Civilinė byla Nr. e2A-159-464/2026

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00145-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.18.1; 3.4.4.3.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grizlėja“ ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto žemės ūkio bendrovės „Artumė“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grizlėja“ ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto žemės ūkio bendrovei „Artumė“ ir nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „BFMG“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grizlėja“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti subsidiariai iš atsakovių likviduojamos dėl bankroto žemės ūkio bendrovės (toliau – LŽŪB) „Artumė“ iš administravimui skirtų lėšų ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BFMG“ iš bet kurio turimo turto 22 000 Eur skolą, 542 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinį grindė tuo, kad ieškovė ir atsakovė LŽŪB ,,Artumė“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „BFMG“, 2023 m. gegužės 5 d. sudarė aplinkos tvarkymo darbų sutartį,  pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti aplinkos tvarkymo darbus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau –Departamentas) 2023 m. gegužės 5 d. privalomame nurodyme Nr. PN-370 nustatytus aplinkosauginius pažeidimus, o atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ (užsakovė) įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovė tinkamai ir laiku atliko visus rangos darbus, 2023 m. birželio 7 d. išrašė atsakovei LŽŪB ,,Artumė“ apmokėti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovė 22 000 Eur už darbus nesumokėjo. Į ieškovės 2025 m. balandžio 6 d. pateiktą atsakovei LŽŪB ,,Artumė“ pretenziją dėl skolos apmokėjimo jos nemokumo administratorė UAB „BFMG“ 2025 m. balandžio 8 d. atsakė, kad atlikti darbai nėra perduoti atsakovei ir ši aplinkybė vertinama kaip aplinkos tvarkymo darbų neatlikimas, todėl apmokėti sąskaitą atsisakoma.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti pažymą, leidžiančią išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro, tačiau šią buvo atsisakyta išduoti. Dėl to atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ kreipėsi į Regionų administracinį teismą, kuris administracinėje byloje Nr. eI3-3676-394/2024 patenkino LŽŪB ,,Artumė“ prašymą ir pripažino, kad aplinkos tvarkymo darbai yra atlikti ir LŽŪB ,,Artumė“ turi būti išduota pažyma, leidžianti išregistruoti bendrovę iš Juridinių asmenų registro. Po šio teismo sprendimo priėmimo atsakovei LŽŪB ,,Artumė“ atitinkama pažyma buvo išduota, ši aplinkybė patvirtina tiek tinkamą  aplinkos sutvarkymo darbų atlikimą, tiek ir ieškovės atliktų bei atsakovei perduotų darbų rezultato naudojimą.

4.       Ieškovės teigimu, nors šalys nėra sudariusios atliktų rangos darbų perdavimo–priėmimo akto, tačiau pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus jais faktiškai naudotis ir nėra siejama su minėto akto pasirašymu. Aplinkos tvarkymo darbai buvo atlikti 2023 m. birželio 9 d., taigi, vadovaujantis rangos sutarties 11 punkte nustatytu 20 darbo dienų darbų kainos apmokėjimo terminu, užsakovei pareiga sumokėti rangovei už atliktus darbus atsirado nuo 2023 m. liepos 11 d. Už pradelstus sumokėti 22 000 Eur mokėtini ir sutartyje sulygti 0,05 proc. delspinigiai, kuriuos ieškovė apskaičiavo už 180 dienų, t. y. 542 Eur ((22 000 Eur x 0,05 proc.: 365 d.) x 180 d.), taip pat kyla pareiga mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už 22 542 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo atveju, jeigu dėl atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ nemokumo administratorės priimamų sprendimų ar veiksmų bankrutavusi bendrovė neturės lėšų atsiskaityti su kreditore, atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ nemokumo administratorė UAB ,,BFMG“ pagal pareikštą ieškinį turi atsakyti subsidiariai kartu su atsakove LŽŪB ,,Artumė“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovės UAB „Grizlėja“ ieškinį patenkino iš dalies: (1) priteisė ieškovei UAB „Grizlėja“ iš atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ 22 000 Eur skolą, 542 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (22 542 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ administravimui skirtų lėšų; (2) ieškovės UAB „Grizlėja“ ieškinio reikalavimą atsakovės UAB „BFMG“ atžvilgiu atmetė; (3) priteisė atsakovei UAB „BFMG“ iš ieškovės UAB „Grizlėja“ 900 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovei LŽŪB „Artumė“ iškelta bankroto byla, jos nemokumo administratore paskirta atsakovė UAB „BFMG“. Departamento 2023 m. gegužės 5 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-370 atsakovė LŽŪB „Artumė“ įpareigota iki 2023 m. birželio 5 d. sutvarkyti jos veiklos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), esančias pavojingas ir nepavojingas atliekas ir jas perduoti atliekų tvarkytojams. Tokius darbus, atsižvelgiant į privalomajame nurodyme nustatytus aplinkosaugos pažeidimus, įsipareigojo atlikti ieškovė pagal su atsakove LŽŪB „Artumė“ 2023 m. gegužės 5 d. sudarytą aplinkos tvarkymo darbų sutartį. Pagal šios sutarties 6 punktą rangos darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 5 d., o esant nuo rangovo nepriklausančių priežasčių terminai galėjo būti pratęsiami šalių susitarimu. Sutarties 7 punkte buvo numatyta, kad užbaigti darbai užsakovui perduodami šalims pasirašant darbų perdavimo – priėmimo aktą. Pagal sutarties 11 punktą atsiskaitymas už darbus turėjo būti atliktas per 20 dienų po darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. Ieškovė, atlikusi darbus, 2023 m. birželio 7 d. išrašė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovės ŽŪB „Artumė“ nemokumo administratorė UAB „BFMG“ 2024 m. kovo 1 d. informavo, kad yra stabdomi visi mokėjimai, iki ieškovė pateiks visus atliktus darbus pagrindžiančius dokumentus bei kitus detalius duomenis pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos  prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktus klausimus. Ieškovė pretenzija dėl apmokėjimo už darbus buvo atmesta, neįvykus sutartyje nustatytoms sąlygoms.

7.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi, užsakovo pareiga atsiskaityti su rangovu kildinama iš to, kad rangovas faktiškai atliko sutartyje nurodytus darbus ir juos perdavė užsakovui. Kitos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. Kilus šalių ginčui dėl atsiskaitymo, būtina nustatyti, ar ieškovė yra atlikusi tai, ką ji buvo įsipareigojusi atlikti pagal ginčo sutartį, ar perdavė darbų rezultatą naudoti atsakovei ir ar ieškovė gali reikalauti iš atsakovės sutartyje numatyto atlyginimo. 

