Civilinė byla Nr. e2A-62-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00916-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

                                                                                                                                           (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Laidojimo paslaugų centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laidojimo paslaugų centras“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – uždarajai akcinei bendrovei ,,Ligamis“, dėl viešajame pirkime priimtų sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Laidojimo paslaugų centras“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (toliau – atsakovė), prašydama: 1) panaikinti atsakovės 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą dėl pirkimo dalyvių pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti atsakovės 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės 2023 m. rugpjūčio 10 d. pretenzija; 2) pripažinti neteisėtu ir nutraukti atsakovės vykdomą skelbiamos apklausos būdu mažos vertės viešąjį pirkimą ,,Mirusiųjų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugos“ Nr. (duomenys neskelbtini). Dublike ieškovė taip pat pateikė prašymą paskirti atsakovei 5 000 Eur baudą, kurios 50 proc. prašė skirti (priteisti) ieškovei.

2.       Paaiškino, kad 2023 m. liepos 19 d. atsakovė paskelbė apie skelbiamos apklausos būdu vykdomą mažos vertės viešąjį pirkimą ,,Mirusiųjų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugos“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas). Pirkimas buvo baigtas 2023 m. liepos 25 d. Atsakovė 2023  m. rugpjūčio 4 d. pranešė apie sudarytą pasiūlymų eilę, laimėtoju pripažįstant trečiojo asmens UAB ,,Ligamis“ pasiūlymą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, kurioje prašė panaikinti atsakovės priimtus sprendimus ir Pirkimo rezultatus, atkreipė dėmesį, kad jie pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas ir principus, nes iš 2023  m. rugpjūčio 10 d. sprendimo ieškovei tapo žinoma, jog atsakovė 2022 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. liepos 4 d. kreipėsi į potencialius tiekėjus su prašymais pateikti preliminarias numatomų įsigyti paslaugų kainas, tačiau 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė atmetė šią pretenziją kaip nepagrįstą.

3.       Nurodė, kad jai nėra žinoma praktika apie kreipimąsi į potencialius viešojo pirkimo dalyvius iki viešojo pirkimo procedūros pradžios siekiant gauti informaciją apie jų siūlomas prekes ir (ar) paslaugas ir jų kainas. Perkančioji organizacija, siekdama pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimo planus ir reikalavimus, gali tik VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais. Kitokie pasirengimo viešajam pirkimui būdai VPĮ nenumatyti, todėl atsakovės taikyti būdai – pateikti preliminarias numatomų įsigyti paslaugų kainas ar komercinius pasiūlymus – yra neteisėti, o tokiais būdais parengti Pirkimo rezultatai turėtų būti panaikinti. Išankstinė atsakovės komunikacija su trimis pasirinktais tiekėjais bei šios komunikacijos duomenų nuslėpimas nuo kitų tiekėjų nulėmė trijų atsakovės pasirinktų tiekėjų pranašumą prieš kitus tų pačių paslaugų tiekėjus ir neleido pastariesiems pateikti Pirkime konkurencingų pasiūlymų. Tai patvirtina, kad atsakovė neužtikrino nei VPĮ nuostatų ir principų laikymosi, nei konkurencijos, nes galbūt sudarė sąlygas Pirkime dalyvavusiems tiekėjams (tiekėjui) iš anksto derinti kainas. Be to, ieškovei žinoma, kad Pirkimo laimėtojui buvo leista perskaičiuoti pateikto pasiūlymo kainą nors tokia procedūra nėra numatyta nei VPĮ, nei Pirkimo sąlygose.

4.       Pažymėjo, kad atsakovė neatsakė, kokias procedūras įdiegė, jog dėl kai kurių Pirkimo dalyvių dalyvavimo pasirengime viešajam pirkimui nebūtų pažeista konkurencija. Taip pat nenurodė kokiu būdu ir priemonėmis užtikrino VPĮ nuostatų ir principų laikymąsi, konkurenciją, kad nebūtų sudarytos sąlygos Pirkime dalyvavusiems tiekėjams iš anksto derinti kainas. Atsakovė nepaskelbė CVP IS informacijos apie jos vykdytą pasiruošimą numatomam inicijuoti viešajam pirkimui kaip to reikalauja VPĮ 27 straipsnio 3 dalis. Nepagrįstai nustatė Pirkime minimalų pasiūlymų pateikimo terminą. Be to, įvertinus pateiktų pasiūlymų kainas, kyla pagrįstų abejonių, ar Pirkimas gali būti VPĮ prasme laikomas mažos vertės pirkimu.

5.       Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad būdama viešąja įstaiga, teikiančia daugiaprofilines stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turi kruopščiai planuoti išleidžiamas lėšas. Prekių ir paslaugų poreikis yra ypač didelis, todėl atsakovė lėšas siekia naudoti kuo racionaliau ir ekonomiškiau, tokią pareigą numato ir VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Dėl nurodytos priežasties, prieš skelbiant prekių ar paslaugų pirkimus, pagal atsakovės vidaus taisykles, reglamentuojančias viešųjų pirkimų organizavimo bei vykdymo, yra numatyta atlikti rinkos tyrimą, kad iš anksto būtų įsivertinta pirkimo vertė. Po tokio rinkos tyrimo atlikimo yra sprendžiama, ar bus reikalingos rinkos konsultacijos ar pirkimo objekto techninės specifikacijos paskelbimas. Tokia priemone (rinkos tyrimo atlikimas) atsakovė galėjo ir turėjo naudotis iki pradedant viešojo pirkimo procedūras. Pabrėžė, kad teikiant užklausas rinkos tyrimui ir gaunant atsakymus (darant rinkos tyrimą ir gaunant potencialių tiekėjų komercinius pasiūlymus) nėra vykdomos rinkos konsultacijos, numatytos VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje.

6.       Pažymėjo, kad jokių konsultacijų (VPĮ 27 straipsnio 1 dalis) nei iki Pirkimo paskelbimo, nei vėliau neprašė ir jokios trečiųjų asmenų konsultacijos atsakovei dėl Pirkimo ir (ar) Pirkime apibrėžtų paslaugų nebuvo teiktos. Tokios konsultacijos nėra privalomos mažos vertės pirkimų (koks ir buvo Pirkimas) atveju. Taigi, jokie asmenys pagal VPĮ 27 straipsnio 1 dalį nepadėjo atsakovei pasirengti Pirkimui ir to atsakovė net neprašė, neinicijavo, nes neturėjo nei poreikio, nei pareigos. Iš to seka išvada, kad atsakovė neturėjo skelbti jokios informacijos apie tai, ko nevykdė (nevykdė rinkos konsultacijų), CVP IS. Ieškovė sąmoningai painioja VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytus pasirengimo veiksmus, konsultacijas su rinkos tyrimais.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, prašymo dėl baudos skyrimo netenkino. 

8.       Nurodė, kad atsakovei atliekant rinkos tyrimą nėra nustatyta pareiga išviešinti informaciją apie rinkos tyrimo eigą, procedūrą ar rezultatus; nenustatyta į kokius ir kiek kompetentingų subjektų perkančioji organizacija privalo kreiptis, kokius konkrečiai aspektus perkančioji organizacija rinkos tyrimo metu turi išsiaiškinti, todėl ieškovės argumentai, jog dėl netinkamo ginčo proceso kvalifikavimo kaip rinkos tyrimo, nes jis kvalifikuotinas kaip rinkos konsultacija VPĮ 27  straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, atsakovė privalėjo imtis tinkamų priemonių, kad dėl tokių kandidatų ir (ar) dalyvių dalyvavimo nebūtų pažeista konkurencija (t. y. informaciją, kurią gavo potencialūs tiekėjai, pateikti visiems kandidatams ir dalyviams, paskelbti ją CVP IS, nustatyti pakankamą pasiūlymų pateikimo terminą, kt.), yra laikytini nepagrįstais. Atsakovė tokiu atveju neturėjo pareigos siųsti užklausų visiems rinkoje konkrečias paslaugas teikiantiems subjektams, ir vien ta aplinkybė, kad ieškovei nebuvo siųsta užklausa, niekaip neapribojo ieškovės teisių dalyvauti Pirkime ir siūlyti norimą savo kainą.

9.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad buvo apribotos rinkos dalyvių lygios galimybės dalyvauti Pirkime, nes rinkos tyrimo atlikimas neturi jokios įtakos tiekėjų kainos siūlymams, juo labiau nežinant rinkos tyrimo rezultatų. Sutiko su atsakove, kad ji yra perkančioji organizacija, kuri organizuoja reikalingų prekių ir paslaugų pirkimą, planuoja biudžetą bei prieš spręsdama organizuoti pirkimus, pagal savo vidinę tvarką, turi atlikti rinkos tyrimus dėl planuojamų pirkti prekių ar paslaugų. Nagrinėjamu atveju, tokie tyrimai buvo atlikti tiek prieš 2023 metų biudžeto ir būsimų viešųjų pirkimų grafiko planavimą, tiek ir prieš 2023 m. liepos 19 d. Pirkimo paskelbimą.

10.       Pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutartis, atsakovės sudaryta su UAB ,,Ligamis“, nėra šios bylos dalykas, todėl negali nei pagrįsti, nei paneigti jokių su ginčo objektu susijusių aplinkybių. Nurodė, kad atmestini ieškovės argumentai, susiję su reikalavimu pateikti atsakovei duomenis, kokias procedūras įdiegė, kad užtikrintų konkurenciją, nes šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik atsakovės sprendimų dėl Pirkimo dalyvių pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo Pirkime panaikinimo bei Pirkimo nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

11.       Atkreipė dėmesį, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė neturėjo teisės vertinti pasiūlymų ir paskelbti pasiūlymų eilės laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., ar kad toks terminas neatitiktų kokių nors teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovės argumentai, susiję dėl pasiūlymo vertinimo terminu yra atmestini, tuo labiau nesant byloje duomenų, patvirtinančių dėl ieškovės nurodomos UAB ,,Ligamis“ kainos perskaičiavimo.

12.       Nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė teikė minusinės kainos pasiūlymą ir nurodė argumentus, susijusius su sandorio negaliojimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.66 straipsnio 4 dalį, 1.81 straipsnio 1 dalį dėl minusinės kainos, tačiau šie argumentai nebuvo nurodyti nei ieškovės atsakovei teiktoje pretenzijoje, nei ieškinyje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4233 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reglamentavimas draudžia tiekėjui (šiuo atveju ieškovei) ieškinyje kelti reikalavimus ir nurodyti faktines aplinkybes, kurie nebuvo pareikšti ginčo sprendimo ne teisme metu (nagrinėjant pretenzijas). Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nenurodė jokių aktualių argumentų, kodėl Pirkimas negali būti laikomas mažos vertės pirkimu.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

13.       Ieškovė UAB ,,Laidojimo paslaugų centras“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB ,,Laidojimo paslaugų centras“ ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Apeliantės nuomone, skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, CPK 5 straipsnį, 42  straipsnio 1 dalį, 185 straipsnį, 265 straipsnio 2 dalies nuostatas.

