Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-06-13][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1292-640-2023].docx
Bylos nr.: e2A-1292-640/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos bangų sporto asociacija 304408760 atsakovas
VšĮ ,,BANGLENTĖ“ 304105037 Ieškovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos
Viešieji juridiniai asmenys
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Sandoriai
Asmenys
Juridiniai asmenys
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
Juridinių asmenų rūšys
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Negaliojantys sandoriai
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Asociacijos
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės



Civilinė byla Nr. e2A-1292-640/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16022-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3.; 2.2.2.3.1.8.; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovų G. U., D. P., T. Ū., L. K. – A., viešosios įstaigos „Banglentė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. U., D. P., T. Ū., L. K. – A., viešosios įstaigos „Banglentė“ ieškinį atsakovei Lietuvos bangų sporto asociacijai dėl juridinio asmens sprendimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu Lietuvos bangų sporto asociacijos (toliau – ir Asociacija) tikrųjų narių 2022 m. balandžio 30 d. susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta patvirtinti naujos redakcijos įstatus, nuo šio sprendimo priėmimo momento ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos.

2.       Nurodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. įvyko visuotinis tikrųjų Lietuvos bangų sporto asociacijos narių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinti nauji asociacijos įstatai. Susirinkime dalyvavo ir balsavo 9 tikrieji asociacijos nariai. Nurodė, kad naujų įstatų priėmimas yra tiesiogiai susijęs su 2022 m. sausio 27 d. pasibaigusiu teisminiu procesu, kuriame atmetus atsakovo apeliacinį skundą paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas asociacijos sprendimas 2020 metais priimant naujus įstatus. Pasibaigus procesui daugelis asociacijos narių sutiko labai palankiai, kadangi buvo apsiginta nuo aiškios diskriminacijos, nelygybės bei siekio uždrausti nariams prieinamai ginti savo teises teisme. Daugelis asociacijos narių buvo įsitikinę, jog įtakingiausi asociacijos asmenys G. N. ir prezidentas P. N. supras savo klaidas, sustabdys savo neigiamą veiklą ir diskriminaciją. Tačiau, vos tik pasibaigus bylai, asociacijos prezidentas P. N. pakartotinai pradėjo procedūras siekiant vėl priimti įstatų redakciją. 2022 m. kovo 14 d. prezidentas P. N. el. paštu visiems nariams išplatino pranešimą, kuriuo pranešė, jog vėl pakartotinai siekia priimti naujus įstatus, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų bei argumentų, atsisakė išdėstyti pakeitimų esmę ir pasiūlė nariams savarankiškai teikti savo pastabas, suteikdamas šiam sudėtingam darbui (naujų įstatų apimtis 17 lapų) vos 8 dienas. Iki valdybos posėdžio, prezidentui buvo pateikti net tik gausus kiekis narių paklausimų ir pastabų dėl prezidento parengtų įstatų redakcijos, tačiau kitų narių skubos tvarka parengti alternatyvūs įstatai. Ieškovai yra įsitikinę, jog asociacijos prezidentas P. N., turėdamas teisininko kvalifikaciją, sąmoningai klaidino valdybą, dalį svarbios informacijos nuslėpė, kitą dalį pateikė iškreiptai ir sudarė prielaidas pažeisti procedūras, o būtent: prezidentas pateikė valdybai dar labiau pakeistus 2020 metų įstatus, kai buvo iš esmės pakeistas asocijuotųjų narių statusas pašalinus juos iš asociacijos narių; Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, papildomai padarė svarbią išvadą, jog pagal Asociacijų įstatymą visi asociacijos nariai turi balsavimo teisę; būtent ši apygardos teismo išvada privertė daryti esminius pakeitimus įstatuose, tačiau prezidentas valdyboje pasisakė priešingai; nauji prezidento įstatai, o ypač iš esmės pakitęs asocijuotųjų narių statusas juos visus (22) pašalinus iš asociacijos, kėlė labai daug klausimų nariams, todėl jie teikė pastabas ir paklausimus prezidentui, tačiau šis nebuvo pateikęs nei vieno atsakymo, o valdybai pranešė klaidingą informaciją ir kilusį ginčą nuslėpė; G. U. pateiktų įstatų redakcijos esmė yra tai, jog tikrųjų narių statusas ir asocijuotųjų narių statusas yra panaikinamas, ir visi asociacijos nariai (viso 31) įgauna balsavimo teisę (po vieną balsą), taip nutraukiama aiški narių diskriminacija, tačiau prezidentas sąmoningai iškreipė šios įstatų redakcijos esmę, pateikė klaidinančią informaciją ir padarė procedūrinį pažeidimą. Iki 2022 m. balandžio 30 d. visuotinio tikrųjų Lietuvos bangų sporto asociacijos narių susirinkimo, ieškovai vėl teikė papildomus pranešimus dėl prezidento siūlomų įstatų redakcijos žalingumo visai asociacijai, eilinį kartą prašė ir reikalavo panaikinti narių diskriminaciją skirstant juos į dvi skirtingas kategorijas – su balso teise ir be balso teisės (stebėtojai). Į nurodytus ieškovų paklausimus prezidentas atsisakė reaguoti, nebendravo ir iki pat susirinkimo laikėsi keistos taktikos – esą, prieštaraujančių nėra. Prezidentas ir G. N. patvirtino, jog pagal naujus įstatus keičiami asociacijos tikslai ir paskirtis, nebelieka nei mėgėjų, nei entuziastų, o asociacija iš esmės persitvarko ir tampa profesionalių sportininkų organizacija. Asociacijos prezidentas P. N. atsakydamas į kelis kartus užduotą klausimą dėl netikėtai įvestų naujovių narystėje visiems pranešė, jog iki tol buvę asociacijos nariai turėję asocijuotojo nario statusą pagal naujus įstatus yra pašalinti iš asociacijos ir jų narystė yra naikinama.

3.       Atsakovė Lietuvos bangų sporto asociacija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo teismo atmesti ieškovų ieškinį ir priteisti iš ieškovų visas asociacijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad Asociacija yra pripažinta bangų sporto šakų federacija Lietuvos Respublikoje. Ji yra Tarptautinės banglenčių sporto asociacijos (toliau – ISA) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (toliau – LTOK) narė, atsakinga už banglenčių sporto ir irklenčių sporto vystymą Lietuvoje. 2020 m. balandžio 28 d. įvyko Asociacijos valdybos posėdis, kuriame be kita ko buvo svarstomi Asociacijos prezidento pasiūlymai dėl Asociacijos įstatų atnaujinimo. Šio posėdžio metu Asociacijos prezidentas P. N. išreiškė poreikį aiškiau Asociacijos įstatuose reglamentuoti klausimus, susijusius su naryste Asociacijoje, taip pat atlikti kitus pakeitimus, kurie galėtų optimizuoti Asociacijos veiklą ir ją padaryti efektyvesnę. Šiame posėdyje Asociacijos valdyba pritarė šiai Asociacijos prezidento iniciatyvai, pavedė jam organizuoti naujos Asociacijos įstatų redakcijos rengimą ir pateikti ją tvirtinti visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui. 2020 m. gegužės 29 d. vyko neeilinis visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta patvirtinti Asociacijos įstatų naują redakciją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1586- 592/2021, kuriuo be kita ko nusprendė panaikinti 2020 m. gegužės 29 d. neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo sprendimą dėl Asociacijos įstatų naujos redakcijos patvirtinimo. Tokį sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nustatęs, jog ginčytas 2020 m. gegužės 29 d. neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo sprendimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi nagrinėjamo ginčo atveju Asociacijos tikrieji nariai naujos redakcijos Asociacijos įstatų projektą esą gavo tik 3 (trys) dienos iki susirinkimo dienos, o tai, teismo nuomone, nėra protingas ir sąžiningas terminas, taip pat Asociacija nepagrindė įrodymais, kad tiek ieškovai, tiek kiti suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo žinoti apie esminius Asociacijos įstatų pakeitimus. Protingumo ir sąžiningumo principų neatitinka situacija, kai yra išviešinamas faktas, kad susirinkimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl įstatų, o įstatų projektas yra išsiunčiamas likus kelioms dienoms iki susirinkimo pradžios. Pažymėjo, jog jokių kitų motyvų, kurių pagrindu 2020 m. gegužės 29 d. neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame teismo sprendime nenurodė. Asociacija pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1586-592/2021. Šį apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-33-460/2022, kuria nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1586-592/2021 nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas taipogi pripažino, jog 3 (trijų) dienų termino Asociacijos tikriesiems nariams susipažinti su naujos redakcijos Asociacijos įstatų projektu suteikimas nėra suderinimas su protingumo ir sąžiningumo principais. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1586-592/2021, Asociacijos prezidentas, siekdamas įgyvendinti 2020 m. balandžio 28 d. Asociacijos valdybos posėdžio nutarimą dėl Asociacijos naujos įstatų redakcijos rengimo ir tvirtinimo visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime, ėmėsi toliau nurodomų veiksmų šiam nutarimui įgyvendinti: Asociacijos prezidento iniciatyva buvo peržiūrėtas 2020 m. gegužės 29 d. neeiliniame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime patvirtintos Asociacijos įstatų naujos redakcijos turinys ir atliktos papildomos korekcijos, siekiant aiškumo ir tikslumo reglamentavime; Asociacijos prezidentas 2022 m. kovo 14 d. išsiuntė visiems Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams el. laišką su prie jo pridėtu Asociacijos įstatų naujos redakcijos projektu, kuriame buvo aiškiai pažymėti pakeitimai, lyginant šią redakciją su 2020 m. gegužės 29 d. neeiliniame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime patvirtinta Asociacijos įstatų redakcija. Šiuo el. laišku Asociacijos prezidentas pasiūlė Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams pateikti savo komentarus ir pasiūlymus, pažymėdamas, kad siunčiamą Asociacijos įstatų naujos redakcijos projektą su visomis pastabomis ir pasiūlymais jis teiks Asociacijos valdybai su prašymu įtraukti klausimą dėl naujos redakcijos Asociacijos įstatų tvirtinimo visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime. 2022 m. kovo 19 d. ieškovas G. U. pateikė papildomus du alternatyvius Asociacijos įstatų naujos redakcijos projektus. 2022 m. kovo 28 d. vyko Asociacijos valdybos posėdis, kuriame be kita ko buvo nuspręsta: pritarti Asociacijos prezidento pateiktai naujai Asociacijos įstatų redakcijai ir teikti ją tvirtinti visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui; šaukti visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą 2022 m. balandžio 30 d. 18:00 val. bei patvirtinti šio susirinkimo darbotvarkę, į kurią be kita ko buvo įtrauktas klausimas dėl Asociacijos valdybos teikiamos naujos Asociacijos įstatų redakcijos ir Asociacijos tikrojo nario G. U. 2022 m. kovo 19 d. pasiūlytų naujų Asociacijos įstatų redakcijų svarstymo ir tvirtinimo. 2022 m. balandžio 30 d. vyko visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta patvirtinti Asociacijos valdybos teiktą naują Asociacijos įstatų redakciją. Už šio sprendimo priėmimą balsavo 6 iš 9 Asociacijos tikrųjų narių. 3 Asociacijos tikrieji nariai balsavo „prieš“. 2022 m. birželio 1 d. Nauji įstatai buvo įregistruoti juridinių asmenų registre.

