Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-627-365/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-15980-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5; 3.10; 3.26.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. birželio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) ir A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-29 nutarties, kuria iš dalies patenkintas A. D. skundas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-09-30 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas ir A. D., už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 5110 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 190 (vieno šimto devyniasdešimt) eurų bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 200 (dviejų šimtų) eurų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus nuobaudas, A. D. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 200 (dviejų šimtų) eurų bauda. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
n u s t a t ė :
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau - Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros) 2015-09-30 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje A. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 5110 str. 1 d. paskirta 430 Eur bauda, pagal ATPK 5114 str. 1 d. paskirta 430 Eur bauda, paskirtąsias nuobaudas subendrinus, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., A. D. skirta subendrinta 430 Eur bauda.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nuobauda A. D. skirta už tai, kad vadovaujantis 2015-09-09 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog 2015-07-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D. nesudarė sąlygų patekti į teritoriją ir patalpas, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), taip trukdydamas vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, tuo pažeisdamas LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. 1 p. Be to, 2015-07-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D. neįvykdė 2015-07-24 Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros skirto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 str. reikalavimus.
A. D. nesutikdamas su Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros priimtu nutarimu padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-09-30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-29 nutartimi A. D. skundas tenkintas iš dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-09-30 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas, A. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5110 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 190 (vieno šimto devyniasdešimt) eurų bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 200 (dviejų šimtų) eurų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus nuobaudas, A. D. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 200 (dviejų šimtų) eurų bauda. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad pakanka įrodymų patvirtinti A. D. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus pažeidimus, konstatavo, kad A. D. veikos atitinka ATPK 5110 str. 1 d. ir 5114 str. 1 d. požymius. Pirmosios instancijos teismui taip pat konstatavus, kad A. D. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nėra jokios institucijos pareigūnas, nuobaudą jam skyrė ATPK 5110 str. 1 d. ir 5114 str. 1 d. sankcijų, skirti piliečiams, ribose.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu prašo, vadovaujantis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-29 nutartį ir A. D. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 5110 str. 1 d. skiriant 430 Eur baudą bei ATPK 5114 str. 1 d. skiriant 430 Eur baudą, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. subendrinus nuobaudas skirti A. D. 430 Eur baudą. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Apeliaciniame skunde Institucija, iš dalies sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl įrodymų vertinimo ir pakankamumo patvirtinti A. D. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus pažeidimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad A. D. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nėra jokios institucijos pareigūnas, todėl nuobauda jam skirtina ATPK 5110 str. 1 d. ir 5114 str. 1 d. sankcijų, skirti piliečiams, ribose.
Institucija nesutikdama su paskirtų nuobaudų dydžiais atkreipia dėmesį, jog A. D. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl pagal ATPK 14 str. nuostatas A. D. turi specialaus subjekto – pareigūno teisinį statusą. Mano, jog Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas V. R. 2015 m. rugsėjo 30 d. priimdamas nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. pripažinęs kaltu pagal ATPK 5110 str. 1 d. paskyręs 430 Eur baudą, ATPK 5114 str. 1 d. paskyręs 430 Eur baudą, subendrinus paskyręs 430 Eur baudą, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo tinkamai bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Institucija taip pat nesutikdama su skundžiamos nutarties argumentais, jog A. D. negali būti baudžiamas, kaip pareigūnas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006, mano, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudą A. D., skirtą piliečiams ribose, neįvertino aplinkybės, jog teismų praktikoje yra nurodoma, jog fiziniai asmenys, atsakingi už tam tikro ūkio subjekto organizacinių ar administracinių pareigų vykdymą turi specialaus subjekto statusą ir yra pripažįstamas pareigūnu. Atkreipia dėmesį, jog A. D., pagal ATPK 14 str. yra pripažįstamas kaip pareigūnas, todėl skiriant nuobaudą teismas netinkami taikė ATPK normas bei A. D. skyrė baudą, nurodydamas A. D., kaip pilietį, o ne pareigūną. Mano, jog A. D., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turi specialaus subjekto statusą, todėl turi būti priskiriamas prie pareigūnų.