8.       Teismas pažymėjo, kad bendroji taisyklė yra ta, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Visgi, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Nesant šalių darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio dokumento nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už tinkamai atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

9.       Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys skirtingai aiškino ieškovės atliktų darbų perdavimo aplinkybes. Ieškovės atstovas, jos direktorius V. S., teismo posėdžio metu teigė,  kad darbų atlikimo aktai buvo pasirašyti vienasmeniškai ir pateikti nemokumo administratorei, tačiau ieškovei negrąžinti. Tačiau liudytoju apklaustas T. K., buvęs nemokumo administratorės UAB „BFMG“ įgaliotu asmeniu ir dirbęs ginčo objekte, tvirtino, kad darbų atlikimo aktai nebuvo surašomi, pripažino, jog sutarties nuostatų dėl darbų perdavimo–priėmimo akto surašymo jis nebuvo pastebėjęs, nes ankstesnėje šalių sudarytoje sutartyje tokios sąlygos nebuvo. Tačiau šis liudytojas patvirtino, kad darbų pabaiga buvo užfiksuota fotonuotraukomis ir telefoniniais skambučiais, visi aplinkos tvarkymo darbai, įvardyti privalomajame nurodyme, atlikti ieškovės, aplinkosaugininkai pažeidimų nerado, pretenzijų nereiškė.

10.       Teismo vertinimu, faktą, kad darbai buvo ieškovės atlikti, patvirtina ir kiti į bylą pateikti įrodymai, t. y. su akcine bendrove (toliau – AB) „Akmenės cementas“ ir UAB „Toksika“ jos sudarytos sutartys dėl atliekų tvarkymo. Iš šių įrodymų matyti, kad pagal 2023 m. birželio 14 d. aktą AB „Akmenės cementas“ buvo perduota kaip alternatyvus kuras 4,44 t netinkamų naudoti padangų; atliekų tvarkytoja UAB „Toksika“ yra išrašiusi PVM sąskaitas faktūras už naudotų alyvų, plastmasės atliekų, tepalo filtrų, naftos produktais užteršto grunto tvarkymą. Be to, nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-3676-394/2024 nemokumo administratorės atstovė teikė paaiškinimus, kad Departamento 2023 m. gegužės 5 d. privalomasis nurodymas yra įvykdytas – žemės sklype buvusios atliekos sutvarkytos tinkamai. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovė to neginčija, kad ieškovė darbus pagal ginčo sutartį atliko, pretenzijų dėl darbų kokybės nėra, taip pat jau yra išduota Aplinkos apsaugos agentūros pažyma dėl bendrovės išregistravimo, patvirtinanti, kad bendrovė neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė LŽŪB „Artumė“ darbų rezultatą – atliekų sutvarkymo darbus jos buvusioje veiklos vietoje – priėmė konkliudentiniais veiksmais ir darbų rezultatas buvo pagrindas gaunant jau minėtą pažymą dėl bendrovės išregistravimo.

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažįsta, jog sutartus darbus ieškovė atliko, o atsakovė juos faktiškai priėmė, tačiau atsakovė neatsiskaito su ieškove remdamasi vien aplinkybe, kad darbai nebuvo perduoti tokia tvarka, kuri numatyta sutartyje, ir nepateikti detalūs duomenys, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti. Ir nors nemokumo administratorės 2022 m. spalio 12 d. pateiktos atsakovės LŽŪB „Artumė“ kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatos, kurioje nurodyta, kad turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos bus apmokamos pagal faktą, kreditoriai nepatvirtino, tai, teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės nusprendžiant dėl šalių atsiskaitymo pagal ginčo sutartį, nes tarp UAB „Grizlėja“ ir LŽŪB „Artumė“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių nagrinėjimas išimtinai priklauso teismui. Tokią pačią išvadą 2025 m. sausio 21 d. yra padariusi ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT).

12.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, teisinį rangos santykių reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pripažino, kad ieškovė įrodė, jog sulygtus rangos darbus ji faktiškai atliko ir perdavė darbų rezultatą atsakovei LŽŪB „Artumė“. Nenustačius ieškovės atliktų darbų trūkumų, atsakovei LŽŪB „Artumė“ kyla pareiga sumokėti už darbus 22 000 Eur pagal ginčo sutartį ir 2023 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 230002, taip pat sumokėti  542 Eur netesybas ir 6 proc. dydžio metines palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (sutarties 12 punktas; CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat nurodė, kad turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos priskiriamos bankroto proceso administravimo išlaidoms (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 straipsnio 2 dalies 5 punktas), dėl to jos turi būti atlyginamos pirmiau, prieš patenkinant kitų kreditorių reikalavimus.

13.       Reikalavimą atsakovei UAB „BFMG“ teismas atmetė, kadangi konkrečių JANĮ įtvirtintų nemokumo administratorės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) ieškovė neįvardijo ir neįrodinėjo, apsiribodama AVNT atlikto patikrinimo medžiaga ir teiginiais, kad nemokumo administratorė neužtikrino tinkamo bankroto bylos administravimo ir atsiskaitymo su rangove pagal sutartį. AVNT 2025 m. sausio 21 d. išvadoje nustatyta, kad nemokumo administratorė, teikdama 2022 m. spalio 12 d. pirmajam kreditorių susirinkimui tvirtinti bendrovės administravimo išlaidų sąmatą, jos nepagrindė skaičiavimais bei objektyviu poreikiu ir būtinumu, nenurodė, iš kokių paslaugų teikėjų planuojama pirkti paslaugas bendrovės bankroto procese. Visgi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptariamoje išvadoje nustatyto nemokumo administratorės padaryto pažeidimo pobūdį, jį galima ištaisyti, pateikiant kreditorių susirinkimui patvirtinti faktiškai patirtas administravimo išlaidas. CK 6.245 straipsnio nuostatos galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad nemokumo administratorė atliko tokius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių likviduojama dėl bankroto įmonė prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. sumokėti už atliekų sutvarkymą, o nagrinėjamu atveju tokie veiksmai neįrodyti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14.       Ieškovė UAB „Grizlėja“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai subsidiariai atsakovei, nemokumo administratorei UAB ,,BFMG“, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Grizlėja“ reikalavimus patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių nemokumo administratorės veiksmus, netinkamai administruojant bendrovę, kreditorių sprendimo nepriėmimą dėl administravimui skirtų lėšų patvirtinimo, iš kurių būtų atsiskaityta su ieškove pagal rangos sutartį, dėl neplaninio administratorės veiklos patikrinimo rezultatų, nurodytų AVNT 2025 m. kovo 5 d. išvadoje, vertinimo. Juolab kad tarp šalių kilusį ginčą išnagrinėjo LŽŪB ,,Artumė“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kuriam yra žinoma visa bankroto bylos medžiaga.