5.       Ieškovai pateikė dubliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Pažymėjo, kad atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pirmą kartą pateikė naujai įvestos sportininko sąvokos reikšmę, pasirodo, pagal pateiktą naują išaiškinimą asociacijos sportininkas nėra siejamas su oficialia Lietuvoje vartojama sportininko sąvoka pagal Sporto įstatymą, o netikėtai gali būti išplečiama ir vartojama žymiai plačiau, pvz.: sportininkas – mėgėjas. Nei ieškovai, nei kiti asociacijos nariai iki tol nežinojo ir nežino pateikto išsaikinimo ir negali suprasti tikrosios asociacijos pozicijos. Sporto įstatymas nustato sporto finansavimą ir sportininko sąvoką, o asociacija kasmet gauna 25 000 Eur finansavimą iš LTOK, todėl keistai ir nesuprantamai vertinamas pateiktas išaiškinimas dėl sportininko sąvokos. Atsakovė pateikė duomenų dėl priklausymo sporto bendruomenei, kuriai vadovauja LTOK ir kuri savo visą veiklą vykdo pagal Sporto įstatymą, t. y. rengia aukšto meistriškumo sportininkus – olimpiečius. Asociacija nuolat organizuoja kasmetinį ir pagrindinį savo renginį – Lietuvos banglenčių sporto čempionatą, kuriame dalyvauja visi šalies mėgėjai ir entuziastai. Nurodytame čempionate yra dalyvavę ir aukšto meistriškumo sportininkai, tačiau visi jie buvo iš užsienio, - iš Latvijos ir Lenkijos. Atsakovė su atsiliepimu pateikė klaidinančią informaciją dėl 2017 metų Kūno kultūros ir sporto departamento nutarimo, esą tai įrodo, jog asociacija yra sporto ir sportininkų organizacija, ieškovų žiniomis asociacija taip ir nesugebėjo įvykdyti nustatytus reikalavimus ir neturi nei vieno banglenčių sportininko. Atsakovė yra pateikusi netikėtą išaiškinimą dėl narystės (35 p.), esą asocijuoti nariai niekada nėra buvę asociacijos nariais - ,,pagal jokius iki Naujų įstatų priėmimo galiojusius Asociacijos įstatus“. Ši keista ir nesuprantama išvada tiesiogiai prieštarauja 2018 metų asociacijos įstatams, nes 7.2, 7.5 ir 7.7 punktai tiesiogiai nurodo, jog visi asocijuotieji nariai iki naujų įstatų priėmimo buvo asociacijos nariais ir mokėjo pilną nario mokestį. Pabrėžtina, jog iki naujų įstatų priėmimo niekada ir niekam nekilo jokio klausimo dėl asocijuotųjų narių narystės asociacijoje, todėl ši asociacijos atstovo pateikta keista ir išgalvota pozicija tiesiogiai prieštarauja su visa asociacijos veikla nuo 2016 metų. Kiti pateikti argumentai dėl narystės yra subjektyvaus pobūdžio, užima siaurą gynybinę poziciją ir neturinti jokio teisinio pagrindo. Asociacijos nuolat mėgino sau taikyti teisminį imunitetą pagal Asociacijų įstatymo 14 str., esą jų veikla yra uždara, o priimami sprendimai neskundžiami. Atsakovė stengiasi įgyti savotišką imunitetą, esą 6 asociacijos nariai balsavę už naujus įstatus ir kardinaliai pakeitę visą asociacijos veiklą (iš karto iš asociacijos buvo pašinti net 22 nariai, o tai sudaro net 70 proc. narių, iš karto buvo likviduota mėgėjų ir entuziastų bendruomenė, padarytos dirbtinės kliūtys dėl laisvos ir normalios asociacijos plėtros, įvesta atvira ir didelio masto diskriminacija) turi tariamą neliečiamybę. Atsakovė, padarytus esminius ir šiukščius procedūrinius pažeidimus bando dirbtinai sumenkinti ir suteikti naują pavidalą – esą jie tik formalūs neatitikimai. Pateikiant naujus įstatus su kardinaliais pokyčiais, nei vienas asociacijos valdymo organas nesutiko pateikti paaiškinimus, išaiškinti šios pertvarkos esmę, pateikti argumentus bei tikrąsias priežastis, prezidentas gavęs didelį skaičių paklausimų ir pastabų atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus, o valdyboje sąmoningai suklaidino pareiškęs, esą ,,pastabų nebuvo gauta“, pateikdamas ieškovo G. U. parengtus įstatus sąmoningai klaidino valdybą ir visuotinį susirinkimą dėl narystės, elgėsi nesąžiningai ir siekė kuo labiau susiaurinti ir apriboti informaciją apie naujų įstatų tikrąją esmę, o pastaboms suteikęs vos 8 kalendorines dienas siekė sudaryti dirbtinas kliūtis. Svarbu atkreipti dėmesį, jog asociacijos prezidentas naujuose įstatuose išbraukęs didžiąją dalį asociacijos narių, t. y. pašalinęs iš asociacijos 22 narius, suklaidino šių pataisų esmę - esą tai visiškai atitinka įstatymui ir jie (asocijuotieji nariai) pagaliau turės aiškią teisinę padėtį.