A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra visiškai nepagrista ir neteisėta, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir visiškai nepagrįstai nenutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo per ilgai nagrinėjama t.y. nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo 2016-04-29, pasak apelianto administracinio teisės pažeidimo byla nėra didelės apimties, yra nesudėtinga, todėl, bylą nagrinėjantis teismas privalėjo pasirengti ir bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laikotarpį. Pažymi, jog ATPK 298 straipsnyje nustatyta, kad bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo bylos gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Toliau apeliantas ginčydamas administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei įrodymų vertinimą nurodo, kad A. D. patraukus atsakomybėn pagal LR ATPK 51l0 straipsnio 1 dalį ir ATPK 5114 straipsnio 1 dalį nei teisminio nagrinėjimo metu, nei surašant nutarimą, nebuvo siekiama išsiaiškinti ir nustatyti neteisėtų veiksmų, t.y. kokiais konkrečiai veiksmais apeliantas tyčia kliudė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tinkamo administracinio teisės pažeidimo subjekto, ar A. D. galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 5110 str. 1 d. ir 5114 str. 1 d. numatytų teisės pažeidimų padarymą. Tiek Institucija, priimdama nutarimą, tiek teismas priimdamas skundžiamą nutartį privalėjo išreikalauti papildomus įrodymus ir tinkamai nustatyti asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą, tačiau to nepadarė. Apelianto manymu, šie padaryti pažeidimai yra esminiai ir nepataisomi. Pasak apelianto, bylą nagrinėjęs teismas, konstatuodamas pažeidimų padarymo faktą, tik formaliai nurodė, kad byloje pakanka įrodymų patvirtinti A. D. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotus pažeidimus, tačiau ginčijamoje nutartyje nėra nurodyta, kokie būtent įrodymai patvirtina neteisėtų veiksmų buvimą, t.y. kad apeliantas tyčia kliudė pareigūnams tikrinti įmones (ATPK 51l0 straipsnio 1 dalis), kad ne laiku įvykdė privalomąjį nurodymą (ATPK 5114 straipsnio 1 dalis) ir apelianto kaltę, t.y. tyčios buvimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl apelianto skundo argumentų, kuriais jis grindė kaltės nebuvimą, o sprendimą priėmė išimtinai remdamasis tik Institucijos atstovų parodymais, nesivadovaudamas liudytojų D. S., O. M. parodymais, paties A. D. (apelianto), įmonės buhalterės J. D. paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam ir atitinkantys kitus įrodymus, esančius administracinio teisės pažeidimo byloje, kritiškai kaip nepatikimus vertinant teismo posėdžio metu apklausto liudytojo D. S. teiginius dėl rakto perdavimo, kas sąlygojo įrodinėjimo taisyklių pažeidimą ir netinkamą procesinės teisės normų taikymą.
