Civilinė
byla Nr. 3K-3-104/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 131
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir
Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB Kauno termofikacijos
elektrinės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutarties, kuria
atmestas atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės skundas dėl Vilniaus
komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d.
sprendimo, priimto Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr. 162
pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui UAB Kauno termofikacijos
elektrinei dėl baudos priteisimo ir atsakovo UAB Kauno termofikacijos
elektrinės priešieškinį ieškovui AB „Kauno energija“ dėl susitarimo pakeitimo
pripažinimo sudarytu arba susitarimo pakeitimo dėl iš esmės pasikeitusių
aplinkybių.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
Byloje sprendžiamas
klausimas dėl nacionalinio arbitražinio teismo sprendimo nepripažinimo Komercinio
arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl
prieštaravimo Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai.
Ieškovas AB „Kauno
energija“ ir atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė
2003 m. kovo 31 d. sudarė tris sutartis: Elektrinės
pirkimo–pardavimo sutartį, Investicijų susitarimą bei Šilumos energijos
pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal Investicijų susitarimo 1 punktą pirkėjas
(atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė) įsipareigojo per 15 metų investuoti
į perkamą turtą bei sukurti naujo turto ne mažiau kaip už 400 000 000
Lt; 2005 m. liepos 13 d. buvo pasirašytas Investicijų
susitarimo pakeitimas, kuriame nustatyti nauji investavimo į Kauno
termofikacijos elektrinę ir Kauno miesto šilumos ūkio modernizavimą terminai:
2003–2008 metais – ne mažiau kaip 162 200 000 Lt, iš kurių pagal
atskirą susitarimą – ne mažiau kaip 10 000 000 Lt į Kauno miesto ir
(arba) rajono šilumos ūkio modernizavimą; 2009-2017 metais – ne mažiau kaip
237 800 000 Lt. Šalys taip pat susitarė, kad jeigu iki
2009 m. sausio 1 d. atsakovas neinvestuos
162 200 000 Lt, jis turės sumokėti ieškovui baudą, lygią 15 proc. nuo
skirtumo tarp investicijų sumos ir atsakovo faktiškai investuotų sumų. Į
ieškovo 2009 m. balandžio 29 d. pretenziją atsakovui dėl
Investicijų susitarimo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir
17 771 408,82 Lt baudos sumokėjimo atsakovas nurodė, kad dėl
privalomos šilumos energijos gamybos kainodaros taikymo patyrė
82 344 000 Lt nuostolių. Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad dėl
valstybinio šilumos energijos kainų reguliavimo jis patiria didelių nuostolių,
nes negauna to, ką turėjo gauti pagal šalių sudarytas sutartis, taip pat kad
nuo sutarčių sudarymo pasikeitė tiek investicijų objektas, tiek investicijų
suma, investavimo terminai ir investicijas atliekantys subjektai, kėlė klausimą
dėl Investicijų susitarimo pakeitimo, tačiau susitarti nepavyko.
Ieškovas AB „Kauno energija“ kreipėsi į Vilniaus komercinio
arbitražo teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB Kauno termofikacijos
elektrinės 17 771 408,82 Lt (5 146 955,75 euro) baudos už
netinkamą atsakovo prievolių pagal 2003 m. kovo 31 d. Investicijų
susitarimą vykdymą ir 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už
laikotarpį nuo tos dienos, kai pirmą kartą buvo pareikštos pretenzijos dėl šios
sumos sumokėjimo arbitraže, iki tos dienos, kai ji bus visiškai sumokėta.
Atsakovas
UAB Kauno termofikacijos elektrinė arbitražiniame teisme pareiškė priešieškinį,
kuriuo prašė: 1) pripažinti Investicijų susitarimo pakeitimą sudarytu (CK
6.154, 6.159 straipsniai, 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.3 straipsnis),
nustatyti antraeiles Investicijų susitarimo pakeitimo sąlygas, dėl kurių šalys
negali susitarti (CK 1.5 straipsnis, 6.162 straipsnio 2 dalis), ir arbitražo
sprendimu įforminti Investicijų susitarimo pakeitimą; 2) jeigu būtų nuspręsta,
kad Investicijų susitarimo pakeitimas vis dėlto nebuvo sudarytas, – pakeisti
Investicijų susitarimą dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (CK 6.204
straipsnis).
Vilniaus
komercinio arbitražo teismas 2010 m. vasario 17 d.
sprendimu ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė
5 419 808,82 Lt (1 569 685,13 eurų) baudos, 6 proc. metinių
palūkanų, skaičiuojamų nuo 5 419 808,82 Lt sumos už laikotarpį nuo
2009 m. rugpjūčio 26 d., kai Vilniaus komercinio arbitražo
teisme buvo gautas ieškovo ieškinys, iki šio sprendimo 6.1 punkto dalies
visiško įvykdymo dienos, 66 888,76 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovo UAB Kauno
termofikacijos elektrinės priešieškinį atmetė.
Atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė kreipėsi į
Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo
teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą. Atsakovas nurodė,
kad skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas
prieštarauja viešajai tvarkai (Komercinio arbitražo įstatymo (toliau –
KAĮ) 37 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Atsakovo teigimu, viešoji tvarka turi
būti suprantama ir kaip apimanti pagrindinius principus,
kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, taip pat imperatyviąsias
teisės normas.
