pateikė reikiamą informaciją sprendimams dėl pajėgumų skyrimo priimti, kuri buvo nepakankama ir dar turėjo būti patikslinta Administracijos prašymu. Tarnyba pažymėjo, kad, nors Administracija Sprendimą priėmė 13 dienų vėliau nei numatė Taisyklių 35 punktas, toks sprendimo dėl Paraiškos priėmimo termino praleidimas nėra esminis procedūrinis pažeidimas, su kuriuo galėtų būti siejamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Su šiais Tarnybos argumentais teismas sutiko, laikė, kad šis pažeidimas negali būti pagrindu naikinti Sprendimą. Be to, pažymėjo, kad įvertinus Tarnybos atliktą išsamų skundo (ginčo) nagrinėjimą, darytina išvada, jog Administracijos Sprendimo motyvavimo nepakankamumas buvo ištaisytas ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka stadijoje Tarnybai, kaip geležinkelio infrastruktūros reguliuotojai, išsamiai aptarus tiek vežėjų pateiktų paraiškų duomenis, tiek prioriteto taisyklės taikymą kiekvieno pareiškėjui aktualaus maršruto atveju, išanalizuodamas ir nustatytus procedūrinius pažeidimus bei jų įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms ir galutiniam pajėgumų skyrimo rezultatui. Pareiškėjas, teigdamas priešingai, iš esmės nedetalizavo ir nekonkretizavo tokių savo abstrakčių argumentų ir nepateikė faktinių aplinkybių analizės, leidžiančios teismui spręsti priešingai.

32.       Teismas, įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį, laikė, kad pagal Kodekso, Taisyklių nuostatas, Tarnyba atmesdama pareiškėjo skundą neskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo metu, nurodant jo priežastis, teisės aktų nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju pareiškėjui buvo pateiktas individualus administracinis aktas (ginčijamas Įsakymas), pagrįstas esminiais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, priimtas Administracijos Sprendimas, kuris nebuvo pakankamai motyvuotu, iš esmės papildytas Tarnybos, argumentuotai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste atsakant į pareiškėjo argumentus, aptariant nustatytus procedūrinius pažeidimus ir jų įtaką galutiniam administracinės procedūros rezultatui. Pareiškėjas realizavo pažeistų teisių gynybą, pateikė skundą teismui dėl minėto Įsakymo. Pareiškėjas ir neteigė, kad Administracijos Sprendimo menkas motyvuotumas jam būtų sutrukdęs suprasti ginčijamo sprendimo priėmimo motyvus, esmines faktines aplinkybes, juo labiau, kaip minėta, Sprendime padarytos nuorodos į AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos atliktą techninį pajėgumų skaičiavimą, sudarytų traukinių tvarkaraščio projektą, prioriteto taisyklę ir kitus reikšmingus sprendimo priėmimui faktinius duomenis. Be to, Tarnyba išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir užpildė Sprendimo motyvuotumo trūkumus, suteikdama ir galimybę šalims pateikti papildomus rašytinius duomenis. Todėl, teismo vertinimu, ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, administracinis sprendimas motyvuotas, Įsakyme nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Pareiškėjas, prašydamas naikinti Tarnybos Įsakymą, nepateikė konkrečių argumentų, susietų su esamu teisiniu reguliavimu, kurie leistų daryti išvadą apie kitokią administracinės procedūros baigtį (neskirti pajėgumų).

33.       Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad Administracija ir Tarnyba iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą ir Įsakymą. Teismui pripažinus, kad ginčijami Sprendimas ir Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, nebuvo pagrindo jų naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

 

IV.

 

34.       Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu savo poziciją pagrindžia šiais argumentais:

35.1.                      Sprendimas neatitiko administraciniam teisės aktui keliamų turinio reikalavimų, kadangi buvo nepagrįstas jokiais teisiniais ir faktiniais argumentais. Šiame Sprendime nebuvo jokių prioriteto taisyklių taikymo skaičiavimų, jokių duomenų apie geležinkelio linijų pralaidumus, o tik nurodyti keli viešosios geležinkelių infrastruktūros raštai, kuriais remiantis Sprendimas priimtas, nors patys AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos raštai net nepridėti. Tarnyba Įsakyme konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, tačiau nepagrįstai sprendė, kad Sprendimas neturėtų būti naikinamas. Atitinkamai, teismas taip pat netinkamai vertino, jog minėti pažeidimai nesudaro pagrindo Sprendimo panaikinimui, neįsigilinęs į pareiškėjo pateiktas aplinkybes, susijusias su Sprendimo neteisėtumu. Kadangi Sprendimas neatitiko administraciniam aktui keliamų turinio reikalavimų, todėl buvo pažeistas gero viešojo administravimo principas. Sprendimas nebuvo argumentuotas, aiškus ir suprantamas, prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, o šis pažeidimas vertintinas kaip esminis ir sudarantis Sprendimo panaikinimo pagrindą.

35.2.                      Pareiškėjas 2021 m. balandžio 29 d. teikė rašytinius paaiškinimus, kurių teismas visiškai nevertino, ir prie kurių buvo pridėtas šios bylos aplinkybių kontekste reikšmingas Administracijos 2021 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 15B-4154. Šiame rašte Administracija nurodė, kad iš esmės tik formaliai dalyvavo viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2018–2019 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui procese, kadangi turinio prasme viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo procesą vedė viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Tai pagrindžia pareiškėjo poziciją, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo neteisėtų veiksmų pagrindu buvo priimtas diskriminacinis Sprendimas, kuriuo pareiškėjui neskirti jokie pajėgumai. Tuo tarpu, visi viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai tvarkaraščiu paskirti kartu su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju toje pačioje AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikusiems vežėjams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad viešosios geležinkeliu infrastruktūros valdytojo funkcijos buvo tik pagalbinės – techninės, o viešosios geležinkeliu infrastruktūros pajėgumus skirstė Administracija, kurios kompetencijai buvo priskirtas šios funkcijos vykdymas. Teismas neteisingai rėmėsi Kodekso 302 straipsnio 4 dalies ir Direktyvos 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios reguliuoja geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių veiklą. Dėl to teismas klaidingai sutapatino du skirtingus subjektus – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelių paslaugų operatorių. Tai du skirtingi subjektai, vykdantys skirtingą veiklą ir kurių veiklai taikomi skirtingi reikalavimai. Darydamas šią klaidą teismas nepagrįstai pripažino, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija atitiko nepriklausomumo reikalavimus, keliamus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Esminės funkcijos – pajėgumų paskirstymo – vykdymas neturėtų būti suprantamas tik formaliai, t. y., kad Administracija, remdamasi vien viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pateikta informacija, priima atitinkamą sprendimą. Remiantis Direktyvos 7 straipsnio 1 dalimi, pajėgumų skyrimo funkcijos vykdymas privalo apimti ir turinio elementą. Tai reiškia, kad tik nepriklausoma institucija privalo dalyvauti pajėgumų skirstymo procese ir atlikti visus veiksmus bei priimti sprendimus, kurie turi įtakos galutiniam sprendimui dėl pajėgumų skyrimo arba neskyrimo. Tokią pareiškėjo poziciją pagrindžia ir ESTT praktika, kurios pirmosios instancijos teismas nevertino. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs faktines ir teisines aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, jog pajėgumų skirstymo procese viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas dalyvavo teisėtai.

35.3.                      Pareiškėjo įsitikinimu, jo atžvilgiu nepagrįstai buvo taikyta Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė, be to, ji buvo diskriminuojanti pareiškėją AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežėjo atžvilgiu. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentus, todėl padarė netinkamas išvadas dėl prioriteto taisyklės taikymo pagrįstumo ir dėl nediskriminacinio jos pobūdžio. Tai, kad Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė buvo diskriminacinė, pagrindžia pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, jog 2019 m. gruodžio 8 d. prioriteto taisyklė neteko teisinės galios, kadangi neužtikrino tinkamo Direktyvos 47 straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę (tai nurodyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2020 m. kovo 9 d. teikime Nr. 2-1132 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo projekto pateikimo išvadoms gauti“). Pareiškėjas taip pat yra įsitikinęs, kad jo atžvilgiu taikyta prioriteto taisyklė buvo diskriminacinė, kadangi numatė pirmenybę tam vežėjui, kuris veš krovinius daugiau dienų arba daugiau kartų, o ir iš anksto buvo žinomas jos pritaikymo rezultatas. Teismas taip pat klaidingai vertino, jog „diskriminacija netaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų“. Šiuo atveju pareiškėjas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcija negali būti vertinamos kaip vienodais požymiais pasižyminčios asmenų grupės, kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežėjas buvo rinkoje įsitvirtinusi geležinkelio įmonė – monopolija, su kuria buvo sudaromos absoliučiai visos krovinių vežimo sutartys, o pareiškėjas tik siekė įeiti į geležinkelių transporto rinką ir minimaliomis apimtimis pradėti vykdyti krovinių vežimo veiklą. Teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, kad 2019 m. gruodžio 8 d. Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė neteko teisinės galios ir 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojo naujos prioriteto taisyklės. Be to, dėl diskriminacinio prioriteto taisyklių pobūdžio yra pradėta Europos Komisijos pažeidimo procedūra prieš Lietuvos Respubliką.

35.4.                      Pareiškėjo vertinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas įvykdė pažeidimus, kurie turėjo tiesioginės įtakos Administracijos Sprendimo teisėtumui: 1) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neteisėtai įvertino pareiškėjo pateiktą Paraišką kaip paraišką su alternatyviais pajėgumais; 2) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nepateikė pareiškėjui tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašo ir taip apribojo bet kokias pareiškėjo galimybes teikti pastabas ir pasiūlymus dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto bei siekti realaus paraiškų suderinimo; 3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neteisingai nustatė geležinkelio linijų pralaidumus, tokiu būdu sudarydamas sąlygas nepagrįstai taikyti diskriminacinę prioriteto taisyklę. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. pateikė teismui reikšmingus įrodymus, pagrindžiančius, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pralaidumai buvo nustatyti neteisingai, todėl siekiant paskirstyti pajėgumus 2018–2019 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui pareiškėjų atžvilgiu nepagrįstai buvo taikoma Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė. Atkreiptas dėmesys, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nustatė geležinkelio linijų perpildymą net ir alternatyvioje linijoje. Tokiu būdu tapo neįmanoma įgyvendinti Taisyklių 28 punkte įtvirtintos nuostatos, siūlyti pareiškėjams alternatyvius pajėgumus. Byloje nėra ištirta, ar pagrįstai buvo nustatyti geležinkelio linijų pralaidumai, todėl neįvertinęs šių aplinkybių teismas negalėjo konstatuoti, kad šis pažeidimas neturėjo įtakos Sprendimo priėmimui ir teisėtumui. Teismas taip pat nevertino Valstybės kontrolės 2018 m. gruodžio 12 d. ataskaitoje „Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas“ konstatuotų faktų, susijusių su neteisėtais AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmais. Taip pat pažymėta, kad teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad toks neteisėtas infrastruktūros pajėgumų skirstymo pareiškėjams modelis jau yra žinomas Europos Komisijai; 4) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nepateikė pareiškėjui būtinos informacijos Tinklo nuostatuose. Teismas pripažino, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengti tinklo nuostatai neatitiko teisės aktų reikalavimų ir juose nebuvo pateikta privaloma informacija apie pajėgumų skyrimo tvarką, apribojimus ir kt., tačiau nepagrįstai konstatavo, kad pažeidimai neturėjo esminės įtakos Sprendimo priėmimui. Apibendrindamas pareiškėjas akcentuoja, kad dėl visų aukščiau nurodytų pažeidimų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skirstymo procesas 2018–2019 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui negali būti vertinamas kaip skaidrus ir objektyvus. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neteisingai traktavo pareiškėjo Paraišką, neteikė jam tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašo, nevykdė realaus paraiškų derinimo proceso, nepagrįstai nustatė geležinkelio linijų pralaidumus ir sudarė dirbtines sąlygas diskriminacinės prioriteto taisyklės taikymui. Dėl šių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmų buvo pažeista Kodekso 23 straipsnio 3 dalis (redakcija nuo 2016 m. birželio 23 d.).

36.       Atsakovas Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

37.       Administracijos atsiliepimas yra grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                      Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl individualiam administraciniam teisės aktui keliamų turinio reikalavimų, atsakovas mano, kad Sprendimas visiškai atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – Taisyklių 28, 32, 35, 36 punktai, taip pat ir faktiniai duomenys (t. y. motyvai), dėl kurių pajėgumai pareiškėjui nebuvo skirti. Pareiškėjo teiginys, kad iš Sprendimo turinio jis negalėjo suprasti, kaip jo atžvilgiu buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, vertintinas kaip deklaratyvus, nes jos pritaikymo galimi būdai yra aiškiai reglamentuoti Taisyklėse ir pareiškėjui yra žinoma, ką reiškia prioriteto taisyklė ir kaip ji yra taikoma. Sprendime nurodymas, kad kitas vežėjas paprašė naudoti pajėgumus daugiau dienų arba didesnio važiavimų skaičiaus nei prašė pareiškėjas, ir šių aplinkybių detalizavimas Sprendime, vertintinas kaip esmės nekeičiantis formalumas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Taisyklių nuostatomis (teisiniu pagrindu) bei faktiniais duomenimis, t. y. Infrastuktūros valdytojo pateikta informacija apie paraiškų derinimo procedūras ir tokio derinimo rezultatus, dėl kurios pagrįstumo bei teisėtumo neturėjo pagrindo abejoti. Taip pat, atsakovas, siekdamas užtikrinti pareiškėjų ir remonto įmonių komercinių ar profesinių paslapčių apsaugą, Sprendime, kuriuo pajėgumai skiriami konkrečiam pareiškėjui, negalėjo nurodyti duomenų, susijusių su kitų pareiškėjų pateiktomis paraiškomis, jų vertinimo ir pajėgumų skyrimo (neskyrimo) rezultatais. Pareiškėjas taip pat prieštarauja pats sau nurodydamas, kad jam iš anksto buvo žinomas prioriteto taisyklės pritaikymo rezultatas, t. y. kad pajėgumai atiteks tam vežėjui, kuris vykdys daugiau važiavimų. Šis teiginys tik patvirtina, kad pareiškėjas vis gi žino, kokias kriterijais vadovaujantis yra taikoma prioriteto taisyklė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad Sprendimas visiškai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra vertintinas kaip nepagrįstas ir nesudarantis savarankiško pagrindo panaikinti Sprendimą, ką patvirtino tiek Tarnyba, tiek ir teismas išnagrinėję pareiškėjo skundus.