Apelianto nuomone, neturėjimas rakto nuo patalpų ir negalėjimas per kelias valandas įleisti pareigūno į norimas pateikti patalpas, negali būti laikomas tyčiniu kliudymu, už kurį yra numatyta administracinė atsakomybė. Pažymi ir tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios distancijos teisme, ginčijamas Institucijos privalomasis nurodymas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nesant galutiniam sprendimui šiame ginče, o būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, jis sudarė visas sąlygas atstovams (pareigūnams) patekti į norimas patalpas, teigdamas, jog jis dėl objektyvių nuo apelianto valios nepriklausančių priežasčių, t.y. kad neturėjo patalpų rakto, nes patalpos buvo suteiktos panaudai, kurį laiką negalėjo įleisti pareigūnų. Nurodo, jog nors patalpos nuosavybės teise ir priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įmone „C. A.-E. G.“ buvo sudaręs panaudos sutartį iki 2015-09-01. Panaudos sutarties kopija buvo pateikta Institucijos pareigūnams. Sutartyje be įmonės pavadinimo yra ir jos adresas bei kontaktiniai telefono numeriai. Teigia esant tokiai situacijai, kuomet apeliantas nebuvo nei bendrovės „C. A.-E. G.“ atstovas, nei valdytojas, jis neturėjo nei teisės, nei galimybės įleisti Institucijos pareigūnus į minėtą objektą. Visos šios aplinkybės buvo nurodytos ir žinomos bylą nagrinėjant teisme. Mano, kad esant sudarytai panaudos sutarčiai, jis neturėjo teisės ne tik be panaudos gavėjo žinios įeiti į patalpas, bet ir jas atidaryti. Teigia, kad apeliantas pareigūnams nesipriešino, paaiškino visą situaciją, bandė susisiekti su patalpų naudotojais, o byloje nėra įrodymų, kad apeliantas pareigūnų atvykimo metu fiziškai būtų turėjęs patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, raktą ir tyčia sudarė kliūtis nepatekti pareigūnams į jas. Tačiau, pasak apelianto, šie nurodyti teiginiai bylą nagrinėjusio teismo nebuvo įvertinti. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai, net ir tuomet, kai jiems buvo paaiškinta, kad jų įleisti į patalpas A. D. negali, nes tuo metu nebuvo patalpų valdytojas, Institucijos pareigūnai, galėjo pasinaudoti LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 d, 2 d. įtvirtinta nuostata dėl Patekimo į privačias teritorijas ir patekti į teritoriją, pabrėždamas, kad patalpų panaudos sutarčiai nustojus galioti, Institucijos pareigūnai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus buvo įleisti į minėtas patalpas, kuomet jie atvyko į įmonės teritoriją 2015-09-10 d. Teigia, kad panaudos davėjui ar panaudos gavėjui prievolė registruoti panaudos sutartį nekilnojamojo turto registre neįtvirtinta nei LR CK, nei Nekilnojamojo turto registro įstatyme.
Toliau apeliaciniame skunde, vertindamas Institucijos privalomojo nurodymo teisėtumo klausimą, apeliantas mano, kad 2015-07-24 V. R. galimai piktnaudžiaudamas tarnybiniais įgaliojimais surašė privalomą nurodymą, o kai jis buvo apskųstas, galimai pavedimas tikrinti bendrovę „C. A.-E. G.“ buvo surašytas atgaline data, o gaudamas Privalomą nurodymą, apeliantas turėjo teisę žinoti, kad kito subjekto patikrinimo pagrindu jam kaip patalpų savininkui duodamas nurodymas. Pareigūno V. R. pareiga yra užtikrinti, kad apeliantas neturėtų pagrindo abejoti, jog V. R. veikė teisėtai ir skaidriai, tačiau apie tai, kad „C. A.-E. G.“ patikrinimo pagrindu apeliantui kaip patalpų savininkui duodamas nurodymas, sužinojo tik susipažįstant su bylos medžiaga teisme.
Toliau nesutikdamas su pirmosios instancijos išvada, jog apeliantas neprašė pratęsti privalomojo nurodymo termino, A. D. nurodo, kad 2015-07-24, kuomet jam buvo duotas privalomas nurodymas, jis pareigūno V. R. prašė duoti daugiau laiko nurodymui įvykdyti, tačiau nustatytas terminas nurodymo įvykdymo, kurį jis privalėjo įvykdyti tuoj pat, pažeidė teisę kreiptis raštu dėl jo pratęsimo, nes tam, kad būtų galėjęs tai padaryti, pagal teisės aktų reikalavimus iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos turėjo būti likę ne mažiau kaip 7 dienos (LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 str.).
Atsiliepimu į A. D. apeliacinį skundą Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra (Vilniaus RAAD struktūrinis padalinys) nurodo, kad jų pozicija sutampa su apeliacinį skundą padavusios Istitucijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento) išreikšta pozicija, prašo A. D. apliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir, vadovaujantis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-29 nutartį. A. D. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 5110 str. 1 d. skiriant 430 Eur baudą bei ATPK 5114 str. 1 d. skiriant 430 Eur baudą, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinus skirti A. D. 430 Eur baudą.