7.       Atsakovas pateikė tripliką, kuriame prašė atmesti ieškovų ieškinį pilna apimtimi ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Nurodė, kad ieškovai pateiktame dublike kaip ir ieškinyje nenurodė jokios nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nei Asociacijos įstatuose nustatytos taisyklės, kuri būtų pažeista priimant ginčijamą sprendimą. Iš ieškovų pateiktų procesinių dokumentų yra akivaizdu, kad jie ginčijamą sprendimą ginčija tik dėl to, jog jiems nepatinka ginčijamu sprendimu patvirtintos Asociacijos įstatų naujos redakcijos turinys, ir juose pateikia tik savo subjektyvų Asociacijos įstatų naujos redakcijos nuostatų vertinimą. Ieškovų pateiktame dublike kaip ir ieškinyje nurodyti argumentai taip pat nesudaro ir negali sudaryti pagrindo pripažinti, jog ginčijamas sprendimas prieštarauja ir protingumo bei sąžiningumo principams. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė jokių aiškių ir motyvuotų argumentų, patvirtinančių, jog ginčijamas sprendimas galėtų prieštarauti sąžiningumo principui, t. y. jog visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas, priimdamas naują Asociacijos įstatų redakciją, būtų veikęs bloga valia, taip pat nepateikė į civilinę bylą jokių įrodymų, patvirtinančių tokios visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo blogos valios buvimą. Tai, kad naujoje Asociacijoje įstatų redakcijoje buvo įtvirtintos nuostatos, kurios netenkina ieškovų, nereiškia, jog visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas, priimdamas ginčijamą sprendimą, buvo nesąžiningas. Pastebėjo, kad ieškovai taip pat nepateikė ir jokių aiškių ir motyvuotų argumentų, patvirtinančių, jog ginčijamas sprendimas galėtų prieštarauti protingumo principui. Priešingai, Asociacija aiškiai ir išsamiai savo atsiliepime į ieškinį paaiškino kiekvieną ieškovų kvestionuojamą ginčijamu sprendimu patvirtintos Asociacijos įstatų naujos redakcijos nuostatą, tokiu būdu pagrįsdama ginčijamu sprendimu padarytų Asociacijos įstatų pakeitimų tikslus, reikšmę ir naudą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10.       Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog priimant ginčo sprendimą buvo pažeista įstatuose įtvirtinta procedūra ir kompetencijų pasidalijimas bei ribos, sprendimas prieštarautų juridinio asmens steigimo dokumentams ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad asociacijos tikriesiems nariams visa medžiaga, susijusi su klausimu dėl naujųjų įstatų, buvo pateikta likus protingam laiko tarpui iki 2022 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo, priešingai, negu teigiama atsiliepime, Asociacijos tikrieji nariai turėjo daugiau nei vieną mėnesį iki visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo susipažinti su siūlytinomis tvirtinti Asociacijos įstatų redakcijomis ir pasiruošti ginčijamo sprendimo priėmimui. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad priimant ginčo sprendimą, buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai.

11.       Teismo vertinimu, ieškovų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog ginčijamas sprendimas prieštarauja ir protingumo bei sąžiningumo principams tik dėl to, kad asociacijos tikrieji nariai siekė savo aktu (įstatais) patikslinti Asociacijos tikslus, susijusius su asmenimis, kuriuos Asociacija siekia vienyti, aiškiau įvardijant šias asmenų kategorijas (bangų sporto šakų sportininkai, atstovai, kiti asmenys, kurie savo veiklą sieja su bangų sporto šakomis), teismas taip pat sutiko su atsikirtimų argumentais, kad taip juos įvardijant, iš esmės nėra pagrindo išvadai, jog Asociacijos tikslai būtų pakeisti radikaliai, o Asociacija dėl to taptų uždara organizacija.

12.       Dėl ieškovų argumento, esą ginčijamu sprendimu visi buvę Asociacijos asocijuoti nariai buvo iš asociacijos pašalinti, akcentavo, jog pagal iki ginčo susirinkimo galiojančios 2018 m. redakcijos Asociacijos įstatų nuostatas, asocijuotas narys niekada nebuvo Asociacijos nariu Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo prasme, nes neturėjo teisės balsuoti Visuotiniame narių susirinkime, be kita ko, pagal galiojusius įstatus, skyrėsi ir tikrųjų narių bei asocijuotų narių priėmimo į Asociaciją tvarka (galiojusių įstatų 8.3 punktas). Asociacijos nariais, turinčiais visas nario teises, numatytas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje pagal galiojusius įstatus buvo pripažįstami tik Asociacijos tikrieji nariai, o ginčijamu sprendimu patvirtintuose naujuose įstatuose buvusių asocijuotų narių teisinis statusas esminiai nesikeitė. Sutiko su atsikirtimų argumentu, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia asociacijoms savo įstatuose nusimatyti ir/ar veikloje įtvirtinti įvairias asociacijų santykių su trečiaisiais asmenimis formas, įskaitant įvairių formų narystės asociacijose rūšis. Priešingai, tokia laisvė ir teisė asociacijoms kyla iš asociacijų laisvės principo. Asociacijų laisvės principas laiduoja asociacijoms teisę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti ir nusistatyti savo taisykles, liečiančias narystės jose sąlygas, taigi atmestini ir ieškinio argumentai, esą naujuose įstatuose buvo neproporcingai suvaržytos asocijuotų narių teises, jiems keliami neproporcingai sugriežtinti reikalavimai.

13.       Dėl ieškovų argumentų, esą narystės stabdymo institutas negalėjo būti įtrauktas į naująją įstatų redakciją, nes pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą įstatuose turi būti nurodyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos; atkreipė dėmesį į tai, jog minėto įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Asociacijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos (ne tik įvardytos 12 straipsnio 2 dalyje) asociacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems įstatymams.

14.       Atmestini ir ieškovų argumentai, paremti vien tik ieškovų svarstymais dėl arbitražo mokesčių, jog arbitražinės išlygos įtvirtinimas prieštarauja protingumo ar sąžiningumo principams, nes atima asmens teisę į prieinamą teisminę gynybą. Pažymėjo, kad kiekvienu neturtinio ginčo atveju arbitražo mokesčiai yra nustatomi Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininko, atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, arbitražinio nagrinėjimo kalbą (kalbas), arbitrų skaičių ir arbitražo teismo sugaištą laiką nagrinėjant bylą. Be to, vadovaujantis Vilniaus komercinio arbitražo procedūros reglamento 7 straipsnio 4 dalimi, sumokėtos arbitražo rinkliavos bylą laimėjusiai šaliai priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, jeigu šalių susitarimas nenumato kitaip.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Ieškovai G. U., D. P., T. Ū., L. K. – A., VšĮ „Banglentė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, t. y. pripažinti negaliojančiu Lietuvos bangų sporto asociacijos tikrųjų narių 2022 m. balandžio 30 d. susirinkimo sprendimą, kuriuo buvo nutarta patvirtinti naujos redakcijos įstatus (7 klausimas), nuo šio nutarimo priėmimo momento ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

16.1.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas itin gausius ir sąmoningai paslėptus procedūrinius pažeidimus, apsiribojo paviršutiniška jų analize ir padarė lakonišką išvadą, jog įstatuose nustatytos procedūros nebuvo pažeistos.

16.2.                      Apeliantai ieškinyje nurodė ir pateikė įrodymus, jog buvo pažeistos naujų įstatų priėmimo procedūros. Pirma, Asociacijos prezidentas P. N. el. paštu visiems nariams išplatino pranešimą, kuriuo pranešė, jog vėl pakartotinai siekia priimti naujus įstatus, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų bei argumentų, atsisakė išdėstyti pakeitimų esmę ir pasiūlė nariams savarankiškai teikti savo pastabas, suteikdamas šiam sudėtingam darbui (naujų įstatų apimtis 17 lapų) vos 8 dienas. Per itin trumpą 8 dienų terminą pastaboms pateikti, tik labai maža dalis asociacijos narių skubėdami spėjo pateikti savo pastabas, komentarus ar klausimus prezidentui, tačiau prezidentas atsisakė reaguoti į paklausimus, nekreipė dėmesio į pastabas ir nebuvo pateikęs jokių paaiškinimų ar išaiškinimų. Antra, kai 2022 m. sausio 27 d. apeliacinės instancijos teismas pripažino procedūrinius pažeidimus ir asociacijos sprendimą, kuriuo buvo priimti nauji įstatai, panaikino, daugelis asociacijoje tikėjosi, jog prezidentas P. N., būdamas diplomuotu teisininku, pagaliau pereis prie visuotinai pripažįstamo ir plačiai taikomo 30 dienų termino, kuris pilnai atitinka protingumo kriterijus. Tačiau, nurodė, jog pastabas galima teikti vos 8 kalendorines dienas, o tai sudaro 6 darbo dienos ir 2 poilsio dienos. Kadangi visi asociacijos nariai ir dalyviai, išskyrus prezidentą, dirba savo pagrindinius darbus, o asociacijos reikalus gali spręsti tik laisvu nuo darbo metu, be to, asociacijos nariai turi šeimas ir mažamečius vaikus, todėl gali skirti laiką arba vėlai vakare darbo dienomis, arba tik poilsio dienomis. Vadinasi, nežinia pagal kokius motyvus, prezidentas skyrė tik 2 dienas išnagrinėti smulkaus šrifto 17 lapų parašytus naujus įstatus. Ieškovai pareiškia, jog šis 8 dienų terminas taip pat yra per trumpas, apsunkina ieškovams tinkamai realizuoti savo teisę, išsamiai susipažinti su nauja įstatų redakcija, pasitelkti teisininko pagalbą, todėl darytina išvada, jog atsakovas pažeidė procedūras, nustatė kelis kartus trumpesnį terminą nei visuotinai taikomas 30 dienų. Trečia, asociacijos prezidentas savo 2022 m. kovo 14 d. pranešime nepateikė jokių paaiškinimų ir komentarų dėl naujų įstatų redakcijos, nepateikė lydinčio aiškinamojo rašto ar kitokio pobūdžio pozicijos, todėl tai vertinama kaip savo pareigos neatlikimas. Ketvirta, 2022 m. kovo 28 d. valdybos posėdyje buvo svarstytas naujų įstatų priėmimo klausimas, asociacijos prezidentas sąmoningai klaidino valdybą, dalį svarbios informacijos nuslėpė, kitą dalį pateikė iškreiptai ir sudarė prielaidas pažeisti svarbias procedūras. Per valdybos posėdį prezidentas taip ir nepaaiškino visiems žinomai aštrių ir svarbių klausiamų, o būtent dėl neprieinamo komercinio arbitražo, dėl asociacijos esminio pertvarkymo, dėl narystės neproporcingo griežtinimo ir kt., o apie skubiai ir netikėtai įvestą papildomą naujovę,- visų asocijuotųjų narių pašalinimą iš asociacijos, visiškai nutylėjo. Atkreipė dėme, jog prezidentas pristatydamas pateiktą įstatų redakciją ir būdamas teisininku valdybai sąmoningai pranešė klaidinančią informaciją, jog šie įstatai esą yra kenksmingi ir žalingi, esą pažeidžia asocijuotųjų narių teises. Penkta, iki visuotinio susirinkimo prezidentui vėl buvo papildomai pateikti 3 paklausimai, buvo konkrečiai klausiama dėl komercinio arbitražo įvedimo ir dėl visų asocijuotųjų narių pašalinimo iš asociacijos, tačiau iki visuotinio susirinkimo prezidentas nepateikė nei vieno atsakymo ar kitaip paaiškino svarbius klausimus ir atsisakė bendrauti. Asociacijos nariams pavyko išgauti kai kuriuos atsakymus iš prezidento tik visuotinio susirinkimo metu prieš pat balsavimą, tai reiškia, jog asocijuotųjų narių statuso kardinalus pakeitimas pirmą kartą buvo abstrakčiai paaiškintas tik per susirinkimą.