14.2.                      Skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad nemokumo administratorės padarytą pažeidimą, nepagrindus administravimui skirtų išlaidų sąmatos, galima ištaisyti pateikiant kreditorių susirinkimui patvirtinti faktiškai patirtų administravimo išlaidų sąmatą, viena vertus, galima laikyti tik prielaida, kita vertus, ir kaip padarytą nemokumo administratorės pažeidimą, kad nebuvo kreiptasi į kreditorius dėl administravimo išlaidoms priskirtų lėšų paskyrimo.

14.3.                      Nepagrįsta ir skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad tik tuo atveju, jei būtų nustatyti nemokumo administratorės nesąžiningi veiksmai, dėl kurių likviduojama dėl bankroto bendrovė prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. sumokėti už atliekų sutvarkymą, būtų galima spręsti dėl administratorės civilinės atsakomybės, nes tokias aplinkybes galima nustatyti šioje byloje. Ieškovė administratorei prašė taikyti subsidiarią atsakomybę, jeigu, netinkamai administravus bendrovę, nebūtų atsiskaityta su ieškove.

14.4.                      AVNT 2025 m. sausio 21 d. išvadoje Nr. D4-250 yra nurodytos svarbios aplinkybes, kurias reikėjo įvertinti, sprendžiant nemokumo administratorės subsidiarios atsakomybės klausimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad, LŽŪB ,,Artumė“ iškėlus bankroto bylą, ši nuomojo žemės sklypus ir gavo 57 851,80 Eur lėšų, tačiau einamųjų mokėjimų už atliktus rangos darbus ieškovei nesumokėjo. Iš viso buvo apmokėta 100 940,74 Eur bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų, tačiau nemokumo administratorė pasirinktinai neatsiskaitė su ieškove, teikdama tariamas pretenzijas dėl darbų atlikimo, nors šiuos darbus priėmė ir jų atlikimo faktą naudojo tiek bankroto byloje, siekdama gauti pažymą dėl bendrovės išregistravimo, tiek ir prieš trečiuosius asmenis. Kita vertus, AVNT išvadoje nurodyta, kad 2022 m. spalio 12 d. bendrovės kreditorių susirinkime 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo nustatytos bankroto proceso administravimui skirtos lėšos turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymui pagal faktą ir pateiktas sąskaitas, tačiau administratorė mokėjimų neatliko, lėšas išlaidoms apmokėti skirsto savo nuožiūra ir dėl to užsakovė LŽŪB ,,Artumė“ neturės lėšų atsiskaityti su rangove. 

14.5.                      Nemokumo administratorė UAB ,,BFMG“ yra savo srities profesionalė, kuriai teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, ją saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Tuo atveju, jeigu atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ negalės patenkinti ieškovės reikalavimų, atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ vadovės funkcijas įgyvendinančios nemokumo administratorės, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė bus subsidiari (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

15.       Atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškovės UAB „Grizlėja“ ieškinį atmesti; nusprendus, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas perkėlė pareigą atsakovei LŽŪB „Artumė“ paneigti darbų atlikimo faktą, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį būtent ieškovė privalėjo įrodyti, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, kokia jų apimtis, ar jie atitiko sutarties sąlygas, kada ir kokia tvarka jie buvo perduoti. Nors teismas pripažino, kad darbų perdavimo aktas nėra pasirašytas, darbų apimtys sutartyje nėra detalizuotos ir nėra dokumento, kuriame būtų užfiksuotas konkretus darbų kiekis, visgi padarė išvadą, jog darbai perduoti ir kaina už juos sumokėtina visa apimtimi. Todėl akivaizdu, kad skundžiamas sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, o ne įrodymais.

15.2.                      Teismas pažeidė sutarčių privalomumo principą (CK 6.189 straipsnis). Darbų perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas nebuvo, nors tai numatyta sutarties 7 punkte. Konstatuodamas, kad darbų perdavimo–priėmimo aktas nėra reikalingas ir kad mokėjimo prievolė atsirado be jo, teismas iš esmės pakeitė sutarties sąlygas. Skundžiamo sprendimo 23 ir 25 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika yra taikoma tada, kai nėra ginčo dėl darbų apimties ir jų vertės, tačiau šiuo atveju darbų apimtys nenustatytos, darbų kaina nekonkretizuota pagal kiekius, todėl kreditoriams neįmanoma patikrinti išlaidų pagrįstumo. Kadangi atsakovė LŽŪB „Artumė“ yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, darbų perdavimo–priėmimo aktas šiuo atveju nėra tik formalumas, bet vienintelis apskaitos ir kontrolės (kiek tai susiję su patirtomis ir apmokėtinomis bankroto proceso administravimo išlaidomis) įrankis LŽŪB „Artumė“ bankroto procese.

15.3.                      Nors ieškovė pateikė sąskaitas iš trečiųjų asmenų (atliekų tvarkytojų), jos neįrodo, kad visi nurodyti kiekiai yra susiję išimtinai su LŽŪB „Artumė“ teritorija, o atlikti darbai atitinka 22 000 Eur kainą, t. y., kad šios sąskaitos susijusios tik su pagal ginčo sutartį atliktinais darbais. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar teritorija yra sutvarkyta. Vien tik faktinis teritorijos sutvarkymas nesukuria automatinės pareigos mokėti sutartinę kainą, kai neaiški darbų apimtis.

15.4.                      Nepagrįsta ir teismo išvada apie darbų priėmimą konkliudentiniais veiksmais. Pažyma išregistruoti bendrovę iš Juridinių asmenų registro patvirtina tik Departamento privalomojo nurodymo įvykdymą, ji nėra civilinis darbų priėmimo dokumentas, o ją išdavė institucija, nedalyvaujanti sutartiniuose santykiuose. Pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbų perdavimo–priėmimo akto nebuvo, o nemokumo administratorės atstovas, t. y. liudytoju byloje apklaustas T. K., tokio akto nerengė.