Atsiliepimu į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą A. D., nesutikdamas su Institucijos apeliaciniu skundu, iš esmės nurodydamas tuos pačius motyvus ir argumentus išdėstytus savo apeliaciniame skunde, prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti jo apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teimo 2016-04-29 nutartį sadministracinio teisės pažeidimo byloje ir administraciio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Papildomai atsiliepime, vertindamas specialaus subjekto – pareigūno ATPK 14 str. prasme sąvoką bei cituodamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas teigia, kad jis negali būti laikomas nei pareigūnu, nei tarnautoju vykdančiu tarnybą, o A. D. nuomone Institucijos išvada, jog juridinio asmens atstovai turi specialaus subjekto – pareigūno (ATPK 14 str.) - teisini statusą tėra tik paties apelianto prielaidos. Taip pat teigia, kad dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, žodiškai nurodant, jog jam (A. D.) reikia daugiau laiko privalomam nurodymui įvykdyti, nes per kelias valandas, penktadienį, į darbo pabaigą, jie nespėjo rasti įmonės, kuri pagal panaudos sutartį naudojosi tomis patalpomis, buvo įsitikinę, kad pareigūnai atsižvelgs į tokį žodinį prašymą ir terminą pratęs, be to parašė el. laišką, kuri išsiuntė iškart po pokalbio su Vilniaus miesto agentūrai tuo metu vadovavusiu T. B., į tą elektroninio pašto adresą, iš kurio gavo Privalomojo nurodymo kopiją, kurį pateikė kartu su atsiliepimu į Instituijos apeliacinį skundą.
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas. A. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
A. D. padarytos veikos kvalifikuotos tinkamai.
ATPK 51l0 straipsnio 1 dalis nustato, kad tyčinis kliudymas aplinkos apsaugos valstybinės kotrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams - nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
A. D. padarytas pažeidimas Institucijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - AAVKĮ) 12 str. 1 d. 1 p. nustatančiu, kad aplinkos apsaugos pareigūnai turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą netrukdomai patekti (įeiti, įvažiuoti) į visą įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esamus objektus (statinius), kitos ūkinės veiklos objektus ir tikrinti ar juose laikomasi aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų.
AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams - nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Šis A. D. padarytas pažeidimas Institucijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su AAVKĮ 24 straipsniu, nustatančiu, kad jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį neįvykdžius privalomojo nurodymo.
Nors A. D. savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta pirmosios instancijos teismo viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais.
Teismui pateikta medžiaga neginčytinai nustatyta, kad 2015-07-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D. nesudarė sąlygų Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros inspektoriams patekti į teritoriją ir patalpas, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip trukdydamas vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Taip pat jis 2015-07-24, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neįvykdė 2015-07-24 Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros skirto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryti visas sąlygas patekti į teritoriją ir patalpas prikausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 13,14), Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16), kuriuose užfiksuoti minėti pažeidimai ir kuriuos pirmosios intancijos teisme posėdžio metu patvirtino apklausti liudytojais inspektoriai V. R., A. M., ir kurių parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šiai įmonei priklausančiose patalpose „C. A.“ vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių veiklą, tuomet V. R. su pavedimu tikrino „C. A.“, nepavykus rasti „C. A.“ įmonės atstovų, A. D. nepateikus daugiau duomenų apie šią įmonę, o tik panaudos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. D. 2015-07-24 buvo duotas privalomas nurodymas įleisti į įmonei priklausančias patalpas, tačiau šis privalomas nurodymas nebuvo įvykdytas.