37.2.                      Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vaidmens pajėgumų skyrimo procese, atsakovas nurodo, kad priimdamas Sprendimą, atsakovas vadovavosi galiojančiu nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, kuris nebuvo pakeistas ar pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams. Pažymėta, kad Kodeksas ir Taisyklės 2017 m. sausio 31 d. buvo notifikuotos Europos Komisijai kaip Direktyvą perkeliantys ir įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai, pradėtų pažeidimo procedūrų dėl jos netinkamo perkėlimo nebuvo, todėl pajėgumų skyrimą reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai pareiškėjo Paraiškos nagrinėjimo ir sprendimų dėl jos priėmimo metu buvo galiojantys ir teisėti. Teisinio pagrindo tiesioginiam Direktyvos taikymui nebuvo. Vadovaujantis pareiškėjo pateikiamu teisės aktų išaiškinimu, pajėgumų skyrimo procedūra turėjo būti vykdoma visiškai nesilaikant galiojančių nacionalinių teisės aktų reikalavimų, peržengiant institucijoms nustatytas kompetencijos ribas, tokiu būdu paneigiant įstatymo viršenybės ir pajėgumų skyrimo principus. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad esmines pajėgumų 2018–2019 m. tvarkaraščio skyrimo funkcijas atliko tokios teisės neturintis subjektas – Infrastruktūros valdytojas. Vadovaujantis Taisyklių 21–26, 28–29, 31 ir 39 punktais, tvarkaraščio parengimas, konsultacijų su pajėgumų prašančiais subjektais dėl tvarkaraščio vedimas, paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimas, traukinių linijų buvimo nustatymas, alternatyvių pajėgumų siūlymas, pareiškėjų galimų patirti suvaržymų, įskaitant ekonominį poveikį, vertinimas ir kt. funkcijas pajėgumų skyrimo procese buvo įgaliotas atlikti, būtent, Infrastruktūros valdytojas. Šios funkcijos negali būti vertinamos kaip esminės pajėgumų skyrimo funkcijos, nes vadovaujantis Direktyvos 7 straipsniu tokios funkcijos yra tik sprendimų dėl pajėgumų paskirstymo, įskaitant konkrečių linijų buvimo nustatymą ir įvertinimą bei jų paskyrimą, priėmimas ir sprendimų dėl infrastruktūros apmokestinimo, įskaitant sprendimų dėl mokesčių dydžio nustatymo ir jų surinkimo, priėmimas, kurias teisės aktais buvo įgaliota atlikti tik geležinkelių transporto eismo saugos institucija, t. y. tik atsakovas priėmė galutinį sprendimą dėl pajėgumų skyrimo. Infrastruktūros valdytojo atliekamos funkcijos yra vertintinos kaip pajėgumų techninio vertinimo sudėtinės dalys, be kurių nebūtų įmanomas galutinio sprendimo dėl pajėgumų skyrimo priėmimas.

37.3.                      Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl prioriteto taisyklės taikymo ir jos turinio atsakovas pažymi, kad Nutarime Nr. 355 buvo nustatytas įpareigojimas skiriant geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2018 m. gruodžio 9 d. įsigaliosiančio 2018–2019 metų tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu vadovautis pakeistu reglamentavimu. Keičiant prioriteto taisyklės taikymą, buvo siekiama skatinti keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų tarptautiniais ir vietiniais maršrutais teikimą ir sudaryti sąlygas gerinti šių paslaugų teikimą keleiviams, nustatant, kad taikant prioriteto taisyklę pirmiausia vertinama, ar viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prašoma skirti keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, taip pat keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti. Šiuo atveju, viešojo intereso užtikrinimas buvo prioritetinis individualių geležinkelio vežėjų interesų atžvilgiu. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas negali remtis tuo, kad jis pagrįstai tikėjosi, kad jo Paraiškos atžvilgiu bus taikoma prioriteto taisyklė, įtvirtinta Taisyklių 28 punkto redakcijoje, galiojusioje jam teikiant Paraišką, taip pat ir dėl to, kad apie keičiamą teisinį reglamentavimą yra paskelbiama viešai, todėl visi suinteresuoti asmenys turi galimybę susipažinti su planuojamomis keisti teisės aktų nuostatomis, jų keitimo motyvais, terminais, teikti savo pastabas ir pasiūlymus keičiamam teisės aktui bei pasirengti taikyti pasikeitusį reglamentavimą. Atsakovas nurodo, kad įstatytų leidėjas, nustatydamas būtent tokią prioriteto taisyklę, siekė aiškiai apibrėžtų tikslų – pirmiausia užtikrinti viešąjį interesą pajėgumus skiriant keleivių vežimo tarptautiniais ir vietiniais maršrutais paslaugoms teikti, o skiriant geležinkelio pajėgumus krovinių vežimo veiklai – siekti maksimaliai efektyvaus viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimo. Todėl, jeigu keli vežėjai pajėgumus planuoja naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu, nes būtent toks diferencijuotas reglamentavimas gali užtikrinti efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidingai interpretuoja sąvoką „vienodais požymiais pasižyminčios asmenų grupės“, kadangi tiek pareiškėjas, tiek ir kitas vežėjas yra geležinkelio įmonės, siekusios teikti krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas, kurioms buvo taikomi tie patys teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Tačiau prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros yra ribota, įstatymų leidėjas, siekdamas visuomeniškai svarbių tikslų, nustatė diferencijuotą teisinį reguliavimą, tokiu būdu siekdamas efektyvaus viešosios geležinkelių infrastruktūros išnaudojimo.

37.4.                      Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl procedūrinių pažeidimų įtakos Sprendimo priėmimui, atsakovas nurodo, kad plačiau dėl apeliacinio skundo kaltinimų nepasisakys, kadangi jie tiesiogiai susiję tik su infrastruktūros valdytoju.

38.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39.       Tarnyba atsiliepime iš esmės išdėstė panašius argumentus kaip ir Administracija, paaiškindama, kad:

39.1.                      Tarnyba Įsakyme konstatavo, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, nes jame nėra argumentuojama, kaip pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta prioriteto taisyklė, ir atsižvelgiant į tai, laikytinas neišsamiu, tačiau nesutinka su pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog toks pažeidimas laikytinas esminiu ir sudarančiu pagrindą naikinti skundžiamą Administracijos Sprendimą. Tarnyba pažymi, kad, nepaisant to, jog priimant Sprendimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nustatyti pažeidimai nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą dėl pajėgumų skyrimo, nes pareiškėjas iš esmės galėjo suvokti (suprasti) priimto Sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, nors šis sprendimas ir nebuvo išsamus. Tarnybos nuomone, teismas sprendime pagrįstai pripažino, kad Tarnybos nustatyti valdytojo ir Administracijos veiksmų neatitikimai Taisyklių reikalavimams nėra esminiai procedūriniai pažeidimai, galėję turėti įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui;

39.2.                      Pareiškėjo teiginiai, kad teismas, netinkamai įvertinęs faktines ir teisines aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, jog pajėgumų skirstymo procese valdytojas dalyvavo teisėtai, atmestini, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Taisyklės yra priimtos Kodekso 29 straipsnio 6 dalies pagrindu ir reglamentuoja būtent pajėgumų skyrimo procesą, o pajėgumų skyrimas, priskirtas Administracijos kompetencijai. Veiksmus, kuriuos pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde priskiria pajėgumų skyrimo funkcijai (tarnybinio traukinių tvarkaraščio parengimas, kas neatsiejama nuo konkrečių geležinkelių linijų nustatymo ir įvertinimo, inter alia, perpildytos infrastruktūros dalies konstatavimo, paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūrų, be kita ko, apimančių pareigą paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procese atsižvelgti į visus pareiškėjų galimus patirti suvaržymus, įskaitant ekonominio poveikio vertinimą, pareigos imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų patenkintos visos paraiškos, alternatyvių pajėgumų siūlymą ir pan.), Taisyklės aiškiai ir nedviprasmiškai paveda atlikti valdytojui (Taisyklių 21, 22, 24–26, 28, 29, 31, 39 punktai), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad valdytojas neturėjo teisės atlikti šiuos veiksmus;

39.3.                      pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas prioriteto taisyklę, siekė aiškiai apibrėžtų tikslų, todėl visiškai pagrįstas teismo konstatavimas, kad, jeigu keli vežėjai pajėgumus planuoja naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar įmonei, kuri važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, kurie pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu, nes būtent toks diferencijuotas reglamentavimas gali užtikrinti efektyvų infrastruktūros išnaudojimą. Be to, teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad Nutarimo Nr. 355 2 punkte aiškiai nurodyta, jog šio nutarimo 1.2 papunktis taikomas skiriant pajėgumus 2018 m. gruodžio 9 d. įsigaliosiančio 2018–2019 tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir vėlesniais tarnybinių traukinių tvarkaraščių galiojimo laikotarpiais. Nesant duomenų, kad Nutarimo Nr. 355 įsigaliojimas būtų ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka ar pripažintas negaliojančiu, nėra jokio teisinio pagrindo netaikyti šios Taisyklių redakcijos, kurios taikymo tvarka aiškiai nurodyta. Atsižvelgdami į tai, tiek valdytojas, tiek Administracija, vykdydami pajėgumų skyrimo procedūrą, pagrįstai vadovavosi atskiro procesinio veiksmo atlikimo metu galiojusia teisės aktų nuostata – nuo 2018 m. balandžio 17 d. galiojančia Taisyklių 28 punkte nurodyta prioriteto taisykle, o pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo teisėti lūkesčiai buvo pažeisti;

39.4.                      pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos geležinkelių linijų pralaidumo vertinimo studija, Europos Komisijos Šeštąja geležinkelių transporto rinkos plėtros stebėsenos ataskaita, Europos Komisijos pradėta pažeidimo procedūra prieš Lietuvos Respubliką, t. y. naujomis aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtos ir pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Kadangi pirmosios instancijos teisme papildomi įrodymai nebuvo nagrinėjami, todėl, Tarnybos nuomone, jie neturėtų būti tiriami apeliacinės instancijos teisme.

40.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LTG Infra“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

41.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LTG Infra“ atsiliepime nurodo, kad palaiko savo argumentus, pateiktus pirmosios instancijos teismui savo atsiliepimuose ir rašytiniuose paaiškinimuose, bei pareiškėjo reikalavimai šioje byloje yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti dėl toliau pateikiamų argumentų, grindžiamų pajėgumų skyrimo 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu procedūrų vykdymo metu galiojusiu reglamentavimu ir su šia procedūra susijusiomis faktinėmis aplinkybėmis: 1) pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, nes viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmus, kurie buvo atliekami pagal galiojusį reglamentavimą, taikytą skiriant pajėgumus 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, sieja su AB „Lietuvos geležinkeliai“, neatskleisdamas aktualaus reglamentavimo turinio; 2) UAB „LTG Infra“ nesutinka su pareiškėjo pateiktais teiginiais, grindžiančiais jo vertinimą, kad procedūriniai pažeidimai turėjo įtakos Administracijos Sprendimo priėmimui. Trečiasis suinteresuotas asmuo, sutikdamas su tuo, kad Tarnybos Įsakyme nurodyti procedūriniai pažeidimai buvo padaryti, kartu pritaria Tarnybai, kad šie procedūriniai pažeidimai priimant Administracijos Sprendimą nėra esminiai, kad su jais sieti šio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Tarnybos Įsakyme nurodyti procedūriniai pažeidimai nepažeidė pareiškėjo teisių, numatytų galiojusiose Taisyklėse, t. y, teisės teikti pastabas ir pasiūlymus tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašams, teisės dalyvauti paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinime ir teisės dalyvauti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atliekamame ekonominio poveikio vertinime. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatuose pateikta informacija neturėjo įtakos pareiškėjų teisių realizavimui pajėgumų skyrimo 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu procedūrų vykdymo metu, nes šios procedūros privalėjo būti ir buvo vykdomos teisės aktų, reglamentuojančių šias procedūras, o ne Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatų, aprašančių šias procedūras, nustatyta tvarka. Lietuvos geležinkelių linijų pralaidumo vertinimo studijoje pateikti skaičiavimai negali būti laikomi pagrįstu įrodymu, kad „Lietuvoje yra kur kas didesnis, nei deklaruoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas geležinkelio linijų pralaidumas“. UAB „LTG Infra“ apie faktinį geležinkelių linijų pralaidumą, nurodo, kad nagrinėjamai bylai jokios pridėtinės vertės neduotų tai, jei teismas būtų vertinęs faktinio geležinkelių linijų 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu apskaičiavimo pagrįstumą, nes šis vertinimas tik iš esmės būtų patvirtinęs viešosios geležinkelių infrastruktūros dalių 2018–2019 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu perpildymo faktą, atitinkamai, neturėtų jokios esminės įtakos vertinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą; 3) Lietuvos geležinkelio veiksmai skiriant pajėgumus 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu buvo atlikti vadovaujantis Kodekso ir Taisyklių reikalavimais, o pajėgumų skyrimo funkcijas vykdė atsakovas. Pareiškėjo vertinimas, kad „akcentuotina, kad Teismas, netinkamai įvertinęs faktines ir teisines aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, jog pajėgumų skirstymo procese viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas dalyvavo teisėtai“ laikytinas nepagrįstu ir neatitinka galiojančių teisės aktų ir faktinės situacijos ir priešingai – teismo išvada, kad pajėgumų skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai, yra teisinga ir pagrįsta galiojusių teisės aktų (Kodekso ir Taisyklių) nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis; 4) trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais dėl prioriteto taisyklės įtvirtintos Taisyklių 28 punkte jam taikymo nepagrįstumo, atsiliepime išdėsto išsamius nesutikimo argumentus ir teisinį reglamentavimą; 5) trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Administracijos Sprendimas atitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalį. Teisinis reguliavimas patvirtina, kad ne atsakovui, o viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui buvo priskirtas viešosios geležinkelių infrastruktūros perpildymo nustatymas, atitinkamai, ne atsakovas turėjo aiškinti šio perpildymo nustatymo priežastis ir nebuvo įpareigotas šias priežastis nurodyti Administracijos Sprendime; 6) vertinant pareiškėjo teiginius, susijusius su skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo (pagal galiojusių Taisyklių 4.2 punktą šie principai yra sutapatinti) reikalavimų pažeidimu, pažymima, kad šie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, o apeliaciniame skunde vadovaujasi tik bendro pobūdžio spėjimais, o ne faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, visi pareiškėjai, pateikę paraiškas skirti pajėgumus 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, turėjo vienodas teises ir nebuvo diskriminuojami.