15.5.                      Skundžiamas sprendimas prieštarauja nemokumo proceso principams (JANĮ 3 straipsnis). Sprendime ignoruojami faktai, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra bankroto proceso administravimo išlaidos, kurios turi būti pagrįstos dokumentais, atitinkamai, administratorė negali mokėti be apskaitos dokumentų, nes atsako kreditoriams. Be kita ko, ir AVNT konstatavus dokumentų, leidžiančių nustatyti darbų perdavimą, nebuvimą, akivaizdžiai buvo pažeistas ne tik skaidrumo principas, bet ir bendrovės kreditorių interesai.

16.       Atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ atsiliepime į ieškovės UAB „Grizlėja“ apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo tokius argumentus:

16.1.                      Ginčo sutartis buvo sudaryta

17.       Atsakovė UAB ,,BFMG“ atsiliepime į ieškovės UAB „Grizlėja“ apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo tokius argumentus:

17.1.                      Nemokumo administratorė yra bankrutuojančios (likviduojamos dėl bankroto) bendrovės bankroto proceso vykdytoja, o ne bankroto proceso metu sudaromų sutarčių šalis. Iš bankroto proceso metu sudarytos rangos sutarties kyla juridinio asmens, o ne administratorės asmeninė prievolė, kurios vykdymas priklauso nuo turimų lėšų ir teisėto jų paskirstymo. JANĮ normos nesukuria administratorei asmeninės atsakomybės už kiekvieną bendrovės sandorį. Nemokumo administratorė nėra ir negali būti laikoma tinkama atsakove šioje byloje, todėl ieškinys atsakovės UAB „BFMG“ atžvilgiu pagrįstai buvo atmestas.

17.2.                      Ieškovė formaliai vadovaujasi JANĮ 56 straipsnio 2 dalimi, teigdama, kad nemokumo administratorė perėmė valdymo organų funkcijas. Nemokumo administratorės funkcijos yra apibrėžtos įstatyme, ji veikia kreditorių interesais, negali laisvai disponuoti lėšomis, nesivadovaudama kreditorių susirinkimo sprendimais. Todėl juridinio asmens neatsiskaitymą ieškovė nepagrįstai sutapatina su nemokumo administratorės civiline atsakomybe. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį subsidiarioji atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, o sąlygų nemokumo administratorės atsakomybei kilti ieškovė neįrodė.

17.3.                      Ieškovė klaidingai teigia, kad lėšas nemokumo administratorė skirstė pasirinktinai. Pagal JANĮ administravimo išlaidos apmokamos nustatyta tvarka, jos turi būti pagrįstos ir patvirtintos, administratorė negali vykdyti ginčijamų ar nepagrįstų reikalavimų. Tarp šalių kilus ginčui dėl darbų kokybės, jų apimties arba kainos, nemokumo administratorė turi pareigą ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, o ne besąlygiškai mokėti. Vien tai, kad administratorė apmokėjo kitas administravimo išlaidas, savaime nereiškia jos veiksmų neteisėtumo.

17.4.                      AVNT išvada neturi prejudicinės galios, o joje konstatuoti procesiniai ar organizaciniai trūkumai savaime nesuponuoja civilinės atsakomybės taikymo. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik įrodžius, kad buvo padarytas konkretus pažeidimas, kuris tiesiogiai lėmė bendrovės nepajėgumą atsiskaityti.

17.5.                      Ieškovė iš esmės siekia perkelti juridinio asmens verslo riziką nemokumo administratorei ir sukurti asmeninę atsakomybę už bankrutuojančios bendrovės prievoles, o tai  prieštarauja ne tik JANĮ normoms, bet ir kasacinio teismo suformuotai praktikai, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad nemokumo administratorė nėra rangos sutarties šalis.

18.       Ieškovė UAB ,,Grizlėja“ atsiliepime į atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai patenkinti, palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ administravimui skirtų lėšų ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

18.1.                      Rangos sutartyje buvo nustatyta kaina už galutinį darbų rezultatą, kuris ir buvo pasiektas, t. y. buvo atlikti visi aplinkos sutvarkymo darbai. Aplinkos sutvarkymo faktą patvirtino išduota pažyma. Byloje nebuvo nagrinėjimas ginčas, kiek išvalytų atliekų rangovė (ieškovė) pridavė atliekas priimančioms ir sutvarkančioms bendrovėms, nagrinėtas ginčas ar rangovė atliko darbus pagal rangos sutartį ir sutvarkė sklypą, kuris atitiktų aplinkosauginius reikalavimus. 

18.2.                      Atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ administracinėje byloje Nr. eI3-3676-394/2024 pripažino, kad ieškovė darbus pagal sutartį atliko. Administracinės bylos 2024 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teritorija buvo sutvarkyta pasitelkus rangovę (ieškovę), kuri atliko darbus, taip pat buvo pasisakyta dėl nemokumo administratorės atstovo, kuris dalyvavo tvarkant teritoriją pagal sutartį. Liudytojas T. K., kaip buvęs nemokumo administratorės atstovas, nagrinėjamoje byloje patvirtino visas darbų atlikimo aplinkybes. Vien tai, kad nepasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas, nereiškia, kad atsakovei LŽŪB ,,Artumė“ nekyla pareiga atsiskaityti su ieškove. Už ieškovės atliktus darbus turi būti sumokėta iš LŽŪB ,,Artumė“ bankroto procesui skirtų administravimo lėšų, tokią pačią išlaidų paskirstymo LŽŪB ,,Artumė“ bankroto byloje tvarką yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-385-910/2024 33 punkte.

18.3.                      Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kad aplinkos tvarkymo darbai buvo atlikti 2023 m. birželio 9 d., tačiau po šių darbų atlikimo atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ vengė pasirašyti atliktų darbų aktą. Atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ siųsti pranešimai 2024 m. kovo–rugsėjo mėn., t. y. praėjus beveik metams po to, kai darbai buvo atlikti ir atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ faktiškai priimti, tik patvirtina atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ bandymus ieškoti įvairių priežasčių, kodėl ji neapmoka už atliktus darbus.

18.4.                      Ieškovei teismo išduoto liudijimo pagrindu gauti duomenys iš administracinės bylos Nr. eI3-3676-394/2024 patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes ir atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ pripažįstamas aplinkybes, kad darbus pagal aplinkos tvarkymo sutartį atliko ieškovė. Šias aplinkybes atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ pripažino ir bylą nagrinėjant administracinių ginčų komisijoje. Atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ nemokumo administratorė, teikdama prašymus Departamentui dėl pažymos išdavimo, taip pat vadovavosi aplinkybe, kad ieškovė atliko aplinkos tvarkymo darbus.