13.2.                      Teismas konstatavo, kad atsakovei buvo aktualu tik tai, kokios yra paslaugų kainos, jog galėtų numatyti paslaugų pirkimo biudžetą ir pateisino šiuos atsakovės veiksmus taikydamas Viešųjų pirkimų tarnybos tvirtinamo mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 16  punkte įtvirtintą perkančiųjų organizacijų teisę prieš pradedant vykdyti viešojo pirkimo procedūras bendradarbiauti su kompetentingais subjektais (pvz., nepriklausomais ekspertais, institucijomis, rinkos dalyviais) siekiant tinkamai pasirengti viešojo pirkimo procedūroms bei informuoti tiekėjus apie savo viešųjų pirkimų planus ir (ar) reikalavimus pirkimams. Tačiau tokia teismo išvada yra formali ir akivaizdžiai prieštarauja šios bylos aplinkybėms, konkrečiai, pačios atsakovės pripažintoms aplinkybėms, jog ji darė šią apklausą ne dėl to, kad informuotų tiekėjus apie savo planus ar reikalavimus pirkimams, bet dėl to, kad jai buvo aktualu tik tai, kokios yra paslaugų kainos, kad galėtų numatyti paslaugų pirkimo biudžetą.

13.3.                      Teismas iš esmės neįvertino esminių apeliantės argumentų ir įrodymų dėl tariamos apklausos, kuria atsakovė pasinaudojo kaip pretekstu tam, kad surinktų informaciją apie Pirkimo kainas, kas pažeidžia apeliantės teisę būti išklausytai bei Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą.

13.4.                      Teismas neatsižvelgė į apeliantės pateiktus ir byloje esančius tiesioginius įrodymus, kurie patvirtina ieškinio pagrįstumą. Teismui nenurodžius motyvų dėl daugelio apeliantės argumentų, susidaro pagrįstas įspūdis, kad teismas galimai turėjo išankstinį nusistatymą. Tokį įspūdį sustiprina ir išankstinis apeliantės prašomų ištirti įrodymų vertinimas iki sprendimo priėmimo, pateiktas teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartyje. Galimą teismo išankstinį nusistatymą patvirtina ir tai, kad sprendime teismas iš esmės pritarė atsakovei ir rėmėsi tik atsakovės pateiktais argumentais.

13.5.                      Teismas nevertino apeliantės argumentų, kad poreikis atlikti potencialių tiekėjų apklausą buvo tariamas, nes atsakovei buvo žinoma tiek iš 2020 m. rugpjūčio 6 d. su UAB „Ligamis“ sudarytos viešojo pirkimo sutarties, tiek iš ilgalaikės tų pačių (mirusiųjų transportavimo ir laikino saugojimo) paslaugų pirkimo už nulinę kainą praktikos, kad Pirkimo paslaugų kaina yra minusinė (arba nulinė). Atsakovė savo 2023 m. rugpjūčio 7 d. atsakyme ir atsiliepime teismui pati aiškiai nurodė, kad baigiančioje galioti 2020 metais sudarytoje sutartyje yra nurodyta maksimali sutarties kaina, kurią UAB „Ligamis“ gali (tačiau neprivalo) sumokėti atsakovei. Tad minusinė (nulinė) Pirkimo vertė atsakovei buvo žinoma, todėl poreikis atlikti apklausą akivaizdžiai apsimestinis. Dėl šių argumentų teismas nepasisakė, nors sprendime pažymėjo, kad VPĮ aiškiai neįtvirtinta, kad rengiantis pirkimui prieš tai būtina atlikti rinkos tyrimą, toks poreikis kildinamas iš VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos perkančiosioms organizacijoms lėšas naudoti racionaliai. Teismas sprendime apsiribojo tik formaliu pasvarstymu apie su bylos aplinkybėmis nesusijusią atsakovės teisę informuoti tiekėjus apie savo viešųjų pirkimų planus ir (ar) reikalavimus pirkimams, bet neišsiaiškino, koks buvo tikrasis atsakovės tikslas susirinkti informaciją apie minusines rinkos kainas, apie kurias ji ir taip turėjo pakankamai duomenų.

13.6.                      Teismas taip pat neįvertino, kad akivaizdžiai melagingi atsakovės teiginiai, jog 2023 m. liepos 4 d. (t. y. praėjus beveik 8 mėnesiams po kreipimosi į potencialius tiekėjus rengiant metinį pirkimų planą) atsakovė kreipėsi į ,,potencialius tiekėjus“ su prašymu pateikti komercinius pasiūlymus siekiant tinkamai pasiruošti numatomam inicijuoti viešajam pirkimui,

13.7.                      Teismas išreikalavo iš atsakovės 2022 m. gruodžio 19 d. užklausas pateikti preliminarias numatomų įsigyti paslaugų kainas ir komercinius pasiūlymus bei iš tiekėjų gautus pasiūlymus; 2023 m. liepos 4 d. užklausas pateikti preliminarias numatomų įsigyti paslaugų kainas ir komercinius pasiūlymus bei iš tiekėjų gautus pasiūlymus; dokumentus, skirtus pagrįsti neįprastai mažą UAB ,,Ligamis“ kainą. Tačiau šiuos įrodymus 2023 m. spalio 11 d. nutartimi nepagrįstai nutarė pripažinti nevieša bylos medžiaga, neleidžiant su ja susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims (išskyrus trečiąjį asmenį UAB ,,Ligamis“ su jo pateiktais duomenimis), nes teismo vertinimu, jų paviešinimas esą pažeistų sąžiningumo principus. Tokiu būdu apeliantė neteko procesinės galimybės įvertinti šiuos įrodymus ir dėl jų pasisakyti. Apeliantės nuomone, minėtų įrodymų paviešinimas nepažeistų sąžiningumo principų, nes leistų, ne tik teismui, bet ir byloje dalyvaujantiems asmenims įsitikinti, kad visos tiekėjų nurodytos kainos yra neigiamos (minusinės), kas akivaizdžiai paneigia atsakovės teiginius esą jai reikėjo susiplanuoti biudžetą, kuris tikrovėje yra neigiamas (pajaminis), bei patvirtina ieškiniu įrodinėjamas aplinkybes.

13.8.                      Teismas nepagrįstai atmetė pagrįstą apeliantės prašymą skirti atsakovei 5 000 Eur dydžio baudą, nes neįvertino apeliantės argumentų, susijusių su melagingais atsakovės paaiškinimais teismui. Taip pat, nepagrįstai atsisakė vertinti 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutartį, atsakovės sudarytą su UAB ,,Ligamis“ nors ši sutartis yra rašytinis įrodymas, kuris turi būti įvertintas kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Minėta sutartimi apeliantė rėmėsi ir su ja susijusiomis aplinkybėmis įrodinėjo ieškinį. Be kita ko, atmetė apeliantės argumentus bei su dubliku pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, jog Pirkimo paslaugas atsakovė perka jau ilgą laiką, ne vėliau nei nuo 2014 metų. 

13.9.                      Teismas nepasisakė dėl Pirkimo sąlygų turinio ir viešų šių paslaugų techninių parametrų. Kadangi teismas konstatavo, kad atsakovė iki Pirkimo paskelbimo rinko duomenis tik apie Pirkimo paslaugų kainas, jog nusimatytų biudžetą, tai jis pagrįstai turėjo įvertinti ir apeliantės argumentus, kad Pirkimo sąlygų 13.1 punktu įsipareigojo ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti pagal kainą. Teismas nepaneigė, kad iki Pirkimo atsakovė iš jos pasirinktų „potencialių tiekėjų“ surinko tik jų pasiūlymų kainas, nepranešusi jiems jokios informacijos apie Pirkimą. Kai kitos pasiūlymų sąlygos atsakovei buvo žinomos ir nekėlė klausimų, Pirkimo pasiūlymų kainų duomenų surinkimas jokia teisės norma negali būti pateisinamas pasirengimu Pirkimui, nes susipažinęs su išreikalautais iš atsakovės įrodymais, teismas nepaneigė, kad faktiškai iki Pirkimo atsakovė gavo iš tiekėjų neigiamas pasiūlymų kainas. Taip pat teismas nepaneigė, kad tai atsakovė darė ne vieną kartą, nors jau informavo tiekėjus apie savo planus 2023 m. III ketvirtyje skelbti pirkimą. Toks nuoseklus atsakovės veikimas patvirtina, kad iki Pirkimo pradžios ji, kaip perkančioji organizacija, „bendradarbiavo“ su „potencialiais tiekėjais“ ne tam, kad suplanuotų neigiamą Pirkimo biudžetą, kaip ji melagingai teigė teismui, bet kitu tikslu, kuris šioje byloje teismo liko nenustatytas.

13.10.                      Nors teismas sprendime nurodė, kad vien aplinkybė, jog apeliantei nebuvo siųsta užklausa, neapribojo jos teisių dalyvauti Pirkime ir siūlyti norimą kainą, tačiau šiuo teiginiu neatsakė į apeliantės argumentus, susijusius su viešu potencialių tiekėjų kainų paskelbimu bei sąžiningo visų tiekėjų varžymosi užtikrinimu. Jei atsakovė būtų viešai paskelbusi gautas „potencialių tiekėjų“ kainas, tai neabejotinai būtų užtikrinusi sąžiningą visų tiekėjų varžymąsi vienodomis sąlygomis ir nebūtų tokio didelio pirmų trijų tiekėjų pasiūlymų kainų atotrūkio nuo kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų kainų (duomenys neskelbtini). Nei atsakovė, nei teismas nepaneigė, kad „potencialių tiekėjų“, su kuriais ji bendradarbiavo iki Pirkimo, atranka neatitiko lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, skaidrumo ir kitų VPĮ principų bei normų. Teismas nepasisakė, kad šių pasiūlymų kainų gavimas (rinkimas) iki Pirkimo pažeidė imperatyvius VPĮ principus ir normas, pagal kuriuos Pirkimo organizatorius turi susipažinti su pasiūlymais tik po viešai paskelbto jų pateikimo termino pabaigos. Nepaneigė, kad atsakovė atsirinko „potencialius dalyvius“, su kuriais bendradarbiavo iki Pirkimo. Teismas turėjo pasisakyti, ar tokiu būdu atsakovė diskriminavo ankstesniame pirkime nedalyvavusius tiekėjus ir sudarė papildomas kliūtis jiems lygiomis teisėmis dalyvauti Pirkime, suteikdama savo pasirinktiems „potencialiems tiekėjams“ VPĮ principams ir reikalavimams prieštaraujančias privilegijas.