 

VI.

 

42.       Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ 2023 gruodžio 11 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

42.1.                      Taisyklių 28 punktas iš esmės nustatė, jog prioritetas krovinius ketinantiems vežti pareiškėjams buvo skirstomas pagal jų planuojamų vežti krovinių apimtis ateityje. Kaip pareiškėjas nurodė apeliaciniame skunde, toks kriterijus diskriminavo privačius vežėjus, tarp jų ir pareiškėją, kuris dar tik siekdamas įeiti į krovinių vežimo geležinkelių transporto rinką savo vežamų krovinių apimtimis ir intensyvumu negalėjo konkuruoti su rinkoje įsitvirtinusiu nacionaliniu krovinių vežėju (duomenys neskelbtini). Šiuo klausimu yra aktualūs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimai, pateikti 2023 m. rugsėjo 28 d. prejudiciniame sprendime, byloje Nr. C-671/21, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą administracinėje byloje Nr. eA-1200-968/2023. ESTT minėtame sprendime pažymėjo, kad draudžiama yra priimti pirmumo kriterijus, kurių pagrindu vertinamas planuojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimas (85 p.). Pareiškėjas pažymi, kad jokių garantijų naujiems vežėjams Taisyklių nuostatos nenustatė. Atitinkamai, tokių garantijų neužtikrino nei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nei Administracija. Atsižvelgdamas į ESTT sprendime pateiktus išaiškinimus, pareiškėjas vertina, kad Taisyklių 28 punkte nustatytas kriterijus privalo būti vertinamas kaip diskriminavęs privačius vežėjus, kurie savo vežamų krovinių apimtimis bei jų vežimo intensyvumu nebuvo pajėgūs konkuruoti su rinkoje įsitvirtinusiu senbuviu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, tai reiškia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, privalo būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Taisyklių 28 punkto turinį;

42.2.                      Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas iš esmės nedėjo jokių pastangų, siekiant suderinti pateiktas pareiškėjų paraiškas. Jis neteikė pareiškėjams reikalingos informacijos, nepasitikslino dėl pareiškėjo pateiktoje paraiškoje prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, tokiu būdu nepagrįstai ją traktuodamas kaip paraišką su alternatyviais pajėgumais. Šiuo atžvilgiu aktualūs ESTT išaiškinimai, kuriuose ESTT akcentuoja derinimo procedūros svarbą (ESTT sprendimo 69 p.). Derinimo procedūra yra reikšminga viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo proceso dalis, kadangi nuo jos priklauso, kuriam iš pareiškėjų ir kokia apimtimi bus paskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai. Tai reiškia, kad AB „LTG Infra“ privalėjo nustatyti aiškią paraiškų derinimo procedūros eigą ir siekti tinkamo jos įgyvendinimo. ESTT sprendime pabrėžė, kad AB „LTG Infra“ turi pareigą realiai siekti paraiškų suderinimo (70 p.). Pareiškėjas primena, jog AB „LTG Infra“ paraiškų derinimą vedė iš esmės formaliai, realiai neturėdama tikslo suderinti gautų paraiškų. Įgyvendinant šią procedūrą buvo apsikeista vos keliais raštais. Šiuo klausimu ESTT sprendimo 71 punkte pasisakė, jog „nurodymai netenkinami, jei derinimo procedūra iš esmės apsiriboja paprastu susirašinėjimu, nepasižyminčiu infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų aktyviu siekiu rasti tenkinantį sprendimą“. Taigi, akivaizdu, kad AB „LTG Infra“ vesta paraiškų derinimo procedūra buvo įgyvendinta netinkamai. AB „LTG Infra“ nevedė realios paraiškų derinimo procedūros, tokiu būdu neįgyvendindama Direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje, 39 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų paskirstyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skaidriai ir nediskriminuojant pareiškėjų. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir sudaro akivaizdų teisinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

43.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ 2023 m. gruodžio 20 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė nesutikimo su pareiškėjo apeliaciniu skundu argumentus, teigdamas, kad:

43.1.                      Tarnyba teisingai nustatė, jog Taisyklių pakeitimo 2 punkte aiškiai nurodyta, jog Taisyklių pakeitimo 1.2 papunktis taikomas skiriant pajėgumus 2018 m. gruodžio 9 d. įsigaliosiančio tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais ir atsižvelgusi į tai pagrįstai konstatavo, kad „valdytojas ir LTSA, vykdydamos pajėgumų skyrimo procedūrą, pagrįstai vadovavosi nuo 2018 m. balandžio 17 d. įsigaliosiančio Taisyklių 28 nurodyta prioriteto taisykle“.

43.2.                      Vertinant pareiškėjo teiginius dėl prioriteto taisyklių, būtina įvertinti ir tai, kad ESTT, atsakydamas į teismo klausimą „Ar Direktyvos 2012/34/ES 45 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „[s]udarant ir derinant traukinių tvarkaraštį infrastruktūros valdytojas konkrečioms paslaugoms gali suteikti pirmumo teisę, tačiau tik atsižvelgdamas į 47 ir 49 straipsnių nuostatas“ reiškia, kad infrastruktūros valdytojas gali taikyti nacionalinę prioriteto taisyklę ir tais atvejais, kai nėra konstatuojamas infrastruktūros perpildymas“, į šį klausimą atsakė teigiamai bei sprendė, kad „2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, 45 ir 46 straipsniai turi būti aiškinami taip: sudarydamas traukinių tvarkaraštį ir per derinimo procedūrą, kaip numatyta tuose straipsniuose, infrastruktūros valdytojas gali taikyti tam tikrus kriterijus, įskaitant turinčius pirmumo aspektą, jeigu juos taikant tos infrastruktūros pajėgumus galima paskirstyti tinkamai, nediskriminuojant ir laikantis Sąjungos teisės“. Pagal šią ESTT sprendimo dalį, kaip patvirtina bylos faktinės aplinkybės, trečiasis suinteresuotas asmuo, rengdamas 2018–2019 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą vadovavosi traukinių eiliškumu, nurodytu Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 „Dėl Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), 15.5 punkte, t. y. 2018–2019 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte nurodė keleivinius traukinius ir tik po to prekinius traukinius. Trečiojo asmens vertinimu, tai, kad rengdamas 2018–2019 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, taikė pirmumo kriterijų keleiviniams traukiniams: visiškai atitiko Europos Sąjungos teisę, t. y. Direktyvos 47 straipsnio 4 dalies nuostatą; nediskriminavo jokio kito pareiškėjo, pateikusio paraiškas skirti pajėgumus 2018–2019 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, kadangi, paraiškos skirti pajėgumus keleiviniams traukiniams ir paraiškos skirti pajėgumus prekiniams traukiniams nebuvo laikomos tarpusavyje konfliktuojančios; projektas buvo parengtas taip, kad maksimaliai tenkintų keleivių vežimo geležinkelių transportu (viešuosius interesus); pagal Taisyklių 31 punktą viešosios geležinkelių infrastruktūra buvo pagrįstai paskelbta perpildyta; prioriteto taisyklių taikymas – Taisyklių 32 punktas nustatė imperatyvią prievolę atsakovui „paskelbusi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį perpildyta, Inspekcija skiria perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pajėgumus vienam ar keliems paraiškas pateikusiems pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms, vadovaudamasi Taisyklių 28 punkte nustatyta prioriteto taisykle“.

43.3.                      Vadovaujantis Taisyklių 39 punktu, akivaizdu, kad 2018–2019 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio turinį nulėmė ne trečiasis suinteresuotas asmuo, o atsakovo sprendimai dėl pajėgumų skyrimo, sąlygoti Taisyklių imperatyviai reglamentuotų procedūrų Maksimalus viešųjų poreikių tenkinimas 2018–2019 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto rengimo metu – paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimas – Viešosios geležinkelių infrastruktūros paskelbimas perpildyta – prioriteto taisyklių taikymas rezultatų.

43.4.                      Taisyklių 13 punkto reglamentavimas turėtų būti laikytinas garantija, kad taikant prioriteto taisykles, siejamas su pajėgumų panaudojimu, šios taisyklės nebus taikomos naujų dalyvių nenaudai, kadangi nauji dalyviai turėjo lygiai tokias pačias teises, kaip ir esantys dalyviai, savo paraiškose skirti pajėgumus prašyti skirti pajėgumų neribotai (dienų ir (ar) važiavimų). Tai patvirtinama tuo, kad šie pageidavimai niekaip iš anksto nebuvo apriboti, o skirtų pajėgumų atsisakymas buvo vienodai visų pareiškėjų atžvilgiu ir tai jiems nesukėlė jokių pasekmių, kadangi pareiškėjams atsisakius skirtų pajėgumų laikantis Taisyklių 13 punkte, teisės aktai jokių pasekmių pareiškėjų atžvilgiu nenustatė. Papildomai pažymima, kad pareiškėjas nurodyta teise atsisakyti skirtų pajėgumų ne kartą yra pasinaudojęs, kuomet jam skyrus pajėgumus 2021–2022 metų ir 2022–2023 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais, jis šių pajėgumų nenaudojo, o jų atsisakydavo naudodamasis minėta Kodekso 291 straipsnio 10 dalyje suteikta teise.

43.5.                      Pareiškėjas pažymėjo, kad „<...> jokių garantijų naujiems vežėjams Taisyklių nuostatos nenustatė. Atitinkamai, tokių garantijų neužtikrino nei viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nei Administracija. Vertinant šį pareiškėjo teiginį neaišku ką jis reiškia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo (trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu), kai ESTT išaiškinimas dėl garantijų yra susijęs su prioriteto taisyklių taikymu, o pagal nagrinėjamai bylai aktualių Taisyklių 32 punktą („Paskelbusi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį perpildyta, Inspekcija skiria perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pajėgumus vienam ar keliems paraiškas pateikusiems pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms, vadovaudamasi Taisyklių 28 punkte nustatyta prioriteto taisykle“) prioriteto taisyklių taikymas buvo priskirtas ne trečiajam suinteresuotam asmeniui, o atsakovui, ką patvirtina ir bylos faktinės aplinkybės.

43.6.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas aptariamą ESTT sprendimo dalį, turėtų atsižvelgti į tai, kad: 1) paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimo procedūra nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu buvo reglamentuota Taisyklių trečiajame skyriuje, t. y., viešosios teisės, kurioje galioja principas „galima tai, kas leidžiama“. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, jog Taisyklių 26 ir 28 punktai imperatyviai nustatė, kad (i) paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimas turi vykti raštu arba elektroninio ryšio priemonėmis (ii) pareiškėjams, dalyvaujantiems šiame derinime, pateikiant Taisyklių 26 punkto papunkčiuose nurodytą informaciją bei (iii) pasiūlant kitus pajėgumus nei tuos, kurių prašoma paraiškoje skirti pajėgumus, tačiau tik tuomet, jei tokiam pasiūlymui yra galimybių; 2) trečiasis suinteresuotas asmuo, užtikrindamas Taisyklių reikalavimų laikymąsi: raštu pradėjo paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimą ir pareiškėjams pateikė informaciją, nurodytą Taisyklių 26 punkte; siekiant užtikrinti Taisyklių 24 punkto reikalavimų laikymąsi, t. y. imtis visų įmanomų priemonių, kad nesutarimai dėl tų pačių pajėgumų būtų pašalinti derinant paraiškas skirti pajėgumus, pareiškėjų buvo prašoma informuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį: ar jie sutiktų, kad būtų sumažintas traukinių, kuriems važiuoti atitinkamu maršrutu kyla nesutarimai dėl tų pačių pajėgumų skyrimo, periodiškumas, jei taip, koks šis periodiškumas galėtų būti? Ar jie neketina atsisakyti pajėgumų, dėl kurių skyrimo kyla nesutarimai?; šiuos veiksmus patvirtina pareiškėjams, dalyvavusiems paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinime, adresuoti raštai pateikti byloje. Trečiojo asmens vertinimu, aukščiau paaiškinti veiksmai visiškai atitiko Taisyklių 24 punkto reikalavimus.

43.7.                      Visi trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai, vykdyti pareiškėjo atžvilgiu projekto rengimo metu patvirtina, kad jis, atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus dėl Paraiškoje nurodytų pageidavimų, tikslino projektą, tačiau tik tiek, kiek tai buvo įmanoma padaryti. Taisyklės nesuteikė teisių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atmesti Paraiškos, o Taisyklių 21 punktas, kuriuo buvo užtikrinamas Kodekso 24 straipsnio 6 punkto įgyvendinimas, pavedė viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui atlikti Paraiškos skirti pajėgumus techninį vertinimą, kas pagal Taisyklių 2.4 punktą reiškė paraiškoje pateiktų traukinių techninių charakteristikų atitikties viešosios geležinkelių infrastruktūros charakteristikoms ir tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektui arba galiojančiam tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui vertinimą. Atsižvelgus į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo, atlikdamas Paraiškos techninį vertinimą, laikėsi nuomonės, kad 1) pareiškėjo Paraiška buvo užpildyta dviprasmiškai; 2) nei viena kita paraiška skirti pajėgumus 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui nebuvo užpildyta taip, kaip ją užpildė pareiškėjas (t. y., nurodant alternatyvius, o ne konkrečius, tarpinius traukinių sustojimus), todėl joje pateikti pareiškėjo pageidavimai neatitiko atsakovo nustatytų reikalavimų paraiškoms skirti pajėgumus, atitinkamai, nesuteikė pagrindo pareiškėjui paraiškoje nurodytus pageidavimus vertinti kaip alternatyvius maršrutus. Nepaisant to, net ir pakeitus Paraiškoje nurodytų pageidavimų vertinimą, tai nebūtų turėję įtakos Administracijos sprendimo priėmimui, kadangi abu pareiškėjo pageidaujami maršrutai, būtų tie, kuriais važiuoti kilo nesutarimai dėl tų pačių pajėgumų skyrimo perpildytose viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyse. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 2 (DI)-630 „Dėl traukinių eismo tvarkaraščio projekto“ 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašas buvo pateiktas ir atitiko pareiškėjo paraišką. Be to, nepaisant to, kad pareiškėjo paraiška buvo užpildyta dviprasmiškai, trečiasis suinteresuotas asmuo atsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimą dėl jo paraiškoje nurodytų alternatyvių maršrutų supratimo ir projekte pareiškėjo atžvilgiu nurodė ilgesnį maršrutą Klaipėda–Stasylos–Klaipėda.