Šių nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčijo A. D., tačiau nepripažindamas kaltės ir patvirtindamas, jog patalpos nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis teigė, jog neturėjo rakto nuo patalpų ir dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, negalėjo per kelias valandas įleisti pareigūnų į norimas pateikti patalpas, nes dėl tikrinamų patalpų su įmone „C. A.-E. G.“ jis buvo sudaręs panaudos sutartį iki 2015-09-01, todėl nebūdamas nei bendrovės „C. A.-E. G.“ atstovas, nei valdytojas, jis neturėjo nei teisės, nei galimybės įleisti Institucijos pareigūnus į minėtą objektą.
Tokius A. D. aiškinimus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso 6.531 straipsnio 1 dalis nustato, kad pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tik įregistruota viešame registre pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Pažymėtina, jog byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centro banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 65), ir nors byloje esanti 2015-05-21 panaudos sutartis liudija, jog patalpos buvo išnuomotos įmonei „C. A.-E. G.“, kuri nėra registruota įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos civilinio proceso 6.531 straipsnio prasme nesukelia jokių pasekmių prieš trečiuosius asmenis, ką klaidingai nurodo A. D. savo apelaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu liudytojo D. S. teiginiai, kuris neva turėjo asmeninę kelionę į Poznanę ir atsitiktinai turguje susitiko su „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi I. C., kuris jam perdavė voką su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų raktais, o šis juos nuvežė A. D., pagrįstai prmosios instancijos teismo įvertinti kaip išgalvoti, nieko nepagrįsti, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas D. S. su A. D. yra susiję verslo santykiais, todėl šis liudytojas gali būti suinteresuotas duoti A. D. atžvilgiu jam palankius parodymus.
A. D. apeliaciniame skunde akcentavo, kad ginčijamas Institucijos privalomasis nurodymas, priimant sprendimą pripažinti jį kaltu, buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
AAVKĮ 23 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. šio įstatymo 24 straipsnyje nurodyta, kad jeigu privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiškinimas prieštarautų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Šio teisinio reguliavimo laikomasi ir teismų praktikoje, taigi, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, aplinkybė, kad privalomasis nurodymas buvo apskųstas, nesustabdo jo vykdymo ir neatleidžia asmens nuo prievolės jį vykdyti.
Atsakant į A. D. atsiliepime nurodomas aplinkybes dėl nurodymo termino pratęsimo bei pateiktą prie atsiliepimo elektroninį laišką Institucijai, kuriuo neva buvo prašoma pratęsti nurodymo terminą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šių papildomų duomenų patiekimas apeliacinės instancijos teismui A. D. atsakomybės už padarytus pažeidimus nešalina ir nepaneigia fakto, kad jis neparodė iniciatyvos ir privalomojo nurodymo termino pratęsti neprašė, nes kaip matyti iš apeliaciniui teismui pateikto elektroninio laiško turinio, adresuoto Vytautui (el. pašto adresu:v.rackauskas@vrd.am.lt), juo nėra prašoma pratęsti nurodymo termino, o laiško turinys patvirtina, jog esant nesutikimui su pareigūnų atliekamu patikrinimu, šiuo laišku akivaizdžiai vertinami patikrinimą vykdžiusių pareigūnų veiksmai.
Taigi nagrinėjamu atveju pritartina Institucijos apeliacinio skundo argumentams, kad sundžiamoje nutartyje teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir nustatė, kad A. D. veikos atitinka ATPK 5110 str. 1 d. ir 5114 str. 1 d. požymius.
Nors A. D. apeliaciniame skunde, ginčydamas administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei įrodymų vertinimą nurodo, kad A. D. patraukus atsakomybėn pagal ATPK 51l0 straipsnio 1 dalį ir ATPK 5114 straipsnio 1 dalį, nei teisminio nagrinėjimo metu, nei surašant nutarimą, nebuvo siekiama išsiaiškinti ir nustatyti neteisėtų veiksmų, o pažeidimų padarymo faktas konstatuotas tik formaliai, nepasisakant dėl apelianto skundo argumentų, nesivadovaujant liudytojų D. S., O. M. parodymais, paties A. D. (apelianto), įmonės buhalterės J. D. paaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).