II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2010 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovo UAB Kauno
termofikacinės elektrinės skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo
2010 m. vasario 17 d. sprendimo panaikinimo atmetė,
priteisė ieškovui AB „Kauno energija“ iš atsakovo UAB Kauno termofikacijos
elektrinės 15 348,85 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija
nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas vykdo tik ribotą arbitražinio teismo sprendimo
teisinę priežiūrą, t. y. neperžiūri bylos iš esmės: neturi teisės aiškintis,
ar arbitrai ištyrė ir įvertino visus šalių pateiktus įrodymus, teisingai
nustatė faktines bylos aplinkybes, ar tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Atsakovas
rėmėsi KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktu (dėl arbitražinio teismo sprendimo prieštaravimų
Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai), nurodydamas, kad
arbitražinis teismas, ištyręs ir įvertinęs ne visus priešieškinio argumentus ir
įrodymus, neišsprendė ginčo iš esmės, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi,
sąžiningo proceso principus, kurie yra viešosios tvarkos elementai. Teisėjų
kolegija nurodė, kad arbitražiniam teismui suteikta teisė nustatyti bet kokių
įrodymų leistinumą, liečiamumą, svarbumą ar svarumą (KAĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Arbitražinio teismo sprendimo 4.2 dalyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis
atmestas priešieškinio reikalavimas pakeisti Investicijų susitarimą dėl iš
esmės pasikeitusių aplinkybių; sprendime nurodyta, kokiomis nustatytomis aplinkybėmis
ir kokia materialiosios teisės norma remiantis atsisakyta tenkinti
priešieškinio reikalavimus. Dėl atsakovo argumentų, susijusių su materialiosios
viešosios tvarkos pažeidimu priteisiant baudines netesybas (baudą) ir
nekontroliuojant jų sumažinimo, teisėjų kolegija nurodė, kad ji negali spręsti
klausimų, susijusių su netesybų priteisimo pagrįstumu, tačiau turi nustatyti,
ar nurodyto dydžio netesybos nereiškia lupikavimo, nes pagal kasacinio teismo
praktiką neprotingai didelės netesybos gali būti laikomos viešosios tvarkos
pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje pagal pareiškėjo Kipre registruotos įmonės Duke Investment Limited
pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-179/2006; 2008 kovo 12 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Baltarusijos
Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos
unitarinės įmonės „Belaja Rus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-161/2008). Teisėjų
kolegija nustatė, kad šalys Investicijų susitarime susitarė, jog atsakovas,
neįvykdęs sutartinio įsipareigojimo iki 2009 m. sausio 1 d.
investuoti 162 200 200 Lt, turės sumokėti 15 proc. baudą,
skaičiuojamą nuo skirtumo tarp turėtos investuoti ir faktiškai investuotos
sumos. Arbitražinio teismo sprendime nustatyta, kad pagal Investicijų
susitarimą atsakovas iki 2009 m. sausio 1 d. neatliko
investicijų už 118 476 058,80 Lt, t. y. investavo tik
43 723 941,20 Lt. Spręsdama, ar 15 proc. dydžio bauda pripažintina
neprotingai didele, teisėjų kolegija įvertino tai, kad abi šalys, būdamos
patyrusios verslo santykiuose, pačios laisva valia pasirinko nurodyto dydžio
netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teismas
neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių
įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų
valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“
pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-443/2008). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas
aplinkybes ir priteistų netesybų (baudos) dydį, sutarčių laisvės principo
svarbą bei būtinybę jį ginti, sprendė, kad 15 proc. dydžio bauda nepripažintina
neprotingai didele, todėl nėra pagrindo konstatuoti viešosios tvarkos
pažeidimą. Atsakovo teiginius, kad arbitražiniam teismui jis buvo pateikęs
argumentų dėl civilinės atsakomybės netaikymo arba netesybų mažinimo, tačiau šis
jų nenagrinėjo, teisėjų kolegija atmetė kaip neatitinkančius arbitražinio
teismo sprendimo turinio. Arbitražinis teismas skundžiamame sprendime
konstatavo, kad atsakovas neįrodinėjo, jog egzistuoja atleidimo nuo sutartinės
atsakomybės pagrindai, todėl dėl šių atleidimo nuo civilinės atsakomybės
pagrindų nepasisako (85 punktas). Teisėjų kolegija nurodė, kad negali tirti
aplinkybės, įrodinėjo atsakovas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus
ar ne, nes tai yra fakto klausimas. Arbitražinio teismo sprendimo 59 punkte
konstatuota, kad nagrinėdamas ginčą ir priimdamas skundžiamą sprendimą teismas
analizavo ir vertino visą byloje surinktą medžiagą, šalių pateiktus žodinius
argumentus ir paaiškinimus. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad, sprendžiant
arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo klausimą, nesprendžiami fakto ar
materialiosios teisės klausimai, susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, ir netikrinama,
ar sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl to teisėjų kolegija netyrė ir
nepasisakė dėl atsakovo Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos 2010 m. liepos 19 d.
AF-Consult OY ekspertų išvados. Teisėjų kolegija apibendrinamai konstatavo, kad
nagrinėjant bylą arbitražiniame teisme nebuvo pažeisti sąžiningo proceso
principai, todėl arbitražinio teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai
ir nėra pagrindo jį naikinti pagal KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė prašo Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują
nutartį – patenkinti UAB Kauno termofikacijos elektrinės skundą ir panaikinti
Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d.
sprendimą arbitražo byloje Nr. 162. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Lietuvos
apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2
punkto nuostatas: netinkamai atribojo fakto ir viešosios tvarkos klausimus, neleistinai
susiaurino arbitražinio teismo sprendimo kontrolės ribas. Procesinės viešosios
tvarkos pažeidimu pripažįstami sąžiningo proceso principų pažeidimai. Vieni iš
pamatinių sąžiningo proceso principų – šalių lygiateisiškumo ir rungimosi
principai, reikalaujantys, kad sprendimas būtų priimtas ginčų sprendimo
institucijai atidžiai išklausius abi ginčo šalis ir pagrįstas byloje surinktais
duomenimis. Tuo tarpu Vilniaus komercinio arbitražo teismas pripažino, kad
apskritai nenagrinėjo ir neanalizavo atsakovo (kasatoriaus) atleidimo nuo
civilinės atsakomybės sąlygų, nors šis visuose savo procesiniuose dokumentuose
būtent jomis ir rėmėsi kaip svarbiausiomis savo gynybos priemonėmis. Be to,
arbitražinis teismas taip pat nepasisakė ir dėl daugumos atsakovo priešieškinio
argumentų. Tokie arbitražinio teismo veiksmai buvo pagrindas Lietuvos apeliaciniam
teismui konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą.
