Nuorašas

Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-781-626/2015

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02658-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Vitalija Norkūnaitė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybės patraukto asmens S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimo, kuriuo S. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 1 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, panaikinimo,

n u s t a t ė :

S. B. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. vasario 24 d., apie 22 val., Vilniuje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,52 promilių girtumas), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė K. M. vairuojamą automobilį „BMW 525“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir taip jį apgadino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 114, 126 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu S. B. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad jo veikoje yra ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą ir skirti ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą minimalią nuobaudą. Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nesilaikė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių visapusiškai pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymus. Netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, nesistengė pašalinti visų abejonių ir neaiškumų. Pažeidė ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus.

Teigia, kad teismas rėmėsi bylos baigtimi suinteresuotų asmenų K. M. ir jos draugo A. Š. parodymais. Tuo tarpu vienintelio įvykio liudytojo A. T., nesuinteresuoto bylos baigtimi, parodymus vertino nepagrįstai kritiškai, nes šio liudytojo parodymai objektyvūs, nuoseklūs, jų tikrumas nekėlė abejonių ir patvirtino apelianto parodymus, kad automobilio nevairavo, o alkoholį vartojo stovinčiame automobilyje su išjungtu varikliu. Nesutikdamas su teismo sprendimu remtis liudytojų K. M. bei A. Š. parodymais, nurodo, kad šių liudytojų parodymai ne tik, kad šališki, bet dar ir nesutampantys tarpusavyje, o A. Š. parodymai dar ir klaidinantys teismą, t. y. melagingi. A. Š. teismui papasakojo eismo įvykio mechanizmą, nors paties įvykio nematė, tai patvirtina tiek jo paties, tiek K. M. parodymai. Taip pat nesutampa A. Š. pasirodymo įvykio vietoje laikas, A. Š. teigia, kad į įvykio vietą atėjo po 5-7 sekundžių, K. M. teismui paaiškino, kad A. Š. atėjo 5 minučių laikotarpiu. Atkreipia dėmesį, kad A. Š. nebuvo apklaustas įvykio vietoje, apie jį nepažymėta nei ATP protokole, nei tarnybiniame pranešime, o pareigūnas V. L., rašęs ATP protokolą, net neatsimena ar šis liudytojas buvo eismo įvykio vietoje. K. M. parodymų nepatvirtina ir pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, nes jie nematė paties fakto, kad apeliantas būtų vairavęs, todėl mano, kad pareigūnų parodymai neturi įrodomosios galios. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji nedelsiant po šio eismo įvykio atliko savo automobilio remontą kas duoda pagrindą manyti, kad ji galėjo slėpti įkalčius.

Apeliantas nesutinka su vienintelio eismo įvykio liudytojo parodymų vertinimu ir atmetimu. Nurodo, kad A. T. aiškiai ir užtikrintai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad įvykį matė „nedideliu atstumu“ ir aiškiai matė kaip važiuojantis BMW automobilis kliudė stovintį Opel automobilį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau jo parodymus įvertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad A. T. parodymai „<...> kad buvo daug vietos prasilenkimui paneigiami fotonuotrauka, įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad įvykio metu automobiliai užtvėrė visą įvažiavimą į kiemą“. Nurodo, kad eismo įvykio schema, priešingai nei nurodoma nutarime, patvirtina aplinkybes, jog pravažiuoti vietos buvo pakankamai. Nuo išsikišusios Opel užpakalinės kairės pusės iki kelio krašto yra – 4 800 mm. Atstumas nuo BMW dešinės pusės šono iki kelio krašto – 2 600 mm. Tai rodo, kad atstumas nuo Opel išsikišusios kairės pusės dalies iki BMW automobilio dešinės pusės yra 2 200 m (4 800 mm -2 600 mm). Byloje yra pateiktas juodraštis, kuriame matosi, jog atstumas nuo kelkraštyje stovinčių automobilių kairės pusės iki BME automobilio dešinės pusės yra 500 mm. Taigi, bylos duomenimis atstumas nuo automobilio Opel Vectra kelyje stovinčios užpakalinės kairės pusės iki kelkraštyje stovinčių automobilių kairės pusės yra 2 700 mm. Prie apeliacinio skundo pateikė šiukšliavežių išmatavimus, kurių pločiai svyruoja nuo 1 890 mm iki 2 500 mm. Atkreipia dėmesį, kad atstumo, dydžio, spalvos suvokimas ir vertinimas, tam tikrų detalių pastebėjimas ir užfiksavimas yra subjektyvus procesas ir priklauso nuo stebinčio asmeninių asmens gebėjimų, fizinės būklės ir kt.