Apylinkės teismas konstatuodamas, kad A. D. veikos atitinka ATPK 5110 str. 1 d. ir 5114 str. 1 d. požymius, pakeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-09-30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir skirdamas baudą A. D., skirtą piliečiams ribose, netinkamai aiškino ATPK 14 straipsnio nuostatas.
ATPK 14 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba, kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota pareigūnų administracinė atsakomybė, t.y., kad pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga. Juridinio asmens atstovai (direktoriai) tokio pobūdžio bylose turi specialaus subjekto – pareigūno teisinį statusą (LVAT bylos Nr. N575-948/2012, Nr. N575-366/2012, N575-750/2012, N438-4273/2011, N444-179/2011 ir kt.), todėl apylinkės teismo išaiškinimas, kad A. D. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nėra jokios institucijos pareigūnas, todėl nuobauda jam skirtina ATPK 5110 str. 1 d. ir 5114 str. 1 d. sankcijų, skirtų piliečiams, ribose, nepagrįstai užkerta galimybę ir teisę patraukti administracinėn atsakomybėn pareigūnus, kurie kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose, nuolat einant tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu.
Nėra jokių abejonių, kad A. D., būdamas uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, patenka į ATPK 14 straipsnio reguliavimo sritį kaip pareigūnas. Visiškai sutinkama su Institucijos skundo argumentu, jog nors uždaroji akcinė bendrovė nėra valstybinė įmonė, tačiau direktorius joje eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu. Konstatuojama, kad apylinkės teismas nesivadovavo ATPK 14 straipsniu, klaidingai motyvuodamas, jog administracinė atsakomybė pagal paminėtus straipsnius atsiranda tik pareigūnams - darbuotojams, einantiems atsakingas pareigas valstybinėje ar visuomenės įstaigoje ar organizacijoje, neatsižvelgdamas į tai, kad ATPK 14 straipsnyje paminėtos ir kitų nuosavybės formų įmonės, kaip būtent ir yra šiuo atveju. Iš to seka, kad A. D., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, administracine tvarka gali atsakyti už pažeidimus, susijusius su jo pareigų, nurodytų ATPK 14 str. 1 d. vykdymu, taip pat už pažeidimus susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jo tarnybinė pareiga. Institucija teisingai pateikė teismų praktikos pavyzdžių, kur nagrinėtose bylose administracinėn atsakomybėn kaip pareigūnai ATPK 14 straipsnio prasme patraukti bendrovių direktoriai (taip pat ir uždarųjų akcinių bendrovių). Todėl apylinkės teismo išaiškinimas, kad pareigūnas – tai tik valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantis viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintis įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti įrodymus, šiuo atveju yra nepakankamas, kadangi ATPK 14 straipsnio prasme pareigūnui prilyginamas ne vien tik valstybės politiko, tarnautojo ar asmens, atliekančio viešojo administravimo funkcijas einantis asmuo, bet ir kitos nuosavybės formos įmonėse, įstaigose ir organizacijose tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, atliekantis asmuo, kaip kad ir tiriamu atveju – uždarosios akcinės bendrovės direktorius šio straipsnio prasme yra pareigūnas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ATPK bendrosios dalies normas, neteisingai pritaikė įstatymą ir nepagrįstai A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje skyrė baudą, skirtą piliečiams ribose, todėl Institucijos skundas tenkinamas, A. D. skundas atmetamas, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir dėl A. D. skundo priimamas naujas sprendimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 10 str., 302 12 str. 1 d. 5 p., teismas,
n u t a r ė :
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti. A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-29 nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą:
A. D. skundo netenkinti ir palikti galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015-09-30 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 5110 str. 1 d. paskirta 430 Eur bauda, pagal ATPK 5114 str. 1 d. paskirta 430 Eur bauda, kurias vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. subendrinus A. D. skirta subendrinta 430 Eur bauda.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėjas Gintaras Dzedulionis