19.       Atsakovė UAB ,,BFMG“ atsiliepime į atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

19.1.                      Bendrovės nemokumo administratorė yra bankrutuojančios (likviduojamos dėl bankroto) bendrovės bankroto proceso vykdytoja, o ne bankroto proceso metu sudaromų sutarčių šalis, todėl ji nėra ir negali būti laikoma tinkama atsakove šioje byloje. Todėl ieškinys atsakovės UAB ,,BFMG“ atžvilgiu buvo atmestas pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

20.       Ieškovė 2026 m. balandžio 20 d. pateikė prašymą (DOK–1731) priimti ir įvertinti naujai gautus įrodymus. Nurodė, kad tarp šalių yra nagrinėjama dar viena civilinė byla Nr. e2-572-793/2026, kurioje aiškinantis faktines aplinkybės kilo poreikis rinkti papildomus įrodymus, o šie įrodymai, ieškovės vertinimu, turi reikšmės ir nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo išsprendimui. Prašomi priimti į bylą duomenys gauti po apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo nagrinėjamoje byloje, jie patvirtina, kad atsakovei LŽŪB ,,Artumė“ nuosavybės teise priklauso 3 žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie yra areštuoti. Iš šio atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ turto galbūt būtų galimas atsiskaitymas su ieškove, tačiau jis yra areštuotas kitoje civilinėje byloje, pradėtoje pagal prokuroro ieškinį ginant viešąjį interesą, o tos bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Todėl labiausiai tikėtina išvada, kad LŽŪB ,,Artumė“, neteikusi klausimo dėl ieškovei priklausančio atlygio kaip administravimo išlaidų apmokėjimo svarstyti kreditorių susirinkime, neturės turto, kurį pardavus būtų galimas atsiskaitymas su ieškove. Iš prokuroro pateikto atsakymo matyti, kad yra ginčijama paminėtų 3 žemės sklypų hipoteka, taigi, sklypai yra įkeisti. Be to, ieškovė turi pagrindo manyti, kad atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ 3 žemės sklypus nuomoja ir gauna iš to pajamas, tačiau su ja pagal sudarytą rangos sutartį neatsiskaito. Kartu su prašymu priimti naujus įrodymus atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašus apie LŽŪB ,,Artumė“ turimus areštuotus žemės sklypus, užklausą Šiaulių apygardos prokuratūrai ir į šią užklausą pateiktą atsakymą, užklausą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, AVNT atsisakymą pateikti ieškovei duomenis, informaciją apie 2024 m. rugpjūčio 21 d. paskirtą posėdį civilinėje byloje Nr. 2-95-614/2024 ir apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje bylos Nr. 2-1678-464/2018 priimtą nutartį.

21.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, tačiau  taikant atitinkamas išlygas atsižvelgiama, be kita ko, ir į tai, ar vėlesnis įrodymų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką sprendžiant šalių ginčą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (įrodymai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 41 punktas).

22.       Nagrinėjamu atveju pirmiau aptartų sąlygų išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatyto draudimo taikymui teisėjų kolegija nenustatė. Teigdama, kad poreikis rinkti įrodymus jai kilo kitoje civilinėje byloje, ieškovė nenurodė aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jos poziciją patvirtinančius (galinčius patvirtinti) duomenis rinkti ir pateikti šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įrodymų pateikimo ribojimo apeliacinės instancijos teisme vienas iš tikslų yra ir galimybės piktnaudžiauti procesu užkardymas, skatinant bylos dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir jau minėto proceso koncentruotumo principų įgyvendinimas.  

23.       Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti dokumentai neturės jokios reikšmingos įtakos pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo patikrai, byloje esančių įrodymų tam pakanka. Todėl ieškovės prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo netenkinamas.

Dėl šalių susitarimo esmės ir prievolės atsiskaityti už rangos sutarties darbus

24.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad rangovė (ieškovė) įsipareigojo kokybiškai bei sutartyje nustatytais terminais atlikti aplinkos tvarkymo darbus žemės sklype, atsižvelgiant į Departamento privalomajame nurodyme nustatytus aplinkosauginius pažeidimus (sutarties 1 punktas). Pagal sutarties 7 punktą užbaigti darbai užsakovei (atsakovei LŽŪB ,,Artumė“) perduodami šalims pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą. Užsakovė turi teisę prašyti valstybės įgaliotų institucijų atstovų įvertinti ir (ar) patikrinti rangovės atliktus darbus bei nepasirašyti darbų perdavimo–priėmimo akto tol, kol rangovė nepašalins valstybės įgaliotų institucijų atstovų nustatytų darbų trūkumų. Pagal sutarties 10 punktą sutartyje numatytų atlikti darbų kaina (su PVM) yra 22 000 Eur. Ieškovė 2023 m. birželio 7 d. išrašė atsakovei LŽŪB ,,Artumė“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 230002 dėl atliktų aplinkos tvarkymo darbų žemės sklype už 22 000 Eur.

25.       Kaip matyti iš sutarties sąlygų, aplinkos tvarkymo darbų sutarties dalykas yra ne kurie nors konkrečiai joje išvardinti darbai, bet šių rangos darbų konkretus rezultatas – aplinkos sutvarkymas sutartyje nurodytame sklype per sulygtą terminą, kuriuo būtų pašalinti visi aplinkosaugos institucijos darbuotojų nustatyti ir Departamento privalomajame nurodyme išvardinti pažeidimai. Sutarties kaina taip pat nustatyta ne už atskirus atliktinus darbus, bet už viso sutartyje nurodyto tikslo įgyvendinimą (pašalinti aplinkosauginius pažeidimus). Jokio kito dokumento, pavyzdžiui, sutarties priedo ar sąmatos, pagal kuriuos turėjo būtų atliekami konkretūs juose nurodyti darbai, šalys, pasirašydamos ginčo sutartį, nėra sudariusios. Aptariamą sutarties tikslą (Departamento privalomajame nurodyme išvardintų pažeidimų atsakovės žemės sklype pašalinimą) patvirtina ne tik visiškai aiškiai įvardytas sutarties dalykas (1 punktas), bet ir kitos šios sutarties sąlygos. Pagal sutarties 7 punktą užsakovė galėjo nepriimti darbų (nepasirašyti jų perdavimo–priėmimo akto) tol, kol rangovė nepašalins valstybės įgaliotų institucijų nustatytų šių darbų trūkumų. Taigi, sprendžiant klausimą, ar pačioje sutartyje deklaruojamas jos sudarymo tikslas yra pasiektas, t. y. ar šią sutartį rangovė (ieškovė UAB ,,Grizlėja“) įvykdė tinkamai ir ar dėl to kyla užsakovės (atsakovės LŽŪB ,,Artumė“) prievolė atsiskaityti su rangove – sumokėti jai sulygtą sutartimi kainą, reikalinga įvertinti Departamento privalomojo nurodymo turinį. Atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad ieškovė neįrodė darbų apimties ir jų vertės, o pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atliktų darbų apimties, nekonkretizavęs jų kainos pagal kiekius, šios ieškinio reikalavimų dalies neturėjo pagrindo patekinti, aiškiai stokoja pagrįstumo.