43.8.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo savo pareigą dėl 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio išrašo, parengto pagal pareiškėjo Paraišką, pateikimo pareiškėjui įvykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 2 (DI)-630 „Dėl traukinių eismo tvarkaraščio projekto“, todėl visi vėlesni trečiojo asmens veiksmai, susiję su šio išrašo tikslinimu ir teikimu pareiškėjui, laikytini papildomais veiksmais, atliktais siekiant suteikti kiek įmanoma daugiau aiškumo dėl Paraiškoje nurodytų pageidavimų atvaizdavimo 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekte, kurių įvykdymui ir įvykdymo terminams reglamentavimas Taisyklėse nebuvo nustatytas. Atitinkamai, konstatuoti, kad atlikdamas šiuos papildomus veiksmus trečiasis suinteresuotas asmuo padarė procedūrinius pažeidimus, ypač atsižvelgus į tai, kad tuos veiksmus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas Taisyklėmis net nebuvo įpareigotas atlikti, negalima. Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjams pateikė Taisyklių 26 punkte nurodytą informaciją, kas pagal šį punktą yra laikoma paraiškų skirti tuos pačius pajėgumus derinimu. Galiojusių Taisyklių 24 punktas nenustatė konkrečių visų įmanomų priemonių, kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi imtis, kad nesutarimai dėl tų pačių pajėgumų būtų pašalinti derinant paraiškas.

44.       Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ 2024 m. balandžio 11 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad byloje Nr. eA-209-968/2024 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą, kuriame pateikti teismo išaiškinimai yra aktualūs šioje byloje. Vienas iš esminių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų buvo tas, kad pareiškėjo atžvilgiu taikyta Taisyklių 28 punkte nustatyta prioriteto taisyklė buvo pritaikyta netinkamai, o jos turinys diskriminavo privačius vežėjus. Aktualu tai, jog administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 yra pateikti šiai bylai aktualūs išaiškinimai dėl Taisyklių 28 punkto taikymo ir dėl paraiškų derinimo proceso teisėtumo bei individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų. Kaip rodo faktinės šios bylos aplinkybės, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nedėjo jokių realių pastangų, siekdamas suderinti gautas paraiškas. Jis nesikreipė į pareiškėjus ir formaliai vedė paraiškų derinimo procesą, tokiu būdu neužtikrindamas pareiškėjo teisės gauti jo Paraiškoje nurodytus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus. Be to, pareiškėjui nebuvo pateikta informacija apie Taisyklių 28 punkto pritaikymą, o tai vertintina kaip esminis Administracijos Sprendimo motyvavimo trūkumas. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo išaiškinimus, sudaro akivaizdų teisinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

45.       Administracija, nesutikdama su pareiškėjo 2024 m. balandžio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikta nuomone ir pozicija, pateikė 2024 m. gegužės 10 d. rašytinius paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose, Administracija atkreipė dėmesį, kad Sprendimą priėmė vadovaudamasi Sprendimo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais ir turėdama teisės aktuose įtvirtintus įgaliojimus, todėl turėjo pritaikyti Taisyklių 28 punktą. ESTT konstatavo netinkamą Direktyvos perkėlimą į Lietuvos nacionalinę teisę, kad nacionalinės teisės nuostatos, reglamentuojančios infrastruktūros pajėgumų skyrimo procedūrą, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos, kurios nuostatas jos įgyvendina, tekstą ir tikslą, tačiau dar iki 2023 m. rugsėjo 28 d. ESTT sprendimo priėmimo, nuo 2019 m. gruodžio 8 d. teisinis reguliavimas buvo pakeistas, Taisyklės pripažintos netekusiomis galios, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo funkcija yra perduota viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, ir Administracija nebevykdo šios funkcijos. Administracija supranta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 yra galutinis ir neskundžiamas, tačiau prašo priimant galutinį sprendimą šioje administracinėje byloje ir galimai skaičiuojant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgti, kad Administracija nėra atsakinga už netinkamą ir Europos Sąjungos teisei prieštaraujantį teisinį reglamentavimą, lėmusį Sprendimo priėmimo teisinį pagrindą. Be to, Administracija, tiek nagrinėdama pareiškėjo Paraišką, tiek priimdama Sprendimą, tiek viso teisminio proceso metu elgėsi rūpestingai, atsakingai ir vykdė visus teismo įpareigojimus. Jei vis dėlto būtų priimtas Administracijai nepalankus sprendimas, Administracija prašo galimas priteisti bylinėjimosi išlaidas skaičiuoti jas mažinant.

46.       Atsakovas Administracija 2025 m. gegužės 20 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovo nurodomos aplinkybės iš esmės tapo aktualios ir jų pateikimo galimybė bei būtinybė atsirado tik po apeliacinio skundo pateikimo ir pažymėti, kad:

46.1.                      Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo dėl jau pasibaigusio 2018–2019 m. laikotarpiu galiojusio viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo. Todėl šis klausimas šiuo metu nebėra aktualus ginčo šalims – net ir išsprendus jį iš esmės, tai nesukeltų jokių realių teisinių pasekmių proceso dalyviams. Nuo 2019 m. gruodžio 8 d. įsigaliojo Kodekso 293 straipsnio 7 dalis ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina, kad prioriteto taisyklės ir jų taikymo tvarka kyla iš įstatymo, o ne iš žemesnės galios norminio akto – Susisiekimo ministro (atitinkamai anksčiau – Vyriausybės) patvirtintų taisyklių. Taigi, pajėgumų skyrimo perpildyta paskelbtoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje (perpildyta dalis) prioriteto taisykles ir jų taikymo tvarką numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 3-197 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildyta paskelbtoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Susisiekimo ministro patvirtintos Prioriteto taisyklės). Šiuo metu galiojančios Susisiekimo ministro patvirtintos Prioriteto taisyklės numato skirtingą pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje procedūrą nei buvo reglamentuota Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, t. y. atsiranda papildomas etapas – pasirengimo panaudoti prašomus pajėgumus, dėl kurių viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis paskelbta perpildyta, vertinimo etapas, kurio nebuvo pareiškėjo Paraiškos dėl 2018–2019 m. pajėgumų skyrimo nagrinėjimo metu.

46.2.                      Priimdamas galutinį sprendimą byloje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendimu ir ESTT 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, kurie buvo priimti po skundžiamo sprendimo priėmimo ir dėl kurių byla buvo sustabdyta, pastaraisiais neturėtų vadovautis, kadangi bylų ratio decidendi nesutampa. Šios bylos kontekste tiek priimto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo, tiek ESTT sprendimo suabsoliutinti negalima ir būtina atsižvelgti į šios konkrečios bylos atveju atliktus Administracijos priimto sprendimo, kurio teisėtumą patvirtino Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamu sprendimu, priėmimo faktines aplinkybes. Bylos Nr. eA-209-968/2024 ir šios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos: skyrėsi faktinis geležinkelių linijų pralaidumas, paraiškų skirti pajėgumus turinys, šių paraiškų techninio vertinimo rezultatai, laikinieji geležinkelių transporto eismo apribojimai viešosios geležinkelių infrastuktūros priežiūros, atnaujinimo ir remonto darbams atlikti bei kitos Administracijos Sprendimui priimti reikšmingos faktinės aplinkybės. Be to, ESTT sprendime nenurodo, kad planuojamų panaudoti pajėgumų kiekiu grindžiama prioriteto taisyklė, bet kuriuo atveju laikytina neteisėta. Priešingai, ESTT detalizuoja, jog tokios taisyklės nesuderinamos su Europos Sąjungos teise tik tokiu atveju, jeigu jos nenumato garantijų dėl neveikimo naujų dalyvių nenaudai. Šiuo atveju, visų pareiškėjų atžvilgiu buvo taikomas vienodas nediskriminacinis paraiškų vertinimo procesas, atliktas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu. Administracijos sprendimai dėl pajėgumų (ne)skyrimo pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą priimti objektyviai, nediskriminuojant vieno ar kito pareiškėjo dėl jo buvimo nauju ar ilgamečiu rinkos dalyviu ir pajėgumai skirti tiems pareiškėjams, kurių paraiškose numatytas intensyvesnis atitinkamų pajėgumų naudojimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendime ir ESTT sprendime padarytos išvados neturi precedento galios šiai nagrinėjamai bylai.

46.3.                      Pajėgumų skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai, išimtinai vadovaudamiesi tuo metu galiojančiais teisės aktais, t. y. tiek Administracija vykdė esmines funkcijas pajėgumų skyrimo 2018–2019 m. tarnybinių traukinių tvarkaraščio projekto procese, tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas (tuometinis AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinis padalinys Geležinkelių infrastruktūros direkcija, dabartinė AB „LTG Infra“) teisėtai vykdė visus pagalbinio pobūdžio veiksmus. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Vyriausybės patvirtintos taisyklės buvo priimtos Kodekso 29 straipsnio 6 dalies (redakcija galiojusi iki 2019 m. gruodžio 8 d.) pagrindu ir reglamentavo pajėgumų skyrimo procesą, kuris tuo metu buvo priskirtas Administracijai. Vyriausybės patvirtintų Taisyklių 35 punktas aiškiai numatė, kad Administracija priima sprendimą skirti pajėgumus arba jų neskirti, o kitus veiksmus šiame procese Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis buvo įpareigotas atlikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas (pvz. Vyriausybės patvirtintų taisyklių 21, 22, 24–26, 28, 29, 31, 39 p.). Tą atitinkamai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (12 p., paskutinė pastraipa). Taigi, pajėgumų skyrimo procese dalyvaujantys subjektai, t. y. Administracija ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, išimtinai veikė ir vadovavosi tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kuris nebuvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, nebuvo pripažintas negaliojančiu. Vadinasi, tiek Administracija, tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojos negalėjo niekaip kitaip veikti nei pastaruosius įpareigojo galiojantys teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad pajėgumų skyrimo procesą atliko tokią teisę turintys subjektai išimtinai veikdami pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai neturėtų būti vertinami, kaip pagrįsti, sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo.

46.4.                      Šiai dienai yra pasikeitęs ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriantis subjektas. Pareiškėjo skundo reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas negalėtų sukelti jokių realių teisinių pasekmių proceso šalims. Tai lemia faktas, kad 2018–2019 m. tarnybinių traukinių tvarkaraščio projekto galiojimo laikotarpis, per kurį buvo paskirstyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, yra pasibaigęs, o galiojęs teisinis reglamentavimas pasikeitęs. Vadinasi, net ir tuo atveju, jei teismas priimtų sprendimą byloje, pastarasis turėtų tik deklaratyvų pobūdį, nes negalėtų paveikti nei buvusių, nei esamų teisių ar pareigų, o teismo pateiktas teisės aiškinimas bylos kontekste neturėtų praktinės reikšmės, kas tik dar labiau patvirtina šio teisminio proceso neaktualumą ir neefektyvumą.

46.5.                      Svarbu įvertinti ir tą faktą, jog pareiškėjas, tikėtina, šioje byloje siekia ne neva tariamai pažeistų teisių apgynimo, o viso labo sukurti jam naudingus precedentus kitoje byloje, kurioje šis siekia prisiteisti tariamai patirtą žalą iš Lietuvos valstybės. Toks pareiškėjo elgesys gali būti paaiškinamas tuo, jog nelaukdamas šios bylos išnagrinėjimo pabaigos (kaip ir nelaukdamas kitų administracinių bylų išnagrinėjimo pagal pareiškėjo skundus tiek Administracijai, tiek AB „LTG Infra“, kaip atsakovams), 2025 m. kovo 21 d. pateikė Regionų administraciniam teismui skundą dėl žalos atlyginimo, kuris buvo patikslintas 2025 m. balandžio 15 d. ir kuriuo reikalaujama iš valstybės atlyginti 62 461 775,93 Eur sumą (administracinė byla Nr. eI2-10486-423/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01372-2025-5). Pareiškėjas nurodo, kad pastarasis patyrė žalą dėl 2017–2022 m. laikotarpiu (tame tarpe ir byloje nagrinėjamu 2018–2019 m. laikotarpiu) nesuteiktos teisės naudotis pajėgumais sutarties vykdymui.