16.3.                      Nauji asociacijos įstatai iš esmės pakeitė asociacijos veiklą ir padarė radikalius pokyčius. Nuo pat asociacijos įsteigimo 2016 metais, asociacijos pagrindinis tikslas buvo: vienyti vandens sporto šakų entuziastus (Steigimo sutarties tikslai, 2018 m. įstatų 2.1.1 p.). Tai reiškia, kad 2016 metais asociacija buvo įsteigta ne profesionalaus sporto organizacijos (klubo) pagrindais, o banglenčių ir irklenčių mėgėjų ir entuziastų vienijimo tikslais. Tačiau, nauji įstatai šį steigimo pagrindinį tikslą pašalino ir nurodė, kad nuo šiol asociacija turės visai kitus tikslus - vienys sportininkus, trenerius ir atstovaus tik jų interesus (naujų įstatų 2.1.4 p.). Tačiau, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai priešingą išvadą ir nurodė, jog nauji įstatai nepertvarko asociacijos, ji esą ir toliau lieka mėgėjų ir entuziastų organizacija kartu su sportininkais. Naujuose įstatuose yra įvedama nauja sportininkų ir trenerių kategorija (4.3.5 ir 5.3.5 punktai), o 2.1.4 ir 2.1.5 p. tiesiogiai įtvirtina sportininko profesionalo statusą ir nustato, jog nuo šiol asociacija globoja ir vienija tik sportininkus ir trenerius. Akivaizdu, jog asociacija tampa uždaru sportininkų ir trenerių klubu, o mėgėjai ir entuziastai netikėtai tampa antrarūšiais ar net pašaliniais. Pagal naujų įstatų 2.1.4 punktą, beveik visi asociacijos nariai nepatenka į nurodytą naują kategoriją ir atsiduria visiškoje nežinioje, o jų statusas netikėtai tapo neapibrėžtu, neaiškiu, nes nuo šiol asociacija jų neatstovaus, nevienys, negins, o tai tiesiogiai prieštarauja asociacijų veiklos esminiam principui pagal Asociacijų įstatymo 2 straipsnį. Nustatytas reglamentavimas aiškiai prieštarauja ne tik protingumo ir sąžiningumo principams (CK 2.82 str. 4 dalis), tačiau ir nesilaikoma esminių teisingumo reikalavimų (CK 1.5 str.), asociacijos narių, kurie yra bangų sporto mėgėjai ir entuziastai padėtis yra neteisėtai pažeminta su sumenkinta, o mėgėjų asociaciją dirbtinai pertvarkant į sportininkų organizaciją, tiesiogiai prieštarauja konstitucinei asmens teisei laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas (LRK 35 str. 1 d), nes naujos formos asociacija tiesiogiai įveda narių diskriminaciją ir tai prieštarauja Asociacijų įstatymui.

16.4.                      Pažymėjo, kad 2022 m. sausio 27 d. apeliacinės instancijos teismas padarė svarbią išvadą, jog visi asociacijos nariai turi turėti balsavimo teisę. Atsižvelgiant į šią teismo išvadą, asociacijos nariai tikėjosi, jog pagaliau bus panaikinta diskriminacija ir bus panaikintos narystės kategorijos, visi nariai įgaus vienodą statusą ir visiems nariams bus suteikta balsavimo teisė. Tačiau, asociacijos prezidentas pasielgė visiškai priešingai ir skubos tvarka iš esmės pakoregavo 2020 metų įstatų projektą, nurodant jog nuo šiol narystę asociacijoje turės tik tikrieji nariai, o visi asocijuotieji nariai nebetenka narystės statuso. Naujų įstatų 5.2 punkte yra tiesiogiai nurodyta, jog ,,asocijuotas narys nėra narys“. Tai reikštų, jog asociacijos narys turėjęs nario statusą pagal galiojusius įstatus staiga jį prarado ir tapo pašaliniu asmeniu asociacijoje. Įvedus šią netikėtą naujovę dėl narystės, net 22 asociacijos nariai, turėję asocijuotojo nario statusą, iš karto buvo pašalinti iš asociacijos narystės, o tai sudaro net 70 procentų nuo bendro asociacijos narių skaičiaus. Šie radikalūs, nesuprantami ir keisti asociacijos narystės pertvarkymai buvo atlikti vos 6 narių sprendimu ir iš esmės pakeitė bei apvertė visą asociacijos padėtį – iki susirinkimo asociacijos nariais buvo 31 asmuo, o priėmus naujus įstatus jų kelis kartus sumažėjo ir liko vos 9 nariai (visi asociacijos steigėjai pagal 2016 metų steigimo sutartį).

16.5.                      Nurodė, kad nauji įstatai šiurkščiai pažeidžia tarptautinius ir visuotinai pripažintinus principus, nes prievarta įvestas komercinis arbitražas yra finansiškai neprieinamas nei asociacijos nariams, nei pačiai asociacijai. Pažymėjo, kad nebuvo jokio bendro ir laisvo susitarimo dėl arbitražinės naujovės, kuri buvo prievarta primesta absoliučiai daugumai asociacinio narių, todėl ji yra niekinė ir negalioja. Be to, komerciniame arbitraže gali būti sprendžiami tik komercinio pobūdžio ginčai, todėl įvedamas komercinis arbitražas dėl bet kokio ginčo (naujų įstatų 13.2 p.), tiesiogiai prieštarauja Komercinio arbitražo įstatymui. Įvertinus pateiktą naują ginčų nagrinėjimo tvarką, ženkliai padidėjusias išlaidas ir į ieškovų, kitų narių bei pačios asociacijos finansinę padėtį, daro išvadą, jog įvestas komercinis arbitražas aiškiai prieštarauja ne tik protingumo ir sąžiningumo principams (CK 2.82 str. 4 dalis), tačiau ir nesilaikoma esminių teisingumo reikalavimų (CK 1.5 str.), prieinamos gynybos dirbtinis ribojimas, tiesiogiai prieštarauja konstitucinei asmens teisei laisvai vienytis į asociacijas (LRK 35 str. 1 d) bei asmens teisei į prieinamą teisminę gynybą (LRK 5 str.).