26.       Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina atsakovė LŽŪB ,,Artumė“, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“ yra įtvirtintas CPK 178 straipsnyje. Remiantis šiuo principu, ieškovė turėjo pareigą įrodyti jai sutartyje nustatytos prievolės įvykdymą, t. y. Departamento privalomajame nurodyme išvardintų pažeidimų pašalinimą. Atsakovei teko pareiga įrodyti atsikirtimus, kad kuri nors sutarties sąlyga yra neįvykdyta arba įvykdyta netinkami (darbai atlikti nekokybiškai, pažeidžiant sutartyje nurodytą terminą ar pan.) ir dėl to atsiskaitymo su ieškove prievolė nėra atsiradusi. Atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ argumentai, kad ieškovė, reikalaudama atlygio pagal sutartį, turėjo pareigą jai įvardyti konkrečius atliktus darbus bei jų atlikimo kaštus, nes tokią informaciją nemokumo administratorė turėtų pateikti bendrovės kreditoriams, teisiškai nepagrįsti. Viena vertus, kai dėl jokių konkrečiai apibrėžtų darbų bei jų kiekių ir įkainių šalys ginčo sutartyje nebuvo susitarusios, nėra ir įmanoma įrodyti to, ko nebuvo. Kitoks šios situacijos vertinimas akivaizdžiai neatitiktų vieno iš civiliniame procese galiojančių principų, draudžiančių reikalauti įrodyti tai, ko nebuvo (lot. impossibilium ulla obligatio est).   

27.       Antra vertus, tokia atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ pozicija iš esmės reiškia siekį perkelti ieškovei nemokumo administratoriui pagal JANĮ tenkančias specialiąsias pareigas. Pažymėtina taip pat ir tai, kad pagal sutarties sąlygas užsakovė turėjo teisę sustabdyti darbus, jeigu jie atliekami nesilaikant šios sutarties ar įstatymų reikalavimų, kontroliuoti darbų vykdymą, teikti pastabas dėl jų vykdymo eigos ir tinkamumo, atsisakyti priimti netinkamai ar ne laiku atliktus darbus (3.1–3.3 papunkčiai). Vadinasi, ir nurodyti, kurie darbai, atsakovės manymu, buvo neatlikti (ar atlikti netinkamai) ir todėl ieškovei neturi būti sumokėta, darbų užsakovei (atsakovei) neturėjo kilti sunkumų.  

28.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad to, kas buvo ginčo sutartimi sulygta, įvykdymą ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė. Departamento privalomajame nurodyme teigiama, kad LŽŪB ,,Artumė“ veiklavietėje (žemės sklype) yra sukauptos įvairios pavojingos atliekos, todėl nurodyta: nedelsiant visas pavojingas atliekas tvarkyti taip, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo taisyklėse; nedelsiant surinkti LŽŪB ,,Artumė“ veiklavietėje ar kitose žinomose LŽŪB ,,Artumė“ veiklavietėse esantį naftos produktais užterštą gruntą ir jį perduoti atliekų tvarkytojams, kaip numatyta Atliekų tvarkymo taisyklėse; pradėti vesti atliekų apskaitą GPAIS sistemoje; pavojingas ir nepavojingas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijai pateikti tai įrodančius dokumentus. Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2023 m. birželio 5 d.

29.       Ieškovė ir atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ darbų perdavimo–priėmimo akto, kaip tai nustatyta sutarties 7 punkte, nesudarė ir nepasirašė, šios aplinkybės šalys neginčija. Tačiau atsakovė ir neneigia, kad aplinkos tvarkymo darbai žemės sklype faktiškai yra atlikti ir dėl privalomojo nurodymo įvykdymo institucijos jai pretenzijų nereiškia, priešingai, yra išdavusios pažymą, būtiną bankroto procedūroms užbaigti. Taip pat neįrodinėjo ir to, kad žemės sklypą su pavojingomis atliekomis sutvarkė kuris nors kitas asmuo ar asmenys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad nors ir nebuvo tarp šalių pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto, tačiau aplinkos tvarkymo darbai žemės sklype visgi buvo atlikti, darbų rezultatas atsakovei perduotas, ieškovės atliktų darbų trūkumai nenustatyti, o atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ su ieškove yra neatsiskaičiusi ir tokio neatsiskaitymo nepagrindė, todėl patenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal ginčo sutartį ir 2023 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 230002. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios skundžiamame sprendime padarytos išvados atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

30.       Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės rangovo pareigos – darbus atlikti tinkamai ir esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovas vykdytų jo priešpriešinę prievolę – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat jo perdavimas užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

31.       Kita vertus, kasacinio teismo buvo išaiškinta, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi, perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, jeigu jo nebuvimas nekliudo patikrinti darbų atlikimo fakto, laiko, jų kokybės ir pan. Vien šio dokumento nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už tinkamai atliktus darbus, jei darbų atlikimo faktą ir jų perdavimą užsakovui galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). 

32.       Nagrinėjamu atveju darbų perdavimo aplinkybes šalys aiškino skirtingai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai, pasisakydami dėl atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, nurodė, kad atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas ir perduotas atsakovės nemokumo administratorei pasirašyti, tačiau ši jų pasirašyto dokumento negrąžino pasirašiusi (2025 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 39 sek. – 26 min. 47 sek.). Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal įgaliojimą atstovavo nemokumo administratorei, taip pat pripažino, kad ieškovė atliko aplinkos tvarkymo darbus ir Departamentas išdavė ieškovei pažymą apie atliekų sutvarkymą (2025 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 17 sek. – 1 val. 00 min. 8 sek.). Pažymėtina, kad ir pati atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ neginčijo aplinkybės, jog Departamentas išdavė jai minėtą pažymą.

