Administracinė byla Nr. eAS-467-662/2023

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – V. M., M. Ž., A. Č., A. V., M. S., E. M., Ž. Š., D. Š., O. R., V. P. ir J. J.) dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminų pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti privalomųjų nurodymų, t. y. 2022 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus (dėl malkinės) Nr. PN-417, 2022 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus (dėl šulinio) Nr. PN-418, 2022 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus (dėl rezervuaro)
Nr. PN-419, įvykdymo terminą 2 metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Pareiškėjo atstovė advokatė 2023 m. birželio 23 d. prieš teismo posėdį pateikė prašymą prijungti papildomus rašytinius įrodymus, t. y. pareiškėjo pareiškimą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams civilinėje byloje dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, ir prašė sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta minėta civilinė byla ir joje įsiteisės procesinis sprendimas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 
(toliau – ir Inspekcija) atstovė nesutiko su pareiškėjo atstovės prašymu stabdyti bylą dėl nagrinėjamos civilinės bylos, nes, jos nuomone, tai netikslinga.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 27 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjamojoje civilinėje byloje
Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas nustatė, kad Inspekcija, 2022 m. vasario 3 d. atlikusi neplaninį patikrinimą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), 2022 m. vasario 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodytame akte konstatavo, kad Sklypo miško žemėje, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritoriją, neteisėtai pastatyta dalis nesudėtingojo statinio kategorijos statinių: 1) medinė lentų malkinė, statytojo teigimu, pastatyta 2010 m.; 2) 6 m gylio šulinys, statytojo teigimu, pastatytas 2008 m.; 3) 3 m3 talpos nuotekų kaupimo rezervuaras, statytojo teigimu, pastatytas 2008 m. Malkinė, šulinys ir rezervuaras pastatyti miško žemėje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktą, pagal kurį, miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius.

Inspekcija, nustačiusi, kad minėtų statinių statyba miško žemėje negalima, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo
(toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, statytojui (pareiškėjui) surašė pirmiau nurodytus privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus iki 2022 m. kovo 2 d. Inspekcija, gavusi statytojo prašymus, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimais Nr. RE-377, Nr. RE-378, Nr. RE-379 minėtų privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. kovo 2 d.

Teismas pažymėjo, kad 2023 m. kovo 1 d., pareiškėjo kreipimosi į teismą metu, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis neteisėtos statybos atveju nenustatė statytojui teisės kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui, nei nustatė Inspekcija. Tačiau 2023 m. gegužės 1 d., bylos nagrinėjimo teisme metu, įsigaliojo Priežiūros įstatymo
11 straipsnio 8 dalies nauja redakcija (2022 m. gruodžio 22 d. Priežiūros įstatymo Nr. XIV-1755 redakcija), kurioje nustatyta statytojo teisė neteisėtos statybos atveju kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti. Be to, teismo vertinimu, iš nurodytos Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies naujos redakcijos nuostatų galima daryti išvadą, jog neteisėtos statybos atveju Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Teismas pažymėjo, kad nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog ir neteisėtos statybos atveju galimos teisinės ir administracinės procedūros, suteikiančios galimybę įteisinti neteisėtą statybą, gavus atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje galima, bei pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipiantis į teismą.

Pareiškėjui 2023 m. kovo 1 d. kreipiantis į teismą Priežiūros įstatyme pirmiau nurodyta teisinė procedūros galimybė, kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo neteisėtos statybos atveju, nebuvo numatyta. 2022 m. gruodžio 22 d. Priežiūros įstatymo naujoji
11 straipsnio 8 dalies redakcija įsigaliojo 2023 m. gegužės 1 d. Tačiau tai, teismo teigimu, nereiškia, kad pareiškėjas neturi teisės pasinaudoti galimybe kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, kadangi teisinių santykių procedūra dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, pareiškėjui kreipiantis į teismą, nenutrūko, nes nebuvo užbaigta teismo procesiniu sprendimu. Be to, nors teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, tačiau galimos išimtys tais atvejais, kai teisės aktu yra sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nepakenkiama kitiems santykių subjektams.

Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pareiškimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teises į poilsio namelį su terasa tame pačiame miško žemės sklype, kuriame neteisėtai pastatyta malkinė, šulinys ir rezervuaras. Minėtos civilinės bylos duomenys patvirtina, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario
1 d. įsakymo Nr. A3-92 pagrindu pradėta miško žemės sklypo, kuriame yra neteisėtai pastatyti statiniai (malkinė, šulinys ir rezervuaras), formavimo ir pertvarkymo procedūra. Šia procedūra siekiama padalinti miško žemės sklypą ir suformuoti du atskirus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, pakeičiant vieno iš padalintų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kitą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad nuo civilinės bylos baigties priklausys nagrinėjamai administracinei bylai reikšmingos aplinkybės, ar pareiškėjas įgis nuosavybės teises į statinį – poilsio namelį su terasa sklype, ar galės tęsti sklypo pertvarkymo procedūrą ir pakeisti miškų ūkio žemės paskirtį, ar pareiškėjas įgis teisę įteisinti neteisėtai pastatytą malkinę, šulinį ir rezervuarą, kaip su pagrindiniu statiniu – poilsio nameliu su terasa – funkcinį ryšį turinčius priklausinius. Civilinėje byloje nustatytos aplinkybės nulems administracinėje byloje vertinimą, ar tikslinga pratęsti terminą anksčiau nurodytiems privalomiesiems nurodymams įvykdyti.

Teismo vertinimu, tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir civilinės bylos
Nr. (duomenys neskelbtini), egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, kad šios administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius administracinės bylos nagrinėjimas būtų neobjektyvus, nevisapusiškas ir neteisingas. Minėtoje civilinėje byloje teismo sprendimu gali būti nustatyti faktai, kurie neįrodinėtini administracinėje byloje, tačiau vien jų nustatymas civilinėje byloje neabejotinai bus reikšmingas teisingam administracinės bylos išsprendimui.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Inspekcija pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šios bylos ir civilinės bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Teismas apsiribojo tik šios bylos ir civilinės bylos dalyko nurodymu bei sąsajos tarp dviejų skirtinguose teismuose nagrinėjamų bylų nustatymu, bet ne prejudicinio ryšio egzistavimo nustatymu.

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojusioje Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoje reglamentuota, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Teisminė praktika dėl šios nuostatos aiškinimo nėra suformuota, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-540-525/2021 yra išaiškinęs, jog „Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas savavališkos statybos įteisinimo galimybę (14 straipsnio 5 dalis) sieja su būtinumu teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą, taip pat galimybe žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, statyti tokios paskirties naują statinį arba vykdyti šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbus pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir kai tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. <...> Tokio prašymo nagrinėjimo teisme tikslas – išsiaiškinti, ar yra galimas termino, nustatyto Inspekcijos privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius ir vėlesniu Inspekcijos sprendimu pratęsto, pratęsimas tam, kad pareiškėjas įvykdytų privalomąjį nurodymą, t. y. arba išardytų savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, arba teisės aktų nustatyta tvarka parengtų projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gautų statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius <...>“.

Inspekcija pabrėžia, kad civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu į visai kitą statinį – poilsio namelį, o ne į malkinę, šulinį ir nuotekų kaupimo rezervuarą. Šioje byloje teismas būtent ir turi vertinti, ar galimas termino privalomųjų nurodymų įvykdymui pratęsimas pagal galiojančius, o ne ateityje kitos civilinės bylos rezultate galbūt atsirasiančius kitokius teritorijų planavimo dokumentus. Todėl, Inspekcijos nuomone, teismas šioje byloje turėjo galimybę pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti prašymo pagrįstumą.

Kita vertus, vykstanti civilinė byla šioje byloje galėjo būti tik vertinama kaip sudaranti arba nesudaranti pagrindo spręsti dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo pagal šioje byloje nagrinėjamą prašymo dalyką, o ne konstatuoti, kad egzistuoja prejudicinis ryšys ir šios bylos neįmanoma nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje bus / nebus nustatytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu fakto nustatymas į statinius, kurie nėra šios bylos dalyku.

Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose, sustabdymas bylos nagrinėjimą, nepagrindė fakto ir aplinkybės, jog tarp šios ir civilinės bylos egzistuoja prejudicinis ryšys ir, kad neišnagrinėjus minėtos civilinės bylos egzistuoja esminės kliūtys šios bylos nagrinėjimui, Teismas apsiribojo tik konstatuojamojo pobūdžio išvada, jog egzistuoja prejudicinis ryšys su byla, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl įgyjamosios senaties fakto į kitus statinius nustatymo. Dėl to teismas, priimdamas nutartį, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).