16.6.                      Nauji įstatai ne tik nepašalino narių diskriminaciją, tačiau įvedė naujus ir neprotingai griežtus narystės reikalavimus. Pagal naują reglamentavimą (5 skyrius) siekiant įgyti kandidato (ne narystės) statusą reikės įvykdyti net 7 naujus reikalavimus (5.3 p.), pabrėžtina, jog pagal 2018 metų įstatus, asmeniui siekiant tapti asociacijos narius (ne kandidatu) reikėjo įvykdyti paprastą sąlygą – pateikti prašymą ir sumokėti nario mokestį (7.2.2 p.). Tokiu principu asociacija veikė ir plėtėsi per visą laikotarpį, todėl visiškai nėra aiškūs motyvai bei priežastys, kodėl staiga prireikė kardinaliai sugriežtinti narystės reikalavimus. Pagal naują tvarką (5.3.5 p.), asociacijos narystės kandidatu, o po to ir nariu negalės tapti nei bangų sporto mėgėjas, nei entuziastas – šių kategorijų asmenims yra nustatytas draudimas. Vėl gi, 2016 metais įsteigtoje mėgėjų ir entuziastų bendruomenės asociacijoje nebeliko jiems vietos ir visi turi pasišalinti iš naujos organizacijos. Kadangi Lietuvoje nėra nei sportininkų, nei trenerių (aukšto meistriškumo), reikštų, kad asociacija ilgą laikotarpį (gali būti apie 5 metus) dirbtinai įšaldo visą narių plėtros procesą (iki kol atsiras sportininkų ir trenerių). Pagal galiojusią tvarką, asociacijos nariu galėjo lengvai tapti daugelis entuziastų ir mėgėjų be jokių apribojimų (2018 metų įstatų 7.2.2 p), o asocijuotasis narys turėjo galimybę tapti tikruoju nariu jeigu įvykdė 2 sąlygas: sueina 6 mėnesių terminas paprastos narystės statuse (7.6.1 p.) ir yra aktyvus, t. y. dalyvauja asociacijos renginiuose (7.6.2 p.). Pagal naują narių priėmimo tvarką yra nustatomos naujos ir neproporcingai griežtos bei perteklinės sąlygos: 4.3.5 p. – asmuo turi būti sportininkas ar treneris; 4.3.6 p. – kandidatas 1 metus turi būti aktyvus asociacijoje; 4.3.7 – per 2 metų laikotarpį jis nebuvo baustas. Vertinant iki tol buvusią narių priėmimo tvarką ir naująją, galima daryti išvadą, jog ji pakeista kardinaliai, - įvesti nesuprantami ir keisti 2 metų ir 1 metų bandomieji laikotarpiai, visiškai neaiškūs šių reikalavimų tikslai, jie neprotingi ir nesąžiningi, nei prezidentas, nei valdyba nėra pateikusi jokio paaiškinimo.

16.7.                      Nauji įstatai įvedė papildomą poveikio priemonę asociacijos nariams, - skubų narystės stabdymą. Ieškovai įsitikinę, jog nauja susidorojimo priemonė plačiai bus taikoma prieš mažumą ir iš karto gali būti pritaikyta prieš ieškovus.

17.       Atsakovė Lietuvos bangų sporto asociacija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

18.1.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visus civilinėje byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog Asociacijos tikriesiems nariams visa medžiaga, susijusi su klausimu dėl naujų įstatų, buvo pateikta likus protingam laiko tarpui iki 2022 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo, jog Asociacijos tikrieji nariai turėjo daugiau nei 1 mėnesį iki visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo susipažinti su siūlytinomis tvirtinti Asociacijos įstatų redakcijomis ir pasiruošti ginčijamo sprendimo priėmimui. Be to, nauji įstatai iš esmės atitinka 2020 m. gegužės 29 d. priimtų Asociacijos įstatų redakciją, joje padarant tik keletą neesminių pakeitimų, siekiant dar didesnio Asociacijos veiklos reglamentavimo aiškumo. Pabrėžė, jog 2020 m. gegužės 29 d. priimtų Asociacijos įstatų turinys visiems Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams buvo puikiai žinomas, kadangi ši Asociacijos įstatų redakcija Asociacijos veikloje buvo taikoma daugiau nei 18 mėnesių, t. y. visu laikotarpiu, kol buvo nagrinėjamas ginčas dėl visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo sprendimo patvirtinti juos teisėtumo. Taip pat, jiems taip pat buvo puikiai žinomos ir šių Asociacijos įstatų priėmimo priežastys, kadangi jos jiems buvo paaiškintos tiek iki jų priėmimo momento, tiek teisminio proceso, kuris vyko dėl šių įstatų redakcijos, metu. Asociacijos prezidentas, siekdamas, jog visi Asociacijos tikrieji nariai ir Asociacijos asocijuoti nariai būtų informuoti apie jo iniciatyvą dėl Asociacijos įstatų keitimo, iš anksto, t. y. 2022 m. kovo 14 d., pranešė jiems apie naujos Asociacijos įstatų redakcijos parengimą, pateikė šią Asociacijos įstatų redakciją susipažinimui ir pasiūlė Asociacijos nariams pateikti savo pasiūlymus ir pastabas dėl jų. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovų nurodomas 8 dienų terminas buvo suteiktas ne pasirengti sprendimui dėl Asociacijos įstatų naujos redakcijos tvirtinimo priimti, o tik savo pastaboms ir komentarams dėl atitinkamos Asociacijos įstatų naujos redakcijos projekto pateikti Asociacijos prezidentui ruošiantis jos pristatymui Asociacijos valdybai.

18.2.                      Nurodė, kad Asociacijos tikrieji nariai ir Asociacijos asocijuoti nariai apie 2022 m. balandžio 30 d. šaukiamą visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl Asociacijos įstatų naujos redakcijos tvirtinimo, buvo informuoti 2022 m. kovo 29 d., pateikiant jiems visą šio susirinkimo medžiagą, įskaitant tiek ieškovo G. U., tiek Asociacijos valdybos siūlytinas tvirtinti Asociacijos įstatų naujas redakcijas. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė ieškovai, Asociacijos tikrieji nariai turėjo daugiau nei 1 mėnesį iki visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo, vykusio 2022 m. balandžio 30 d., susipažinti su siūlytinomis tvirtinti Asociacijos įstatų redakcijomis ir pasiruošti klausimo dėl Asociacijos įstatų naujos redakcijos tvirtinimo priėmimui.

18.3.                      Ieškovų argumentai, jog Asociacijos prezidentas, 2022 m. kovo 14 d. informuodamas Asociacijos narius ir Asociacijos asocijuotus narius apie parengtą naują Asociacijos įstatų redakciją, nepateikė aiškinamojo rašto ar kitokio panašaus dokumento ir taip esą pažeidė savo pareigas, yra visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti, kadangi tokios pareigos Asociacijos prezidentas neturėjo nei pagal Asociacijos įstatus, nei pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

18.4.                      Pažymėjo, kad nauji įstatai neįtvirtino jokių radikalių pokyčių dėl asmenų, kuriuos Asociacija siekia vienyti. Vadovaujantis naujų įstatų 2.1.4 punktu, Asociacija kelia tikslą vienyti ne tik bangų sporto šakų sportininkus, atstovus, bet ir visus kitus asmenis, kurie savo veiklą sieja su bangų sporto šakomis, ką tinkamai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad Asociacija savo veiklą ir pagrindinius veiklos tikslus visada siejo su bangų sporto šakų plėtojimu ir vystymu, Asociacijos siekis vienyti Naujų įstatų 2.1.4 punkte nurodytus asmenis atitinka Asociacijos veiklos kryptį. Tuo tarpu tai, kad Naujuose įstatuose terminas „entuziastai“ buvo išplėtotas, įvedant aiškesnes asmenų, kuriuos Asociacija siekia vienyti, kategorijas, t. y. bangų sporto šakų sportininkai, atstovai ir kiti asmenys, kurie savo veiklą sieja su bangų sporto šakomis, nelemia kardinalių pokyčių Asociacijos veiklos tiksluose.

18.5.                      Naujais įstatais, siekiant išvengti nepagrįstų ginčų Asociacijos viduje dėl Asociacijos asocijuotų narių statuso, buvo aiškiai įtvirtinta, kad Asociacijos asocijuoti nariai nėra Asociacijos dalyviai, t. y. Asociacijos nariai AĮ prasme. Tačiau, priešingai nei tą nurodė ieškovai, pagal naujus įstatus Asociacijos asocijuoti nariai neprarado savo kaip Asociacijos asocijuotų narių statuso (nebuvo pašalinti iš Asociacijos). Tai yra įtvirtinta ir Naujų įstatų 5.1 punkte, aiškiai pažymint, kad Asociacijos asocijuotais nariais be kita ko yra laikomi ir visi asmenys, kurie tapo Asociacijos asocijuotais nariais pagal iki Naujų įstatų įsigaliojimo galiojusius Asociacijos įstatus. Pažymėjo, kad Asociacijos asocijuotas narys niekada nebuvo Asociacijos nariu teisine prasme (AĮ prasme) pagal jokius iki naujų įstatų priėmimo galiojusius Asociacijos įstatus. Asociacijoje nuo pat jos įkūrimo pradžios buvo įtvirtinta dviejų pakopų narystė, t. y. narystė, kuri suteikė Asociacijos tikrojo nario statusą, ir narystė, kuri suteikė Asociacijos asocijuoto nario, statusą.