47.       Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „LTG Infra“ 2025 m. gegužės 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pilnai sutinka su Administracijos į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir juose išdėstytais argumentais, juos palaiko pilna apimtimi, todėl pakartotinai plačiau dėl jų nepasisako, tačiau teikia šiuos rašytinius paaiškinimus bei argumentus būtent iš AB „LTG Infra“, kaip trečiojo suinteresuoto asmens, pusės:

47.1.                      Nepaisant to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-209-968/2024 neatnaujino, nenustatęs pagrindų pagal ABTĮ administracinei bylai atnaujinti, AB „LTG Infra“ vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje, kuri dar nėra išnagrinėta ir kurioje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, Lietuvos valstybei ypatingai svarbus Lietuvos nacionalinio saugumo interesų apsaugos aspektas, kuris turi būti įvertintas, t. y. kad pareiškėjas ir pareiškėjo pagrindinis akcininkas dėl turimų ryšių su 4 autoritariniu Baltarusijos režimu pripažinti keliančiais riziką Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime, rizikos nacionaliniam saugumui yra retrospektyvios. Tai reiškia, kad pareiškėjo ir jo pagrindinio akcininko nacionaliniam saugumui keliamos rizikos yra aktualios pajėgumų skyrimo pareiškėjui, bet kuriuo tarnybinių traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio atžvilgiu, t. y. ir bylai aktualiu 2018–2019 m. tarnybinių traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu. Byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pajėgumai turėjo / neturėjo būti skirti subjektui, keliančiam riziką Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, todėl teismas, priimdamas galutinį sprendimą byloje, turi pareigą įvertinti visas nurodytas aplinkybes. Jeigu šioje byloje vertinami Sprendimas ir Įsakymas būtų kitokie, t. y. jeigu pajėgumai pareiškėjui būtų skirti, Lietuvos nacionalinio saugumo interesams riziką keliantis pareiškėjas vežtų su Baltarusijos autoritariniu režimu susijusio OAO „Belaruskalij“ krovinius nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiomis Lietuvos valstybei priklausančiomis geležinkelio linijomis (tai konstatavo ir Komisija bei patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas) tam, kad generuotų pajamas autoritariniam Baltarusijos Respublikos režimui. Be to, galima būsimo procesinio sprendimo pasekmė – potencialus žalos atlyginimas autoritariniam Baltarusijos Respublikos režimui.

47.2.                      Dar kartą atkreipiamas teismo dėmesys, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pajėgumų skyrimo procese veikė teisėtai, kadangi išimtinai vykdė tuo metu galiojančiais teisės aktais jam priskirtas funkcijas, o pastarojo padaryti procedūriniai pažeidimai, kuriuos pripažino Tarnyba egzistuojant, priimant ginčijamą byloje Administracijos Sprendimą, yra neesminiai ir įtakos ginčijamam Sprendimui neturėjo.

47.3.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas galutinį sprendimą byloje, priimto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimu ir ESTT 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, kurie buvo priimti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir dėl kurių byla buvo sustabdyta, pastaraisiais neturėtų vadovautis, kadangi bylų ratio decidendi nesutampa.

48.       Pareiškėjas apeliaciniam teismui 2025 m. gegužės 21 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo: 1) neprijungti atsakovo Administracijos 2025 m. gegužės 20 d. rašytinių paaiškinimų prie bylos medžiagos; 2) neprijungti trečiojo suinteresuotojo asmens AB „LTG Infra“ 2025 m. gegužės 20 d. rašytinių paaiškinimų prie bylos medžiagos; 3) netenkinus aukščiau nurodytų pareiškėjo prašymų, prijungti šiuo rašytinius paaiškinimus prie bylos medžiagos ir atsižvelgti į juos, priimant galutinį sprendimą byloje; 4) netenkinti atsakovo Administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi nėra pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Pareiškėjas taip pat teikia į bylą nagrinėjančiam teismui priedus Nr. 1–3. Šiuose prieduose yra pateikti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimai, kuriems suteikta konfidencialumo žyma, be to konfidenciali informacija susijusi tiesiogiai su pareiškėju, todėl pareiškėjas prašo teismo šių priedų dėl jų konfidencialumo neatskleisti tretiesiems asmenims, taip pat ir bylos šalims. Pareiškėjas šiuos dokumentus teismui pateikia su atskiru lydraščiu USB laikmenoje, prašydamas užtikrinti jų konfidencialumo apsaugą. 

48.1.                      Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose prašo neprijungti atsakovo 2025 m. gegužės 20 d. rašytinių paaiškinimų prie bylos medžiagos ir netenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi nėra pateikti jas pagrindžiantys įrodymai bei nurodo:

48.1.1.                      Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog pareiškėjas šioje byloje neva siekia ne pažeistų teisių gynybos, tačiau susikurti palankius precedentus kitoje byloje – 2025 m. kovo 21 d. pareiškėjo inicijuotoje administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo Nr. 4I2-10486-423/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01372-2025-5). Šiame kontekste pažymėtina, kad šios bylos ribos yra aiškiai apibrėžtos ir šioje byloje pareiškėjas nereiškia jokių reikalavimų dėl galimo žalos atlyginimo, todėl atsakovo teiginiai yra nesusiję su šia byla. Be to, pareiškėjo teisė reikšti skundą dėl žalos, kilusios dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, atlyginimo yra įtvirtinta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl atsakovo argumentai yra nepagrįsti.

48.1.2.                      Atsakovas tvirtina, jog bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas sprendimą byloje, neturėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimu ir ESTT sprendimu, kadangi šių bylų ratio decidendi nesutampa, tačiau pareiškėjas griežtai nepritaria šiai atsakovo pozicijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eP-53-815/2024, kurioje buvo keliamas klausimas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 ir tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad administracinėje byloje Nr. eP-53-815/2024 priimtas procesinis sprendimas gali būti reikšmingas sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų neskyrimo pareiškėjui pagrįstumo. Vadinasi, bylą nagrinėjantis teismas nustatė sąsają tarp šių administracinių bylų ir esant ABTĮ nustatytiems pagrindams savo iniciatyva šios bylos nagrinėjimą sustabdė.

48.1.3.                      Pareiškėjas savo poziciją dėl neteisėto AB „LTG Infra“ dalyvavimo pajėgumų skirstymo procese išsamiai išdėstė 2021 m. birželio 10 d. apeliaciniame skunde. Atsakovas prašo prijungti pateiktus rašytinius paaiškinimus prie bylos neva dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau toks atsakovo prašymas yra nepagrįstas. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama jau nuo 2021 m. atsakovas savo rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos anksčiau. Atsakovas tokiais savo veiksmais, pateikdamas rašytinius paaiškinimus dieną prieš teismo paskirtą posėdį, iš esmės piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir trukdo operatyvų bylos išnagrinėjimą.

48.2.                      Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose prašo neprijungti trečiojo suinteresuotojo asmens AB „LTG Infra“ rašytinių paaiškinimų, kurie yra nepagrįsti, nes:

48.2.1.                      AB „LTG Infra“ teikia į bylą nagrinėjančiam teismui melagingą informaciją apie neva pareiškėjo keliamas rizikas nacionalinio saugumo interesams ir realybės neatitinkančius teiginius, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia suklaidinti bylą nagrinėjantį teismą. Nurodyti Komisijos sprendimai, kurių teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. ir 2023 m. gegužės 10 d. nutartimis, nėra susiję su šia byla. Komisijos 2022 m. sausio 27 d. protokolu ir 2022 m. liepos 14 d. protokolu buvo vertintos sutartys dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra 2021–2022 ir 2022–2023 m. tarnybinių traukinių tvarkaraščių galiojimo laikotarpiais, todėl Komisijos nustatytos aplinkybės ir priimti sprendimai minėtuose protokoluose nėra susiję ir neturi jokios įtakos šiai bylai, kurioje tikrinami Administracijos ir Tarnybos sprendimai, susiję su viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymu 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Atitinkamai, AB „LTG Infra“, suvokdama savo teiginių nelogiškumą, visiškai neužsimena apie tai, kas 2022 m. sausio 27 d. protokolu ir 2022 m. liepos 14 d. protokolu buvo nustatyta, bei kokia šių Komisijos sprendimų teisinė reikšmė. Atsakovas prašo prijungti prie bylos medžiagos naujus įrodymus, kurių būtinybė iškilo po AB „LTG Infra“  rašytinių paaiškinimų pateikimo. Priešingai nei nurodo AB „LTG Infra“, pareiškėjas ar jį kontroliuojantys asmenys, jų sudaromi sandoriai iki 2022 m. sausio 27 d. nebuvo pripažinti keliančiais rizikas nacionaliniam saugumui, o tuo labiau grėsmes. Dėl to, pagrįsdami šiuos teiginius, pareiškėjas teikia ir prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus. 2016 m. spalio 3 d. Komisija konstatavo, jog UAB „Birių krovinių terminalas“, siekiant įsigyti pareiškėjų akcijų paketą, atitinka nacionalinio saugumo interesus (priedas Nr. 1). 2018 m. rugsėjo 3 d. Komisija vertino I. U. galimybes įsigyti kontrolinį pareiškėjo akcijų paketą ir nenustatė, jog I. U. galėtų kelti rizikas nacionaliniam saugumui bei leido jam įsigyti kontrolinį pareiškėjo akcijų paketą (priedas Nr. 2). Taip pat Komisija 2021 m. rugpjūčio 23 d. leido I. U. įsigyti (duomenys neskelbtini) akcijų, nuspręsdama, jog I. U. atitinka nacionalinio saugumo interesus (priedas Nr. 3). Vadinasi, AB „LTG Infra“ pateikti teiginiai apie neva pareiškėjo ar jo akcininko neatitikimą nacionalinio saugumo interesams yra nepagrįsti ir, kaip buvo akcentuota aukščiau, visiškai nesusiję su byla, bei tiesiogiai prieštarauja Komisijos nustatytoms faktinėms aplinkybėms. AB „LTG Infra“ nepagrįstai teigia, jog žala potencialiai bus atlyginama neva autoritariniam Baltarusijos Respublikos režimui. Tai yra melagingi ir teismą klaidinantys AB „LTG Infra“ teiginiai, nepagrįsti jokiais argumentais ar įrodymais. Joks subjektas, susijęs su Baltarusijos Respublikos autoritariniu režimu, niekada nebuvo nei pareiškėjo akcininku, nei valdymo organų nariu. Nei Komisija, nei Vyriausybė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka niekada nėra konstatavusios, kad pareiškėjas neatitiktų nacionalinio saugumo interesų ir dėl to negalėtų tęsti ar sudaryti atitinkamų sutarčių. Atitinkamai, šioje byloje keliami klausimai nėra susiję su galimu žalos atlyginimu pareiškėjui kitoje administracinėje byloje, todėl AB „LTG Infra“ argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

48.2.2.                      AB „LTG Infra“ nepagrįstai tvirtina, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, elgėsi teisėtai bei vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Šiuo klausimu pareiškėjas yra išsamiai pasisakęs savo apeliaciniame skunde. Taip pat AB „LTG Infra“ nepagrįstai tvirtina, jog bylą nagrinėjantis teismas turėtų nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimu ir ESTT sprendimu, bei šie AB „LTG Infra“  teiginiai sutampa su Administracijos rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais teiginiais.

48.2.3.                      AB „LTG Infra“ rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės jau buvo išsamiai aptartos šalių procesiniuose dokumentuose. Iš esmės analogiškus rašytinius paaiškinimus AB „LTG Infra“ jau teikė kitoje administracinėje byloje Nr. eA-6-789/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01657-2021-7). Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių kiltų poreikis teikti rašytinius paaiškinimus šioje byloje nuo rašytinių paaiškinimų pateikimo administracinėje byloje Nr. eA-6-789/2025 neatsirado. Vadinasi, AB „LTG Infra“ tyčia delsė ir šiuos 2025 m. gegužės 20 d. rašytinius paaiškinimus pateikė byloje dieną prieš paskirtą teismo posėdį. Tokie AB „LTG Infra“ veiksmai traktuotini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir trukdymas teismui priimti operatyvų sprendimą byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

49.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. VSE-206 „Neskirti pareiškėjui viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „Gargždų geležinkelis“ ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1V-541 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2018 m. lapkričio 19 d. skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

50.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Administracija ir Tarnyba iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą ir Įsakymą.

51.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, iš esmės teigia, jog: Administracijos Sprendimas neatitiko individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį; AB „LTG Infra“ neturėjo teisės dalyvauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skirstymo procese, kadangi pagal Direktyvos 2012/34/ES reikalavimus neatitiko nepriklausomumo reikalavimų; pareiškėjo atžvilgiu taikyta prioriteto taisyklė, nustatyta Taisyklių 28 punkte, buvo taikyta nepagrįstai, o jos turinys diskriminavo pareiškėją nacionalinio vežėjo atžvilgiu; Administracija atliko procedūrinius pažeidimus, kurie turėjo lemiamos įtakos Sprendimo neteisėtumui.

52.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

 

Dėl naujų įrodymų ir informacijos

 

53.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-858/2016, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-600-575/2020, 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024 ir kt.).

54.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo Administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „LTG Infra“ 2025 m. gegužės 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikta informacija ir prašomais pridėti prie bylos įrodymais apie pareiškėjo keliamas rizikas nacionalinio saugumo interesams, netenkina Administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos. Teisėjų kolegijos vertinimu, jie neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku), be to, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama rizika nacionalinio saugumo interesams. Teismas paprastai vertina administracinių sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas, buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1784-968/2023, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2341-415/2023). Dėl aukščiau minėtos tos pačios priežasties, teisėjų kolegija atsisako priimti pareiškėjo su 2025 m. gegužės 21 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktą USB laikmeną ir nevertins joje esančios informacijos. Likusieji pareiškėjo, Administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „LTG Infra“ pateikti rašytiniai įrodymai yra prijungiami prie šios administracinės bylos ir vertinami bendrai su kitais procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais ir įrodymais.

 

Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 ir ESTT 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo

 

55.       Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendimu ir ESTT 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu byloje UAB „Gargždų geležinkelis“, C-671/21, EU:C:2023:709, kurie buvo priimti po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir dėl kurių byla buvo sustabdyta, pastaraisiais neturėtų vadovautis, kadangi bylų ratio decidendi nesutampa.

56.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens 2025 m. gegužės 20 ir 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus argumentus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo ir ESTT 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, akcentuoja, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

57.       Teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis, priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą. Kiti teismo motyvai ir pasisakymai dėl teisės nėra privalomi sprendžiant vėlesnę analogišką bylą, tačiau gali būti laikomi teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, t. y. teisės normos prasmę padedančių atskleisti teisės taikymo ir aiškinimo metodu arba kaip pagalbinė medžiaga teisėjams įgyvendinti samprotavimo pagal analogiją principą ar nustatant teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3021/2012; kt.).