33.       Vadinasi, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad faktiškai darbų rezultatas atsakovei yra perduotas, yra pagrįsta. Tokios išvados teisingumą

34.        Be to, Departamento išduota pažyma patvirtina ne tik Departamento privalomojo nurodymo įvykdymą ir atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ veiklos vietos (žemės sklypo) sutvarkymą, kitaip tariant, sutarties 1 punkto įvykdymą, bet ir tai, kad atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ priėmė ieškovės atliktų darbų rezultatą ir juo faktiškai jau yra pasinaudojusi – siekdama užbaigti bankroto procedūras, kreipėsi į Departamentą dėl pažymos išdavimo. Pažymėtina, kad tokia pažyma gali būti išduota tik faktiškai sutvarkius veiklos teritoriją ir pateikus joje buvusių atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams dokumentus (žr. Departamento 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. AD5-18696).  

35.       Aplinkybė, kad šiuo konkrečiu atveju šalių pasirašyto rašytinio darbų perdavimo–priėmimo akto nėra, pati savaime nepaneigia to fakto, jog darbai faktiškai atlikti ir atsakovės priimti, teritorija sutvarkyta, pavojingos ir kitos atliekos perduotos tų atliekų tvarkytojams. Tokia aplinkybė gali pagrįsti tik tai, kad pati atsakovė tokio akto iš ieškovės ilgą laiką, iki pasinaudojo ieškovės atliktų darbų rezultatu, nė nereikalavo (žr. T. K. paaiškinimus), tačiau neeliminuoja jos, kaip darbų užsakovės, pareigos atsiskaityti už tinkamai ir laiku (o kitokių duomenų byloje nėra) atliktus darbus.

36.       Šiuo aspektu paminėtina, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visumą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 32 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025, 51 punktas).

37.       Nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina atsakovė, skundžiamas sprendimas nebuvo priimtas vadovaujantis vien prielaidomis, o pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nebuvo formalus. Savo išvadą apie darbų rezultato faktinį perdavimą bylą nagrinėjęs teismas grindė byloje esančių įrodymų visuma, kurių įrodomosios reikšmės vieno dokumento, t .y. darbų perdavimo–priėmimo akto, nebuvimas objektyviai negali paneigti. Teisėjų kolegija taip pat pirmiau šioje nutartyje jau nurodė motyvus, kodėl nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl įrodinėjimo naštos perkėlimo tik vienai proceso šaliai (atsakovei LŽŪB ,,Artumė“).

38.       Skundžiamo teismo sprendimo 23 ir 25 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, kitaip nei yra įsitikinusi atsakovė LŽŪB ,,Artumė“, taip pat yra aktuali ir gali būti šiuo atveju taikoma kaip bendrieji kasacinio teismo išaiškinimai, pagrindžiantys galimybę, vadovaujantis kitais įrodymais, nustatyti darbų atlikimo faktą, jų perdavimą užsakovei bei pareigą atsiskaityti už atliktus darbus ir tada, kai nėra šalių pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto. Atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ nepagrįstai teigia, kad minėta kasacinio teismo praktika taikoma tik tuomet, kai nėra ginčo dėl darbų apimties ir vertės. Pati atsakovė nenurodė jokių duomenų, kokie konkrečiai darbai nebuvo atlikti, juolab kad sutartyje nė nebuvo konkretizuoti atliekami darbai, o buvo sulygta dėl apmokėjimo už visą bendrą darbų rezultatą – žemės sklypo sutvarkymą nuo atliekų. Todėl ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių privalomumo principą ir pakeitė sutarties sąlygas, pripažintini deklaratyviais.

39.       Atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ taip pat teigia, kad darbų perdavimo–priėmimo aktas yra vienintelis apskaitos bei kontrolės įrankis jos bankroto procese, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, civilinėje byloje Nr. eB2-21-883/2026, kurioje LŽŪB ,,Artumė“ Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 22 d.), ieškovė 2025 m. balandžio 7 d. pateikė pranešimą dėl LŽŪB ,,Artumė“ neapmokėtos skolos pagal sutartį, be kita ko, pateikė ginčo sutartį ir 2023 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 230002. Be to, minėtoje byloje ieškovė pateiktame pranešime informavo Šiaulių apygardos teismą, kad LŽŪB ,,Artumė“ Departamentas išdavė pažymą, leidžiančią išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro, tačiau dėl įsiskolinimo ieškovei tai neturi būti padaryta.  Atsižvelgiant į tai, nesutiktina ir su tokiais atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ argumentais, kad darbų perdavimo–priėmimo aktas bankroto byloje yra vienintelis apskaitos ir kontrolės įrankis, ypač situacijoje, kai ginčo sutartis su ieškove dėl atliekų sutvarkymo sudaryta jau po bankroto bylos iškėlimo, o atsakovės vardu ją sudarė ir pasirašė nemokumo administratorė, UAB „BFMG“.

40.       Atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ taip pat tvirtina, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja nemokumo proceso principams (JANĮ 3 straipsnis), jame ignoruojama, jog ieškovės prašoma priteisti suma yra bankroto proceso administravimo išlaidos, kurios turi būti pagrįstos dokumentais. AVNT konstatavus, kad nėra dokumentų, leidžiančių nustatyti darbų perdavimą, buvo pažeistas skaidrumo principas ir bendrovės kreditorių interesai. Tačiau tokie argumentai pripažinti teisiškai nepagrįstais, kadangi tokio pobūdžio administravimo išlaidų buvimą patvirtina ne tik rašytinės sutarties sudarymas ir jos vykdymą pagrindžiantys duomenys, bet ir objektyviai egzistavęs poreikis sutvarkyti grėsmę keliančias atsakovės veiklos atliekas.

41.       Atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad iš jos nepagrįstai buvo priteisti delspinigiai ir procesinės palūkanos, kadangi, atmetus ieškinio reikalavimus, atmestinas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Jokių kitų argumentų dėl šios skundžiamo teismo sprendimo dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo atsakovė nenurodė. Todėl pažymėtina tik tai, kad pagal sutarties 12 punktą užsakovė, praleidusi šioje sutartyje numatytus mokėjimo rangovei terminus, privalo mokėti rangovei 0,05 proc. uždelstos sumokėti sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl, patenkinus reikalavimą dėl skolos priteisimo, ieškovė yra įgijusi ir teisę į delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimą. 