13.11.                      Nors apeliantė įrodinėjo, kad UAB „Ligamis“ pasiūlymo kaina buvo perskaičiuota, ir pateikė su tuo susijusius įrodymus, prašė apklausti liudytojus, tačiau teismas prašymą atmetė, nes prašytas apklausti liudytoju asmuo, teismo vertinimu, nėra tas subjektas, kuris galėtų patvirtinti ar paneigti aplinkybes dėl Pirkimo laimėtojo UAB ,,Ligamis“ pasiūlymo vertinimo. Teismas apeliantės prašymu 2023 m. spalio 2 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti UAB „Ligamis“ pasiūlymą bei visus šio tiekėjo pateiktus dokumentus, tačiau atsakovė pateikė tik UAB ,,Ligamis“ dokumentaciją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo su kuria teismas neleido apeliantei susipažinti ir pats dėl šios dokumentacijos nepasisakė.

13.12.                      Teismas nepaneigė, kad atsakovė turi įstatyminę pareigą nedelsdama įvertinti pateiktus pasiūlymus, tačiau sprendime laikėsi pozicijos, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovė neturėjo teisės vertinti pasiūlymų laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. Teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą apeliantei ir pažeidė VPĮ 97  straipsnio 4 dalį, pagal kurią atsakovė turi pagrįsti iki Pirkimo pabaigos šiuo atveju vykdytą vertinimą. Kadangi atsakovė nepateikė teismui ir teismas sprendime nepasisakė nei apie tariamą pasiūlymų vertinimą, nei apie atsakovės pareigą nedelsiant įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, laikytina, kad teismas dar vienu savarankišku pagrindu suvaržė apeliantės procesines teises įrodyti ieškinį ir pažeidė jo teisę į teisminę gynybą, teisinio tikrumo principą, teisę būti išklausytai.

13.13.                      Teismas taip pat suvaržė apeliantės procesines teises įrodyti ieškinį, nes neleido pasitelkti kitų iš atsakovės gautų įrodymų, t. y. atsakovės 2023 m. rugpjūčio 7 d. atsakymo, kuriame ji aiškiai nurodė, jog 2020 metais sudarytoje sutartyje yra numatyta maksimali sutarties kaina, kurią UAB „Ligamis“ gali (tačiau neprivalo) sumokėti atsakovei, ką atsakovė pripažino ir savo atsiliepime.

13.14.                      Teismas nenagrinėjo apeliantės argumentų, susijusių su sandorio negaliojimu pagal CK 1.66 straipsnio 4 dalį, 1.81 straipsnio 1 dalį dėl minusinės kainos, kadangi šie argumentai nebuvo nurodyti nei teiktoje pretenzijoje atsakovei, nei ieškinyje. Tačiau pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Todėl pagal susiklosčiusią nuoseklią kasacinio teismo praktiką, teismas, nustatęs, jog sandoris, kuriuo remiasi viena šalių arba abi šalys, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir yra niekinis, privalo pripažinti jį negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta, t. y. niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas taiko savo iniciatyva.

13.15.                      Teismas nepasisakė dėl nepagrįstai nustatyto Pirkime minimalaus pasiūlymų pateikimo termino. Atsakovė neatskleidė jokių kriterijų, kuriais ji vadovavosi nustatydama 5 darbo dienų pasiūlymų pateikimo terminą. Atsakovė nepaneigė, kad pažeidė pareigą nustatyti pakankamą terminą bei nustatytu terminu nediskriminuoti „rinkos tyrime“ ar kitame bendradarbiavimo su atsakove nedalyvavusių tiekėjų. Pati atsakovė Pirkimui rengėsi („pasirengimui“ su „potencialiais tiekėjais“ skyrė) daugiau nei pusę metų. Signalus apie rengiamą Pirkimą gavo tik pačios atsakovės neskaidriai pasirinkti tiekėjai. Paskutinį prašymą „potencialiems tiekėjams“ atsakovė pateikė likus daugiau nei dviem savaitėms iki Pirkimo paskelbimo.

13.16.                      Įvertinus tiekėjų pateiktų atsakovei pasiūlymų kainas (duomenys neskelbtini), kyla pagrįstų abejonių, ar Pirkimas gali būti VPĮ prasme laikomas „mažos vertės pirkimu“. Nors atsakovė 2023 m. rugpjūčio 14 d. sprendime, kuriuo atmetė antrąją apeliantės pretenziją, aiškino Pirkimo vertės skaičiavimo metodikos normas, tačiau nei paties skaičiavimo, nei pagrindimo nepateikė. Taigi, atsakovė negali pagrįsti, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomas būtent mažos vertės pirkimas. Vien iš pasiūlymų kainų yra akivaizdu, kad jų vertė yra šimtatūkstantinė, todėl ji pagrįstai laikytina didesnė nei VPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta mažos vertės pirkimo riba. Tai svarbi aplinkybė, nes Pirkimą atsakovė vykdė pasinaudodama mažos vertės pirkimams taikomomis išimtimis ir reguliavimu.

13.17.                      Nors apeliantė prašė teismo įtraukti į bylą jos pusėje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, po Pirkimo laimėtojo nustatytoje dalyvių eilėje einančius tiekėjus UAB ,,Tadora“ ir Vilniaus laidojimo rūmai ,,Ritualas“, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms lygiomis teisėmis ir sąlygomis dalyvauti Pirkime, atsakovė nesutiko su tokiu prašymu. Teismas atmetė šį apeliantės prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, nes, kaip esą pagrįstai nurodė atsakovė, ieškinio tenkinimo (atmetimo) atveju nurodomų asmenų teisinė padėtis nesikeis. Nurodydamas paminėtus motyvus teismas ne tik pasisakė dėl bylos baigties – ieškinio atmetimo (nes tik tokiu atveju kitų Pirkimo dalyvių teisinė padėtis nesikeis) ir tuo patvirtino savo išankstinį nusistatymą, bet ir nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl skundžiamas sprendimas gali būti panaikintas savarankišku, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu, absoliučiu negaliojimo pagrindu. 

14.       Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1.                      Apeliantė iškraipo atsakovės teiginius dėl rinkos tyrimų atlikimo motyvų, tačiau visiškai nepateikia jokių argumentų, ko būtent konkrečiai neišklausė iš apeliantės pusės teismas, kokie tariami „tiesioginiai“ įrodymai nebuvo vertinti ir t.t. Tai, kad apeliantei nepatinka kaip teismas vertino aplinkybes, nėra joks Konstitucijos, kitų teisės normų ar suformuotų taisyklių pažeidimas. Todėl objektyviai nesuprantamas citatų apeliaciniame skunde pateikimas be konteksto su nagrinėjama byla.

14.2.                      Atsakovės nuomone, apeliantė nėra susipažinusi arba sąmoningai nutyli apie byloje gautą Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą. Apeliantė šios išvados nemini ir joje padarytų nepalankių išvadų neginčija. Kaip ir pirmos instancijos teisme cituoja Viešųjų pirkimų tarnybos priimtus teisės aktus ar išaiškinimus, dėl kurių ji šioje byloje pateikė aiškią išvadą, kad jokių pažeidimų atsakovė, vykdydama rinkos tyrimą, nepadarė ir kad konkretūs apeliantės teiginiai yra nepagrįsti. Toks apeliantės elgesys yra nesuderinamas su sąžiningu ir protingu naudojimusi savo procesinėmis teisėmis.

14.3.                      Nors apeliantė teigia, kad rinkos apklausos nėra normali praktika, tačiau nepateikia jokių šiuos teiginius pagrindžiančių argumentų. Tai, kad apeliantė nežino apie rinkos apklausų praktiką, nėra objektyvus duomuo aplinkybei pagrįsti. Be deklaratyvių samprotavimų, apeliantė nepaneigė to, kad atsakovė galėjo atlikti rinkos tyrimus tam, kad suplanuotų pirkimų grafiką, biudžetą. Atsakovė yra perkančioji organizacija, kuri organizuoja reikalingų prekių ir paslaugų pirkimą bei planuoja biudžetą. Pagal savo procedūras, kurias aptarė atsiliepime į ieškinį, prieš spręsdama organizuoti pirkimus, turi atlikti rinkos tyrimus dėl planuojamų pirkti prekių ar paslaugų. Tai yra įprastinė ir normali praktika. Tokie tyrimai buvo atlikti tiek prieš 2023 m. biudžeto ir būsimų viešųjų pirkimo grafiko planavimą (paskutinį kartą analogiškų paslaugų pirkimas buvo vykdytas 2020 m.), tiek ir prieš 2023 m. liepos 19 d. Pirkimo paskelbimą. Kad tai buvo atlikta tinkamai, teismas konstatavo sprendime. Apeliantė neturi teisės kvestionuoti atsakovės procedūrų vykdymo (t. y. reikalauti nevykdyti rinkos tyrimų), juolab, kad jos atitinka teisinį reguliavimą, ką šioje byloje konstatavo ir Viešųjų pirkimų tarnyba pateikdama išvadą.

14.4.                      Apeliantė nurodo subjektyvius teiginius apie tariamą žinojimą, kad paslaugų kainos buvo minusinės, todėl nereikėjo daryti jokių rinkos tyrimų. Taip pat teigia, kad būtinai reikia atskleisti rinkos tyrime dalyvavusius subjektus ir jų siūlytas kainas, nes jos minusinės. Tačiau apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad tokių paslaugų kainos yra minusinės, ir kad tai turi kokį nors ryšį su primygtiniu apeliantės noru gauti jos konkurentų informaciją apie siūlomas kainas. Tai, kad kituose viešuosiuose pirkimuose įvairiais laikotarpiais buvo siūlomos minusinės kainos nei patvirtina, nei paneigia, kad tokios kainos bus siūlomos ir ateityje būsimuose pirkimuose.

14.5.                      Apeliantės interpretacijos apie tai, kad UAB ,,Ligamis“ pagal 2020 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą sutartį gali, bet neprivalo, mokėti atsakovei minusinės kainos, yra nepagrįstos, kadangi, kaip teisingai konstatavo teismas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutartis, sudaryta su UAB ,,Ligamis“, nėra šios bylos dalykas. Todėl šios sutarties sąlygų interpretavimas išeina už ginčo ribų ir negali nei pagrįsti, nei paneigti jokių su ginčo objektu susijusių aplinkybių. Minėtoje sutartyje yra nurodyta maksimali sutarties kaina, kurią UAB ,,Ligamis“ moka atsakovei pagal faktinį paslaugų poreikį. Kadangi sutartis yra susieta su tuo, koks paslaugų poreikis bus pagal faktą (sutarties pavadinime yra nurodyta fiksuotų įkainių sutartis), akivaizdu, kad maksimali suma gali būti ir nesumokėta, nes nebus išnaudotas maksimalus paslaugos poreikis.

14.6.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė atliko rinkos apklausą tam, kad įsivertintų, ar (ne)skelbti Pirkimo, nors tokių paslaugų poreikis pagal atsakovę buvo būtinas ir ji negalėjo neskelbti Pirkimo. Teiginių, kad buvo sprendžiama, skelbti ar neskelbti Pirkimo, atsiliepime į ieškinį nėra. Atsiliepimo į ieškinį 25 punkte yra pateikiamas aiškinimas apskritai apie rinkos apklausų (tyrimų) atlikimo tikslus. Taip pat, atsakovė nurodė, kad rinkos tyrimas buvo atliktas siekiant įsivertinti paslaugų kainą rinkoje dėl pirkimo biudžeto bei pirkimo vertės. Pats Pirkimas buvo numatytas ir tas objektyviai išplaukia iš to, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. baigėsi sutartis su UAB ,,Ligamis”.