Nurodo, kad jis ir K. M. pateikia skirtingas eismo įvykio kilimo priežastis, o bylos medžiaga nepakankama eismo įvykio kilimo mechanizmui nustatyti. Eismo įvykio schema tik iš dalies atitinka instrukcijos 65 punkto reikalavimus. Taip pat, tik iš dalies atitinka instrukcijos 66 punkto reikalavimus iš eismo įvykio dalyvių paimti paaiškinimai. Mano, kad faktinė bylos medžiaga yra nepakankama jo kaltei pagrįsti ir jo nurodytoms aplinkybėms paneigti. Mano, kad kilus abejonėms teismas privalėjo paskirti autotechninę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti eismo įvykio eigą, susidūrimo mechanizmą ir kt. bei išvadas daryti tik gavęs specialisto atitinkamas išvadas. Teismas būdamas pasyvus teisingumo vykdytojas ir pats neturėdamas specialaus išsilavinimo eismo įvykio kilimui nustatyti, savo nuožiūra įvertinęs buvusio eismo įvykio mechanizmą, pažeidė ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą rinkti įrodymus. Nesupranta kaip pirmosios instancijos teismas nustatė eismo įvykio mechanizmą, nes po kontakto K. M. pakeitė automobilio padėtį. Nurodo, kad K. M. klaidina teismą teigdama, kad apeliantas siūlė jai susitarti, nes vyko abipusis tarimasis, ji ir pati siūlė tartis.

Mano, kad K. M. versiją paneigia ir užfiksuoti automobilių apgadinimai, kurie nėra ryškūs, nes pagal K. M. pateiktą eismo įvykio tariamą mechanizmą, turėjo būti daug ryškesni apgadinimai, gal net įlenkimas, nes tariamai užkliudęs automobilį, tariamai pavažiavau atgal. Tuo tarpu teisme K. M. parodymus pakeitė, teigdama tik, kad asmuo su Opel Vectra važiavo taip, jog užkliudė jos vairuojamą automobilį. Be to, nesugebėjo tiksliai pasakyti, kuria Opel Vectra dalimi, apeliantas tariamai kliudė jos BMW („Užkliudė tikriausiai bamperį“).

Atkreipia dėmesį, kad liudytojai pareigūnai M. K. ir T. V. nesugebėjo pasakyti, kas nagrinėjamu atveju yra kaltas. Teigia, kad teismas šių liudytojų parodymus įvertino neteisingais, nes: priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, šie liudytojai neteigė, kad apeliantas iš pradžių prisipažino padaręs pažeidimą, o jo išreikštas nepasitenkinimas, kad nepavyko abiems eismo įvykio dalyviams susitarti bei, kad atvyko policija, jokiu būdu nereiškia, kad jis prisipažino vairavęs neblaivus.

Nurodo, kad tai, jog vienas pareigūnas automobilio salone alkoholio nerado, nereiškia, kad jo ten nebuvo, nes pareigūnas, kuris turėjo siekti kuo detaliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes, jo neprašė butelio pateikti.

Atsižvelgiant į išdėstytą nurodo, kad tiek instrukcijos nesilaikymas braižant schemą, tiek paimant paaiškinimus iš eismo dalyvių, esamų/tariamų liudytojų neapklausimas, apsirikimas transporto priemonių sugadinimo schemoje nurodant automobilių sugadinimus, rodo, kad pareigūnai aplaidžiai vykdė savo pareigas, o šis aplaidumas turi būti traktuojamas jo naudai.