58.       Išanalizavus šioje byloje nagrinėtas aplinkybes ir vertintus įrodymus bei administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 nagrinėtas aplinkybes ir vertintus įrodymus, nustatyta, kad [šių bylų pagrindinės aplinkybės iš esmės sutampa], nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendime vertino Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. PSE-357 „Neskirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „Gargždų geležinkelis“, Tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. (1.9.E)1V-191) „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2019 m. lapkričio 12 d. skundo“ teisėtumą ir pagrįstumą, o šioje byloje yra sprendžiama dėl Administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. VSE-206 „Neskirti pareiškėjui viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „Gargždų geležinkelis“ ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1V-541 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2018 m. lapkričio 19 d. skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti, šiose bylose skiriasi tik ginčo laikotarpis, tačiau. abejose bylose ginčas yra kilęs tarp tų pačių proceso šalių ir procesiniuose dokumentuose keliami [pagrindiniai] reikalavimai, argumentacija, galiojančių teisės aktų taikymas ir teikiami įrodymai iš esmės sutampa.

59.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi kreipėsi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. ESTT 2023 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą byloje UAB „Gargždų geležinkelis“, C-671/21, EU:C:2023:709 (toliau – ir Sprendimas Gargždų geležinkelis), kuriame nusprendė, jog Direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, 45 ir 46 straipsniai turi būti aiškinami taip: sudarydamas traukinių tvarkaraštį ir per derinimo procedūrą, kaip numatyta tuose straipsniuose, infrastruktūros valdytojas: neprivalo tikrinti, ar keli pareiškėjai pateikė konkuruojančias paraiškas skirti pajėgumų tiems patiems kroviniams vežti; gali taikyti tam tikrus kriterijus, įskaitant turinčius pirmumo aspektą, jeigu juos taikant tos infrastruktūros pajėgumus galima paskirstyti tinkamai, nediskriminuojant ir laikantis Sąjungos teisės; konfliktų atvejais privalo stengtis kartu su pareiškėjais aktyviai siekti tenkinančio sprendimo. ESTT taip pat nusprendė, jog Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip: jomis draudžiama priimti nacionalinės teisės nuostatas, kuriose numatyta skirstant infrastruktūros pajėgumus, kai ši yra perpildyta, taikyti planuojamu tų pajėgumų naudojimu grindžiamą pirmumo kriterijų, nebent nustatomos garantijos, užtikrinančios, kad jis nebus taikomas naujų dalyvių nenaudai

60.       Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 ir ESTT Sprendime Gargždų geležinkelis pateiktais išaiškinimais.

 

Dėl pareiškėjo Paraiškos derinimo proceso

 

61.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad viešosios geležinkeliu infrastruktūros valdytojo funkcijos buvo tik pagalbinės – techninės, o viešosios geležinkeliu infrastruktūros pajėgumus skirstė Administracija, kurios kompetencijai buvo priskirtas šios funkcijos vykdymas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs faktines ir teisines aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, jog pajėgumų skirstymo procese viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas dalyvavo teisėtai. Pareiškėjo vertinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas įvykdė pažeidimus, kurie turėjo tiesioginės įtakos Administracijos Sprendimo teisėtumui: 1) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neteisėtai įvertino pareiškėjo pateiktą Paraišką kaip paraišką su alternatyviais pajėgumais; 2) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nepateikė pareiškėjui tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašo ir taip apribojo bet kokias pareiškėjo galimybes teikti pastabas ir pasiūlymus dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto bei siekti realaus paraiškų suderinimo; 3) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neteisingai nustatė geležinkelio linijų pralaidumus, tokiu būdu sudarydamas sąlygas nepagrįstai taikyti diskriminacinę prioriteto taisyklę; 4) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nepateikė pareiškėjui būtinos informacijos. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl visų aukščiau nurodytų pažeidimų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skirstymo procesas 2018–2019 m. tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui negali būti vertinamas kaip skaidrus ir objektyvus. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neteisingai traktavo pareiškėjo Paraišką, neteikė jam tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašo, nevykdė realaus paraiškų derinimo proceso, nepagrįstai nustatė geležinkelio linijų pralaidumus ir sudarė dirbtines sąlygas diskriminacinės prioriteto taisyklės taikymui. Dėl šių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiksmų buvo pažeista Kodekso 23 straipsnio 3 dalis.

62.       Bylos duomenimis nustatytos šios su ginčijamų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo procesu susijusios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

62.1.                      Pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. Administracijai pateikė paraišką Nr. 88, skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Administracija pareiškėjo ir dar 5 vežėjų paraiškas persiuntė AB „Lietuvos geležinkeliai“ techniniam vertinimui ir tvarkaraščio parengimui;

62.2.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija parengė 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą, kurį 2018 m. liepos 24 d. raštu pateikė Administracijai, o šio projekto atitinkamus išrašus – paraiškas pateikusiems pareiškėjams;

62.3.                      Pareiškėjas raštu kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ teigdamas, kad raštu Nr. 2(DI)-630 nebuvo pateiktas 2018–2019 m. tarnybinių traukinių tvarkaraščio projektas ir prašė ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateikti pilną 2018–2019 m. tarnybinių traukinių tvarkaraščio projektą arba jo išrašą su Paraiškoje nurodytais pajėgumais, paaiškinti, kodėl 2018–2019 m. projektas buvo pateiktas ne Taisyklėse nustatytais terminais ir kaip bus vykdomas paraiškų derinimas, nurodyti Paraiška prašomų traukinio linijų pralaidumą (traukiniais per parą);

62.4.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija raštu Nr. 2(DI)-732 pareiškėjui paaiškino, kad pagal Taisyklių 21 punktą ji pareiškėjams privalo pateikti tik tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto išrašus, o ne visą projektą ir bet kokią papildomą informaciją;

62.5.                      Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 187 kreipėsi į Administraciją dėl nepagrįstų ir neteisėtų valdytojo veiksmų, teigdamas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateikė pareiškėjui 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto iki 2018 m. liepos 8 d., vienvaldiškai nusprendė, kokius pajėgumus galima suteikti pareiškėjui ir juos įtraukė į 2018–2019 m. projektą, atsisakė pakoreguoti 2018–2019 m. projektą, paprašė įpareigoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ pakoreguoti 2018–2019 m. projektą ir jį pateikti pareiškėjui, taip pat nurodyti Paraiška prašomų traukinio linijų pralaidumą (traukiniais per parą);

62.6.                      Po pastabų pateikimo 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektui termino pabaigos (2018 m. rugpjūčio 26 d.), AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija, iš pareiškėjų ir Administracijos gavusi pastabas ir pasiūlymus 2018–2019 m. projektui, pradėjo paraiškų derinimą. Administracija raštu Nr. 15B-4051 pareiškėjui paaiškino, kad į 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą neįtraukti pareiškėjo paraiška Nr. 88 prašomi pajėgumai, nes pateiktame projekte yra atvaizduota tik tam tikra prašomų pajėgumų atkarpa, todėl paprašė AB „Lietuvos geležinkelių“ įvertinti ir į derybas įtraukti pareiškėjo prašomus pajėgumus, teigė, kad informaciją apie pareiškėjo Paraiška prašomų traukinio linijų pralaidumą galėtų suteikti AB „Lietuvos geležinkeliai“;

62.7.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija raštu Nr. 2(DI)-837 informavo pareiškėją, 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 2(DI)-840 – antrąjį pareiškėją ir 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 2(DI)-836 – trečiąjį pareiškėją, kad paraiškų derinimas yra baigtas, nes nėra galimybės patenkinti visų paraiškų tam tikrose infrastruktūros dalyse (tose dalyse neužtenka pajėgumų) ir ne visi pareiškėjai, dalyvavę paraiškų derinimo procese, sutiko, kad būtų pakeistas traukinių, kuriems važiuoti prašomi pajėgumai yra tie pajėgumai, dėl kurių kyla nesutarimai, periodiškumas ar prašomų pajėgumų, dėl kurių skyrimo kyla nesutarimai, atsisakyti;

62.8.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija informavusi vežėjus, kad paraiškų derinimas yra baigtas, 2018 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 2(DI)-849 apie tai informavo Administraciją ir papildomai pateikė informaciją, kad infrastruktūra 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui yra perpildyta šiose dalyse: Radviliškis-Pagėgiai (tarpstotyje Viduklė–Tauragė), Kaišiadorys–Radviliškis (tarpstotyje Livintai–Gaižiūnai), Kužiai–Klaipėda (tarpstotyje Plungė–Šateikiai), Rokiškis–Radviliškis (tarpstotyje Šeduva–Gustonys). Todėl Administracija savo interneto svetainėje 2018 m. rugsėjo 25 d. paskelbė šią informaciją, nurodydama, kurios infrastruktūros dalys yra skelbiamos perpildytomis 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui;

62.9.                      Pareiškėjas raštu Nr. 202 kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Administraciją, papildomai paaiškindamas, ką valdytojas atliko netinkamai rengdamas tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą ir atlikdamas paraiškų derinimą, t. y. pareiškėjo vertinimu, rengiant projektą nebuvo įvykdyta Administracijos ir valdytojo pareiga pateikti pareiškėjams projektą ir atlikti paraiškų derinimą taip, kaip numato galiojantys teisės aktai, paprašė užtikrinti, kad priimant Administracijos sprendimą dėl pajėgumų skyrimo, visos teisės aktais numatytos procedūros būtų įvykdytos tinkamai, suteikiant pareiškėjui galimybę realiai įgyvendinti jam teisės aktais garantuojamas teises;

62.10.                      Administracija 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. 15B-4316 kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ su prašymu pateikti papildomą informaciją, papildomai pateikti pastabas ir papildymus dėl 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo ir pageidaujamų pajėgumų atvaizdavimo;

62.11.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija 2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. 2(DI)-889 informavo pareiškėją, kad atsižvelgė į jo teiktas pastabas dėl pajėgumų atvaizdavimo ir į paraiškų derinimą įtraukė Paraiška prašytus pajėgumus, paaiškino, kurie pareiškėjo prašyti pajėgumai konfliktavo su kitų pareiškėjų pajėgumais ir pažymėjo, kad ekonominio poveikio pareiškėjams vertinimo atlikti nebuvo galimybių, nes pareiškėjai atsisakė pateikti arba nepateikė reikiamos informacijos;

62.12.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija 2018 m. spalio 5 d. raštu Nr. 2(DI)-896 Administracijai pateikė papildomą informaciją, pagal pareiškėjų pastabas patikslintą 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio projektą bei gautus raštą Nr. 2(DL)-426 ir raštą Nr. 2(DK)-1331. Papildomai AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija 2018 m. spalio 5 d. raštu Nr. 2(DI)-891 ir 2018 m. spalio 5 d. raštu Nr. 2(DI)-890 informavo penktąjį ir trečiąjį pareiškėjus, kad valdytojas atsižvelgė tik į tas jų teiktas pastabas, kurios neturėjo įtakos kitų pareiškėjų prašomiems pajėgumams;

62.13.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. 2(DI)-910 „Dėl apibendrintos informacijos“ pateikė Administracijai visų pareiškėjų (vežėjų) atskirai 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui prašytus viešosios infrastruktūros pajėgumus ir papildomą informaciją;

62.14.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija 2018 m. spalio 12 d. visiems pareiškėjams raštu pateikė informaciją apie atliktą vertinimą, kokią įtaką pareiškėjams turės, kad atitinkami pajėgumai bus skirti infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbams atlikti;

62.15.                      Administracija ginčijamu Sprendimu neskyrė pareiškėjui visų jo Paraiškoje prašytų pajėgumų 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, paaiškindama, kad prašomų pajėgumų nėra, nes tam tikros infrastruktūros dalys yra perpildytos ir, pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai buvo skirti kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), konstatavo, kad derinimo procedūra buvo atlikta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teisėtų interesų nepažeidė. Sprendime daroma nuoroda į jo sudėtinėmis dalimis laikomus AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos 2018 m. spalio 4 d. raštą Nr. 2(DI)-889 „Dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto“, 2018 m. spalio 5 d. raštą Nr. 2(DI)-896 „Dėl pajėgumų skyrimo 2018–2019 m. tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje“ ir 2018 m. spalio 10 d. raštą Nr. 2(DI)-910 „Dėl apibendrintos informacijos“;

62.16.                      Tarnyba ginčijamu Įsakymu pareiškėjo skundą atmetė konstatavusi, kad prašomų pajėgumų nėra, nes tam tikros infrastruktūros dalys yra perpildytos ir, pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai buvo pagrįstai skirti kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams), derinimo procedūra buvo atlikta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teisėtų interesų nepažeidė.

63.       Geležinkelių transporto kodekso 3 straipsnio 49 dalyje nustatyta, kad „viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumas“ buvo apibrėžiamas kaip „galimybė traukinių eismo grafike numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį“ (2016 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-2488 redakcija), o vėliau kaip „galimybė tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį“ (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija). Kodekse taip pat nustatyta, kad: „traukinio linija“ – maršrutas, kuriuo traukinys nustatytu laiku gali važiuoti tarp skirtingų geležinkelio stočių ar geležinkelio stoties ir valstybės sienos (3 str. (2016 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-2488 redakcija) 44 d.); „viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas“ – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, teisėtai valdanti ir prižiūrinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms (3 str. (2016 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-2488 redakcija) 51 d.). Kaip nurodyta Kodekso 23 straipsnio (2016 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-2488 redakcija) 1 dalyje, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos. Kodekso 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti kitas geležinkelio įmones (vežėjus) ar sudaryti joms kitokias prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas, palyginti su sąlygomis, sudarytomis akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ verstis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla. Kai viešoji geležinkelių infrastruktūra naudojama akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ veiklai, nurodytai šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje, mutatis mutandis taikomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius reglamentuojančios šio Kodekso nuostatos

64.       Kodekso 7 straipsnio 3 dalies (2017 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-588 redakcija) 5 punkte nustatyta, kad geležinkelių transporto eismo saugos institucija skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams). Kodekso 29 straipsnio (2016 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-2488 redakcija) 6 dalyje nurodyta, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, paraiškų skirti šiuos pajėgumus (atsisakyti skirtų) pateikimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros dalies paskelbimo perpildyta, tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo, bendradarbiavimo, kai pajėgumai skiriami daugiau negu viename geležinkelių tinkle, pajėgumų analizės ir pajėgumų didinimo plano ir naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties ir bendrojo susitarimo sudarymo tvarka nustatoma Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Vyriausybė.