2. Arbitražinis
teismas padarė šiurkščių materialiosios teisės ir fakto klaidų: klaidingai nurodė,
kad atsakovas net neprašė vertinti civilinės atsakomybės netaikymo arba netesybų
netaikymo (mažinimo) pagrindų; pripažinęs, kad ieškovas atlieka esminį Šilumos
energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą, nepakeitė Investicijų
susitarimo ir kt. Tarptautinėje teismų praktikoje ir tarptautinio arbitražo
teisės doktrinoje, kuriomis vadovaujasi ir Lietuvos teismai, akivaizdžios faktų
ir teisės klaidos arbitražo sprendime pripažįstamos kaip pagrindas naikinti
arbitražo sprendimą, nes tokio pobūdžio arbitražo defektas atitinka viešosios
tvarkos pažeidimo sampratą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atsisakęs
pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą, motyvuodamas tuo,
kad jis neatitinka teisingumo, proporcingumo ir interesų pusiausvyros principų,
o jo įvykdymas sukeltų neigiamų tiek socialinių, tiek ekonominių padarinių
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal
pareiškėjo „Apatit Fertlizers S.A.“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-146/2002).
Lietuvos apeliacinis teismas, atsisakymą vertinti atsakovo argumentus dėl
akivaizdžiai neteisingų faktų nurodymo skundžiamame arbitražinio teismo
sprendime grįsdamas tuo, kad šie argumentai nenagrinėtini viešosios tvarkos
aspektu, nukrypo nuo kasacinio teismo, taip pat tarptautinės teismų praktikos.
3. Teismų praktikoje
laikomasi nuomonės, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip
viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą; kaip
vienas iš netesybų mažinimo ar atsisakymo jas priteisti kriterijų yra dalies
prievolės faktinis įvykdymas ir kreditoriaus realiai patirtų nuostolių dydis
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal
pareiškėjo Kipre registruotos įmonės Duke Investment Limited pareiškimą,
bylos Nr. 3K-7-179/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB
„Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007). Kadangi baudinių netesybų
draudimas vertintinas kaip vienas iš viešosios tvarkos elementų, tai Lietuvos
apeliacinis teismas turėjo analizuoti skundžiamo arbitražo teismo sprendimu
priteistų netesybų ne tik dydį, bet ir pobūdį atitikties viešajai tvarkai
aspektu, t. y. aiškintis, ar priteistos netesybos yra baudinio pobūdžio,
ar yra atsakomybę lengvinančių ar apskritai nuo jos atleidžiančių aplinkybių,
ar ieškovas nepiktnaudžiavo teise, koks ieškovo realiai patirtų nuostolių
dydis, kokią dalį prievolės atsakovas jau buvo įvykdęs. Be to, apeliacinis
teismas neįvertino aplinkybės, kad arbitražinis teismas nenagrinėjo atsakovo nurodytų
atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimo sąlygų, bylos aplinkybes
įvertino tik formaliai, išimtinai vadovaudamasis ieškovo pateiktu teisinių ir
faktinių aplinkybių vertinimu.
4. Arbitražinis
teismas įteisino ieškovo priešpriešinių privatizavimo sutarčių paketo pareigų
nevykdymą ir įpareigojo atsakovą toliau vykdyti savąsias priešpriešines
prievoles pagal nepakeistą ir šalių lygybės bei interesų pusiausvyros
nebeatitinkantį Investicijų susitarimą, kurio netgi objektyviai neįmanoma
įvykdyti (tai konstatavo AF-Consult OY ekspertai
2010 m. liepos 19 d. išvadoje, tačiau teismas šios išvados
nevertino). Tai akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir
lygiateisiškumo principų reikalavimus ir kartu Lietuvos Respublikos viešąją
tvarką. Be to, skundžiamu arbitražinio teismo sprendimu ne tik ginčas nebuvo
išspręstas iš esmės, bet ir neatkurta socialinė taika tarp šalių ir neįgyvendintas
teisingumas. Skundžiamo sprendimo įvykdymas tiesiogiai prieštarauja Vyriausybės
2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 patvirtintos
2007 metų Nacionalinės energetikos strategijos 25 punktui ir jį
detalizuojančiam Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012
metų plano 1.15 punktui, kuriuose numatyta ne senos elektrinės Kaune
modernizavimas (taip nustatyta aktualumą praradusioje Investicijų susitarimo
pakeitimo 2005 metų redakcijoje), o naujos elektrinės Kaune statyba. Lietuvos
apeliacinis teismas nurodytų arbitražinio teismo pažeidimų nevertino,
neatsižvelgdamas į tai, kad jie reiškia ir viešosios tvarkos pažeidimus.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas AB „Kauno energija“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo
tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Kasatoriaus
teiginiai, kad arbitražinis teismas yra nustatęs, jog ieškovas atliko
privatizavimo sutarčių paketo priešpriešinius pažeidimus, neatitinka tikrovės.
Arbitražinis teismas nurodė, kad jis neturi kompetencijos spręsti klausimo, ar
ieškovas tinkamai vykdė Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties
nuostatas, susijusias su kainos už perkamą šilumos energiją perskaičiavimu ir
mokėjimu, ir kad tik įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu bus
nustatyta, ar ieškovas pagrįstai atsisakė vykdyti Šilumos energijos
pirkimo–pardavimo sutarties 14 straipsnyje nustatytas prievoles. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 4 d.
nutartimi galutinai konstatavo, kad ieškovas, laikydamasis imperatyviųjų
Šilumos įstatymo nuostatų, nepažeidė šalių sudarytos Šilumos energijos
pirkimo–pardavimo sutarties 14 straipsnyje nustatytų prievolių ir neatliko
jokių neteisėtų veiksmų; šis faktas yra prejudicinis (CPK 182 straipsnio 2
punktas). Be to, kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad
arbitražinis teismas nustatė, jog ieškovas nepatyrė jokių realių nuostolių.
Arbitražinio teismo sprendime tokių aplinkybių nenustatyta, teismas apskritai
nenagrinėjo ieškovo patirtų nuostolių klausimo, nes tai nebuvo bylos
nagrinėjimo dalykas. Neatitinka tikrovės ir kasatoriaus teiginys, kad
arbitražinis teismas konstatavo ieškovo prievolių priešpriešinį pažeidimą.