Nurodo, kad nutarimo motyvuojamoje dalyje parašyta, kad K. M. teigė, kad „<...> įvykis buvo įvažiavime į kiemą ir ten automobilių niekas neparkuoja“, tačiau teismo posėdžio protokoluose tokių jos žodžių nebuvo užfiksuota. Taip pat teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota liudytojo T. V. teiginio „šis jam pradžioje neneigė, kad vairavo pats <...>“, nes liudytojas tik pasakė, kad K. M. nurodė, kad apeliantas iš pradžių savo kaltę pripažino.

Mano, kad jo kaltė pagrįsta vien tik jo nustatyto neblaivumo faktu, kuriuo K. M. ir A. Š. pasinaudojo, siekdami, kad K. M. išvengtų neigiamų pasekmių.

Prašo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Byloje nėra surinkta vienareikšmių, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, sudarančių pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad jis neblaivus vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Priešingai, nešališko liudytojo parodymai, patvirtina jo nekaltumą.

Ginčydamas paskirtos nuobaudos dydį nurodo, kad teismas paskyrė tokią griežtą nuobaudą visiškai nemotyvuodamas. Per 19 metų vairavimo stažą niekada nebuvo vairavęs neblaivus, šiuo metu yra bedarbis, tačiau turi darbo pasiūlymą dirbti vairuotoju. Visą gyvenimą užsidirba iš su vairavimu susijusios veiklos, teigiamai charakterizuojamas buvusio darbdavio, turi du vaikus, kuriuos išlaiko, turi kreditorinių įsipareigojimų, pagyvenę tėvai gyvena kaime. Jei bus nubaustas, prašo paskirtą baudą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, nes apylinkės teismas šio prašymo taip pat nenagrinėjo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Skundas netenkinamas.