18.6.                      Pabrėžė, kad pagal iki Naujų įstatų priėmimo galiojusius Asociacijos įstatus Asociacijos tikrojo nario ir Asociacijos asocijuoto nario samprata buvo aiškiai atribota: skyrėsi ne tik jų turimos teisės, bet ir priėmimo į Asociaciją tvarka. Asociacijos nariais, t. y. Asociacijos dalyviais, turinčiais visas Asociacijos nario teises, numatytas AĮ 13 straipsnio 4 dalyje, nuo pat Asociacijos įsteigimo momento buvo pripažįstami tik Asociacijos tikrieji nariai. Pažymėjo, kad skirtingas Asociacijos tikrųjų narių ir Asociacijos asocijuotų narių statusas buvo patvirtintas ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1586-592/2021. Šiame sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas aiškiai akcentavo, jog ankstesnės redakcijos Asociacijos įstatuose taip vadinami tikrieji nariai turi AĮ 13 straipsnio 4 dalyje numatytas teises, todėl tik jie teisine prasme ir laikytini Asociacijos nariais, o kiti asmenys (asocijuoti nariai ar kitaip vadinami), kurie neturi balsavimo teisės visuotiniame narių susirinkime, nelaikytini Asociacijos nariais.

18.7.                      Ieškovų nurodyti argumentai, susiję su arbitražinės išlygos naujuose įstatuose nustatymu, yra nepagrįsti ir nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėjo, kad arbitražas - visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas - yra lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Arbitražinės išlygos įtvirtinimas juridinio asmens įstatuose yra visuotinai pripažįstama praktika. Arbitražinės išlygos įtvirtinimas asociacijos įstatuose yra leistinas ir tokios išlygos iš principo neprieštarauja Konstitucijai, CK, AĮ ar kitiems įstatymams. Pažymėjo, kad ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1586-592/2021 aiškiai akcentavo, kad sprendimo dėl naudojimosi arbitražiniu institutu priėmimas yra Asociacijose dalyvaujančių asmenų valios klausimas. Ieškovų pasvarstymai dėl esą per didelių ir nepakeliamų arbitražo mokesčių yra tik jų subjektyvus vertinimas, neturintis jokio realaus pagrindo. Visiškai nepagrįsti yra ieškovų argumentai, jog arbitraže gali būti sprendžiami tik komerciniai ar panašaus pobūdžio finansiniai ginčai.

18.8.                      Asociacijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų argumentus, tinkamai atsižvelgė į Konstitucijoje ir Konvencijoje įtvirtintą asociacijų laisvės principą ir iš jo išplaukiančią asociacijų teisę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti ir nusistatyti savo taisykles, liečiančias narystės jose sąlygas. Pažymėjo, kad naujose įstatuose įtvirtinti narystės Asociacijoje reikalavimai yra pagrįsti Asociacijos siekiu ir tikslu vienyti bangų sporto šakų sportininkus, atstovus ir kitus asmenis, kurie savo veiklą sieja su bangų sporto šakomis, taip pat Asociacijai lojalius ir aktyviai jos veikloje dalyvaujančius asmenimis.

18.9.                      Nurodė, kad narystės sustabdymo institutas neprieštarauja nei Konstitucijai, nei CK, nei AĮ, nei jokiems kitiems įstatymams. Todėl, Asociacija galėjo jį įtvirtinti jį naujuose įstatuose, ką visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Paaiškino, kad Asociacijos nario ir Asociacijos asocijuoto nario narystės sustabdymo instituto įtvirtinimas sudaro galimybes Asociacijai imtis papildomų švelnesnių nei pašalinimo iš Asociacijos narių ar Asociacijos asocijuotų narių priemonių prieš atitinkamą pažeidimą padariusį Asociacijos narį ir/ar Asociacijos asocijuotą narį. Tokiu būdu yra sudaromos prielaidos tam tikrais atvejais išvengti pačios griežčiausios sankcijos Asociacijos nariui ar Asociacijos asocijuotam nariui, t. y. pašalinimo iš Asociacijos, taikymo, siekti efektyvios prevencijos ir padaryto pažeidimo padarinių pašalinimo per švelnesnių poveikio priemonių taikymą bei sudaro sąlygas užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą taikant sankcijas Asociacijos veikloje.

18.10.                      Pažymėjo, jog ginčijamu sprendimu Nauji įstatai buvo priimti kvalifikuotos Asociacijos tikrųjų narių daugumos balsais, įgyvendinant demokratijos principus. Jų balsais išreikšta valia patvirtina, kad dauguma Asociacijos tikrųjų narių pageidauja, jog Asociacijos veikla būtų vykdoma ir organizuojama pagal ginčijamu sprendimu patvirtintus Naujus įstatus. Nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei galioję Asociacijos įstatai nenumatė ir nenumato, jog Asociacijos įstatams privalėjo ar privalo pritarti išimtinai visi Asociacijos tikrieji nariai. Taigi, vien tai, kad ieškovai nepritaria daugumos nuomonei ir ši jų nuomonė nesutampa su daugumos Asociacijos tikrųjų narių nuomone, savaime nereiškia, kad ginčijamu sprendimu patvirtinti Nauji įstatai yra nesąžiningi, neprotingi ir/ar neatitinkantys teisės aktų reikalavimų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

19.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu Lietuvos bangų sporto asociacijos tikrųjų narių 2022 m. balandžio 30 d. susirinkimo sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21.       Nustatyta, kad Lietuvos bangų sporto asociacijos 2022 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio tikrųjų narių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas patvirtinti naujos redakcijos Asociacijos įstatus (toliau – ir Nauji įstatai). Nustatyta, kad už naujų Asociacijos įstatų redakcijos patvirtinimą balsavo 6 iš 9 Asociacijos tikrųjų narių, turinčių balsavimo teisę, 3 Asociacijos tikrieji nariai balsavo „prieš“. Priimtus Naujus įstatus 2022 m. gegužės 31 d. patvirtino notarė J. Š. Nauji įstatai buvo įregistruoti juridinių asmenų registre 2022 m. birželio 1 d. Ieškovai nesutikdami su naujai patvirtinta Asociacijos įstatų redakcija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu Asociacijos 2022 m. balandžio 30 d. visuotinio tikrųjų narių susirinkimo metu priimtą sprendimą. Ieškovų nuomone, nauji Asociacijos įstatai keičia iš esmės asociacijos tikslus, dirbtinai ir neproporcingai suvaržė asocijuotų narių teises (anuliavo asocijuotų narių narystę), naujų narių priėmimą sugriežtino, įtvirtino išlygą dėl ginčų sprendimo Sporto arbitraže prie Vilniaus komercinio arbitražo teismo, tokiu būdu atėmė asmens teisę į prieinamą teisminę gynybą, taip pat priimant šiuos Asociacijos įstatus buvo pažeistos privalomos procedūros.

22.       Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ieškovų ieškinį atmetė konstatavęs, jog ieškovai neįrodė, kad ginčijamas 2022 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio tikrųjų narių susirinkimo metu priimtas sprendimas patvirtinti naujos redakcijos Asociacijos įstatus prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, taip pat nenustatė, kad buvo pažeistos privalomos procedūros.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23.       Apeliantai (ieškovai) nesutikdami su aukščiau nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliaciniame skunde, visų pirma, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas procedūrinius pažeidimus apsiribojo paviršutiniška jų analize ir padarė lakonišką išvadą, jog įstatuose nustatytos procedūros nebuvo pažeistos. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui 2022 m. balandžio 30 d. priimant ginčijamą Asociacijos tikrųjų narių daugumos priimtą sprendimą buvo pažeistos Asociacijos įstatų priėmimo procedūros, t. y., Asociacijos prezidentas suteikė galimybę Asociacijos nariams teikti pastabas 8 dienas, kas ieškovų vertinimu, yra per trumpas terminas, apsunkinantis ieškovų teisę išsamiai susipažinti su nauja įstatų redakcija ar pasitelkti teisininko pagalbą; Asociacijos prezidentas 2022 m. kovo 14 d. pranešime nepateikė jokių paaiškinimų ir komentarų dėl Naujų įstatų redakcijos; Asociacijos prezidentas 2022 m. kovo 28 d. Asociacijos valdybos posėdyje klaidino Asociacijos valdybą svarstant Asociacijos įstatų priėmimo klausimą; Asociacijos prezidentas nepateikė atsakymų į paklausimus, kurie jam buvo pateikti iki visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų (ieškovų) argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.