Pareiškėjas atsiliepime į Inspekcijos atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei pažymi, kad ginčo privalomieji nurodymai buvo surašyti tuo pagrindu, kad statiniai pastatyti miško žemėje. Pareiškėjas civilinėje byloje įrodinėja, kad poilsio namelis (kuris nebuvo pripažintas savavališka statyba) yra pastatytas miško žemėje, tačiau Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad miško žemė naudmenomis gali būti paverčiama teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Taigi, civilinėje byloje įrodžius, kad minėtas poilsio namelis pastatytas teisėtai, atsirastų teisinis pagrindas paversti miško žemę kitomis naudmenomis, kas reiškia, jog statyba (ir pastatytų statinių įteisinimas) pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise (su kitais asmenimis) priklausančiame žemės sklype būtų galima, o tai turi tiesioginę įtaką administracinės bylos išnagrinėjimui.

Be to, savavališkais pripažinti statiniai – malkinė, šulinys, nuotekų kaupimo rezervuaras nėra savarankiški nekilnojamieji daiktai. Priklausinio savybė tarnauti pagrindiniam daiktui nulemia šio antraeilio daikto likimą – priklausinys seka paskui pagrindinį daiktą. Nuo civilinės bylos priklausys, ar pareiškėjas įgis nuosavybės teisę į statinį – poilsio namelį su terasa sklype, ar galės tęsti sklypo pertvarkymo procedūrą ir pakeisti miškų ūkio žemės paskirtį, ar pareiškėjas galės įteisinti neteisėtai pastatytą malkinę, šulinį ir rezervuarą, kaip su pagrindiniu statiniu – poilsio nameliu su terasa – funkcinį ryšį turinčius priklausinius. Civilinėje byloje faktų nustatymas bus reikšmingas nagrinėjamai administracinei bylai, todėl pirmosios instancijos teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir bylos, nagrinėjamos Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose civiline tvarka (civilinės bylos
Nr. (duomenys neskelbtini)), egzistuoja prejudicinis ryšys, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio
1 dalies 3 punktu, sustabdė bylos nagrinėjimą.

Atsakovas, nesutikdamas su teismo vertinimu, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp minėtų bylų egzistuoja prejudicinis ryšis, yra nepagrįsta, todėl teismas neturėjo pagrindo sustabdyti šios administracinės bylos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, teismas privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinti, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-415/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-68-442/2019 ir kt.).

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal šį punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas ir tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-253-415/2019; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-156-415/2023). Taigi teismas pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė pratęsti privalomųjų nurodymų, t. y. 2022 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus (dėl malkinės) Nr. PN-417, 2022 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus (dėl šulinio) Nr. PN-418, 2022 m. kovo 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus (dėl rezervuaro) Nr. PN-419, įvykdymo terminą 2 metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, malkinė, šulinys ir rezervuaras pastatyti Sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra miško žemėje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktą, pagal kurį, miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius.

Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios ir buvo sustabdyta nagrinėjama administracinė byla, pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teises į poilsio namelį su terasa tame pačiame miško žemės sklype, kuriame neteisėtai pastatyta malkinė, šulinys ir rezervuaras. Pažymėtina, kad pareiškėjas minėtoje civilinėje byloje pateiktame patikslintame pareiškime nurodė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad žemės sklypas, ant kurio stovi pastatas, nėra „išmiškintas“, o žemės sklypą atsisakoma „išmiškinti“, nes jame nėra įregistruoti pastatyti statiniai, kuriuos ir siekia įteisinti pareiškėjas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtus nagrinėti pareiškėjo skundo / ieškinio reikalavimus bei ginčo pobūdį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nuo civilinės bylos baigties priklausys nagrinėjamai administracinei bylai reikšmingos aplinkybės, ar pareiškėjas įgis nuosavybės teises į statinį – poilsio namelį su terasa sklype, ar galės tęsti sklypo pertvarkymo procedūrą ir pakeisti miškų ūkio žemės paskirtį, ar pareiškėjas įgis teisę įteisinti neteisėtai pastatytą malkinę, šulinį ir rezervuarą, kaip su pagrindiniu statiniu – poilsio nameliu su terasa – funkcinį ryšį turinčius priklausinius. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrindė, kad minėtų bylų ryšys yra prejudicinis, įvardijo, kokie nagrinėjamam ginčui reikšmingi faktai ir aplinkybės bus nustatyti civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priešingai, nei nurodyta atskirajame skunde.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi minėtoje civilinėje byloje bus nagrinėjami klausimai, reikšmingi ir galbūt turėsiantys lemiamos reikšmės šioje administracinėje byloje.

 Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kurių nepaneigia atskirajame skunde išdėstyti argumentai. Todėl Inspekcijos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Audrius Bakaveckas

                                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                        Milda Vainienė