Apeliacinis teismas išnagrinėjęs apelianto skunde nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu bei paskirtos nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog būtent S. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje bei paskyrė ne per griežtą, atitinkančią jo padarytą teisės pažeidimą nuobaudą.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė kylą vairuotojui už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Apeliantas buvus eismo įvykį neneigia, tačiau neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes: kad jis vairavo būdamas neblaivus ir, kad būtent jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonės.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį asmuo gali būti patrauktas tik nustačius, jog jis inter alia būdamas neblaivus padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, t. y. kad jis pažeidė KET, ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 ir 3 dalių dispozicijose nurodytų pasekmių. Nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojai apklausti teisme pateikė skirtingas įvykio versijas, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad eismo įvykis kilo, nes S. B. vairuodamas transporto priemonę „Opel Vectra“, buvo neatidus, nepaliko tarpo tarp šono ir kliudė kitą automobilį. Byloje nustatyta, kad S. B. vairuojamai transporto priemonei apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas ir užpakalinis buferis, K. M. – priekinis kairės pusės sparnas ir buferis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvuotai, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyręs, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, pripažino, kad S. B. teiginius, jog: jis alkoholį vartojo stovinčiame automobilyje; automobilis eismo įvykio metu stovėjo priekiu pastatytas ant šaligatvio ir jį pravažiuodamas kliudė BMW automobilis, vairuojamas K. M., - paneigia administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), papildomi duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 7,8), fotonuotrauka, daryta iš karto po eismo įvykio (b. l. 45), alkotesterio rodmenys (b. l. 11), nukentėjusiosios K. M., liudytojų T. V., V. L., M. K. ir A. Š. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentais, motyvacija ir sprendimu, ir pastarųjų pakartotinai nebeatkartoja. Šių asmenų parodymus apylinkės teismas pripažino patikimais, jais abejoti apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo, jų nenurodė ir apeliantas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas skunde teigia, jog liudytojo A. Š. iš karto po eismo įvykio nebuvo, tačiau apklausiamas teisme nurodė, kad jam išlipus iš automobilio aiškintis su K. M., buvo ir jos draugas. Nukentėjusiosios ir liudytojo A. Š. parodymai apie įvykio aplinkybes sutampa ir su liudytojų (pareigūnų) M. K. bei T. V. parodymais teisme, kurie taip pat nurodė, kad iš pradžių pažeidėjas savo kaltę pripažino, teigė kad norėjo susitarti ir tik po to pateikė versiją, kad jis gėrė automobilyje, o vėliau - kad gėrė namuose. S. B. nurodytas aplinkybes, kad girtas automobilio nevairavo, o alkoholį gėrė automobilyje, paneigia policijos pareigūno M. K. parodymai, kuris tikrindamas S. B. versiją, apžiūrėjo automobilio Opel saloną, tačiau jokių butelių jame nerado. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie kelio plotį, galimybė keliu pravažiuoti kelioms transporto priemonėms, nepaneigia minėtais įrodymais byloje pripažinto fakto dėl kaltės sukėlus eismo įvykį. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykio vietoje kelio plotis yra 5,6 m., K. M. vairuojamo automobilio važiavimo kryptimi, dešiniame kelkraštyje stovi automobiliai, todėl akivaizdu, kad esant vienam kelkraščiui užstatytam, dviem automobiliams prasilenkti turi būti pakankamai sudėtinga. Be to, eismo įvykio vietos schema paneigia apelianto teiginius, kad jis buvo pastatęs automobilį priekiu ant kelkraščio, nes kitaip pastatyti automobilio nebuvo vietos. Kaip jau minėta, iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad apelianto važiavimo kryptimi, kelkraštyje nestovėjo jokie automobiliai. Taip pat, tai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas eismo įvykio aplinkybes, kad esant apsunkintai galimybei prasilenkti, būtent ji sustojo praleisti priešais atvažiuojančio apelianto vairuojamo automobilio, nes jo važiuojamojoje kelio juostojo automobiliai nestovėjo (b. l. 6). Apeliantas pasirašė eismo įvykio schemoje, kuri buvo surašytas eismo įvykio vietoje, pastabų nei ją pasirašant, nei vėliau – nepareiškė. Jo teiginiai, kad įvykio vietos schema subraižyta nesilaikant instrukcijos deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Tuo tarpu liudytojo A. T. parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes jie nenuoseklūs ir prieštaringi. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. Iš A. T. parodymų matyti, kad jam priešais atvažiuojantis automobilis „spigino šviesomis į akis“. Jis teismui teigė, kad matė kaip važiuojantis BMW automobilis įsirėmė į stovintį Opel automobilį, buvo „baisus“ garsas, vėliau teigė, kad garso negirdėjo, negalėjo pasakyti, kurioje vietoje buvo kliudytas Opel automobilis. Dar vėliau teismui negalėjo paaiškinti, ar iš pradžių išgirdo garsą, ar pirma pamatė eismo įvykį.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs įrodymus, nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas S. B. atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažįstant, kad S. B. sukėlė eismo įvykį, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, tuo padarydamas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, yra teisingas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Nagrinėjamoje byloje S. B. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą paskirta vidutinė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta piniginė nuobauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones vidutiniam terminui.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas S. B. nuobaudą atsižvelgė į tai, kad jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai. S. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad S. B. KET pažeidimą padarė būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad eismo įvykis nesukėlė didelių neigiamų pasekmių, nes pažeidimas padarytas mieste, vakare, asmeniui būnant stipriai apsvaigusiam nuo alkoholio, tai kėlė ypatingai didelę grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų sveikatai bei turtui. Savo kaltės apeliantas ne tik, kad nepripažino, bet siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, siekė kaltę perkelti kitam asmeniui, nuoširdžiai nesigailėjo. Įvertinus jo asmenybę, matyti, kad jis charakterizuojamas teigiamai, pažeidimo metu administracinės nuobaudos negaliojo, t. y. jis laikomas nebaustu.

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį S. B. paskirta nuobauda, įvertinus padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Daryti kitokias išvadas nei padarė teismas nėra teisinio pagrindo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

S. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Vitalija Norkūnaitė

Nuorašas tikras:                                                        

Teisėjas                                                                      Vitalija Norkūnaitė