24.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kolegialus Asociacijos valdymo organas – valdyba, realizavo iki ginčo susirinkimo galiojančios 2018 m. redakcijos Asociacijos įstatų 20.1 punkte įtvirtintą iniciatyvos teisę keisti įstatus ir 2020 m. balandžio 28 d. įvykusiame Asociacijos valdybos posėdyje pavedė prezidentui organizuoti naujos Asociacijos įstatų redakcijos rengimą ir pateikti ją tvirtinti visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui. 2020 m. gegužės 29 d. vyko neeilinis visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta patvirtinti Asociacijos įstatų naują redakciją. Tačiau ieškovai VšĮ „Banglentė“, G. U., D. P. ir Federacija „SUP LT“ Stand Up paddle 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. gegužės 29 d. neeilinio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo sprendimą dėl Asociacijos įstatų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1586-592/2021, kuriuo ieškinį tenkino, nurodydamas, kad dalis susirinkimo narių ginčo įstatų projektą gavo tik 3 dienos iki susirinkimo dienos, o tai, teismo vertinimu, nėra protingas ir sąžiningas terminas, atsižvelgiant į naujų nuostatų apimtį ir turinį. Vilniaus apygardos teismo vardu bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-33-460/2022, kuria nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą nepakeistą. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1586-592/2021, nustatyta, jog Asociacijos prezidentas, siekdamas įgyvendinti 2020 m. balandžio 28 d. Asociacijos valdybos posėdžio nutarimą dėl Asociacijos naujos įstatų redakcijos rengimo ir tvirtinimo visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime, parengė Asociacijos įstatų naujos redakcijos projektą. Asociacijos prezidentas 2022 m. kovo 14 d. išsiuntė visiems Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams el. laišką su prie jo pridėtu Asociacijos įstatų naujos redakcijos projektu, kuriame nurodė, jog iki 2022 m. kovo 22 d. imtinai lauks pasiūlymų ar komentarų, kuriuos teiks valdybai kartu su prašymu įtraukti atnaujintų įstatų tvirtinimą tikrųjų narių susirinkime. Iš kartu prie minėto el. laiško pridėto Asociacijos įstatų naujos redakcijos projekto turinio matyti, kad jame buvo išskirtos pastabos, pažyminčios visus pakeitimus, lyginant šią redakciją su 2020 m. gegužės 29 d. neeiliniame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime patvirtinta Asociacijos įstatų redakcija. Nustatyta, kad 2022 m. kovo 19 d. ieškovas G. U. pateikė papildomus du alternatyvius Asociacijos įstatų naujos redakcijos projektus. Nustatyta, kad 2022 m. kovo 28 d. įvyko Asociacijos valdybos posėdis, kuriame be kita ko buvo nuspręsta: a) pritarti Asociacijos prezidento pateiktai naujai Asociacijos įstatų redakcijai ir teikti ją tvirtinti visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui; b) šaukti visuotinį Asociacijos tikrųjų narių susirinkimą 2022 m. balandžio 30 d. 18:00 val. bei patvirtinti šio susirinkimo darbotvarkę, į kurią be kita ko buvo įtrauktas klausimas dėl Asociacijos valdybos teikiamos naujos Asociacijos įstatų redakcijos ir Asociacijos tikrojo nario G. U. 2022 m. kovo 19 d. pasiūlytų naujų Asociacijos įstatų redakcijų svarstymo ir tvirtinimo. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 30 d. vyko visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas, kuriame tikrųjų narių balsų dauguma buvo nuspręsta patvirtinti Asociacijos valdybos teiktą naują Asociacijos įstatų redakciją.

25.       Įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pagrįsta pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, jog priimant 2022 m. balandžio 30 d. sprendimą dėl naujos redakcijos Asociacijos įstatų patvirtinimo, nebuvo pažeisti jokie procedūriniai reikalavimai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asociacijos tikriesiems nariams visa medžiaga, susijusi su klausimu dėl naujųjų įstatų tvirtinimo, buvo pateikta likus protingam laiko tarpui, t. y. iki 2022 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo. Asociacijos tikrieji nariai turėjo daugiau nei vieną mėnesį iki visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo susipažinti su siūlytinomis tvirtinti Asociacijos įstatų redakcijomis ir pasiruošti sprendimo dėl naujų Asociacijos įstatų tvirtinimo priėmimui.

26.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog kad Nauji įstatai iš esmės atitinka 2020 m. gegužės 29 d. priimtų Asociacijos įstatų redakciją, kuri dėl procedūrinių pažeidimų buvo pripažinta negaliojančia įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, joje padarant keletą pakeitimų. Sutiktina su atsakove, kad 2020 m. gegužės 29 d. priimtų Asociacijos įstatų turinys visiems Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams turėjo žinomas, kadangi ši Asociacijos įstatų redakcija Asociacijos veikloje buvo taikoma visu laikotarpiu, kol buvo nagrinėjamas ginčas dėl visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo sprendimo patvirtinti juos teisėtumo. Todėl manytina, kad Naujų įstatų projektas dėl šių priežasčių Asociacijos tikriesiems nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams nebuvo netikėtas ar reikalaujantis daug laiko ir pastangų jo turiniui suprasti. 

27.       Kita vertus, jau buvo minėta, Asociacijos prezidentas 2022 m. kovo 14 d. el. laišku visiems Asociacijos nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams atsiuntė lyginamąjį Asociacijos įstatų variantą, kuriame buvo aiškiai pažymėti (išskirtos pastabos) visi papildomi Asociacijos įstatų pakeitimai lyginant naują Asociacijos įstatų redakciją su 2020 m. gegužės 29 d. priimtų Asociacijos įstatų turiniu. Tokiu būdu Asociacijos nariams ir Asociacijos asocijuotiems nariams buvo sudaryta galimybė lengvai identifikuoti naujas siūlytinas korekcijas.

28.       Laikytini deklaratyviais apeliantų argumentai, jog Asociacijos prezidentas klaidino Asociacijos valdybą svarstant Asociacijos įstatų priėmimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai objektyviai nepagrindė nurodytų aplinkybių, be to, jų argumentus paneigia byloje esantys duomenys, kad Asociacijos valdyba į 2022 m. balandžio 30 d. visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo darbotvarkę įtraukė visų trijų jai pateiktų Asociacijos įstatų projektų (tiek Asociacijos prezidento pateikto projekto, tiek ieškovo G. U. pateiktus alternatyvius projektus) svarstymo ir tvirtinimo klausimus.

29.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą atmestini, kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai, jog visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui 2022 m. balandžio 30 d. priimant ginčijamą Asociacijos tikrųjų narių daugumos priimtą sprendimą buvo pažeistos Asociacijos įstatų priėmimo procedūros. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas.

30.       Apeliaciniu skundu ieškovai teigia, kad nauji Asociacijos įstatai dirbtinai ir neproporcingai suvaržo asocijuotų narių teises (anuliavo asocijuotų narių narystę), sugriežtino naujų narių priėmimą sugriežtino, nepagrįstai įtvirtino nuostatą dėl narystės sustabdymo ir įtvirtino arbitražinę išlygą, todėl, apeliantų vertinimu, naujų Asociacijos įstatų priėmimas prieštarauja protingumo ar sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija su nurodytu apeliantų vertinimu nesutinka.

31.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais, kad Naujais įstatais buvo iš esmės pakeista Asociacijos veikla ir padaryti radikalūs pokyčiai, kadangi Naujuose įstatuose patikslinus Asociacijos tikslus Asociacija buvo pertvarkyta į sportininkų ir trenerių bendruomenę. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujai patvirtintų įstatų 2.1.4 punkte, kaip vienas iš Asociacijos veiklos tikslų yra „vienyti Bangų sporto šakų sportininkus, atstovus ir kitus asmenis, savo veiklą siejančius su Bangų sporto šakomis, ir atstovauti jų interesus LTOK, tarptautinėse Bangų sporto šakų federacijose, kitose įvairaus lygmens institucijose, įstaigose ir organizacijose ir/ar santykiuose su kitais trečiaisiais asmenimis“. Iš nurodyto matyti, kad Asociacija kelia tikslą vienyti ne tik bangų sporto šakų sportininkus ar atstovus, bet ir visus kitus asmenis, kurie savo veiklą sieja su bangų sporto šakomis, t. y. ne tik šio sporto profesionalus, tačiau ir mėgėjus. Tai, kad naujuose įstatuose buvo išplėtotas asmenų, kuriuos Asociacija siekia vienyti, kategorijos, t. y. bangų sporto šakų sportininkai, atstovai ir kiti asmenys, kurie savo veiklą sieja su bangų sporto šakomis, nelemia kardinalių pokyčių Asociacijos veiklos tiksluose. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamas Asociacijos tikrųjų narių priimtas sprendimas prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog Asociacijos tikslai, išplėtojus asmenų kategoriją, kuriuos vienija Asociacija, būtų pakeisti radikaliai, o Asociacija dėl to taptų uždara organizacija.

32.       Apeliantai taip pat nurodo, kad jog priėmus Naujus įstatus visi buvę Asociacijos asocijuoti nariai buvo pašalinti iš Asociacijos. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus laiko nepagrįstais.