Arbitražinis teismas aiškiai nurodė, kad teismo pripažinta atsakovo
(kasatoriaus) teisė stabdyti investicinių įsipareigojimų vykdymą dėl
82 344 000 Lt jokiu būdu negali būti suprantama kaip ieškovo
prievolių pagal Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį vykdymo pažeidimo
konstatavimas. Taigi teismas nenustatė pagrindo pakeisti sutartį pagal CK 6.223
straipsnį.
2. Kasatorius,
teigdamas, kad buvo pažeisti proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir
sąžiningo proceso principai, taip pažeidžiant procesinę viešąją tvarką, iš
esmės kvestionuoja arbitražinio teismo byloje atliktą įrodymų vertinimą ir
sprendimo pagrįstumą. Arbitražinio teismo sprendimo tikrinimas fakto ir
materialiosios teisės taikymo aspektu imperatyviai draudžiamas (Lietuvos
Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos
Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje K. S. v. M. T., bylos
Nr. 3K-3-573/2008). Svarstydamas dėl kasatoriaus atleidimo nuo civilinės
atsakomybės sąlygų ir pagrindų, arbitražinis teismas, vadovaudamasis KAĮ 11
straipsnio 1 dalimi, vienareikšmiškai pasisakė, kad jis neturi kompetencijos
spręsti, ar atsakovo (kasatoriaus) argumentai dėl force majeure
aplinkybių ir nukentėjusio asmens (ieškovo) ir (arba) valstybės veiksmų
(t. y. pradėtos taikyti privalomos kainodaros) yra pagrindas netaikyti
arba atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės pagal Investicijų susitarimą,
nes šis klausimas perduotas spręsti administraciniam teismui. Arbitražinis
teismas nagrinėjo ir sprendime pasisakė dėl pagrindų, kuriais remdamasis
atsakovas prašė mažinti netesybas (garo katilinės pastato su dūmtraukiu ir
komunikacijomis statybos išlaidų nepripažinimo investicijomis, privalomos
kainodaros įvedimo, tariamo ieškovo vengimo pasirašyti Investicijų susitarimo
pakeitimą). Taigi atsakovo argumentus arbitražinis teismas įvertino ir dėl jų
pasisakė. Aplinkybė, kad arbitražinis teismas nesuformulavo konkretaus
sprendimo dėl atsakovo prašymo mažinti netesybas ar atleisti jį nuo civilinės
atsakomybės, vertintina kaip formalaus pobūdžio, neturinti esminės reikšmės
ginčijamos arbitražo procedūros teisėtumui. Kasatorius taip pat klaidingai teigia,
kad daugiau kaip pusė jo priešieškinio argumentų arbitražinio teismo buvo
neanalizuoti ir ignoruoti priimant sprendimą. Atsakovas arbitražo procese buvo
tinkamai išklausytas, jo argumentai sprendimo įvertinti ir į juos atsižvelgta,
todėl sąžiningo proceso principai nebuvo pažeisti.
3. Kasatorius,
teigdamas, kad akivaizdžios faktų ir teisės klaidos arbitražo sprendime
pripažintinos pagrindu naikinti arbitražo sprendimą, nes tokio pobūdžio
arbitražinio teismo sprendimo defektas patenka į viešosios tvarkos pažeidimo
sampratą, tendencingai remiasi iš konteksto ištrauktais teismų argumentais,
suformuluotais bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos
bylos aplinkybėmis. Be to, pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą kasacijos
pagrindas yra nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės
taikymo ir aiškinimo praktikos, o ne nuo užsienio šalių teismų sprendimų ar
tarptautinio arbitražo doktrinos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
konstatavęs, kad, sprendžiant arbitražo sprendimo panaikinimo klausimą, šalių
ginčas nenagrinėjamas iš esmės, nesprendžiami fakto ar materialiosios teisės
klausimai, susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, netikrinama, ar arbitražo
sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas; įrodymai, susiję su arbitražo sprendimo
pagrįstumu, teisme negali būti analizuojami, nes teismas neperžiūri bylos iš
esmės; apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37
straipsnyje nustatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir
materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos
Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje K. S. v. M. T., bylos
Nr. 3K-3-573/2008). Iš esmės tą patį patvirtina ir kasaciniame skunde
nurodyti užsienio teismų sprendimai – tik fundamentaliųjų teisės principų
pažeidimas gali būti pagrindas arbitražo sprendimui naikinti, teismas,
tikrindamas sprendimo atitiktį viešajai tvarkai, neturi teisės tikrinti
arbitražo sprendimo faktinių aplinkybių ir teisės normų taikymo aspektais. Be
to, kasacinio skundo argumentai, kad priimant arbitražinio teismo sprendimą
buvo padaryta materialiosios teisės ir fakto klaidų, atmestini ir dėl jų
nepagrįstumo.
4. Atmestini
kasacinio skundo argumentai, kad arbitražinis teismas neprotingai dideles,
lupikiškas ir baudines netesybas priteisė už formalių terminų pagal aktualumą
praradusį investicijų susitarimą praleidimą, be to, nesant jokių ieškovo
realiai patirtų nuostolių ir šiam piktnaudžiaujant teise, ir tai prieštarauja
viešajai tvarkai. Atsakovas laisva valia pasirašė susitarimą dėl netesybų ir jų
nevertino kaip baudinių. Šalys sutartyje susitarė mažinti netesybų dydį
atsižvelgdamos į tai, kokia apimtimi kasatoriaus investiciniai įsipareigojimai
bus įvykdomi, taigi faktiškai buvo susitarta taikyti CK 6.258 straipsnio 3
dalies normą, pagal kurią netesybos gali būti sumažinamos, kai įvykdyta prievolės
dalis. Arbitražinis teismas pripažino kasatoriaus teisę sustabdyti dalies
priešpriešinių prievolių vykdymą ir nepriteisė nuo tos sumos
(82 344 000 Lt) netesybų. Be to, atsakovas arbitražo proceso metu
nepasinaudojo teise ginčyti sutarties sąlygą dėl netesybų dydžio kaip
nustatančią neprotingai dideles, lupikiškas ir baudines netesybas.