65.       Ginčui aktualios redakcijos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklių (2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1246 redakcija) 4 punkte nurodyta, jog pajėgumai skiriami vadovaujantis šiais principais: 4.1. efektyvumo ir ekonomiškumo; šis principas reiškia, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra turi būti naudojama kuo efektyviau ir ekonomiškiau, kad būtų užtikrinti geležinkelių transporto paslaugų rinkoje dirbančių darbuotojų ir geležinkelių transporto paslaugų vartotojų interesai; 4.2. lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad pareiškėjai ir remonto įmonės neturi būti diskriminuojami; 4.3. konkurencingumo; šis principas reiškia, kad turi būti sudarytos sąlygos skatinti sąžiningą konkurenciją geležinkelių transporto paslaugų rinkoje; 4.4. teisinio tikrumo; šis principas reiškia, kad skiriant pajėgumus turi būti atsižvelgta į pagrįstus pareiškėjų ir remonto įmonių pageidavimus toliau plėtoti jų veiklą; 4.5. skaidrumo; šis principas reiškia, kad pajėgumų skyrimo procesas turi būti viešas, išskyrus Taisyklėse nustatytus atvejus.

66.       Taisyklių 24 punkte įtvirtinta: „Jeigu tarp pareiškėjų ir (ar) remonto įmonių kyla nesutarimų dėl tų pačių pajėgumų skyrimo vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo per 10 darbo dienų nuo suinteresuotųjų šalių prašymų, pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto pateikimo termino pabaigos imtis visų priemonių, kad tie nesutarimai būtų pašalinti derinant paraiškas. Taisyklių 25 punkte pažymėta: „Paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus derina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.“

67.       Kaip nustatyta Taisyklių 29 punkte, jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į visus pareiškėjų ir (ar) remonto įmonių galimus patirti suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad patenkintų visas paraiškas, taip pat ir tas paraiškas, kuriose prašoma skirti daugiau nei vienos Europos Sąjungos valstybės narės geležinkelių tinklo pajėgumus. Nepavykus patenkinti visų paraiškų, taip pat nustačius, kad šiame punkte nurodytas poveikis bus neigiamas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi siekti, kad neigiamas poveikis būtų minimalus.

68.       Taisyklių 31 punkte nurodyta, jog, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas po paraiškų derinimo negali patenkinti visų paraiškų vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, nes pajėgumų toje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje neužtenka, jis turi ne vėliau kaip per 3 dienas nuo dienos, kai nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis perpildyta, informuoti [Administraciją], kad ta viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis, kurioje susidarė tokia padėtis, yra perpildyta. Paskelbusi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį perpildyta, [Administracija] skiria perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje pajėgumus vienam ar keliems paraiškas pateikusiems pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms, vadovaudamasi Taisyklių 28 punkte nustatyta prioriteto taisykle (Taisyklių 32 p.).

69.       Taisyklės priimtos įgyvendinant 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė.

70.       Direktyvos 2012/34/ES 45 straipsnyje nurodyta: „1. Infrastruktūros valdytojas patenkina, jei įmanoma, visus prašymus skirti infrastruktūros pajėgumų, įskaitant prašymus skirti daugiau negu vieną tinklą kertančias traukinio linijas, ir turi, jei įmanoma, atsižvelgti į visus pareiškėjų patiriamus suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį jų veiklai. 2. Sudarant ir derinant traukinių tvarkaraštį infrastruktūros valdytojas konkrečioms paslaugoms gali suteikti pirmumo teisę, tačiau tik atsižvelgdamas į 47 ir 49 straipsnių nuostatas. 3. Infrastruktūros valdytojas su suinteresuotomis šalimis konsultuojasi dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto ir nustato bent vieno mėnesio laikotarpį, per kurį jos gali pareikšti savo nuomonę. Suinteresuotos šalys – tai visos prašymus skirti infrastruktūros pajėgumų pateikusios šalys ir kitos šalys, kurios nori turėti galimybę pareikšti savo nuomonę, kaip per tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį minėtas tvarkaraštis gali paveikti jų pajėgumus įsigyti geležinkelių paslaugų. 4. Infrastruktūros valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad išspręstų visus klausimus, dėl kurių buvo pareikštas susirūpinimas.“

71.       Direktyvos 2012/34/ES 46 straipsnyje „Derinimo procedūra“ įtvirtinta:

„1. Kai pagal 45 straipsnį sudarant traukinių tvarkaraščius infrastruktūros valdytojas susiduria su įvairių prašymų nesuderinamumu, jis turi stengtis, derindamas tuos prašymus, užtikrinti, kad būtų geriausiai suderinti visi reikalavimai.

2. Jei reikia suderinti prašymus, infrastruktūros valdytojas turi teisę, laikydamasis pagrįstų ribų, siūlyti tokius infrastruktūros pajėgumus, kurie skiriasi nuo tų, kurių buvo prašyta.

3. Konsultuodamasis su atitinkamais pareiškėjais, infrastruktūros valdytojas stengiasi išspręsti visus konfliktus. Tokios konsultacijos grindžiamos toliau nurodytos informacijos atskleidimu per atitinkamą laiką, nemokamai ir ją pateikiant raštu ar elektroniniu formatu:

a) traukinio linijos, kurių paprašė visi kiti pareiškėjai tame pačiame maršrute; b) visiems kitiems pareiškėjams tame pačiame maršrute preliminariai paskirtos traukinio linijos; c) alternatyvios traukinio linijos, siūlomos atitinkamais maršrutais laikantis 2 dalies; d) visa informacija apie pajėgumų paskirstymo kriterijus. Pagal 39 straipsnio 2 dalį ta informacija pateikiama neatskleidžiant kitų pareiškėjų tapatybės, nebent atitinkami pareiškėjai sutiko, kad jų tapatybė būtų atskleista.

4. Derinimo procedūrą reglamentuojantys principai nustatomi tinklo nuostatuose. Jie visų pirma turi atspindėti sunkumus tvarkant tarptautines traukinio linijas ir atitinkamų pakeitimų poveikį kitų infrastruktūrų valdytojams.

5. Jeigu prašymai skirti infrastruktūros pajėgumų negali būti patenkinti jų nesuderinus, infrastruktūros valdytojas stengiasi visus prašymus patenkinti juos derindamas.

6. Jei kyla su infrastruktūros pajėgumų paskirstymu susiję ginčai, siekiant tokius ginčus skubiai išspręsti, nedarant poveikio galiojančioms apeliacinėms procedūroms ir 56 straipsniui, parengiama ginčų sprendimo tvarka. Ši tvarka nustatoma tinklo nuostatuose. Jei taikoma tokia tvarka, sprendimas priimamas per 10 darbo dienų.“

72.       ESTT Sprendime Gargždų geležinkelis pažymėjo, jog skirstydamas infrastruktūros pajėgumus infrastruktūros valdytojas neprivalo tikrinti, ar keli pareiškėjai pateikė konkuruojančias paraiškas skirti pajėgumų tiems patiems kroviniams vežti (59 p). ESTT taip pat nusprendė, jog, nors Direktyvos 2012/34/ES 47 ir 49 straipsniuose iš tiesų numatyta, kad gali būti taikomi pirmumo kriterijai atitinkamai perpildytos infrastruktūros ir specializuotosios infrastruktūros atvejais, kaip tai suprantama pagal tų straipsnių nuostatas, tos direktyvos 45 straipsnio 2 dalis neturėtų būti suprantama taip, kad infrastruktūros valdytojas, sudarydamas traukinių tvarkaraštį ir per derinimo procedūrą, negali taikyti tam tikrų kriterijų, įskaitant susijusius su pirmumo teisės suteikimo aspektu, jeigu juos taikydamas jis galėtų infrastruktūros pajėgumus paskirstyti tinkamai, nediskriminuodamas ir laikydamasis Sąjungos teisės, kaip nustatyta tos direktyvos 39 straipsnio 1 dalyje (64 p.).

73.       ESTT Sprendime Gargždų geležinkelis konstatavo, kad, kaip išvados 51 ir 52 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, Direktyvos 2012/34/ES 46 straipsnyje nurodyta derinimo procedūra atlieka pagrindinį vaidmenį skirstant infrastruktūros pajėgumus, kai gaunamos tarpusavyje nesuderinamos paraiškos. Derinimo procedūros sėkmė neišvengiamai priklauso nuo to, kad ir infrastruktūros valdytojas, ir pareiškėjai aktyviai siektų tenkinančio sprendimo (69 p.). Pavyzdžiui, infrastruktūros valdytojas, konsultuodamasis su suinteresuotaisiais pareiškėjais, privalo stengtis derindamas paraiškas užtikrinti, kad jos būtų kuo geriau suderintos, ir išspręsti galimus nesutarimus (70 p.). Vis dėlto tokie nurodymai netenkinami, jei derinimo procedūra iš esmės apsiriboja paprastu susirašinėjimu, nepasižyminčiu infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų aktyviu siekiu rasti tenkinantį sprendimą (71 p.). Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjo atsisakymas dalyvauti derinimo procedūroje yra aplinkybė, į kurią infrastruktūros valdytojas turi tinkamai atsižvelgti, kai sprendžia konfliktą ir skirsto pajėgumus to pareiškėjo nenaudai, nes šis nepareiškė noro kartu su infrastruktūros valdytoju ir kitais pareiškėjais aktyviai siekti tenkinančio sprendimo, kaip nurodyta šio sprendimo 69 punkte (72 p.).

74.       Vadovaujantis suformuota ESTT jurisprudencija, pagal direktyvą valstybėms narėms atsirandantis įpareigojimas pasiekti joje numatytą rezultatą ir ESS 4 straipsnio 3 dalyje ir SESV 288 straipsnyje nustatyta pareiga imtis visų bendrų ar individualių priemonių, tinkamų užtikrinti šio įpareigojimo vykdymą, tenka visoms valstybių narių institucijoms, įskaitant ir teismus, jei tai priklauso jų jurisdikcijai (žr., be kita ko, ESTT 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Mart?nez Andrés ir Castrejana López, C?184/15 ir C?197/15, EU:C:2016:680, 50 p. ir nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. sausio 24 d. sprendimo Pantuso ir kt., C?616/16 ir C?617/16, EU:C:2018:32, 42 p.). Siekiant įvykdyti šį įpareigojimą, pagal Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principą reikalaujama, kad nacionalinės institucijos pagal savo kompetenciją visus veiksmus atliktų atsižvelgdamos į visą vidaus teisės sistemą ir taikydamos joje pripažintus aiškinimo metodus, kad būtų užtikrintas visiškas Sąjungos teisės veiksmingumas ir priimtas ja siekiamą tikslą atitinkantis sprendimas (žr., be kita ko, 2016 m. liepos 13 d. sprendimo Pöpperl, C?187/15, EU:C:2016:550, 43 p., taip pat 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Crespo Rey, C?2/17, EU:C:2018:511, 70 p. ir nurodytą jurisprudenciją, 2018 m. spalio 4 d. sprendimas Dooel Uvoz?Izvoz Skopje Link Logistic N&N byloje C 384/17, 57, 58 p.).

75.       Taigi nacionalinės teisės nuostatos, reglamentuojančios infrastruktūros pajėgumų skyrimo procedūrą, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES, kurios nuostatas jos įgyvendina, tekstą ir tikslą (žr. 1999 m. vasario 25 d. sprendimo Carbonari ir kt., C?131/97, EU:C:1999:98, 48 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją, 2018 m. sausio 24 d. sprendimo Pantuso ir kt., C?616/16 ir C?617/16, EU:C:2018:32, 42 p.).

76.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Taisyklių 26 punkte yra nurodyta, kokią informaciją viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, derindamas paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus, turi raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikti pareiškėjams, tačiau ši Taisyklių 26 punkto nuostata neturėtų būti aiškinama kaip įpareigojanti visą derinimo procedūrą vykdyti tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis. Taisyklių 24 punkte yra nurodyta, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų priemonių, kad nesutarimai būtų pašalinti derinant paraiškas. ESTT Sprendime Gargždų geležinkelis nurodė, jog derinimo procedūros sėkmė neišvengiamai priklauso nuo to, kad ir infrastruktūros valdytojas, ir pareiškėjai aktyviai siektų tenkinančio sprendimo. Pavyzdžiui, infrastruktūros valdytojas, konsultuodamasis su suinteresuotaisiais pareiškėjais, privalo stengtis derindamas paraiškas užtikrinti, kad jos būtų kuo geriau suderintos, ir išspręsti galimus nesutarimus. Vis dėlto tokie nurodymai netenkinami, jei derinimo procedūra iš esmės apsiriboja paprastu susirašinėjimu (angl. mere exchange of correspondence (liet. paprasčiausiu apsikeitimu raštais), nepasižyminčiu infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų aktyviu siekiu rasti tenkinantį sprendimą (žr. ESTT Sprendimo Gargždų geležinkelis 69–71 p.). Vadinasi, tokios derinimo procedūros metu būtinas aktyvus infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjų siekis rasti tenkinantį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo, administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024, 55 p.).

77.       Kaip pažymėjo ESTT Sprendime Gargždų geležinkelis, tokiomis aplinkybėmis pareiškėjo atsisakymas dalyvauti derinimo procedūroje yra aplinkybė, į kurią infrastruktūros valdytojas turi tinkamai atsižvelgti, kai sprendžia konfliktą ir skirsto pajėgumus to pareiškėjo nenaudai, nes šis nepareiškė noro kartu su infrastruktūros valdytoju ir kitais pareiškėjais aktyviai siekti tenkinančio sprendimo, kaip nurodyta šio sprendimo 69 punkte (žr. Teisingumo Teismo Sprendimo Gargždų geležinkelis 72 p.).