33.       Pažymėtina, kad anksčiau galiojusios 2018 m. Asociacijos redakcijos įstatuose buvo numatyta, kad Asociacijos nariais gali būti Tikrieji arba Asocijuotieji (7.2 punktas). Tikraisiais Asociacijos nariais laikyti asmenys įtraukti į Tikrųjų asociacijos narių sąrašą ir turintys teisę balsuoti visuotiniame Asociacijos narių susirinkime ir priimti Asociacijos veiklos tęstinumui svarbius klausimus. Tikraisiais Asociacijos nariais laikomi Asociacijos steigimo sutartį pasirašę asmenys ir asmenys, kurie šių įstatų tvarka bus priimti į Asociacijos Tikruosius narius (7.2.1 punktas). Asocijuotaisiais nariais buvo laikomi tie asmenys, kurie pagal jų pateiktą prašymą Asociacijos prezidento sprendimu yra įtraukti į Asocijuotųjų narių sąrašą, sumokėjo vienkartinį stojamąjį mokestį ir moka nuolatinį narystės mokestį (7.2.2 punktas). Anksčiau galiojusių Asociacijos įstatų 7.5 punkte nurodyta, kad Asocijuotasis Asociacijos narys neturi balso teisės visuotiniame Tikrųjų Asociacijos narių susirinkime. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – AĮ) 13 straipsnio 4 dalies 1 punktą Asociacijos narys turi turėti teisę dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime. Remiantis šiuo reglamentavimu, Asocijuotieji nariai, kurie pagal anksčiau galiojusius Asociacijos įstatus neturėjo balsavimo teisės visuotiniame narių susirinkime, teisine prasme nebuvo laikytini Asociacijos nariais. Tokią poziciją patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiame 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendime, nurodant, kad „<...> įstatuose taip vadinami tikrieji nariai turi tokias teises, todėl tik jie teisine prasme ir laikyti Asociacijos nariais, kiti asmenys (asocijuoti nariai ar kitaip vadinami), kurie neturi balsavimo teisės visuotiniame narių susirinkime, nelaikytini Asociacijos nariais“.

34.       Tuo tarpu naujai priimtuose Asociacijos įstatuose yra nurodyta, kad Asociacijos nariais laikomi tie asmenys, kurie buvo tapę Asociacijos tikraisiais nariais pagal iki šių įstatų įsigaliojimo momento galiojusius įstatus, taip pat tie asmenys, kurie tapo nariais šiuose įstatuose nustatyta tvarka (4.1 punktas). Naujų Asociacijos įstatų 5 punkte taip pat įtvirtinta sąvoka „Asocijuoti nariai“, nurodyta, kad Asocijuotais nariais laikomi asmenys, kurie tapo Asociacijos asocijuotais nariais pagal iki šių įstatų įsigaliojimo momento galiojusius įstatus, taip pat tie asmenys, kurie tapo Asocijuotais nariais šiuose įstatuose nustatyta tvarka (5.1 punktas). Nurodyta, kad Asocijuotas narys nėra Asociacijos narys (5.2 punktas). Nurodyta, kad asmuo siekiantis tapti Asocijuotu nariu, privalo raštu su pilnai užpildytu Asociacijos nustatytos formos prašymu kreiptis Asociacijos prezidentą (5.5 punktas), sprendimą dėl reikalavimus atitinkančio asmens priėmimo į Asocijuotus narius priima Asociacijos valdyba (5.6 punktas), asociacijos valdybai priėmus atitinkamą asmenį į Asocijuotus narius, toks asmuo Asocijuotu nariu tampa nuo stojamojo mokesčio sumokėjimo dienos (5.8 punktas). Naujų įstatų 6 punkte nurodyta, kad Asocijuotieji nariai turi visas Asociacijos narių teises, išskyrus dalyvauti ir balsuoti Visuotiniame susirinkime ir būti renkamu į Asociacijos valdybą.

35.       Įvertinus aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pagal iki ginčo susirinkimo galiojančios 2018 m. redakcijos Asociacijos įstatų nuostatas, Asocijuotas narys teisine prasme niekada ir nebuvo Asociacijos nariu pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnį, t. y. Asociacijos nariais, turinčiais visas nario teises, numatytas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje pagal galiojusius įstatus buvo pripažįstami tik Asociacijos tikrieji nariai, o ginčijamu sprendimu patvirtintuose naujuose įstatuose buvusių asocijuotų narių teisinis statusas esminiai nesikeitė. Priešingai nei teigia apeliantai, jie nėra pašalinti iš Asociacijos, kadangi Asociacijos asocijuoti nariai priėmus naujus įstatus neprarado savo kaip Asociacijos asocijuotų narių statuso. Tai patvirtina Naujų įstatų 5.1 punktas, kuriame aiškiai nurodoma, jog Asociacijos asocijuotais nariais be kita ko yra laikomi ir visi asmenys, kurie tapo Asociacijos asocijuotais nariais pagal iki Naujų įstatų įsigaliojimo galiojusius Asociacijos įstatus.

36.       Taip pat pažymėtina, kad pagal AĮ 12 straipsnio 3 dalį, asociacijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos asociacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, CK, AĮ ar kitiems įstatymams. Konstitucijos ir Konvencijos saugoma asociacijų laisvė garantuoja asociacijoms galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Taip pat jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia asociacijoms savo įstatuose nusimatyti ir/ar veikloje įtvirtinti įvairias asociacijų santykių su trečiaisiais asmenimis formas, įskaitant įvairių formų narystės asociacijoje rūšis. Priešingai, tokia laisvė ir teisė asociacijoms kyla iš asociacijų laisvės principo.

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, jog kad priėmus Naujus įstatus visi buvę Asociacijos asocijuoti nariai buvo pašalinti iš Asociacijos, todėl juos atmeta.

38.       Atmestini apeliantų argumentai, kad priėmus Naujus Asociacijos įstatus buvo įvesti neprotingai griežti narystės reikalavimai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asociacijų laisvės principas laiduoja asociacijoms teisę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti ir nusistatyti savo taisykles, liečiančias narystės jose sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmeieškovų argumentus, jog naujuose įstatuose buvo neproporcingai suvaržytos asocijuotų narių teises, jiems keliami neproporcingai sugriežtinti reikalavimai.

39.       Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad nauji įstatai šiurkščiai pažeidžia tarptautinius ir visuotinai pripažintinus principus, kadangi prievarta buvo įvesta arbitražinė išlyga, kuri, apeliantų vertinimu, yra finansiškai neprieinama nei asociacijos nariams, nei pačiai asociacijai. Pažymėtina, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kuris yra lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N r. e3K-3-81-421/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, arbitražinės išlygos įtvirtinimas asociacijos įstatuose neprieštarauja Konstitucijai, CK, AĮ ar kitiems įstatymams. Apeliantų argumentai, kad toks ginčų sprendimo būdas yra finansiškai neprieinamas, yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, šie apeliantų argumentai savaime negali lemti nei ginčijamo Asociacijos tikrųjų narių sprendimo, nei Naujų įstatų neteisėtumo, kadangi kaip minėta, Lietuvos Respublikoje yra leidžiama ir pripažįstama ginčų nagrinėjimo alternatyva (ginčo nagrinėjimas arbitraže).

40.       Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad Naujų įstatų 7 dalyje nepagrįstai įtvirtintas Asociacijos nario ir Asociacijos asocijuoto nario narystės sustabdymo institutas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai skunde nepateikė jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad įtvirtintas Asociacijos nario ir Asociacijos asocijuoto nario narystės sustabdymo institutas prieštarautų įstatymų normoms ar teisės principams. Pažymėtina, kad AĮ 12 straipsnio 3 dalis, numato, jog asociacijos įstatuose gali būti nustatytos ir kitos asociacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, CK, AĮ ar kitiems įstatymams. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog narystės sustabdymo institutas prieštarautų Konstitucijai, CK, AĮ, ar kitiems įstatymams.

41.       Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju ieškovai (apeliantai) neįrodė, jog ginčijamas 2022 m balandžio 30 d. eilinio visuotinio tikrųjų narių susirinkimo metu priimtas sprendimas patvirtinti naujos redakcijos Asociacijos įstatus prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, todėl pagrįstai atmetė ieškovų ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu Lietuvos bangų sporto asociacijos tikrųjų narių 2022 m. balandžio 30 d. susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta patvirtinti naujos redakcijos įstatus.

Dėl bylos procesinės baigties

42.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovai (apeliantai) neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

45.       Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

46.       Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 758,80 Eur teisinių išlaidų. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš ieškovų yra tenkintinas. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 551,76 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų VŠĮ ,,Banglentė“, įmonės kodas 304105037, D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K.-A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos bangų sporto asociacijai, juridinio asmens kodas 304408760, 2 758,80 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 551,76 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 76 ct) iš kiekvieno ieškovo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                               Alvydas Barkauskas

 

 

Andrius Ignotas

 

 

  Rūta Veniulytė-Jankūnienė