5. Lietuvos
apeliacinis teismas pagrįstai nevertino AF-Consult OY išvados, nes ši buvo
surašyta jau po to, kai arbitražinis teismas priėmė skundžiamą sprendimą, o
kasatorius ja įrodinėjo faktines aplinkybes, susijusias su ginčo nagrinėjimu iš
esmės. Be to, ši išvada yra nepagrįsta, nes joje konstatuota, kad Investicijų
susitarime numatyto nepanaudoto investicijų biudžeto nepakaks Kauno
termofikacinei elektrinei modernizuoti, tuo tarpu Investicijų susitarime
nustatyta ne maksimali, bet minimali investicijų suma; pagal šį susitarimą
kasatorius prisiėmė visą riziką, kad, vykdant prisiimtą įsipareigojimą iki
2009 m. sausio 1 d. išplėsti elektrinę nuo 60 MW iki 80 MW
galingumo, gali tekti viršyti planuotą investuoti sumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl nacionalinio
arbitražinio teismo sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai
tvarkai kaip šio sprendimo apskundimo pagrindo
Lietuvos Respublikos
komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtinti pagrindai,
kuriais remiantis nacionalinio arbitražinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas
Lietuvos apeliaciniam teismui, prašant sprendimą panaikinti. Vienas iš tokių
pagrindų, nurodytas KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte, – arbitražinio teismo
sprendimo prieštaravimas Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai
tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytame įstatyme vartojamą sąvoką
„viešoji tvarka“ aiškina remdamasis tarptautinio arbitražo doktrina ir
praktika, kurioje viešoji tvarka, atsižvelgiant į jos tikslą apsaugoti
pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, aiškinama
kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso
principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius
ir visuotinai pripažintus teisės principus, kuriais grindžiama valstybės
teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Apatit Fertlizers
S. A.“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-2002;
2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos
Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje K. S. v. M. T., bylos
Nr. 3K-3-573/2008; kt.). Sprendžiant, ar nacionalinio arbitražinio teismo
sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, vertintina jo
atitiktis Lietuvos įstatymų pagrindiniams principams, t. y. bendriausioms
ir universaliausioms imperatyviosioms normoms, nustatančioms subjektų
tarpusavio santykių pagrindus, taip pat atsižvelgtina į tai, ar toks sprendimas
iš esmės nepažeidžia svarbiausių tarptautiniu mastu pripažintų ir teisės
saugomų vertybių, kurių apsaugą garantuojančios teisės normos yra ir Lietuvos
teisinės sistemos dalis.
Kasacinis teismas
taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad Komercinio arbitražo įstatyme nenustatyta
galimybės skųsti arbitražinio teismo sprendimų apeliacine tvarka; Lietuvoje
neleidžiamas arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir (arba)
materialiosios teisės taikymo aspektu, todėl teismas neturi teisės nagrinėti
bylą iš esmės ir aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos
aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus ir pan.; apskųstas
arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje
nustatytos procesinės ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos
Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje K. S. v. M. T., bylos
Nr. 3K-3-573/2008).
Kasatorius,
remdamasis KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktu kaip arbitražinio teismo
sprendimo panaikinimo pagrindu, pirmiau nurodyta praktika vadovaujasi tik
formaliai. Kasacinio skundo argumentai leidžia daryti išvadą, kad kasacinio
teismo prašoma išplėsti KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto normos taikymo
apimtį ir atitinkamai – bendrosios kompetencijos teismų jurisdikciją arbitražo
sprendimų atžvilgiu. Toks plečiamasis pirmiau nurodytos normos aiškinimas,
atsižvelgiant į jos tikslus ir paskirtį, yra neleistinas ir nepateisinamas.
Dėl sąžiningo
proceso principų, kaip vieno iš procesinės viešosios tvarkos elementų,
pažeidimo
Nagrinėjamoje byloje
kasatorius nurodo, kad skundžiamu arbitražinio teismo sprendimu buvo pažeisti
vieni iš pamatinių sąžiningo proceso principų – šalių lygiateisiškumo ir
rungimosi, reikalaujantys, jog sprendimas būtų priimtas išklausius abi ginčo
šalis ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Kasatoriaus teigimu,
arbitražinis teismas nenagrinėjo ir neanalizavo kasatoriaus atleidimo nuo
civilinės atsakomybės sąlygų, nors šis tuo rėmėsi visuose savo procesiniuose
dokumentuose.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija pripažįsta, kad sąžiningo proceso principai, tarp jų ir
proceso šalių lygiateisiškumo bei rungimosi, neabejotinai yra viešosios tvarkos
dalis, nes tai yra teisminės gynybos prieinamumo ir teisės į teisingą teismą
tinkamo įgyvendinimo būtina prielaida ir sąlyga. Kita vertus, remiantis šių
principų pažeidimu kaip pagrindu panaikinti arbitražinio teismo sprendimą,
būtina nurodyti ir argumentuoti, jog arbitražinio teismo sprendimu buvo iš
esmės paneigtos šiais principais ginamos vertybės, t. y. kad pažeidimas,
kuriuo remiamasi, pagal savo esmę ir pobūdį reiškia pamatinių teisinių bei
moralinių nuostatų nepaisymą ir dėl to yra netoleruotinas viešosios tvarkos
požiūriu.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad
arbitražinis teismas, nenagrinėdamas ir neanalizuodamas kasatoriaus atleidimo
nuo civilinės atsakomybės sąlygų, pažeidė sąžiningo proceso principus ir tai
yra pagrindas arbitražinio teismo sprendimą panaikinti pagal KAĮ 37 straipsnio
5 dalies 2 punktą. Šis kasatoriaus argumentas neatitinka skundžiamo
arbitražinio teismo sprendimo turinio. Kasatorius nurodytą argumentą grindžia
iš konteksto ištraukta arbitražinio teismo sprendimo citata, kurioje nurodyta,
kad arbitražinis teismas nepasisako dėl kasatoriaus atleidimo nuo civilinės
atsakomybės sąlygų, tačiau, sprendžiant, ar tikrai buvo pažeisti šalių
lygiateisiškumo ir rungimosi principai, negali būti remiamasi atskiru teismo
sprendimo teiginiu, bet turi būti vertinamas visas sprendimas kaip vientisas ir
nedalomas teisės taikymo aktas.