14.7.                      Nors apeliantė nurodo, kad nebuvo vertinta aplinkybė, jog atsakovė analogiškas paslaugas perka ilgą laiką, tačiau iš tokio teiginio neaišku, ką juo įrodinėja apeliantė. Kita vertus, pati apeliantė įrodinėja, kad atsakovei buvo aiškus šių paslaugų turinys, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šių paslaugų kaina nuo apeliantės nurodomų 2014 metų nekito.

14.8.                      Apeliantės samprotavimai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino paslaugų techninių parametrų, išeina už ginčo ribų. Šios bylos ginčo ribas formuluoja apeliantė. Nei pretenzijoje, nei ieškinyje apeliantė nekvestionavo jokių paslaugų techninių parametrų, todėl teismas ir neturėjo vertinti to, kas nėra įrodinėjama byloje.

14.9.                      Nors apeliantė nurodo, kad tiekėjų apklausa iki Pirkimo turėjo būti kvalifikuojama kaip rinkos konsultacija, tačiau nepateikė argumentų, kurie pagrįstų tokius teiginius. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas sprendime ir Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje, pateiktoje šioje byloje, atsakovė teisėtai vykdė rinkos tyrimą, kuris nėra ir negali būti prilyginamas rinkos konsultacijai ir atsakovė turėjo skelbti informaciją apie rinkos tyrimą CVP IS.

14.10.                      Apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė būtų turėjusi viešai skelbti apklausoje dalyvavusių rinkos dalyvių nurodytas paslaugų kainas. Kaip matyti iš apeliantės teiginių, ji pati nenori pripažinti, kad jos pasiūlyta kaina buvo pakankamai atitrūkusi nuo pirmų trijų pasiūlymo eilėje esančių tiekėjų kainų, bandydama tai pateisinti perkančiosios organizacijos „bendradarbiavimu su potencialiais tiekėjais“. Be to, apeliantė nepaaiškino, koks gali būti loginis ryšys tarp to, kad būtų paviešinta apklausoje dalyvavusių rinkos dalyvių nurodytų paslaugų kaina ir to, kad po tokio paviešinimo neva nebūtų tokio didelio atotrūkio tarp pirmų trijų tiekėjų pasiūlymų ir ketvirtoje vietoje esančio Ieškovo pasiūlymo. Išankstinis viešų kainų skelbimas ar nustatinėjimas nėra sąžiningumo ir kitų principų užtikrinimo priemonė.

14.11.                      Apeliantės deklaracijos apie ankstesniame pirkime nedalyvavusių tiekėjų diskriminaciją yra abstrakčios ir nepagrįstos. Atsakovė neturėjo ir neturi pareigos siųsti užklausų apskritai visiems rinkoje konkrečias paslaugas teikiantiems subjektams. Tai, kad apeliantei nebuvo siųsta užklausa, niekaip neapribojo jos teisių dalyvauti Pirkime ir siūlyti savo norimą kainą pagal savo formuojamą pardavimo strategiją. Aplinkybė, kad apeliantė yra nepatenkinta savo pasiūlyta kaina ir jos atotrūkiu nuo kitų tiekėjų, nėra susijusi su diskriminacija.

14.12.                      Užtikrinimo procedūrų įdiegimas nėra šio ginčo dalykas. Apeliantė neturi teisės reguliuoti ar kažkaip kitaip paveikti atsakovės vidaus veiklos ir procesų, ji nėra atskaitinga apeliantei. Taip pat apeliantė nepaaiškina, kokį ryšį su šia byla turi jos deklaratyvūs teiginiai apie Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus rinkos apklausos rezultatus, teiktus pasiūlymus ir pan. Apeliantė nepateikė konkrečių duomenų, kuo ir (ar) kaip Pirkime dalyvavusių tiekėjų konkurencija buvo apribota. Be kita ko, neįrodinėjo, kad jai buvo kokių nors kliūčių dalyvauti Pirkime ir siūlyti savo norimą kainą, kainodarą.

14.13.                      Apeliantė remiasi VPĮ 27 straipsnio 1 dalimi ir aiškina, kad šios normos atsakovė neužtikrino nors atsakovė jau atsiliepime į ieškinį pateikė išsamius teisinius ir faktinius motyvus, jog konsultacijų nei iki Pirkimo paskelbimo, nei vėliau neprašė ir jokios trečiųjų asmenų konsultacijos dėl Pirkimo ir (ar) Pirkime apibrėžtų paslaugų jai nebuvo teiktos, mažos vertės pirkimuose tokios konsultacijos neprivalomos. Šią poziciją patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje.

14.14.                      Nors apeliantė teigia, kad atsakovė nepateikė į bylą UAB ,,Ligamis“ pasiūlymo, tačiau tai neatitinka bylos medžiagos. Atsakovė pateikė UAB ,,Ligamis“ pasiūlymą kartu su 2023 m. spalio 4 d. prašymu. Be to, jeigu atsakovė nebūtų pateikusi teismo išreikalautų įrodymų, teismas būtų konstatavęs, kad tokia pareiga neįvykdyta, tačiau to nebuvo.

14.15.                      Apeliantė neįrodė, kad atsakovė neturėjo teisės vertinti pasiūlymų ir paskelbti pasiūlymų eilės laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. Apeliantės samprotavimai, kad jeigu pasiūlymai buvo vertinami 10 dienų (iš kurių 7–8 buvo darbo dienos), tai neva suponuoja išvadą, jog galimai UAB ,,Ligamis“ kaina buvo perskaičiuota yra nelogiški ir nepagrįsti. Net apeliaciniame skunde apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kuriais pagrįstų tariamą aplinkybę, kad Pirkimo laimėtojui buvo leista pakeisti kainą. Tai, kad ji prašo iškviesti liudytoju direktorės pavaduotoją S. G., kuris tariamai pateiks kažkokių įrodymų, rodo apeliantės piktnaudžiavimą teise ir siekį vilkinti procesą. Jeigu apeliantė teigia, kad ji turi kažkokių garso įrašų ar kitų įrodymų, kuriais norės remtis, tai su ieškiniu ir vėliausiai su dubliku turėjo pareigą pateikti tuos įrodymus į bylą. Kadangi jokių įrodymų nepateikė, darytina išvada, kad tokių įrodymų ir neturi arba sąmoningai siekia vilkinti bylą.

14.16.                      Apeliantė cituoja Pirkimo sąlygų 14.4 punktą, kuris numato, kad apie pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymą ir apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, raštu CPV IS priemonėmis pranešama pasiūlymus pateikusiems tiekėjams. Šio punkto buvo laikomasi ir apie priimtą 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės tiekėjai buvo informuoti tą pačią 2023 m. rugpjūčio 4 d. dieną, kai ir buvo priimtas sprendimas (pagal minėtą punktą galima pranešti per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo).

14.17.                      Nors apeliantė nurodo eilę aplinkybių dėl UAB ,,Ligamis“ ir atsakovės 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutarties ir subjektyvų šių aplinkybių vertinimą, tačiau neįrodo, kad tai turi kokį nors ryšį su nagrinėjama byla, be to, nesąžiningai interpretuoja atsakovės teiginius. 2020 metais vykdytas pirkimas ir jo pagrindu pasirašyta viešojo pirkimo sutartis bei jos vykdymo aplinkybės nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi tai yra atskiras užbaigtas pirkimas. Nagrinėjamu atveju yra vertinamas 2023 m. liepos 19 d. paskelbtas Pirkimas, kurio dokumentacijoje yra pateiktas ir viešojo pirkimo pardavimo sutarties projektas. Dėl 2023 m. liepos 19 d. paskelbto Pirkimo, tame tarpe ir viešojo pirkimo pardavimo sutarties projekto, dokumentacijos apeliantė ginčo nekėlė ir nekelia.

14.18.                      Apeliantės samprotavimai (kuriais ji nesirėmė nei ieškinyje, nei pretenzijoje) apie minusinės kainos, už galimybę teikti mirusiųjų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugas, prieštaravimą viešai tvarkai, geriems papročiams ir visuomenės moralės principams, prieštarauja teisinei logikai. Pati apeliantė teikė minusinės kainos pasiūlymą. Tik po to, kai nelaimėjo Pirkimo, pradėjo kelti klausimą, kad minusinė kaina pagal CK 1.66 straipsnio 4 dalį, 1.81. straipsnio 1 dalį lemia sandorio negaliojimą. Jeigu apeliantė manė, kad minusinė kaina negalima, tuomet objektyviai nesuprantamas ir nepaaiškinamas jos elgesys, kai ji pati siūlo minusinę kainą.

14.19.                      Apeliantė pripažino (po to, kai atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė nuorodą į teisės aktą), kad pagal teisinį reguliavimą mažos vertės pirkimuose minimalus pasiūlymų pateikimo terminas yra 3 darbo dienos. Tačiau tuo pačiu teigia, kad atsakovė nepaaiškino, kodėl nustatė 5 darbo dienų terminą. Atsakovė neturi aiškinti termino pasirinkimo, kai tas terminas neprieštarauja teisės akte nustatytam terminui.

14.20.                      Apeliantė aiškina, kad jai kyla abejonių, ar Pirkimas yra mažos vertės pirkimas ir tas abejones bando sieti su tuo, jog neva atsakovė nepateikė jokių vertės skaičiavimų. Kitaip tariant, apeliantė bando pasakyti, kad atsakovė jai turėtų pateikti gautus rinkos dalyvių pasiūlymus su kainomis. Apeliantė sąmoningai ignoruoja faktą, kad VPĮ 4 straipsnio 3  dalis numato, kad mažos vertės viešuoju pirkimu (mažos vertės pirkimu) laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 70 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Dar daugiau, apeliaciniame skunde pati apeliantė aiškina, kad visos tokių paslaugų, kurios pirktos Pirkime, kainos yra tik minusinės. Kitaip tariant, apeliantė reikalauja skaičiavimų, nors pati teigia, kad jie turėtų būti tik minusiniai. Taigi, pati apeliantė pripažįsta, kad Pirkimas galėjo būti tik mažos vertės.

14.21.                      Apeliantės nuomonė, kad tuo atveju jei teismas konstatuoja, jog sprendimas neturės įtakos nurodytų asmenų teisėms ar pareigoms, tai jis išreiškia poziciją, kad priims neigiamą sprendimą, yra negalima. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 2 d. nutarties 8  punkte labai aiškiai konstatavo, kad ieškinio tenkinimo (atmetimo) atveju nurodomų asmenų teisinė padėtis nesikeis, t. y. liks tokia pati, tuo labiau šiems asmenims neginčijus atsakovės sprendimų ir atsakymų į pretenzija, todėl laikytina, kad sprendimas neturės įtakos šių asmenų teisėms ar pareigoms.