78.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos 2018 m. spalio 4 d. raštas Nr. 2(DI)-889 „Dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto“, 2018 m. spalio 5 d. raštas Nr. 2(DI)-896 „Dėl pajėgumų skyrimo 2018–2019 m. tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje“ ir 2018 m. spalio 10 d. raštas Nr. 2(DI)-910 „Dėl apibendrintos informacijos“) nagrinėjamu atveju derinimo procedūros metu, nors buvo atsižvelgta į pareiškėjo teiktas pastabas dėl pajėgumų atvaizdavimo, į paraiškų derinimą nebuvo įtraukti pareiškėjo Paraiška prašyti pajėgumai, paaiškinant, kad pareiškėjo prašyti pajėgumai konfliktavo su kitų pareiškėjų pajėgumais, pažymint, kad ekonominio poveikio pareiškėjams vertinimo atlikti nebuvo galimybių, nes pareiškėjai atsisakė pateikti arba nepateikė reikiamos informacijos. Taigi, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija derinimo procedūros metu nesurinkęs reikiamos informacijos skyrė pajėgumus spręsdamas dėl jų pareiškėjo nenaudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie infrastruktūros valdytojo veiksmai nesuderinami su jam kylančia prievole aktyviai siekti tenkinančio sprendimo bei, konsultuojantis su suinteresuotaisiais pareiškėjais, stengtis derinant paraiškas užtikrinti, kad jos būtų kuo geriau suderintos, ir išspręsti galimus nesutarimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024).

79.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija pažeidė savo pareigą imtis visų priemonių, kad nesutarimai dėl tų pačių pajėgumų skyrimo vienoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje būtų pašalinti derinant paraiškas. Tokiu būdu jis pažeidė Taisyklių 24 punktą, kuris aiškintinas atsižvelgiant į Direktyvos 2012/34/ES 46 straipsnį.

 

Dėl prioriteto taisyklės

 

80.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentus, todėl padarė netinkamas išvadas dėl prioriteto taisyklės taikymo pagrįstumo ir dėl nediskriminacinio jos pobūdžio. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jo atžvilgiu taikyta prioriteto taisyklė buvo diskriminacinė, kadangi numatė pirmenybę tam vežėjui, kuris veš krovinius daugiau dienų arba daugiau kartų, o ir iš anksto buvo žinomas jos pritaikymo rezultatas. Šiuo atveju pareiškėjas ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcija negali būti vertinamos kaip vienodais požymiais pasižyminčios asmenų grupės. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, kad 2019 m. gruodžio 8 d. Taisyklių 28 punkte įtvirtinta prioriteto taisyklė neteko teisinės galios ir 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojo naujos prioriteto taisyklės. Be to, dėl diskriminacinio prioriteto taisyklių pobūdžio yra pradėta Europos Komisijos pažeidimo procedūra prieš Lietuvos Respubliką.

81.       Pirmosios instancijos teismas dėl Sprendime taikytos prioriteto taisyklės nurodė, kad „Diskriminacija netaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 4 dalis numato, kad nustatant pirmumo teisės suteikimo kriterijus atsižvelgiama į paslaugos svarbą visuomenei bet kurios kitos paslaugos, kurios bus dėl tos priežasties atsisakyta, atžvilgiu. Siekdamos garantuoti tinkamų transporto paslaugų plėtrą pagal šias nuostatas, o ypač įvykdyti viešųjų paslaugų reikalavimus arba skatinti nacionalinę ir tarptautinę krovinių vežimo geležinkeliais plėtrą, valstybės narės gali nediskriminuojančiomis sąlygomis imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog skirstant infrastruktūros pajėgumus tokioms paslaugoms būtų suteikta pirmumo teisė. Šia prasme pareiškėjas nepagrindžia Taisyklių ir jose numatytos prioriteto taisyklės diskriminacinio pobūdžio. Tai, kad Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl galimai nurodytos direktyvos netinkamo perkėlimo, neduoda teisinio pagrindo pritarti pareiškėjo argumentams ar netaikyti nacionalinės teisės aktų, galiojusių ginčo sprendimų priėmimo metu, skirstant traukinių tvarkaraščio pajėgumus“.

82.       Ginčijamame Sprendime nurodyta, jog pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms, o alternatyvių pajėgumų pasiūlyti nėra galimybės, nes viešosios geležinkelio infrastruktūros nurodyta dalis taip pat yra perpildyta.

83.       Ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) nustatyta: „Jeigu yra galimybių, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, siekdamas suderinti paraiškas skirti tuos pačius pajėgumus, turi pasiūlyti pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms kitus pajėgumus nei tuos, kurių prašoma paraiškoje. Pareiškėjams ir (ar) remonto įmonėms nesutikus su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pasiūlytomis alternatyvomis arba nesant tokių alternatyvų, taikoma prioriteto taisyklė, t. y. prašomi pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris naudos minėtus pajėgumus keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti; jeigu pajėgumai bus naudojami ne keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui, kuris pajėgumus naudos keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti; jeigu prašomi pajėgumai bus naudojami ne keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugoms teikti arba keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti, pajėgumai skiriami pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie naudos pajėgumus daugiau dienų; jeigu pajėgumus numatoma naudoti tiek pat dienų, pajėgumai skiriami tam pareiškėjui ar remonto įmonei, kurie pateikė paraišką skirti daugiau važiavimų atitinkamu maršrutu.“

84.       Direktyvos 2012/34/ES, kurią įgyvendina Taisyklės, 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta:

„3. Jeigu nebuvo taikomi mokesčiai pagal 31 straipsnio 4 dalį arba taikant tuos mokesčius nebuvo pasiektas teigiamas rezultatas ir paskelbta, kad infrastruktūra yra perpildyta, infrastruktūros valdytojas infrastruktūros pajėgumams paskirstyti dar gali taikyti pirmumo teisės suteikimo kriterijus.

4. Nustatant pirmumo teisės suteikimo kriterijus atsižvelgiama į paslaugos svarbą visuomenei bet kurios kitos paslaugos, kurios bus dėl tos priežasties atsisakyta, atžvilgiu.

Siekdamos garantuoti tinkamų transporto paslaugų plėtrą pagal šias nuostatas, o ypač įvykdyti viešųjų paslaugų reikalavimus arba skatinti nacionalinę ir tarptautinę krovinių vežimo geležinkeliais plėtrą, valstybės narės gali nediskriminuojančiomis sąlygomis imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog skirstant infrastruktūros pajėgumus tokioms paslaugoms būtų suteikta pirmumo teisė.

Valstybės narės tam tikrais atvejais gali skirti infrastruktūros valdytojui kompensaciją, lygią pajamoms, prarastoms dėl poreikio atitinkamus pajėgumus paskirti tam tikroms paslaugoms, nurodytoms antroje pastraipoje. Taikant tas priemones ir tą kompensaciją atsižvelgiama į sprendimo neteikti tam tikrų paslaugų poveikį kitose valstybėse narėse.“

85.       ESTT Sprendime Gargždų geležinkelis konstatavo, jog Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiama priimti nacionalinės teisės nuostatas, kuriose numatyta skirstant infrastruktūros pajėgumus, kai ši yra perpildyta, taikyti planuojamu tų pajėgumų naudojimu grindžiamą pirmumo kriterijų, nebent nustatomos garantijos, užtikrinančios, kad jis nebus taikomas naujų dalyvių nenaudai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) įtvirtintasis planuojamu infrastruktūros pajėgumų naudojimu grindžiamas pirmumo kriterijus pritaikytas nesant garantijos, kad šis kriterijus nebus panaudotas naujų dalyvių nenaudai, konstatuotina, kad šio pirmumo kriterijaus pritaikymas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis lėmė su Sąjungos teise nesuderinamą rezultatą. Todėl nacionaliniam teismui kyla pareiga netaikyti tokios su Sąjungos teise nesuderinamos nacionalinės teisės nuostatos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo, administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024, 70?72 p.).

86.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad aptariama Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) įtvirtintoji prioriteto taisyklė netaikytina ginčo teisiniams santykiams nagrinėjamoje byloje. Todėl ginčijamas Sprendimas, kuris buvo priimtas remiantis minėta prioriteto taisykle, yra naikintinas kaip neteisėtas. Atitinkamai naikintinas ir ginčijamas Įsakymas.

 

Dėl ginčijamo Administracijos Sprendimo atitikties VAĮ 8 straipsnio 1 daliai

 

87.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad Sprendimas neatitiko administraciniam teisės aktui keliamų turinio reikalavimų, kadangi buvo nepagrįstas jokiais teisiniais ir faktiniais argumentais. Pareiškėjas nurodo, kad šiame Sprendime nebuvo jokių prioriteto taisyklių taikymo skaičiavimų, jokių duomenų apie geležinkelio linijų pralaidumus, o tik nurodyti keli viešosios geležinkelių infrastruktūros raštai, kuriais remiantis Sprendimas priimtas, nors patys AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos raštai net nepridėti. Taigi, pareiškėjo vertinimu, Sprendimas nebuvo argumentuotas, aiškus ir suprantamas, prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, o šis pažeidimas vertintinas kaip esminis ir sudarantis Sprendimo panaikinimo pagrindą.

88.       VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nurodyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

89.       Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).

90.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, ne kartą yra konstatavęs, kad ja iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl taikant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

91.       Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, jame yra remiamasi Taisyklių 28, 32, 35 ir 36 punktais, taip pat atsižvelgiama į UAB „Gargždų geležinkelis“ 2018 m. balandžio 6 d. paraišką Nr. 88 skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus prekiniams, ūkiniams traukiniams 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos 2018 m. spalio 4 d. raštą 2(DI)-889 „Dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto“, 2018 m. spalio 5 d. raštą 2(DI)-896 „Dėl pajėgumų skyrimo 2018-2019 m. tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje“ ir 2018 m. spalio 10 d. raštą Nr. 2(DI)-910 „Dėl apibendrintos informacijos“, bei taikoma prioriteto taisyklė. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ 2018 m. balandžio 5 d. paraiškoje Nr. 88 prašomi pajėgumai neskiriami, nes prašomų pajėgumų nėra, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros dalys tarpstočiuose Plungė–Šateikiai ir Livintai–Gaižiūnai yra perpildytos, ir, pritaikius Taisyklių 28 punkte išdėstytą prioriteto taisyklę, pajėgumai skirti kitoms įmonėms, o alternatyvių pajėgumų pasiūlyti nėra galimybės, nes viešosios geležinkelio infrastruktūros dalis tarpstotyje Viduklė–Tauragė (Radviliškio–Pagėgių ruožas) taip pat yra perpildyta.

92.       Įvertinus Taisyklių 28 punkte (2018 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 355 redakcija) įtvirtintą teisinį reglamentavimą (žr. šio teismo sprendimo 83 p.), darytina išvada, kad paminėtame Taisyklių punkte yra įtvirtintos kelios skirtingos pajėgumų skyrimo prioriteto taisyklės, t. y. nustatytos kelios galimybės taikyti prioritetą esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Nepaisant to, ginčijamame Sprendime nėra nurodyta, kokia konkreti prioriteto taisyklė ir kaip nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta. Be to, kaip minėta, ginčijamame Sprendime yra nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis, be kita ko, trimis AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos raštais, kurie yra adresuoti Lietuvos transporto saugos administracijai.

93.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Sprendime nebuvo pakankamai aiškiai išdėstyti faktiniai jo priėmimo pagrindai, nebuvo nurodyta, kaip konkrečios teisės normos yra pritaikomos aktualioms faktinėms aplinkybėms, be kita ko, nenurodyta, kuri Taisyklių 28 punkte išdėstyta prioriteto taisyklė ir kaip nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta. Paminėti ginčijamo Sprendimo motyvavimo trūkumai buvo esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti jo teisių ir teisėtų interesų pasikeitimo pagrindus, bei efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį. Tai taip pat sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus Sprendimą bei Įsakymą.

94.       Nustačius ginčijamo Sprendimo esminius trūkumus, kurie sudaro pagrindą ginčijamus Sprendimą ir Įsakymą panaikinti, teisėjų kolegija plačiau nepasisakys dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde ir proceso dalyvių rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų.

95.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmesdamas pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės aktų nuostatas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundas tenkinamas, ginčijami Sprendimas ir Įsakymas panaikinami.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

96.       Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas iš esmės yra tenkinamas, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

97.       Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, išskyrus žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Kadangi žyminis mokestis yra priskirtinas prie bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 34 str.), pareiškėjui priteistinas jo už skundą sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis.

98.       Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 15 003,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bei pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

99.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

100.       Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 1,7. Apeliacinio skundo parengimo paslauga apmokėta 2021 m. III ketvirtyje (2021 m. liepos 16 d.), užpraėjusio ketvirčio (2021 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 517,4 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 2 579,58 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 5 820,0 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijų nustatytą dydį, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, teisinga ir protinga už apeliacinio skundo parengimą priteisti pareiškėjui iš atsakovo maksimalią Rekomendacijose numatytą sumą, t. y. 2 579,58 Eur.

101.       Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali rekomenduojama išlaidų suma už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai apskaičiuojama taikant 0,4 koeficientą. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 11 d., 2024 m. balandžio 11 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d. apeliacinės instancijos teismui teikė rašytinius paaiškinimus. Minėtų rašytinių paaiškinimų parengimo paslauga apmokėta 2024 m. sausio 24 d., 2024 m. gegužės 22 d. ir 2024 m. spalio 17 d., t. y. 2024 m. I ketvirtyje, II ketvirtyje ir IV ketvirtyje, todėl užpraėjusių ketvirčių (2023 m. III ketvirtis, IV ketvirtis ir 2024 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 018,2 Eur, 2 110,3 Eur ir 2 196,4 Eur (Rekomendacijų 7 p.). Atsižvelgiant į tai, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už minėtų rašytinių paaiškinimų parengimą sudaro 807,28 + 884,12 + 878,56 = 2 569,96 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 9 171,8 Eur suma už rašytinių paaiškinimų parengimą viršija maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, todėl mažintina iki leistino ir pareiškėjo naudai priteistina 2 569,96 Eur suma už minėtų rašytinių paaiškinimų parengimą.

102.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 5 149,54 Eur (2 579,58 + 2 569,96 Eur) suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteisiama 34,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo iš viso 5 183,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

103.       Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LTG Infra“ taip pat pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliaciniame teisme, tačiau, kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne jų naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinami.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą tenkinti, panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. VSE-206 „Neskirti pareiškėjui viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų 2018–2019 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu UAB „Gargždų geležinkelis“ ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 1V-541 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2018 m. lapkričio 19 d. skundo“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų geležinkelis“ iš atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos 5 183,79 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus, septyniasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

 

 

Ernestas Spruogis

 

 

Skirgailė Žalimienė