Pažymėtina,
kad kasatorius (arbitražo byloje – atsakovas) atsikirtimuose į ieškinį dėl
netesybų priteisimo nurodė argumentus, kuriais remdamasis prašė arba netaikyti
jam civilinės atsakomybės, arba ją taikyti tik iš dalies. Kasatoriaus
argumentai, kuriais jis arbitražo byloje grindė civilinės atsakomybės netaikymo
sąlygas (force majeure aplinkybės, nukentėjusio asmens arba valstybės
veiksmai, teisinis pagrindas netaikyti netesybų arba jas sumažinti), iš esmės
buvo susiję su dvejopo pobūdžio aplinkybėmis: pirma, kasatorius rėmėsi tuo, kad
Lietuvos valstybė pablogino investicinį klimatą, dėl Lietuvos Respublikos
šilumos ūkio įstatymo naujos redakcijos, įsigaliojusios nuo
2008 m. sausio 1 d., pagal kurią Lietuvos šilumos energijos
sektoriuje įvesta privaloma kainodara, kasatorius patyrė didelių nuostolių, be
to, ieškovas elgiasi nesąžiningai ir pats pažeidžia Investicijų susitarimą
(vengia pripažinti kasatoriaus atliktomis investicijomis garo katilinės pastato
su dūmtraukiu ir komunikacijomis statybą ir pan.); antra, šalių sutartyje
įtvirtintos netesybos yra nepagrįstai didelės ir vertintinos kaip baudinės,
t. y. draudžiamos įstatymo. Visos šios aplinkybės ir jomis paremti
kasatoriaus argumentai arbitražinio teismo buvo išnagrinėti ir įvertinti, tai
patvirtina arbitražinio teismo sprendimo 4 dalies (Arbitražinio teismo išvados)
turinys. Arbitražinis teismas išnagrinėjo ir įvertino kasatoriaus nurodytus
argumentus, kuriais jis ginčijo savo civilinę atsakomybę, ir dėl jų pasisakė,
jais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, taigi nėra jokio pagrindo
konstatuoti sąžiningo proceso principų pažeidimą. Arbitražinio teismo padarytų
išvadų pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nei apeliacinis, nei
kasacinis teismai neturi kompetencijos, spręsdami klausimą dėl arbitražinio
teismo sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, iš esmės
nagrinėti šalių ginčą, kurį šalys savo susitarimu perdavė spręsti arbitražiniam
teismui, ir taip kvestionuoti ar apskritai paneigti arbitražinio teismo, kaip
ginčą nagrinėjančios institucijos savarankiškumą ir kompetenciją.
Tai, kad
arbitražinis teismas pasisakė dėl kasatoriaus nurodytų argumentų, susijusių su ieškovo
sutartinių prievolių tinkamu vykdymu ir Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintomis
nuostatomis dėl privalomos kainodaros, dėl kurios taikymo, kasatoriaus teigimu,
jis patyrė didelių nuostolių, kurių nebuvo prisiėmęs sudarydamas susitarimus su
ieškovu, patvirtina arbitražinio teismo sprendimo 87 punkte išdėstyti motyvai.
Arbitražinis teismas konstatavo, kad jis neturi kompetencijos iš esmės spręsti
klausimą, ar ieškovas tinkamai vykdė Šilumos energijos pirkimo–pardavimo
sutarties nuostatas, susijusias su kainos už perkamą šilumos energiją
perskaičiavimu ir mokėjimu nuo 2008 metų birželio mėnesio, nes šis klausimas
negali būti perduodamas arbitražui remiantis KAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, pagal
kurią arbitražui negali būti perduodami ginčai, kylantys iš administracinių
teisinių santykių. Teismas taip pat nurodė, kad šis klausimas jau yra perduotas
nagrinėti pagal kompetenciją administraciniam teismui. Tokiomis aplinkybėmis
negali būti pripažintas pagrįstu kasacinio skundo teiginys, kad arbitražinis
teismas pirmiau nurodyto klausimo apskritai nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė.
Kita kasatoriaus argumentų, susijusių su jo civilinės atsakomybės netaikymu, grupė
buvo grįsta netesybų netaikymu arba sumažinimu. Šiuos argumentus arbitražinis
teismas nagrinėjo plačiai ir išsamiai, tai patvirtina teismo sprendimo išvadų
dalies turinys.
Remdamasi pirmiau
nurodytais argumentais, kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kaip
nepagrįstą kasacinio skundo teiginį, jog skundžiamu arbitražinio teismo
sprendimu buvo pažeisti sąžiningo proceso principai, kartu viešoji tvarka, ir
kad tai yra pagrindas naikinti arbitražinio teismo sprendimą.
Dėl materialiosios
viešosios tvarkos pažeidimo – šiurkščių materialiosios teisės ir fakto klaidų
Argumentą, kad
arbitražinis teismas padarė šiurkščių materialiosios teisės bei fakto klaidų ir
tai vertintina kaip materialiosios viešosios tvarkos pažeidimas, kasatorius iš
esmės grindžia tuo, kad teismas klaidingai nurodė, jog kasatorius neprašė
vertinti civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų, taip pat kad nepakeitė
Investicijų susitarimo, nors ir nustatė, jog ieškovas padarė esminį Šilumos
energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą.
Aplinkybėmis dėl
civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų kasatorius grindė ir pirmąjį kasacinio
skundo argumentą, kasacinio teismo teisėjų kolegija jį atmetė kaip nepagrįstą
ir šių motyvų nebekartoja. Antrasis argumentas taip pat atmestinas kaip
neteisingas ir prieštaraujantis arbitražinio teismo sprendimo motyvacijai.