15.       Trečiasis asmuo UAB ,,Ligamis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1.                      Žinojimas tik apie savo kainos pasiūlymus (nežinant kitų kainos pasiūlymų), trečiajam asmeniui nesuteikė pranašumo apeliantės atžvilgiu. Viešojo pirkimo metu tiek apeliantė, tiek pirkimo laimėtojas trečiasis asmuo disponavo tik vidine savo bendrovių informacija apie kainodarą, jiems nežinant rinkos tyrimo rezultatų.

15.2.                      Trečiasis asmuo nederino pasiūlymų kainos su kitais tiekėjais, nežinojo kokias kainas pasiūlys kiti tiekėjai, taip pat kokie tiekėjai dalyvaus Pirkime. Apie Pirkimo sąlygas trečiasis asmuo sužinojo tuo pačiu būdu ir tuo pačiu metu kaip ir kiti Pirkime dalyvavę tiekėjai, t. y. po tai, kai apie Pirkimą buvo paskelbta CVP IS priemonėmis. Dar daugiau, ta aplinkybė, kad pirmųjų trijų tiekėjų pasiūlyta paslaugų kaina yra panaši, o skirtumas nedidelis tik patvirtina, kad tarp tiekėjų egzistuoja didelė ir reali konkurencija. Be to, visi tiekėjai, tame tarpe ir pati apeliantė, pateikė minusinę pasiūlymo kainą. Taigi apeliantės argumentai, kad pasiūlymų kainos buvo derinamos tarpusavyje yra absoliučiai nepagrįsti, melagingi ir neatitinka tikrovės.

15.3.                      Apeliantė neginčija atsakovės nustatytos pasiūlymo eilės ir paties Pirkimo. Todėl kaip teisingai konstatavo ir nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje iš esmės ginčas kilo tik dėl atsakovės veiksmų ruošiantis Pirkimo procedūroms teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. buvo sprendžiama – ar buvo vykdomos rinkos konsultacijos ar tyrimas ir, ar apie tai turėjo būti informuojami kiti tiekėjai.

15.4.                      Trečiasis asmuo, įvertinęs apeliantės argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad jie neatitinka faktinių aplinkybių, mano, jog apeliantė šią bylą išnaudoja kaip galimą priemonę susipažinti su trečiojo asmens jautria, perkančiajai organizacijai pateikta ir komercinę paslaptį sudarančia informacija. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalį bylos medžiagos pripažinti nevieša gina trečiojo asmens interesus apsaugoti bendrovės komercines paslaptis, kurios jai suteikia galimybę konkuruoti su kitais potencialiais tiekėjais.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

 

16.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329  straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

18.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys dėl viešajame pirkime priimtų sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

 

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių prašymų

 

19.       Apeliantė pateikė procesinius prašymus: 1) įpareigoti atsakovę vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2695-603/2023, t. y. pateikti trečiojo asmens pasiūlymą, visus kitus šio tiekėjo pateiktus dokumentus ir Pirkimo eigą pagrindžiančius dokumentus; 2) skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka; 3) apklausti liudytoju UAB ,,Laidojimo paslaugų centras“ direktorės pavaduotoją S. G. bei ištirti jo pateiktus į bylą įrodymus. 

 

Dėl įpareigojimo įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį

 

20.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 2 d. priėmė nutartį, kuria įpareigojo atsakovę pateikti apeliantės prašomus rašytinius įrodymus: 1) 2022 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. liepos 4 d. užklausas pateikti preliminarias numatomų įsigyti paslaugų kainas ir komercinius pasiūlymus bei iki Pirkimo paskelbimo iš ,,potencialių tiekėjų“ gautą informaciją; 2) UAB ,,Ligamis“ pasiūlymą bei visus šio tiekėjo pateiktus dokumentus.

21.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad atsakovė įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytą įpareigojimą, t. y. pateikė įrodymus, susijusius su rinkos tyrimų metu gauta informacija, ir UAB ,,Ligamis“ paaiškinimus bei juos pagrindžiančius duomenis dėl neįprastai mažos kainos, kurie buvo pripažinti nevieša bylos medžiaga (DOK-36185).

22.       Taigi, atsakovei įvykdžius teismo įpareigojimą, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą ir pakartotinai įpareigoti atsakovę pateikti duomenis, susijusius su rinkos tyrimų metu gauta informacija ir UAB ,,Ligamis“ pasiūlymu, o argumentai, susiję galimybe susipažinti su neviešais byloje pripažintais duomenimis, bus įvertinti pasisakant dėl ginčo esmės.

 

Dėl prašymų apklausti liudytoją ir apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

 

23.       Apeliantė pateikė prašymą apeliacinį skundą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nors apeliantė atskirai neaptarė prašymo pagrįstumą pagrindžiančių argumentų, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad toks prašymas siejamas su poreikiu apklausti liudytoją S. G., kuris, apeliantės įsitikinimu, galėtų paliudyti aplinkybes dėl UAB ,,Ligamis“ pasiūlymo kainos perskaičiavimo. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad liudytojas nėra subjektas, kuris galėtų paneigti ar patvirtinti aplinkybes, susijusias su laimėtojo pasiūlymu vertinimu, nepagrįstai atsisakė jį apklausti.

24.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis).

25.       Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).

26.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

27.       Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas, ar prašymas paduotas laikantis tvarkos, ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla, ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais, ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

28.       Nors liudytojo apklausos poreikis galėtų sudaryti pagrindą skirti žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau, nagrinėjamu atveju, apeliantės argumentai neteikia pagrindo teisėjų kolegijai kitaip vertinti liudytojo apklausos poreikio ir galimybių, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra duomenų, kad prašomas apklausti liudytojas dalyvavo ir vertino tiekėjų pateiktų pasiūlymus, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad prašomas liudytojas gali patvirtinti aplinkybes dėl kainos perskaičiavimo bei aplinkybes, kurios galėtų paneigti ar patvirtinti ieškinio reikalavimo pagrįstumą, juolab kad prašomas iškviesti liudytojas buvo apeliantės, suinteresuotos bylos baigtimi, darbuotojas (direktorės pavaduotojas), o vien subjektyvaus situacijos vertinimo (pvz., liudytojo) pagrindu paprastai negali būti daromos patikimos išvados dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad remiantis apeliantės argumentais nėra (nebuvo) pagrindo apklausti prašomo liudytojo ir atitinkamai tenkinti prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, priešingu atveju, būtų sudarytos prielaidos proceso vilkinimui. Kitų išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta.

 

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

 

29.       Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2023 m. liepos 19 d. paskelbė apie skelbiamos apklausos būdu mažos vertės viešąjį pirkimą ,,Mirusiųjų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugos“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiūlymo pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2023 m. liepos 25 d.

30.       Pirkimo vykdymo metu buvo gautas vienas paklausimas dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo, t. y. ar tiekėjai gali siūlyti minusines ir nulines pasiūlymo kainas. Atsakovė 2023 m. liepos 20 d. pranešime per CVP IS nurodė, kad pasiūlymų kainos gali būti tiek minusinės, tiek nulinės.

31.        Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 4 d. paskelbė pasiūlymų eilę, laimėtoju pripažino UAB ,,Ligamis“ (antra vieta – UAB ,,Tadora“; trečia vieta – UAB Vilniaus laidojimo rūmai ,,Ritualas“; ketvirta vieta – apeliantė; penkta vieta – UAB ,,Tylos Prieglobstis“).

32.       Apeliantė 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė pretenziją, prašydama: 1) sustabdyti Pirkimo procedūras; 2) panaikinti 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą dėl Pirkimo dalyvių pasiūlymų eilės Pirkime nustatymo; 3) nutraukti Pirkimo procedūras ir iš naujo skelbti Pirkimą. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija, siekdama pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimo planus ir reikalavimus, gali tik VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Kitokie pasirengimo viešajam pirkimui būdai yra iš esmės ydingi, nes nėra aišku, kaip juos naudojant užtikrinamas VPĮ nuostatų ir principų laikymasis. Nurodė, kad iš Pirkime sudarytos pasiūlymų eilės akivaizdu, jog pirmos ir antros vietos pasiūlymai yra labai artimi (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina, kad atsakovė neužtikrino nei VPĮ nuostatų ir principų laikymosi, nei konkurencijos, nes galimai sudarė sąlygas Pirkime dalyvavusiems tiekėjams iš anksto derinti kainas. Atkreipė dėmesį, kad apeliantei žinoma, jog Pirkimo laimėtojui buvo leista perskaičiuoti pateikto pasiūlymo kainą nors tokia procedūra nėra numatyta nei VPĮ, nei Pirkimo sąlygose. Nurodė, kad atsakovė taip pat nepagrįstai nustatė minimalų pasiūlymų pateikimo terminą, be to, įvertinus pateiktų pasiūlymų kainas, kyla pagrįstų abejonių, ar Pirkimas gali būti VPĮ prasme laikomas mažos vertės pirkimu.

33.       Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 14 d. atsakyme į pretenziją per CVP IS nurodė, kad išnagrinėjusi pateiktą pretenziją priėmė sprendimą jos netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad kreipimasis į potencialius viešojo pirkimo dalyvius iki viešojo pirkimo procedūros pradžios, siekiant gauti informaciją apie jų siūlomas prekes ir (ar) paslaugas ir šių prekių ir (ar) paslaugų kainas yra įprastinė praktika viešuosiuose pirkimuose, kuri užtikrina tinkamą pasiruošimą viešojo pirkimo vykdymui. Pažymėjo, kad užtikrino, jog vykdant Pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, taip pat, iš tiekėjų gautos informacijos konfidencialumo, todėl negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos konfidencialios informacijos. Akcentavo, kad tinkamai ruošėsi, organizavo ir vykdė Pirkimo procedūras, todėl nėra jokio pagrindo jų nutraukimui.

34.       Apeliantė, įvertinusi atsakovės atsakymo į pretenziją motyvus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės sprendimą dėl Pirkimo dalyvių apsiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo Pirkime bei sprendimą, kuriuo apeliantės pretenzija buvo atmesta kaip nepagrįsta ir pripažinti neteisėtu bei nutraukti Pirkimo procedūras.

 

Dėl atsakovės poreikio atlikti rinkos tyrimą (ne)pagrįstumo

 

35.       Apeliantė nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes neįvertino jos nurodytų argumentų, susijusių su tariamu atsakovės poreikiu tinkamai pasirengti numatomam inicijuoti Pirkimui, t. y. neišsiaiškino dėl kokių priežasčių atsakovė kreipėsi į ,,potencialius tiekėjus“ su prašymu pateikti preliminarias numatomų įsigyti paslaugų kainas bei komercinius pasiūlymus, kai jai, tiek iš anksčiau su UAB ,,Ligamis“ sudarytos viešojo pirkimo sutarties, tiek ir iš ilgalaikės tų pačių paslaugų pirkimo už nulinę kainą praktikos, buvo žinoma, jog Pirkimo paslaugų kaina yra minusinė (arba nulinė). Taip pat, nepaneigė, kad atsakovė netinkamai kvalifikavo šį procesą kaip rinkos tyrimą, nors jis kvalifikuotinas kaip rinkos konsultacija VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme ir dėl to taikant VPĮ 27 straipsnio 3 dalies nuostatas bei VPĮ nustatytus principus atsakovė privalėjo informaciją, kurią gavo ,,potencialūs tiekėjai“, pateikti visiems Pirkimo dalyviams bei paskelbti CVP IS.