Dėl pagrindo priteisti skolą iš subsidiarios atsakovės UAB „BFMG“

42.       Ieškovės apeliaciniame skunde keliamas neteisingai išspręsto antrosios atsakovės, t. y. nemokumo administratorės UAB „BFMG“, subsiadiarios atsakomybės klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė netinkamai interpretuoja ir aiškina nemokumo administratorės atsakomybės už jos administruojamos bendrovės prievolės neįvykdymą sąlygas.

43.       Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. CK 6.245 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis, 5 dalyje nustatyta, kad kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą nuostoliams atlyginti. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą nuostoliams atlyginti subsidiariai atsakingam skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).

44.       Viena vertus, nagrinėjamoje byloje buvo keliamas ne sutarties kontrahentės LŽŪB „Artumė“ civilinės atsakomybės (t. y. nuostolių atlyginimo), bet jos sutartinės prievolės nevykdymo klausimas, t. y. kyla ar nekyla sutarties šaliai pareiga vykdyti sutartį. Klausimas, ar sutarties šalis (atsakovė LŽŪB „Artumė“) yra padariusi ieškovei žalą (nuostolius), nebuvo keliamas. Todėl nėra pagrindinio sutartinės civilinės atsakomybės subjekto, su kuriuo kartu civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalies nuostatas galėtų atsirasti ir kitiems subsidiariai atsakingiems asmenims. Atitinkamai, atmestini tokie apeliacinio skundo argumentai, kad nemokumo administratorės neteisėtų veiksmų, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygos, klausimas galėjo ir turėjo būti išspręstas (nustatytas) būtent šioje byloje.   

45.       Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o JANĮ taikomas konkrečioms nemokumo administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024, 31 punktas). Vien neteisėtų veiksmų nepakanka civilinei atsakomybei atsirasti, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek apskritai žalos faktą, tiek ir jos dydį, taip pat priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

46.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo pobūdį (žalos atlyginimo klausimas nebuvo keliamas) ir joje susiklosčiusias aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nemokumo administratorės neteisėti veiksmai, būtini jos civilinei atsakomybei kilti, nenustatyti ir objektyviai net negalėjo būti nustatyti, nes neaišku, ar ateityje ieškovė patirs kokią nors žalą, susijusią su ginčo sutartimi ir jos vykdymu.

47.       Kitokio vertinimo nesuponuoja ir tokie ieškovės teiginiai, kad atsakovei UAB „BFMG“ atsakomybė taikytina tam atvejui, jeigu paaiškėtų, jog bendrovė nebuvo tinkamai administruojama ir dėl to nebūtų atsiskaityta su ieškove. Nemokumo administratorės subsidiari atsakomybė nekyla vien dėl to, kad ji administruoja bendrovę, kuri nėra įvykdžiusi sutartinės prievolės, ar dėl to, kad ji netinkamai atliko kai kuriuos su bendrovės bankroto administravimu susijusius veiksmus. Nemokumo administratorės bankroto proceso administravimo metu skirstomų lėšų galimas (ne)turėjimas negali sukurti jai asmeninės atsakomybės už administruojamos bendrovės sudarytą sutartį. JANĮ 66 straipsnyje apibrėžtos nemokumo administratorės funkcijos ir teisės bankroto proceso metu, be kita ko, patenkinti kreditorių reikalavimus šio įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Tačiau nemokumo administratorė taip pat turi teisę ginčyti, jos vertinimu, nepagrįstus kreditorių reikalavimus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiuo atveju ginčo sutarties šalys nesutarė dėl atliktų rangos darbų perdavimo, nepasirašius darbų perdavimo–priėmimo akto, todėl, atitinkamai, kilo ir atsiskaitymo už ginčijamus kreditorės reikalavimus klausimas.

48.       Kaip minėta, tam, kad toks reikalavimas būtų patenkinamas, būtina įrodyti visas nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.245 straipsnio nuostatas, bet toks reikalavimas negali būti grindžiamas prielaidomis, galinčiomis įvykti ar neįvykti. Todėl teisiškai nepagrįstais pripažintini ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad dėl AVNT išvadoje nustatytos aplinkybės, jog nemokumo administratorė neužtikrino tinkamo bankroto bylos administravimo ir atsiskaitymo su rangovais, atsakovė LŽŪB ,,Artumė“ neturės lėšų atsiskaityti su ieškove, o tai savaime lemia  subsidiarios jos atsakomybės už sutarties neįvykdymą atsiradimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

49.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualiais teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais. Apeliacinių skundų argumentai pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą nesudaro, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

50.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos).

52.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant šį apeliacinį skundą,  neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

53.       Atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant jos apeliacinį skundą, taip pat neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

54.       Atsakovė UAB ,,BFMG“ prašo priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir pateikė sąskaitą už šias teisines paslaugas bei banko sąskaitos išrašą, kad už atsiliepimo parengimą sumokėjo 900 Eur.

55.       Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

56.       Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 dydžio koeficientas. Atsakovės UAB ,,BFMG“ atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą pateiktas 2026 m. vasario 23 d. (2026 m. I ketvirtį), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui taikytinas 2025 m. III ketvirtį galiojęs Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 427,60 Eur. Tokiu atveju maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galėtų būti 3 155,88 Eur (2 427,60 Eur x 1,3). Nors atsakovės UAB ,,BFMG“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos pagal Rekomendacijas, tačiau įvertinus tai, kad tiek pirmosios instancijos teisme atsakovei UAB ,,BFMG“, tiek apeliacinės instancijos teisme, kaip ir atsakovei LŽŪB ,,Artumė“, atstovavo ta pati advokatė A. G., taip pat tai, jog argumentai abiejų atsakovių pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme iš esmės kartojasi, bei tai, jog atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą apimtis nėra didelė (4 lapai), pagrindo priteisti atsakovės UAB ,,BFMG“ prašomą 900 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą nėra. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovės UAB ,,BFMG“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos ir atsakovei UAB ,,BFMG“ iš ieškovės priteistinas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

57.       Pažymėtina, kad atsakovė UAB ,,BFMG“ atsiliepime į atsakovės LŽŪB ,,Artumė“ apeliacinį skundą taip pat buvo suformulavusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nepateikė duomenų apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis atsakovės UAB ,,BFMG“ prašymas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,BFMG“, juridinio asmens kodas 148523278, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grizlėja“, juridinio asmens kodas 304060535, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                        Rasa Gudžiūnienė                

Dalia Kačinskienė

Laima Ribokaitė