Arbitražinis teismas sprendime nenustatė, kad ieškovas būtų iš esmės pažeidęs
Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Priešingai, teismo sprendime
nurodyta, kad tik įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu bus nustatoma,
ar ieškovas pagrįstai atsisakė vykdyti Šilumos energijos pirkimo–pardavimo
sutarties 14 straipsnyje nustatytas prievoles, taip pat kad arbitražinio teismo
išvada, jog kasatorius turėjo teisę sustabdyti savo priešpriešinių prievolių
vykdymą, negali būti suprantama nei kaip šios sumos įskaitymas į kasatoriaus
faktiškai ir tinkamai, remiantis Investicijų susitarimu, atliktų investicijų
sumą, nei kaip kasatoriaus atleidimas nuo Investicijų susitarime nustatytų
įsipareigojimų vykdymo, nei kaip ieškovo prievolių pagal Šilumos energijos
pirkimo–pardavimo sutartį vykdymo pažeidimo konstatavimas (arbitražinio teismo
sprendimo 92, 94 punktai).
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija pažymi, kad materialiosios teisės pažeidimas gali lemti
viešosios tvarkos pažeidimą, jeigu arbitražinio teismo sprendimu materialiosios
teisės normos taikomos ar aiškinamos nepaisant jų tikslų ir taip iš esmės paneigiant
tą teisinį rezultatą, kurio siekė įstatymų leidėjas konkrečia teisės norma.
Šioje byloje šiurkščių materialiosios teisės normų taikymo klaidų nenustatyta.
Dėl neprotingai
didelių netesybų priteisimo kaip materialiosios viešosios tvarkos pažeidimo
Kasacinio teismo
formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali
būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo
įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje pagal pareiškėjo Kipre registruotos įmonės Duke Investment Limited
pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-179/2006;
2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal
pareiškėjo Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybos valstybinės
gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ pareiškimą, bylos
Nr. 3K-3-161/2008; kt.). Kita vertus, tai, kad šalys sutartyje nustatė
nemažus delspinigius, savaime nereiškia, jog arbitražinio teismo sprendimas,
kuriuo priteisti delspinigiai, pažeidžia viešąją tvarką. Kasacinis teismas
vėliausiai nagrinėtose bylose, siekdamas suvienodinti iki tol buvusią skirtingą
teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sutartinės netesybos apibrėžia šalių
atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia
teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą; sutartinių netesybų
ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes
taip būtų paneigiamas sutarčių laisvės principas; teismas turi teisę mažinti
sutartines netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per
didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, tam kiekvienu
atveju turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės, nes priklausomai nuo
faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas
tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu; kasacinis teismas taip pat konstatavo,
kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti
į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti
konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs
verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys
numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisvai valia pasirenkantys
sutarties sąlygas), nes neturėtų būti iš esmės paneigiama šalių valia dėl
atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos
2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N.
v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007;
2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos
Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Kadangi kasatorius kelia klausimą dėl arbitražo
teismo sprendimo dėl netesybų priteisimo prieštaravimo viešajai tvarkai, tai reikia
nustatyti, ar šalių sutartos netesybos nereiškia lupikavimo, nes tik lupikiškų
netesybų nustatymas pripažintinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai. Šis
klausimas nagrinėtinas atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo
formuojamą netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
praktiką.
Nagrinėjamoje byloje
arbitražinis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Investicijų
susitarimo pakeitimas buvo sudarytas, taip pat nenustatė pagrindo šį susitarimą
pakeisti ir dėl to atmetė atsakovo (kasatoriaus) priešieškinio reikalavimus. Arbitražinis
teismas nustatė, kad kasatorius pažeidė Investicijų susitarime įtvirtintą
prievolę investuoti 162 200 000 Lt iki sutarto termino (iki
2009 m. sausio 1 d. neatliko investicijų už 118
476 058,80 Lt). Kasatorius šios sumos arbitražiniame teisme neginčijo.
Kasatoriaus atsakomybė pagal Investicijų susitarimo 7 punktą nustatyta netesybų
forma – nustatant prievolę sumokėti ieškovui baudą, lygią 15 proc. nuo skirtumo
tarp 162 200 000 Lt, kuriuos kasatorius įsipareigojo investuoti iki
2009 m. sausio 1 d., ir kasatoriaus faktiškai investuotos
sumos. Tokiomis aplinkybėmis arbitražinis teismas pagrįstai sprendė klausimą
dėl netesybų priteisimo. Kasatorius nepaneigė, kad jis savo prievolių pagal
Investicijų susitarimą tinkamai neįvykdė.
Įvertinus pirmiau
nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis teismų praktika dėl netesybų paskirties,
nustatymo ir mažinimo, darytina išvada, kad kasatoriaus argumentai, jog
arbitražinis teismas turėjo netaikyti netesybų arba jas sumažinti, šioje byloje
neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šiuo atveju netesybos buvo
nustatytos šalių susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra privatūs verslo
subjektai, turintys patirties verslo santykiuose, laisvai išreiškę savo valią
dėl prisiimamos atsakomybės už neįvykdytas prievoles masto, darytina išvada,
kad tokių sutartinių netesybų mažinimas nesant tam išskirtinio pagrindo reikštų
šalių valios bei sutarčių laisvės principo pažeidimą. Kasacinio teismo teisėjų
kolegija konstatuoja, kad verslo subjektai, sudarydami sandorius, gali laisva
valia susitarti dėl atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą pobūdžio ir
dydžio ir toks jų susitarimas turi būti gerbiamas, teismas neturėtų formaliais
pagrindais paneigti šalių išreikštą ir suderintą valią. Verslo subjektų
susitarimai, nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas
konstatuoti pagrindinių, svarbiausių teisės nuostatų pažeidimą, nėra viešosios
tvarkos dalykas. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų
intervenciją į šalių susitarimą, nenustatyta.
Pažymėtina,
kad kasatorius nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo, jog buvo pagrindas
mažinti priteistas netesybas atsižvelgiant į tai, kad jis prievolės dalį įvykdė
(CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Šis netesybų sumažinimo pagrindas buvo įtrauktas
į šalių susitarimą, nurodant, kad 15 proc. bauda skaičiuojama ne nuo visos
sutartinės prievolės, bet tik nuo neįvykdytos jos dalies. Arbitražinis teismas,
skundžiamu sprendimu priteisdamas netesybas, šią Investicijų susitarimo sąlygą
aiškino tinkamai ir nuo kasatoriaus įvykdytos prievolės dalies netesybų
nepriteisė. Be to, arbitražinis teismas atsižvelgė ir į tai, kad, minėta, jis
neturi kompetencijos spręsti klausimo dėl ieškovo prievolių, susijusių su
Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis dėl kainos už perkamą
šilumos energiją perskaičiavimo, tinkamo vykdymo ir kad šį klausimą
kompetentingas išspręsti administracinis teismas. Dėl to arbitražinis teismas
pripažino pagrįstu atitinkamo dydžio kasatoriaus priešpriešinių prievolių, t. y.