36.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą su minėtais argumentais nesutinka. Nurodo, kad prieš spręsdama organizuoti pirkimus, pagal savo vidaus taisykles, turi atlikti vidaus rinkos tyrimus dėl planuojamų pirkti prekių ar paslaugų. Rinkos tyrimas yra teisėta procedūra, kuri negali būti prilyginama rinkos konsultacijai. Nurodė, kad tokie tyrimai buvo atlikti tiek prieš 2023 metų biudžeto ir būsimų viešųjų pirkimų grafiko planavimą (paskutinį kartą analogiškų paslaugų pirkimas buvo vykdytas 2020 metais), tiek ir prieš Pirkimo paskelbimą. Atsakovės nuomone, apeliantė neįrodė, kad atsakovė, atlikusi rinkos tyrimą, turėjo pareigą viešai paskelbti apklausoje dalyvavusių rinkos dalyvių nurodytas paslaugų kainas.

37.       Kaip matyti iš bylos duomenų (žr. šios nutarties 29 punktą) – ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl mažos vertės pirkimo (VPĮ 4 straipsnio 3 dalis) (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.). Šie pirkimai yra reguliuojami lanksčiau, netaikant dalies VPĮ reikalavimų arba paliekant juos perkančiosios organizacijos diskrecijai. Pagal VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos VPĮ I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 37 straipsnio 9 dalies, 47 straipsnio 9 dalies, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos tvirtinamame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.

38.       Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 ,,Dėl mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.), 16 punkte, nustatyta, kad siekdama pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie pirkimo planus bei reikalavimus, perkančioji organizacija gali prašyti suteikti ir gauti rinkos, taip pat nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, konsultuotis su visuomene, kvietimą suteikti konsultaciją skelbdama CVP IS. Taip pat gali iš anksto CVP IS pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą tvarką paskelbti pirkimų techninių specifikacijų projektus, vadovaudamasi VPĮ 27 straipsnio nuostatomis. Taigi, Tvarkos apraše, kurio nuostatos yra privalomos vykdant mažos vertės viešuosius pirkimus, yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė prieš pradedant vykdyti viešojo pirkimo procedūras bendradarbiauti su nepriklausomais ekspertais, institucijomis, rinkos dalyviais, siekiant tinkamai pasirengti viešojo pirkimo procedūroms.

39.       VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. V-1.4.-117 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019-12-31 įsakymo Nr. V-318 „Dėl viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo, viešojo pirkimo sutarčių sudarymo ir vykdymo bei viešųjų pirkimų vidaus kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, 20.2 bei 20.3 punktuose nustatyta, kad iki pirkimo inicijavimo pradžios pirkimo iniciatorius privalo atlikti rinkos tyrimą dėl potencialių tiekėjų ir pirkimo vertės nustatymo (išskyrus ypatingos skubos pirkimus) (20.2 punktas) ir remdamasis atlikto rinkos tyrimo rezultatais bei vadovaudamasis VPĮ, įvertinti poreikį skelbti pirkimo objekto techninės specifikacijos projektą arba vykdyti rinkos konsultaciją (20.3 punktas) (1 t., b. l. 160).

40.       Viešųjų pirkimų tarnybos viešai paskelbtoje konsultacijoje dėl VPĮ 27 straipsnio (pasirengimas pirkimui) taikymo, nurodyta, kad rinkos konsultacijos neturėtų būti tapatinamos su rinkos tyrimu, t. y. pirminiu pasirengimu, kurį perkančiosios organizacijos turėtų atlikti prieš pradėdamos vykdyti bet kokias rinkos konsultacijas ar bet kokį kitą pirkimą. Rinkos tyrimas gali būti atliekamas ieškant informacijos internete, spaudoje, analizuojant kitų perkančiųjų organizacijų patirtį atitinkamoje srityje, teikiant paklausimus kompetentingiems subjektams. Be to, nors šios procedūros tam tikrais aspektais yra panašios, tačiau rinkos tyrimas iš esmės yra paprastesnė procedūra, ir atlikus rinkos tyrimą, gali paaiškėti, kad rinkos konsultacija gali būti nereikalinga, nes visi klausimai buvo išsiaiškinti pirminio tyrimo metu.

41.       Viešųjų pirkimų tarnyba viešai paskelbtose gairėse ,,Rinkos konsultacijos: iššūkiai ir galimybės“ yra pažymėjusi, kad nors prievolė vykdyti rinkos tyrimą neįtvirtinta jokiame teisės akte, jis negali būti išvis neatliekamas ar atliekamas atmestinai, kadangi VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato reikalavimą lėšas naudoti racionaliai. Rinkos tyrimas paprastai yra efektyviausia priemonė planuojant pirkimui reikalingas lėšas ir nustatant pagrindinius pirkimo objektui keliamus reikalavimus. Jį periodiškai atlikti tikslinga net ir tais atvejais, kai jau daug metų perkamas koks nors paprastas, nespecifinis pirkimo objektas, kadangi rinka veikiausiai bus pasipildžiusi naujais tiekėjais, kurie gali siūlyti įvairesnes prekes, taip pat gali būti pasikeitusios dalies prekių kainos. Jei neatliekama jokia analizė, kyla reali grėsmė, kad bus netinkamai suplanuotos lėšos, neįvertinti pokyčiai konkrečiame sektoriuje ar technologijose, kitos rinkos siūlomos alternatyvos, neįvertinta paslaugos teikimo specifika ir dėl to vėliau teks keisti pirkimo sutarties sąlygas.

42.       Kaip matyti (žr. šios nutarties 40–41 punktus), rinkos tyrimas yra paprastesnė procedūra nei VPĮ 27 straipsnyje numatyta rinkos konsultacija, todėl VPĮ ar kituose teisės aktuose nėra apibrėžta kaip konkrečiai jis turi būti atliekamas, kokią tiksliai informaciją perkančioji organizacija jį atlikdama turi išsiaiškinti, į kokius ir kiek kompetentingų subjektų privalo kreiptis, be kita ko, nenustatyta pareiga išviešinti informaciją apie rinkos tyrimo eigą ir rezultatus. Atsakovės viešųjų pirkimų vidaus kontrolės tvarkos apraše nustatyta pareiga iki pirkimo inicijavimo pradžios atlikti rinkos tyrimą dėl potencialių tiekėjų ir pirkimo vertės nustatymo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad vadovaudamasi vidaus taisyklėmis, t. y. viešųjų pirkimų vidaus kontrolės tvarkos aprašo nuostatomis, atliko rinkos tyrimą prieš 2023 metų biudžeto ir būsimų viešųjų pirkimų grafiko planavimą bei prieš Pirkimo paskelbimą siekdama įsivertinti paslaugų kainą rinkoje dėl Pirkimo biudžeto ir Pirkimo vertės (1 t., b. l. 126). Nurodė, kad teikdama užklausas rinkos tyrimui, atsitiktiniu atrankos būdu iš viešai prieinamos informacijos apie paslaugų ar prekių tiekėjus, atsirenka subjektus, kuriems pateikia užklausimus. Užklausas rinkos tyrimui gavę subjektai turi teisę neatsakyti į užklausas, jeigu nepageidauja pateikti savo komercinio pasiūlymo. Atlikdama rinkos tyrimą atsakovė užtikrina bendrą konfidencialumo užtikrinimo pareigą saugoti ir neatskleisti rinkos subjektų pateiktų kainų siūlymų, kadangi komerciniai pasiūlymai yra rinkos dalyvio konfidenciali komercinė informacija (1 t., b. l. 124). Be to, atsakyme į rinkos tyrimo užklausą pateikta rinkos dalyvio paslaugos kaina ir dalyvaujant Pirkime pasiūlyta dalyvio kaina gali skirtis (1 t., b. l. 126), t. y., nei vienas pirkimo dalyvis neturi pareigos pirkime siūlyti tą pačią kainą, kurią buvo nurodęs rinkos tyrime, o rinkos tyrimų duomenys yra naudojami tik pačiai perkančiajai organizacijai priimant sprendimus dėl pirkimų organizavimo.

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad nors prievolė vykdyti rinkos tyrimą neįtvirtinta jokiame teisės akte, tačiau poreikis atlikti tyrimą kyla iš VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo lėšas naudoti racionaliai ir toks reikalavimas nustatytas atsakovės vidinėje tvarkoje, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime atmetė apeliantės argumentus, susijusius su netinkamu rinkos konsultacijos kvalifikavimu rinkos tyrimu ir teisės aktų pažeidimu. Aplinkybę, kad atliekant rinkos tyrimą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, papildomai įrodo Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. spalio 16 d. išvada (DOK-37527). Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atliko rinkos tyrimą, o ne rinkos konsultaciją, taip pat į aplinkybę, jog įstatyme nėra įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga išviešinti informaciją apie rinkos tyrimo eigą ar rezultatus ir atlikdama rinkos tyrimą atsakovė privalo užtikrinti rinkos subjektų pateiktų kainų siūlymų konfidencialumą, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovė privalėjo informaciją, kurią gavo atlikusi rinkos tyrimą pateikti visiems Pirkimo dalyviams bei paskelbti ją CVP IS.

44.       Apeliantės samprotavimai, kad atsakovė apsimestinai nurodė, kad prieš paskelbiant Pirkimą jai kilo poreikis išsiaiškinti, ar numatomų pirkti paslaugų kaina nepasikeitė, neturi jokio objektyvaus pagrindimo bei įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Pačios apeliantės nurodytas 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutarties dėl analogiškų paslaugų teikimo tarp atsakovės ir UAB ,,Ligamis“ sudarymo faktas, patvirtina, jog paskutinį kartą mirusiųjų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugų pirkimas buvo vykdytas 2020 metais. Minėta (žr. šios nutarties 41 punktą), kad rinkos tyrimą tikslinga atlikti net ir tais atvejais, kai jau daug metų perkamas koks nors paprastas, nespecifinis pirkimo objektas, kadangi rinka veikiausiai bus pasipildžiusi naujais tiekėjais, kurie gali siūlyti įvairesnes prekes, taip pat gali būti pasikeitusios dalies prekių kainos, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė atliko rinkos tyrimą turėdama kitų tikslų, nei kad išsiaiškinti ar numatomų pirkti paslaugų kaina nepasikeitė. Atsakovės byloje pateiktas Duomenų išrašas iš CVP IS dėl kituose viešuosiuose pirkimuose pasiūlytų pliusinių kainų (2 t., b. l. 113) paneigia apeliantės argumentus, kad atsakovei prieš skelbiant Pirkimą buvo žinoma, jog perkamų mirusiųjų pacientų palaikų transportavimo ir laikino saugojimo paslaugų kaina visuomet yra nulinė arba minusinė, todėl nebuvo pagrindo atlikti rinkos tyrimo.