82 344 000 Lt investavimo, sustabdymą ir nuo šios sumos nepriteisė
sutartinių 15 proc. dydžio netesybų. Arbitražinio teismo sprendimu ieškovo
reikalavimas dėl netesybų buvo patenkintas tik iš dalies ir netesybos
priteistos ne nuo visos neinvestuotos sumos, bet tik nuo
36 132 058,80 Lt. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad, pirma,
šioje byloje netesybų klausimas apskritai nevertintinas kaip viešosios tvarkos
dalis, nes tai yra verslo subjektų susitarimo dalykas, ir, antra, nėra pagrindo
pripažinti, kad arbitražinio teismo sprendimu buvo priteistos neprotingai
didelės netesybos, kurios galėtų būti vertinamos kaip lupikavimas.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasatorius nepagrįstai remiasi
argumentu dėl įstatymuose įtvirtinto draudimo nustatyti baudines netesybas.
Šiuo atveju šalys buvo susitarusios dėl konkrečios netesybų formos – baudos.
Tokia netesybų forma įstatyme įtvirtinta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), be to,
sutarties šalims pagal įstatymą nedraudžiama laisvai susitarti dėl didesnio
dydžio netesybų, jei tik šis susitarimas nereiškia esminio vienos iš šalių
teisių pažeidimo. Kasatorius, ginčydamas šalių susitarimu nustatytų netesybų dydį,
neprašo pripažinti negaliojančia Investicijų susitarimo sąlygos, įtvirtinančios
netesybas. Šis susitarimas yra teisėtas, jį šalys sudarė laisva valia ir yra jo
saistomos. Pirmiau minėta, kad šioje byloje nenustatyta pagrindų pripažinti
šalių susitartas netesybas lupikiškomis.
Remiantis
išdėstytais motyvais, atmestinas kasatoriaus argumentas dėl materialinės
viešosios tvarkos pažeidimo, grindžiamas tuo, kad arbitražinio teismo sprendimu
buvo priteistos neprotingai didelės netesybos, nesvarstant jų mažinimo arba
apskritai netaikymo klausimo.
Dėl kitų kasacinio
skundo argumentų
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais
teigiama, kad arbitražinis teismas neanalizavo priešieškinio argumentų,
neatsižvelgė į aplinkybes, lėmusias Investicijų susitarimo pakeitimą, nepakeitė
Investicijų susitarimo, neatsižvelgė į tai, kad arbitražinio teismo sprendimo
vykdymas prieštarauja Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d.
nutarimu Nr. 1442 patvirtintai Nacionalinei energetikos strategijai, taip
pat dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino kasatoriaus pateiktos
ekspertų išvados. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiais
argumentais keliamas klausimas dėl arbitražinio teismo sprendimo peržiūrėjimo
iš esmės, tuo tarpu vadovaujantis KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis
arbitražinio teismo sprendimo peržiūrėjimo bendrosios kompetencijos teisme
galimybė yra apribota tik patikrinimo, ar nebuvo pažeista Lietuvos Respublikos
įstatymų įtvirtinta viešoji tvarka, aspektu. Minėta, kad Lietuvos įstatymuose
nenustatyta arbitražinio teismo sprendimo peržiūrėjimo instancine tvarka
galimybės. Kreipimasis į Lietuvos apeliacinį teismą prašant panaikinti nacionalinio
arbitražinio teismo sprendimą dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai (su
kasaciniu skundu – į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) vertintinas kaip išimtinio
pobūdžio galimybė šaliai, dėl kurios priimtu arbitražinio teismo sprendimu galbūt
buvo padaryta šiurkščių galiojančios teisinės tvarkos pažeidimų, neigiamai
veikiančių visos valstybės teisinės sistemos stabilumą ir dėl to netoleruotinų,
apginti savo teises ir kartu viešąjį interesą. KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2
punkte įtvirtinta galimybė bendrosios kompetencijos teismui peržiūrėti
arbitražinio teismo sprendimą yra ribota ir gali būti pateisinama tik siekiant
apsaugoti Lietuvos valstybės viešąją tvarką bei pamatinius teisės principus,
vertybes, bet jokiu būdu negali būti aiškinama plečiamai, t. y. taip, kad
leistų bendrosios kompetencijos teismui patikrinti arbitražinio teismo
sprendimą iš esmės, pakartotinai išnagrinėjant šalių ginčą ir taip paneigiant
arbitražinio teismo, kaip savarankiškos ginčus nagrinėjančios institucijos,
esmę.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis
pripažintina teisėta ir pagrįsta, kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo
ją panaikinti ar pakeisti. Dėl to apeliacinio teismo nutartis paliktina
galioti, o kasacinis skundas atmestinas.
Priėmus procesinį
sprendimą kasatoriaus nenaudai, iš jo priteistinas bylinėjimosi išlaidų
atlyginimas kitai šaliai bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas
valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnis). Iš ieškovo
pateiktų dokumentų matyti, kad už atstovavimą kasaciniame teisme (atsiliepimo į
kasacinį skundą surašymą) jis sumokėjo advokatui 13 207,15 Lt. Ši suma,
atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos
2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl
civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.14 punktus,
mažintina iki 1600 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Valstybei iš kasatoriaus
priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų
būtinų bei pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso
25,90 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 93, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio
1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
ieškovui AB „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) iš atsakovo UAB
Kauno termofikacijos elektrinės (juridinio asmens kodas 110884491) 1600 (vieną
tūkstantį šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti
valstybei iš atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės (juridinio asmens
kodas 110884491) 25,90 Lt (dvidešimt penkis litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Janina
Stripeikienė
Pranas
Žeimys