 

Dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių (ne)pagrįstumo

 

45.       Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino jos argumentų, susijusių su melagingais atsakovės teiginiais, jog atlikusi rinkos tyrimą ir išsiaiškinusi numatomų pirkti paslaugų kainas, ji siekė nuspręsti ar (ne)skelbti Pirkimo, nors atsiliepime pati pripažino, kad 2020 metais su UAB ,,Ligamis“ sudaryta sutartis baigė galioti ir jai reikalingas nenutrūkstamas paslaugų teikimas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais.

46.       Atsakovės atsiliepimo į ieškinį 25 punkte nurodyta, kad ,,<...> rinkos apklausų / tyrimų atlikimas siekiant įsivertinti pirkimo vertę (biudžetą) ir pagal tai apskritai nuspręsti, ar (ne)skelbti pirkimą, vykdymas nėra draudžiamas jokiu teisės aktu. Taip pat joks teisės aktas nenustato, kad rinkos tyrimai siekiant įsivertinti perkamų paslaugų ar prekių biudžetą gali būti atliekami tik pagal konkretų teisės aktą, pavyzdžiui, VPĮ, ir (ar) kad būtų privaloma viešai atskleisti tokių tyrimų duomenis <...>“. Atsakovės atsiliepimo į ieškinį 66 punkte nurodyta, kad ,, <...> 2020 m. sutartis dėl mirusiųjų transportavimo ir laikino saugojimo baigėsi. Atsakovui objektyviai yra reikalingas nenutrūkstamas minėtų paslaugų teikimas, kadangi Atsakovas, teikdamas daugiaprofilines stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, negali atidėti (palaukti) mirusiųjų transportavimo iš Atsakovo ligoninės ir jų laikino saugojimo. Kartu tai yra ir viešojo intereso bei viešos tvarkos dėl mirusių pacientų palaikų saugojimo užtikrinimas <...>“.

47.       Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį 25 punkto turinio, jame nurodyti bendro pobūdžio teiginiai apie tai, kad perkančiajai organizacijai nėra draudžiama atlikti rinkos tyrimą siekiant įsivertinti pirkimo vertę ir remiantis surinktais duomenimis nuspręsti ar (ne)skelbti pirkimą. Atsiliepimo į ieškinį 66 punkte atsakovė atkreipia dėmesį, kad 2020 metais sutartis dėl mirusiųjų transportavimo ir laikino saugojimo baigėsi, todėl jai yra reikalingas nenutrūkstamas minėtų paslaugų teikimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtuose punktuose pateiktą informaciją bei nurodytus teiginius, sutinka su atsakove, kad apeliantė neteisingai interpretuoja atsiliepimo į ieškinį 25 punkte ir 66 punkte nurodytus teiginius. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė dėl aptartų teiginių, tačiau tai nereiškia, kad jų nevertino. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 37 punkto turinio, teismas atsisakė atsakovei skirti baudą, už atsakovės teigimu atsiliepime nurodytus melagingus teiginius, taigi priešingai nei teigia apeliantė, įvertino jos nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, todėl apeliantės argumentai dėl melagingų atsakovės teiginių ir nepagrįsto atsisakymo jai skirti už tai baudą, atmestini kaip nepagrįsti.

 

Dėl sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir UAB ,,Ligamis“, sąsajumo

 

48.       Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutartį, atsakovės sudarytą su UAB ,,Ligamis“. Apeliantės nuomone, minėta sutartis yra rašytinis įrodymas, kuris turi būti vertinamas kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, nes apeliantė ja rėmėsi ir su ja susijusiomis aplinkybėmis įrodinėjo ieškinį.

49.       Pažymėtina, kad įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (CPK 180 straipsnis).

50.       Atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovės ir UAB ,,Ligamis“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. sudaryta sutartis nėra tiesiogiai susijusi su Pirkimu, darytina išvada, jog jos sąlygų vertinimas nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant Pirkimo rezultatų panaikinimo klausimą, todėl neatitinka sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutartis nėra nagrinėjamos bylos dalykas, pagrįstai jos nevertino nagrinėjamo ginčo kontekste.

 

Dėl galimo interesų konflikto ir nediskriminavimo bei skaidrumo principų pažeidimo

 

51.       Apeliantė taip pat remiasi argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nepasisakė ar atlikdama rinkos tyrimą ir pateikdama užklausas rinkos dalyviams, su kuriais bendradarbiavo iki Pirkimo, atsakovė neiškreipė konkurencijos ir nepažeidė nediskriminavimo bei skaidrumo principų. Teigia, kad atsakovė suteikė privilegijas rinkos tyrime dalyvavusiems tiekėjams ir diskriminavo ankstesniame pirkime nedalyvavusius tiekėjus, tokiu būdu jiems sudarydama papildomas kliūtis dalyvauti Pirkime. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

52.       Pirma, vien tai, kad atsakovė išsiuntė užklausas atsitiktine tvarka išrinktiems galimiems tiekėjams ir nepasidalino atlikto rinkos tyrimo rezultatais su visais potencialiais Pirkimo dalyviais, savaime neįrodo atsakovės nesąžiningumą ar siekį iškreipti konkurenciją. Minėta (žr. šios nutarties 41 punktą), teisės aktuose nėra nustatyta, jog perkančioji organizacija, atlikdama rinkos tyrimą, užklausas privalo siųsti visiems galimiems tiekėjams ar pasidalinti rinkos tyrimo rezultatais. Apeliantė dalyvavo Pirkime, pateikė savo pasiūlymą, nurodė savo siūlomą kainą, taigi aplinkybė, kad jai nebuvo išsiųsta užklausa, nesudarė kliūčių dalyvauti Pirkime. Išskyrus abstraktaus pobūdžio samprotavimus apie galimą bendradarbiavimą iki Pirkimo paskelbimo ar privilegijų suteikimą ankstesniame pirkime nedalyvavusiems tiekėjams, apeliantė nenurodė, kokios konkrečiai privilegijos buvo suteiktos, ar kokiais konkrečiai veiksmais kitų rinkos dalyvių atžvilgiu pasireiškė atsakovės nesąžiningas bendradarbiavimas su pasirinktais tiekėjais. Atsakovė paaiškino, kad remiantis jos vidinėje tvarkoje nustatytais reikalavimais, prieš paskelbdama Pirkimą privalėjo atlikti rinkos tyrimą. Antra, rinkos tyrimo metu surinkti duomenys naudojami atsakovei priimant sprendimą dėl Pirkimo, siekiant racionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovė iškreipė konkurenciją ar pažeidė nediskriminavimo bei skaidrumo principus. Apeliantės argumentai apie atsakovės nesąžiningumą yra grįsti tik subjektyviomis prielaidomis ir deklaratyvūs, todėl laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

 

Dėl bylos medžiagos (ne)viešumo

 

53.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jos prašymu 2023 m. spalio 2 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti UAB ,,Ligamis“ pasiūlymą bei kitus dokumentus. Teigia, kad atsakovė dalį dokumentų pateikė, tačiau teismas neleido su jais susipažinti, dėl jų nepasisakė. Apeliantės nuomone, tokiu būdu teismas suvaržė jos teisę į teisminę gynybą.

54.       CPK 10 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta asmens, teikiančio teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, teisė prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Taigi, teismas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek po bylos išnagrinėjimo gali apsaugoti šalies pateiktą informaciją, pripažindamas ją nevieša, taip nepaneigdamas viešo bylų nagrinėjimo principo imperatyvumo. 

55.       Tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl. Atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017 67 punktas).

56.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti apeliantės reikalaujamus rašytinius įrodymus: 2022 m. gruodžio 19 d. ir 2023 m. liepos 4 d. užklausas pateikti preliminarias numatomų įsigyti paslaugų kainas ir komercinius pasiūlymus bei iki Pirkimo paskelbimo iš ,,potencialių tiekėjų“ gautą informaciją; taip pat UAB ,,Ligamis“ pasiūlymą bei visus šio tiekėjo pateiktus dokumentus. Atsakovė kartu su prašomais pateikti rašytiniais įrodymais 2023 m. spalio 4 d. pateikė prašymą pripažinti į bylą išreikalautus įrodymus nevieša bylos medžiaga ir neleisti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims bei jų atstovams, taip pat visiems kitiems asmenims su jais susipažinti. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs atsakovės prašyme nurodytus argumentus, 2023 m. spalio 11 d. nutartimi pagrįstai pripažino nevieša bylos medžiaga atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su rinkos tyrimų metu gauta informacija, ir UAB ,,Ligamis“ paaiškinimus bei juos pagrindžiančius duomenis dėl neįprastai mažos kainos, neleidžiant su šia medžiaga susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims (išskyrus UAB ,,Ligamis“ su jo pateiktais duomenimis). 

57.       Apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas, nesuteikdamas teisės susipažinti su neviešais duomenimis, apribojo apeliantės teisę įrodinėti, kadangi ieškinys atmestas ne duomenų, kurie pripažinti neviešais, pagrindu, o remiantis kitais byloje nustatytais duomenimis, susijusiais su ginčo dalyku, dėl kurių apeliantė turėjo galimybę pasisakyti ir dėl jų pasisakė.

 

Dėl pasiūlymų pateikimo termino

 

58.       Apeliantės nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė pažeidė pareigą nustatyti pakankamą terminą tiekėjų pasiūlymams Pirkime pateikti. Pasak apeliantės, jei pasiūlymų terminas būtų buvęs ilgesnis, ji būtų galėjusi lygiomis teisėmis ir sąlygomis su konkurencinį pranašumą turėjusiu tiekėju UAB ,,Ligamis“ dalyvauti Pirkime bei jį laimėti su dar didesniu minusinės kainos pasiūlymu.

59.       Tvarkos aprašo 24.3.4 punkte nustatyta, kad pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas toks, kad tiekėjui pakaktų laiko pasirengti pasiūlymą pagal nustatytus reikalavimus. Minimalus pasiūlymų pateikimo terminas – 3 darbo dienos nuo skelbimo paskelbimo CVP IS dienos. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė dalyvavo Pirkime ir pasiūlymą pateikė iki nustatyto 5 darbo dienų termino pabaigos. Prašymų pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą ar pretenzijų dėl nepagrįstai trumpo termino nustatymo atsakovė iš apeliantės negavo, kas suponuoja išvadą, jog nustatytas terminas buvo pakankamas. Kaip ir minėta, minimalus pasiūlymų pateikimo terminas yra 3 darbo dienos, atsakovė nustatė 5 darbo dienų terminą, taigi nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovė pažeidė pareigą nustatyti pakankamą terminą.

60.       Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad jei būtų nustatytas ilgesnis pasiūlymų pateikimo terminas, apeliantė būtų galėjusi lygiomis teisėmis dalyvauti Pirkime su konkurencinį pranašumą turėjusiu tiekėju, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė nustatė nepakankamą terminą. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojant rungimosi principui kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Nors apeliantė remiasi aplinkybe, kad atsakovė nustatė itin trumpą pasiūlymų pateikimo terminą, tačiau nedetalizavo, kokius konkrečius veiksmus būtų galėjusi atlikti turėdama daugiau laiko. VPĮ nėra nustatytas draudimas tiekėjui, kuris teikė prekes ar paslaugas pagal sudarytą viešojo pirkimo sutartį, dalyvauti ir teikti pasiūlymus naujai skelbiamame pirkime dėl tų pačių prekių ar paslaugų su ta pačia perkančiąja organizacija, todėl teigti, kad UAB ,,Ligamis“ turėjo konkurencinį pranašumą kitų rinkos dalyvių atžvilgiu ir galėjo geriau jam pasirengti, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Vien apeliantės nurodomos prielaidos apie galimai geresnį pasirengimą Pirkimui, nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantė iš tiesų būtų parengusi kitokį pasiūlymą.

 

Dėl pasiūlymų vertinimo ir Pirkimo laimėtojo paskelbimo termino

 

61.       Apeliantė remiasi argumentu, kad teismas neįvertino, jog penkių tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir Pirkimo laimėtojo paskelbimas užtruko nepagrįstai ilgą laiką. Teigia, kad pasiūlymų eilė turėjo būti paskelbta nedelsiant, o nepagrįstas atsakovės delsimas suponuoja išvadą, jog Pirkimo laimėtojo – UAB ,,Ligamis“, pasiūlymo kaina buvo perskaičiuota. Atsakovė su šiais teiginiais nesutinka ir nurodo, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovė neturėjo teisės vertinti pasiūlymų eilės laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. Atkreipia dėmesį, kad apie priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės pranešė nepažeisdama Pirkimo sąlygų 14.4 punkte nustatyto 3 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo termino.

62.       Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ nėra nustatytas konkretus terminas, per kurį perkančioji organizacija turi išnagrinėti tiekėjų pasiūlymus ir išrinkti laimėtoją. VPĮ 55 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas arba pasiūlymą pateikia, arba įvertinus pasiūlymus liko tik vienas tiekėjas). Kaip matyti (žr. šios nutarties 29, 31 punktus), pasiūlymų vertinimas buvo atliktas laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., t. y. užtruko 10 dienų (iš kurių 8 darbo dienos). Atsižvelgiant į tai, kad Pirkime buvo pateikti penki pasiūlymai, kurių kiekvieną reikėjo tinkamai įvertinti (t. y. nustatyti ar pirkimo dokumentai atitinka reikalavimus, išanalizuoti tiekėjų pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją, įvertinti ar kaina nėra per didelė, jei teikėjas nurodo neįprastai mažą kainą įvertinti ar ji pagrįsta (Tvarkos aprašo 24.3.12 punktas)), darytina išvada, jog priešingai nei teigia apeliantė, pasiūlymų vertinimas buvo atliktas per proporcingą terminą. 

63.       Pastebėtina, kad deklaratyvūs apeliantės teiginiai, apie tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., galimai buvo perskaičiuota Pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, byloje nesant objektyvių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, vertinti kaip nepagrįsti. Byloje pateiktas 2023 m. rugsėjo 9 d. Tarnybinis pranešimas (2 t., b. l. 23), kuriame nurodomos 2023 m. rugpjūčio 2 d. vykusio pokalbio su atsakovės viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiuoju specialistu aplinkybės, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad Pirkimo laimėtojo pasiūlymo kaina buvo perskaičiuota, nes viena vertus, jis buvo surašytas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo sprendimo dėl pasiūlymų eilės paskelbimo, kita vertus – jį surašė asmuo, kuris nedalyvavo pasiūlymų vertinimo procedūroje, remdamasis pokalbio metu išsakytais bendro pobūdžio teiginiais apie Pirkimo rezultatų tikslinimą, kurie be konteksto, kuriame jie buvo išsakyti, yra teisiškai nereikšmingi.

64.       Antra, Pirkimo sąlygų 14.4 punkte nustatyta, kad apie pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymą ir apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, raštu CPV IS priemonėmis pranešama pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (1 t., b. l. 16). Byloje nėra ginčo dėl to, kad apie priimtą 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės tiekėjai buvo informuoti tą pačią dieną, kai buvo priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad apie priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo buvo pranešta nesilaikant Pirkimo sąlygų 14.4 punkte nustatyto termino.

 

Dėl Pirkimo vertės

 

65.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog įvertinus tiekėjų pasiūlymų kainas (duomenys neskelbtini), kyla pagrįstų abejonių, ar Pirkimas gali būti VPĮ prasme laikomas mažos vertės pirkimu. Teigia, kad atsakovė nepateikė nei skaičiavimo, nei jo pagrindimo, o iš pasiūlymų kainų matyti, kad jos yra didesnės nei VPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta mažos vertės pirkimo riba.

66.       Pirma, apeliantei atsakyme į jos teiktą pretenziją atsakovė paaiškino, kad Pirkimo vertė buvo nustatyta vadovaujantis atlikto rinkos tyrimo rezultatais ir apskaičiuota vadovaujantis Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.), reikalavimais (1 t., b. l. 36). Taigi, pagrindė kaip ir kur nustatytais reikalavimais vadovaujantis buvo nustatyta Pirkimo vertė.

67.       Antra, išskyrus abstraktaus pobūdžio teiginius, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, nenurodė kitų argumentų, kurie pagrįstų, jog Pirkimas negali būti laikomas mažos vertės pirkimu. VPĮ 4 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta mažos vertės – supaprastintų pirkimų porūšio – pirkimo numatomos vertės riba, t. y. jame nustatyta, kad mažos vertės pirkimu laikomi supaprastinti pirkimai, kai: prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 70 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio); darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 174 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio). Duomenų, kad Pirkime pateiktų pasiūlymų vertė viršijo 70 000 Eur, byloje pateikta nebuvo. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog pasiūlymų kainos viršytų VPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą 70 000 Eur paslaugų pirkimo vertės ribą.

 

Dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo

 

68.       Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Tadora“ ir UAB Vilniaus laidojimo rūmai ,,Ritualas“, nurodydamas, jog ieškinio tenkinimo ar atmetimo atveju jų teisinė padėtis nepasikeis. Teigia, kad nurodytais motyvais atsisakydamas tenkinti apeliantės prašymą teismas ne tik parodė išankstinį neigiamą nusistatymą apeliantės atžvilgiu, bet ir nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

69.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Taigi, asmuo gali būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, jei laikomasi proceso stadijos ribojimo (iki baigiamųjų kalbų pradžios) taisyklės bei nustatoma, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos to asmens teisėms ar pareigoms.

70.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 2 d. nutartimi, be kita ko, atmetė apeliantės prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad ieškinio tenkinimo ar atmetimo atveju nurodomų asmenų teisinė padėtis nesikeis, t. y. liks tokia pati, tuo labiau šiems asmenims neginčijus atsakovės sprendimų ir atsakymų į pretenzijas, todėl laikytina, kad sprendimas neturės įtakos šių asmenų teisėms ar pareigoms.

71.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, neįtraukimas gali sukelti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas teisines pasekmes. Viena vertus, apeliantė ieškiniu prašė nutraukti Pirkimą, todėl nepriklausomai nuo bylos išnagrinėjimo rezultato, UAB ,,Tadora“ ir UAB Vilniaus laidojimo rūmų ,,Ritualas“ teisinė padėtis išliktų nepakitusi. Kita vertus, apeliantės abstraktaus pobūdžio samprotavimai apie tai, kad teismo sprendimas gali turėti tiesioginę įtaką trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, interesams, savaime neįrodo, jog nagrinėjamoje byloje teismas priimtu sprendimu neįtrauktiems į bylą asmenims būtų nustatęs ar panaikinęs teises ir (ar) pareigas, arba kitaip pakeitęs jų teisinę padėtį. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apeliantės teiginiai, susiję su pirmosios instancijos teismo atsisakymu įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Tadora“ ir UAB Vilniaus laidojimo rūmai ,,Ritualas“ bei šališkumu, yra nepagrįsti. 

 

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą

 

72.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, buvo šališkas, įvertino ne visus įrodymus ir argumentus, ieškinį atmetė iš esmės remdamasis tik atsakovės nurodytais argumentais. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos apeliantės argumentus.

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022). Pagal 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).

74.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10  d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-555-407/2023 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su netinkamu skundžiamo sprendimo motyvavimu, suponuoja išvadą, kad apeliantė siekia, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje esantys įrodymai bei jų turinys ir remiantis apeliantės teiginiais būtų padarytos kitokios išvados. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį, atskleidė bylos esmę, nurodė esminius argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, todėl vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje nurodytų argumentų ir įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra netinkamai ar nepakankamai motyvuotas.

 

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

76.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl apeliantės nurodytų argumentų, susijusių su sandorio negaliojimu pagal CK 1.66 straipsnio 4 dalį, 1.81 straipsnio 1 dalį bei minusinės kainos pasiūlymo prieštaravimu viešajai tvarkai ir moralės principams, taip pat tarp atsakovės ir UAB ,,Ligamis“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. sudarytos sutarties sąlygų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nebuvo nurodyti apeliantės atsakovei pateiktoje pretenzijoje (žr. šios nutarties 31 punktą) ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018  m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

78.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

79.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

80.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. 

81.       Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 2 988,70 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, bei patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą).

82.       Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. IV ketvirtį (2023 m. gruodžio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2023 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 000,1 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 600,13 Eur (2 000,1 x 1,3).

83.       Atsakovės prašoma priteisti 2 988,70 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos apimtį, procesinių dokumentų apimtis, atsižvelgdama į aplinkybę, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, daro išvadą, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė, todėl yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą – 2 600,13 Eur.

84.       Trečiasis asmuo UAB ,,Ligamis“ (2023 m. lapkričio 22 d. bendrovės pavadinimas buvo pakeistas į UAB ,,Vilniaus laidojimo namai“) taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 2 420 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą).

85.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, į trečiojo asmens įrodymus, patvirtinančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, į aplinkybę, kad jos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos, daro išvadą, jog trečiojo asmens prašymas tekintinas ir jam priteistina 2 420 Eur atstovavimo išlaidų suma.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, juridinio asmens kodas 124243848, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Laidojimo paslaugų centras“, juridinio asmens kodas 302998508, 2 600,13 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų ir 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus laidojimo namai“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė ,,Ligamis“), juridinio asmens kodas 181684849, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Laidojimo paslaugų centras“, juridinio asmens kodas 302998508, 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                        Jadvyga Mardosevič

 

 

                                                                Irmantas Šulcas

 

 

                                                                        Žilvinas Terebeiza